Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo G. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-23 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui G. D. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų pateikimo.

Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą prie bylos pridėti naujus įrodymus – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštą, K. D. neįgalumo lygio pažymą ir neįgaliojo pažymėjimą, lėktuvo bilietų ir elektroninių laiškų kopijas bei banko sąskaitos išrašus. Ieškovė nurodė, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado atsakovo apeliaciniame skunde nurodžius naujas aplinkybes dėl vaiko globos. LR CPK 314 str. nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, pirmiausia yra nukreipta prieš nesąžiningus proceso dalyvius. Ši nuostata neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Kolegija atsižvelgia į tai, kad naujai pateiktais įrodymais ieškovė įrodinėja savo atsikirtimus į atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl vaiko globos ir išlaikymo. Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad byloje nenustatyta, jog ieškovė būtų sąmoningai nepateikusi bylai reikšmingų įrodymų. Be to, naujų įrodymų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus prideda prie bylos bei vertina juos su kitais byloje esančiais įrodymais.

Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu taip pat pateikė teismui naujus rašytinius įrodymus - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, Swedbank, AB banko sąskaitos išrašą. Kolegija atsižvelgia į tai, kad atsakovo pateikti įrodymai gali turėti reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas prideda šiuos įrodymus prie bylos. Atsakovas taip pat prašė pridėti prie bylos išrašą iš Permanent tsb turimos sąskaitos. Pagal LR CPK 113 str. 3 d. visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus LR CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Susipažinus su atsakovo pateiktu dokumentu nustatyta, jog šis dokumentas yra surašytas užsienio kalba, tačiau kartu su juo nebuvo pateiktas dokumento vertimas į lietuvių kalbą. Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-22 nutartimi atsakovui buvo nustatytas terminas pateikti šio dokumento vertimą į lietuvių kalbą, tačiau apeliantas nurodytų trūkumų per teismo nustatytą terminą nepašalino. Dėl to kolegija atsakovo pateiktą išrašą iš Permanent tsb turimos sąskaitos atsisako priimti.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo.

Atsakovas apeliaciniame skunde pateikė teismui prašymą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. LR CPK 322 str. numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad apeliantas prašyme nenurodė, kokios bylai reikšmingos aplinkybės gali būti tinkamai išaiškintos tik žodinio bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgtina ir į tai, kad visus paaiškinimus apie bylai reikšmingas aplinkybes apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde. Susipažinusi su byloje esančia medžiaga kolegija konstatuoja, kad atsakovo pateikto apeliacinio skundo nagrinėjimui nėra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, nes teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis. Dėl to atsakovo prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmetamas.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas neįvertino, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu tėvų prašymu K. D. buvo nustatyta laikinoji globa, todėl ieškinyje nurodytu laikotarpiu šalių nepilnametį sūnų prižiūrėjo ir išlaikė atsakovo mama A. D.. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Iš ieškovės ieškinio matyti, kad šioje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-12-01 iki 2015-09-10. Atsakovas savo atsikirtimus į ieškovės reikalavimus grindė tuo, jog ieškinyje nurodytu laikotarpiu šalių nepilnamečio sūnaus laikinoji globėja buvo atsakovo mama A. D., kuri šiuo laikotarpiu ir išlaikė vaiką. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-07-17 įsakymu K. D. nuo 2014-07-21 tėvų prašymu nustatyta laikinoji globa, jo laikinąja globėja paskirta A. D.. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-02-03 įsakymu laikinoji vaiko globa panaikinta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-07-17 įsakymą pripažinus netekusiu galios. Ieškovė paaiškino, kad nuo 2014-12-01 šalių nepilnametis vaikas K. D. faktiškai gyveno su ieškove. Šias ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, tai yra ieškovės banko sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad ieškovė nuo 2014-12-10 reguliariai mokėjo įmokas už K. D. darželį, taip pat nuo 2015-01-15 mokėjo kaupiamojo gyvybės draudimo įmokas. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir byloje esanti atsakovo bei ieškovės atstovo 2015-09-07 susirašinėjimo elektroniniais laiškais medžiaga, kurioje atsakovas nurodo, jog K. D. pas atsakovo tėvus gyveno laikotarpiu nuo 2014-06-21 iki 2014-12-07. Taigi nors Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-07-17 įsakymu nustatyta laikinoji K. D. globa buvo panaikinta tik 2016-02-03, tačiau byloje esantys duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad faktiniai laikinosios globos santykiai pasibaigė 2014 m. gruodžio mėnesį, kai šalių nepilnametis sūnus K. D. pradėjo gyventi su ieškove. Byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad ieškinyje nurodytu laikotarpiu nuo 2014-12-01 iki 2015-09-10 vaiką išlaikė atsakovo mama A. D.. Kolegija pažymi ir tai, kad vien laikinosios globos nustatymo faktas nelemia vaiko tėvų teisių ir pareigų pasibaigimo, nes tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (LR CK 3.195 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad laikinosios globos nustatymas K. D. nepašalina atsakovo pareigos sumokėti ieškinyje nurodytu laikotarpiu susidariusį išlaikymo įsiskolinimą.

