- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-02-19
- Bylos Nr.
- 1-340-548/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35388-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Kaltinamasis
- T. S., M. M.
- Civilinis ieškovas
- A. J., K. K., K. Č., A. G., M. V., T. K., B. B., A. N., Ž. S., L. S., G. G., M. P., R. U., N. V., P. G., A. M., V. P., E. B., R. E., E. S., mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“
- Nukentėjusysis
- R. Š., G. K., L. M., Z. L.
- Kategorijos
sekretoriaujant Vilmai Janonienei, Dalei Juškevičienei, Almai Kazlauskienei, Miglei Tomkutonytei,
dalyvaujant nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams A. J., K. K., K. Č., A. G., M. V., T. K., B. B., A. N., Ž. S., L. S., G. G., M. P., R. U., N. V., P. G., A. M., V. P., E. B., R. E., E. S. (dabartinė pavardė – E. S.),
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
1. T. S., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, iki bausmės atlikimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo teistas:
l) 2014 m. kovo 6 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 198 straipsnio l dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio l dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio l dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, paskirta galutinė subendrinta ir sumažinta bausmė - 30 MGL (3900 Lt) bauda, sumokant iki 2015 m. balandžio 2 d.;
2) 2014 m. kovo 31 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio l dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio l dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, 64¹ straipsniu, paskirta galutinė subendrinta ir sumažinta bausmė - 40 MGL (5200 Lt) baudą, sumokant ją lygiomis dalimis 12 mėnesių;
3) 2016 m. vasario 15 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64¹ straipsnį laisvės atėmimu l (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2016 m. spalio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo panaikintas 2016 m. vasario 15 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir T. S. pasiųstas atlikti 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
4) 2017 m. gegužės 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį 30 parų arešto bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio l dalies l punkto 1 papunkčiu subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2016 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas l metams 8 mėnesiams 20 dienų, į bausmės atliktą įskaitytas pagal 2016 m. vasario 15 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendį atliktos bausmės laikas;
5) 2017 m. rugsėjo 29 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį 25 parų arešto bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimi, subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2017-05-18 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 1 metai 9 mėnesiai ir 10 dienų laisvės atėmimo;
6) 2018 m. kovo 2 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis subendrinta su Klaipėdos apygardos tesimo 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė-2 metai laisvės atėmimo.
7) 2018 m. birželio 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
8) 2018 metų spalio 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4,9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. rugsėjo 29 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teismo nuosprendžiu, 2018 m. kovo 2 d., 2018 m. birželio 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (13 nusikalstamų veikų) bei 24 straipsnio 4 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (13 nusikalstamų veikų);
2. M. M., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo teistas:
1) 2013 m. gruodžio 13 d. Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metams laisvės atėmimo;
2) 2014 m. kovo 27 d. Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimų 4 mėnesiams. 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;
3) 2015 m. gegužės 26 d. Panevėžio m. apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 9 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio l dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. gruodžio 13 d. ir 2014 m. kovo 27 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, subendrintomis 2014 m. gegužės 12 d. teismo nutartimi ir paskirta galutinė bausmė – 11 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmė;
5) 2015 m. lapkričio 30 d. Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 2 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta 2015 m. gegužės 26 d. Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs, teistumui neišnykus, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje bei 24 straipsnio 3 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje (3 nusikalstamos veikos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Pasikėsinimo sukčiauti A. N. atžvilgiu epizodas.
Kaltinamieji T. S. ir M. M. dalyvaudami organizuotoje grupėje su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kaltinamajam T. S. atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdami išankstinę tyčią grupės narių naudai apgaule užvaldyti svetimą turtą, iš anksto koordinuotais veiksmais, t. y. kaltinamajam T. S. vadovaujant bei duodant nurodymus kitiems grupės nariams, apgaule pasikėsino užvaldyti svetimą turtą: kaltinamasis T. S. 2017 m. rugpjūčio 18 d. 15.06 val. į internetinį portalą (duomenys neskelbtini) patalpino melagingą skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S7 Edge“, o 2017 m. rugsėjo 2 d. apie 16.21 val. nukentėjusiajam A. N. paskambinus skelbime nurodytu numeriu (duomenys neskelbtini), aptarė pirkimo-pardavimo sąlygas, tuomet T. S. skelbimų portale (duomenys neskelbtini) surado skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną, kurį minėtame skelbimų portale buvo patalpinęs L. G., jam paskambino ir apsimetė, kad nori įsigyti parduodamą mobiliojo ryšio telefoną bei pamelavo ir įtikino, kad perkamą prekę dovanos broliui, dėl ko perves daugiau pinigų nei prekė kainuoja, prašė L. G. išgryninti iš sąskaitos gautus pinigus, pasiimti pinigų sumą už mobiliojo ryšio telefoną ir pinigų likutį kartu su mobiliojo ryšio telefonu išsiųsti į (duomenys neskelbtini) esantį paštomatą, tokiu būdu T. S. į nusikalstamą veiką įtraukė L. G. ir per jį gavęs jo brolio M. G. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Luminor“ banke, į kurią 2017 m. rugsėjo 5 d. nukentėjęs A. N. T. S. nurodymu pervedė 350 eurų už T. S. melagingai parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S7 Edge“, kurio T. S. neišsiuntė, o L. G. visą pinigų sumą pasilikus sau ir išsiuntus siuntą tik su joje esančiu mobiliuoju telefonu, T. S., manydamas, kad siuntą L. G. su nukentėjusiojo A. N. pinigais ir mobiliojo ryšio telefonu išsiuntė, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. spalio 6 d., nurodė ją kaltinamajam M. M. paimti iš paštomato, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau kaltinamasis M. M. nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes ši pinigų suma policijos pareigūnams informavus M. G. buvo grąžinta atgal į nukentėjusiojo A. N. sąskaitą, o siunta sustabdyta ir paimta policijos pareigūnų. Tokiais savo veiksmais kaltinamieji T. S. ir M. M. apgaulės būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai pasikėsino užvaldyti svetimą turtą – nukentėjusiajam A. N. priklausančius 350 eurų.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode T. S. kaltės nepripažino. Paaiškino, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose mobiliojo ryšio telefono neturėjo, M. M. neprašė paimti jokių siuntinių, taip pat nebendravo su M. M., kai šis išėjo į laisvę atlikęs bausmę. Nurodo, kad kaltinamasis M. M. dėl padarytų nuskalstamų veikų sakė netiesą, jį gražiai apkalbėjo. Į proceso dalyvių klausimus atsakyti atsisakė.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode kaltinamasis M. M. kaltę nusikalstamos veikos padaryme pripažino ir paaiškino, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pirmame sektoriuje su T. S. susipažino 2017 metų rugpjūčio mėnesį. Kuo užsiėmė T. S. suprato, kai išgirdo jį kalbant telefonu. Kalbėdamas telefonu T. S. kažką įtikino pirkti mobiliojo ryšio telefoną. Taip pat matė, kaip T. S. naudodamasis telefonu, patalpino skelbimus apie parduodamus medžio briketus, įvairius įrankius, taip pat pildė kažkokias sutartis dėl parduodamų daiktų. T. S. skelbimus talpino naudodamasis telefonu „Samsung“, kas antrą dieną keitė SIM korteles. Atliekant bausmę T. S. jo klausė, ar kas nors gali paimti siuntinius Panevėžio mieste, nes kažkokie jo draugai siuntų tuo metu paimti negalėjo. Jis sutiko ir susiskambinęs su mama paprašė, kad ji paimtų iš paštomato siuntą, kurią pas jį prašė paimti T. S.. Mama paėmė T. S. nurodytą siuntą. Tada T. S. jam sakė, kad mama palaikytų paimtą siuntą, o vėliau atvažiavę draugai, siuntinį paims. Mama jam vėliau rašė, kad buvo atvažiavę kažkokie žmonės ir paėmė siuntinį, kurį ji buvo paėmusi iš paštomato pagal T. S. prašymą. Išėjęs iš pataisos namų 2017 m. rugpjūčio 30 d. iš T. S. gavo žinutę, kurioje T. S. jo klausė, ar gali paimti siuntinį (duomenys neskelbtini) mieste. Jis sutiko ir už siuntinio paėmimą jis turėjo gauti nuo 20 iki 30 eurų. Jis suprato, kad T. S. jam siūlo daryti nusikalstamas veikas. Paėmęs pirmą siuntą ir parsinešęs į namus ją išpakavo. Siuntoje buvo du telefonai, pakrovėjai. Kitą dieną jam T. S. parašė žinutę, kad atvažiuos draugas ir paims atsiųstus telefonus. Vėliau jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kai ėjo paimti siuntos, kurią taip pat prašė paimti T. S.. Atliekant kratą jo namuose policijos pareigūnai rado laidus, žaidimų konsolę „Xbox“, fotoaparatą, telefoną, kurie buvo siuntiniuose, kuriuos iš paštomatų prašė paimti T. S.. Už siuntinių paėmimą iš T. S. jis yra gavęs apie 40 eurų. Mano, kad šių nusikalstamų veikų padarymuose jis atliko padėjėjo vaidmenį, o veikų sumanytojas buvo T. S.. Kadangi įvykiai buvo seniai, visko gerai nepamena, todėl sutinka, kad būtų pagarsinti parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat nurodo, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė gera valia, niekas jo nevertė duoti tokių parodymų.
Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsintų įtariamojo M. M. parodymų matyti - jis paaiškino: grįžęs iš įkalinimo įstaigos nuo 2017-08-30 gyvenau pas savo motiną B. M., o po to išsikėliau pas savo draugę G. gyventi (duomenys neskelbtini). Susiradau darbą šiuo metu esu dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, dirbu naktimis. Noriu pasakyti, kad aš atlikdamas laisvės atėmimo bausmę susipažinau su T. S.. Su juo susipažinau tiesiog pataisos namuose bendrose patalpose. Atliekant bausmę, kiek pamenu tiksliau būnant virtuvėje aš išgirdau, kad T. S. kalba mobiliuoju telefonu aš girdėjau jo pokalbį, nes buvau šalia. Kitų asmenų šalia nebuvo. Todėl T. S. suprato, kad aš išgirdau pokalbį ir mane tiesiog įtraukė į savo daromus nusikaltimus. Kokiu būdu T. S. sukčiaudavo t. y. apie jo daromą schemą aš jau pasakojau ankstesnės apklausos metu. Po to karto, tai buvo maždaug 2017 metų rugpjūčio mėn. viduryje pamenu, kad su T. S. susipažinau jau beveik prieš išeinant į laisvę, todėl žinau, kad tai buvo rugpjūčio vidurys, nes jau rugpjūčio 30 d. buvau paleistas, tuomet T.manęs paklausė ar aš turėčiau kokį tai žmogų, kuris tiesiog galėtų paimti siuntą iš (duomenys neskelbtini) mieste, esančio paštomato. Aš nelabai gilinausi kokios tai siuntos, T. klausiau bet jis tik pasakė, kad šiaip siunta ir tiek. Man jokio atlygio T.nesiūlė aš net apie tai neklausiau, o sutikau padėti ir paskambinau savo mamai B. M. ir paprašiau, kad paimtų siuntą. Mama sutiko, ji nieko neklausinėjo apie siuntą, o aš pats irgi nepasakojau, nes nelabai dar supratau kokia tai siunta ir kad ji gauta vykdant T. S. sukčiavimus. Man tą kartą T. pasakė siuntos numerį; o aš jį persiunčiau mamai. Po to aš vėl sukontaktavau su mama ji pasakė, kad siuntą paėmė iš paštomato, bet nepamenu kokio tiksliai, bet (duomenys neskelbtini) mieste ir ją išsiuntė į kitą miestą. Bet kokiu būdu ir kaip persiuntė aš šiuo metu nepamenu, bet viską darė pagal T. S. nurodymus kuriuos mama gavo per mane. Aš su ja rašinėjausi per „Mesinger“ programėlę. Taip darant, tiksliau man tarpininkaujant pirmąjį kartą aš tikrai nesuvokiau, kad vyksta nusikaltimas, aš tikėjau kad tiesiog padedu T. S., nes jo kaip ir bijojau nenorėjau jam atsakyti. Už tai jokio atlygio negavau. Tik po to, aš iš kitų kalinių sužinojau, kad T. tokiu būdu vykdo sukčiavimus. Tačiau vis tiek sutikau dar per mamą paimti dar vieną siuntą iš (duomenys neskelbtini) miesto. Nes kaip minėjau aš bijojau T., o be to tik greičiau norėjau išeiti į laisvę, nes buvo likę kalėti dvi savaites. Man paprašius mama paėmė kaip jau sakiau dar vieną siuntą, kur ji jas padėjo aš negaliu pasakyti, nes nepamenu. Prisimenu, kad viską sakydavo T. S., o aš mamai. Jokio atlygio už tai aš negavau. Aš 2017 m. nuo rugsėjo mėn. 1 d. jau buvau laisvėje, po kiek laiko man parašė T. S. per „Mesinger“ programėlę, ar galiu paimti siuntą (duomenys neskelbtini) mieste, aš sutikau. Sutarėme su T., kad jis visus duomenis iš kur ką paimti atsiųs man į „Mesinger“ programėlę. Aš paėmiau apie 2 gal 3 siuntas, neprisimenu tiksliai. Kas jose buvo pamenu, tik kad USB laidai, o kitose kas buvo nepamenu ir pinigų, bet kiek nepamenu. Aš supratau, kad padėsiu T. S., už tai gausiu kažkokį atlygį, nes T. sakė, kad man bus apie 30 eurų kaip paimsiu siuntą, supratau, kad darysiu nusikalstamą veiką. Dėl ko sutikau paimti siuntas negaliu paaiškinti. Nuo visų kartų kiek paėmiau siuntas gavau apie 40 eurų, tiksliau sumos nepamenu. Aš siuntas paėmiau iš paštomatų, esančių (duomenys neskelbtini) mieste, bet tikslių adresų įvardinti negaliu, neprisimenu tiksliai iš kokių, todėl parodyti negalėčiau. Kaip jau minėjau visas koordinates iš kur paimti atsiųsdavo T. S. į „Mesinger“, tuomet aš paėmęs vėl laukdavau nurodymų kur dėti daiktus. Aš paėmęs siuntą, grįždavau namo ją išpakuodavau ir joje rasdavau daiktus, tada pranešdavau vėl per „Mesinger“ kokie ten daiktai ir kiek pinigų siuntoje, o man T. atrašydavo ką toliau daryti. Aš tose siuntose esu radęs keletą mobiliųjų telefonų, USB laidus šiuos daiktus per kratą rado policijos pareigūnai ir juos paėmė. Taip pat per kartą rado ir paėmė „X-box“ žaidimų konsolę, foto aparatą, bet šiuos daiktus paėmė mano mama. Taip pat galiu ir suklysti ar kažką sumaišyti kokie buvo tiksliai daiktai siuntose, nes parėjo daug laiko. Taip pat siuntose būdavo ir grynieji pinigai jų buvo įvairiai, bet pamenu, kad tikrai ne mažiau kaip po šimtą eurų kupiūra būdavo siuntinyje. Bet kokia pinigų suma iš viso buvo per siuntinius nepasakysiu, nepamenu. Aš šiuos pinigus, negaliu tiksliai įvardinti sumos išsiųsdavau per paštą ar kitu būdu negaliu tiksliai pasakyti, asmenims, kurių šiuo metu tikrai neatsimenu. Viską dariau kaip liepdavo T. S., jis nurodydavo kur ką ir kiek siųsti. Aš iš tų grynųjų pinigų siuntose, pasiėmiau sau gal apie 40 eurų, taip liepė T. S.. Ar buvo tokių kartų kuomet nuėjau paimti siuntų ir jų paštomate nebuvo ar neišduoda, nes jau paimtos aš neatsimenu. Negaliu to nei teigti, nei paneigti, nes tikrai nepamenu. Paskutinį kartą aš ėjau pasiimti siuntos iš kurjerio kažkur tarp namų adreso tiksliai nepasakysiu, nes jau nepamenu, kai tuomet pamačiau pareigūnus kurie mane ir sulaikė. Aš galiu pasakyti, kad paėmiau iš viso apie 2 ar 3 siuntas iš (duomenys neskelbtini) miesto paštomatų, kurių adresų negaliu prisiminti, ar kėsinausi paimti siuntų bet nespėjau nepamenu, kaip minėjau paskutinį kartą ėjau paimti ir nespėjau nes sulaikė. Viską dariau nuo 2017 m. rugsėjo mėn. pradžios išėjęs iš laisvės atėmimo vietos, t. y. Pravieniškių pataisos namų kur atlikau bausmę. Suprantu, kad dariau nusikalstamas veikas, supratau, kad padedu T. S. vykdau jo nurodymus, bet aš bijojau jam atsakyti, nesijaučiau saugiai, bijojau kad su manimi gali susidoroti, nes T. S. turėjo pinigų, todėl manau kad gali viską padaryti. Aš manau, kad T. S. Panevėžyje tyrėjo mane ne vieną pažįstamą, kuriam pasiūlė paimti siuntas, nes mūsų kalėjo daug asmenų iš Panevėžio. Taip pat jis galėjo ir iš kitų miestų turėti daug asmenų, kuriems taip siūlė užsidirbti, bet aš nieko tiksliai nežinau ir apie tai negaliu pasakyti. Gailiuosi, padaręs nusikaltimą (22 t., b. l. 25-27).
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. N. paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 3 d. įvairiuose skelbimų portaluose ieškojo sau telefono „Samsung S7 Age“, jį surado (duomenys neskelbtini). Tuo metu rastas telefonas per (duomenys neskelbtini) buvo apie 100 eurų pigesnis nei rinkoje. Iš pradžių jam šiek tiek pasirodė keista, kad tokia telefono kaina, bet paskambinus skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), atsiliepė vyriškas balsas ir su juo pakalbėjus dėl telefono buvo pasakyta, kad telefonas yra ir galima pasirinkti spalvą. Atrodo, kad pardavėjo paklausė, kodėl telefonas yra pigesnis, tai jam pardavėjas nurodė, kad vyksta sandėlio išvalymas. Pardavėjas nurodė, kad yra iš (duomenys neskelbtini), todėl pasiteiravo pardavėjo, ar galėtų atvykti ir sumokėti grynais pinigais už telefoną ir jį atsiimti. Pardavėjas pasakė, kad telefonas yra sandėlyje, kad jam reikia pervesti pinigus ir telefonas jam bus išsiųstas per kurjerį ar per terminalą, tiksliai nepamena. Dar paklausė pardavėjo, gal yra kokia nors sutartis, kurią galima būtų supildyti tam, kad tai būtų kaip įrodymas, kad viskas tvarkoje. Pardavėjas jam atsiuntė sutartį, kurią perskaitė ir jam jokių įtarimų sutartis nesukėlė. Toje sutartyje buvo nurodyta ir banko sąskaita, į kurią jis pervedė pinigus už telefoną. Kitą dieną tuos pinigus pardavėjas grąžino atgal į jo banko sąskaitą, tačiau dėl kokios priežasties, neprisimena. Susisiekė su pardavėju ir paklausė, kodėl pinigai buvo grąžinti, padavėjas nurodė, kad tuos pinigus reikia persiųsti į kitą jo nurodytą banko sąskaitą. Jam tada jau nebekilo jokių įtarimų, kad gali jį apgauti. Susitarė, kad savaitės bėgyje jis gaus telefoną. Praėjus 3-4 dienoms jis paskambino pardavėjui ir jo telefonas buvo išjungtas. Dar pardavėjui parašė keletą žinučių, jog jeigu negaus telefono tada, kada buvo žadėta, kreipsis į policiją, bet atsakymo negavo. Pardavėjo telefono numeris buvo nurodytas skelbime, telefono numerį pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Pardavėjas jam savo vardo ar pavardės nesakė, tačiau atsiųstoje sutartyje buvo nurodyta, jei gerai prisimena, kad pardavėjas yra M. G.. Ar pardavėjas jam prisistatė Ž. R. vardu, neatsimena. Banko sąskaitą, į kurią reikia pervesti pinigus, nurodė pardavėjas atsiųstoje sutartyje. Sutartį jam atsiuntė elektroniniu paštu. Atsiųstoje sutartyje buvo nurodyta, atrodo, kad pardavėjas yra M. G. bei 350 eurų suma už telefoną. Kiek prisimena, su pardavėju buvo sutarę, kad telefonas bus pristatytas savaitės bėgyje. Po pokalbio pinigus pervedė per porą dienų, tai buvo 350 eurų. Kai pervedė pinigus, paskambino pardavėjui ir pasakė, kad pinigai už telefoną jam pervesti. Pardavėjas prašė nufotografuoti iš elektroninės bankininkystės pinigų išsiuntimo ataskaitą, kad pinigai tikrai pervesti. Po pirmo pinigų pavedimo kalbėjo telefonu su pardavėju, tačiau neprisimena, kodėl jam pinigus reikėjo pervesti į kitą banko sąskaitą. Atgal jam atsiuntė apie 345 eurus į banko sąskaitą ir nurodė, kad pinigai turėtų būti pervesti į kitą banko sąskaitą. Tą pačią dieną pinigus pervedė į kitą nurodytą banko sąskaitą, daugiau su pardavėju nebendravo. Atsiųstoje sutartyje buvo nurodytas asmens vardas, pavardė ir lyg tai asmens kodas bei banko sąskaita. Pardavėjas prašė nenurodyti mokėjimo paskirties. Iš pradžių mokėjimo paskirtyje nurodė, kad pinigai yra už ”Samsung S7 Age“ telefoną, tada jam paskambino pardavėjas ir paprašė pinigus pervesti į kitą banko sąskaitą ir nenurodyti mokėjimo paskirties. Gražintus pinigus jis pervedė atgal į kitą pardavėjo nurodytą banko sąskaitą. Pinigus jam gražino M. G. mama, kadangi į jo banko sąskaitą jis buvo išsiuntęs pinigus. Kai gavo sutartį, sutarties apačioje buvo kažkokie antspaudai, tačiau ar buvo parašas, pasakyti negali. Civilinio ieškinio nereiškia, kadangi pinigai jam buvo grąžinti.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. G. paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį jo brolis L. G. pardavinėjo telefoną „Samsung“ ir paprašė, kad jis duotų pasinaudoti savo banko sąskaita tam, kad pirkėjas galėtų už telefoną pinigus jam pervesti. Sutiko. Po kurio laiko jo brolis L. G. pardavė telefoną, už kurį pirkėjas pervedė pinigus į jo banko sąskaitą ir jis nuėmęs pinigus parvežė juos broliui L. G. namo. Jo brolis L. G. – moksleivis. Tą dieną, kai brolis L. G. paprašė pasinaudoti jo banko sąskaita, skolingas jam nebuvo. L. G. pardavinėjo Samsung telefoną, tikslaus telefono modelio neprisimenu. Brolis prašė jo banko sąskaitos, nes pats savo dar neturėjo. Pasitikrino savo banko sąskaitą ir pamatė, kad joje yra pervesti 350 eurų. Pinigai galėjo būti pervesti iš A. N. banko sąskaitos. L. G. telefoną pardavinėjo maždaug už 50 eurų. Neklausė brolio L. G., kodėl už telefoną yra pervesta 350 eurų suma į jo banko sąskaitą. Pasitikėjo broliu ir gautus pinigus išgrynino bei grįžęs namo juos atidavė broliui. Su broliu gyvena atskirai, kadangi jis studijuoja ir gyvena (duomenys neskelbtini), o brolis gyvena kartu su tėvais. Pinigus išgrynino (duomenys neskelbtini) ir grįžęs namo pas tėvus juos perdavė broliui L. G.. Kai broliui L. G. padavė 350 eurų vietoje 50 eurų, jis nieko nesakė ir paėmė pinigus. Tuo metu nepagalvojo, kad gali būti kažkas negerai su tais pinigais. Negali paaiškinti savo tokių veiksmų, kodėl negražino 300 eurų atgal į sąskaitą per didelį pavedimą padariusiam žmogui. Jo broliui L. G. tuo metu buvo 15 metų, šiuo metu jam yra 17 metų. Iš salėje esančių asmenų, nei vieno nepažįsta ir nėra niekada jų matęs. Tuo metu brolis mokinosi. Mama žinojo, kad brolis L. G. pardavinėja savo telefoną. Mama I. G. nežinojo apie gautą didesnę pinigų sumą už telefoną. Vėliau tie gauti pinigai buvo pervesti, atrodo, iš jo banko sąskaitos į žmogaus pervedusio jam 350 eurų banko sąskaitą. Pinigai buvo pas brolį L. G. ir tėvai pervedė jam juos į banko sąskaitą tam, kad juos sugražintų atgal A. N., kuris ir buvo pervedęs pinigus į jo sąskaitą. Pinigai A. N. buvo atgal gražinti po to, kai buvo pakviestas į policiją. Policijos pareigūnai paklausė jo, iš kur jo banko sąskaitoje atsirado 350 eurų ir jis jiems papasakojo, kad brolis L. G. pardavinėjo telefoną ir tie pinigai buvo pervesti už telefoną. Policijos pareigūnai netikėjo jo pasakojimu. Kaip jautėsi jo brolis, kuris neatgavo pinigų ir telefono, nežino. Nežino, kodėl tada nepasakė tėvams. Kuris iš tėvų jam persiuntė pinigus į jo banko sąskaitą, neprisimena, bet tikriausiai, kad pinigus persiuntė mama.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. G. paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį pardavinėjo telefoną „Samsung Grand Prime“ skelbimų portale (duomenys neskelbtini), už kurį norėjo gauti 65 eurus. Atsirado pirkėjas, kuris tą telefoną norėjo nupirkti. Su pirkėju susitarė, kad telefoną siųs išperkamuoju paštu, tai yra kai telefonas išsiunčiamas paštu ir nurodoma, kokią sumą paštas turi paimti už telefoną, kurį atiduoda tik tada, kai pirkėjas sumoka pinigus, o vėliau paštas pardavėjui atsiunčia pranešimą ir pardavėjas nuvyksta atsiimti pinigų. Pirkėjas po kiek laiko pasakė, kad telefoną nori pirkti kitaip, tai yra už jį pinigus sumokant bankiniu pavedimu. Taip pat, pirkėjas jo paprašė padaryti paslaugą – įdėti į telefono dėžutę pinigų, kadangi tai būtų dovana jo broliui gimtadienio proga. Iš pradžių nesutiko, tačiau vėliau pirkėjas jį įkalbėjo, todėl sutiko prie telefono įdėti dar ir grynųjų pinigų. Po to, kai pasakė pirkėjui, kad sutinka prie telefono įdėti ir pinigų, pirkėjas su juo kelias dienas nebendravo. Vėliau jis pirkėjui parašė, jo paklausė, ar nebepirks telefono, tuomet į banko sąskaitą įplaukė 350 eurų. Banko sąskaita buvo ne jo, o jo brolio M. G.. Turėjo pasilikti už telefoną pinigus ir įdėti likusius pinigus ir telefoną į dėžutę bei išsiųsti, tačiau pasiliko tuos visus pinigus ir išsiuntė tik telefoną, t. y. gautus 350 eurų pasiliko sau, kadangi su pirkėju buvo sutarta viena suma, kurią turėjo įdėti prie telefono, tačiau gauta suma nesutapo su ta suma, kuri buvo pervesta į jo brolio banko sąskaitą. Pervesta suma buvo kur kas didesnė. Pinigus pasiliko, kadangi pasimetė dėl gautos pinigų sumos. Tai buvo ne jo pinigai. Pinigus išgrynino brolis M. G.. Telefoną pardavinėjo už 65 eurus, tačiau pasiliko gautus 350 eurus. Tai buvo jo neatsakingas poelgis. Skelbimą apie tai, kad parduoda telefoną „Samsung Galaxy Grand Prime“, patalpino skelbimų portale (duomenys neskelbtini) ir nurodė savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Už telefoną norėjo 65 eurų. Su juo pirkėjas susiekė, atrodo, sekančią dieną. Pinigų suma, kurią pirkėjas prašė įdėti į dėžutę, buvo apie 200 eurų, kuriuos pirkėjas turėjo atsiųsti į jo brolio banko sąskaitą. Paprašius brolio jo banko sąskaitos Nr., brolis nesigilino, kam jam jos reikia, jis žinojo apie parduodamą telefoną. Gautą brolio M. G. banko sąskaitą nusiuntė pirkėjui tam, kad jis jam pervestų pinigus už telefoną. Apie tai, kad pinigai jau banko sąskaitoje, jam pasakė brolis M. G.. Broliui M. G. nieko nesakė apie tai, kad gavo daugiau pinigų nei turėjo gauti. Brolis M. G. išgrynino gautus pinigus vienas. Ar tą dieną buvo skolingas broliui kažkiek pinigų, neprisimena. Gali būti, kad buvo skolingas broliui ir iš tos sumos, kurią gavo, jam tą skolą gražino. Neprisimena, kiek tada galėjo būti skolingas, tačiau skola nebuvo didelė. Brolis atidavė nuimtus 350 eurų. Grynų pinigų gavo apie 200-250 eurų, o broliui atidavė apie 100 eurų skolą. Jam papildomų pinigų liko 185 eurai, kurios turėjo įdėti siųsdamas telefoną į dėžutę, tačiau to nepadarė ir pinigus pasiliko sau. Su pirkėju susisiekti ir pasidomėti, kodėl pervedė daug didesnę pinigų sumą, nebandė, kadangi laukė iš jo pusės kažkokių veiksmų, kad pradėtų domėtis. Mamai I. G. nesakė, kad gavo tokią pinigų sumą. Kai su juo susisiekė tyrėja, savo mamai I. G. ir tyrėjai papasakojo tą patį, ką pasakoja ir teisme. A. N., iš kurio banko sąskaitos buvo pervesti 350 eurų, pinigai buvo gražinti iš tėvų lėšų. Mama, sužinojusi apie jo tokį poelgį, nepagyrė. Dabar telefonų nepardavinėja. Telefoną su pirkėju buvo sutaręs parduoti už 50 eurų, nors pardavinėjo už 65 eurus. Iš gautos 350 eurų sumos jam liko 300 eurų grynų pinigų, kadangi telefoną išsiuntė. Skola broliui M. G. buvo gal labiau buitinė už kažką, kadangi jis jam galbūt kažką nupirko.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas Ž. R. paaiškino, kad 2017 metais jis buvo įdėjęs skelbimą į skelbimų portalą (duomenys neskelbtini), kad už 60 Eur parduoda telefoną „Samsung Galaxy“. Jam paskambino pirkėjas ir pasakė, kad nori padaryti savo sūnui staigmeną bei nurodė, kad jam perves daugiau pinigų, iš kurių atsiskaičiuoti už telefoną, o likusius išgryninti ir siųsti kartu su perkamu telefonu jo sūnui kaip dovaną. Savo banko sąskaitą jis pirkėjui nurodė telefonu arba parašė trumpąją SMS žinute, tiksliai nepamena. Pirkėjas labai norėjo bendrauti telefonu, o ne trumposiomis SMS žinutėmis. Į jo banko sąskaitą, esančią „Swedbank“, AB, buvo pervesta 300 Eur iš A. N. banko sąskaitos. Gavęs pinigus į savo banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje pastebėjo, kad nurodytas visai ne tas telefonas už kurį pervesti pinigai, o kitas „Samsung Galaxy S7“, kuris tuo metu buvo daug brangesnis už jo parduodamą telefoną. Tada jis suprato, kad kažkas ne taip ir tuos pinigus jis grąžino atgal į tą pačią sąskaitą iš kurios gavo pavedimą, t. y. A. N.. M. G. ir L. G. jis nepažinojo ir savo duomenų jiems niekada nėra davęs.
Šalies argumentai
Protokole-pareiškime nurodyta, kad A. N. prašo surasti ir nubausti asmenį, kuris apgaulės būdu išviliojo iš jo 350 eurų. 2017 m. rugsėjo 15 d. už portale (duomenys neskelbtini) parduodamą MRT „Samsung Galaxy Edge S7“ nepažįstamam asmeniui, prisistačiusiam Ž. R., į „DnB“ banko sąskaitą pervedė 350 eurų, tačiau iki šiol telefono aparato negauna. Mano, kad buvo apgautas sukčių, nes jau praėjo 10 dienų (8 t., b. l. 85-89).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjęs A. N. pateikė skelbimo išrašus, sutarties kopiją ir bankinio apmokėjimo išrašus (8 t., b. l. 110-126).
Savanoriško daiktų, dokumentų protokolu L. G. pateikė skelbimo patalpinimo išrašų kopijas (8 t., b. l. 151-153).
Nepilnamečio L. G. motina I. G. pateikė prie ikiteisminio tyrimo medžiagos L. G. naudojamo abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinę, kuria nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d. į L. G. naudojamą abonentinį numerį skambinta iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, naudojosi T. S.. Taip pat pateiktas siuntos išsiuntimo kvitas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (išsiųsta L. G.) (8 t., b. l. 154-169).
Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta rasta siunta Nr. (duomenys neskelbtini), supakuota į kartoninę dėžutę bei apklijuota pilkos spalvos, nepermatoma lipnia juosta. Ant dėžutės užklijuotas „Lietuvos pašto“ lipdukas, o jame rašomas siuntėjas „T. P., (duomenys neskelbtini)“, siuntos gavėjas „M. N., (duomenys neskelbtini), Maxima XX, tel. (duomenys neskelbtini)“. Atplėšus lipnią juostą ir atidarius dėžutę, viduje rastas juodos spalvos mobiliojo ryšio telefonas „SAMSUNG“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio viršutinio ekrano užklijuota apsauginė plėvelė. Dėžutėje taip pat buvo įdėti dar trys telefono dėklai (du juodos spalvos ir vienas mėlynos spalvos). Viduje grynųjų pinigų nerasta (6 t., b. l. 163-193).
Ž. R. sąskaitos išrašu nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. nukentėjęs A. N. pervedė 350 eurų Ž. R., 2017 m. rugsėjo 4 d. pinigai grąžinti į nukentėjusiojo sąskaitą (9 t., b. l. 48-49).
M. G. sąskaitos išrašu nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. nukentėjęs A. N. pervedė į M. G. sąskaitą 350 eurų. 2017 m. rugsėjo 20 d. M. G. išgrynino 200 eurų bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) (9 t., b. l. 57, 59).
Gautais duomenimis nustatyta, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patalpintas skelbimas, yra išankstinio apmokėjimo paslauga ir laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d. veikė IMEI, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (9 t., b. l. 6).
Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiosios tyrėjos M. B. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad MRT, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudotos SIM kortelės, kurių abonentiniai numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiais abonentiniais numeriais patalpinti skelbimai, pagal kuriuos nukentėję asmenys skambino ir kreipėsi dėl parduodamų prekių, kurių negaudavo, tokiu būdu buvo įvykdyta eilė sukčiavimų. Visais aukščiau paminėtais abonentiniais numeriais nusikalstamos veikos įvykdytos laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d., o būtent: (duomenys neskelbtini) (sukčiavimas A. J. atžvilgiu); (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai K. K., K. Č., M. V. atžvilgiu); (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai A. G., T. K., B. B., A. N., L. S., G. G. atžvilgiu) (2 t., b. l. 146-147).
Apžiūros protokolu dėl išklotinių apžiūros nustatyta, kad apžiūrėta DVD-R laikmena. Atidarius šią laikmeną, viduje įrašytas failas „(duomenys neskelbtini)“. Faile yra AB „Telia Lietuva“ SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių išklotinė. SIM kortelė naudota nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. 12:18:06 val. iki 2017 m. rugsėjo 12 d. 21:11:25 val. Nukentėjęs A. N. į šią SIM kortelę iš savo naudojamos SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) pirmą kartą skambino 2017 m. rugsėjo 2 d. 16:21:09 val. ir pokalbis truko 317 sekundžių. Po to tarp nusikalstamą veiką padariusio asmens naudotos SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. N. naudotos SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) buvo bendrauta telefoniniais pokalbiais ir SMS žinutėmis iki 2017 m. rugsėjo 7 d. 15:09:17 val. Iš viso – 14 pokalbių, kurių trukmė nuo 6 sekundžių iki 322 sekundžių bei 28 įeinančios ir išeinančios SMS žinutės. Visą išklotinių gavimo laikotarpį AB „Telia Lietuva“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) jungėsi prie bokštelio (celės) (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (9 t., b. l. 19l-20l).
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateiktu pranešimu nustatyta, kad MRT, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), rastas 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 11.45 val. kratų metu I-ame sektoriuje, Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (2 t., b. l. 25).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas rastas mobiliojo ryšio telefonas, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 26-27).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas pateiktas mobiliojo ryšio telefonas (MRT) „Samsung SM-A300FU“ yra auksinės spalvos korpusu, liečiamu ekranu. Ant MRT nugarinės dalies dangtelio matyti atspaustas IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Įdėta SIM kortelė „Ežys“. Apžiūrint MRT, jį įjungus jokių kombinacijų atlikti negalima, nes prašomas kodas, MRT užrakintas (2 t., b. l. 32-36).
UAB „Diginet LTU“ pateiktais duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. įdėti skelbimai (duomenys neskelbtini) portale, nurodytu abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) apie parduodamą „Samsung Galaxy S7 Edge/Originalus“. Skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenyse nurodyti skirtingi IP adresai, prie kurių, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. 15.06 val., 15.08 val. ir 15.12 val.; laikotarpiu 2018 m. rugpjūčio 28 d. 13.53 val., 15.50 val., 13.52 val. ir 13.54 val. jungtasi abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Šis abonentinis numeris veikė IMEI, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (9 t., b. l. 27, 31 -36).
Vilniaus AVPK vyresniojo tyrėjo A. G. surašytu tarnybiniu pranešimu dėl išklotinių analizės nustatyta, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) bendravo su įvairiais abonentais. Visą laikotarpį, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. spalio 20 d. abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo patalpintas skelbimas, buvo naudojamas vietovėje ir rišosi prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini), kurios adresas–(duomenys neskelbtini) ir veikė IMEI, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (10 t., 120, 123-128, 129).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.
Pagal baudžiamosios teisės teoriją ir susiklosčiusią teismų praktiką, tam, kad būtų pripažinta, jog asmuo nusikaltimą padarė organizuotoje grupėje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį yra būtina: pirma, asmuo bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitartų su kitu asmeniu (ar asmenimis) daryti kelis nusikaltimus ar vieną sunkų nusikaltimą; antra, kiekvienas grupės narys turi tam tikrą užduotį arba turėti skirtingus vaidmenis. Organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų ir jos subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-207-518/2016).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja išnagrinėjus ir patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją bei susiejus ją į vieningą visumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtus įrodymus daro išvadą, kad jų pakanka konstatuoti, jog kaltinamųjų T. S. ir M. M. kaltė dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos – pasikėsinimo sukčiauti dalyvaujant organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis nukentėjusiojo A. N. atžvilgiu yra visiškai įrodyta aukščiau išvardintų, teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, dėl kurių patikimumo teismui nekyla jokių abejonių. Tokia išvada darytina ištyrus ir sugretinus byloje esančius įrodymus, juos palyginus tarpusavyje bei susiejus į vieningą visumą.
Vertinant byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtus įrodymus matyti, jog teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis T. S. savo kaltę pripažino tik tuose epizoduose, kuriuos specialisto išvada buvo nustatytas jo balsas. Kaltinamasis T. S. paaiškino, kad nusikalstamas veikas jis darė vienas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose mobiliojo ryšio telefono neturėjo, M. M. neprašė paimti jokių siuntinių, taip pat nebendravo su M. M., kai šis išėjo į laisvę atlikęs bausmę, tačiau teismas šiuos jo parodymus vertina kritiškai, kaip norą išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Šiuo konkrečiu atveju būtent kaltinamasis T. S. nusikalstamą veiką pasikėsino daryti veikdamas organizuota grupe su kaltinamuoju M. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, buvo vienas iš organizuotos grupės telkėjų, ją subūręs, keliems (šiam ir žemiau aprašytiems) nusikaltimams - sukčiavimams telefonu daryti, tiesiogiai pasitelkęs nusikaltimo padarymui kaltinamąjį M. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, su kuriais suderino vaidmenis ir koordinavo jų veiksmus. Tai patvirtina kaltinamojo M. M. parodymai, kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino ir paaiškino, jog būtent kaltinamasis T. S. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, naudodamasis mobiliojo ryšio telefonais talpino skelbimus apie parduodamas prekes, nors realiai tų prekių jis neturėjo ir negalėjo parduoti. Jis iš kitų nuteistųjų sužinojo, kad taip T. S. sukčiaudavo. Vėliau kaltinamasis T. S. jo klausė, ar kas nors gali paimti siuntinius Panevėžio mieste, nes kažkokie jo draugai siuntų tuo metu paimti negalėjo. Jis sutiko T. S. padėti ir kelis kartus siuntinius, kuriuos prašė paimti T. S., iš paštomatų (duomenys neskelbtini) mieste paėmė jo mama B. M.. Paėmusi siuntinius mama jam mobiliuoju telefonu pranešdavo, kad siuntinius, kuriuos ji buvo paėmusi T. S. prašymu, iš jos paimdavo atvažiavę asmenys, kurie prisistatydavo T. S. draugais. 2017 m. rugsėjo mėnesį, jam atlikus laisvės atėmimo bausmę per „Mesinger“ programėlę su juo vėl susisiekė T. S. ir prašė jo paimti siuntą. Jis paėmė T. S. prašomą siuntą, o T. S. jam už siuntos paėmimą sakė mokės 30 eurų. Vėliau T. S. jam per „Mesinger“ programėlę atsiųsdavo koordinates iš kur paimti atsiųstus daiktus, o paėmęs siuntą ją išpakuodavo, apie siuntoje buvusius daiktus ir pinigus jis per „Mesinger“ programėlę pranešdavo T. S., o T. S. per „Mesinger“ programėlę jam pranešdavo, ką daryti su siuntose buvusiais daiktais, pinigais. Vėliau T. S. nurodymu, siuntiniuose buvusius daiktus ir pinigus išsiųsdavo per paštą T. S. nurodytais adresais. Nurodė, kad viską darydavo T. S. nurodymais, kur, kiek ir ką siųsti. Siuntiniuose, kuriuos jis paimdavo T. S. nurodymais, būdavo mobiliojo ryšio telefonai, USB laidai, įvairios pinigų sumos. Taip pat sugrįžęs iš pataisos namų namuose rado fotoaparatą Canon, konsolę, kurie buvo iš siuntinių, kuriuos buvo paėmusi jo mama B. M. T. S. prašymu. Nurodo, kad suprato, jog padeda T. S. sukčiauti. Už pagalbą paimant T. S. prašomas siuntas iš T. S. yra gavęs apie 40 eurų. Teismui nėra pagrindo netikėti kaltinamojo M. M. parodymais, kadangi jie nuoseklūs ir sutampa su kitais byloje ištirtais įrodymais, todėl teismas jais vadovaujasi. Bylos medžiaga nustatyta, kad internetiniame portale (duomenys neskelbtini) buvo patalpintas skelbimas apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S7 Edge“. Į skelbimą atsiliepė nukentėjusysis A. N., kuris susisiekė su telefono pardavėju, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini) ir su juo aptarė telefono pirkimo-pardavimo sąlygas. Vilniaus AVPK vyresniojo tyrėjo A. G. surašytu tarnybiniu pranešimu dėl išklotinių analizės nustatyta, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) bendravo su įvairiais abonentais ir laikotarpyje nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. spalio 20 d. šis abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriame buvo patalpintas skelbimas dėl parduodamo telefono, buvo naudojamas vietovėje ir rišosi prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini), kurios adresas – (duomenys neskelbtini) ir veikė IMEI, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (10 t., 120, 123-128, 129). Taigi į bazinių stočių veikimo teritoriją patenka ir Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, kuriuose tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę nuteistasis T. S.. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 11.45 val. buvo rastas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje I-ajame sektoriuje mobilaus ryšio telefonas, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 25), ten pat kur ir kaltinamasis T. S. atliko laisvės atėmimo bausmę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis T. S. darydamas nusikalstamas veikas – sukčiavimus naudojo tą patį mobilaus ryšio telefoną, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir su kitais abonentiniais numeriais, t. y. (duomenys neskelbtini) (sukčiavimas A. J. atžvilgiu) ir (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai K. K., K. Č., M. V. atžvilgiu) (2 t., b. l. 146-147). Be to, telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuris veikė mobilaus ryšio telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas ir kituose sukčiavimo epizoduose, t. y. sukčiavimai A. G., B. B., T. K., L. S. ir G. G. atžvilgiu (2 t., b. l. 146-147). Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, šiais abonentiniais numeriais buvo talpinami skelbimai, pagal kuriuos asmenys skambindavo ir kreipdavosi dėl parduodamų prekių, o pervedę už jas pinigus, jų negaudavo ir tokiu būdu buvo įvykdyta eilė sukčiavimų. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis T. S. bendraudamas su nukentėjusiuoju A. N. nurodė liudytojų Ž. R. ir M. G. banko sąskaitų numerius, į kurias jis pervedė po 350,00 Eur už mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S7 Edge“. Tai patvirtina liudytojų Ž. R. ir M. G. sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. nukentėjusysis A. N. pervedė 350,00 Eur Ž. R., po to, kai jam liudytojas Ž. R. grąžino šiuos pinigus atgal į banko sąskaitą, jis, kaltinamojo T. S. nurodymu, pervedė 350,00 Eur M. G. (9 t., b. l. 48-49, 57, 59). Tai, kad kaltinamasis T. S. pasinaudodamas kitų asmenų sąskaitomis, į kurias nukentėjusieji siųsdavo pinigus už neva perkamas prekes ir taip neteisėtu būdu įgydavo ar pasikėsindavo įgyti svetimą turtą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino kaltinamasis M. M., kuris visus veiksmus darydavo kaltinamojo T. S. nurodymu t. y. kur, kiek ir ką siųsti. Siuntiniuose, kuriuos jis paimdavo T. S. nurodymu, būdavo mobiliojo ryšio telefonai, USB laidai, įvairios pinigų sumos. Akivaizdu, kad kaltinamasis T. S. atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje negalėjo pats vienas fiziškai įgyvendinti šių sukčiavimo veiksmų, todėl jam reikėjo asmenų, kurie padėtų visa tai įgyvendinti. Kaltinamojo T. S. iš nukentėjusiųjų įgyti ir jo nurodymu kitų asmenų, kurie nežinojo apie daromas nusikalstamas veikas, išgryninti pinigai buvo siunčiami į paštomatus, o iš ten juos kaltinamojo T. S. nurodymais turėdavo paimti kaltinamasis M. M. ir kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys. Taigi, šių įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusysis A. N. paskambinęs skelbime nurodytu telefonu numeriu (duomenys neskelbtini) dėl mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy S7 Edge“ pirkimo, bendravo būtent su kaltinamuoju T. S., kuris pasinaudodamas Ž. R. ir M. G. banko sąskaitomis, nurodė nukentėjusiajam A. N. į jas pervesti 350,00 Eur sumą. M. G., pervestus pinigus kaltinamojo T. S. nurodymu išgrynino ir su siunta, kurioje taip pat buvo mobiliojo ryšio telefonas, turėjo išsiųsti į (duomenys neskelbtini) mieste esantį paštomatą, kur siuntą turėjo paimti kaltinamasis M. M.. Tačiau policijos pareigūnams apie šią daromą nusikalstamą veiką informavus M. G., siunta buvo sustabdyta ir paimta policijos pareigūnų.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamųjų T. S. ir M. M. kaltė pasikėsinus apgaule savo ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų organizuotos grupės asmenų naudai įgyti svetimą turtą šiame epizode yra įrodyta. Kaltinamieji T. S. ir M. M. veikė tiesiogine tyčia, jie suvokė, jog dalyvaudami organizuotoje grupėje su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule esmingai suklaidinę nukentėjusįjį A. N., pasikėsino neteisėtai ir neatlygintinai savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgyti jo turtą – 350 Eur ir to norėjo bei siekė.
Pažymėtina, kad kaltinamajam T. S. pareikštame kaltinime šiame epizode jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį, o kaltinamajam M. M. pareikštame kaltinime šiame epizode jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį. Teismų praktikoje yra pažymima, jog pripažinus, kad kaltininkų veikai būdinga bendrininkavimo forma - organizuota grupė, visi bendrininkai neatsižvelgiant į jų vaidmenį darant nusikaltimą pripažįstami nusikaltimo vykdytojais ir visų bendrininkų padarytos veikos kvalifikuojamos tik pagal BK specialiosios dalies straipsnį, nepateikiant nuorodos į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnį, t. y. tokiu atveju nereikia nustatinėti tokius organizuotos grupės dalyvių vaidmenis, kurie atitiktų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnyje apibrėžtas bendrininkų rūšis (kasacinė nutartis Nr. 2K-433-677/2015).
Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau, kaltinamojo T. S. veiksmai iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalies, 22 straipsnio 1 dalies 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojami į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį, o kaltinamojo M. M. veiksmai iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 1 dalies 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojami į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį.
2. Pasikėsinimo sukčiauti L. S. atžvilgiu epizodas.
Kaltinamieji T. S. ir M. M. dalyvaudami organizuotoje grupėje su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kaltinamajam T. S. atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdami išankstinę tyčią grupės narių naudai apgaule užvaldyti svetimą turtą, iš anksto koordinuotais veiksmais, t. y. kaltinamajam T. S. vadovaujant bei duodant nurodymus kitiems grupės nariams, pasikėsino užvaldyti svetimą turtą: kaltinamasis T. S. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku į internetinį portalą (duomenys neskelbtini) patalpino melagingą skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 7“, o 2017 m. rugpjūčio 31 d. apie 10.16 val. nukentėjusiajam L. S. paskambinus skelbime nurodytu numeriu (duomenys neskelbtini), aptarė pirkimo-pardavimo sąlygas, tuomet T. S. skelbimų portale (duomenys neskelbtini) surado skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną, kurį minėtame skelbimų portale buvo patalpinęs R. S., jam paskambino ir apsimetė, kad nori įsigyti parduodamą mobiliojo ryšio telefoną bei pamelavo ir įtikino, kad perkamą prekę dovanos broliui, dėl ko perves daugiau pinigų nei prekė kainuoja, prašė R. S. išgryninti iš sąskaitos gautus pinigus, pasiimti pinigų sumą už mobiliojo ryšio telefoną ir pinigų likutį kartu su mobiliojo ryšio telefonu išsiųsti į (duomenys neskelbtini) esantį paštomatą, tokiu būdu T. S. į nusikalstamą veiką įtraukė R. S. ir gavo jo banko sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke, į kurią 2017 m. rugsėjo 7 d. nukentėjęs L. S. T. S. nurodymu pervedė 220 eurų už T. S. melagingai parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 7“, kurio T. S. neišsiuntė ir žinodamas, kad siuntą R. S. su nukentėjusiojo pinigais ir mobiliojo ryšio telefonu išsiuntė, ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 11 d. davė nurodymą kaltinamajam M. M. paimti iš paštomato, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau kaltinamasis M. M. nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Taip kaltinamieji T. S. ir M. M. apgaulės būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai pasikėsino užvaldyti svetimą turtą – nukentėjusiajam L. S. priklausančius 220 eurų.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode T. S. kaltės nepripažino ir atsisakė atsakyti į proceso dalyvių klausimus.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode kaltinamasis M. M. kaltę nusikalstamos veikos padaryme pripažino ir paaiškino, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pirmame sektoriuje su T. S. susipažino 2017 metų rugpjūčio mėnesį. Kuo užsiėmė T. S. suprato, kai išgirdo jį kalbant telefonu. Kalbėdamas telefonu T. S. kažką įtikino pirkti mobiliojo ryšio telefoną. Taip pat matė, kaip T. S. naudodamasis telefonu, patalpino skelbimus apie parduodamus medžio briketus, įvairius įrankius, taip pat pildė kažkokias sutartis dėl parduodamų daiktų. T. S. skelbimus talpino naudodamasis telefonu „Samsung“, kas antrą dieną keitė SIM korteles. Atliekant bausmę T. S. jo klausė, ar kas nors gali paimti siuntinius (duomenys neskelbtini) mieste, nes kažkokie jo draugai siuntų tuo metu paimti negalėjo. Jis sutiko ir susiskambinęs su mama paprašė, kad ji paimtų iš paštomato siuntą, kurią pas jį prašė paimti T. S.. Mama paėmė T. S. nurodytą siuntą. Tada T. S. jam sakė, kad mama palaikytų paimtą siuntinį, o vėliau atvažiavę draugai, siuntinį paims. Mama jam vėliau rašė, kad buvo atvažiavę kažkokie žmonės ir paėmė siuntinį, kurį ji buvo paėmusi iš paštomato pagal T. S. prašymą. Išėjęs iš pataisos namų 2017 m. rugpjūčio 30 d. iš T. S. gavo žinutę, kurioje T. S. jo klausė, ar gali paimti siuntinį (duomenys neskelbtini) mieste. Jis sutiko ir už siuntinio paėmimą jis turėjo gauti nuo 20 iki 30 eurų. Jis suprato, kad T. S. jam siūlo daryti nusikalstamas veikas. Paėmęs pirmą siuntą ir parsinešęs į namus ją išpakavo. Siuntoje buvo du telefonai, pakrovėjai. Kitą dieną jam T. S. parašė žinutę, kad atvažiuos draugas ir paims atsiųstus telefonus. Vėliau jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kai ėjo paimti siuntos, kurią tai pat prašė paimti T. S.. Atliekant kratą jo namuose policijos pareigūnai rado laidus, žaidimų konsolę „Xbox“, fotoaparatą, telefoną, kurie buvo siuntiniuose, kuriuos iš paštomatų prašė paimti T. S.. Už siuntinių paėmimą iš T. S. jis yra gavęs apie 40 eurų. Mano, kad šių nusikalstamų veikų padarymuose jis atliko padėjėjo vaidmenį, o veikų sumanytojas buvo T. S.. Kadangi įvykiai buvo seniai, visko gerai nepamena, todėl sutinka, kad būtų pagarsinti parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat nurodo, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė gera valia, niekas jo nevertė parodymų duoti tokių parodymų.
Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsintų įtariamojo M. M. parodymų matyti, paaiškino, kad grįžęs iš įkalinimo įstaigos nuo 2017-08-30 gyvenau pas savo motiną B. M., o po to išsikėliau pas savo draugę G. gyventi (duomenys neskelbtini). Susiradau darbą šiuo metu esu dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, dirbu naktimis. Noriu pasakyti, kad aš atlikdamas laisvės atėmimo bausmę susipažinau su T. S.. Su juo susipažinau tiesiog pataisos namuose bendrose patalpose. Atliekant bausmę, kiek pamenu tiksliau būnant virtuvėje aš išgirdau, kad T. S. kalba mobiliuoju telefonu aš girdėjau jo pokalbį, nes buvau šalia. Kitų asmenų šalia nebuvo. Todėl T. S. suprato, kad aš išgirdau pokalbį ir mane tiesiog įtraukė į savo daromus nusikaltimus. Kokiu būdu T. S. sukčiaudavo t. y. apie jo daromą schemą aš jau pasakojau ankstesnės apklausos metu. Po to karto, tai buvo maždaug 2017 metų rugpjūčio mėn. viduryje pamenu, kad su T. S. susipažinau jau beveik prieš išeinant į laisvę, todėl žinau, kad tai buvo rugpjūčio vidurys, nes jau rugpjūčio 30 d. buvau paleistas, tuomet T. manęs paklausė ar aš turėčiau kokį tai žmogų, kuris tiesiog galėtų paimti siuntą iš (duomenys neskelbtini) mieste, esančio paštomato. Aš nelabai gilinausi kokios tai siuntos, T. klausiau bet jis tik pasakė, kad šiaip siunta ir tiek. Man jokio atlygio T. nesiūlė aš net apie tai neklausiau, o sutikau padėti ir paskambinau savo mamai B. M. ir paprašiau, kad paimtų siuntą. Mama sutiko, ji nieko neklausinėjo apie siuntą, o aš pats irgi nepasakojau, nes nelabai dar supratau kokia tai siunta ir kad ji gauta vykdant T. S. sukčiavimus. Man tą kartą T. pasakė siuntos numerį; o aš jį persiunčiau mamai. Po to aš vėl sukontaktavau su mama ji pasakė, kad siuntą paėmė iš paštomato, bet nepamenu kokio tiksliai, bet (duomenys neskelbtini) mieste ir ją išsiuntė į kitą miestą. Bet kokiu būdu ir kaip persiuntė aš šiuo metu nepamenu, bet viską darė pagal T. S. nurodymus kuriuos mama gavo per mane. Aš su ja rašinėjausi per „Mesinger“ programėlę. Taip darant, tiksliau man tarpininkaujant pirmąjį kartą aš tikrai nesuvokiau, kad vyksta nusikaltimas, aš tikėjau kad tiesiog padedu T. S., nes jo kaip ir bijojau nenorėjau jam atsakyti. Už tai jokio atlygio negavau. Tik po to, aš iš kitų kalinių sužinojau, kad T. tokiu būdu vykdo sukčiavimus. Tačiau vis tiek sutikau dar per mamą paimti dar vieną siuntą iš (duomenys neskelbtini) miesto. Nes kaip minėjau aš bijojau T., o be to tik greičiau norėjau išeiti į laisvę, nes buvo likę kalėti dvi savaites. Man paprašius mama paėmė kaip jau sakiau dar vieną siuntą, kur ji jas padėjo aš negaliu pasakyti, nes nepamenu. Prisimenu, kad viską sakydavo T. S., o aš mamai. Jokio atlygio už tai aš negavau. Aš 2017 m. nuo rugsėjo mėn. 1 d. jau buvau laisvėje, po kiek laiko man parašė T. S. per „Mesinger“ programėlę, ar galiu paimti siuntą (duomenys neskelbtini) mieste, aš sutikau. Sutarėme su T., kad jis visus duomenis iš kur ką paimti atsiųs man į „Mesinger“ programėlę. Aš paėmiau apie 2 gal 3 siuntas, neprisimenu tiksliai. Kas jose buvo pamenu, tik kad USB laidai, o kitose kas buvo nepamenu ir pinigų, bet kiek nepamenu. Aš supratau, kad padėsiu T. S., už tai gausiu kažkokį atlygį, nes T. sakė, kad man bus apie 30 eurų kaip paimsiu siuntą, supratau, kad darysiu nusikalstamą veiką. Dėl ko sutikau paimti siuntas negaliu paaiškinti. Nuo visų kartų kiek paėmiau siuntas gavau apie 40 eurų, tiksliau sumos nepamenu. Aš siuntas paėmiau iš paštomatų, esančių (duomenys neskelbtini) mieste, bet tikslių adresų įvardinti negaliu, neprisimenu tiksliai iš kokių, todėl parodyti negalėčiau. Kaip jau minėjau visas koordinates iš kur paimti atsiųsdavo T. S. į „Mesinger“, tuomet aš paėmęs vėl laukdavau nurodymų kur dėti daiktus. Aš paėmęs siuntą, grįždavau namo ją išpakuodavau ir joje rasdavau daiktus, tada pranešdavau vėl per „Mesinger“ kokie ten daiktai ir kiek pinigų siuntoje, o man T. atrašydavo ką toliau daryti. Aš tose siuntose esu radęs keletą mobiliųjų telefonų, USB laidus šiuos daiktus per kratą rado policijos pareigūnai ir juos paėmė. Taip pat per kartą rado ir paėmė „X-box“ žaidimų konsolę, foto aparatą, bet šiuos daiktus paėmė mano mama. Taip pat galiu ir suklysti ar kažką sumaišyti kokie buvo tiksliai daiktai siuntose, nes parėjo daug laiko. Taip pat siuntose būdavo ir grynieji pinigai jų buvo įvairiai, bet pamenu, kad tikrai ne mažiau kaip po šimtą eurų kupiūra būdavo siuntinyje. Bet kokia pinigų suma iš viso buvo per siuntinius nepasakysiu, nepamenu. Aš šiuos pinigus, negaliu tiksliai įvardinti sumos išsiųsdavau per paštą ar kitu būdu negaliu tiksliai pasakyti, asmenims, kurių šiuo metu tikrai neatsimenu. Viską dariau kaip liepdavo T. S., jis nurodydavo kur ką ir kiek siųsti. Aš iš tų grynųjų pinigų siuntose, pasiėmiau sau gal apie 40 eurų, taip liepė T. S.. Ar buvo tokių kartų kuomet nuėjau paimti siuntų ir jų paštomate nebuvo ar neišduoda, nes jau paimtos aš neatsimenu. Negaliu to nei teigti, nei paneigti, nes tikrai nepamenu. Paskutinį kartą aš ėjau pasiimti siuntos iš kurjerio kažkur tarp namų adreso tiksliai nepasakysiu, nes jau nepamenu, kai tuomet pamačiau pareigūnus kurie mane ir sulaikė. Aš galiu pasakyti, kad paėmiau iš viso apie 2 ar 3 siuntas iš (duomenys neskelbtini) miesto paštomatų, kurių adresų negaliu prisiminti, ar kėsinausi paimti siuntų bet nespėjau nepamenu, kaip minėjau paskutinį kartą ėjau paimti ir nespėjau nes sulaikė. Viską dariau nuo 2017 m. rugsėjo mėn. pradžios išėjęs iš laisvės atėmimo vietos t. y. Pravieniškių pataisos namų kur atlikau bausmę. Suprantu, kad dariau nusikalstamas veikas, supratau, kad padedu T. S. vykdau jo nurodymus, bet aš bijojau jam atsakyti, nesijaučiau saugiai, bijojau kad su manimi gali susidoroti, nes T. S. turėjo pinigų, todėl manau kad gali viską padaryti. Aš manau, kad T. S. Panevėžyje tyrėjo mane ne vieną pažįstamą, kuriam pasiūlė paimti siuntas, nes mūsų kalėjo daug asmenų iš Panevėžio. Taip pat jis galėjo ir iš kitų miestų turėti daug asmenų, kuriems taip siūlė užsidirbti, bet aš nieko tiksliai nežinau ir apie tai negaliu pasakyti. Gailiuosi, padaręs nusikaltimą (22 t., b. l. 25-27).
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis L. S. paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d. skelbimų portale (duomenys neskelbtini) rado telefoną „Iphone 7“. Tokio telefono ieškojo žmonai, kaina buvo 400 eurų. Paskambinus nurodytu telefonu atsiliepė jaunas balsas, kokiu vardu prisistatė, neprisimena. Pardavėjas nurodė, kad reikia sumokėti 200 eurų avansą. Telefonas turėjo būti atvežtas per savaitę laiko, nes veža kažkokiomis neva partijomis. Pardavėjas nurodė kažkokio vyriškio banko sąskaitą, į kurią jis pervedė pinigus. Telefono taip ir nesulaukė, bet antrą kartą turėjo susisiekti su pardavėju ir jis vėl nurodė pervesti dar 200 eurų tik jau į kito asmens banko sąskaitą. Jam tai sukėlė įtarimą. Jam pačiam reikėjo susivokti, kad vyksta kažkokie neteisingi dalykai dėl skirtingų banko sąskaitų, asmenų ir panašiai. Tiksliai neprisimena, ar jis pardavėjui pervedė 200 eurų ar 400 eurų, bet telefono negavo, nors pardavėjas prieš tai su juo bendravo, minėjo, kad pristatys telefoną, o po sekančio piniginio pavedimo komunikacija su pardavėju nutrūko ir jis nieko negavo. Nori padėkoti Lietuvos policijai, kadangi tyrėja su juo susisiekė, paaiškino kokia situacija ir jis, atvykęs į (duomenys neskelbtini), atgavo 175 eurus ir gavo kažkokį seną telefoną patirtai žalai atlyginti. Telefonas galėjo būti parduodamas už 440 eurų. Skelbime buvo nurodytas pardavėjo telefono numeris. Jis bendravo su pardavėju telefonu ir trumposiomis SMS žinutėmis. Norėjo konkrečiai raudonos spalvos telefono, todėl trumposiomis SMS žinutėmis pardavėjo teiravosi, kiek nuleis kainos, kokios spalvos telefonas ir panašiai. Pardavėjas buvo pakankamai mandagus. Pardavėjas trumpąją SMS žinute atsiuntė banko sąskaitos nuorodą ir jis pervedė į nurodytą banko sąskaitos numerį 220 eurų. Jam buvo padaryta 220 eurų žala. Kažkas ten buvo, kad pardavėjas du kartus jo prašė pervesti pinigus. Civilinio ieškinio šioje byloje nereiškia. Kalbos, iš kur telefoną reiks pasiimti, nebuvo, kadangi telefono net ir nebuvo ir galiausiai jis neatvyko. Apie telefono pasiėmimo laiką ir vietą nebuvo kalbėta su pardavėju. Tiksliai neprisimena, bet mano, kad už telefoną sumokėjo pusę sumos, tai yra 220 eurų. Pareigūnė jam gražino pinigus, tai jis pretenzijų šioje byloje neturi.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. S. paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį pardavinėjo telefoną ir apie tai patalpino skelbimą į skelbimų portalą „(duomenys neskelbtini)“. Pardavinėjo telefoną „Samsung A3“ už 80 Eur. Jam pirkėjas rašė trumpąsias SMS žinutes, kuriose buvo rašoma kažkas apie telefono pirkimą. Galėjo taip būti, kad jam pardavėjas skambino iš telefono numerio, kurį nurodė ikiteisminio tyrimo metu t. y. (duomenys neskelbtini). Tyrėjui iš Vilniaus perdavė visą turėtą informaciją apie pirkėją. Jam paskambino vyriškis ir jie susitarė, kad pirkėjas nori pirkti jo parduodamą telefoną ir nori jį gauti per paštomatą, bei, kad pinigus už telefoną jis perves į banko sąskaitą. Pirkėjui nurodė savo banko sąskaitos numerį trumpąja SMS žinute. Pirkėjas pervedė jam pinigus. Iš pradžių tas vyriškis rašinėjo jam iš vieno telefono numerio dėl to telefono pirkimo, tuomet, gal praėjus savaitei, rašė jau iš kito. Tas vyriškis tai dingdavo, o po to vėl atsirasdavo. Jam pasirodė keista, kad pirkėjas pervedė daugiau pinigų nei reikėjo. Bendravimas su pirkėju vyko daugiausia trumposiomis SMS žinutėmis, nors to garantuoti dabar, praėjus tiek laiko, negali. Tas vyriškis paprašė jo banko sąskaitos ir nurodė, kur tą telefoną jis turi nusiųsti. Vyriškis jam pervedė 220 Eur. Gali būti, kad pinigai buvo pervesti iš L. S. banko sąskaitos. Žino, kad tai buvo žmogus kitu vardu, bet ta pačia pavarde kaip ir vyriškis, su kuriuo kalbėjo dėl telefono pardavimo. Vyriškis akcentavo, kad nori daryti broliui dovaną. Dar pasisiūlė tam vyriškiui, kad gali nuvežti telefoną į (duomenys neskelbtini) ir nereiktų jam mokėti už siuntimą, bet pirkėjas sakė, kad jam geriau prekę gauti per paštomatą. Gautus pinigus išsigrynino bankomate (duomenys neskelbtini). Nuo savo banko sąskaitos nuėmė 220 Eur, kuriuos buvo pravedęs vyriškis pirkdamas telefoną. Sau pasiliko 80 Eur už telefoną, o likusius įdėjo į dėžutę kartu su telefonu ir išsiuntė nurodytu adresu. Paštomato adresas buvo nurodytas (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro ,,Maxima“. Vyriškis adresą, kuriuo siųsti siuntą, nurodė trumpąją SMS žinute. Vėliau pirkėjui tikriausiai rašė, kad išsiuntė telefoną ir nurodė siuntos numerį, kadangi tai buvo pirmas jo siuntimas per paštomatą ir bijojo, kad kas nors nebūtų ne taip. Mano, kad tai buvo tas pats asmuo, su kuriuo visus kartus bendravo telefonu. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tyrėjo. Apklausiamas viską prisiminė geriau, nes buvo praėjęs mažesnis laiko tarpas. Tada, kaip ir dabar, sako tiesą.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. P. paaiškino, jog kada tiksliai rašė tarnybinį pranešimą, susijusį su šia byla, tiksliai neprisimena, kadangi praėjo labai daug laiko, bet galėjo būti 2017 m. rugsėjo 15 d. Tuo metu dirbo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimų skyriuje ir jo žinioje buvo ši byla. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl sukčiavimo. Žino, kad šioje byloje įtariamieji buvo T. S. ir M. M.. Kiek prisimena, šie asmenys vykdė telefoninius sukčiavimus, tai yra jie dėdavo daiktų skelbimus, kuriuos neva parduodavo, o kiti asmenys, kurie pirkdavo iš jų tuos daiktus, pervesdavo pinigus asmenims, iš kurių patys kaltinamieji pirko kažkokius daiktus ir vėliau kaltinamieji prašydavo įdėti iš nukentėjusiojo gautus pinigus, atėmus sumą už perkamus daiktus, bei išsiųsti viską per paštomatą. Kiek prisimena, M. M. ateidavo siuntų pasiimti į (duomenys neskelbtini) paštomatą. Žino, kad M. M. vienu metu buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) mieste, kadangi atėjo atsiimti dar vieną tokią siuntą iš paštomato. Neprisimena, kiek kartų M. M. atėjo pasiimti siuntų. Kiek prisimena, M. M. vienu metu siuntas prašydavo ateiti pasiimti savo motinos, tai buvo tuo metu, kai jis dar atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Paštomatas, iš kurio buvo paimamos siuntos, stovėjo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Tiksliai neprisimena, ar M. M. buvo sulaikytas pareigūnų, kai atsiiminėjo siuntą, ar einant atsiimti siuntos. Tuo metu iš paštomato jis turėjo atsiimti, kiek prisimena, apie 2-3 siuntas. M. M. sulaikyme nedalyvavo, tačiau buvo jo namuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) darant kratą. Kratos metu pas M. M. buvo rasta daug įvairių daiktų, tai ir žaidimų konsolė, fotokamera, telefonai. M. M. negalėjo nurodyti, iš kur visi tie daiktai. Kodėl būtent M. M. buvo sulaikytas eidamas atsiimti siuntą iš paštomato, tiksliai dabar nežino, to reiktų klausti pareigūnų, kurie jį sulaikė. G. M. M. buvo nustatytas iš anksto, tai ar pašto darbuotojų pagalba, ar kitų žmonių, to dabar nebeprisimena. Darant kratą M. M. namuose, iš pradžių jo paprašė daiktus pateikti gera valia. Pareigūnai sulaikė M. M. dėl paštomatuose paimtų daiktų, kurie buvo įgyti neteisėtu būdu. Paprašė, kad jis pateiktų visus daiktus, kuriuos yra atsiėmęs iš paštomato arba, kaip vėliau paaiškėjo, yra atsiėmusi jo motina. Neprisimena tiksliai, ar M. M. daiktus pateikė geranoriškai ar jie darė kratą, tačiau mano, kad atliko kratą ir rado daiktus kambariuose. Daiktai nebuvo paslėpti. Kokius motyvus nurodė M. M., kaip tie daiktai buvo įsigyti, neprisimena. M. M. iš įkalinimo įstaigos buvo grįžęs rugpjūčio pabaigoje, o sulaikytas buvo rugsėjo mėnesį. Visi daiktai, kuriuos tada rado pas M. M., yra nurodyti kratos protokole. Neprisimena, kiek pats M. M. buvo įdėjęs skelbimų apie parduodamus daiktus, bet visi procesiniai dokumentai yra byloje. Atsakyti, kur visi daiktai, kurie buvo paimti iš M. M. namų atliekant kratą, negali, kadangi tą tyrimą vėliau perėmė Kauno pareigūnai. M. M. mama apklausoje nurodė, kad paprašyta sūnaus M. M., ji ėjo paimti daiktus iš paštomato, tačiau kiek kartų ji tuos daiktus atsiėmė, neprisimena. M. M. mama B. M. nenurodė, iš ko buvo gaunamos siuntos. Kiek prisimena, ji yra nurodžiusi, kad atsiimtas siuntas ji nešdavo į autobusų stotį ir per siuntas kažkur išsiųsdavo. Ikiteisminio tyrimo metu jam kažkiek teko bendrauti su T. S.. Jo atžvilgiu buvo atlikta krata įkalinimo įstaigoje, kurioje ir dalyvavo. Kratos metu buvo rasta sąsiuviniai, lapeliai, kuriuose buvo užrašyti banko sąskaitos numeriai. Neprisimena, ar yra papildomai bendravęs su T. S.. Tauragės AVPK ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas iš pradžių dėl vieno epizodo, o vėliau tyrimas išsiplėtė. Ar atliekant šioje byloje ikiteisminį tyrimą, buvo daromi kažkokie garso įrašai, atsakyti negali.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas Š. P. paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. dirbo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimų skyriuje. Tą dieną, kiek prisimena, gavo informaciją iš viršininko A. U., kad kolegai reikės pagalbos padedant sulaikyti asmenį, galimai įvykdžiusį nusikalstamą veiką bei, kad bus paimti neteisėtu būdu įgyti pinigai. Nuvyko į (duomenys neskelbtini) miestą, kur buvo sulaikytas asmuo, kuris buvo pristatytas į policijos komisariatą ir jo namuose padaryta krata. Ar teismo posėdžių salėje yra asmuo, kurį sulaikė, nežino, kadangi labai daug turėjo sulaikymų ir jo neįsidėmėjo. Skyriaus viršininkas A. U. nurodė, kad ikiteisminis tyrimas yra atliekamas dėl sukčiavimo. Asmuo, kurį turėjo sulaikyti (duomenys neskelbtini) mieste, turėjo ateiti pasiimti siuntą su pinigais, kurie buvo įgyti nusikalstamu būdu. Iki to asmens sulaikymo bendravo su pašto darbuotojais, tačiau dabar jau neprisimena apie ką. Asmeniškai nežinojo, kokia buvo gauta siunta į paštomatą, kurią turėjo ateiti pasiimti įtariamasis. Žinojo, kurį asmenį turi sulaikyti, kadangi buvo gavę iš policijos registro duomenis su jo nuotrauka ir asmens duomenimis. Asmuo galėjo būti M. M.. Sulaikymas vyko dienos metu. M. M. buvo sulaikytas prie kažkokios parduotuvės. Pagal ką sužinojo, kurioje tiksliai vietoje jis yra, neprisimena. M. M. iki sulaikymo buvo atėjęs į pagrindinį centrinį pašto padalinį, tai yra išskirstymo punktą, kur siuntos žmonėms nėra išduodamos. M. M. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) mieste kažkurioje gatvėje, kurios tiksliai įvardinti negali, prie pašto siuntų autobuso. M. M. pasakė, kad jis yra sulaikomas, kadangi yra įtariamas galimai padaręs nusikalstamą veiką. M. M., atrodo, tylėjo ir kažką buvo užsiminęs, jog jo paprašė draugas iš įkalinimo įstaigos vietoje jo atsiimti siuntą. Neprisimena, ar M. M. buvo siuntą jau atsiėmęs, ar dar tik ėjo jos atsiimti, kai jie jį sulaikė. M. M., kai buvo sulaikytas, buvo vienas. Detaliai M. M. sulaikymo nepamena. Tą pačią dieną vyko pas M. M. į namus atlikti kratą. Nuvykę kartu su juo į jo namus, ieškojo su nusikalstama veika susijusių daiktų. Namuose buvo M. M. mama. Tikslaus adreso, kur gyveno M. M., neprisimena. Kam priklausė butas, nežino, tačiau kolega tikrai tokią informaciją patikrino. Jį su nutarimu atlikti kratą pas M. M. supažindino pareigūnas K. P.. Kaip jautėsi buto šeimininkė, kai pasakė, jog jos namuose bus atliekama krata, neprisimena. Kas buvo to buto šeimininkė, neprisimena, tačiau namuose buvo M. M. mama ar sesuo. Su kolega geranoriškai paprašius pateikti daiktus, įtariamasis M. M. kažkokius daiktus pats atidavė. Pats jis atnešė žaidimų konsolę ir kažkokius kitus daiktus. Kratą, kiek prisimena, atliko dviese. Kratos metu rado telefonų ir kompiuterių, kitų daiktų neprisimena. Ką aiškino M. M. ir jo mama dėl rastų daiktų, neprisimena. Kratos protokolą pildė kolega. Kokius daiktus išsinešė iš M. M. namų, neprisimena. M. M. mama apie rastus ir paimtus daiktus nieko neaiškino. Jis atlikinėjo kratą, o kolega daugiau bendravo su M. M.. Ar iš M. M. namų buvo išimta pinigų, neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu T. S. nematė ir tokio asmens nepažįsta.
Elektroniniu pranešimu nustatyta, kad L. S. pranešė per www.epolicija.lt apie jo atžvilgiu įvykdytą sukčiavimą ir nurodė, kad jis rado skelbimą interneto portale (duomenys neskelbtini) ir į nurodytą sąskaitą pervedė pinigus t. y. 220 eurų už ketinamą įsigyti prekę – telefoną „Iphone 7“, tačiau jos negavo (10 t., b. l. 63).
Nukentėjęs L. S. pateikė bankinio apmokėjimo išrašo kopiją, kuria nustatyta, kad nukentėjęs L. S. pervedė pinigus R. S. (10 t., b. l. 71).
R. S. pateikė skelbimo išrašų kopijas, susirašinėjimo apie parduodamą prekę išrašų kopijas, siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntimo duomenų kvito kopiją (10 t., b. l. 74-84).
R. S. sąskaitos išrašu nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. nukentėjęs L. S. pervedė 350 eurų R. S. (10 t., b. l. 141).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta siunta, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) (išsiųsta R. S.) (10 t., b. l. 159-161).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrint dėžutę Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ji kartoninė, apsukta baltu popieriumi. Ant jos viršutinės dalies yra užklijuota geltonos spalvos juostelė su "LP Express" logotipu. Atspausdinta data ir laikas – 2017.09.07, 16.40. Siuntėjas :R. S., gavėjas: M. S., gavėjo kontaktai (duomenys neskelbtini) bei atspausdintas barkodas su Nr. (duomenys neskelbtini). Dėžutė yra mėlynos spalvos, ant kurios užrašas „Samsung Galaxy A3“. Atidarius dėžute viduje matyti įdėtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A3“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), įkrovėjas, ausinės ir dokumentų knygelės bei 140 eurų, iš kurių dvi kupiūros –50 eurų nominalo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei dvi kupiūros – 20 eurų nominalo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (16 t., b. l. 163-193).
MRT „Samsung Galaxy A3“ ir 140 eurų grąžinti nukentėjusiajam L. S. (9 t., b. l. 169).
Gautais duomenimis nustatyta, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patalpintas skelbimas, yra išankstinio apmokėjimo paslauga ir laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 3 d. veikė IMEI, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (10 t., b. l. 119).
Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiosios tyrėjos M. B. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad MRT, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudotos SIM kortelės, kurių abonentiniai numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiais abonentiniais numeriais patalpinti skelbimai, pagal kuriuos nukentėję asmenys skambino ir kreipėsi dėl parduodamų prekių, kurių negaudavo, tokiu būdu buvo įvykdyta eilė sukčiavimų. Visais aukščiau paminėtais abonentiniais numeriais nusikalstamos veikos įvykdytos laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d., o būtent: (duomenys neskelbtini) (sukčiavimas A. J. atžvilgiu); (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai K. K., K. Č., M. V. atžvilgiu); (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai A. G., T. K., B. B., A. N., L. S., G. G. atžvilgiu)(2 t., b. l. 146-147).
Vilniaus AVPK vyresniojo tyrėjo A. G. surašytu tarnybiniu pranešimu dėl išklotinių analizės nustatyta, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) bendravo su įvairiais abonentais. Visą laikotarpį, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. spalio 20 d. abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo patalpintas skelbimas, buvo naudojamas vietovėje ir rišosi prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini), kurios adresas –(duomenys neskelbtini) ir veikė IMEI, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (10 t., 120, 123-128, 129).
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateiktu pranešimu nustatyta, kad MRT, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), rastas 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 11.45 val. kratų metu I-ame sektoriuje, Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (2 t., b. l. 25).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas rastas mobiliojo ryšio telefonas, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 26-27).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas pateiktas mobiliojo ryšio telefonas (MRT) „Samsung SM-A300FU“ yra auksinės spalvos korpusu, liečiamu ekranu. Ant MRT nugarinės dalies dangtelio matyti atspaustas IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Įdėta SIM kortelė „Ežys“. Apžiūrint MRT, jį įjungus jokių kombinacijų atlikti negalima, nes prašomas kodas, MRT užrakintas (2 t., b. l. 32-36).
Tauragės AVPK vyresniojo tyrėjo K. P. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad į L. S. sąskaitą buvo pervedamos įvairios piniginės lėšos iš skirtingų asmenų su mokėjimo paskirtyje nurodytais prierašais „Papildymas“, „uz bilietus“, o vėliau tiems patiems asmenimis gražinus pinigus į jų banko sąskaitas, mokėjimo paskirtyje nurodant prierašus „papildymas“, „Siųsti pinigus greitai“, „Grąžinami pinigai už sukčiavimą“, realiu laiku tiriant ikiteisminio tyrimo medžiagą bei atsižvelgus į tradicinę sukčiavimo schemą, buvo manoma, kad būtent pati L. S. įkelia tikrovės neatitinkančius skelbimus į internetinį tinklapį (duomenys neskelbtini) bei nurodo savo mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) (kuris tuo metu veikė telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), o vėliau skelbime nurodytais daiktais susidomėjusiems asmenims perduodavo savo banko sąskaitą ir prašydavo už neva parduodamus daiktus pervesti pinigus iš anksto, o vėliau nukentėjusiems asmenims pradėjus reikalauti pinigų už neparduotą prekę, pinigus gražindavo. Tik po to, kai 2017 m. rugsėjo 11 d. buvo kreiptasi į Pravieniškių pataisos namus su prašymu nurodyti, ar šioje įstaigoje buvo išimtas telefonas, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) bei gavus teigiamą atsakymą, buvo nustatyta, kad juo naudojosi kitas asmuo (galimai T. S.), o L. S., galimai jai pačiai nežinant, buvo įtraukta į nusikalstamos veikos darymą (1 t., b. l. 180-181).
Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi leido atlikti L. S. mobiliojo ryšio telefono, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d., elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą. Kontrolės metu nustatyta, kad telefonu naudojasi vyrišku balsu kalbantis nežinomas asmuo (galimai T. S.), kuris 2017 m. rugpjūčio 31 d. 10.16 val. bendravo su abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi nukentėjusysis L. S.. Pokalbis vyko apie mobiliojo ryšio telefono pardavimą. 2017 m. rugsėjo 9 d. tarp asmenų vyko bendravimas SMS žinutėmis, kurio metu 20.54 val. L. S. pareikalavo gražinti pinigus atgal. 2017 m. rugsėjo 4 d. 17.26 val. nežinomas asmuo (galimai T. S.) bendravo su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi R. S. bei tarėsi dėl mobiliojo ryšio telefono pirkimo, bei apie tai, kad R. S. jį išsiųstų per Lietuvos pašto Express terminalą. 2017 m. rugsėjo 7 d. 14.08 val. jam atsiųsta žinutė su nurodytu adresu „(duomenys neskelbtini)“. 2017 m. rugsėjo 7 d. 17.03 val. tarp asmenų vyko susirašinėjimas SMS žinutėmis, kurio metu R. S. nurodė išsiuntęs siuntą (1 t., b. l. 188-189).
Užduotimi atlikti fonoskopinį tyrimą nustatyta, kad pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) yra su R. S., pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) yra su nukentėjusiuoju L. S. (2 t., b. l. 114-115).
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog tikėtina, kad tiriamajame garso įraše pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (su R. S.) ir pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (su L. S.) užfiksuotų telefoninių pokalbių dalyvis (asmuo V) yra T. S.. Tikėtina, kad jis pasakė frazes šių garso įrašų suvestinėse, pažymėtas raide V (2 t., b. l. 118-133).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja išnagrinėjus ir patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją bei susiejus ją į vieningą visumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtus įrodymus daro išvadą, kad jų pakanka konstatuoti, jog kaltinamųjų T. S. ir M. M. kaltė dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos – pasikėsinimo sukčiauti dalyvaujant organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis nukentėjusiojo L. S. atžvilgiu yra visiškai įrodyta aukščiau išvardintų, teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, dėl kurių patikimumo teismui nekyla jokių abejonių. Tokia išvada darytina ištyrus ir sugretinus byloje esančius įrodymus, juos palyginus tarpusavyje bei susiejus į vieningą visumą.
Vertinant byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtus įrodymus matyti, jog teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis T. S. savo kaltę pripažino tik tuose epizoduose, kuriuose specialisto išvada buvo nustatytas jo balsas. Kaltinamasis T. S. paaiškino, kad nusikalstamas veikas jis darė vienas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose mobiliojo ryšio telefono neturėjo, M. M. neprašė paimti jokių siuntinių, taip pat nebendravo su M. M., kai šis išėjo į laisvę atlikęs bausmę, tačiau teismas šiuos jo parodymus vertina kritiškai, kaip norą išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Šiuo konkrečiu atveju būtent kaltinamasis T. S. nusikalstamą veiką pasikėsino daryti veikdamas organizuota grupe su kaltinamuoju M. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, buvo vienas iš organizuotos grupės telkėjų, ją subūręs, keliems (šiam ir žemiau aprašytiems) nusikaltimams - sukčiavimams telefonu daryti, tiesiogiai pasitelkęs nusikaltimo padarymui kaltinamąjį M. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, su kuriais suderino vaidmenis ir koordinavo jų veiksmus. Tai patvirtina kaltinamojo M. M. parodymai, kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino ir paaiškino, jog būtent kaltinamasis T. S. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, naudodamasis mobiliojo ryšio telefonais talpino skelbimus apie parduodamas prekes, nors realiai tų prekių jis neturėjo ir negalėjo parduoti. Iš kitų nuteistųjų sužinojo, kad taip T. S. sukčiaudavo. Vėliau kaltinamasis T. S. jo klausė, ar kas nors gali paimti siuntinius Panevėžio mieste, nes kažkokie jo draugai siuntų tuo metu paimti negalėjo. Jis sutiko T. S. padėti ir kelis kartus siuntinius, kuriuos prašė paimti T. S., iš paštomatų (duomenys neskelbtini) mieste paėmė jo mama B. M.. Paėmusi siuntinius mama jam mobiliuoju telefonu pranešdavo, kad siuntinius, kuriuos ji buvo paėmusi T. S. prašymu, iš jos paimdavo atvažiavę asmenys, kurie prisistatydavo T. S. draugais. 2017 m. rugsėjo mėnesį, jam atlikus laisvės atėmimo bausmę per „Mesinger“ programėlę su juo vėl susisiekė T. S. ir prašė jo paimti siuntą. Jis paėmė T. S. prašomą siuntą, o T. S. jam už siuntos paėmimą sakė mokės 30 eurų. Vėliau T. S. jam per „Mesinger“ programėlę atsiųsdavo koordinates iš kur paimti atsiųstus daiktus, o paėmęs siuntą ją išpakuodavo, apie siuntoje buvusius daiktus ir pinigus jis per „Mesinger“ programėlę pranešdavo T. S., o T. S. per „Mesinger“ programėlę jam pranešdavo, ką daryti su siuntose buvusiais daiktais, pinigais. Vėliau T. S. nurodymu, siuntiniuose buvusius daiktus ir pinigus išsiųsdavo per paštą T. S. nurodytais adresais. Nurodė, kad viską darydavo T. S. nurodymais, kur, kiek ir ką siųsti. Siuntiniuose, kuriuos jis paimdavo T. S. nurodymais, būdavo mobiliojo ryšio telefonai, USB laidai, įvairios pinigų sumos. Taip pat sugrįžęs iš pataisos namų namuose rado fotoaparatą Canon, konsolę, kurie buvo iš siuntinių, kuriuos buvo paėmusi jo mama B. M. T. S. prašymu. Nurodo, kad suprato, jog padeda T. S. sukčiauti. Už pagalbą paimant T. S. prašomas siuntas iš T. S. yra gavęs apie 40 eurų. Teismui nėra pagrindo netikėti kaltinamojo M. M. parodymais, kadangi jie nuoseklūs ir sutampa su kitais byloje ištirtais įrodymais, todėl teismas jais vadovaujasi.
Kaltinamojo T. S. kaltę šiame epizode patvirtina tai, kad nukentėjusysis L. S., radęs skelbimų portale (duomenys neskelbtini) skelbimą apie parduodamą mobilaus ryšio telefoną „Iphone 7“ paskambino skelbime nurodytu telefonu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris, kaip matyti iš Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiosios tyrėjos M. B. tarnybinio pranešimo, veikė mobiliajame ryšio telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 146-147). Tai, kad nukentėjusysis L. S. bendravo būtent su kaltinamuoju T. S. įrodo Tauragės AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo K. P. 2018 m. lapkričio 22 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad gavus atsakymą iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, jog mobilaus ryšio telefonas IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išimtas, buvo nustatyta, kad juo naudojasi galimai kitas asmuo – kaltinamasis T. S. (1 t., b. l. 180–181), bet ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nustatyta, kad tiriamajame garso įraše pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (su R. S.) ir pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (su L. S.) užfiksuotų telefoninių pokalbių dalyvis (asmuo V) yra kaltinamasis T. S., kuris tikėtina, kad pasakė frazes šių garso įrašų suvestinėse pažymėtas raide V (2 t., b. l. 18-133). Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 11.45 val. buvo rastas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje I-ajame sektoriuje mobilaus ryšio telefonas, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 25), ten pat kur ir kaltinamasis T. S. atliko laisvės atėmimo bausmę. Taip pat abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. spalio 10 d., veikė vietoje ir rišosi prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini), kurių adresas (duomenys neskelbtini) (10 t., b. l. 120, 123-128, 129). Taigi į bazinių stočių veikimo teritoriją patenka ir Pravieniškių pataisos namai, kuriuose tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę nuteistasis T. S.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis T. S. darydamas nusikalstamas veikas – sukčiavimus naudojo tą patį mobilaus ryšio telefoną, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir su kitais abonentiniais numeriais, t. y. (duomenys neskelbtini) (sukčiavimas A. J. atžvilgiu) ir (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai K. K., K. Č., M. V. atžvilgiu) (2 t., b. l. 146-147). Be to, telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuris veikė mobilaus ryšio telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas ir kituose sukčiavimo epizoduose, t. y. sukčiavimai A. G., T. K., B. B., A. N. ir G. G. atžvilgiu (2 t., b. l. 146-147). Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, šiais abonentiniais numeriais buvo talpinami skelbimai, pagal kuriuos asmenys skambindavo ir kreipdavosi dėl parduodamų prekių, o pervedę už jas pinigus, jų negaudavo ir tokiu būdu buvo įvykdyta eilė sukčiavimų. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis T. S. bendraudamas telefonu su nukentėjusiuoju L. S. nurodė R. S. banko sąskaitos numerį, į kurią nukentėjusysis pervedė 220,00 Eur avansą už mobilaus ryšio telefoną „Iphone 7“. Tai patvirtina R. S. sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. nukentėjusysis L. S. pervedė 220,00 Eur R. S. (10 t., b. l. 141). Liudytojas R. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį, su juo susisiekė vyriškis dėl jo parduodamo mobilaus ryšio telefono „Samsung A3“, kuris kainavo 80,00 Eur. Pokalbių metu su juo susisiekęs asmuo jam sakė, kad persiųs daugiau pinigų, t. y. 220,00 Eur, iš jų 140,00 Eur jis turės išgryninti ir kartu su mobilaus ryšio telefonu „Samsung A3“ išsiųsti per paštomatą, nes tai bus dovana pirkėjo broliui. Tai, kad kaltinamasis T. S. pasinaudodamas kitų asmenų sąskaitomis, į kurias siųsdavo pinigus nukentėjusieji už neva perkamas prekes ir tokiu neteisėtu būdu įgydavo svetimą turtą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino kaltinamasis M. M., kuris visus veiksmus atlikdavo kaltinamojo T. S. nurodymu t. y. kur, kiek ir ką siųsti. Siuntiniuose, kuriuos jis paimdavo kaltinamojo T. S. nurodymu, būdavo mobiliojo ryšio telefonai, USB laidai, įvairios pinigų sumos. Be to, kad kaltinamieji T. S. ir M. M. veikė organizuotoje grupėje su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, patvirtina K. P. ir Š. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, jog bendradarbiaujant su akcine bendrove „Lietuvos paštas“ buvo sulaikytas kaltinamasis M. M., kuris atėjo atsiimti siuntų, t. y. siuntą su nukentėjusiojo L. S. pinigais ir nukentusiosios G. G. pinigais (10 t., b. l. 107-110, 113-15). Akivaizdu, kad kaltinamasis T. S. atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje negalėjo pats vienas fiziškai įgyvendinti šių sukčiavimo veiksmų, todėl jam reikėjo asmenų, kurie padėtų visa tai įgyvendinti. Kaltinamojo T. S. iš nukentėjusiųjų įgyti ir jo nurodymu kitų asmenų, kurie nežinojo apie daromas nusikalstamas veikas, išgryninti pinigai buvo siunčiami į paštomatus, o iš ten juos turėdavo paimti kaltinamasis M. M. ir kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys. Taigi, šių įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusysis L. S. paskambinęs skelbime nurodytu telefonu numeriu (duomenys neskelbtini) dėl mobilaus ryšio telefono „Iphone 7“ pirkimo, bendravo būtent su kaltinamuoju T. S. ir kuris pasinaudodamas liudytojo R. S. banko sąskaita, nurodė nukentėjusiajam L. S. pervesti 220,00 Eur sumą. R. S., pervestus nukentėjusiojo pinigus, kaltinamojo T. S. nurodymu išgrynino ir su siunta, kurioje buvo nukentėjusiojo L. S. pervesti pinigai ir mobiliojo ryšio telefonas, išsiuntė į (duomenys neskelbtini) mieste esantį paštomatą, kur siuntą, kaltinamojo T. S. nurodymu, turėjo paimti ir vėliau perduoti kaltinamojo T. S. nurodytiems asmenims, kaltinamasis M. M., tačiau pastarasis buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamųjų T. S. ir M. M. kaltė pasikėsinus apgaule savo ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai įgyti svetimą turtą šiame epizode yra įrodyta. Kaltinamieji T. S. ir M. M. veikė tiesiogine tyčia, jie suvokė, jog dalyvaudami organizuotoje grupėje su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule esmingai suklaidinę nukentėjusįjį L. S., pasikėsino neteisėtai ir neatlygintinai savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgyti jo turtą – 220 Eur ir to norėjo bei siekė.
Pažymėtina, kad kaltinamajam T. S. pareikštame kaltinime šiame epizode jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį, o kaltinamajam M. M. pareikštame kaltinime šiame epizode jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį. Teismų praktikoje yra pažymima, jog pripažinus, kad kaltininkų veikai būdinga bendrininkavimo forma - organizuota grupė, visi bendrininkai neatsižvelgiant į jų vaidmenį darant nusikaltimą pripažįstami nusikaltimo vykdytojais ir visų bendrininkų padarytos veikos kvalifikuojamos tik pagal BK specialiosios dalies straipsnį, nepateikiant nuorodos į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnį, t. y. tokiu atveju nereikia nustatinėti tokius organizuotos grupės dalyvių vaidmenis, kurie atitiktų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnyje apibrėžtas bendrininkų rūšis (kasacinė nutartis Nr. 2K-433-677/2015).
Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau, kaltinamojo T. S. veiksmai iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalies, 22 straipsnio 1 dalies 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojami į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį, o kaltinamojo M. M. veiksmai iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 1 dalies 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojami į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį.
3. Pasikėsinimo sukčiauti G. G. atžvilgiu epizodas.
Kaltinamieji T. S. ir M. M. dalyvaudami organizuotoje grupėje su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kaltinamajam T. S. atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdami išankstinę tyčią grupės narių naudai apgaule užvaldyti svetimą turtą, iš anksto koordinuotais veiksmais, t. y. kaltinamajam T. S. vadovaujant bei duodant nurodymus kitiems grupės nariams, pasikėsino užvaldyti svetimą turtą: kaltinamasis T. S. 2017 m. rugsėjo 6 d. 14.21 val. į internetinį portalą (duomenys neskelbtini) patalpino melagingą skelbimą apie parduodamus medžio pjuvenų briketus, o tada 2017 m. rugsėjo 7 d. apie 15.37 val. nukentėjusios G. G. vyrui A. G. paskambinus skelbime nurodytu abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), aptarė pirkimo-pardavimo sąlygas, tuomet T. S. skelbimų portale (duomenys neskelbtini) surado skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną, kurį minėtame skelbimų portale buvo patalpinęs T. A., jam paskambino ir apsimetė, kad nori įsigyti parduodamą mobiliojo ryšio telefoną bei pamelavo ir įtikino, kad perkamą prekę dovanos sūnėnui, dėl ko perves daugiau pinigų nei prekė kainuoja, prašė T. A. išgryninti iš sąskaitos gautus pinigus, pasiimti pinigų sumą už mobiliojo ryšio telefoną ir pinigų likutį kartu su mobiliojo ryšio telefonu išsiųsti į (duomenys neskelbtini) esantį paštomatą, tokiu būdu T. S. į nusikalstamą veiką įtraukė T. A. ir gavo jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke, į kurią 2017 m. rugsėjo 8 d. nukentėjusioji G. G. T. S. nurodymu pervedė 630 eurų už T. S. melagingai parduodamus medžio pjuvenų briketus, kurių T. S. neišsiuntė ir žinodamas, kad siuntą T. A. su nukentėjusiosios G. G. pinigais ir mobiliojo ryšio telefonu išsiuntė, ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 11 d. davė nurodymą kaltinamajam M. M. paimti iš paštomato, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau kaltinamasis M. M. nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Taip kaltinamieji T. S. ir M. M. apgaulės būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai pasikėsino užvaldyti svetimą turtą – nukentėjusiajai G. G. priklausančius 730 eurų.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode T. S. nurodė, kad kaltę pripažįsta, į proceso dalyvių klausimus atsakyti atsisakė.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode kaltinamasis M. M. kaltę nusikalstamos veikos padaryme pripažino ir paaiškino, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pirmame sektoriuje su T. S. susipažino 2017 metų rugpjūčio mėnesį. Kuo užsiėmė T. S. suprato, kai išgirdo jį kalbant telefonu. Kalbėdamas telefonu T. S. kažką įtikino pirkti mobiliojo ryšio telefoną. Taip pat matė, kaip T. S. naudodamasis telefonu, patalpino skelbimus apie parduodamus medžio briketus, įvairius įrankius, taip pat pildė kažkokias sutartis dėl parduodamų daiktų. T. S. skelbimus talpino naudodamasis telefonus „Samsung“, kas antrą dieną keitė SIM korteles. Atliekant bausmę T. S. jo klausė, ar kas nors gali paimti siuntinius (duomenys neskelbtini) mieste, nes kažkokie jo draugai siuntų tuo metu paimti negalėjo. Jis sutiko ir susiskambinęs su mama paprašė, kad ji paimtų iš paštomato siuntą, kurią pas jį prašė paimti T. S.. Mama paėmė T. S. nurodytą siuntą. Tada T. S. jam sakė, kad mama palaikytų paimtą siuntinį, o vėliau atvažiavę draugai, siuntinį paims. Mama jam vėliau rašė, kad buvo atvažiavę kažkokie žmonės ir paėmė siuntinį, kurį ji buvo paėmusi iš paštomato pagal T. S. prašymą. Išėjęs iš pataisos namų 2017 m. rugpjūčio 30 d. iš T. S. gavo žinutę, kurioje T. S. jo klausė, ar gali paimti siuntinį (duomenys neskelbtini) mieste. Jis sutiko ir už siuntinio paėmimą jis turėjo gauti nuo 20 iki 30 eurų. Jis suprato, kad T. S. jam siūlo daryti nusikalstamas veikas. Paėmęs pirmą siuntą ir parsinešęs į namus ją išpakavo. Siuntoje buvo du telefonai, pakrovėjai. Kitą dieną jam T. S. parašė žinutę, kad atvažiuos draugas ir paims atsiųstus telefonus. Vėliau jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kai ėjo paimti siuntos, kurią tai pat prašė paimti T. S.. Atliekant kratą jo namuose policijos pareigūnai rado laidus, žaidimų konsolę „Xbox“, fotoaparatą, telefoną, kurie buvo siuntiniuose, kuriuos iš paštomatų prašė paimti T. S.. Už siuntinių paėmimą iš T. S. jis yra gavęs apie 40 eurų. Mano, kad šių nusikalstamų veikų padarymuose jis atliko padėjėjo vaidmenį, o veikų sumanytojas buvo T. S.. Kadangi įvykiai buvo seniai, visko gerai nepamena, todėl sutinka, kad būtų pagarsinti parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat nurodo, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė gera valia, niekas jo nevertė parodymų duoti tokių parodymų.
Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsintų įtariamojo M. M. parodymų matyti, paaiškino, kad grįžęs iš įkalinimo įstaigos nuo 2017-08-30 gyvenau pas savo motiną B. M., o po to išsikėliau pas savo draugę G. gyventi (duomenys neskelbtini). Susiradau darbą šiuo metu esu dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, dirbu naktimis. Noriu pasakyti, kad aš atlikdamas laisvės atėmimo bausmę susipažinau su T. S.. Su juo susipažinau tiesiog pataisos namuose bendrose patalpose. Atliekant bausmę, kiek pamenu tiksliau būnant virtuvėje aš išgirdau, kad T. S. kalba mobiliuoju telefonu aš girdėjau jo pokalbį, nes buvau šalia. Kitų asmenų šalia nebuvo. Todėl T. S. suprato, kad aš išgirdau pokalbį ir mane tiesiog įtraukė į savo daromus nusikaltimus. Kokiu būdu T. S. sukčiaudavo t. y. apie jo daromą schemą aš jau pasakojau ankstesnės apklausos metu. Po to karto, tai buvo maždaug 2017 metų rugpjūčio mėn. viduryje pamenu, kad su T. S. susipažinau jau beveik prieš išeinant į laisvę, todėl žinau, kad tai buvo rugpjūčio vidurys, nes jau rugpjūčio 30 d. buvau paleistas, tuomet T. manęs paklausė ar aš turėčiau kokį tai žmogų, kuris tiesiog galėtų paimti siuntą iš (duomenys neskelbtini) mieste, esančio paštomato. Aš nelabai gilinausi kokios tai siuntos, T. klausiau bet jis tik pasakė, kad šiaip siunta ir tiek. Man jokio atlygio T. nesiūlė aš net apie tai neklausiau, o sutikau padėti ir paskambinau savo mamai B. M. ir paprašiau, kad paimtų siuntą. Mama sutiko, ji nieko neklausinėjo apie siuntą, o aš pats irgi nepasakojau, nes nelabai dar supratau kokia tai siunta ir kad ji gauta vykdant T. S. sukčiavimus. Man tą kartą T. pasakė siuntos numerį; o aš jį persiunčiau mamai. Po to aš vėl sukontaktavau su mama ji pasakė, kad siuntą paėmė iš paštomato, bet nepamenu kokio tiksliai, bet (duomenys neskelbtini) mieste ir ją išsiuntė į kitą miestą. Bet kokiu būdu ir kaip persiuntė aš šiuo metu nepamenu, bet viską darė pagal T. S. nurodymus kuriuos mama gavo per mane. Aš su ja rašinėjausi per „Mesinger“ programėlę. Taip darant, tiksliau man tarpininkaujant pirmąjį kartą aš tikrai nesuvokiau, kad vyksta nusikaltimas, aš tikėjau kad tiesiog padedu T. S., nes jo kaip ir bijojau nenorėjau jam atsakyti. Už tai jokio atlygio negavau. Tik po to, aš iš kitų kalinių sužinojau, kad T. tokiu būdu vykdo sukčiavimus. Tačiau vis tiek sutikau dar per mamą paimti dar vieną siuntą iš (duomenys neskelbtini) miesto. Nes kaip minėjau aš bijojau T., o be to tik greičiau norėjau išeiti į laisvę, nes buvo likę kalėti dvi savaites. Man paprašius mama paėmė kaip jau sakiau dar vieną siuntą, kur ji jas padėjo aš negaliu pasakyti, nes nepamenu. Prisimenu, kad viską sakydavo T. S., o aš mamai. Jokio atlygio už tai aš negavau. Aš 2017 m. nuo rugsėjo mėn. 1 d. jau buvau laisvėje, po kiek laiko man parašė T. S. per „Mesinger“ programėlę, ar galiu paimti siuntą (duomenys neskelbtini) mieste, aš sutikau. Sutarėme su T., kad jis visus duomenis iš kur ką paimti atsiųs man į „Mesinger“ programėlę. Aš paėmiau apie 2 gal 3 siuntas, neprisimenu tiksliai. Kas jose buvo pamenu, tik kad USB laidai, o kitose kas buvo nepamenu ir pinigų, bet kiek nepamenu. Aš supratau, kad padėsiu T. S., už tai gausiu kažkokį atlygį, nes T. sakė, kad man bus apie 30 eurų kaip paimsiu siuntą, supratau, kad darysiu nusikalstamą veiką. Dėl ko sutikau paimti siuntas negaliu paaiškinti. Nuo visų kartų kiek paėmiau siuntas gavau apie 40 eurų, tiksliau sumos nepamenu. Aš siuntas paėmiau iš paštomatų, esančių (duomenys neskelbtini) mieste, bet tikslių adresų įvardinti negaliu, neprisimenu tiksliai iš kokių, todėl parodyti negalėčiau. Kaip jau minėjau visas koordinates iš kur paimti atsiųsdavo T. S. į „Mesinger“, tuomet aš paėmęs vėl laukdavau nurodymų kur dėti daiktus. Aš paėmęs siuntą, grįždavau namo ją išpakuodavau ir joje rasdavau daiktus, tada pranešdavau vėl per „Mesinger“ kokie ten daiktai ir kiek pinigų siuntoje, o man T. atrašydavo ką toliau daryti. Aš tose siuntose esu radęs keletą mobiliųjų telefonų, USB laidus šiuos daiktus per kratą rado policijos pareigūnai ir juos paėmė. Taip pat per kartą rado ir paėmė „X-box“ žaidimų konsolę, foto aparatą, bet šiuos daiktus paėmė mano mama. Taip pat galiu ir suklysti ar kažką sumaišyti kokie buvo tiksliai daiktai siuntose, nes parėjo daug laiko. Taip pat siuntose būdavo ir grynieji pinigai jų buvo įvairiai, bet pamenu, kad tikrai ne mažiau kaip po šimtą eurų kupiūra būdavo siuntinyje. Bet kokia pinigų suma iš viso buvo per siuntinius nepasakysiu, nepamenu. Aš šiuos pinigus, negaliu tiksliai įvardinti sumos išsiųsdavau per paštą ar kitu būdu negaliu tiksliai pasakyti, asmenims, kurių šiuo metu tikrai neatsimenu. Viską dariau kaip liepdavo T. S., jis nurodydavo kur ką ir kiek siųsti. Aš iš tų grynųjų pinigų siuntose, pasiėmiau sau gal apie 40 eurų, taip liepė T. S.. Ar buvo tokių kartų kuomet nuėjau paimti siuntų ir jų paštomate nebuvo ar neišduoda, nes jau paimtos aš neatsimenu. Negaliu to nei teigti, nei paneigti, nes tikrai nepamenu. Paskutinį kartą aš ėjau pasiimti siuntos iš kurjerio kažkur tarp namų adreso tiksliai nepasakysiu, nes jau nepamenu, kai tuomet pamačiau pareigūnus kurie mane ir sulaikė. Aš galiu pasakyti, kad paėmiau iš viso apie 2 ar 3 siuntas iš (duomenys neskelbtini) miesto paštomatų, kurių adresų negaliu prisiminti, ar kėsinausi paimti siuntų bet nespėjau nepamenu, kaip minėjau paskutinį kartą ėjau paimti ir nespėjau nes sulaikė. Viską dariau nuo 2017 m. rugsėjo mėn. pradžios išėjęs iš laisvės atėmimo vietos t. y. Pravieniškių pataisos namų kur atlikau bausmę. Suprantu, kad dariau nusikalstamas veikas, supratau, kad padedu T. S. vykdau jo nurodymus, bet aš bijojau jam atsakyti, nesijaučiau saugiai, bijojau kad su manimi gali susidoroti, nes T. S. turėjo pinigų, todėl manau kad gali viską padaryti. Aš manau, kad T. S. Panevėžyje tyrėjo mane ne vieną pažįstamą, kuriam pasiūlė paimti siuntas, nes mūsų kalėjo daug asmenų iš Panevėžio. Taip pat jis galėjo ir iš kitų miestų turėti daug asmenų, kuriems taip siūlė užsidirbti, bet aš nieko tiksliai nežinau ir apie tai negaliu pasakyti. Gailiuosi, padaręs nusikaltimą (22 t., b. l. 25-27).
Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji G. G. paaiškino, kad pirko briketus kūrenimui. Pati su pardavėju asmeniškai nebendravo nei telefonu nei kaip kitaip. Iš jos banko sąskaitos tiesiog buvo apmokėta už briketus. Nepamena, bet greičiausiai su pardavėju buvo susisiekta, užsakyti briketai ir pardavėjas atsiuntė preliminarią sutartį dėl briketų pirkimo, kuri buvo pasirašyta. Pardavėjas prašė kuo greičiau pervesti nurodytą pinigų sumą tam, kad galėtų tuos briketus kuo greičiau pristatyti. Dvi ar tris dienas pardavėjas sakė, kad briketus atveš tai ryte, tai vakare. Po dviejų ar trijų dienų su jais susisiekė iš policijos komisariato ir paaiškino, kad jie yra apgauti. Pinigai jiems buvo grąžinti. Po naujų metų iš Kauno buvo atvykusi tardytoja ir jiems grąžino pinigus. Jiems buvo gražinta grynais pinigais 600 Eur iš pervestų 730 Eur ir atiduotas „HTC“ telefonas, kuris labai prastai veikė. Įvykis įvyko 2017 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesį. Tuo metu jos vyras A. G. su jos mama per skelbimų portalą „(duomenys neskelbtini)“ ieškojo briketų. Jos vyras skelbime rado pigiai parduodamus briketus. Už toną pardavėjas, atrodo, prašė 100 Eur ar 110 Eur. 2017 m. rugsėjo 7 d. ji pervedinėjo pardavėjui pinigus už briketus iš savo banko sąskaitos, tačiau kas nurodė ir kaip tuos pinigus pervesti, tiksliai nepamena, tai galėtų patikslinti jos vyras A. G.. Nežino, ar banko sąskaita, į kurią reikėjo pervesti pinigus, buvo nurodyta atsiųstoje preliminarioje sutartyje, ar telefonu. Kas tiksliai nurodė banko sąskaitą, nežino, bet pavedimas buvo padarytas į T. A. banko sąskaitą. Jos vyras A. G. iš pradžių kalbėjo su pardavėju telefonu, vėliau trumposiomis SMS žinutėmis, dar vėliau pardavėjas nebeatsiliepė ir nebeatrašė. Pardavėjas dvi ar tris dienas vis žadėjo briketus atvežti rytoj iš ryto, po to jau vakare ir taip toliau. Atrodo, tai buvo gal ketvirtadienis-penktadienis, o šeštadienį su jais susisiekė policijos pareigūnai ir informavo, kad jie yra apgauti. Su pardavėju buvo sutarta už briketus pervesti 730 Eur ir jie buvo pervesti į nurodytą banko sąskaitą. Civilinio ieškinio šioje byloje nereiškia.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. G. paaiškino, kad tikslios įvykio datos neprisimena, gal tai buvo 2017 m. rugsėjo mėnuo, bet tiksliai neprisimena. Užsisakė briketus iš interneto, kur rado pigiausią kainą ir tiek. Briketų negavo. Žmona G. G. už briketus sumokėjo iš savo banko sąskaitos. Pardavėjas atsiuntė sutartį briketams pirkti. Dėl briketų pirkimo kalbėjo su uošviene ir žmona G. G.. Briketų ieškojo skelbimų portale „(duomenys neskelbtini)“. Ruošėsi pirkti sau 2 paletes ir viena uošvienei. Briketų prašė dar jo draugai, kaimynai, bet kiek ir kas norėjo, neprisimena. S. ruošėsi pirkti vieną paletę briketų. Ieškojo parduodamų briketų skelbimuose ir rado už 90 Eur briketų paletę. Skelbime buvo nurodytas pardavėjo telefono numeris. Galėjo būti, kad skelbime buvo nurodyta, jog briketai bus vežami iš (duomenys neskelbtini). Dėl briketų skelbime nurodytu telefono numeriu skambino kitą dieną ryte. Užsakė iš viso 8 ar 9 paletes. Su pardavėju kalbėjosi telefonu, atsiliepė vyriškas balsas, atrodė vidutinio amžiaus vyriškis. Po to dar su pardavėju bendravo dėl pinigų. Galėjo būti, kad nusiuntė ir kitų pirkėjų adresus, kur reikėjo pristatyti briketus. Sutartyje gal buvo nurodyti adresai, kuriais pardavėjas turėjo pristatyti briketus. Pardavėjas jam atsiuntė į jo nurodytą elektroninį paštą pirkimo-pardavimo sutartį. Savo elektroninio pašto adresą jam nusiuntė trumpąją SMS žinute. Kieno vardu buvo išrašyta pirkimo-pardavimo sutartis, neprisimena. Sąskaita buvo išrašyta 730 Eur sumai ir buvo nurodytas bankas, banko sąskaita, į kurią reikėjo pervesti pinigus, bet koks buvo bankas, neprisimena. Jo žmona G. G. 730 Eur pervedė tos pačios dienos vakare. T. A. nepažįsta. Pinigų pavedimą darė žmona G. G.. Po pinigų pervedimo su pardavėju dar bendravo, klausė, kur yra briketai. Pardavėjas pasakė, kad nebevestų pinigų, jei dar nepravedė, nes kažkur dingo vairuotojas. Pardavėjui pasakė, kad pinigai jau yra pervesti ir, kad laukia briketų. Pardavėjas žadėjo briketus atvežti gal šeštadienį, sekmadienį ar pirmadienį. Neprisimena, kaip buvo nurodytas atvežimo laikas. Policijos pareigūnai pervestus pinigus jiems gražino ir dar telefoną pridėjo, kad gautųsi pervesta suma. Buvo nuvykęs pas tyrėją, apklausiamas sakė tiesą. Tuo metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau. Gautoje sutartyje buvo nurodytas banko sąskaitos numeris ir asmuo, kuriam turėjo būti pervesti pinigai, tai tam asmeniui ir buvo padarytas pinigų pavedimas į nurodytą banko sąskaitą. Pinigus pervedė jo žmona G. G.. Sutartis, kurią pardavėjas jiems buvo atsiuntęs, yra pridėta prie bylos medžiagos. Asmuo, iš kurio užsakinėjo briketus, iš pradžių nurodė pinigus pervesti į nurodytą banko sąskaitos numerį, o po to, kai pardavėjo paklausė, kur yra briketai, tai jis pasakė, kad jau nebevesti pinigų, bet pinigai jau buvo pervesti.
Pareiškime nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. 22.00 val. būdama namuose G. G. pervedė 730 eurų į T. A. priklausančią sąskaitą už perkamus medžio drožlių briketus. Tačiau jų negavo, taip apgaulės būdu iš jos buvo išvilioti 730 eurų (11 t., b. l. 4).
A. G. prie apklausos pateikė susirašinėjimo su pardavėju išrašų, sutarties ir bankinio apmokėjimo kvito kopijas (11 t., b. l. 46-58).
T. A. sąskaitos išrašu nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 8 d. nukentėjusioji G. G. pervedė 730 eurų T. A. (11 t., b. l. 88, 90).
T. A. pateikė siuntos kvito kopiją su siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) (11 t., b. l. 73).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta siunta, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), išsiųsta T. A. (10 t., b. l. 159-161).
Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint maišelį Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jis yra plastikinis, ant jo užklijuotas lipdukas su „LP Express“ logotipu. Atspausdinta data ir laikas – 2017.09.08, 14.37. Siuntėjas: T. A., gavėjas: M. G., gavėjo kontaktai (duomenys neskelbtini) bei atspausdintas barkodas su Nr. (duomenys neskelbtini). Atidarius maišelį viduje matyti įdėtas mobiliojo ryšio telefonas „HTC“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), įkrovėjas bei 630 eurų, iš kurių dvylika kupiūrų – 50 eurų nominalo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), viena kupiūra – 10 eurų nominalo Nr. (duomenys neskelbtini), viena kupiūra – 20 eurų nominalo Nr. (duomenys neskelbtini) (16 t., b. l. 163-193).
Mobilaus ryšio telefonas „HTC M9“ ir 630 eurų grąžinti nukentėjusiajai G. G. (11 t., b. l. 39).
Gautais duomenimis nustatyta, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), su kuriuo pagal skelbimą bendravo nukentėjusios vyras A. G., yra išankstinio apmokėjimo paslauga ir laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d. veikė IMEI , kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (11 t., b. l. 123).
Šiaulių AVPK vyresniojo tyrėjo R. P. tarnybiniu pranešimu dėl abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių analizės nustatyta, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) bendravo su įvairiais abonentais. Visą laikotarpį, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d. abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo patalpintas skelbimas buvo naudojamas vietovėje ir rišosi prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini), kurių adresas – (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodyta, kad bendravimas vyko su A. G., kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Bendravimas vyko skambučiais ir SMS žinutėmis. Taip pat nustatyta, kad abonentas (duomenys neskelbtini) bendravo su T. A., kuriam nukentėjusioji pervedė pinigus, t. y. 730 eurų (11 t., b. l. 134-136).
Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiosios tyrėjos M. B. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad MRT, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudotos SIM kortelės, kurių abonentiniai numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiais abonentiniais numeriais patalpinti skelbimai, pagal kuriuos nukentėję asmenys skambino ir kreipėsi dėl parduodamų prekių, kurių negaudavo, tokiu būdu buvo įvykdyta eilė sukčiavimų. Visais aukščiau paminėtais abonentiniais numeriais nusikalstamos veikos įvykdytos laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d., o būtent: (duomenys neskelbtini) (sukčiavimas A. J. atžvilgiu); (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai K. K., K. Č., M. V. atžvilgiu); (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai A. G., T. K., B. B., A. N., L. S., G. G. atžvilgiu)(2 t., b. l. 146-147).
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateiktu pranešimu nustatyta, kad MRT, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), rastas 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 11.45 val. kratų metu I-ame sektoriuje, Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (2 t., b. l. 25).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas rastas mobiliojo ryšio telefonas, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 26-27).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas pateiktas mobiliojo ryšio telefonas (MRT) „Samsung SM-A300FU“ yra auksinės spalvos korpusu, liečiamu ekranu. Ant MRT nugarinės dalies dangtelio matyti atspaustas IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Įdėta SIM kortelė „Ežys“. Apžiūrint MRT, jį įjungus jokių kombinacijų atlikti negalima, nes prašomas kodas, MRT užrakintas (2 t., b. l. 32-36).
Tauragės AVPK vyresniojo tyrėjo K. P. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad į L. S. sąskaitą buvo pervedamos įvairios piniginės lėšos iš skirtingų asmenų su mokėjimo paskirtyje nurodytais prierašais „Papildymas“, „uz bilietus“, o vėliau tiems patiems asmenimis gražinus pinigus į jų banko sąskaitas, mokėjimo paskirtyje nurodant prierašus „papildymas“, „Siųsti pinigus greitai“, „Grąžinami pinigai už sukčiavimą“, realiu laiku tiriant ikiteisminio tyrimo medžiagą bei atsižvelgus į tradicinę sukčiavimo schemą, buvo manoma, kad būtent pati L. S. įkelia tikrovės neatitinkančius skelbimus į internetinį tinklapį (duomenys neskelbtini), bei nurodo savo mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) (kuris tuo metu veikė telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), o vėliau skelbime nurodytais daiktais susidomėjusiems asmenims perduodavo savo banko sąskaitą ir prašydavo už neva parduodamus daiktus pervesti pinigus iš anksto, o vėliau nukentėjusiems asmenims pradėjus reikalauti pinigų už neparduotą prekę, pinigus gražindavo. Po to, kai 2017 m. rugsėjo 11 d. buvo kreiptasi į Pravieniškių pataisos namus su prašymu nurodyti, ar šioje įstaigoje buvo išimtas telefonas, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) bei gavus teigiamą atsakymą, buvo nustatyta, kad juo naudojosi kitas asmuo (galimai T. S.), o L. S. galimai jai pačiai nežinant buvo įtraukta į nusikalstamos veikos darymą (1 t., b. l. 180-181).
Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi leido atlikti L. S. mobiliojo ryšio telefono, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d., elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą. Kontrolės metu nustatyta, kad telefonu naudojasi vyrišku balsu kalbantis nežinomas asmuo (galimai T. S.). 2017 m. rugsėjo 7 d. 15.37 val. nežinomas asmuo (galimai T. S.) bendravo su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi nukentėjusios G. G. vyras A. G.. Pokalbis vyko apie briketų pardavimą. 2017 m. rugsėjo 9 d. vyko bendravimas SMS žinutėmis bei buvo rašoma į A. G. telefono numerį, jog nespėjo pirkinio atgabenti, todėl atveš sekmadienį (vėliau pirmadienį). 2017 m. rugsėjo 7 d. 11.53 val. nežinomas asmuo (galimai T. S.) bendravo su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi T. A. bei tarėsi dėl mobiliojo ryšio telefono pirkimo, taip pat buvo kalbama apie tai, kad telefoną T. A. išsiųstų per Lietuvos pašto Express terminalą, o 2017 m. rugsėjo 8 d. 14.06 val. jam atsiųsta žinutė su nurodytu adresu „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 188-189).
Užduotimi Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti fonoskopinį tyrimą nustatyta, kad pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) yra su A. G. (2 t., b. l. 114).
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tiriamajame garso įraše pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (su A. G.) užfiksuotų telefoninių pokalbių dalyvis (asmuo V) yra T. S.. Jis pasakė frazes šių garso įrašų suvestinėse, pažymėtas raide V (2 t., b. l. 118-133).
Užduotimi Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti fonoskopinį tyrimą nustatyta, kad pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) yra su T. A. (2 t., b. l. 134-135).
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tiriamajame garso įraše pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (su T. A.) užfiksuoto vieno pokalbio dalyvis, kurio pasakomos frazės pateiktoje tyrimui šio pokalbio stenogramoje (2018 m. birželio 27 d. suvestinė NR. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) IR (duomenys neskelbtini)) lapai žymimas raidė V, balsas ir kalba yra T. S. (2 t., b. l. 139-144).
UAB „Diginet LTU“ pateiktais duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d. įdėti skelbimai „(duomenys neskelbtini)“ portale apie parduodamus medžio pjuvenų briketus „Liko 10 palečių“. Šie skelbimai apmokėti iš vartotojo Nr. (duomenys neskelbtini). Skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenyse nurodyti skirtingi IP adresai, prie kurių, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. 13.48 val.; laikotarpiu 2018 m. rugsėjo 8 d. 11.00 val., 23.19 val., 23.20 val., jungtasi abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Šis abonentinis numeris veikė IMEI, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (11 t., b. l. 103-104; 105-111).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.
Pagal baudžiamosios teisės teoriją ir susiklosčiusią teismų praktiką, tam, kad būtų pripažinta, jog asmuo nusikaltimą padarė organizuotoje grupėje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį yra būtina: pirma, asmuo bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitartų su kitu asmeniu (ar asmenimis) daryti kelis nusikaltimus ar vieną sunkų nusikaltimą; antra, kiekvienas grupės narys turi tam tikrą užduotį arba turėti skirtingus vaidmenis. Organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų ir jos subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-207-518/2016).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja išnagrinėjus ir patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją bei susiejus ją į vieningą visumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtus įrodymus daro išvadą, kad jų pakanka konstatuoti, jog kaltinamųjų T. S. ir M. M. kaltė dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos – pasikėsinimo sukčiauti dalyvaujant organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis nukentėjusiosios G. G. atžvilgiu yra visiškai įrodyta aukščiau išvardintų, teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, dėl kurių patikimumo teismui nekyla jokių abejonių. Tokia išvada darytina ištyrus ir sugretinus byloje esančius įrodymus, juos palyginus tarpusavyje bei susiejus į vieningą visumą.
Vertinant byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtus įrodymus matyti, jog teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis T. S. savo kaltę pripažino tik tuose epizoduose, kuriuose specialisto išvada buvo nustatytas jo balsas, tačiau kokiuose epizoduose kaltę pripažįstą paaiškinti negalėjo. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. S. paaiškino, kad nusikalstamas veikas jis darė vienas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose mobiliojo ryšio telefono neturėjo, M. M. neprašė paimti jokių siuntinių, taip pat nebendravo su M. M., kai šis išėjo į laisvę atlikęs bausmę, tačiau teismas šiuos jo parodymus vertina kritiškai, kaip norą išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Šiuo konkrečiu atveju būtent kaltinamasis T. S. nusikalstamą veiką pasikėsino daryti veikdamas organizuota grupe su kaltinamuoju M. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, buvo vienas iš organizuotos grupės telkėjų, ją subūręs, keliems (šiam ir žemiau aprašytiems) nusikaltimams - sukčiavimams telefonu daryti, tiesiogiai pasitelkęs nusikaltimo padarymui kaltinamąjį M. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, su kuriais suderino vaidmenis ir koordinavo jų veiksmus. Tai patvirtina kaltinamojo M. M. parodymai, kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino ir paaiškino, jog būtent kaltinamasis T. S. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, naudodamasis mobiliojo ryšio telefonais talpino skelbimus apie parduodamas prekes, nors realiai tų prekių jis neturėjo ir negalėjo parduoti. Iš kitų nuteistųjų sužinojo, kad taip T. S. sukčiaudavo. Vėliau kaltinamasis T. S. jo klausė, ar kas nors gali paimti siuntinius Panevėžio mieste, nes kažkokie jo draugai siuntų tuo metu paimti negalėjo. Jis sutiko T. S. padėti ir kelis kartus siuntinius, kuriuos prašė paimti T. S., iš paštomatų Panevėžio mieste paėmė jo mama B. M.. Paėmusi siuntinius mama jam mobiliuoju telefonu pranešdavo, kad siuntinius, kuriuos ji buvo paėmusi T. S. prašymu, iš jos paimdavo atvažiavę asmenys, kurie prisistatydavo T. S. draugais. 2017 m. rugsėjo mėnesį, jam atlikus laisvės atėmimo bausmę per „Mesinger“ programėlę su juo vėl susisiekė T. S. ir prašė jo paimti siuntą. Jis paėmė T. S. prašomą siuntą, o T. S. jam už siuntos paėmimą sakė mokės 30 eurų. Vėliau T. S. jam per „Mesinger“ programėlę atsiųsdavo koordinates iš kur paimti atsiųstus daiktus, o paėmęs siuntą ją išpakuodavo, apie siuntoje buvusius daiktus ir pinigus jis per „Mesinger“ programėlę pranešdavo T. S., o T. S. per „Mesinger“ programėlę jam pranešdavo, ką daryti su siuntose buvusiais daiktais, pinigais. Vėliau T. S. nurodymu, siuntiniuose buvusius daiktus ir pinigus išsiųsdavo per paštą T. S. nurodytais adresais. Nurodė, kad viską darydavo T. S. nurodymais, kur, kiek ir ką siųsti. Siuntiniuose, kuriuos jis paimdavo T. S. nurodymais, būdavo mobiliojo ryšio telefonai, USB laidai, įvairios pinigų sumos. Taip pat sugrįžęs iš pataisos namų namuose rado fotoaparatą Canon, konsolę, kurie buvo iš siuntinių, kuriuos buvo paėmusi jo mama B. M. T. S. prašymu. Nurodo, kad suprato, jog padeda T. S. sukčiauti. Už pagalbą paimant T. S. prašomas siuntas iš T. S. yra gavęs apie 40 eurų. Teismui nėra pagrindo netikėti kaltinamojo M. M. parodymais, kadangi jie nuoseklūs ir sutampa su kitais byloje ištirtais įrodymais, todėl teismas jais vadovaujasi.
Kaltinamojo T. S. kaltę šiame epizode patvirtina tai, kad nukentėjusiosios G. G. vyras A. G., radęs skelbimų portale (duomenys neskelbtini) skelbimą apie parduodamas medžio pjuvenų briketus paskambino skelbime nurodytu telefonu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris, kaip matyti iš Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiosios tyrėjos M. B. tarnybinio pranešimo, veikė mobiliajame ryšio telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 146-147), susitarė dėl jų pirkimo. Šias aplinkybes patvirtina UAB „Diginet LTU“ pateikti duomenys, kuriuose nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d. įdėtas skelbimas (duomenys neskelbtini) portale apie parduodamus medžio pjuvenų briketus, yra iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), kuris veikė mobiliojo ryšio telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (11 t., b. l. 103-104, 105-111). Tai, kad nukentėjusiosios G. G. vyras A. G. bendravo būtent su kaltinamuoju T. S. įrodo ne tik Tauragės AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo K. P. 2018 m. lapkričio 22 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad gavus atsakymą iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, jog mobilaus ryšio telefonas IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išimtas, buvo nustatyta, kad juo naudojasi galimai kitas asmuo – kaltinamasis T. S. (1 t., b. l. 180–181), bet ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nustatyta, kad tiriamajame garso įraše pokalbio Nr. (duomenys neskelbtini) (su A. G.) užfiksuotų telefoninių pokalbių dalyvis (asmuo V) yra kaltinamasis T. S., kuris pasakė frazes šių garso įrašų suvestinėse (2 t., b. l. 18-133). Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 11.45 val. buvo rastas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje I-ajame sektoriuje mobilaus ryšio telefonas, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 25), ten pat kur ir kaltinamasis T. S. atliko laisvės atėmimo bausmę. Taip pat abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d., veikė vietoje ir rišosi prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini), kurių adresas (duomenys neskelbtini) (11 t., b. l. 134-136). Taigi į bazinių stočių veikimo teritoriją patenka ir Pravieniškių pataisos namai, kuriuose tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę nuteistasis T. S.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis T. S. darydamas nusikalstamas veikas – sukčiavimus naudojo tą patį mobilaus ryšio telefoną, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir su kitais abonentiniais numeriais, t. y. (duomenys neskelbtini) (sukčiavimas A. J. atžvilgiu) ir (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai K. K., K. Č., M. V. atžvilgiu) (2 t., b. l. 146-147). Be to, telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuris veikė mobilaus ryšio telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas ir kituose sukčiavimo epizoduose, t. y. sukčiavimai A. G., T. K., B. B., A. N. ir L. S. atžvilgiu (2 t., b. l. 146-147). Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, šiais abonentiniais numeriais buvo talpinami skelbimai, pagal kuriuos asmenys skambindavo ir kreipdavosi dėl parduodamų prekių, kurių negaudavo, tokiu būdu buvo įvykdyta eilė sukčiavimų. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis T. S. bendraudamas su nukentėjusios G. G. vyru A. G. nurodė T. A. banko sąskaitos numerį, į kurią už medžio pjuvenų briketus nukentėjusioji G. G. pervedė 730,00 Eur. Tai patvirtina T. A. sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2017 m. rugsėjo 8 d. nukentėjusioji G. G. pervedė 730,00 Eur T. A. (11 t., b. l. 88, 90). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. A. nurodė, kad su juo susisiekė vyriškis dėl jo parduodamo mobilaus ryšio telefono, kuris kainavo 100,00 Eur. Pokalbių metu asmuo, kuris su juo susiekė jam nurodė, kad persiųs daugiau pinigų, t. y. 730,00 Eur, ir iš jų 630,00 Eur jis turės išgryninti ir kartu su mobilaus ryšio telefonu išsiųsti per paštomatą, nes tai bus dovana jo broliui (11 t., b. l. 70). Tai, kad kaltinamasis T. S. pasinaudodamas kitų asmenų sąskaitomis, į kurias siųsdavo pinigus nukentėjusieji už neva perkamas prekes ir tokiu neteisėtu būdu įgydavo svetimą turtą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino kaltinamasis M. M., kuris nurodė, jog visus veiksmus darydavo kaltinamojo T. S. nurodymu t. y. kur, kiek ir ką siųsti. Siuntiniuose, kuriuos jis paimdavo T. S. nurodymu, būdavo mobiliojo ryšio telefonai, USB laidai, įvairios pinigų sumos. Be to, kad kaltinamieji T. S. ir M. M. veikė organizuotoje grupėje su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, patvirtina K. P. ir Š. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, jog bendradarbiaujant su akcine bendrove „Lietuvos paštas“ buvo sulaikytas kaltinamasis M. M., kuris atėjo atsiimti pašto siuntų, t. y. siuntas su nukentėjusiojo L. S. ir nukentėjusiosios G. G. pinigais (10 t., b. l. 107-110, 113-15). Akivaizdu, kad kaltinamasis T. S. atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje negalėjo pats vienas fiziškai įgyvendinti šių sukčiavimo veiksmų, todėl jam reikėjo asmenų, kurie padėtų visa tai įgyvendinti. Kaltinamojo T. S. iš nukentėjusiųjų įgyti ir jo nurodymu kitų asmenų, kurie nežinojo apie daromas nusikalstamas veikas, išgryninti pinigai buvo siunčiami į paštomatus, o iš ten juos turėdavo paimti kaltinamasis M. M. ir kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys. Taigi, šių įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusiosios G. G. vyras A. G. paskambinęs skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) dėl parduodamų medžio pjuvenų briketų pirkimo, bendravo būtent su kaltinamuoju T. S. ir kuris pasinaudodamas liudytojo T. A. banko sąskaita, nurodė nukentėjusiosios G. G. vyrui A. G. pervesti 730 Eur sumą. T. A., pervestus nukentėjusiosios G. G. pinigus, kaltinamojo T. S. nurodymu išgrynino ir su siunta, kurioje buvo nukentėjusiosios G. G. pinigai ir mobiliojo ryšio telefonas, išsiuntė į (duomenys neskelbtini) mieste esantį paštomatą, kur siuntą, kaltinamojo T. S. nurodymu, turėjo paimti kaltinamasis M. M., tačiau pastarasis buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamųjų T. S. ir M. M. kaltė pasikėsinus apgaule savo ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai įgyti svetimą turtą šiame epizode yra įrodyta. Kaltinamieji T. S. ir M. M. veikė tiesiogine tyčia, jie suvokė, jog dalyvaudami organizuotoje grupėje su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule esmingai suklaidinę nukentėjusiąją G. G., pasikėsino neteisėtai ir neatlygintinai savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgyti jos turtą – 730 Eur ir to norėjo bei siekė.
Pažymėtina, kad kaltinamajam T. S. pareikštame kaltinime šiame epizode jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį, o kaltinamajam M. M. pareikštame kaltinime šiame epizode jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį. Teismų praktikoje yra pažymima, jog pripažinus, kad kaltininkų veikai būdinga bendrininkavimo forma - organizuota grupė, visi bendrininkai neatsižvelgiant į jų vaidmenį darant nusikaltimą pripažįstami nusikaltimo vykdytojais ir visų bendrininkų padarytos veikos kvalifikuojamos tik pagal BK specialiosios dalies straipsnį, nepateikiant nuorodos į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnį, t. y. tokiu atveju nereikia nustatinėti tokius organizuotos grupės dalyvių vaidmenis, kurie atitiktų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnyje apibrėžtas bendrininkų rūšis (kasacinė nutartis Nr. 2K-433-677/2015).
Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau, kaltinamojo T. S. veiksmai iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalies, 22 straipsnio 1 dalies 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojami į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1dalį 182 straipsnio 2 dalį, o kaltinamojo M. M. veiksmai iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 1 dalies 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojami į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1dalį 182 straipsnio 2 dalį.
4. Sukčiavimo A. J. atžvilgiu epizodas.
Kaltinamasis T. S. dalyvaudamas organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdami išankstinę tyčią grupės narių naudai apgaule užvaldyti svetimą turtą, iš anksto koordinuotais veiksmais, t. y. kaltinamajam T. S. vadovaujant bei duodant nurodymus kitiems grupės nariams, apgaule užvaldė svetimą turtą: kaltinamasis T. S. 2017 m. liepos 12 d. 10.16 val. į internetinį portalą (duomenys neskelbtini) patalpino melagingą skelbimą apie parduodamus darbo įrankius „Makita“, o 2017 m. liepos 12 d. apie 11.30 val. nukentėjusiajam A. J. paskambinus skelbime nurodytu abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), aptarė pirkimo-pardavimo sąlygas, tuomet T. S. nurodė nukentėjusiajam A. J. pervesti 120 eurų avansinį mokėjimą už melagingai skelbime nurodytą parduodamą akumuliatorinį suktuvą – gręžtuvą „Makita“, į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, priklausančią L. S., kurią gavo iš pačios L. S. jai nežinant apie daromą nusikalstamą veiką, į kurią 2017 m. liepos 12 d. nukentėjęs A. J. T. S. nurodymu pervedė 120 eurų už T. S. melagingai parduodamus įrankius, po to T. S. nurodė L. S. gautus A. J. 120 eurų pervesti į kitą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, priklausančią S. P., kurią gavo iš pačios S. P., nežinančios apie daromą nusikalstamą veiką, o S. P. nurodė gautus pinigus pervesti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, po ko T. S. žadėtos prekės neišsiuntė ir taip apgaulės būdu organizuotos grupės narių naudai užvaldė svetimą turtą – nukentėjusiajam A. J. priklausančius 120 eurų.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode T. S. kaltės nepripažino ir į proceso dalyvių klausimus atsakyti atsisakė.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. J. paaiškino, kad 2017 m. liepos 12 d. įvyko apgavystė. Kaip visada internete susirado kažkokį daiktą ir norėjo nusipirkti. Niekada tokių dalykų nebuvo, kad nusipirktų daiktą, sumokėtų pinigus ir jo negautų. Pamatė skelbimų portale „(duomenys neskelbtini)“ skelbimą apie ,,Makita‘‘ firmos akumuliatorinį grąžtą su pakrovėju ir akumuliatoriumi. Susiskambino su pardavėju, paklausė, ar galės pardavėjas jam jį atsiųsti, pardavėjas pasakė, kad galės. Sumokėjo pinigus, bet nei daikto negavo, nei pinigų. Nebuvo minties, kad galėtų apgauti, kadangi per elektroninę bankininkystę apmokėjimas vyko ir jis matė pirkėjo banko sąskaitos numerį, vardą ir pavardę. Niekada jam nėra buvę, kad taip apgautų, bet po šio įvykio daugiau nieko tokiu būdu nebeperka. Skelbime buvo nurodytas ir pardavėjo telefono numeris. Kaina už grąžtą buvo nurodyta apie 120-140 eurų. Paskambino nurodytu telefonu, atsiliepė vyriškas balsas iki 30 metų amžiaus, kuris pasakė, kad turi skelbime nurodytą grąžtą. Susitarė, kad jis jį pirks. Vėliau elektroniniu paštu pardavėjas jam atsiuntė savo banko sąskaitos numerį. Pardavėjas žadėjo prekę pristatyti per kelias dienas. Prekės negavęs po kiek laiko pradėjo rašyti į pardavėjo elektroninį paštą. Jokio atsakymo nesulaukus jam kilo įtarimas ir kreipėsi į policiją. Atrodo, kad elektroninio pašto adresas nebuvo sudarytas iš pavardės ir vardo, tačiau dabar jau neprisimena. Gavęs pardavėjo banko sąskaitą, į kurią reikėjo pervesti pinigus už prekę, grįžęs namo pervedė pinigus. Jam žala nėra atlyginta. Byloje reiškia civilinį ieškinį, kurį palaiko visiškai.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. S. paaiškino, kad neprisimena tikslios datos, bet gal 2017 m. socialiniame tinkle ,,Facebook“ rado skelbimą, kad galima užsidirbti papildomai. Už kiekvieną persiuntimą galima gauti apie 5-10 eurų. Parašė po tuo skelbimu, kad ją domina ir paklausė, ko tiksliai reikia. Jai atrašė vaikinas, jog reikia jos banko sąskaitos. Ji jo dar paklausė, ar čia nėra čia jokių apgavysčių, ar neturės po to reikalų su policija ir ar viskas yra legalu. Vaikinui savo sąskaitos numerį nusiuntė dvejodama. Tas vaikinas jai pasakė, kad į jos sąskaitą žmonės perves pinigus, o ji turės tuos pinigus pervesti į kitą banko sąskaitą ir nuo kiekvieno pavedimo pasiliks apie 5-10 eurų sau. Po kiek laiko į jos sąskaitą skirtingi žmonės pervedė pinigus ir tas vaikinas jai atsiuntė S. P. banko sąskaitą, į kurią ji ir pervesdavo gautus pinigus. Visa tai truko 2 ar 3 dienas. Po to jai kažkokia moteris parašė į jos ,,Facebook“ paskyrą, kad ji apgaudinėja žmones. Ji tada nuėjo į policiją ir parašė pareiškimą dėl S. P.. Vėliau jai dar viena moteris rašė grasinančias žinutes, kad ji tai moteriai pervestų 70 eurų. Kai parašė pareiškimą dėl S. P., tai visą susirašinėjimą su tuo vaikinu pridėjo policijai. Nei vieno iš kaltinamųjų nepažįsta. Skelbimą rado grupėje, kurioje buvo nurodyta, kad neišeinant iš namų galima papildomai užsidirbti. Po tuo skelbimu ji matė, kad po skelbimu pagrinde rašė merginos, jog jas domina skelbimas, todėl ir ji parašė. Gal vėliau tam vaikinui parašė tiesiogiai, kad ją domina darbas ir paklausė, ko tiksliai reikia. Nesitikėjo, kad tokia apgavystė gali būti taip viešai skelbiama. Žino, kad ten vaikinas buvo, kadangi jo profilio nuotraukoje buvo vaikinas su kažkokia mergina ir dabar neprisimena, kaip buvo pasivadinęs, bet kažkaip vyriškai. Po to tas vaikinas išsitrynė tą anketą ir dar jos klausė, gal ji turi parduoti kokią nors savo nereikalingą anketą. Ji pasakė, kad tokiais dalykais neprekiauja. Kiek suprato, tai tas vaikinas gal susikuria vieną anketą, po to ją ištrina ir vėl sukuria naują anketą, kad jo nepagautų. Gal tas vaikinas įsivaizdavo, kad ji turi dar vieną anketą socialiniame tinkle ,,Facebook“ ir galvojo, kad jam gali duoti jos duomenis, nežino. Apie atlygį pačiame skelbime jis nieko nerašė, parašė tik jai jam parašius žinutę. Jis paprašė banko sąskaitos numerio ir nurodė, kad už kiekvieną pervedimą galės pasilikti sau 5-10 eurų atlygį. Tas vaikinas jai nurodė, kad ji turės pervesti pinigus į kito žmogaus banko sąskaitą, tačiau iš karto sąskaitos, į kurią reiks pervesti pinigus, konkrečiai nenurodė. Jis jai parašė, kad greitu metu jai bus persiųsti pinigai, kuriuos reikės pervesti ir, kad tikisi, jog neapgaus. Į jos sąskaitą pinigai buvo pervesti gal 5-6 kartus, kurių sumos buvo pagrinde apie 30 eurų, o vienas vaikinas ir 120 eurų buvo pervedęs. Po pirmo pavedimo ji pati paklausė to vaikino, kur jai pervesti tuos gautus pinigus ir jis jai atsiuntė S. P. banko sąskaitos numerį ir jos vardą bei pavardę. Ji to vaikino klausinėjo, ar tikrai nebus reikalų su policija, bet pagalvojo, kad jei viskas skelbiama viešai ,,Facebook“, tai tikrai neapgaus. Ji galvojo, gal tas vaikinas kažkuo prekiauja. Tuo metu jai buvo sunki situacija, buvo dar tik įsidarbinusi. Visus pinigus, kurie įkrito į jos banko sąskaitą, pervedė į S. P. banko sąskaitą. To vaikino ji neklausė, kas tokia yra S. P.. Ji S. P. nepažinojo ir jai nieko nerašė. Iš pat pradžių nuo pervedimų jai likdavo apie 5 eurus, iš viso jai nuo visų pavedimų liko gal 35 eurai, kurių buvo apie penki. Taip viskas vyko apie 2-3 dienas. Jai į „Facebook“ parašiusi moteris teigė, jog ji apgaudinėja kitus, kad negavo kažkokios prekės, tai yra kažkokio bilieto į kažkokį renginį. Jai parašė tik ta viena moteris, vėliau pradėjo rašyti ir jos vyras. Ji tai moteriai atgal pervedė apie 70 eurų. Po to dar parašė tai moteriai, paklausė jos, ar ji tikrai gavo pinigus ir ji patvirtino gavimą. Pavedime nurodė, atrodo, kad pinigai vedami už sukčiavimą. Tikriausiai į banką paskambino tie žmonės, iš kurių ji gavo pinigus, nes bankas užblokavo jos banko sąskaitą. Po to ji atsispausdino visą susirašinėjimą su tuo vaikinu ir nuėjo į banką, kur jai atblokavo banko sąskaitą ir įspėjo, kad tai paskutinis kartas. Ji banke pasakė, kokia yra situacija ir jai nurodė, kad tuos pinigus pervedant atgal žmonėms prirašyti prierašą gavėjui ,,sukčiavimas“. Gražinus pinigus minėtai moteriai, ji parašė pareiškimą dėl S. P., kadangi gavosi taip, kad ji užsidirbo mažiau negu turėjo pervesti pinigų. Su S. P. nesusirašinėjo, tiesiog parašė pareiškimą. Kas tokia yra V. K., tiksliai nežino, gal ta moteris, kuriai gražino tuos 70 eurų. Žino, kad savo banko sąskaitos numerio dalinti niekam negalima. Su tuo vaikinu bendravo per susirašinėjimo programėlę ,,Messenger“. Jam į paprastą telefoną neskambino ir nerašė. Jai pasirodė, kad tai legalus darbas, kadangi skelbimas buvo paskelbtas viešai, po skelbimu buvo daug komentarų ,,domina“. Ji nepasidomėjo, kuo tas asmuo užsiima, tačiau vėliau pastebėjo, kad jis labai greitai trindavo anketas socialiniame tinkle ,,Facebook‘‘ ir kaskart parašydavo vis iš kitos anketos. Kad asmuo, su kuriuo bendravo, buvo vyriškis, teigia todėl, nes asmuo rašė iš vyriškos anketos, tačiau neprisimena, kaip jis buvo pasivadinęs. Ikiteisminio tyrimo metu jos susirašinėjimai buvo perduoti kartu su pareiškimu. Ji užsidirbo apie 35 eurus ir tie pinigai liko jai. Pinigus gražino tik tai vienai moteriai, kitiems negražino. Nežino, kiek savo sąskaitoje turi neteisėtų pinigų. Kai gavo pinigus iš tos moters, pinigus jai grąžino iš savo lėšų, kadangi S. P. jau buvau pervedusi gautus pinigus.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. P. paaiškino, kad kadangi viskas vyko seniai, maždaug prieš du metus, atrodo vasarą, todėl visko labai tiksliai neprisimena. Ji pamatė skelbimą, kad reikalinga pagalba ir paklausė, koks tai darbas. Viskas vyko per socialinį tinklą ,,Facebook“, tačiau ji bendravo ir telefonu. Jai pasiteiravus, koks tai darbas, jai atsakė, kad ji turės išsiųsti gautus pinigus iš savo banko sąskaitos, kuriuos jai perves. Ji paklausė, kodėl ji turi tai padaryti ir jai buvo atsakyta, kad tai bus dovana, nes žmogus gyvena užsienyje ir negali pats perduoti tų pinigų. Ji sutiko padėti, pagalvojo, kad čia viskas gerai. Ji pinigus gavo į savo banko sąskaitą ir jos buvo paprašyta pinigus supakuoti į gražų vokelį, todėl ji patikėjo, kad tai yra tikrai dovana. Ji tuos pinigus supakavusi išsiuntė nurodytu adresu, voką kažkas atsiėmė. Už šį darbą pinigų negavo, nes tai buvo kaip pagalba. Po to buvo dar keletas pavedimų į jos banko sąskaitą ir ji jau nesuprato, kodėl jai toliau vis siunčiami pinigai. Iš pradžių tas asmuo jai sakė, kad ji turi tai padaryti, vėliau buvo prasidėję ir grasinimai. Po to ji padarė taip, kad greičiau viską pabaigti ir pervedė tuos gautus pinigus tam, kam buvo nurodyta. Galiausiai dar ir iš savų pinigų pervedė, kadangi jau nieko nebenorėjo, kad tik viskas greičiau pasibaigtų. Kai pasakė, jog kreipsis į policiją, prasidėjo grasinimai, kad ją susiras ir taip toliau. Iš šitų siuntinėjimų nieko neuždirbo. Šiuo metu ji dirba dvejuose darbuose, taip pat studijuoja. Patikėjo skelbimu, kadangi jai buvo rašoma iš moters anketos. Po savaitės atsidariusi savo banko sąskaitą pamatė pavedimus, kuriuose buvo nurodyta „už bilietus“, o kitas – „už žaidimų konsolę“. Tada suprato, kad tai yra apgaulė. Skelbimą ji susirado socialiniame tinkle ,,Facebook“, kur buvo parašyta, kad reikalinga pagalba, už kurią galima uždirbti apie penkis eurus. Kai parašė ir paklausė, kokia pagalba yra reikalinga, jai atsakė, kad tas asmuo nori padaryti kaip gimtadienio dovaną, kadangi žmogus gyvena užsienyje, todėl reikės gražiai supakuoti gautus pinigus ir juos išsiųsti. Jai reikėjo nuimti gautus pinigus, nupirkti gražų vokelį, įdėti į jį pinigus ir viską įdėjus į didelį voką jį išsiųsti. Su tuo žmogumi susirašinėjo žinutėmis ir kalbėjo telefonu. Ji nusiuntė savo telefono numerį tam asmeniui, pasakė, kad nori plačiai žinoti apie tai, ką reikės daryti ir jai paskambino vyras, kuris prisistatė tos moters, kuri įdėjo skelbimą, vyru. Jis paskambinęs pasakė, kad nori nuo šeimos padaryti dovaną Lietuvoje gyvenančiai sesei ar pusseserei, tiksliai neprisimena, bet giminaičiui. Jai nurodė adresą, į kur ji turės išsiųsti pinigus, tai buvo Panevėžio paštomatas, kuriame turėjo tuos pinigus atsiimti. Nežino, kodėl ir kaip ji tada tuo patikėjo. Dabar nesuvokia, kaip galėjo taip nesuprasti apgaulės. Kokią pinigų sumą pervedė pirmą kartą, tiksliai neprisimena, bet tai buvo gal 150 eurų. Gautus pinigus išsigrynino (duomenys neskelbtini) bankomate. Tas žmogus, kur įdėti gautus ir nuimtus pinigus, kaip juos supakuoti, jai rašė per „Facebook“. Pinigus supakavusi ji išsiuntė į (duomenys neskelbtini) paštomatą, kuris randasi (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pinigus turėjo, atrodo, siųsti vyrui, nors tiksliai neprisimena. Visus čekius, tarp jų ir paštomato siuntos išsiuntimo čekį, yra pateikusi policijos pareigūnams. Viską, ką turėjo, tai yra susirašinėjimus, kiek jų dar buvo, telefono numerius, banko sąskaitų numerius, įvairius čekius pateikė policijos pareigūnams. Labai daug žinučių išsitrynė, kadangi dingo anketos iš socialinio tinko ,,Facebook“. Tose ,,Facebook“ žinutėse buvo visi susitarimai, kad ji gaus 5 eurus už padarytą darbą, kad turi pervesti gautus pinigus ir grasinimai, kurie jau buvo prasidėję. Kiek jai dar buvo pervesta pinigų vėliau, tikslios sumos neprisimena, tačiau, kai atsidarė savo banko sąskaitą, joje rado pavedimų po 30 eurų ir po 50 eurų. Po to ji tuos įkritusius pinigus įvairiomis sumomis pervedė vienu pavedimu ten, kur nurodė jai tas žmogus, kadangi ji norėjo, kad viskas kuo greičiau pasibaigtų. Ji jo klausė, kodėl tie pinigai yra pas ją. Jis jai pasakė, kad reikia ir toliau padėti ir tiesiog už šitą darbą gaus po penkis eurus. Tuos pinigus ji turėjo pervesti kitam žmogui, kurio vardą ir pavardę jis jai nurodė, bet ji dabar jau neprisimena. Tiksliai neprisimena, kam siuntė tuos pinigus, galėjo būti, kad dviem žmonėms į banko sąskaitas. Pinigai jai buvo atsiųsti iš moters ir vyro. Kai į jos banko sąskaitą ir toliau pradėjo įkristi pinigai, jai tas asmuo pasakė, kad ji jam turės padėti. Prisimena, kad jam dar rašė, kad nebenori jam padėti, kartą padėjo ir gana. Po to jis jai pasakė, kad čia yra ne jos pinigai, todėl dabar ji juos turi grąžinti tiems žmonėms ir nurodė adresus, kam tuos pinigus turi pervesti. Pinigus pervedė tiems, kam nurodė tas asmuo. Neprisimena, kokias sumas pervedė, tačiau yra pateikusi išrašus. Sumos buvo iki 200 eurų. Atrodo, kad iš L. S. buvo persiųsti pinigai į jos banko sąskaitą, tačiau tiksliai neprisimena. Jai tikrai ne L. S. nurodė, kur tuos pinigus toliau pervesti. Atsimena, kad paskutinis pavedimas buvo apie 180-200 eurų, kurie buvo sukritę iš kelių žmonių į jos banko sąskaitą ir ji dar pridėjo 20-30 eurų iš savo pinigų, kadangi trūko tam, kad viskas greičiau pasibaigtų. Jai telefonu vėl paskambino asmuo, balsas buvo to pačio vyro ir jis pasakė, kad jis paviešins, jog ji yra apgavikė ir turi pervesti gautus pinigus jo nurodytiems žmonėms. Ji iš to vyro susilaukė daug grasinimų, jis jai daug kartų skambino ir vis iš skirtingų telefonų numerių. Ji visada naudojosi tuo pačiu telefono numeriu. Tas asmuo, su kuriuo ji bendravo, galėjo būti apie 25-30 metų amžiaus. Su tuo asmeniu pinigų pervedimai užtruko savaitę – pusantros. Šis įvykis įvyko, mano, kad 2017 m. birželio-liepos mėnesiais. Šiuo metu negali garantuoti, jog iš balso atpažintų jai tada skambinusį asmenį. Pinigų jai neliko visiškai, kadangi pirmą kartą, kai turėjo uždirbti tuos 5 eurus, ji pirko voką ir dovanų vokelį, o paskutinius kartus trūko pinigų nurodytiems pavedimam padaryti, todėl ji iš savo pinigų dar pridėjo 20-30 eurų, kad viską greičiau pabaigti su tuo asmeniu.
Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad 2017 m. liepos 12 d. pagal internete esantį skelbimą, kuris buvo patalpintas adresu (duomenys neskelbtini), nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), A. J. susisiekė su vyriškiu, kurio nei vardo nei pavardės nežino, sutarė pirkti akumuliatorinį gręžtuvą „Makita“ už 120 eurų. Pervedus pinigus į vyriškio sąskaitą, sutartos prekės negavo. Padaryta 120 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 39-50).
A. J. sąskaitos išrašo kopija nustatyta, kad 2017 m. liepos 12 d. atliktas mokėjimas į gavėjo L. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), suma – 120 eurų (t. 1, b. l. 51).
L. S. sąskaitos išrašu nustatyta, kad 2017 m. liepos 12 d. A. J. atliko 120 eurų pavedimą į L. S. sąskaitą. 2017 m. liepos 12 d. L. S. atliko 60 eurų, 145 eurų ir 175 eurų pavedimus į S. P. sąskaitą (1 t., b. l. 78-79).
S. P. sąskaitos išrašu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 11 d. iki 2017 m. liepos 13 d. atlikti pavedimai 60 eurų, 145 eurų ir 175 eurų sumomis iš L. S. priklausančios sąskaitos. Taip pat nustatyta, kad atliktas pavedimas UAB „Diginet LTU“, nurodant „(duomenys neskelbtini) paslaugos vartotojui (duomenys neskelbtini), ID (duomenys neskelbtini)“, suma – 20 eurų (1 t., b. l. 131-132).
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateiktu pranešimu nustatyta, kad MRT, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), rastas 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 11.45 val. kratų metu I-ame sektoriuje, Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (2 t., b. l. 25).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad pateiktas rastas mobiliojo ryšio telefonas, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 26-27).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas pateiktas mobiliojo ryšio telefonas (MRT) „Samsung SM-A300FU“ yra auksinės spalvos korpusu, liečiamu ekranu. Ant MRT nugarinės dalies dangtelio matyti atspaustas IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Įdėta SIM kortelė „Ežys“. Apžiūrint MRT, jį įjungus jokių kombinacijų atlikti negalima, nes prašomas kodas, MRT užrakintas (2 t., b. l. 32-36).
Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiosios tyrėjos M. B. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad MRT, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudotos SIM kortelės, kurių abonentiniai numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiais abonentiniais numeriais patalpinti skelbimai, pagal kuriuos nukentėję asmenys skambino ir kreipėsi dėl parduodamų prekių, kurių negaudavo, tokiu būdu buvo įvykdyta eilė sukčiavimų. Visais aukščiau paminėtais abonentiniais numeriais nusikalstamos veikos įvykdytos laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d., o būtent: (duomenys neskelbtini) (sukčiavimas A. J. atžvilgiu); (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai K. K., K. Č., M. V. atžvilgiu); (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai A. G., T. K., B. B., A. N., L. S., G. G. atžvilgiu)(2 t., b. l. 146-147).
Tauragės AVPK KP NTS vyresniojo specialisto K. P. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad susipažinus su gauta abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo patalpintas skelbimas, skambučių išklotine laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 11 d. iki 2017 m. liepos 13 d., nustatyta, jog šis numeris veikė IMEI, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 11 d. iki 2017 m. liepos 13 d. veikė bazinėse stotyse (duomenys neskelbtini), kurių adresas –(duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad į telefono numerį (duomenys neskelbtini) skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (nukentėjęs A. J.) 2017 m. liepos 12 d. 11.30 val., 11.33 val. ir 13.40 val. (1 t., b. l. 163-169).
UAB „Diginet LTU“ pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2017 m. liepos 12 d. 10.16 val. įdėtas skelbimas „(duomenys neskelbtini)“ portale apie parduodamus įrankius „Makita“. Šis skelbimas 2017 m. liepos 12 d. apmokėtas iš S. P. sąskaitos ir 2017 m. liepos 11 d. iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 138-144).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.
Vertinant byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtus įrodymus matyti, jog teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis T. S. savo kaltę pripažino tik tuose epizoduose, kuriuos specialisto išvada buvo nustatytas jo balsas, tačiau kokiuose epizoduose kaltę pripažįstą paaiškinti negalėjo. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. S. paaiškino, kad nusikalstamas veikas jis darė vienas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose mobiliojo ryšio telefonų neturėjo. Teismas šiuos jo parodymus vertina kritiškai, kaip jo gynybinę versiją byloje ir jais spręsdamas kaltinamojo kaltės klausimą nesivadovauja.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.
Pagal baudžiamosios teisės teoriją ir susiklosčiusią teismų praktiką, tam, kad būtų pripažinta, jog asmuo nusikaltimą padarė organizuotoje grupėje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį yra būtina: pirma, asmuo bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitartų su kitu asmeniu (ar asmenimis) daryti kelis nusikaltimus ar vieną sunkų nusikaltimą; antra, kiekvienas grupės narys turi tam tikrą užduotį arba turėti skirtingus vaidmenis. Organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų ir jos subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-207-518/2016).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja išnagrinėjus ir patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją bei susiejus ją į vieningą visumą.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus daro išvadą, kad jų pakanka konstatuoti, jog kaltinamojo T. S. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos – sukčiavimo dalyvaujant organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu yra visiškai įrodyta aukščiau išvardintų, teisiamųjų posėdžių metu tiesiogiai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, dėl kurių patikimumo teismui nekyla jokių abejonių. Tokia išvada darytina ištyrus ir sugretinus byloje esančius įrodymus, juos palyginus tarpusavyje bei susiejus į vieningą visumą.
Kaltinamojo T. S. neprisipažinimas nusikalstamos veikos padaryme šiame epizode vertinamas kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamojo T. S. kaltę šame epizode patvirtina tai, kad nukentėjusysis A. J., radęs skelbimų portale (duomenys neskelbtini) skelbimą apie parduodamą „Makita“ akumuliatorinį gręžtuvą skambino skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris, kaip matyti iš Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiosios tyrėjos M. B. tarnybinio pranešimo, veikė mobiliajame ryšio telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 146-147). Iš Tauragės AVPK PK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo K. P. 2018 m. lapkričio 22 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog buvo manoma, kad liudytoja L. S. įkėlusi tikrovės neatitinkančius skelbimus į (duomenys neskelbtini) bei nurodžiusi telefono numerį (duomenys neskelbtini), susidomėjusiems asmenims perduodavo savo banko sąskaitą ir prašydavo į ją pervesti pinigines lėšas už neva parduodamus daiktus, o vėliau nukentėjusiems asmenims pradėjus reikalauti pinigų – juos grąžindavo. Tačiau tik po to, kai buvo gautas atsakymas iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, jog mobilaus ryšio telefonas IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išimtas nustatyta, kad juo naudojasi galimai kitas asmuo – kaltinamasis T. S. (1 t., b. l. 180–181). Šias aplinkybes patvirtina tai, kad 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 11.45 val. buvo rastas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje I-ajame sektoriuje mobilaus ryšio telefonas, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 25), ten pat kur ir kaltinamasis T. S. atliko laisvės atėmimo bausmę. Be to, Tauragės AVPK KP NTS vyresniojo specialisto K. P. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 11 d. iki 2017 m. liepos 13 d. veikė bazinėse stotyse (duomenys neskelbtini), kurių adresas – (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 163-169). Taigi į bazinių stočių veikimo teritoriją patenka ir Pravieniškių pataisos namai, kuriuose tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę nuteistasis T. S.. Svarbu pažymėti, kad kaltinamasis T. S. darydamas nusikalstamas veikas – sukčiavimus naudojo tą patį mobilaus ryšio telefoną, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir su kitais abonentiniais numeriais t. y. (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai K. K., K. Č., M. V. atžvilgiu) ir (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai A. G., T. K., B. B., A. N., L. S., G. G. atžvilgiu) (2 t., b. l. 146-147). Nors liudytojos L. S. ir S. P. teismo posėdžio metu neįvardino asmens su kuriuo bendravo dėl pinigų pervedimo, tačiau, kad buvo bendraujama su kaltinamuoju T. S. patvirtina tai, kad 2017 m. liepos 12 d. 10.16 val. įdėtas skelbimas (duomenys neskelbtini) portale apie parduodamus įrankius „Makita“. Šiame skelbime buvo nurodytas kontaktinis telefono numeris (duomenys neskelbtini). Šis skelbimas 2017 m. liepos 12 d. apmokėtas iš S. P. sąskaitos ir 2017 m. liepos 11 d. iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 138-144). Tai patvirtina S. P. banko sąskaitos išrašas iš kurio matyti, kad atliktas pavedimas UAB „Diginet“, nurodant „(duomenys neskelbtini) paslaugos vartotojui (duomenys neskelbtini), ID (duomenys neskelbtini)“, suma – 20 eurų (1 t., b. l. 131-132). 2017 m. liepos 12 d. A. J. atliko 120,00 eurų pavedimą į L. S. banko sąskaitą. Kaip teigė liudytoja S. P., jai pinigai buvo pervesti iš L. S. banko sąskaitos ir tikrai ne ji liepė šiuos pinigus pervesti nurodytiems asmenims. Tai, kad kaltinamasis T. S. pasinaudodamas kitų asmenų sąskaitomis, į kurias siųsdavo pinigus nukentėjusieji už neva perkamas prekes ir taip neteisėtu būdu įgydavo svetimą turtą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino kaltinamasis M. M., apklaustas ankstesniuose epizoduose. Akivaizdu, kad kaltinamasis T. S. atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje negalėjo pats vienas fiziškai įgyvendinti šių sukčiavimo veiksmų, todėl jam reikėjo asmenų, kurie padėtų visa tai įgyvendinti. Todėl kaltinamasis T. S., pasinaudodamas kitų asmenų sąskaitomis, į kurias nukentėjusieji kaltinamojo T. S. nurodymu siųsdavo pinigus už neva perkamas kaltinamojo prekes, o asmenys į kurių sąskaitas buvo pervedami nukentėjusiųjų asmenų pinigai, nežinodami, kad daro nusikalstamas veikas, juos išgrynindavo ir išsiųsdavo kaltinamojo T. S. nurodytiems asmenims. Vėliau šiuos persiųstus pinigus kaltinamojo T. S. nurodymu paimdavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, dalyvavę organizuotoje grupėje kartu su kaltinamuoju T. S..
Taigi, šių įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusysis A. J. paskambinęs skelbime nurodytu telefonu numeriu (duomenys neskelbtini) dėl „Makita“ akumuliatorinio gręžtuvo bendravo su kaltinamuoju T. S., kuris pasinaudodamas L. S. banko sąskaita, nurodė nukentėjusiajam A. J. pervesti į ją 120,00 Eur sumą.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo T. S. kaltė apgaule savo ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai užvaldant svetimą turtą šiame epizode yra įrodyta. Kaltinamasis T. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys veikė tiesiogine tyčia, jie suvokė, jog dalyvaudami organizuotoje grupėje, apgaule esmingai suklaidinę nukentėjusįjį A. J., neteisėtai ir neatlygintinai savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo jo turtą – 120,00 Eur ir to norėjo bei siekė.
Pažymėtina kad kalinamajam T. S. pareikštame kaltinime šiame epizode jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį. Teismų praktikoje yra pažymima, jog pripažinus, kad kaltininkų veikai būdinga bendrininkavimo forma - organizuota grupė, visi bendrininkai neatsižvelgiant į jų vaidmenį darant nusikaltimą pripažįstami nusikaltimo vykdytojais ir visų bendrininkų padarytos veikos kvalifikuojamos tik pagal BK specialiosios dalies straipsnį, nepateikiant nuorodos į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnį, t. y. tokiu atveju nereikia nustatinėti tokius organizuotos grupės dalyvių vaidmenis, kurie atitiktų BK 24 straipsnyje apibrėžtas bendrininkų rūšis (kasacinė nutartis Nr. 2K-433-677/2015).
Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau kaltinamojo T. S. veiksmai šiame epizode iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalies, 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojami į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį.
5. Sukčiavimo K. K. atžvilgiu epizodas.
Kaltinamasis T. S. dalyvaudamas organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdami išankstinę tyčią grupės narių naudai apgaule užvaldyti svetimą turtą, iš anksto koordinuotais veiksmais, t. y. kaltinamajam T. S. vadovaujant bei duodant nurodymus kitiems grupės nariams, apgaule užvaldė svetimą turtą: kaltinamasis T. S. 2017 m. rugpjūčio 19 d. 19.09 val. į internetinį portalą (duomenys neskelbtini) patalpino melagingą skelbimą apie parduodamus darbo įrankius „Makita“, o tada 2017 m. rugpjūčio 20 d. apie 10.00 val. nukentėjusiajam K. K. paskambinus skelbime nurodytu abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), aptarė pirkimo – pardavimo sąlygas, tuomet jis (T. S.) skelbimų portale (duomenys neskelbtini) surado skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną, kurį minėtame skelbimų portale buvo patalpinęs A. G., jam paskambino ir apsimetė, kad jis (T. S.) nori įsigyti parduodamą mobiliojo ryšio telefoną bei pamelavo ir įtikino, kad perkamą prekę dovanos broliui, dėl ko perves daugiau pinigų nei prekė kainuoja, prašė A. G. išgryninti iš sąskaitos gautus pinigus, pasiimti pinigų sumą už mobiliojo ryšio telefoną ir pinigų likutį kartu su mobiliojo ryšio telefonu išsiųsti į (duomenys neskelbtini), esantį paštomatą, tokiu būdu jis (T. S.) į nusikalstamą veiką įtraukė A. G. ir gavo jo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, į kurią 2017 m. rugpjūčio 20 d. nukentėjęs K. K. jo (T. S.) nurodymu pervedė 200 eurų už jo (T. S.) melagingai parduodamus darbo įrankius „Makita“, kurių jis (T. S.) neišsiuntė ir žinodamas, kad siuntą A. G. su nukentėjusiojo K. K. pinigais ir mobiliojo ryšio telefonu išsiuntė, nurodė ją ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paimti iš paštomato, esančio (duomenys neskelbtini) ir taip apgaulės būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai užvaldė svetimą turtą – nukentėjusiajam K. K. priklausančius 200 eurų.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode T. S. kaltės nepripažino. Į proceso dalyvių klausimus atsakyti atsisakė.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis K. K. paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 19 d. skelbimų portale (duomenys neskelbtini) pamatęs skelbimą, kad parduodami statybiniai įrankiai, paskambino pardavėjui telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir paklausė, kas ten per įrankiai ir panašiai. Pardavėjas – vyriškis nurodė, kad ten yra ir geri ir blogi įrankiai – suktukai, perforatoriai ,,Makita“ bei, kad jų firma keičia kas tris metus įrankius ir parduoda tai, kas yra likę. Pardavėjas pasakė, kad yra iš Naujosios Akmenės ir važinėja dirbti į Latviją. Už įrankius nustatyta kaina buvo 200 eurų, kuriuos jis pervedė į banko sąskaitą pardavėjui. Jam įrankius žadėjo išsiųsti siunta per autobusų siuntas ar per kurjerius, dabar tiksliai neprisimena. Siuntos nesulaukė nei sekančią, nei dar kitą dieną, todėl pradėjo susirašinėti žinutėmis, tada ir pamatė, kad jam įrankių nebeatsiųs. Įrankių taip ir negavo. Pardavėją perspėjo, kad parašys pareiškimą policijai, jeigu jis nesiųs jam įrankių. Tam asmeniui, su kuriuo kalbėjo, nurodė savo adresą, kuriuo jam turėjo atsiųsti įrankius. Banko sąskaitą, į kurią turėjo pervesti pinigus, jam nurodė tas pats žmogus, su kuriuo ir kalbėjo. Jam nurodė banko sąskaitos numerį, vardą ir pavardę to žmogaus, kuriam turėjo pervesti pinigus, tačiau, kaip suprato, tai buvo kitas žmogus, visai ne tas, su kuriuo kalbėjo. Pinigus turėjo pervesti A. G. į banko sąskaitą. Po to, kai pervedė pinigus, su pardavėju nemažai bendravo trumposiomis žinutėmis. Pardavėjas jam vis rašė, kad šiandien neišsiuntė, išsiųs gal rytoj, prašė patikslinti adresą, kuriuo siųsti ir tiesiog vilkino išsiuntimą. Jam padaryta žala – 200 eurų, todėl reiškia 200 eurų civilinį ieškinį šioje byloje. Ar galėtų atpažinti dabar tą vyriškį iš balso, nežino, kadangi praėjo labai daug laiko. Po to kreipėsi į policiją ir parašė dėl šio įvykio pareiškimą. Parašius pareiškimą policijoje, niekas į jį nesikreipė ir nesitarė, kaip tuos įrankius pristatyti.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. G. paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. patalpino skelbimą į skelbimų portalą „(duomenys neskelbtini)“. Pas jį skelbimų portale „(duomenys neskelbtini)“ kasdien patalpinami apie 50-60 skelbimų, kur pagrinde parduodami telefonai. Tada jis dirbo (duomenys neskelbtini) turguje ir jam buvo paskambinta dėl skelbimo, kuriame pardavinėjo telefoną „Samsung S3“ už 70 eurų. Jam paskambinęs žmogus pasakė, kad norėtų pirkti iš jo minėtą telefoną. Jis sutiko, nusiuntė savo banko sąskaitą, į kurią būtų padarytas piniginis pavedimas už perkamą telefoną ir nurodė, kad gavęs pinigus išsiųs. Po to minėtas asmuo jam parašė, jog pagalvojo, kad tą telefoną reikia siųsti broliui dovanų į (duomenys neskelbtini) ir reikia įdėti 130 eurų į dėžutę, kadangi telefonas su pinigais bus dovanų, todėl jis pasakė, kad praves 200 eurų. Praėjus gal valandai laiko, jo sąskaitoje atsirado 200 eurų ir jam jokie klausimai dėl to nekilo. Po darbo vakare apie 21.30 val. grįžo namo ir pirkėjas nerimo, vis klausinėjo, kada jis išsiųs telefoną ir panašiai, tiesiog nerimavo. Jis pasakė, kad už kokių 20 minučių vyks iki paštomato ir išsiųs telefoną bei pinigus. Viską išsiuntė per paštomatą. Antradienį jam paskambino iš Alytaus policijos ir paklausė, kodėl neišsiuntė ,,Makita‘ įrankių. Jis nesuprato, apie ką kalba pareigūnai, tik po to sužinojo, kad buvo kaip tarpininkas panaudotas apgaudinėjant žmones. Buvo apklaustas Šiaulių policijoje, kur visas žinutes ir viską, ką turėjo, pateikė. Iš banko AB ,,Swedbank“ į AB ,,Swedbank“ sąskaitą pinigai greitai suvaikščiojo, todėl jam nekilo jokių klausimų, kad kažkas čia ne taip. Policijos pareigūnams nurodė telefono numerį (duomenys neskelbtini), iš kurio jam buvo skambinta. Iš pradžių pirkėjas jam paskambino dėl telefono, dėl kurio pirkimo susitarė, o po to rašė žinutes, kad įmestų pinigus į dėžutę ir išsiųstų. Jis nurodė ir savo vardą, pavardę, kurios dabar neprisimena, bet buvo iš „M“ raidės. Žmogaus, kuriam siuntė ir to, kuris pervedė jam pinigus, skyrėsi tik vardai, o pavardės sutapo ir jam jokių klausimų nekilo, nes asmuo nurodė, kad tai jo brolis. Gali būti, kad to žmogaus pavardę, kuris pervedė jam pinigus, panaudojo siunčiantis siuntą į paštomatą, kadangi paštomate atsiimant siuntą nereikia nei vardo nei pavardės. Pats nukentėjęs nėra. Jau neprisimena, kas jam į sąskaitą atsiuntė pinigus, 200 eurų pavedimas į jo sąskaitą galėjo būti padarytas iš K. K.. Po to jis telefoną ir 130 eurų išsiuntė dėžutėje į (duomenys neskelbtini) Lietuvos pašto Express paštomatą.
Protokole-pareiškime užfiksuota, kad 2017 m. rugpjūčio 19 d. apie 23.00 val. K. K., būdamas namuose, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) rado skelbimą tel. Nr. (duomenys neskelbtini) apie parduodamus darbo įrankius „Makita“ už 200 eurų. 2017 m. rugpjūčio 20 d. apie 10.00 val. jis skambino nurodytu telefono numeriu ir kalbėjo su vyriškiu (neprisistatė ir jis neklausė) apie tai, kad nori nusipirkti skelbime nurodytus darbo įrankius. Jis su vyriškiu susitarė ir nurodė, jog norint gauti perkamus darbo įrankius, jam reikia pervesti pinigus A. G. vardu, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Jis pervedęs pinigus nei darbo įrankių, nei savo išleistų pinigų negavo. Padaryta 200 eurų turtinė žala (3 t., b. l. 3-4).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjęs K. K. pateikė skelbimo išrašus ir bankinio apmokėjimo išrašus (3 t., b. l. 72-80).
A. G. sąskaitos išrašu nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 20 d. nukentėjęs K. K. pervedė 200 eurų A. G. (3 t., b. l. 89-90).
A. G. pateikė susirašinėjimo ir prekės išsiuntimo dokumentų kopijas (3 t. b. l. 98-101).
Gautais duomenimis nustatyta, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patalpintas skelbimas, yra išankstinio apmokėjimo paslauga ir laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d. veikė IMEI , kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 43).
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateiktu pranešimu nustatyta, kad MRT, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), rastas 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 11.45 val. kratų metu I-ame sektoriuje, Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (2 t., b. l. 25).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas rastas mobiliojo ryšio telefonas, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 26-27).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas pateiktas mobiliojo ryšio telefonas (MRT) „Samsung SM-A300FU“ yra auksinės spalvos korpusu, liečiamu ekranu. Ant MRT nugarinės dalies dangtelio matyti atspaustas IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Įdėta SIM kortelė „Ežys“. Apžiūrint MRT, jį įjungus jokių kombinacijų atlikti negalima, nes prašomas kodas, MRT užrakintas (t. 2, b. l. 32-36).
Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiosios tyrėjos M. B. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad MRT, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudotos SIM kortelės, kurių abonentiniai numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiais abonentiniais numeriais patalpinti skelbimai, pagal kuriuos nukentėję asmenys skambino ir kreipėsi dėl parduodamų prekių, kurių negaudavo, tokiu būdu buvo įvykdyta eilė sukčiavimų. Visais aukščiau paminėtais abonentiniais numeriais nusikalstamos veikos įvykdytos laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d., o būtent: (duomenys neskelbtini) (sukčiavimas A. J. atžvilgiu); (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai K. K., K. Č., M. V. atžvilgiu); (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai A. G., T. K., B. B., A. N., L. S., G. G. atžvilgiu)(2 t., b. l. 146-147).
Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiojo tyrėjo S. A. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad išanalizavus gautas abonentinių numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. iki 2017 m. rugpjūčio 26 d. skambučių išklotines, nustatyta, kad asmuo, pasinaudodamas MRT (duomenys neskelbtini) (SIM kortelė naudota telefone IMEI (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi T. S.), kontaktavo su abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi nukentėjęs K. K.. Abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas vietovėje ir rišosi prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini), kurių adresas – (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 49-51).
UAB „Diginet LTU“ duomenimis nustatyta, kad skelbimas „(duomenys neskelbtini).lt“ portale apie parduodamus įrankius „Makita“ įdėtas 2017 m. rugpjūčio 19 d. 19.09 val. Šis skelbimas įdėtas iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), IP adresas: (duomenys neskelbtini), kuris priklauso abonentiniam numeriui (duomenys neskelbtini), kuris veikė IMEI (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugpjūčio 19 d. 19.21 val. skelbimas redaguotas iš IP adreso: (duomenys neskelbtini), kuris priklauso abonentiniam Nr. (duomenys neskelbtini). Šis abonentinis numeris veikė IMEI, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (rastas Pravieniškių pataisos namuose) (3t., b. l. 12, 13, 16-21, 28-29).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.
Pagal baudžiamosios teisės teoriją ir susiklosčiusią teismų praktiką, tam, kad būtų pripažinta, jog asmuo nusikaltimą padarė organizuotoje grupėje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį yra būtina: pirma, asmuo bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitartų su kitu asmeniu (ar asmenimis) daryti kelis nusikaltimus ar vieną sunkų nusikaltimą; antra, kiekvienas grupės narys turi tam tikrą užduotį arba turėti skirtingus vaidmenis. Organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų ir jos subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-207-518/2016).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja išnagrinėjus ir patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją bei susiejus ją į vieningą visumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus daro išvadą, kad jų pakanka konstatuoti, jog kaltinamojo T. S., kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos –sukčiavimo dalyvaujant organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai asmenimis nukentėjusiojo K. K. atžvilgiu yra visiškai įrodyta aukščiau išvardintų, teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, dėl kurių patikimumo teismui nekyla jokių abejonių. Tokia išvada darytina ištyrus ir sugretinus byloje esančius įrodymus, juos palyginus tarpusavyje bei susiejus į vieningą visumą.
Kaltinamojo T. S. neprisipažinimas nusikalstamos veikos padaryme šiame epizode vertinamas kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamojo T. S. kaltę šiame epizode patvirtina tai, kad nukentėjusysis K. K., radęs skelbimų portale (duomenys neskelbtini) skelbimą apie parduodamus darbo įrankius „Makita“ paskambino skelbime nurodytu telefonu numeriu (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš UAB „Diginet LTU“ pateiktų duomenų, 2017 m. rugpjūčio 19 d. 19.09 val. įdėtas skelbimas (duomenys neskelbtini) portale apie parduodamus darbo įrankius „Makita“ yra iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), kuris veikė mobiliojo ryšio telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 12, 13, 16-21, 28-29). Šias aplinkybes patvirtina Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiosios tyrėjos M. B. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad mobilaus ryšio telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas telefono numeris (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 146-147), iš kurio ir buvo patalpintas aukščiau minimas skelbimas apie parduodamus darbo įrankius „Makita“. Tai, kad nukentėjusysis K. K. bendravo būtent su kaltinamuoju T. S. įrodo ne tik Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo S. A. tarnybinis pranešimas kuriuo nustatyta, kad išanalizavus gautas abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. iki 2017 m. rugpjūčio 26 d., skambučių išklotines matyti, kad pasinaudojant abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) buvo kontaktuota su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi kaip nustatyta nukentėjusysis K. K., bet ir Tauragės AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo K. P. 2018 m. lapkričio 22 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nustatyta, kad gavus atsakymą iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, jog mobilaus ryšio telefonas IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išimtas, buvo nustatyta, kad juo naudojasi galimai kitas asmuo – kaltinamasis T. S. (1 t., b. l. 180–181). Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 11.45 val. buvo rastas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje I-ajame sektoriuje mobilaus ryšio telefonas, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 25), ten pat kur ir kaltinamasis T. S. atliko laisvės atėmimo bausmę. Taip pat abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) veikė vietoje ir rišosi prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini), kurių adresas (duomenys neskelbtini) ( 3 t., b. l. 49-51). Taigi į bazinių stočių veikimo teritoriją patenka ir Pravieniškių pataisos namai, kuriuose tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę nuteistasis T. S.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis T. S. darydamas nusikalstamas veikas – sukčiavimus naudojo tą patį mobilaus ryšio telefoną, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir su kitais abonentiniais numeriais, t. y. (duomenys neskelbtini) (sukčiavimas A. J. atžvilgiu) ir (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai A. G., T. K., B. B., A. N., L. S., G. G. atžvilgiu) (2 t., b. l. 146-147). Be to, telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuris veikė mobilaus ryšio telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas ir kituose sukčiavimo epizoduose, t. y. sukčiavimai K. Č. ir M. V. atžvilgiu. Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, šiais abonentiniais numeriais buvo talpinami skelbimai, pagal kuriuos asmenys skambindavo ir kreipdavosi dėl parduodamų prekių, kurių negaudavo, tokiu būdu buvo įvykdyta eilė sukčiavimų. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis T. S. bendraudamas su nukentėjusiuoju K. K., jam nurodė A. G. banko sąskaitos numerį, į kurią nukentėjusysis kaltinamojo T. S. nurodymu pervedė 200,00 Eur už „Makita“ darbo įrankius. Tai patvirtina A. G. sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 20 d. nukentėjęs K. K. pervedė 200,00 Eur A. G. (3 t., b. l. 89-90). Tuo tarpu liudytojas A. G. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 19 d. su juo buvo susisiekta iš to paties abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo kaltinamajam T. S. skambino nukentėjusysis K. K., dėl parduodamo mobilaus telefono „Samsung G3“. Pokalbiu metu pirkėjas jam nurodė, kad persiųs daugiau pinigų, kuriuos jis turės išgryninti ir kartu su mobiliuoju telefonu gražiai supakuoti ir išsiųsti per paštomatą, nes tai bus dovana pirkėjo broliui, o likusius pinigus pasilikti už mobilųjį telefoną. Tai, kad kaltinamasis T. S. pasinaudodamas kitų asmenų sąskaitomis, į kurias siųsdavo pinigus nukentėjusieji už neva perkamas prekes ir taip neteisėtu būdu įgydavo svetimą turtą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino kaltinamasis M. M., apklaustas ankstesniuose epizoduose. Akivaizdu, kad kaltinamasis T. S. atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje negalėjo pats vienas fiziškai įgyvendinti šių sukčiavimo veiksmų, todėl jam reikėjo asmenų, kurie padėtų visa tai įgyvendinti. Todėl kaltinamasis T. S., pasinaudodamas kitų asmenų sąskaitomis, į kurias nukentėjusieji kaltinamojo T. S. nurodymu siųsdavo pinigus už neva perkamas kaltinamojo prekes, o asmenys į kurių sąskaitas buvo pervedami nukentėjusiųjų asmenų pinigai, nežinodami, kad daro nusikalstamas veikas, juos išgrynindavo ir išsiųsdavo kaltinamojo T. S. nurodytiems asmenims. Vėliau šiuos persiųstus pinigus kaltinamojo T. S. nurodymu paimdavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, dalyvavę organizuotoje grupėje kartu su kaltinamuoju T. S..
Taigi, šių įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusysis K. K. paskambinęs skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) dėl „Makita“ akumuliatorinio gręžtuvo bendravo su kaltinamuoju T. S., kuris pasinaudodamas A. G. banko sąskaita, nurodė nukentėjusiajam K. K. pervesti 200,00 Eur.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo T. S. kaltė apgaule savo ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai užvaldant svetimą turtą šiame epizode yra įrodyta. Kaltinamasis T. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys veikė tiesiogine tyčia, jie suvokė, jog dalyvaudami organizuotoje grupėje, apgaule esmingai suklaidinę nukentėjusįjį K. K., neteisėtai ir neatlygintinai savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo jo turtą – 200,00 Eur .
Pažymėtina, kad kaltinamajam T. S. pareikštame kaltinime šiame epizode jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį. Teismų praktikoje yra pažymima, jog pripažinus, kad kaltininkų veikai būdinga bendrininkavimo forma - organizuota grupė, visi bendrininkai neatsižvelgiant į jų vaidmenį darant nusikaltimą pripažįstami nusikaltimo vykdytojais ir visų bendrininkų padarytos veikos kvalifikuojamos tik pagal BK specialiosios dalies straipsnį, nepateikiant nuorodos į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnį, t. y. tokiu atveju nereikia nustatinėti tokius organizuotos grupės dalyvių vaidmenis, kurie atitiktų BK 24 straipsnyje apibrėžtas bendrininkų rūšis (kasacinė nutartis Nr. 2K-433-677/2015).
Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau kaltinamojo T. S. veiksmai šiame epizode iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalies, 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojami į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį.
6. Sukčiavimo K. Č. atžvilgiu epizodas.
Kaltinamasis T. S. dalyvaudamas organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdami išankstinę tyčią grupės narių naudai apgaule užvaldyti svetimą turtą, iš anksto koordinuotais veiksmais, t. y. kaltinamajam T. S. vadovaujant bei duodant nurodymus kitiems grupės nariams, apgaule užvaldė svetimą turtą: kaltinamasis T. S. 2017 m. rugpjūčio 22 d. 12.08 val. į internetinį portalą (duomenys neskelbtini) patalpino melagingą skelbimą apie parduodamą skersavimo pjūklą, o 2017 m. rugpjūčio 23 d. apie 8.58 val. nukentėjusiajam K. Č. paskambinus skelbime nurodytu abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), aptarė pirkimo-pardavimo sąlygas, tuomet jis (T. S.) skelbimų portale (duomenys neskelbtini) surado skelbimą apie parduodamą fotoaparatą, kurį minėtame skelbimų portale buvo patalpinusi M. R. (dabartinė pavardė G.), jai paskambino ir apsimetė, kad jis (T. S.) nori įsigyti parduodamą foto aparatą bei pamelavo ir įtikino, kad perkamą prekę dovanos broliui, dėl ko perves daugiau pinigų nei prekė kainuoja, prašė M. R. (dabartinė pavardė G.) išgryninti iš sąskaitos gautus pinigus, pasiimti pinigų sumą už fotoaparatą ir pinigų likutį kartu su fotoaparatu išsiųsti į (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu adresu, esantį paštomatą, tokiu būdu jis (T. S.) į nusikalstamą veiką įtraukė M. R. (dabartinė pavardė G.) ir gavo jos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke, į kurią 2017 m. rugpjūčio 23 d. nukentėjęs K. Č. jo (T. S.) nurodymu pervedė 410 eurų už jo (T. S.) melagingai parduodamą skersavimo pjūklą, po ko M. R. (dabartinė pavardė G.) pasiemė 75 eurus už parduotą fotoaparatą ir jį išsiuntė į (duomenys neskelbtini) mieste esantį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu adresu, paštomatą, kurį jo (T. S.) nurodymu M. M. prašant paėmė asmuo – B. M., nežinanti apie daromą nusikalstamą veiką, o likusius pinigus grąžino nukentėjusiajam K. Č. į jo banko sąskaitą, tada jis (T. S.) sužinojo, kad M. R. (dabartinė pavardė G.) pervedė likusius pinigus nukentėjusiajam K. Č. atgal į sąskaitą ir skelbimų portale (duomenys neskelbtini) surado kitą skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną, kurį minėtame skelbimų portale pardavinėjo E. J., jam paskambino ir apsimetė, kad jis (T. S.) nori įsigyti parduodamą mobiliojo ryšio telefoną bei pamelavo ir įtikino, kad perkamą prekę dovanos broliui, dėl ko perves daugiau pinigų nei prekė kainuoja, prašė išgryninti iš sąskaitos gautus pinigus, pasiimti pinigų sumą už šią prekę ir pinigų likutį kartu su mobiliojo ryšio telefonu išsiųsti į (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu adresu, esantį paštomatą, tokiu būdu jis (T. S.) į nusikalstamą veiką įtraukė E. J. ir gavo jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke, į kurią 2017 m. rugpjūčio 24 d. nukentėjęs K. Č. jo (T. S.) nurodymu pervedė 335 eurus už jo (T. S.) melagingai parduodamą skersavimo pjūklą, kurio jis (T. S.) neišsiuntė ir žinodamas, kad siuntą E. J. su nukentėjusiojo K. Č. pinigais ir mobiliojo ryšio telefonu išsiuntė, nurodė ją ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paimti iš paštomato, esančio (duomenys neskelbtini) ir taip apgaulės būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai užvaldė svetimą turtą – nukentėjusiajam K. Č. priklausančius 410 eurų.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode T. S. kaltės nepripažino. Į proceso dalyvių klausimus atsakyti atsisakė.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis K. Č. paaiškino, kad 2017 m. dirbo statybose, todėl labai reikėjo įrankių, kurie būtų pigesni, todėl 2017 m. rugpjūčio 22 d. paieškojo skelbimų portale „(duomenys neskelbtini)“ ir rado „Demalt“ firmos skersinio pjovimo pjūklą už 400 eurų. Susisiekė su pardavėju, kuris buvo nurodęs savo numerį, tačiau pagrinde bendravo žinutėmis. Su pardavėju viską sutarė, jis pažadėjo atsiųsti į namus įrankį, todėl pardavėjui nurodė savo adresą. Už įrankį pinigus pervedė ar tą pačią dieną vakare, ar sekančią dieną ryte, kadangi tikėjosi, kad kuo greičiau pardavėjas gaus pinigus, tuo greičiau jis gaus įrankį. Po piniginio pavedimo įrankio nesulaukė. Po to pardavėjas jo dar paprašė 10 eurų už siuntimą. Vėliau jam atgal į sąskaitą pardavėjas pervedė apie 395 eurus, o jis jam atgal turėjo pervesti 410 eurų. Keistai jam pasirodė, jog paskambinus atsiliepė jaunas balsas, greičiausiai tai buvo vyriškas balsas. Jam tada kilo įtarimas, kad tikriausiai jį apgaudinėja, kadangi balsas buvo labai jaunas. Vėliau susirašinėjo trumposiomis SMS žinutėmis, o į skambučius pardavėjas nebeatsiliepė. Skelbime, kuriame buvo parduodamas skersinio pjovimo pjūklas, buvo nurodytas telefono numeris, kurį nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Tai galėjo būti nurodytas telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Prie nurodyto skelbimo galėjo būti nurodyta, kad prekė randasi (duomenys neskelbtini) mieste. Nurodytu telefonu paskambinus, atrodo, kitą dieną iš karto atsiliepė vyriškas balsas. Pradžioje jie susirašinėjo tik trumposiomis žinutėmis, kuriomis klausė, ar parduoda pjūklą, ar turi ir panašiai. Sekančią dieną paskambinus telefonu atsiliepė vyras, kurio balsas buvo jaunas ir jis paklausė jo, ar tas įrankis tikrai geras, kaip jam jį atsiųs. Vyriškis pasakė, kad įrankį atsiųs per siuntas, bet reikės primokėti dar 10 eurų. Ar atsiliepęs vyras prisistatė kokios nors parduotuvės darbuotoju, neprisimena. Su pardavėju daugiausiai bendravo trumposiomis SMS žinutėmis. Pinigus už įrankį reikėjo pervesti iš pradžių į kažkokio vyriškio sąskaitą, o vėliau į M. R. (dabartinė pavardė G.) banko sąskaitą. Galėjo būti, kad M. R. (dabartinė pavardė G.) jam buvo nurodyta kaip parduotuvės vadybininkė ir į jos sąskaitą buvo paprašyta pervesti pinigus. Minėtos moters banko sąskaitą jam atsiuntė pardavėjas trumpąja SMS žinute. Visą turimą informaciją ikiteisminio tyrimo metu pateikė policijos pareigūnams. Pinigus, tai yra 400 eurų, į M. R. (dabartinė pavardė G.) banko sąskaitą pervedė sekančią dieną. Jam atgal į banko sąskaitą buvo pervesta, atrodo, apie 395 eurai, bet kodėl jam grįžo minėti pinigai, taip ir nesuprato. Jam pardavėjas pasakė, kad kažkas nepasisekė su pavedimu ir ar banko sąskaita uždaryta, ar dar kažkas ir paprašė pervesti pinigus dar kartą. Po to susiskambino su pardavėju ir pardavėjas jam paaiškino, kad kažkas su pačia preke nepavyko. Vėliau jis paskambino pardavėjui dar kartą ir pasakė, kad jeigu prekės nėra ir pinigų negražina, perduos pardavėją policijai. Vyriškis prašė palaukti, neiti į policiją. Jis pervedė apie 395 eurus į E. J. banko sąskaitą, kurią jam nurodė skelbimo autorius. Pinigų siuntinėjimas vyko apie dvi dienas. Jis nesigilino, kodėl reikia pervesti pinigus į E. J. banko sąskaitą. Iš pradžių dar tikėjosi atgauti pinigus, kadangi galvojo, kad žmogui kažkas nepasisekė. Tiesiog per daug pasitikėjo, kadangi galvojo, kad per bankinius pavedimus bet kokiu atveju žmogų suras ir jis negalės apgauti. Kelių dienų bėgyje dar bandė susisiekti su pardavėju, tačiau jis arba nebeatsiliepdavo arba telefonas būdavo išvis išjungtas. Ankščiau buvo pirkęs internetu, tačiau jeigu būdavo arčiau, tai nuvykdavo apžiūrėti. Šiuo atveju nusprendė, kad neverta važiuoti ir gali parsisiųsti per siuntų tarnybą, taip sutaupydamas pinigus už degalus ir laiką. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Pardavėjo neklausė, nei kas jis toks, nei iš kur jis, nei pirkimo pardavimo sąlygų, nes juo pasitikėjo. Kaip garantas jam buvo bankiniai pavedimai, kuriuos darė ir tikėjosi, kad jo neapgaus, kadangi bet kokiu atveju bus surastas. Jam padaryta 410 eurų žala, tokio dydžio civilinį ieškinį ir reiškia.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. G. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį per skelbimų portalą „(duomenys neskelbtini)“ pardavinėjo dėvėtą fotoaparatą ,,Canon“ ir jai paskambino žmogus, kuris pasakė, kad norėtų pirkti, tai būtų dovana jo broliui. Paskambinęs žmogus jos paklausė, ar galėtų fotoaparatą supakuoti kaip dovaną ir ji sutiko. Fotoaparato kaina buvo apie 70-80 eurų. Ji pardavinėjo du daiktus, tai fotoaparatą ,,Canon“ ir nešiojamą kompiuterį ,,Samsung“. Kompiuteris galėjo būti pardavinėjamas už 150 eurų, o fotoaparatas apie 70-80 eurų. Ji sutiko supakuoti fotoaparatą kaip dovaną ir nusiuntė pirkėjui savo banko duomenis, kur jis turėtų jai pervesti pinigus. Ji nesulaukė piniginio pavedimo, jo jai reikėjo laukti apie savaitę laiko, todėl ji pirkėjo vis klausinėjo, ar tikrai jis pirks fotoaparatą ir jis jai atsakydavo, kad tikrai pirks bei, kad nori pervesti daugiau pinigų, kuriuos ji turėtų įdėti prie fotoaparato dovanų tam, kad jo brolis galėtų nusipirkti kortelę. Žadėjo pervesti apie 120 eurų, tačiau pervedė daugiau, tai yra 300-400 eurų. Ji tuos pinigus išgrynino ir norėjo jau išsiųsti, tačiau pasiskaitė paštomato naudojimo taisykles ir jose buvo nurodyta, kad pinigų paštomatu siųsti negalima. Pinigus įsidėjo atgal į banko sąskaitą ir pervedė atgal tam pačiam žmogui, iš kurio tuos pinigus pavedimu ir gavo. Pirkėjui parašė, kad pinigus persiuntė atgal, jis paklausė kur ir ji jam nurodė, kad į jo banko sąskaitą, iš kurios ir gavo tuos pinigus. Taip viskas ir pasibaigė. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė telefono numerį, iš kurio buvo skambinta dėl fotoaparato. Jam skambino vyriškis ir klausė, kokia galutinė fotoaparato kaina ir sakė, kad norėtų pirkti. Jis sakė, kad tai bus dovana broliui ir reikės siųsti į (duomenys neskelbtini). Fotoaparatą sutiko parduoti už 70 eurų ir 5 eurų paprašė siuntimo išlaidoms. Tas vyriškis jai atsiuntė paštomato adresą, į kurį turėjo siųsti fotoaparatą, brolio vardą, pavardę ir nurodė, kad į jos banko sąskaitą perves apie 80 eurų. Vėliau jis sakė, kad perves šiek tiek daugiau kaip 100 eurų, tačiau galiausiai pervedė 130 eurų. Vyriškis prašė išgryninti likusius pinigus ir ji išgrynino pinigų likutį, kuris liko atskaičius nuo fotoaparato kainos. Vyriškis išgrynintus pinigus prašė įdėti prie fotoaparato ir išsiųsti nurodytu paštomatu. Tam, kad jis galėtų pervesti jai pinigus už perkamą fotoaparatą, jam nusiuntė trumpąją SMS žinutę su savo AB ,,Swedbank‘‘ banko sąskaitos numeriu. Vyriškis jai atrašė, kad greitai perves pinigus. Jai pasirodė keista, kad jis perveda nemažas sumas nepažįstamiems žmonėms, juo labiau, kad sakė, jog perves mažiau, o pervedė daugiau. Ji išsiuntė tam vyriškiui fotoaparatą ir parašė jam trumpąją SMS žinutę, kad pinigus, kurie liko nuo fotoaparato kainos, pervedė jam atgal į banko sąskaitą. Vyriškis jai buvo pervedęs 410 eurų, iš kurių ji pasiliko 70 eurų už fotoaparatą ir apie 5 eurus už siuntimą, o likusius pinigus pervedė jam atgal. Vyriškis paklausė kur ji jam pervedė pinigus ir ji jam pasakė, kad į tą pačią banko sąskaitą, iš kurios ir buvo gauti pinigai. Taip jų bendravimas ir baigėsi. Siųsdama fotoaparatą ji neįdėjo visiškai jokių pinigų į dėžutę. Į savo banko sąskaitą 410 eurų pavedimą gavo iš K. Č.. Kas toks yra K. Č., nežino. Jai paskambinęs pirkėjas neprisistatė ir nesakė nei savo vardo, nei pavardės, o ji ir neklausė. Kai gavo 410 eurų į savo banko sąskaitą, suprato, kad tai pinigai už fotoaparatą, kadangi daugiau už nieką negalėjo gauti. Gavus 410 eurų, ji juos išsiėmė iš bankomato, parėjo namo ir pasiskaitė paštomato naudojimosi taisykles, kuriose buvo nurodyta, kad pinigų paštomatu siųsti negalima. Po to nuėjo į bankomatą, įsidėjo pinigus atgal į savo banko sąskaitą ir grįžusi pervedė atgal K. Č., kuris jai tuos pinigus buvo pervedęs, į banko sąskaitą.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. J. paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį jo dukra turėjo telefoną, norėjo atsinaujinti ir seną telefoną norėjo parduoti, todėl įdėjo skelbimą. Pagal skelbimą kreipėsi vyriškis, kuris nurodė, kad nori padovanoti broliui, o jis pats gyvena užsienyje. Jis nurodė, kad perves daugiau pinigų, o likutį pinigų reikės išgryninti ir įdėti kartu su telefonu, bei išsiųsti, kadangi pirkėjas nori padaryti broliui, kuriam 14 metų, dovaną. Jie net pakeitė telefono stikliuką, nes buvo įskilęs, kadangi įskilusiu stiklu sako negalima dovanoti daiktų ir išsiuntė. Jam kilo įtarimas, kai į jo telefoną atėjo žinutė, kad siuntinio apie 20 valandą vakaro atėjo atsiimti 14 metų vaikas, kuriam tai yra gimtadienio dovana. Pirkėjas jam pinigus pervedė ir telefoną jie išsiuntė, bei pinigų likutį, likusį iš 200 eurų, atsiskaičiavus už telefoną. Pirkėjas pervedė virš 200 eurų, o telefonas kainavo 60-70 eurų, likusius pinigus išgrynino ir išsiuntė kartu su telefonu per paštomatą nurodytu adresu. Nenorėjo, kad dukrą apgautų, tai pasakė, kad kol nebus gauti pinigai, ji nieko neišsiųstų. Su pirkėju visą laiką bendravo jis, nes dukra buvo dar nepilnametė. Jis buvo nurodęs dukrai, kad kai atsiras pirkėjas, su juo bendrauti duotų jam. Pirkėjas iš pradžių susisiekė su dukra, kadangi skelbime buvo nurodyti jos duomenys. Banko sąskaita buvo nurodyta jo, esanti banke ,,Swedbank“. Galėjo būti, kad pirkėjas nurodė, jog jo broliui buvo 12 metų, nes jam keista pasirodė, kad tokio amžiaus vaikas ateina pasiimti 20 valandą vakaro siuntą. Pirkėjas sakė, kad jis senai brolio nematė ir nori pervesti daugiau pinigų, kad jis galėtų nusipirkti sau drabužių, nes nežino jo dydžio. Jis dar pasakė, kad kaip pirkėjas čia siunčia svetimam žmogui pinigus ir pirkėjas jam pasakė, kad vyresnio amžiaus žmonės nemeluoja. Pirkėjas pinigus jam persiuntė pakankamai greitai, tai yra per kelias dienas. Galėjo būti, kad pirkėjas pervedė į jo banko sąskaitą 335 eurus. Jie 60 eurų pasiliko už telefoną, 10 eurų galėjo būti siuntimo paslaugos, 5 eurus už pinigų persiuntimą, o likusius pinigus įdėjo kartu su telefonu. Siuntinį išsiuntė iš (duomenys neskelbtini), esančio paštomato į (duomenys neskelbtini). Jam į telefoną atėjo trumpoji SMS žinutė, kad siunta atsiimta ir jam pasirodė, kad vėlus laikas atsiimti tokiu laiku dovaną 12 metų vaikui.
Protokole-pareiškime užfiksuota, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d. K. Č. „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje rado skelbimą apie parduodamą medienos skersinio pjovimo pjūklą, prie kurio buvo nurodyta kaina 400 eurų. Prie skelbimo buvo nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini) bei nurodyta, kad pjūklas yra Vilniaus m., ir galimas siuntimas į kitus miestus. Jis paskambino nurodytu telefonu ir atsiliepė vyras, jaunesnio amžiaus, kuris pasakė, kad gali atsiųsti pjūklą už 10 eurų į jo gyvenamąją vietą. Vyras nurodė, kad yra parduotuvės darbuotojas, o pinigus reikia pervesti į parduotuvės vadybininkės M. R. (dabartinė pavardė G.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Jis 2017 m. rugpjūčio 23 d. pervedė į M. R. (dabartinė pavardė G.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 410 eurų, o po to pinigai – 335 eurai buvo jam gražinti. Jis susisiekė telefonu su minėtu vyru, kuris paaiškino, kad kažkas užstrigo su bankiniais pavedimais ir paprašė pervesti gražintus pinigus į E. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pinigus jis pervedė. Telefonu jie susitarė, kad medienos skersinio pjovimo pjūklas jam į namus bus atsiųstas iki 2017 m. rugpjūčio 28 d., tačiau iki šiol pjūklo negavo, šiuo metu telefono numeris yra nepasiekiamas. Padaryta žala – 410 eurų (3 t., b. l. 111-115.).
Nukentėjęs K. Č. prie liudytojo apklausos pateikė susirašinėjimą su skelbimą patalpinusiu asmeniu, patvirtinančius išrašus (3 t., b. l. 135-152).
K. Č. sąskaitos išrašu nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 23 d. nukentėjęs K. Č. pervedė 410 eurų M. R. (dabartinė pavardė G.). 2017 m. rugpjūčio 24 d. pinigai grąžinti į nukentėjusiojo sąskaitą, o po to 2017 m. rugpjūčio 24 d. K. Č. pervesti į E. J. sąskaitą 335 eurai (3 t., b. l. 156-158).
M. R. (dabartinė pavardė G.) sąskaitos išrašu nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. nukentėjęs K. Č. pervedė 410 eurų M. R. (dabartinė pavardė G.). 2017 m. rugpjūčio 24 d. M. R. (dabartinė pavardė G.) grąžina K. Č. 335 eurus (3 t., b. l. 172-173).
E. J. sąskaitos išrašu nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 25 d. nukentėjęs K. Č. pervedė 335 eurų E. J. (3 t., b. l. 174).
E. J. pateikė siuntos išsiuntimo kvito kopiją, kuria nustatyta, kad siunta išsiųsta į (duomenys neskelbtini) per paštomatą (4 t., b. l. 160-161).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), tarnybinėse patalpose, (duomenys neskelbtini) kabinete apžiūrėtas liudytojos M. R. (dabartinė pavardė G.) savanoriškai pateiktas telefonas „iPhone SE“. Kontaktų sąraše matomas telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuris užvardintas „Del Fotoaparato“. Atidarius SMS žinučių aplanką matyti trumposios žinutės. Žalios spalvos tekstas žymimas apžiūrimo telefono „iPhone SE“, o pilkos spalvos SMS žinučių fonas yra „Del Fotoaparato“, kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Matyti 08-20, sk 13:45 žalio fono žinutė „M. R. (duomenys neskelbtini) as jums veliau parasysiu, kai galesiu kalbetti :)“. Laiko ir datos nesimato, pilko fono viena žinutė „Ta prasme ?“, po to sekanti pilko fono žinutė 08-20 sk 15:55 „Parašykite kai galėsite kalbėti. Kaip ir sakiau čia dovana broliui. Pervesiu 200 eurų. 130 eurų įdėsite į dėžutę kartu su fotoaparatu. Po to atsiųsiu brolio duomenis siuntimui per LP Express paštomatą“ (4 t., b. l. 108-118).
Kratos protokolu pas įtariamąjį M. M. gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad kratos metu ant kambaryje esančios spintelės paimti įvairūs daiktai, tame tarpe ir fotoaparatas „Canon“, Nr. (duomenys neskelbtini)(2 t., b. l. 78-81).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas kratos metu rastas ir paimtas fotoaparatas, kuris yra juodos spalvos, įdėtas į juodos spalvos dėklą su baterija, be atminties kortelės (2 t., b. l. 89-93).
Gauti duomenys, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patalpintas skelbimas, yra išankstinio apmokėjimo paslauga ir laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d. veikė IMEI, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 43).
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateiktu pranešimu nustatyta, kad mobilaus ryšio telefonas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), rastas 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 11.45 val. kratų metu 1-ame sektoriuje, Pravieniškių pataisos namuose atvirojoje kolonijoje (2 t., b. l. 25).
Reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu pateiktas rastas mobiliojo ryšio telefonas, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 26-27).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas pateiktas mobiliojo ryšio telefonas (MRT) „Samsung SM-A300FU“ yra auksinės spalvos korpusu, liečiamu ekranu. Ant MRT nugarinės dalies dangtelio matyti atspaustas IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Įdėta SIM kortelė „Ežys“. Apžiūrint MRT, jį įjungus jokių kombinacijų atlikti negalima, nes prašomas kodas. Matyti, kad MRT užrakintas (2 t., b. l. 32-36).
Klaipėdos AVPK Skuodo PK vyriausiojo tyrėjo A. A. tarnybinio pranešimu nustatyta, kad išanalizavus gautas abonentinių numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skambučių išklotines laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. nustatyta, kad abonentiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo naudojami vietovėje ir rišosi prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini), kurių adresas (duomenys neskelbtini). Abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) išklotinėje nurodytu laikotarpiu užfiksuoti skambučiai su nukentėjusiuoju K. Č., kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) išklotinėje nurodytu laikotarpiu užfiksuoti skambučiai su liudytoja M. R. (dabartinė pavardė G.), kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patalpintas skelbimas laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d. iki 2017 m. rugsėjo 3 d. veikė IMEI, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), be to abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. veikė tame pačiame IMEI, tai yra abu abonentiniai numeriai buvo naudojami iš to paties telefono aparato (4 t., b. l. 90-93).
Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiosios tyrėjos M. B. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad MRT, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudotos SIM kortelės, kurių abonentiniai numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šiais abonentiniais numeriais patalpinti skelbimai, pagal kuriuos nukentėję asmenys skambino ir kreipėsi dėl parduodamų prekių, kurių negaudavo, tokiu būdu buvo įvykdyta eilė sukčiavimų. Visais aukščiau paminėtais abonentiniais numeriais nusikalstamos veikos įvykdytos laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d. O būtent: (duomenys neskelbtini) (sukčiavimas A. J. atžvilgiu); (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai K. K., K. Č., M. V. atžvilgiu); (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai A. G., T. K., B. B., A. N., L. S., G. G. atžvilgiu) (2 t., b. l. 146-147).
UAB „Diginet LTU“ gautais duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 23 d. įdėti skelbimai „(duomenys neskelbtini)“ portale apie įvairius parduodamus daiktus ir tame tarpe skersavimo pjūklą. Skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini). Šie skelbimai įdėti numeriu (duomenys neskelbtini). Duomenyse nurodyti skirtingi IP adresai, prie kurių jungtasi abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šie abonentiniai numeriai veikė IMEI, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 2,18, 27, 47).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.
Pagal baudžiamosios teisės teoriją ir susiklosčiusią teismų praktiką, tam, kad būtų pripažinta, jog asmuo nusikaltimą padarė organizuotoje grupėje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį yra būtina: pirma, asmuo bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitartų su kitu asmeniu (ar asmenimis) daryti kelis nusikaltimus ar vieną sunkų nusikaltimą; antra, kiekvienas grupės narys turi tam tikrą užduotį arba turėti skirtingus vaidmenis. Organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų ir jos subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-207-518/2016).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja išnagrinėjus ir patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją bei susiejus ją į vieningą visumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus daro išvadą, kad jų pakanka konstatuoti, jog kaltinamojo T. S., kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos – sukčiavimo dalyvaujant organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis nukentėjusiojo K. Č. atžvilgiu yra visiškai įrodyta aukščiau išvardintų, teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, dėl kurių patikimumo teismui nekyla jokių abejonių. Tokia išvada darytina ištyrus ir sugretinus byloje esančius įrodymus, juos palyginus tarpusavyje bei susiejus į vieningą visumą.
Kaltinamojo T. S. neprisipažinimas nusikalstamos veikos padaryme šiame epizode vertinamas kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamojo T. S. kaltę patvirtina tai, kad nukentėjusysis K. Č., rado skelbimų portale (duomenys neskelbtini) skelbimą apie parduodamą skersavimo pjūklą ir paskambino skelbime nurodytu telefonu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris, kaip matyti iš Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiosios tyrėjos M. B. tarnybinio pranešimo, veikė mobiliajame ryšio telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 146-147). Šias aplinkybes patvirtina UAB „Diginet LTU“ pateikti duomenys, kuriuose nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 23 d. įdėti skelbimai (duomenys neskelbtini) portale apie įvairius parduodamus daiktus, tame tarpe ir skelbimas apie parduodamą skersavimo pjūklą, yra iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), kuris veikė mobiliojo ryšio telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 2, 18, 27, 47). Be to, kaltinamasis T. S. naudojo ir kitą telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuris veikė tame pačiame mobiliojo ryšio telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 146-147). Šiuo minėtu numeriu jis susisiekė su liudytoja M. G. (buvusi pavardė R.), kurios banko sąskaita pasinaudojo, perkant fotoaparatą „Canon Power Shott SX30 IS“. Tai, kad nukentėjusysis K. Č. ir liudytoja M. G. (buvusi pavardė R.) bendravo būtent su kaltinamuoju T. S. įrodo ne tik Klaipėdos AVPK AVPK Skuodo RP vyriausiojo tyrėjo A. A. tarnybinis pranešimas kuriuo nustatyta, kad išanalizavus gautas abonentinių numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d., skambučių išklotines matyti, kad pasinaudojant abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) buvo kontaktuota su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi kaip nustatyta nukentėjęs K. Č., o abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) buvo kontaktuota su liudytoja M. G. (buvusi pavardė R.), kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), bet ir Tauragės AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo K. P. 2018 m. lapkričio 22 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nustatyta, kad gavus atsakymą iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, jog mobilaus ryšio telefonas IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išimtas, buvo nustatyta, kad juo naudojasi galimai kitas asmuo – kaltinamasis T. S. (1 t., b. l. 180–181). Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 11.45 val. buvo rastas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje I-ajame sektoriuje mobilaus ryšio telefonas, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 25), ten pat kur ir kaltinamasis T. S. atliko laisvės atėmimo bausmę. Taip pat abonentiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d., veikė vietoje ir rišosi prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini), kurių adresas (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 90-93). Taigi į bazinių stočių veikimo teritoriją patenka ir Pravieniškių pataisos namai, kuriuose tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę nuteistasis T. S.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis T. S. darydamas nusikalstamas veikas – sukčiavimus naudojo tą patį mobilaus ryšio telefoną, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir su kitais abonentiniais numeriais, t. y. (duomenys neskelbtini) (sukčiavimas A. J. atžvilgiu) ir (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai A. G., T. K., B. B., A. N., L. S., G. G. atžvilgiu) (2 t., b. l. 146-147). Be to, telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuris veikė mobilaus ryšio telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas ir kituose sukčiavimo epizoduose, t. y. sukčiavimai K. K. ir M. V. atžvilgiu. Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, šiais abonentiniais numeriais buvo talpinami skelbimai, pagal kuriuos asmenys skambindavo ir kreipdavosi dėl parduodamų prekių, kurių negaudavo, tokiu būdu buvo įvykdyta eilė sukčiavimų. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis T. S. bendraudamas su nukentėjusiuoju K. Č., jam nurodė M. G. (buvusi pavardė R.) banko sąskaitos numerį, į kurią nukentėjusysis pervedė 410,00 Eur už skersavimo pjūklą, o po to pinigai 335,00 Eur jam buvo grąžinti. Tai patvirtina M. G. (buvusi pavardė R.) sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. nukentėjusysis K. Č. pervedė 410,00 Eur M. G. (buvusi pavardė R.) ir tą pačią dieną 335,00 Eur jam grąžino atgal į tą pačią sąskaitą (3 t., b. l. 156-158). Vėliau šiuos grąžintus 335,00 Eur nukentėjusysis K. Č. kaltinamojo T. S. nurodymu pervedė į E. J. banko sąskaitą, kurią nurodė kaltinamasis T. S. (3 t., b. l. 174). Liudytoja M. G. (buvusi pavardė R.) tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį su ja susisiekė vyriškis skambinęs numeriu (duomenys neskelbtini) dėl parduodamo fotoaparato „Canon Power Shott SX30 IS“. Pokalbio metu susisiekęs asmuo jai nurodė, kad persiųs daugiau pinigų, kuriuos ji turės išgryninti ir kartu su fotoaparatu „Canon Power Shott SX30 IS“ gražiai supakuoti bei išsiųsti per paštomatą, nes tai bus dovana jo broliui, o likusius pinigus pasilikti už fotoaparatą. Tačiau ji išgrynintus 335,00 Eur vėl atgal įnešė į banko sąskaitą, nes sužinojo, kad grynųjų pinigų per paštomatą negalima siųsti, todėl grąžino nukentėjusiajam K. Č.. Tuo tarpu liudytojas E. J. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį su juo susisiekė vyriškis, kuris norėjo pirkti jo dukros parduodamą telefoną, jis nurodė savo banko sąskaitą į kurią nukentėjusysis K. Č. ir persiuntė liudytojos M. G. (buvusi pavardė R.) grąžintus 335,00 Eur, iš kurių 270,00 Eur jis išgrynino ir kartu su fotoaparatu išsiuntė į paštomatą, esantį (duomenys neskelbtini). Po to kratos metu šis fotoaparatas buvo surastas pas kaltinamąjį M. M. gyvenamosiose patalpose (22 t., b. l. 78-81). Tai, kad kaltinamasis T. S. pasinaudodamas kitų asmenų sąskaitomis, į kurias siųsdavo pinigus nukentėjusieji už neva perkamas prekes ir tokiu neteisėtu būdu įgydavo svetimą turtą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino kaltinamasis M. M., apklaustas ankstesniuose epizoduose. Akivaizdu, kad kaltinamasis T. S. atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje negalėjo pats vienas fiziškai įgyvendinti šių sukčiavimo veiksmų, todėl jam reikėjo asmenų, kurie padėtų visa tai įgyvendinti. Todėl kaltinamasis T. S., pasinaudodamas kitų asmenų sąskaitomis, į kurias nukentėjusieji kaltinamojo T. S. nurodymu siųsdavo pinigus už neva perkamas kaltinamojo prekes, o asmenys į kurių sąskaitas buvo pervedami nukentėjusiųjų asmenų pinigai, nežinodami, kad daro nusikalstamas veikas, juos išgrynindavo ir išsiųsdavo kaltinamojo T. S. nurodytiems asmenims. Vėliau šiuos persiųstus pinigus kaltinamojo T. S. nurodymu paimdavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, dalyvavę organizuotoje grupėje kartu su kaltinamuoju T. S..
Taigi, šių įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusysis K. Č. paskambinęs skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) dėl skersavimo pjūklo bendravo būtent su kaltinamuoju T. S., kuris pasinaudodamas M. G. (buvusi pavardė R.) banko sąskaita, nurodė nukentėjusiajam K. Č. pervesti 410,00 Eur.
Kaltinamasis T. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys veikė tiesiogine tyčia, jie suvokė, jog dalyvaudami organizuotoje grupėje, apgaule esmingai suklaidinę nukentėjusįjį K. Č., neteisėtai ir neatlygintinai savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo jo turtą – 410,00 Eur.
Pažymėtina kad T. S. pareikštame kaltinime šiame epizode jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį. Teismų praktikoje yra pažymima, jog pripažinus, kad kaltininkų veikai būdinga bendrininkavimo forma - organizuota grupė, visi bendrininkai neatsižvelgiant į jų vaidmenį darant nusikaltimą pripažįstami nusikaltimo vykdytojais ir visų bendrininkų padarytos veikos kvalifikuojamos tik pagal BK specialiosios dalies straipsnį, nepateikiant nuorodos į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnį, t. y. tokiu atveju nereikia nustatinėti tokius organizuotos grupės dalyvių vaidmenis, kurie atitiktų BK 24 straipsnyje apibrėžtas bendrininkų rūšis (kasacinė nutartis Nr. 2K-433-677/2015).
Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau kaltinamojo T. S. veiksmai šiame epizode iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalies, 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojami į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį.
7. Pasikėsinimo sukčiauti A. G. atžvilgiu epizodas.
Kaltinamasis T. S. dalyvaudamas organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdami išankstinę tyčią grupės narių naudai apgaule užvaldyti svetimą turtą, iš anksto koordinuotais veiksmais, t. y. kaltinamajam T. S. vadovaujant bei duodant nurodymus kitiems grupės nariams, apgaule pasikėsino užvaldyti svetimą turtą: kaltinamasis T. S. 2017 m. rugpjūčio 21 d. 20.03 val. į internetinį portalą (duomenys neskelbtini) patalpino melagingą skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną, o 2017 m. rugpjūčio 24 d. apie 15.30 val. nukentėjusiajai A. G. paskambinus skelbime nurodytu numeriu (duomenys neskelbtini), aptarė pirkimo-pardavimo sąlygas, tuomet jis (T. S.) skelbimų portale (duomenys neskelbtini) surado skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefono pakrovėją, kurį minėtame skelbimų portale buvo patalpinęs M. Š., jam paskambino ir apsimetė, kad jis (T. S.) nori įsigyti parduodamą mobiliojo ryšio telefono pakrovėją bei pamelavo ir įtikino, kad perkamą prekę dovanos broliui, dėl ko perves daugiau pinigų nei prekė kainuoja, prašė M. Š. išgryninti iš sąskaitos gautus pinigus, pasiimti pinigų sumą už mobiliojo ryšio telefono pakrovėją ir pinigų likutį kartu su mobiliojo ryšio telefono pakrovėju išsiųsti į (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu adresu, esantį paštomatą, tokiu būdu jis (T. S.) į nusikalstamą veiką įtraukė M. Š. ir gavo jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Luminor“ banke, į kurią 2017 m. rugpjūčio 24 d. nukentėjusioji A. G. T. S. nurodymu pervedė 180 eurų už T. S. melagingai parduodamą mobiliojo ryšio telefoną, kurio T. S. neišsiuntė, tačiau jis nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes M. Š. supratus, kad vyksta apgaulė, nukentėjusiosios pervestų pinigų niekur neišsiuntė, o laikė juos savo sąskaitoje ir taip apgaulės būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai pasikėsino užvaldyti svetimą turtą – nukentėjusiajai A. G. priklausančius 180 eurų.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode T. S. kaltės nepripažino. Į proceso dalyvių klausimus atsakyti atsisakė.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. G. paaiškino, kad įvykis įvyko 2017 m. rugpjūčio 24 d. Ieškojo pirkti telefono ir žiūrėjo (duomenys neskelbtini) skelbimų portalą, kur rado skelbimą, kad yra parduodami telefonai. Skelbime nebuvo nurodyta, kokie tai telefonai, jų buvo daug. Paskambino pardavėjui, bet iš karto niekas neatsiliepė. Vėliau pardavėjas jai parašė trumpąją SMS žinutę, kad jis yra išvykęs į užsienį ir jai perskambins pats. Tiksliai neprisimena, ar jis jai perskambino po dienos, ar tą pačią dieną, bet pokalbio metu sutarė dėl telefono „Samsung Galaxy S7“ pirkimo. Telefono kaina galėjo būti apie 380 Eur. Ji pasiskaičiavo, kad apie 200 Eur gaunasi pigiau, nei toks telefonas kainuoja ofise. Pardavėjas parašė jai trumpąją SMS žinutę, paklausė, kokios telefono spalvos norės bei paprašė pervesti 200 Eur avansą. Tuo metu savo banko sąskaitoje 200 Eur neturėjo ir pardavėjui pervedė 180 Eur. Po to dar tris dienas su pardavėju susirašinėjo trumposiomis SMS žinutėmis. Pardavėjui parašė, kad jeigu negaus telefono, kreipsis į policiją ir nurodė adresą, kuriuo pardavėjas jai turėjo pristatyti telefoną. Tris dienas pardavėjas jai sakė, kad telefonas tikrai bus, tiesiog dar negauta jos norima spalva ir panašiai. Po to ji skelbimuose pamatė, kad tas pats pardavėjas parduoda kitą telefoną ir jam parašė, kad už tuos 200 Eur jis jai duotų kažkokį kitą telefoną, kad ir paprastesnį tam, kad kažkaip tą pinigų sumą padengti. Telefono negavusi nuėjo į policijos komisariatą ir parašė pareiškimą. Pati rinko žinutes bei į (duomenys neskelbtini) įdėtus pardavėjo kitus skelbimus su parduodamais daiktais, spausdino ir nešė į policiją. Vėliau tas žmogus pardavinėjo jau nebe telefonus, o kitus daiktus, telefonų kaip ir nebeliko tarp parduodamų daiktų. Dar pardavėjui bandė rašyti iš kito telefono numerio, nes į tą numerį, su kuriuo buvo derintas telefono pirkimas, jis jau nebeatrašė. Avansą už telefoną pervedė į M. Š. banko sąskaitą ir iš M. Š. banko sąskaitos jai gal sausio mėnesį buvo grąžinti pinigai. Skelbime buvo nurodytas telefono numeris ir ji jį nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Pardavėjo telefono numerį turėjo ir dar kurį laiką pagal tai sekė jo įdedamus skelbimus į skelbimų portalą „(duomenys neskelbtini)“. Kai telefonu kalbėjo su pardavėju, telefonu kalbėjo iš balso jaunas vyras, kalbėjo net per daug mandagiai. Pardavėjas sakė, kad yra už Latvijos sienos. Su pardavėju kalbėjo apie tai, kokį telefoną ji nori pirkti, kokios nori spalvos, modelio. Pardavėjas jos paprašė viską apie tai, kokio telefono ji nori, kokiu adresu pristatyti, surašyti trumpojoje SMS žinutėje ir atsiųsti jam. Vėliau bendravimas vyko tik trumposiomis SMS žinutėmis, kuriomis jis atsiuntė ir banko sąskaitos numerį, į kurį ji turėjo jam pervesti pinigus. Banko sąskaitos numerį pardavėjas atsiuntė greitai, tą pačią dieną, kadangi ji tuo metu buvo darbe, tai nieko nepasitikrino ir jam pervedė avansą už telefoną. Jai buvo atsiųstas M. Š. banko sąskaitos numeris. Pinigus į jo banko sąskaitą pervedė tą pačią dieną. Pardavėjas trumpąja SMS žinute jos paprašė pervesti 200 Eur avansą už telefoną, bet ji tiek neturėjo savo banko sąskaitoje, todėl pervedė 180 Eur. Pardavėjui užteko 180 Eur avanso ir jis jos neprašė pervesti daugiau. Po pinigų pervedimo pardavėjui, ji su juo bendravo dar tris dienas. Jis jai sakė, kad dabar nėra tokios spalvos telefono, kokios ji nori, kad telefonas tikrai bus, kad tuoj jį gaus. Pardavėjas jai rašė labai mandagiai, nebuvo net kažkokio preteksto kažką blogo apie jį galvoti. Iš M. Š. banko sąskaitos jai buvo grąžinti 180 Eur gal 2018 m. sausio 2 d. Civilinio ieškinio nereiškia.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. Š. paaiškino, kad tikslios datos neprisimena, tačiau pardavinėjo telefono ,,Samsung“ pakrovėją už 10 eurų. Jam paskambino pirkėjas, kuris pasakė, kad perka telefono pakrovėją ir praves jam už jį pinigus. Vėliau jam paskambino vėl pirkėjas ir nurodė, kad piniginį pavedimą jau padarė ir pasakė, kad pravedė didesnę sumą į jo banko sąskaitą, nei pakrovėjo kaina. Pinigų likutį, kuris liks atskaičius už telefono pakrovėją, nurodė įdėti į voką ir siųsti kartu su telefono pakrovėju nurodytu adresu. Jam buvo pervesta 180 Eur, o telefono pakrovėjas kainavo 10 eurų. Tuomet suvokė, kad čia yra kažkas ne taip, kažkokia apgaulė ir pasakė pirkėjui, kad pinigus gali vesti pinigine perlaida per Lietuvos paštą tam, kad užfiksuoti sumą. Pirkėjas pradėjo sakyti, kad jam taip netinka, jog pinigai skirti jaunesniam broliui ir jis pašte negalės pasiimti tų pinigų, nes neturi paso, pats pirkėjas yra užsienyje, nors skambino iš lietuviško telefono numerio. Jam viskas jau nebeatrodė logiškai, sukėlė įtarimus. Tuomet jis nieko nebedarė ir galvojo, ar kreiptis į policiją, ar kaip kitaip grąžinti tuos pinigus atgal. Po to sulaukė iš pirkėjo grasinančių skambučių, kad pervestų atgal pinigus. Taip ir ketino padaryti, tačiau pirkėjas pervesti pinigams atgal nurodė visai kitą žmogų ir jo banko sąskaitą. Tuomet jis galutinai pasimetė, kam jis tuos pinigus iš tikrųjų turėtų pervesti, kad daugiau nebesivelti. Nieko nedarė, kadangi tas pirkėjas pats paskambino ir pasakė, kad jis pats kreipsis į policiją dėl tų pinigų, kad juos iš jo atgautų. Nebebuvo aišku, kam tuos pinigus pravesti, ar tam, iš ko juos gavo, ar tam, kam vėliau pravesti juos nurodė pirkėjas. Suprato, kad čia tikrai kažkas bus negerai. Su juo pirkėjas susisiekė telefonu ir pasakė, kad nori pirkti telefono pakrovėją. Apie tai, kad jam jis perves daugiau pinigų, jis pasakė tik tada, kai pinigai jau buvo pervesti į jo banko sąskaitą. Piniginio pavedimo laikas buvo ankstesnis, nei skambučio, kai pirkėjas pranešė, jog perves daugiau pinigų į jo banko sąskaitą. Paskambinęs pirkėjas nurodė, kad jam pervesta didesnė pinigų suma, kurią jis nuėmęs nuo savo banko sąskaitos išsiųstų paprastu paštu kartu su telefono pakrovėju. Telefono pakrovėjas neviršija 2 cm storio ir jį galima siųsti paprastu arba registruotu paštu. Pinigus turėjo siųsti kartu su telefono pakrovėju. Pirkėjas prašė siųsti telefono pakrovėją ir pinigus per paštomatą ir nurodė gavėjo vardą, pavardę ir telefono numerį. ,,Omniva“ paštomatas, į kurį turėjo siųsti siuntinį, buvo (duomenys neskelbtini). Pirkėjas buvo prisistatęs G., kai skambino jam pirmą kartą dėl telefono pakrovėjo pirkimo ir banko sąskaita, į kurią nurodė pervesti pinigus atgal, kai pasakė, kad jų nedės į siuntą kartu su telefono pakrovėju, buvo G.. Iš pirkėjo gautus pinigus gražino į tą pačią banko sąskaitą, iš kurios pinigus ir gavo, kadangi jam taip nurodė padaryti pareigūnai, kai buvo Klaipėdos policijos komisariate. Jis gražino visą pinigų sumą, tai yra 180 eurų, kadangi pakrovėjo pirkėjui nesiuntė. 180 eurų pervedė į A. G. banko sąskaitą. Po to buvo vienas skambutis iš pirkėjo su keiksmažodžiais ir jau labai nemaloniai kalbėjo – „ką tu čia darai ir grąžink pinigus“. Po to jam skambinėjo naktį ir vidurnaktį, bet jis jau neatsiliepė. Tai buvo tas pats asmuo, kuris kreipėsi dėl pakrovėjo pirkimo. Jam po to dar pirkėjas rašė trumpąsias SMS žinutes, kad grąžintų pinigus. Su pirkėju kalbėjo telefonu, jis tikrai nebuvo vyresnis nei 40 metų. Jis kalbėjo lietuvių kalba, tačiau dėl akcento nieko negali pasakyti, kalbėjo rišliai ir lietuviškai. Pirkėjas sakė, kad jis yra užsienyje po to, kai jis pasakė, kad jam taip netinka siųsti per paštomatą, nes reikia gautus pinigus užfiksuoti ir pasiūlė siųsti per Lietuvos paštą. Tuomet pirkėjas pradėjo sakyti, kad jam taip netinka, kad jis yra užsienyje, jo brolis jaunesnis bei nepilnametis ir yra Lietuvoje, todėl jis negalės atsiimti pašte piniginės perlaidos. Jis jau nebesigilino, su kuo likęs pirkėjo brolis Lietuvoje, kadangi suprato, kad tai yra apgavystės schemos. Pirkėjui taip nieko ir neišsiuntė. Jo banko sąskaitoje buvo 180 eurų iki tol, kol buvo pakviestas į policijos komisariatą. Nebežinojo, kam grąžinti tuos pinigus, o paskambinęs pirkėjas jam pasakė, kad jis pats kreipsis į policiją dėl tų pinigų. Pats nesikreipė į policijos pareigūnus dėl laiko stokos.
Protokole-pareiškime nurodyta, kad nukentėjusioji A. G. (duomenys neskelbtini) interneto portale surado skelbimą apie parduodamą telefono aparatą „Samsung Galaxy S6, Edge“ už 380 eurų. Susisiekė su nežinomu asmeniu skelbime nurodytu abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir sutarė pirkti minėtą telefoną. Gavus SMS žinute rekvizitus, pinigus už prekę pervedė asmeniui M. Š. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Telefono aparatą žadėjo pristatyti sekančią dieną t. y. 2017 m. rugpjūčio 25 d. vėlai vakare. Tačiau iki šiol telefono aparto negavo, o skelbime nurodytu telefono Nr. neatsiliepia (5 t., b. l. 3).
Nukentėjusioji A. G. prie liudytojo apklausos pateikė susirašinėjimą su skelbimą patalpinusiu asmeniu, patvirtinančius išrašus ir pinigų pervedimo kvitą (5 t., b. l. 13-23).
M. Š. sąskaitos išrašu nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 25 d. nukentėjusioji A. G. pervedė 180 eurų M. Š. (5 t., b. l. 62-63).
Nustatyta, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patalpintas skelbimas, yra išankstinio apmokėjimo paslauga ir laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. veikė IMEI, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 26).
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pranešimu nustatyta, kad MRT, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), rastas 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 11.45 val. kratų metu I-ame sektoriuje, Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (2 t., b. l. 25).
Reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad pateiktas rastas mobiliojo ryšio telefonas, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 26-27).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas pateiktas mobiliojo ryšio telefonas (MRT) „Samsung SM-A300FU“ yra auksinės spalvos korpusu, liečiamu ekranu. Ant MRT nugarinės dalies dangtelio matyti atspaustas IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Įdėta SIM kortelė „Ežys“. Apžiūrint MRT, jį įjungus jokių kombinacijų atlikti negalima, nes prašomas kodas, MRT užrakintas (2 t., b. l. 32-36).
Vilniaus AVPK Vilniaus miesto PK vyresniojo tyrėjo R. K. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), su kuriuo bendravo nukentėjusioji A. G., yra išankstinio apmokėjimo paslauga ir veikė IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas vietovėje ir rišosi prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini), kurių adresas - (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 41).
Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiojo tyrėjo S. A. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad išanalizavus gautas abonentinių numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d., skambučių išklotines, nustatyta, kad asmuo, pasinaudodamas MRT (duomenys neskelbtini) (SIM kortelė naudota telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), kontaktavo su abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi nukentėjusioji A. G.. Abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas vietovėje ir rišosi prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini), kurių adresas – (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 42-45).
Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiosios tyrėjos M. B. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad MRT, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudotos SIM kortelės, kurių abonentiniai numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiais abonentiniais numeriais patalpinti skelbimai, pagal kuriuos nukentėję asmenys skambino ir kreipėsi dėl parduodamų prekių, kurių negaudavo, tokiu būdu buvo įvykdyta eilė sukčiavimų. Visais aukščiau paminėtais abonentiniais numeriais nusikalstamos veikos įvykdytos laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d., o būtent: (duomenys neskelbtini) (sukčiavimas A. J. atžvilgiu); (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai K. K., K. Č., M. V. atžvilgiu); (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai A. G., T. K., B. B., A. N., L. S., G. G. atžvilgiu)(2 t., b. l. 146-147).
UAB „Diginet LTU“ pateiktais duomenimis nustatyta, kad skelbimas ID (duomenys neskelbtini) apie parduodamą mobilųjį telefoną „Samsung Galaxy S6“ patalpintas bei redaguotas laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. 20.03 val. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. 20.25 val. (5 t., b. l. 48).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.
Pagal baudžiamosios teisės teoriją ir susiklosčiusią teismų praktiką, tam, kad būtų pripažinta, jog asmuo nusikaltimą padarė organizuotoje grupėje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį yra būtina: pirma, asmuo bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitartų su kitu asmeniu (ar asmenimis) daryti kelis nusikaltimus ar vieną sunkų nusikaltimą; antra, kiekvienas grupės narys turi tam tikrą užduotį arba turėti skirtingus vaidmenis. Organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų ir jos subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-207-518/2016).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja išnagrinėjus ir patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją bei susiejus ją į vieningą visumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus daro išvadą, kad jų pakanka konstatuoti, jog kaltinamojo T. S., kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos – pasikėsinimo sukčiauti dalyvaujant organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis nukentėjusiosios A. G. atžvilgiu yra visiškai įrodyta aukščiau išvardintų, teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, dėl kurių patikimumo teismui nekyla jokių abejonių. Tokia išvada darytina ištyrus ir sugretinus byloje esančius įrodymus, juos palyginus tarpusavyje bei susiejus į vieningą visumą.
Kaltinamojo T. S. neprisipažinimas nusikalstamos veikos pararyme šiame epizode vertinamas kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamojo T. S. kaltę patvirtina tai, kad nukentėjusioji A. G. radusi skelbimų portale (duomenys neskelbtini) skelbimą apie parduodamą mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S6, Edge“ paskambino skelbime nurodytu telefonu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris, kaip matyti iš Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiosios tyrėjos M. B. ir Vilniaus AVPK Vilniaus miesto PK vyresniojo tyrėjo R. K. tarnybinių pranešimų, veikė mobiliajame ryšio telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 146-147, 5 t., b. l. 41). Tai, kad nukentėjusioji A. G. bendravo būtent su kaltinamuoju T. S. įrodo ne tik Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo S. A. tarnybinis pranešimas kuriuo nustatyta, kad išanalizavus gautas abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d., skambučių išklotines matyti, kad pasinaudojant abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) buvo kontaktuota su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 42-45), kuriuo naudojosi kaip nustatyta nukentėjusioji A. G., bet ir Tauragės AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo K. P. 2018 m. lapkričio 22 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nustatyta, kad gavus atsakymą iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, jog mobilaus ryšio telefonas IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išimtas, buvo nustatyta, kad juo naudojasi galimai kitas asmuo – kaltinamasis T. S. (1 t., b. l. 180–181). Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 11.45 val. buvo rastas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje I-ajame sektoriuje mobilaus ryšio telefonas, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 25), ten pat kur ir kaltinamasis T. S. atliko laisvės atėmimo bausmę. Taip pat abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) veikė vietoje ir rišosi prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini), kurių adresas (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 41, 42-45). Taigi į bazinių stočių veikimo teritoriją patenka ir Pravieniškių pataisos namai, kuriuose tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę nuteistasis T. S.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis T. S. darydamas nusikalstamas veikas – sukčiavimus naudojo tą patį mobilaus ryšio telefoną, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir su kitais abonentiniais numeriais, t. y. (duomenys neskelbtini) (sukčiavimas A. J. atžvilgiu) ir (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai K. K., K. Č., M. V. atžvilgiu) (2 t., b. l. 146-147). Be to, telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuris veikė mobilaus ryšio telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas ir kituose sukčiavimo epizoduose, t. y. sukčiavimai T. K., B. B., A. N., L. S. ir G. G. atžvilgiu. Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, šiais abonentiniais numeriais buvo talpinami skelbimai, pagal kuriuos asmenys skambindavo ir kreipdavosi dėl parduodamų prekių, kurių negaudavo, tokiu būdu buvo įvykdyta eilė sukčiavimų. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis T. S. bendraudamas su nukentėjusiąja A. G. jai nurodė M. Š. banko sąskaitos numerį, į kurią ji pervedė 180,00 Eur avansą už mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S6, Edge“. Tai patvirtina M. Š. banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 25 d. nukentėjusioji A. G. pervedė 180,00 Eur M. Š. (5 t., b. l. 62-63). Liudytojas M. Š. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su juo susisiekė vyriškis, kuris pageidavo pirkti jo parduodamą „Samsung“ telefono pakrovėją už 10 Eur. Pokalbio metu vyriškis jam nurodė, kad persiųs daugiau pinigų, t. y. 180,00 Eur, iš kurių 10 Eur jis paliks už „Samsung“ telefono pakrovėją, o likusius pinigus jis turės išgryninti ir kartu su „Samsung“ telefono pakrovėju išsiųsti per paštomatą į (duomenys neskelbtini) miestą, nes tai bus dovana jo broliui. Tačiau tai liudytojui M. Š. sukėlė įtarimų ir jis tuos pinigus laikė iki tol, kol su juo susisiekė policijos pareigūnai, o tada juos grąžino atgal nukentėjusiajai A. G.. Tai, kad kaltinamasis T. S. pasinaudodamas kitų asmenų sąskaitomis, į kurias siųsdavo pinigus nukentėjusieji už neva perkamas prekes ir tokiu neteisėtu būdu įgydavo svetimą turtą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo metu patvirtino kaltinamasis M. M., apklaustas ankstesniuose epizoduose. Akivaizdu, kad kaltinamasis T. S. atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje negalėjo pats vienas fiziškai įgyvendinti šių sukčiavimo veiksmų, todėl jam reikėjo asmenų, kurie padėtų visa tai įgyvendinti. Todėl kaltinamasis T. S., pasinaudodamas kitų asmenų sąskaitomis, į kurias nukentėjusieji kaltinamojo T. S. nurodymu siųsdavo pinigus už neva perkamas kaltinamojo prekes, o asmenys į kurių sąskaitas buvo pervedami nukentėjusiųjų asmenų pinigai, nežinodami, kad daro nusikalstamas veikas, juos išgrynindavo ir išsiųsdavo kaltinamojo T. S. nurodytiems asmenims. Vėliau šiuos persiųstus pinigus kaltinamojo T. S. nurodymu paimdavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, dalyvavę organizuotoje grupėje kartu su kaltinamuoju T. S..
Taigi, šių įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusioji A. G. paskambinusi skelbime nurodytu telefonu numeriu (duomenys neskelbtini) dėl mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy S6, Edge“ bendravo su kaltinamuoju T. S., kuris pasinaudodamas M. Š. banko sąskaita, nurodė nukentėjusiajai A. G. į ją pervesti 180,00 Eur.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo T. S. kaltė pasikėsinus apgaule savo ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai įgyti svetimą turtą šiame epizode yra įrodyta. Kaltinamasis T. S. veikė tiesiogine tyčia, jis suvokė, jog dalyvaudamas organizuotoje grupėje su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule esmingai suklaidinę nukentėjusiąją A. G., pasikėsino neteisėtai ir neatlygintinai savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgyti jos turtą – 180 Eur.
Pažymėtina, kad T. S. pareikštame kaltinime šiame epizode jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį. Teismų praktikoje yra pažymima, jog pripažinus, kad kaltininkų veikai būdinga bendrininkavimo forma - organizuota grupė, visi bendrininkai neatsižvelgiant į jų vaidmenį darant nusikaltimą pripažįstami nusikaltimo vykdytojais ir visų bendrininkų padarytos veikos kvalifikuojamos tik pagal BK specialiosios dalies straipsnį, nepateikiant nuorodos į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnį, t. y. tokiu atveju nereikia nustatinėti tokius organizuotos grupės dalyvių vaidmenis, kurie atitiktų BK 24 straipsnyje apibrėžtas bendrininkų rūšis (kasacinė nutartis Nr. 2K-433-677/2015).
Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau kaltinamojo T. S. veiksmai šiame epizode iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalies, 22 straipsnio 1 dalies 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojami į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį.
8. Sukčiavimo M. V. atžvilgiu epizodas.
Kaltinamasis T. S. dalyvaudamas organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdami išankstinę tyčią grupės narių naudai apgaule užvaldyti svetimą turtą, iš anksto koordinuotais veiksmais, t. y. kaltinamajam T. S. vadovaujant bei duodant nurodymus kitiems grupės nariams, apgaule užvaldė svetimą turtą: kaltinamasis T. S. 2017 m. rugpjūčio 21 d. 13.37 val. į internetinį portalą (duomenys neskelbtini) patalpino melagingą skelbimą apie parduodamą fotoaparatą „Canon“, o 2017 m. rugpjūčio 25 d. apie 18.11 val. nukentėjusiajam M. V. paskambinus skelbime nurodytu abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), aptarė pirkimo-pardavimo sąlygas, tuomet T. S. skelbimų portale (duomenys neskelbtini) surado skelbimą apie parduodamą televizorių, kurį minėtame skelbimų portale buvo patalpinęs R. J., jam paskambino ir apsimetė, kad jis (T. S.) nori įsigyti parduodamą televizorių bei pamelavo ir įtikino, kad perkamą prekę dovanos broliui, dėl ko perves daugiau pinigų nei prekė kainuoja, prašė R. J. išgryninti iš sąskaitos gautus pinigus, pasiimti pinigų sumą už televizorių ir pinigų likutį kartu su televizoriumi išsiųsti į Tauragės mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu adresu, esantį paštomatą, tokiu būdu T. S. į nusikalstamą veiką įtraukė R. J. ir gavo jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Luminor“ banke, į kurią 2018 m. rugpjūčio 28 d. nukentėjęs M. V. T. S. nurodymu pervedė 150 eurų už T. S. melagingai parduodamą fotoaparatą, kurio T. S. neišsiuntė ir žinodamas, kad siuntą R. J. su nukentėjusiojo M. V. pinigais ir mobiliojo ryšio telefonu išsiuntė, nurodė ją ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paimti iš paštomato, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu adresu ir taip apgaulės būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai užvaldė svetimą turtą – nukentėjusiajam M. V. priklausančius 150 eurų.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode T. S. kaltės nepripažino. Į proceso dalyvių klausimus atsakyti atsisakė.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. V. paaiškino, kad rado skelbimą skelbimų portale (duomenys neskelbtini), kuriame buvo parduodamas fotoaparatas ,,Canon“. Pasiskambino pagal tą skelbimą nurodytu telefono numeriu ir pasikalbėjo apie patį fotoaparatą su pardavėju. Atsiliepęs vyras teigė, kad jis yra išvykęs į Latviją, grįš po kelių dienų ir, kad fotoaparatą galima rezervuoti. Susitarė, kad pardavėjui perves 150 eurų už fotoaparatą ir po kelių dienų susitiks, tada ir atsiskaitys su pardavėju iki galo bei gaus fotoaparatą. Pervedė pinigus, po kelių dienų bandė susisiekti su tuo vyriškiu, bet nebepavyko. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė to vyriškio, kuris pardavinėjo fotoaparatą, telefono numerį. Su tuo vyriškiu daugiausiai bendravo paskambinęs telefonu. Vyriškis jam nurodė pervesti 150 eurų į R. J. DnB banko sąskaitą. Asmuo, su kuriuo bendravo dėl fotoaparato, nurodė minėtą sąskaitą. Fotoaparatą atsiimti, atrodo, turėjo (duomenys neskelbtini). Likusią sumą už fotoaparatą turėjo paduoti pardavėjui grynais susitikęs atsiimti fotoaparato. Galėjo būti 2017 m. rugpjūčio 28 d., kai turėjo susitikti su pardavėju, bet telefonas buvo išjungtas ir su pardavėju susisiekti nebepavyko. Jam yra padaryta 150 eurų žala, tokio dydžio civilinį ieškinį ir reiškia.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. J. paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį įdėjo į (duomenys neskelbtini) skelbimą, kad parduoda televizorių ir jam paskambino kažkoks vyriškis, kuris pasakė, kad pirks televizorių bei klausė, ar galės televizorių siųsti paštomatu. Vyriškis paprašė banko sąskaitos numerio, į kurį galėtų pervesti pinigus ir jis jam nusiuntė savo banko sąskaitos numerį. Vyriškis sakė, kad rugsėjo 1 d. proga televizorių siunčia broliui ir paprašė prie siunčiamo televizoriaus dar pridėti pinigų likutį, kadangi jis nori pervesti daugiau pinigų. Tikriausiai apie 60 eurų pridėjo prie televizoriaus ir jei gerai prisimena, išsiuntė viską į (duomenys neskelbtini). Televizorius buvo Šiaulių įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ gamybos. Skelbime televizoriaus kaina buvo 90 eurų, o pirkėjas atsiuntė jam didesnę pinigų sumą. Buvo rugpjūčio mėnesio pabaiga, kai pirkėjas susisiekė dėl parduodamo televizoriaus. Pagal balsą pirkėjas galėjo būti apie 25 metų amžiaus. Pirkėjas nurodė, kad jis yra užsienyje ir reikėjo televizorių su pridėtais pinigais siųsti į (duomenys neskelbtini). Pirkėjas kalbėjo lietuviškai. Pirkėjui tiko nurodyta televizoriaus kaina. Banko sąskaitą jam nusiuntė trumpąją SMS žinute į telefono numerį, iš kurio jam skambino pirkėjas. Jo banko sąskaita buvo ,,DnB“ banke. Po to pirkėjas paskambino ir paklausė, ar galės pervesti didesnę pinigų sumą į jo banko sąskaitą, paprašė likusią sumą nuo televizoriaus kainos išgryninti ir pridėti prie siunčiamo televizoriaus. Jis sutiko. Jam už televizorių liko 90 eurų, o 60 eurų jis turėjo išgryninti ir įdėti kartu prie televizorius, bei viską išsiųsti į (duomenys neskelbtini). Jis pinigus išgrynino prieš išsiųsdamas siuntinį. Paštomatas galėjo būti (duomenys neskelbtini) prie prekybos centro ,,Akropolis“.
Protokole-pareiškime nurodyta, kad M. V. interneto portale (duomenys neskelbtini) rado skelbimą apie parduodamą fotoaparatą „Canon EOS 5D Mark III“. Susisiekė su pardavėju telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Pardavėjas teigė, kad yra išvykęs, tačiau pasiūlė rezervuoti parduodamą fotoaparatą pervedant 150 eurų į nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir po kelių dienų, t. y. 2017 m. rugpjūčio 28 d. susitikti ir atsiimti prekę galutinai atsiskaičius, tačiau sutartą dieną ir vėliau pardavėjo telefonas buvo išjungtas ir susisiekti su pardavėju nepavyko. Prekės negavo (5 t., b. l. 119).
Nukentėjęs M. V. prie apklausos protokolo pateikė susirašinėjimo su pardavėju žinučių ir bankinio mokėjimo kopijas (5 t., b. l. 127-128).
A. J. sąskaitos išrašu nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. nukentėjęs M. V. pervedė 150 eurų A. J. (5 t., b. l. 141-142).
Gautais duomenimis nustatyta, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patalpintas skelbimas, yra išankstinio apmokėjimo paslauga ir laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d. veikė IMEI, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 147).
Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiosios tyrėjos M. B. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad MRT, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudotos SIM kortelės, kurių abonentiniai numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiais abonentiniais numeriais patalpinti skelbimai, pagal kuriuos nukentėję asmenys skambino ir kreipėsi dėl parduodamų prekių, kurių negaudavo, tokiu būdu buvo įvykdyta eilė sukčiavimų. Visais aukščiau paminėtais abonentiniais numeriais nusikalstamos veikos įvykdytos laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d., o būtent: (duomenys neskelbtini) (sukčiavimas A. J. atžvilgiu); (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai K. K., K. Č., M. V. atžvilgiu); (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai A. G., T. K., B. B., A. N., L. S., G. G. atžvilgiu)(2 t., b. l. 146-147).
Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiojo tyrėjo S. A. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad išanalizavus gautas abonentinių numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. skambučių išklotines nustatyta, kad asmuo, pasinaudodamas MRT Nr. (duomenys neskelbtini) (SIM kortelė naudota telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi T. S.), kontaktavo su abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi nukentėjęs M. V.. Abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas vietovėje ir rišosi prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini), kurių adresas – (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 157-158).
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateiktu pranešimu nustatyta, kad MRT, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), rastas 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 11.45 val. kratų metu I-ame sektoriuje, Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (2 t., b. l. 25).
Reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu pateiktas rastas mobiliojo ryšio telefonas, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 26-27).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas pateiktas mobiliojo ryšio telefonas (MRT) „Samsung SM-A300FU“ yra auksinės spalvos korpusu, liečiamu ekranu. Ant MRT nugarinės dalies dangtelio matyti atspaustas IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Įdėta SIM kortelė „Ežys“. Apžiūrint MRT, jį įjungus jokių kombinacijų atlikti negalima, nes prašomas kodas, MRT užrakintas (2 t., b. l. 32-36).
UAB „Diginet LTU“ pateiktais duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. įdėti skelbimai „(duomenys neskelbtini)“ portale apie įvairius parduodamus daiktus ir tame tarpe apie „Canon 5d“ fotoaparatą. Šie skelbimai įdėti numeriu (duomenys neskelbtini). Skelbimo Nr. 30(duomenys neskelbtini)95. Duomenyse nurodyti skirtingi IP adresai, prie kurių jungtasi abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Šis abonentinis numeris veikė IMEI, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 2, 9, 28, 39, 41, 42).
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos gautu pranešimu nustatyta, kad B. M. 2017 m. rugpjūčio 30 d. perdavė nuteistajam T. S. televizorių „Listo“. Nuteistasis 2017 m. spalio 11 d. pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyti televizorių „Listo“, kadangi jis sugedo ir neveikia, todėl televizorius buvo nurašytas ir sunaikintas (2 t., b. l. 36-38).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.
Pagal baudžiamosios teisės teoriją ir susiklosčiusią teismų praktiką, tam, kad būtų pripažinta, jog asmuo nusikaltimą padarė organizuotoje grupėje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį yra būtina: pirma, asmuo bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitartų su kitu asmeniu (ar asmenimis) daryti kelis nusikaltimus ar vieną sunkų nusikaltimą; antra, kiekvienas grupės narys turi tam tikrą užduotį arba turėti skirtingus vaidmenis. Organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų ir jos subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-207-518/2016).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja išnagrinėjus ir patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją bei susiejus ją į vieningą visumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus daro išvadą, kad jų pakanka konstatuoti, jog kaltinamojo T. S., kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos – sukčiavimo dalyvaujant organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis nukentėjusiojo M. V. atžvilgiu yra visiškai įrodyta aukščiau išvardintų, teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, dėl kurių patikimumo teismui nekyla jokių abejonių. Tokia išvada darytina ištyrus ir sugretinus byloje esančius įrodymus, juos palyginus tarpusavyje bei susiejus į vieningą visumą.
Kaltinamojo T. S. neprisipažinimas nusikalstamos veikos padaryme šiame epizode vertinamas kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamojo T. S. kaltę patvirtina tai, kad nukentėjusysis M. V. radęs skelbimų portale (duomenys neskelbtini) skelbimą apie parduodamą fotoaparatą „Canon EOS 5D Mark III“ paskambino skelbime nurodytu telefonu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris, kaip matyti iš Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiosios tyrėjos M. B. tarnybinio pranešimo, veikė mobiliajame ryšio telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 146-147). Šias aplinkybes patvirtina UAB „Diginet LTU“ pateikti duomenys, kuriuose nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. įdėti skelbimai (duomenys neskelbtini) portale apie įvairius parduodamus daiktus, tame tarpe ir skelbimas apie parduodamą fotoaparatą „Canon EOS 5D Mark III“, yra iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), kuris veikė mobiliojo ryšio telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 2, 9, 28, 39, 41, 42). Tai, kad nukentėjusysis M. V. bendravo būtent su kaltinamuoju T. S. įrodo ne tik Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo S. A. tarnybinis pranešimas kuriuo nustatyta, kad išanalizavus gautas abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d., skambučių išklotines matyti, kad pasinaudojant abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) buvo kontaktuota su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 157-158), kuriuo naudojosi kaip nustatyta nukentėjusysis M. V., bet ir Tauragės AVPK PK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo K. P. 2018 m. lapkričio 22 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad gavus atsakymą iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, jog mobilaus ryšio telefonas IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išimtas, buvo nustatyta, kad juo naudojasi galimai kitas asmuo – kaltinamasis T. S. (1 t., b. l. 180–181). Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 11.45 val. buvo rastas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje I-ajame sektoriuje mobilaus ryšio telefonas, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 25), ten pat kur ir kaltinamasis T. S. atliko laisvės atėmimo bausmę. Taip pat abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) veikė vietoje ir rišosi prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini), kurių adresas (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 157-158). Taigi į bazinių stočių veikimo teritoriją patenka ir Pravieniškių pataisos namai, kuriuose tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę nuteistasis T. S.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis T. S. darydamas nusikalstamas veikas – sukčiavimus naudojo tą patį mobilaus ryšio telefoną, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir su kitais abonentiniais numeriais, t. y. (duomenys neskelbtini) (sukčiavimas A. J. atžvilgiu) ir (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai A. G., T. K., B. B., A. N., L. S., G. G. atžvilgiu) (2 t., b. l. 146-147). Be to, telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuris veikė mobilaus ryšio telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas ir kituose sukčiavimo epizoduose, t. y. sukčiavimai K. K. ir K. Č. atžvilgiu. Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, šiais abonentiniais numeriais buvo talpinami skelbimai, pagal kuriuos asmenys skambindavo ir kreipdavosi dėl parduodamų prekių, kurių negaudavo, tokiu būdu buvo įvykdyta eilė sukčiavimų. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis T. S. bendraudamas su nukentėjusiuoju M. V., jam nurodė R. J. banko sąskaitos numerį, į kurią nukentėjusysis pervedė 150,00 Eur avansą už fotoaparatą „Canon EOS 5D Mark III“, o likusius 700,00 Eur turėjo paduoti grynaisiais pinigais. Tai patvirtina R. J. sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. nukentėjusysis M. V. pervedė 150,00 Eur R. J. (5 t., b. l. 141-142). Tuo tarpu, kaip pats liudytojas R. J. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 20-25 dienomis su juo susisiekė vyriškis, kuris pageidavo pirkti jo parduodamą televizorių už 90 Eur. Pokalbiu metu jam nurodė, kad persiųs daugiau pinigų, t. y. 150,00 Eur, iš kurių 90 Eur pasiliks už televizorių, o likusius 60 Eur turės išgryninti ir kartu su televizoriumi išsiųsti per paštomatą, nes tai bus dovana jo broliui. Svarbi aplinkybė yra ta, kad kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, kaltinamojo M. M. mama B. M. 2017 m. rugpjūčio 30 d. perdavė kaltinamajam T. S. televizorių „Listo“, kurį, 2017 m. spalio 11 d., kaltinamasis T. S. pateikdamas prašymą Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijai, prašė nurašyti, nes sugedo ir neveikia. Minėtas televizorius buvo nurašytas ir sunaikintas (21 t., b. l. 36-38). Ši aplinkybė patvirtina, kad tai galėjo būti tas pats televizorius, kurį skelbime pardavinėjo R. J.. Tai, kad kaltinamasis T. S. pasinaudodamas kitų asmenų sąskaitomis, į kurias siųsdavo pinigus nukentėjusieji už neva perkamas prekes ir taip neteisėtu būdu įgydavo svetimą turtą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino kaltinamasis M. M., apklaustas ankstesniuose epizoduose. Akivaizdu, kad kaltinamasis T. S. atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje negalėjo pats vienas fiziškai įgyvendinti šių sukčiavimo veiksmų, todėl jam reikėjo asmenų, kurie padėtų visa tai įgyvendinti. Todėl kaltinamasis T. S., pasinaudodamas kitų asmenų sąskaitomis, į kurias nukentėjusieji kaltinamojo T. S. nurodymu siųsdavo pinigus už neva perkamas kaltinamojo prekes, o asmenys į kurių sąskaitas buvo pervedami nukentėjusiųjų asmenų pinigai, nežinodami, kad daro nusikalstamas veikas, juos išgrynindavo ir išsiųsdavo kaltinamojo T. S. nurodytiems asmenims. Vėliau šiuos persiųstus pinigus kaltinamojo T. S. nurodymu paimdavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, dalyvavę organizuotoje grupėje kartu su kaltinamuoju T. S..
Taigi, šių įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusysis M. V. paskambinęs skelbime nurodytu telefonu numeriu (duomenys neskelbtini) dėl fotoaparato „Canon EOS 5D Mark III“ bendravo būtent su kaltinamuoju T. S., kuris pasinaudodamas R. J. banko sąskaita, nurodė nukentėjusiajam M. V. pervesti į ją 150,00 Eur.
Kaltinamasis T. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys veikė tiesiogine tyčia, jie suvokė, jog dalyvaudami organizuotoje grupėje, apgaule esmingai suklaidinę nukentėjusįjį M. V., neteisėtai ir neatlygintinai savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo jo turtą – 150,00 Eur..
Pažymėtina kad T. S. pareikštame kaltinime šiame epizode jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį. Teismų praktikoje yra pažymima, jog pripažinus, kad kaltininkų veikai būdinga bendrininkavimo forma - organizuota grupė, visi bendrininkai neatsižvelgiant į jų vaidmenį darant nusikaltimą pripažįstami nusikaltimo vykdytojais ir visų bendrininkų padarytos veikos kvalifikuojamos tik pagal BK specialiosios dalies straipsnį, nepateikiant nuorodos į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnį, t. y. tokiu atveju nereikia nustatinėti tokius organizuotos grupės dalyvių vaidmenis, kurie atitiktų BK 24 straipsnyje apibrėžtas bendrininkų rūšis (kasacinė nutartis Nr. 2K-433-677/2015).
Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau kaltinamojo T. S. veiksmai šiame epizode iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalies, 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojami į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį.
9. Sukčiavimo T. K. atžvilgiu epizodas.
Kaltinamasis T. S. dalyvaudamas organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdami išankstinę tyčią grupės narių naudai apgaule užvaldyti svetimą turtą, iš anksto koordinuotais veiksmais, t. y. kaltinamajam T. S. vadovaujant bei duodant nurodymus kitiems grupės nariams, apgaule užvaldė svetimą turtą: kaltinamasis T. S. 2017 m. rugpjūčio 21 d. 14.50 val. į internetinį portalą (duomenys neskelbtini) patalpino melagingą skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „LG G5“, o tada 2017 m. rugpjūčio 26 d. apie 14.03 val. nukentėjusiajam T. K. paskambinus skelbime nurodytu abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), aptarė pirkimo-pardavimo sąlygas, tuomet T. S. skelbimų portale (duomenys neskelbtini) surado skelbimą apie parduodamą žaidimų konsolę „Xbox360“, kurią minėtame skelbimų portale buvo patalpinęs S. V., jam paskambino ir apsimetė, kad nori įsigyti parduodamą žaidimų konsolę bei pamelavo ir įtikino, kad perkamą prekę dovanos broliui, dėl ko perves daugiau pinigų nei prekė kainuoja, prašė S. V. išgryninti iš sąskaitos gautus pinigus, pasiimti pinigų sumą už žaidimų konsolę „Xbox 360“ ir likutį kartu su žaidimų konsole „Xbox360“ išsiųsti į (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu adresu, esantį paštomatą, tokiu būdu T. S. į nusikalstamą veiką įtraukė S. V. ir gavo jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, į kurią 2018 m. rugpjūčio 28 d. nukentėjęs T. K. T. S. nurodymu pervedė 230 eurų už T. S. melagingai parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „LG G5“, kurio T. S. neišsiuntė ir žinodamas, kad siuntą S. V. su nukentėjusiojo T. K. pinigais ir žaidimų konsole išsiuntė, nurodė ją per M. M. asmeniui – B. M., nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, paimti iš paštomato, esančio (duomenys neskelbtini) ir taip apgaulės būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai užvaldė svetimą turtą – nukentėjusiajam T. K. priklausančius 230 eurų.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode T. S. kaltės nepripažino. Į proceso dalyvių klausimus atsakyti atsisakė.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis T. K. paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 25 d. ieškojo naujo telefono ir (duomenys neskelbtini) skelbimų portale rado naują telefoną „LG 5“ už 230 eurų. Susisiekė su pardavėju dėl telefono. Pardavėjas nurodė, kad galima išsirinkti telefono spalvas. Su pardavėju susirašinėjo. Sekančią dieną paprašė pardavėjo banko sąskaitos numerio, į kurią turėtų pervesti jam pinigus už telefoną ir pervedė 230 eurų. Pardavėjo paprašė, kad jam telefoną pristatytų per Kauno autobusų stoties siuntas. Telefoną pardavėjas pažadėjo išsiųsti sekmadienį vakare ir sakė, kad sekančią dieną telefoną jau galės pasiimti. Negavo nei telefono, nieko. Telefono kaina skelbime buvo nurodyta 230 eurų. Atsiskaityti už telefoną turėjo banko pavedimu. Telefoną jam turėjo atsiųsti siunta per Kauno autobusų stotį. Pinigus pervedė 2017 m. rugpjūčio 26 d. į banko sąskaitą, kurią nurodė pardavėjas. Banko sąskaita buvo S. V. vardu. Pardavėjas prisistatė S. V. vardu. Pinigus pervedė į „SEB“ banke esančią pardavėjo nurodytą banko sąskaitą. Pervedęs pinigus su pardavėjo bendravo trumposiomis SMS žinutėmis, tačiau neskambino. Pardavėjas jam vėliau dar rašė, kad telefoną išsiuntė per Kauno autobusų stotį. Apie tai, kad piniginis pavedimas už telefoną padarytas, pardavėjui nusiuntė MMS žinute nufotografuotą patvirtinimą ir pardavėjas jam parašė, kad pirmadienį atsiimtų telefoną. Pirmadienį nuėjęs į Kauno autobusų stotį ir paklausęs apie siuntą jo vardu, gavo atsakymą, kad tokios siuntos nėra ir reikia pateikti siuntos numerį. Pardavėjo paprašė siuntos numerio, tačiau pardavėjas jo neatsiuntė. Po kelių dienų jam pradėjo kilti įtarimas, kad kažkas čia ne taip, kadangi telefono taip ir negavo. Domėjosi, kiek toks telefonas, kurį pirko per (duomenys neskelbtini), kainuoja telefonų salonuose, tai jo kaina tuo metu buvo 300 eurų. Tuo metu mokinosi Kaune, todėl dėl šio įvykio kreipėsi į Kauno policiją. Daugiau jam dėl to telefono ir bankinio pavedimo niekas neskambino. Byloje reiškia 230 eurų civilinį ieškinį.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. V. paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį buvo įdėjęs skelbimą apie parduodamą „X-Box“ žaidimų kompiuterį už 145 eurus. Sulaukė skambučio, kad žmogus nori pirkti žaidimų kompiuterį „X-Box“. Dėl kainos pirkėjas nesiderėjo ir paprašė, kad atsiųstų jam savo banko sąskaitos numerį. Po kelių dienų gavo pinigus į savo banko sąskaitą, bet tai buvo 230 eurų. Jis parašė pirkėjui trumpąją SMS žinutę, kodėl jis tiek daug pervedė į jo banko sąskaitą pinigų. Pirkėjas pasakė, kad jis nori padaryti broliui dovaną ir paprašė gerai supakuoti žaidimų kompiuterį „X-Box“, o likusius pinigus įdėti kartu bei viską siųsti paštomatu. Jis viską supakavo kaip nurodė pirkėjas ir išsiuntė. Į kokį miestą siuntinys turėjo būti išsiųstas, neprisimena. Po to už mėnesio laiko gavo laišką iš Vartotojų teisių gynimo, kuriame buvo nurodyta, kad žmogus iš jo nusipirko telefono aparatą, kurio jis neišsiuntė. Jam buvo šokas. Po to buvo kviečiamas į Marijampolės Vartotojų teisių atstovybę, kur buvo aiškinamasi dėl to telefono aparato ir tada suprato, kad yra įsipainiojęs trečias asmuo, bei jam tapo aišku, kaip viskas vyko. Pirkėjas neprisistatė, bet po to jis jam parašė, kokiu vardu turėtų siųsti siuntinį, tai galėjo būti M. K.. Siuntinio gavėjo adresas galėjo būti (duomenys neskelbtini) mieste. Jis turi visas trumpąsias SMS žinutes, kurias pateikė policijos pareigūnams su susirašinėjimu. Siuntinio gavėjo telefono numeris buvo jam nurodytas trumpąją SMS žinute tam, kad gavėjas atsiimtų siuntinį iš paštomato. Siuntinio gavėjo telefono numeris buvo toks, kokį nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Siuntinį išsiuntė iš (duomenys neskelbtini) ,,Akropolio“ siuntų terminalo. Pinigų iš banko sąskaitos negrynino, o įdėjo iš savo lėšų 80 eurų pinigų likutį, likusį nuo perkamo žaidimo kompiuterio. Išsiuntęs siuntinį jis daugiau juo nebesidomėjo. Kad prie žaidimų kompiuterio įdėjo 80 eurų ir išsiuntė paštomatu, niekas nematė.
Protokole-pareiškime užfiksuota, kad 2017 m. rugpjūčio 25 d. būnant Marijampolėje T. K. rado skelbimą (duomenys neskelbtini) apie parduodamą naują mobiliojo ryšio telefoną „LG G5“, kurio kaina – 230 eurų. Jis parašė pardavėjui, koks konkrečiai telefono modelis, kaip jam galėtų būti atsiųstas ir kaip už jį atsiskaityti. Pardavėjas jam atrašė, kad telefono modelis yra „LG G5H850“, kad už jį gali atsiskaityti pavedimu per banką. Telefonas pardavėjo teigimu bus atsiųstas per autobusų siuntas. 2017 m. rugpjūčio 26 d. jam būnant namuose Marijampolėje iš savo „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į nurodytą S. V. „SEB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė už telefoną 230 eurų. Jam pardavėjas nurodė, kad telefonas jam bus atsiųstas į Kauno autobusų stotį 2017 m. rugpjūčio 27 d. Tačiau iki šios dienos telefono negavo (6 t., b. l. 6).
Nukentėjęs T. K. prie protokolo-pareiškimo pateikė susirašinėjimą su skelbimą patalpinusiu asmeniu, patvirtinančius išrašus ir mokėjimo kvitą (6 t., b. l. 6-13).
S. V. sąskaitos išrašu nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. nukentėjęs T. K. pervedė 230 eurų S. V. (6 t., b. l. 124-126).
Kratos protokole pas įtariamąjį M. M. gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad kratos metu ant kambaryje esančios spintelės paimti įvairūs daiktai, tame tarpe ir žaidimų konsolė „XBOX 360“, Nr.(duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 78-81).
Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta kratos metu rasta ir paimta žaidimų konsolė „Xbox“, kuri yra įdėta į baltos spalvos kartoninę dėžę su užrašu „XBOX 360“, kurios viduje įdėta juodos spalvos žaidimų konsolė su dokumentais, ant konsolės užklijuotas serijos numeris (duomenys neskelbtini), dėžės viduje taip pat sudėti laidai, maitinimo blokas, pultas ir kompiuterinės technikos apžiūros-aktas, ant dėžutės viršaus užklijuotas lapelis su užrašu „T. S. (duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 89-91; 120-122).
Marijampolės AVPK vyresniosios tyrėjos S. A. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad gautos abonentinių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) telefoninių pokalbių išklotinės laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d. Atlikus išklotinių analizę nustatyta, kad minimu laikotarpiu mobilaus ryšio telefonai, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) veikė celėse bokštų veikimo zonoje, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), kurių adresas – (duomenys neskelbtini) (Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos veikimo zonoje). SIM kortelės, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) , laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d. buvo įdėtos į tą patį vieną mobilaus ryšio telefoną, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). SIM kortelės, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), yra išankstinio apmokėjimo kortelės. Atlikus išklotinių analizę nustatyta, kad nukentėjusysis T. K. bendravo su asmeniu, kuris naudojosi mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Su asmeniu, kurio mobilaus ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis T. K. nebendravęs. Liudytojas S. V. bendravo su asmeniu, kuris naudojosi mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Su asmeniu, kurio mobilaus ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini), liudytojas S. V. nebendravęs. Mobilaus ryšio telefonai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) tarpusavyje nebendravę. Laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d. nukentėjusiojo T. K. mobilaus ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) veikė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d. liudytojo S. V. mobilaus ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) veikė (duomenys neskelbtini) apskrityje ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (6 t., b. l. 151-152).
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateiktu pranešimu nustatyta, kad MRT, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), rastas 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 11.45 val. kratų metu I-ame sektoriuje, Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (2 t., b. l. 25).
Reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu pateiktas rastas mobiliojo ryšio telefonas, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 26-27).
Apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas pateiktas mobiliojo ryšio telefonas (MRT) „Samsung SM-A300FU“ yra auksinės spalvos korpusu, liečiamu ekranu. Ant MRT nugarinės dalies dangtelio matyti atspaustas IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Įdėta SIM kortelė „Ežys“. Apžiūrint MRT, jį įjungus jokių kombinacijų atlikti negalima, nes prašomas kodas, MRT užrakintas (2 t., b. l. 32-36).
UAB „Diginet LTU“ pateiktais duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. įdėtas skelbimas „(duomenys neskelbtini)“ portale apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „LG G5“. Skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenyse nurodytas IP adresas, prie kurio 2017 m. rugpjūčio 21 d. 14.30 val. ir 14.41 val. jungtasi abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Šis abonentinis numeris veikė IMEI, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 51, 61).
Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiosios tyrėjos M. B. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad MRT, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudotos SIM kortelės, kurių abonentiniai numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiais abonentiniais numeriais patalpinti skelbimai, pagal kuriuos nukentėję asmenys skambino ir kreipėsi dėl parduodamų prekių, kurių negaudavo, tokiu būdu buvo įvykdyta eilė sukčiavimų. Visais aukščiau paminėtais abonentiniais numeriais nusikalstamos veikos įvykdytos laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d., o būtent: (duomenys neskelbtini) (sukčiavimas A. J. atžvilgiu); (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai K. K., K. Č., M. V. atžvilgiu); (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai A. G., T. K., B. B., A. N., L. S., G. G. atžvilgiu) (2 t., b. l. 146-147).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.
Pagal baudžiamosios teisės teoriją ir susiklosčiusią teismų praktiką, tam, kad būtų pripažinta, jog asmuo nusikaltimą padarė organizuotoje grupėje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį yra būtina: pirma, asmuo bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitartų su kitu asmeniu (ar asmenimis) daryti kelis nusikaltimus ar vieną sunkų nusikaltimą; antra, kiekvienas grupės narys turi tam tikrą užduotį arba turėti skirtingus vaidmenis. Organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų ir jos subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-207-518/2016).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja išnagrinėjus ir patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją bei susiejus ją į vieningą visumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus daro išvadą, kad jų pakanka konstatuoti, jog kaltinamojo T. S., kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos – sukčiavo dalyvaujant organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis nukentėjusiojo T. K. atžvilgiu yra visiškai įrodyta aukščiau išvardintų, teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, dėl kurių patikimumo teismui nekyla jokių abejonių. Tokia išvada darytina ištyrus ir sugretinus byloje esančius įrodymus, juos palyginus tarpusavyje bei susiejus į vieningą visumą.
Kaltinamojo T. S. neprisipažinimas nusikalstamos veikos padaryme šiame epizode vertinamas kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamojo T. S. kaltę patvirtina tai, kad nukentėjusysis T. K., radęs skelbimų portale (duomenys neskelbtini) skelbimą apie parduodamą mobilaus ryšio telefoną „LG G5“ paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris, kaip matyti iš Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiosios tyrėjos M. B. ir Marijampolės AVPK vyresniosios tyrėjos S. A. tarnybinių pranešimų, veikė mobiliajame ryšio telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 146-147, 6 t., b. l. 151-152). Šias aplinkybes patvirtina UAB „Diginet LTU“ pateikti duomenys, kuriuose nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d. idėtas skelbimas (duomenys neskelbtini) portale apie parduodamą mobilaus ryšio telefoną „LG G5“ ir tą pačią dieną 14.30 val., 14.41 val. jungtasi iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), kuris veikė mobiliojo ryšio telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 51, 61). Be to, kaltinamasis T. S. naudojo ir kitą telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuris veikė tame pačiame mobiliojo ryšio telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 151-152). Šiuo minėtu numeriu kaltinamasis susisiekė su liudytoju S. V., kurio banko sąskaita pasinaudojo, perkant žaidimų kompiuretį „Xbox 360“. Tai, kad nukentėjusysis T. K. ir liudytojas S. V. bendravo būtent su kaltinamuoju T. S. įrodo Marijampolės AVPK vyriausiosios tyrėjos S. A. tarnybinis pranešimas kuriame nurodyta, kad išanalizavus abonentinių numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d., skambučių išklotines matyti, kad pasinaudojant abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) buvo kontaktuota su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi nukentėjusysis T. K., o abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) buvo kontaktuota su liudytoju S. V., kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 151-152). Tauragės AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo K. P. 2018 m. lapkričio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad gavus atsakymą iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, jog mobilaus ryšio telefonas IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išimtas, buvo nustatyta, kad juo naudojasi galimai kitas asmuo – kaltinamasis T. S. (1 t., b. l. 180–181). Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 11.45 val. buvo rastas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje I-ajame sektoriuje mobilaus ryšio telefonas, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 25), ten pat kur ir kaltinamasis T. S. atliko laisvės atėmimo bausmę. Taip pat abonentiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d., veikė vietoje ir rišosi prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini), kurių adresas (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 151-152). Taigi į bazinių stočių veikimo teritoriją patenka ir Pravieniškių pataisos namai, kuriuose tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę nuteistasis T. S.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis T. S. darydamas nusikalstamas veikas – sukčiavimus naudojo tą patį mobilaus ryšio telefoną, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir su kitais abonentiniais numeriais, t. y. (duomenys neskelbtini) (sukčiavimas A. J. atžvilgiu) ir (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai K. K., K. Č., M. V. atžvilgiu) (2 t., b. l. 146-147). Be to, telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuris veikė mobilaus ryšio telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas ir kituose sukčiavimo epizoduose, t. y. sukčiavimai A. G., B. B., A. N., L. S. ir G. G. atžvilgiu (2 t., b. l. 146-147).
Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, šiais abonentiniais numeriais buvo talpinami skelbimai, pagal kuriuos asmenys skambindavo ir kreipdavosi dėl parduodamų prekių, kurių negaudavo, tokiu būdu buvo įvykdyta eilė sukčiavimų. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis T. S. bendraudamas su nukentėjusiuoju T. K., jam nurodė S. V. banko sąskaitos numerį, į kurią nukentėjusysis pervedė 230,00 Eur už mobilaus ryšio telefoną „LG G5“. Tai patvirtina S. V. sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. nukentėjusysis T. K. pervedė 230,00 Eur S. V. (6 t., b. l. 124-126). Liudytojas S. V. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios dienos nepamena, su juo susisiekė vyriškis iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), kuris ikiteisminio tyrimo metu nustatyta veikė tame pačiame mobiliajame ryšio telefone kaip ir abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) iš kurio skambinta buvo nukentėjusiajam T. K., dėl jo parduodamo žaidimų kompiuterio „Xbox 360“, kuris kainavo 145,00 Eur . Pokalbiu metu kaltinamasis T. S. jam nurodė, kad persiųs daugiau pinigų, t. y. 230,00 Eur, iš jų 80,00 Eur jis turės išgryninti ir kartu su žaidimų kompiuteriu „Xbox 360“ išsiųsti per paštomatą į Panevėžio miestą, nes tai bus dovana neva broliui. Po to kratos metu šis žaidimų kompiuteris „Xbox 360“ buvo surastas pas kaltinamąjį M. M. gyvenamosiose patalpose, ant dėžutės viršaus užklijuotas lapelis su užrašu „T. S. (duomenys neskelbtini)“ (22 t., b. l. 78-81). Be to, tyrėjai parodžius žaidimų kompiuterio „Xbox 360“ nuotraukas, liudytojas S. V. jį atpažino, kad tai tas pats žaidimų kompiuteris, kurį pardavinėjo (duomenys neskelbtini) skelbimų portale (6 t., b. l. 40). Tai, kad kaltinamasis T. S. pasinaudodamas kitų asmenų sąskaitomis, į kurias siųsdavo pinigus nukentėjusieji už neva perkamas prekes ir taip neteisėtu būdu įgydavo svetimą turtą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino kaltinamasis M. M., apklaustas ankstesniuose epizoduose. Akivaizdu, kad kaltinamasis T. S. atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje negalėjo pats vienas fiziškai įgyvendinti šių sukčiavimo veiksmų, todėl jam reikėjo asmenų, kurie padėtų visa tai įgyvendinti. Todėl kaltinamasis T. S., pasinaudodamas kitų asmenų sąskaitomis, į kurias nukentėjusieji kaltinamojo T. S. nurodymu siųsdavo pinigus už neva perkamas kaltinamojo prekes, o asmenys į kurių sąskaitas buvo pervedami nukentėjusiųjų asmenų pinigai, nežinodami, kad daro nusikalstamas veikas, juos išgrynindavo ir išsiųsdavo kaltinamojo T. S. nurodytiems asmenims. Vėliau šiuos persiųstus pinigus kaltinamojo T. S. nurodymu paimdavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, dalyvavę organizuotoje grupėje kartu su kaltinamuoju T. S..
Taigi, šių įrodymų visuma įrodo, kad nukentėjusysis T. K. paskambinęs skelbime nurodytu telefonu numeriu (duomenys neskelbtini) dėl mobilaus ryšio telefono „LG G5“ įsigijimo, bendravo būtent su kaltinamuoju T. S., kuris pasinaudodamas S. V. banko sąskaitomis, nurodė nukentėjusiajam T. K. pervesti 230,00 Eur.
Kaltinamasis T. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys veikė tiesiogine tyčia, jie suvokė, jog dalyvaudami organizuotoje grupėje, apgaule esmingai suklaidinę nukentėjusįjį T. K., neteisėtai ir neatlygintinai savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo jo turtą – 230,00 Eur.
Pažymėtina, kad T. S. pareikštame kaltinime šiame epizode jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį. Teismų praktikoje yra pažymima, jog pripažinus, kad kaltininkų veikai būdinga bendrininkavimo forma - organizuota grupė, visi bendrininkai neatsižvelgiant į jų vaidmenį darant nusikaltimą pripažįstami nusikaltimo vykdytojais ir visų bendrininkų padarytos veikos kvalifikuojamos tik pagal BK specialiosios dalies straipsnį, nepateikiant nuorodos į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnį, t. y. tokiu atveju nereikia nustatinėti tokius organizuotos grupės dalyvių vaidmenis, kurie atitiktų BK 24 straipsnyje apibrėžtas bendrininkų rūšis (kasacinė nutartis Nr. 2K-433-677/2015).
Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau kaltinamojo T. S. veiksmai šiame epizode iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalies, 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojami į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį.
10. Sukčiavimo B. B. atžvilgiu epizodas.
Kaltinamasis T. S. dalyvaudamas organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdami išankstinę tyčią grupės narių naudai apgaule užvaldyti svetimą turtą, iš anksto koordinuotais veiksmais, t. y. kaltinamajam T. S. vadovaujant bei duodant nurodymus kitiems grupės nariams, apgaule užvaldė svetimą turtą: kaltinamasis T. S. 2017 m. rugpjūčio 18 d. 17.06 val. į internetinį portalą (duomenys neskelbtini) patalpino melagingą skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P10“, o 2017 m. rugpjūčio 23 d. apie 14.16 val. nukentėjusiajam B. B. paskambinus skelbime nurodytu abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), aptarė pirkimo-pardavimo sąlygas, tuomet T. S. skelbimų portale (duomenys neskelbtini) surado skelbimą apie parduodamą mobilųjį telefoną, kurį minėtame skelbimų portale buvo patalpinęs D. K., jam paskambino ir apsimetė, kad nori įsigyti parduodamą mobilųjį telefoną bei pamelavo ir įtikino, kad perkamą prekę dovanos broliui, dėl ko perves daugiau pinigų nei prekė kainuoja, prašė D. K. išgryninti iš sąskaitos gautus pinigus, pasiimti pinigų sumą už mobiliojo ryšio telefoną ir pinigų likutį kartu su mobiliojo ryšio telefonu išsiųsti į ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytą paštomatą, tokiu būdu T. S. į nusikalstamą veiką įtraukė D. K. ir gavo jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, į kurią 2018 m. rugpjūčio 30 d. nukentėjęs B. B. T. S. nurodymu pervedė 400 eurų už T. S. melagingai parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P10“, kurio T. S. neišsiuntė ir žinodamas, kad siuntą D. K. su nukentėjusiojo B. B. pinigais ir mobiliojo ryšio telefonu išsiuntė, nurodė ją ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paimti iš paštomato, esančio ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu adresu ir taip apgaulės būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai užvaldė svetimą turtą – nukentėjusiajam B. B. priklausančius 400 eurų.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode T. S. kaltės nepripažino. Į proceso dalyvių klausimus atsakyti atsisakė.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis B. B. paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 20 d. rado skelbimą skelbimų portale (duomenys neskelbtini), jog parduodamas telefonas „Huawei P10“ už 400 eurų. To telefono kaina tuo metu rinkoje buvo 100 eurų didesnė, todėl susigundė ir paskambino pardavėjui, kiek iš balso supranta, tai buvo T. S.. Paskambinus pardavėjas keletą kartų nekėlė telefono, tikriausiai slėpėsi. Tačiau, kadangi jį telefonas sudomino, pardavėjas jam pasiūlė atsiųsti sutartį. Iš pardavėjo gavo sutartį, nuėjo pas teisininkus pasikonsultuoti ir jie jam pasakė, kad sutartis yra labai tvarkinga, tačiau trūksta asmens duomenų. Po to pardavėjui į jo nurodytą banko sąskaitą pervedė 400 eurų. Maždaug po 6 dienų pardavėjas turėjo atsiųsti telefoną, tačiau siuntinio taip ir nesulaukė. Tuomet pardavėjui paskambino ir pardavėjas jam nebeatsakė, todėl nusiuntė trumpąją SMS žinutę, kurioje parašė, kad bandys kreiptis į teisėsaugą dėl šio įvykio, tačiau iš pardavėjo atsakymo nesulaukė. Tada suprato, kad yra apgautas, kadangi pardavėjas nebeatsiliepė ir nebeatrašė. Vėliau, nežino kokiu būdu, jį surado Kauno teisėsaugos pareigūnai. Turėjo išsisaugojęs sutartis ir visas skelbimų nuorodas, kuriuos jiems ir pateikė. Pardavėjo telefono numerį pateikė tyrėjai. Radęs skelbimą paskambino pardavėjui ir pardavėjas jam pasakė, kad telefonas yra, viskas su juo gerai, bet vardo ir pavardės savo jam nesakė. Pardavėjo paklausė, kaip čia bus su pirkimu ir pardavėjas nurodė, kad jam asmeniškai į pašto dėžutę atsiųs sutartį. Paštu gavo sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad jam bus atsiųstas telefonas per 6 dienas ir, kad jam tereikia pervesti pardavėjui 400 eurų. Iš kur buvo išsiųstas vokas, neprisimena, tačiau prisimena pavardę, kad tai buvo K., su kuriuo buvo sudaryta sutartis. Sutartį parodė teisininkams ir paklausė, ar gali rizikuoti, jie pasakė, kad sutartyje trūksta asmeninių duomenų ir pasiūlė paskambinti pardavėjui ir pasiklausti daugiau duomenų, tačiau to nepadarė. Banko sąskaitos numeris buvo nurodytas sutartyje, kurią jam atsiuntė. Į nurodytą banko sąskaitą pervedė 400 eurų. Pardavėjui pervedęs pinigus ir po 6 dienų nesulaukęs telefono skambino jam apie 10 kartų ir jis atsiliepęs jam sakydavo, kad telefonas tuoj bus, viskas gerai. Jam tada susidarė toks įspūdis, kad pardavėjas arba dirba kokiose statybose arba atlieka laisvės atėmimo bausmę, kadangi vis numesdavo ragelį. Su pardavėju kalbėjo apie 10 kartų, yra radioindžinierius, todėl atpažįsta balsą. Toks įspūdis, kad pardavėjo balsas yra T. S., kadangi girdėjo jį kalbant teisiamajame posėdyje. T. S. balsas tikrai panašus į vaikino, kuris pardavinėjo telefonus. Gaila neįsirašė balso, kadangi šiaip balsus įsirašo. Žino, kad šioje byloje yra dar vienas kaltinamasis, tačiau telefonu kalbėjo su vienu žmogumi ir būnant salėje girdėjo, kaip T. S. pasisveikino, atpažino jo balso tembrą. Spėja, kad balsas yra T. S., kadangi balsas yra panašus, tačiau nėra ekspertas. Šioje byloje reiškia 400 eurų civilinį ieškinį.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. K. paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį jo žmona paprašė jo parduoti jos telefoną „Samsung S3“. Žmona skelbimą apie parduodamą telefoną įdėjo į internetinį puslapį, prie skelbimo parašė jo telefono numerį. Jam paskambino pirkėjas ir paklausė, ar jis parduoda telefoną, nurodė pirkėjui, kad parduoda. Tiksliai neprisimena, bet jam atrodo, kad už telefoną norėjo 80 eurų. Pirkėjas pasakė, kad nori padaryti dovaną savo jaunesniam broliui rugsėjo 1 dienos proga. Pirkėjas pasakė, kad jis perves pinigus, paprašė nurodyti savo banko sąskaitos numerį. Prieš tai dar paprašė, kad gal jis galėtų padaryti nedidelę paslaugą – pirkėjas perves nedidelę pinigų sumą, apie 20-30 eurų, kuriuos jis turėtų įdėti prie telefono kaip dovaną jo broliui į dėžutę, kurią gražiai užpakavęs išsiųstų nurodytu adresu per Lietuvos pašto Express siuntų terminalą. Į savo banko sąskaitą gavo 400 eurų ir labai nustebo. Pirkėjo dar paklausė, ar tiek daug pinigų turėtų įdėti į dėžutę su telefonu, tačiau negavo jokio atgalinio ryšio iš jo. Pinigai buvo ne jo, todėl pasiėmė kiek jam priklausė už telefoną, o likusią sumą įdėjo į dėžutę prie telefono ir išsiuntė. Susidūrė su nepaprastai įtikinama versija, kadangi pagalvojo, kad galbūt emigrantas norėjo pradžiuginti į mokyklą einantį brolį. Viskas tuo ir baigėsi. Paskambinęs vyriškis labai įtikinamai, normaliai kalbėjo. Kadangi jis bendrauja su studentais, tai paskambinęs vyriškis jam pasirodė labai išsilavinęs žmogus, labai patikimas. Jokios sutarties prie telefono nebuvo įdėjęs, tiesiog jo žmona norėjo parduoti telefoną. Su pirkėju nesudarė jokio pirkimo-pardavimo blanko, niekur nenurodė jokių savo duomenų. Su pirkėju susitarė, kad kai jis perves pinigus, tada jam išsiųs telefoną. Jam už telefoną turėjo pervesti 80 eurų, tačiau pervedė 400 eurų. Pirkėjas buvo sakęs, kad perves už telefoną ir nedidelę sumą papildomai tam, kad įdėtų prie telefono. Jam tada pasirodė keista, kodėl tokią sumą pervedė į jo banko sąskaitą. Pirkėjas jam trumpąja SMS žinute atsiuntė adresą, kuriuo jis turėjo išsiųsti telefoną su pinigais. Adresatas buvo vyras. Siuntą išsiuntė iš Lietuvos pašto Express paštomato, esančio (duomenys neskelbtini). Pirmas kontaktas su pirkėju buvo su pasiūlymu pirkti telefoną, po to parašė ir nurodė, kur siųsti tą telefoną su pinigais. Apie jokią riziką negalvojo, kadangi niekuo nerizikavo šioje situacijoje. Nepažįsta nei vieno iš asmenų, esančių teismo posėdžių salėje ir neturi su jais nieko bendro. Savo banko sąskaitą pirkėjui nusiuntė trumpąja SMS žinute. Neprisimena, ar siųsdamas banko sąskaitos numerį nurodė ir savo vardą bei pavardę, tačiau mano, kad turėjo nurodyti. Apie jį su pirkėju nebuvo jokios kalbos, viskas sukosi tik apie telefono pardavimą. Kam tiksliai išsiuntė telefoną ir pinigus, neatsimena. Jei ta informacija kažkur ir yra, tai SMS žinutėse, bet jas yra ištrynęs iš telefono, nors yra labai senas abonentas ir kažkur ta informacija turėtų būti. Tikslios sumos, už kurią pardavinėjo telefoną, nepamena, tai buvo apie 80-100 eurų. Nemano, kad kas nors matė, kaip jis išsiuntė 300 eurų kartu su telefonu dėžutėje.
Tauragės AVPK vyresniosios tyrėjos L. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, leidžiančių grįsti įtarimą, kad T. S., atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, kartu su M. M. (išleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2017 m. rugpjūčio 30 d.), bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikdami organizuotoje grupėje, iš anksto pasiskirstydami vaidmenimis, 2017 m. rugpjūčio-spalio mėnesiais apgaule – naudodami panašias schemas, įgijo (ar pasikėsino įgyti) kelių dešimčių asmenų turtą (pinigus), o būtent: B. B. pervedė iš savo sąskaitos 400 eurų už perkamą prekę, kurios negavo, todėl byloje (duomenys neskelbtini) reikalinga pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (8 t., b. l. 1-4).
Nukentėjęs B. B. prie liudytojo apklausos pateikė susirašinėjimą su skelbimą patalpinusiu asmeniu, patvirtinančius išrašus ir mokėjimo kvitą, sutarties kopiją dėl perkamos prekės (8 t., b. l. 18-21).
D. K. sąskaitos išrašu nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d. nukentėjęs B. B. pervedė 400 eurų D. K. (8 t., b. l. 67).
Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiosios tyrėjos M. B. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad MRT, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudotos SIM kortelės, kurių abonentiniai numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiais abonentiniais numeriais patalpinti skelbimai, pagal kuriuos nukentėję asmenys skambino ir kreipėsi dėl parduodamų prekių, kurių negaudavo, tokiu būdu buvo įvykdyta eilė sukčiavimų. Visais aukščiau paminėtais abonentiniais numeriais nusikalstamos veikos įvykdytos laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d., o būtent: (duomenys neskelbtini) (sukčiavimas A. J. atžvilgiu); (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai K. K., K. Č., M. V. atžvilgiu); (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai A. G., T. K., B. B., A. N., L. S., G. G. atžvilgiu)(2 t., b. l. 146-147).
Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiojo tyrėjo S. A. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad išanalizavus gautas abonentinių numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d., skambučių išklotines nustatyta, kad asmuo, pasinaudodamas MRT Nr. (duomenys neskelbtini) (SIM kortelė naudota telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi T. S.), kontaktavo su abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi nukentėjęs B. B.. Abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas vietovėje ir rišosi prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini), kurių adresas – (duomenys neskelbtini)(8 t., b. l. 27-28).
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateiktu pranešimu nustatyta, kad MRT, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), rastas 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 11.45 val. kratų metu I-ame sektoriuje, Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (2 t., b. l. 25).
Reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu pateiktas rastas mobiliojo ryšio telefonas, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 26-27).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas pateiktas mobiliojo ryšio telefonas (MRT) „Samsung SM-A300FU“ yra auksinės spalvos korpusu, liečiamu ekranu. Ant MRT nugarinės dalies dangtelio matyti atspaustas IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Įdėta SIM kortelė „Ežys“. Apžiūrint MRT, jį įjungus jokių kombinacijų atlikti negalima, nes prašomas kodas, MRT užrakintas (2 t., b. l. 32-36).
UAB „Diginet LTU“ pateiktais duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) patalpintas skelbimas apie parduodamą telefoną „Huawei P10/Originalus“ (8 t., b. l. 29, 42).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.
Pagal baudžiamosios teisės teoriją ir susiklosčiusią teismų praktiką, tam, kad būtų pripažinta, jog asmuo nusikaltimą padarė organizuotoje grupėje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį yra būtina: pirma, asmuo bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitartų su kitu asmeniu (ar asmenimis) daryti kelis nusikaltimus ar vieną sunkų nusikaltimą; antra, kiekvienas grupės narys turi tam tikrą užduotį arba turėti skirtingus vaidmenis. Organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų ir jos subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-207-518/2016).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja išnagrinėjus ir patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją bei susiejus ją į vieningą visumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus daro išvadą, kad jų pakanka konstatuoti, jog kaltinamojo T. S., kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos – sukčiavimo dalyvaujant organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis nukentėjusiojo B. B. atžvilgiu yra visiškai įrodyta aukščiau išvardintų, teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, dėl kurių patikimumo teismui nekyla jokių abejonių. Tokia išvada darytina ištyrus ir sugretinus byloje esančius įrodymus, juos palyginus tarpusavyje bei susiejus į vieningą visumą.
Kaltinamojo T. S. neprisipažinimas nusikalstamos veikos padaryme šiame epizode vertinamas kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamojo T. S. kaltę patvirtina tai, kad nukentėjusysis B. B., radęs skelbimų portale (duomenys neskelbtini) skelbimą apie parduodamą mobilaus ryšio telefoną „Huawei P10 64 GB“ paskambino skelbime nurodytu telefonu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris, kaip matyti iš Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiosios tyrėjos M. B. tarnybinio pranešimo, veikė mobiliajame ryšio telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 146-147), iš kurio ir buvo patalpintas aukščiau minimas skelbimas apie parduodamą mobilaus ryšio telefoną „Huawei P10 64 GB“. Šias aplinkybes patvirtina UAB „Diginet LTU“ pateikti duomenys, kuriuose nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) įdėtas skelbimas (duomenys neskelbtini) portale apie parduodamą mobilaus ryšio telefoną „Huawei P10“ (8 t., b. l. 29, 42). Tai, kad nukentėjusysis B. B. bendravo būtent su kaltinamuoju T. S. įrodo ne tik Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo S. A. tarnybinis pranešimas kuriuo nustatyta, kad išanalizavus gautas abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d., skambučių išklotines matyti, kad pasinaudojant abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu veikė mobilaus ryšio telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo kontaktuota su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi kaip nustatyta nukentėjusysis B. B. (8 t., b. l. 27-28), bet ir Tauragės AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo K. P. 2018 m. lapkričio 22 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nustatyta, kad gavus atsakymą iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, jog mobilaus ryšio telefonas IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išimtas, buvo nustatyta, kad juo naudojasi galimai kitas asmuo – kaltinamasis T. S. (1 t., b. l. 180–181). Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 11.45 val. buvo rastas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje I-ajame sektoriuje mobilaus ryšio telefonas, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 25), ten pat kur ir kaltinamasis T. S. atliko laisvės atėmimo bausmę. Taip pat abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d., veikė vietoje ir rišosi prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini), kurių adresas (duomenys neskelbtini) (8 t., b. l. 27-28). Taigi į bazinių stočių veikimo teritoriją patenka ir Pravieniškių pataisos namai, kuriuose tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę nuteistasis T. S.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis T. S. darydamas nusikalstamas veikas – sukčiavimus naudojo tą patį mobilaus ryšio telefoną, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir su kitais abonentiniais numeriais, t. y. (duomenys neskelbtini) (sukčiavimas A. J. atžvilgiu) ir (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai K. K., K. Č., M. V. atžvilgiu) (2 t., b. l. 146-147). Be to, telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuris veikė mobilaus ryšio telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas ir kituose sukčiavimo epizoduose, t. y. sukčiavimai A. G., A. N., L. S. ir G. G. atžvilgiu (2 t., b. l. 146-147). Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, šiuo abonentiniu numeriu buvo talpinami skelbimai, pagal kuriuos asmenys skambindavo ir kreipdavosi dėl parduodamų prekių, kurių negaudavo, tokiu būdu buvo įvykdyta eilė sukčiavimų. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis T. S. bendraudamas su nukentėjusiuoju B. B., jam nurodė liudytojo D. K. banko sąskaitos numerį, į kurią nukentėjusysis pervedė 400,00 Eur už mobilaus ryšio telefoną „Samsung S3“. Tai patvirtina D. K. sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d. nukentėjusysis B. B. pervedė 400,00 Eur D. K. (8 t., b. l. 67). Tuo tarpu liudytojas D. K. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį, jam žinant jo žmona įdėjo skelbimą, kad jis pardavinėja savo mobilaus ryšio telefoną „Samsung S3“ už 80,00 Eur. Po savaitės su juo susisiekė vyriškis dėl jo parduodamo mobilaus ryšio telefono „Samsung S3“. Pokalbio metu su juo susisiekęs asmuo jam nurodė, kad persiųs papildomai pinigų, t. y. 20,00-30,00 Eur, kuriuos turės ir kartu su mobilaus ryšio telefonu „Samsung S3“ išsiųsti per paštomatą. Tačiau į savo banko sąskaitą gavo 400,00 Eur, todėl pasiliko už telefoną, o likusius 300,00 Eur kartu su mobiliuoju telefonu išsiuntė per paštomatą. Tai, kad kaltinamasis T. S. pasinaudodamas kitų asmenų sąskaitomis, į kurias siųsdavo pinigus nukentėjusieji už neva perkamas prekes ir taip neteisėtu būdu įgydavo svetimą turtą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino kaltinamasis M. M., apklaustas ankstesniuose epizoduose. Akivaizdu, kad kaltinamasis T. S. atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje negalėjo pats vienas fiziškai įgyvendinti šių sukčiavimo veiksmų, todėl jam reikėjo asmenų, kurie padėtų visa tai įgyvendinti. Todėl kaltinamasis T. S., pasinaudodamas kitų asmenų sąskaitomis, į kurias nukentėjusieji kaltinamojo T. S. nurodymu siųsdavo pinigus už neva perkamas kaltinamojo prekes, o asmenys į kurių sąskaitas buvo pervedami nukentėjusiųjų asmenų pinigai, nežinodami, kad daro nusikalstamas veikas, juos išgrynindavo ir išsiųsdavo kaltinamojo T. S. nurodytiems asmenims. Vėliau šiuos persiųstus pinigus kaltinamojo T. S. nurodymu paimdavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, dalyvavę organizuotoje grupėje kartu su kaltinamuoju T. S..
Taigi, šių įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusysis B. B. paskambinęs skelbime nurodytu telefonu numeriu (duomenys neskelbtini) dėl mobilaus ryšio telefono „Huawei P10“ bendravo su kaltinamuoju T. S., kuris pasinaudodamas D. K. banko sąskaita, nurodė nukentėjusiajam B. B. pervesti 400,00 Eur.
Kaltinamasis T. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys veikė tiesiogine tyčia, jie suvokė, jog dalyvaudami organizuotoje grupėje, apgaule esmingai suklaidinę nukentėjusįjį B. B., neteisėtai ir neatlygintinai savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo jo turtą – 400,00 Eur.
Pažymėtina kad T. S. pareikštame kaltinime šiame epizode jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį. Teismų praktikoje yra pažymima, jog pripažinus, kad kaltininkų veikai būdinga bendrininkavimo forma - organizuota grupė, visi bendrininkai neatsižvelgiant į jų vaidmenį darant nusikaltimą pripažįstami nusikaltimo vykdytojais ir visų bendrininkų padarytos veikos kvalifikuojamos tik pagal BK specialiosios dalies straipsnį, nepateikiant nuorodos į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnį, t. y. tokiu atveju nereikia nustatinėti tokius organizuotos grupės dalyvių vaidmenis, kurie atitiktų BK 24 straipsnyje apibrėžtas bendrininkų rūšis (kasacinė nutartis Nr. 2K-433-677/2015).
Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau kaltinamojo T. S. veiksmai šiame epizode iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalies, 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojami į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį.
11. Pasikėsinimo sukčiauti R. Š. atžvilgiu epizodas.
Kaltinamasis T. S. dalyvaudamas organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdami išankstinę tyčią grupės narių naudai apgaule užvaldyti svetimą turtą, iš anksto koordinuotais veiksmais, t. y. kaltinamajam T. S. vadovaujant bei duodant nurodymus kitiems grupės nariams, apgaule pasikėsino užvaldyti svetimą turtą: kaltinamasis T. S. 2017 m. rugsėjo 10 d. 10.42 val. į internetinį portalą (duomenys neskelbtini) patalpino melagingą skelbimą apie parduodamus medžio pjuvenų briketus, o 2017 m. rugsėjo 11 d. apie 9.40 val. nukentėjusiajam R. Š. paskambinus skelbime nurodytu abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), aptarė pirkimo-pardavimo sąlygas, tuomet T. S. skelbimų portale (duomenys neskelbtini) surado skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną, kurį minėtame skelbimų portale buvo patalpinęs D. Č., jam paskambino ir apsimetė, kad nori įsigyti parduodamą mobiliojo ryšio telefoną bei pamelavo ir įtikino, kad perkamą prekę dovanos broliui, dėl ko perves daugiau pinigų nei prekė kainuoja, prašė D. Č. išgryninti iš sąskaitos gautus pinigus, pasiimti pinigų sumą už mobiliojo ryšio telefoną ir pinigų likutį kartu su mobiliojo ryšio telefonu išsiųsti į (duomenys neskelbtini) esantį paštomatą, tokiu būdu T. S. į nusikalstamą veiką įtraukė D. Č. ir gavo jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, į kurią 2017 m. rugsėjo 11 d. nukentėjęs R. Š. T. S. nurodymu pervedė 420 eurų už T. S. melagingai parduodamus medžio pjuvenų briketus, kurių T. S. neišsiuntė ir žinodamas, kad siuntą D. Č. su nukentėjusiojo R. Š. pinigais ir mobiliojo ryšio telefonu išsiuntė, nurodė ją ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytam asmeniui paimti iš paštomato, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau jis nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes ši siunta buvo sustabdyta ir paimta policijos pareigūnų, ir taip apgaulės būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai pasikėsino užvaldyti svetimą turtą – nukentėjusiajam R. Š. priklausančius 420 eurų.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode T. S. kaltės nepripažino. Į proceso dalyvių klausimus atsakyti atsisakė.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais nukentėjusiojo R. Š. paaiškinimais nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. jis rado skelbimą internete, (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini), kad yra parduodami ąžuoliniai ir beržiniai briketai. Jis į šitą numerį pasiskambino. Pardavėjas nurodė ir kainą, beržo briketai - 100 eurų, ąžuolo briketai 110 eurų. Jis užsisakė dvi paletes beržinių ir dvi paletes ąžuolinių briketų. 2017 m. rugsėjo 11 d. telefonu pakalbėjęs su pardavėju pervedė 420 eurų į nurodytą sąskaitą ir nurodė mokėjimo paskirtyje "R. Š. (pavedimas už ąžuolo ir beržo briketus)“. Su pardavėju nebuvo sudaręs jokios prikimo sutarties. Negavęs prekių dar bandė susisiekti su pardavėju, tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Į policiją nesikreipė, kadangi neturėjo laiko, nes dirba vairuotoju ekspeditoriumi, todėl daug laiko praleidžia užsienyje (12 t., b. l. 12–15).
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. Č. paaiškino, kad su juo susisiekė kažkoks žmogus dėl telefono pardavimo. Su pirkėju susitarė dėl telefono kainos, o po to pirkėjas paprašė jo padaryti paslaugą. Pirkėjas nurodė, kad jis atsiųs daugiau pinigų, kuriuos jis turės išsiųsti prie perkamo telefono pirkėjo broliui dovanų. Pagalvojo, jog tai yra apgaulė, bet kai jam buvo pervesti pinigai, jam įtarimų nebekilo ir jis padarė tai, ko prašė pirkėjas. Telefoną „Samsung S4 Mini“ į skelbimų portalą (duomenys neskelbtini) buvo įdėjęs už 60 eurų. Tai galėjo būti 2017 m. rugsėjo mėnesis. Pirkėjas su juo telefonu susisiekė maždaug savaitės bėgyje. Telefonu kalbėjo jaunas vyriškis, iki 30 metų amžiaus. Mobilaus telefono numerį, iš kurio jam buvo skambinta, pateikė ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams. Jo ikiteisminio tyrimo metu nurodyta informacija yra teisinga. Pirkėjas sakė, kad telefoną perka savo broliui dovanų, kuris gyvena Lietuvoje. Pirkėjas nurodė, kad jis gyvena užsienyje. Pirkėjas dėl telefono kainos nesiderėjo. Vėliau pirkėjas su juo bendravo trumposiomis SMS žinutėmis, kuriose nurodė, kad perves daugiau pinigų. Jei neklysta, pirkėjas pervedė į jo banko sąskaitą, vietoje 60 eurų, 420 eurų. Jis nurodė, kad tokią pinigų sumą pervedė, nes jo brolis nepilnametis ir jis nori, kad tie pinigai, kurie liko nuo telefono sumos, broliui būtų pridėti siunčiant telefoną kaip dovana. Pirkėjas paprašė pinigus supakuoti ir išsiųsti kartu su telefonu nurodytu adresu. Pirkėjui nurodė savo banko sąskaitą, į kurią pinigai turėjo būti pervedami už telefoną. Pavedimas buvo padarytas tą pačią ar sekančią dieną. Iš gautų pinigų išgrynino 360 eurų, kadangi 60 eurų pasiliko už telefoną. Į dėžutę įdėjo telefoną, telefono priedus ir 360 eurų. Trumpąja SMS žinute pirkėjas jam nurodė adresą, kuriuo siųsti siuntą. Į kokį miestą išsiuntė siuntą, neprisimena. Pavedimo, kuriuo jam iš pirkėjo buvo pervesta 420 eurų, mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta ,,už briketus“. Jam tai įtarimų nesukėlė, kadangi pagalvojo, kad pirkėjas, darydamas pavedimą, jį darė ant seno pavedimo šablono. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė teisingus duomenis, kad banko pavedimas buvo padarytas iš R. Š. banko sąskaitos. Siuntą išsiuntė irgi Š., tačiau koks buvo gavėjo vardas, neprisimena. Kur tiksliai siuntė siuntą, neprisimena, tačiau gal į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Siuntą siuntė iš (duomenys neskelbtini) mieste esančio Lietuvos pašto Express terminalo irgi į Lietuvos pašto Express terminalą.
Tauragės AVPK vyresniosios tyrėjos L. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, leidžiančių grįsti įtarimą, kad T. S., atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, kartu su M. M. (išleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2017 m. rugpjūčio 30 d.) bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikdami organizuotoje grupėje, iš anksto pasiskirstydami vaidmenimis, 2017 m. rugpjūčio-spalio mėnesiais apgaule – naudodami panašias schemas, įgijo (ar pasikėsino įgyti) kelių dešimčių asmenų turtą (pinigus), o būtent: R. Š. pervedė iš savo sąskaitos 420 eurų už perkamą prekę, kurios negavo, todėl byloje (duomenys neskelbtini) reikalinga pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (8 t., b. l. 1-4).
Nukentėjęs R. Š. prie liudytojo apklausos pateikė mokėjimo kvito kopiją (12 t., b. l. 15).
D. Č. sąskaitos išrašu nustatyta, 2017 m. rugsėjo 11 d. nukentėjęs R. Š. pervedė 420 eurų D. Č. (12 t., b. l. 37).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta siunta, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), išsiųsta D. Č. (12 t., b. l. 46-48).
Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta rasta siunta Nr. (duomenys neskelbtini), kuri supakuota į kartoninę dėžutę bei įvyniota į baltos spalvos plastikinį maišelį, apklijuota lipnia juosta. Ant dėžutės užklijuotas „LP Express“ lipdukas, o jame rašomas siuntėjas „D. Č.“, siuntėjo terminalas – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), siuntėjo kontaktai „(duomenys neskelbtini)“, siuntos gavėjas „M. Š.“, gavėjo terminalas – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gavėjo kontaktai „(duomenys neskelbtini)“, el. paštas (duomenys neskelbtini). Atplėšus plastikinę plėvelę ir atidarius dėžutę, viduje rastas juodos spalvos mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, įdėtas į plastikinį dėklą. Telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Dėžutėje taip pat rastas baltos spalvos telefono įkrovėjas su laidu, ausinės bei 360 eurų grynais (septyniolika kupiūrų po 20 eurų, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini))(16 t., b. l. 163-193).
Mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ ir 360 eurų grąžinti nukentėjusiajam R. Š. (12 t., b. l. 19).
Gautais duomenimis nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d. abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo patalpintas skelbimas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d., veikė IMEI, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) ir laikotarpiu 2017 m. rugpjūčio 27 d. iki 2017 m. rugsėjo 7 d. IMEI, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (12 t., b. l. 51).
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateiktu pranešimu nustatyta, kad MRT, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), rastas 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 11.45 val. kratų metu I-ame sektoriuje, Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (2 t., b. l. 25).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas rastas mobiliojo ryšio telefonas, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 26-27).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas pateiktas mobiliojo ryšio telefonas (MRT) „Samsung SM-A300FU“ yra auksinės spalvos korpusu, liečiamu ekranu. Ant MRT nugarinės dalies dangtelio matyti atspaustas IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Įdėta SIM kortelė „Ežys“. Apžiūrint MRT, jį įjungus jokių kombinacijų atlikti negalima, nes prašomas kodas, MRT užrakintas (2 t., b. l. 32-36).
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateiktu pranešimu nustatyta, kad MRT, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), rastas 2017 m. rugsėjo 4 d. apie 9.15 val. kratų metu I-ame sektoriuje, Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (13 t., b. l. 122).
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateiktu pranešimu nustatyta, kad MRT, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), pareikalavus pateiktas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (duomenys neskelbtini) (13 t., b. l. 124-126).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas pateiktas mobiliojo ryšio telefonas (MRT) „Sony Xperia F311“ yra sidabrinės ir baltos spalvos korpusu, liečiamu ekranu. Įdėta SIM kortelė „Ežys“. Apžiūrint MRT, jį įjungus jokių kombinacijų atlikti negalima, nes prašomas kodas, MRT užrakintas (13 t., b. l. 127).
Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiojo tyrėjo S. A. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad išanalizavus gautą abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d. skambučių išklotinę, matyti, kad asmuo, pasinaudodamas MRT Nr. (duomenys neskelbtini) (SIM kortelė naudota telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi T. S.), kontaktavo su abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi, kaip nustatyta, nukentėjęs R. Š.. Abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas vietovėje ir rišosi prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini), kurių adresas – (duomenys neskelbtini) (12 t., b. l. 49-50).
Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiosios tyrėjos M. B. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad MRT, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudota SIM kortelė, kurios abonentiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiais abonentiniais numeriais patalpinti skelbimai, pagal kuriuos nukentėję asmenys skambino ir kreipėsi dėl parduodamų prekių, kurių negaudavo, tokiu būdu buvo įvykdyta eilė sukčiavimų. Aukščiau paminėtais abonentiniais numeriais nusikalstamos veikos įvykdytos laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d., o būtent: (duomenys neskelbtini) (sukčiavimas N. V. atžvilgiu); (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai M. P., R. U., R. Š., Ž. S. atžvilgiu). Visus šiuos duomenis patvirtina ikiteisminio tyrimo metu (šiuose epizoduose) gautos minėtų abonentinių numerių išklotinės ir jų analizė, taip pat šie duomenys matyti iš mobiliojo ryšio telefonų IMEI kontrolės bei iš pateiktų UAB „Diginet LTU“ duomenų, kuriais nustatyta, kad skelbimai patalpinti bei apmokėti iš tų pačių minimų abonentinių numerių. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys, kad analizuojant aukščiau paminėtų abonentinių numerių gautas išklotines, šie abonentiniai numeriai, kurie veikė minėtame IMEI, rišosi prie bazinių stočių, kurių veikimo zona – (duomenys neskelbtini). Apibendrinant nurodyta, kad įtariamasis T. S. nusikaltimo padarymui (šioms aukščiau paminėtoms 5 veikoms), nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d. naudojo MRT, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (rastas Pravieniškių pataisos namuose). Pažymėta ir tai, kad abonentiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai M. P., R. Š., R. U., Ž. S. atžvilgiu) yra veikę ir kitame MRT, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (rastas Pravieniškių pataisos namuose)(2 t., b. l. 146-147).
UAB „Diginet LTU“ pateiktais duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 10 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d. įdėtas skelbimas „(duomenys neskelbtini)“ portale apie parduodamus medžio pjuvenų briketus „Liko 15 tonų“. Šis skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėtas vartotojo Nr. (duomenys neskelbtini) (12 t., b. l. 123).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.
Pagal baudžiamosios teisės teoriją ir susiklosčiusią teismų praktiką, tam, kad būtų pripažinta, jog asmuo nusikaltimą padarė organizuotoje grupėje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį yra būtina: pirma, asmuo bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitartų su kitu asmeniu (ar asmenimis) daryti kelis nusikaltimus ar vieną sunkų nusikaltimą; antra, kiekvienas grupės narys turi tam tikrą užduotį arba turėti skirtingus vaidmenis. Organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų ir jos subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-207-518/2016).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja išnagrinėjus ir patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją bei susiejus ją į vieningą visumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus daro išvadą, kad jų pakanka konstatuoti, jog kaltinamojo T. S., kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos – pasikėsinimo sukčiauti dalyvaujant organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis nukentėjusiojo R. Š. atžvilgiu yra visiškai įrodyta aukščiau išvardintų, teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, dėl kurių patikimumo teismui nekyla jokių abejonių. Tokia išvada darytina ištyrus ir sugretinus byloje esančius įrodymus, juos palyginus tarpusavyje bei susiejus į vieningą visumą.
Kaltinamojo T. S. neprisipažinimas nusikalstamos veikos padaryme šiame epizode vertinamas kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamojo T. S. kaltę patvirtina tai, kad nukentėjusysis R. Š., radęs skelbimų portale (duomenys neskelbtini) skelbimą apie parduodamus ąžuolinius ir beržinius briketus paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris, kaip matyti iš Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiosios tyrėjos M. B. tarnybinio pranešimo, veikė mobiliajame ryšio telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 146-147), iš kurio ir buvo patalpintas aukščiau minimas skelbimas apie parduodamus ąžuolinius ir beržinius briketus. Šias aplinkybes patvirtina UAB „Diginet LTU“ pateikti duomenys, kuriuose nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 10 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d. įdėtas skelbimas (duomenys neskelbtini) apie parduodamus ąžuolinius ir beržinius briketus patalpintas ir apmokėtas iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), kuris veikė mobilaus ryšio telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (12 t., b. l. 51, 12 t., b. l. 123). Tai, kad nukentėjusysis R. Š. bendravo būtent su kaltinamuoju T. S. įrodo ne tik Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo S. A. tarnybinis pranešimas kuriuo nustatyta, kad išanalizavus gautas abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d. skambučių išklotines matyti, kad pasinaudojant abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu veikė mobilaus ryšio telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo kontaktuota su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi kaip nustatyta nukentėjusysis R. Š. (12 t., b. l. 49-50), bet ir tai, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) veikė ir kitame mobilaus ryšio telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (12 t., b. l. 51), ir kaip Tauragės AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo K. P. 2018 m. lapkričio 22 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog gavus atsakymą iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, jog mobilaus ryšio telefonas IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išimtas, buvo nustatyta, kad juo naudojasi galimai kitas asmuo – kaltinamasis T. S. (1 t., b. l. 180–181). Šias aplinkybes patvirtina tai, kad 2017 m. rugsėjo 4 d., apie 9.15 val. buvo rastas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje I-ajame sektoriuje mobilaus ryšio telefonas, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (13 t., b. l. 122) ir 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 11.45 val. buvo rastas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje I-ajame sektoriuje mobilaus ryšio telefonas, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 25), ten pat kur ir kaltinamasis T. S. atliko laisvės atėmimo bausmę. Taip pat abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d., veikė vietoje ir rišosi prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini), kurių adresas (duomenys neskelbtini) (12 t., b. l. 49-50). Taigi į bazinių stočių veikimo teritoriją patenka ir Pravieniškių pataisos namai, kuriuose tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę nuteistasis T. S.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis T. S. darydamas nusikalstamas veikas – sukčiavimus naudojo tą patį mobilaus ryšio telefoną, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir su kitu abonentiniu numeriu, t. y. (duomenys neskelbtini) (sukčiavimas N. V., M. P., R. U., Ž. S. atžvilgiu) (2 t., b. l. 146-147). Be to, telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuris veikė mobilaus ryšio telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas ir kituose sukčiavimo epizoduose, t. y. sukčiavimai M. P., R. U., Ž. S. atžvilgiu (2 t., b. l. 146-147). Pažymėtina ir tai, kad abonentiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai M. P., R. U., Ž. S. atžvilgiu) yra veikę ir kitame mobilaus ryšio telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (rastas Pravieniškių pataisos namuose) (2 t., b. l. 146-147). Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, šiuo abonentiniu numeriu buvo talpinami skelbimai, pagal kuriuos asmenys skambindavo ir kreipdavosi dėl parduodamų prekių, kurių negaudavo, tokiu būdu buvo įvykdyta eilė sukčiavimų. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis T. S. bendraudamas su nukentėjusiuoju R. Š., jam nurodė liudytojo D. Č. banko sąskaitos numerį, į kurią nukentėjusysis pervedė 420,00 Eur už ąžuolinius ir beržinius briketus. Tai patvirtina D. Č. sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. nukentėjusysis R. Š. pervedė 420,00 Eur D. Č. (12 t., b. l. 37). Liudytojas D. Č. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. su juo buvo susisiekta iš to paties abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo kaltinamajam T. S. skambino liudytojas D. Č., dėl parduodamo mobilaus telefono „Samsung S4“, kuris kainavo 60 Eur. Kaltinamasis T. S. pokalbiu metu jam nurodė, kad persiųs daugiau pinigų, t. y. 420,00 Eur, iš jų 360,00 Eur turės išgryninti ir kartu su mobilaus ryšio telefonu „Samsung S4“ išsiųsti per paštomatą adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nes tai bus dovana jo broliui. Kaip matyti iš apžiūros protokolo, šis siuntinys, atliekant ikiteisminį tyrimą, buvo rastas ir apžiūrėtas, o jame rastas mobilaus ryšio telefonas „Samsung S4“ ir 360,00 Eur (16 t., b. l. 163-193). Tai, kad kaltinamasis T. S. pasinaudodamas kitų asmenų sąskaitomis, į kurias siųsdavo pinigus nukentėjusieji už neva perkamas prekes ir tokiu neteisėtu būdu įgydavo svetimą turtą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino kaltinamasis M. M., apklaustas ankstesniuose epizoduose. Akivaizdu, kad kaltinamasis T. S. atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje negalėjo pats fiziškai įgyvendinti šių sukčiavimo veiksmų, todėl jam reikėjo asmenų, kurie padėtų visa tai įgyvendinti. Todėl kaltinamasis T. S., pasinaudodamas kitų asmenų sąskaitomis, į kurias nukentėjusieji kaltinamojo T. S. nurodymu siųsdavo pinigus už neva perkamas kaltinamojo prekes, o asmenys į kurių sąskaitas buvo pervedami nukentėjusiųjų asmenų pinigai, nežinodami, kad daro nusikalstamas veikas, juos išgrynindavo ir išsiųsdavo per paštomatą kaltinamojo T. S. nurodytu adresu. Vėliau šiuos persiųstus pinigus kaltinamojo T. S. nurodymu turėjo paimti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, dalyvavę organizuotoje grupėje kartu su kaltinamuoju T. S..
Taigi, aukščiau išvardintų įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusysis R. Š. paskambinęs skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) dėl parduodamų ąžuolinių ir beržinių briketų, kalbėjo būtent su kaltinamuoju T. S., kuris pasinaudodamas D. Č. banko sąskaitomis, nurodė nukentėjusiajam R. Š. pervesti 420,00 Eur.
Kaltinamasis T. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys veikė tiesiogine tyčia, jie suvokė, jog dalyvaudami organizuotoje grupėje, apgaule esmingai suklaidinę nukentėjusįjį R. Š., neteisėtai ir neatlygintinai pasikėsino savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgyti jo turtą – 420 Eur..
Pažymėtina, kad T. S. pareikštame kaltinime šiame epizode jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį. Teismų praktikoje yra pažymima, jog pripažinus, kad kaltininkų veikai būdinga bendrininkavimo forma - organizuota grupė, visi bendrininkai neatsižvelgiant į jų vaidmenį darant nusikaltimą pripažįstami nusikaltimo vykdytojais ir visų bendrininkų padarytos veikos kvalifikuojamos tik pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, nepateikiant nuorodos į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnį, t. y. tokiu atveju nereikia nustatinėti tokius organizuotos grupės dalyvių vaidmenis, kurie atitiktų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnyje apibrėžtas bendrininkų rūšis (kasacinė nutartis Nr. 2K-433-677/2015).
Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau kaltinamojo T. S. veiksmai šiame epizode iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalies, 22 straipsnio 1 dalies 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojami į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį.
12. Pasikėsinimo sukčiauti R. U. atžvilgiu epizodas.
Kaltinamasis T. S. dalyvaudamas organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdami išankstinę tyčią grupės narių naudai apgaule užvaldyti svetimą turtą, iš anksto koordinuotais veiksmais, t. y. kaltinamajam T. S. vadovaujant bei duodant nurodymus kitiems grupės nariams, apgaule pasikėsino užvaldyti svetimą turtą: kaltinamasis T. S. 2017 m. rugsėjo 4 d. 13.48 val. į internetinį portalą (duomenys neskelbtini) patalpino melagingą skelbimą apie parduodamus medžio pjuvenų briketus, o 2017 m. rugsėjo 14 d. apie 11.00 val. nukentėjusiajam R. U. paskambinus skelbime nurodytu abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), aptarė pirkimo-pardavimo sąlygas, tuomet T. S. skelbimų portale (duomenys neskelbtini) surado skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną, kurį minėtame skelbimų portale buvo patalpinęs A. B., jam paskambino ir apsimetė, kad nori įsigyti parduodamą mobiliojo ryšio telefoną bei pamelavo ir įtikino, kad perkamą prekę dovanos broliui, dėl ko perves daugiau pinigų nei prekė kainuoja, prašė A. B. išgryninti iš sąskaitos gautus pinigus, pasiimti pinigų sumą už mobiliojo ryšio telefoną ir pinigų likutį kartu su mobiliojo ryšio telefonu išsiųsti į (duomenys neskelbtini) esantį paštomatą, tokiu būdu T. S. į nusikalstamą veiką įtraukė A. B. ir gavo jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke, į kurią2017 m. rugsėjo 15 d. nukentėjęs R. U. T. S. nurodymu pervedė 200 eurų už T. S. melagingai parduodamus medžio pjuvenų briketus, kurių T. S. neišsiuntė ir žinodamas, kad siuntą A. B. su nukentėjusiojo R. U. pinigais ir mobiliojo ryšio telefonu išsiuntė, nurodė ją ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paimti iš paštomato, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes ši siunta buvo sustabdyta ir paimta policijos pareigūnų. Taip T. S. apgaulės būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai pasikėsino užvaldyti svetimą turtą – nukentėjusiajam R. U. priklausančius 200 eurų.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode T. S. kaltės nepripažino. Į proceso dalyvių klausimus atsakyti atsisakė.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. U. paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį skelbimų portale (duomenys neskelbtini) rado skelbimą, kad pardavinėjami kuro medžio briketai paletėmis, paletės kaina – 100 eurų. Susigundė, nes buvo ganėtinai gera kaina. Paskambino pardavėjui, susitarė dėl pirkimo ir pardavėjas paprašė pervesti pinigus. Pasiūlė pardavėjui, kad pinigai būtų perduoti vairuotojui, bet pardavėjas atsisakė ir davė elektroninio pašto adresą, į kurį nurodė atsiųsti padaryto piniginio pavedimo kopiją. Gavęs jo banko sąskaitos numerį, pervedė pinigus ir nusiuntė pavedimo kopiją nurodytu elektroniniu paštu. Prasidėjo laiko tempimas, telefono nekėlimas ir taip toliau. Pardavėjo telefono numerį nurodė ikiteisminio tyrimo metu, kuris buvo nurodytas skelbime ir kuriuo susisiekė ir bendravo. Tuo telefono numeriu jis skambino ir rašė trumpąsias SMS žinutes. Jam prisistatė vadybininkas, pagal balsą galėjo būti vidutinio amžiaus. Susitarė, kad pirks dvi paletes. Užsakytas paletes turėjo pristatyti jo nurodytu adresu į (duomenys neskelbtini). Pardavėjas nurodė, kad jie priima pinigus tik banko pavedimu, o ne grynaisiais ir atsiuntė banko sąskaitos numerį, į kurią reikėjo pervesti pinigus. Tiksliai neprisimena, bet galėjo būti, kad pardavėjas banko sąskaitos numerį atsiuntė iš kito telefono numerio. Pinigų gavėjo vardas ir pavardė galėjo būti A. B.. Atrodo, kad pervedė pinigus į nurodytą banko sąskaitą sekančią dieną. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. Po to bandė pardavėjui skambinti, rašyti trumpąsias SMS žinutes, bet po kelių dienų atsiliepė asmuo ir pasakė, kad jis jau kitas telefono numerio savininkas ir nieko nežino. Buvo į pardavėjo nurodytą elektroninio pašto adresą nusiuntęs pinigų pavedimo kopiją. Bendravimas baigėsi po to, kai pervedė pinigus. Jam yra grąžinti pervesti 200 eurų ir civilinio ieškinio byloje nereiškia. Mano, kad ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas vieną kartą. Buvo susitikęs su tyrėja, kuri jam grąžino dalį pervestų pinigų ir telefoną už likusią sumą. Jam 200 eurų buvo grąžinti.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. B. paaiškino, kad 2017 m. patalpino skelbimą į skelbimų portalą (duomenys neskelbtini) apie už 70 eurų parduodamą telefoną „Samsung A3“. Gavo trumpąją SMS žinutę, kad asmuo nori telefoną pirkti. Asmuo pasiteiravo, ar gali telefoną siųsti per paštomatą, pirkėjui atsakė, kad gali. Asmuo pasakė, kad perves į banko sąskaitą 200 eurų ir, kad jis išgrynintų 130 eurų bei įdėtų kartu su telefonu į dėžutę jo broliui gimtadienio dovanai. Viską, ko prašė pardavėjas, padarė ir telefoną bei 130 eurų išsiuntė. Pirkėjo telefono numerį ikiteisminio tyrimo metu pateikė pareigūnams, kadangi jį turėjo išsisaugojęs, nes pirkėjas jam sukėlė įtarimą. Pirkėjas dėl telefono kainos nesiderėjo. Pirkėjui nurodė savo banko sąskaitą. Už telefoną turėjo gauti 70 eurų, bet pardavėjas nurodė, kad perves daugiau pinigų, t. y. broliui ar giminaičiui kaip gimtadienio dovanai. Telefoną ir pinigus išsiuntė į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Pirkėjas nurodė paštomato adresą, kuriuo siunta turėjo būti išsiųsta. Atrodo, paštomatas prie parduotuvės ,,IKI“. Siuntos gavėjas buvo vyras. Dar galvojo nesiųsti siuntos, jei pinigų siuntėjo ir siuntos gavėjo pavardės nesutaps. Kilo įtarimų dėl bendravimo žinutėmis, nes pirkėjas į jo skambutį neatsiliepė. Stiprių įtarimų nekilo, todėl siuntinį išsiuntė nurodytu adresu. Kiek pamena, siuntos gavėjo ir pinigus pervedusio asmens pavardė buvo tokia pati.
Protokole-pareiškime nurodyta, kad R. U. surado skelbimą interneto tinklapyje (duomenys neskelbtini) apie parduodamus kuro briketus. Susisiekus telefonu pardavėjas pareikalavo pervesti 200 eurų avansą į nurodytą sąskaitą, priklausančią A. B.. Pervedus pinigus žadėjo pristatyti prekę, tačiau jos nepristatė ir telefonu nebeatsiliepė (12 t., b. l. 140).
Nukentėjęs R. U. prie liudytojo apklausos pateikė susirašinėjimą su skelbimą patalpinusiu asmeniu patvirtinančius išrašus ir mokėjimo kvitą (12 t., b. l. 147-152).
A. B. sąskaitos išrašu nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. nukentėjęs R. U. A. B. pervedė 200 eurų (12 t., 189-190).
A. B. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė susirašinėjimo kopijas su asmeniu ir siuntos išsiuntimo duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) (12 t., b. l. 167-171).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta siunta, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) (išsiųsta A. B.) (13 t., b. l. 190-192).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad siunta Nr. (duomenys neskelbtini) yra supakuota į kartoninę dėžutę bei apklijuota rudos spalvos lipnia juosta. Ant dėžutės užklijuotas „LP Express“ lipdukas, o jame rašomas siuntėjas „A. B.“, siuntėjo terminalas – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), siuntėjo kontaktai „(duomenys neskelbtini)“, siuntos gavėjas „M. U.“, gavėjo terminalas – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gavėjo kontaktai „(duomenys neskelbtini)“, el. paštas (duomenys neskelbtini). Atplėšus plastikinę plėvelę ir atidarius dėžutę, viduje rasta mažesnė, mėlynos spalvos dėžutė, kurioje supakuotas juodos spalvos mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)). Dėžutėje taip pat įdėtas telefono įkrovėjas, ausinės, dokumentai, telefono dėklas ir 130 eurų (dvi kupiūros po 50 eurų, Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), viena 20 eurų kupiūra, Nr. (duomenys neskelbtini) ir viena 10 eurų kupiūra, Nr. (duomenys neskelbtini) (16 t., b. l. 163-169).
Mobilaus ryšio telefonas Samsung „Galaxy A3“ ir 130 eurų grąžinti nukentėjusiajam R. U. (12 t., b. l. 156).
Kratos protokole pas įtariamąjį T. S. gyvenamojoje patalpoje, esančioje Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, nurodyta, kad kratos metu spintelės viršutiniame stalčiuje rasti lapeliai su įvairiais užrašais (21 t., b. l. 11-13, 19).
Apžiūrėtas rastas lapelis yra gelsvos spalvos popieriaus lapas, ant kurio užrašyta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) M. U. (21 t., b. l. 21-22, 26).
Gautais duomenimis nustatyta, kad nukentėjęs R. U. bendravo su asmeniu pagal skelbimą abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris yra išankstinio apmokėjimo paslauga ir laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 27 d. iki 2017 m. rugsėjo 7 d. veikė IMEI, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) ir laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d. veikė IMEI, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (13 t., b. l. 5).
Vilniaus AVPK Vilniaus miesto PK vyr. tyrėjos tarnybiniu pranešimu dėl skambučių išklotinių analizės nustatyta, kad nukentėjęs R. U., internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) radęs skelbimą dėl parduodamų briketų bei skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) susisiekęs su pardavėju (bei vėliau bendravo telefono numeriu (duomenys neskelbtini)), susitarė dėl 2 tonų briketų pirkimo. Ikiteisminio tyrimo metu, gavus abonento Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines, buvo nustatyta, kad abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 12 d. bendravo su nukentėjusiajam R. U. priklausančiu abonentu Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad abonento Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo su nukentėjusiajam R. U. priklausančiu abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 14 d. bei 2017 m. rugsėjo 15 d., bei su A. B. priklausančiu abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 13-15 d. Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad abonento Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. buvo prisijungęs prie įmonės UAB „Telia“ bazinių stočių (duomenys neskelbtini). Nurodytos įmonės UAB „Telia“ bazinės stotys (duomenys neskelbtini) yra adresu (duomenys neskelbtini). (13 t., b. l. 27, 62, 60, 79, 179).
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateiktu pranešimu nustatyta, kad MRT, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), rastas 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 11.45 val. kratų metu I-ame sektoriuje, Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (2 t., b. l. 25).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas rastas mobiliojo ryšio telefonas, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 26-27).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas pateiktas mobiliojo ryšio telefonas (MRT) „Samsung SM-A300FU“ yra auksinės spalvos korpusu, liečiamu ekranu. Ant MRT nugarinės dalies dangtelio matyti atspaustas IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Įdėta SIM kortelė „Ežys“. Apžiūrint MRT, jį įjungus jokių kombinacijų atlikti negalima, nes prašomas kodas, MRT užrakintas (2 t., b. l. 32-36).
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateiktu pranešimu nustatyta, kad MRT, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), rastas 2017 m. rugsėjo 4 d. apie 9.15 val. kratų metu I-ame sektoriuje, Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (13 t., b. l. 122).
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos gautu pranešimu nustatyta, kad MRT, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), pareikalavus pateiktas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (duomenys neskelbtini) (13 t., b. l. 124,126).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas pateiktas mobiliojo ryšio telefonas (MRT) „Sony Xperia F311“ yra sidabrinės ir baltos spalvos korpusu, liečiamu ekranu. Įdėta SIM kortelė „Ežys“. Apžiūrint MRT, jį įjungus jokių kombinacijų atlikti negalima, nes prašomas kodas, MRT užrakintas (13 t., b. l. 127).
Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiosios tyrėjos M. B. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad MRT, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudota SIM kortelė, kurios abonentiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiais abonentiniais numeriais patalpinti skelbimai, pagal kuriuos nukentėję asmenys skambino ir kreipėsi dėl parduodamų prekių, kurių negaudavo, tokiu būdu buvo įvykdyta eilė sukčiavimų. Aukščiau paminėtais abonentiniais numeriais nusikalstamos veikos įvykdytos laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d., o būtent: (duomenys neskelbtini) (sukčiavimas N. V. atžvilgiu); (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai M. P., R. U., R. Š., Ž. S. atžvilgiu). Visus šiuos duomenis patvirtina ikiteisminio tyrimo metu (šiuose epizoduose) gautos minėtų abonentinių numerių išklotinės ir jų analizė, taip pat šie duomenys nustatyti iš mobiliojo ryšio telefonų IMEI kontrolės bei iš pateiktų UAB „Diginet LTU“ duomenų, kuriais nustatyta, kad skelbimai patalpinti bei apmokėti iš tų pačių minimų abonentinių numerių. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys, kad analizuojant aukščiau paminėtų abonentinių numerių gautas išklotines, nustatyta, kad šie abonentiniai numeriai, kurie veikė minėtame IMEI, rišosi prie bazinių stočių, kurių veikimo zona –(duomenys neskelbtini). Apibendrinant nurodyta, kad įtariamasis T. S. nusikaltimo padarymui (šioms aukščiau paminėtoms 5 veikoms) nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d. naudojo MRT, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (rastas Pravieniškių pataisos namuose). Pažymėta ir tai, kad abonentiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai M. P., R. Š., R. U., Ž. S. atžvilgiu) yra veikę ir kitame MRT, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 180-181).
UAB „Diginet LTU“ pateiktais duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. rugsėjo 9 d. nurodytu abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) įdėti skelbimai (duomenys neskelbtini) portale apie parduodamus medžio pjuvenų briketus. Skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenyse nurodyti skirtingi IP adresai: laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 9 d. 12.39 val., 15.23 val., 15.57 val., 15.12 val., IP adresas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 9 d. 8.17 val. IP adresas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 9 d. 11.00 val. IP adresas (duomenys neskelbtini). Jungtasi abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Šis abonentinis numeris veikė IMEI, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (13 t., b. l. 133-134, 149, 151,153, 155, 163, 172).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.
Pagal baudžiamosios teisės teoriją ir susiklosčiusią teismų praktiką, tam, kad būtų pripažinta, jog asmuo nusikaltimą padarė organizuotoje grupėje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį yra būtina: pirma, asmuo bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitartų su kitu asmeniu (ar asmenimis) daryti kelis nusikaltimus ar vieną sunkų nusikaltimą; antra, kiekvienas grupės narys turi tam tikrą užduotį arba turėti skirtingus vaidmenis. Organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų ir jos subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-207-518/2016).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja išnagrinėjus ir patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją bei susiejus ją į vieningą visumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus daro išvadą, kad jų pakanka konstatuoti, jog kaltinamojo T. S., kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos – pasikėsinimo sukčiauti dalyvaujant organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis nukentėjusiojo R. U. atžvilgiu yra visiškai įrodyta aukščiau išvardintų, teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, dėl kurių patikimumo teismui nekyla jokių abejonių. Tokia išvada darytina ištyrus ir sugretinus byloje esančius įrodymus, juos palyginus tarpusavyje bei susiejus į vieningą visumą.
Kaltinamojo T. S. neprisipažinimas nusikalstamos veikos padaryme šiame epizode vertinamas kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamojo T. S. kaltę patvirtina tai, kad nukentėjusysis R. U. radęs skelbimų portale (duomenys neskelbtini) skelbimą apie parduodamus kuro briketus, paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris, kaip matyti iš Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiosios tyrėjos M. B. tarnybinio pranešimo, veikė mobiliajame ryšio telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 180-181). Pažymėtina, kad su nukentėjusiuoju R. U. kontaktuota ir iš kito abonentinio numerio (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina UAB „Diginet LTU“ pateikti duomenys, kuriuose nurodyta, kad įdėtas skelbimas (duomenys neskelbtini) apie parduodamus kuro briketus patalpintas ir apmokėtas iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), kuris laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 27 d. iki 2017 m. rugsėjo 7 d. veikė mobilaus ryšio telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir laikotarpiu 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d. veikė mobilaus ryšio telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (13 t., b. l. 5). Tai, kad nukentėjusysis R. U. bendravo būtent su kaltinamuoju T. S. įrodo ne tik Vilniaus AVPK Vilniaus miesto PK vyriausiosios tyrėjos tarnybinis pranešimas, kuriuo nustatyta, kad išanalizavus gautas abonentinių numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skambučių išklotines matyti, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. pasinaudojant abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. rugsėjo 14 d. pasinaudojant abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) buvo kontaktuota su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi nukentėjusysis R. U. (13 t., b. l. 27, 60, 60, 79, 179), bet ir tai, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 27 d. iki 2017 m. rugsėjo 7 d., veikė mobilaus ryšio telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (12 t., b. l. 51), ir kaip Tauragės AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo K. P. 2018 m. lapkričio 22 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog gavus atsakymą iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, jog mobilaus ryšio telefonas IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išimtas, buvo nustatyta, kad juo naudojasi galimai kitas asmuo – kaltinamasis T. S. (1 t., b. l. 180–181). Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad 2017 m. rugsėjo 4 d., apie 9.15 val. buvo rastas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje I-ajame sektoriuje mobilaus ryšio telefonas, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (13 t., b. l. 122) ir 