Atsakovas skunde nurodė ir tai, kad jis pagal galimybes visada rūpinosi vaikų išlaikymu, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas išlaikymo vaikams neteikė ir dėl to susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. LR CK 3.200 str. nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, tai yra netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo priteista po 350 Eur kas mėnesį mokamų išmokų nepilnametei U. D. išlaikyti ir po 250 Eur kas mėnesį mokamų išmokų nepilnamečiui K. D. išlaikyti, tačiau nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl LR CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Įvertinusi byloje esančią medžiagą kolegija nenustatė, kad aplinkybės, susijusios su nepilnamečių U. D. ir K. D. poreikiais bei šalių turtine padėtimi, laikotarpiu nuo 2014-12-01 iki 2015-09-10 ir ieškinio padavimo dieną būtų iš esmės skirtingos. Atsakovas taip pat nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad ieškinyje nurodytu laikotarpiu vaikų poreikiai buvo mažesni ar šalių turtinė padėtis buvo iš esmės kitokia (LR CPK 178 str.). Dėl to galima daryti išvadą, jog šiuo laikotarpiu nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti atsakovas privalėjo skirti tokio paties dydžio išlaikymą, kurį atsakovas privalo teikti vaikams nuo ieškinio pateikimo dienos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šiuo laikotarpiu atsakovas savo nepilnamečiams vaikams išlaikyti skyrė 845 Eur sumą, todėl akivaizdu, jog atsakovas vaikų išlaikymo pareigą vykdė tik iš dalies ir dėl to susidarė išlaikymo skola. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog atsakovas nurodytu laikotarpiu prie vaikų išlaikymo iš dalies prisidėjo kartais nupirkdamas daiktų, kurie buvo naudojami vaikų poreikiams tenkinti, todėl ši aplinkybė nustatant priteistino išlaikymo įsiskolinimo dydį buvo įvertinta, sumažinant iš atsakovo priteisiamą įsiskolinimo sumą iki 2 800 Eur. Kartu pažymėtina ir tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovo parama būtiniausiais daiktais būtų tokio masto, kuris leistų konstatuoti tinkamą išlaikymo prievolės įvykdymą ginčo laikotarpiu. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog laikotarpiu nuo 2014-12-01 iki 2015-09-10 savo nepilnamečiams vaikams yra visiškai įvykdęs išlaikymo prievolę, todėl susidaręs nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo buvo priteistas pagrįstai.

Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai viršijo ieškinio reikalavimus ir nustatė priverstinę hipoteką atsakovo turtui, nes atsakovas niekada nevengė teikti išlaikymo savo vaikams. Ši skunda nuostata nepagrįsta. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad siekiant užtikrinti išlaikymo prievolės tinkamą vykdymą pirmosios instancijos teismas viršijo ieškinyje nurodytus reikalavimus ir nustatė priverstinę hipoteką atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini). LR CK 3.197 str. nustato, kad prireikus teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, nustato tėvų (ar vieno iš jų) turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką). Jeigu teismo sprendimas dėl išlaikymo išieškojimo nevykdomas, tai išieškoma iš įkeisto turto įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas galimybę nustatyti hipoteką pagal teismo sprendimą patenkintiems reikalavimams užtikrinti, visų pirma tokią teisę susiejo su socialiai reikšmingų teisinių gėrių apsauga (pavyzdžiui, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, įtvirtintas LR CK 3.3 str. 1 d.). Pažymėtina, kad priverstinė hipoteka gali būti nustatoma tik kai yra būtina užtikrinti teismo sprendimu patenkintus turtinius reikalavimus. Šis būtinumas turi būti pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių matyti, kad nenustačius hipotekos teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo įvykdymas iš esmės pasunkės. Be to, prieš priimdamas sprendimą nustatyti priverstinę hipoteką, teismas turi įvertinti, ar priverstinės hipotekos nustatymas nesuvaržys skolininko teisių ir interesų labiau, negu yra būtina turtinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361-611/2015; 2012-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2012). Nagrinėjamu atveju kolegija atsižvelgia į tai, kad išlaikymo prievolė tęsiasi iki vaikų pilnametystės, o šalių vaikai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl prievolės vykdymo terminas šiuo atveju yra pakankamai ilgas. Be to, abu šalių nepilnamečiai vaikai turi specialiųjų poreikių, kurie lemia didesnes vaikų išlaikymo išlaidas. Akivaizdu, jog esant tokioms aplinkybėms vaikams turi būti užtikrintas reguliarus jų poreikius atitinkančio dydžio išlaikymas kiekvieną mėnesį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad būtinų išlaidų suma per mėnesį U. D. išlaikyti sudaro 630 Eur, o K. D. išlaikyti reikalinga lėšų suma per mėnesį sudaro 525 Eur. Atsakovas vaikams išlaikyti reikalingos lėšų sumos dydžio neginčijo. Taigi pagal byloje esančius duomenis abiem vaikams išlaikyti per mėnesį reikalinga apie 1 155 Eur. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovo teikiamas išlaikymas nėra reguliarus, šiuo metu yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Byloje nustatyta, kad šalims pradėjus gyventi skyriumi per laikotarpį nuo 2014-12-01 iki 2015-09-10 atsakovas vaikams išlaikyti sumokėjo tik 845 Eur. Taigi pagal byloje esančius duomenis pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas gali vengti išlaikymo prievolės vykdymo ir tuo pažeisti nepilnamečių vaikų interesus. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, atsakovo prievolės pobūdį ir jos mastą, kolegija konstatuoja, kad atsakovo turto suvaržymas nagrinėjamu atveju yra proporcinga priemonė nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolės įvykdymui užtikrinti. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė priverstinę hipoteką atsakovui priklausančiam turtui.

Įvertinus bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovo priteistina 250 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-23 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei E. M. iš atsakovo G. D. 250 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti.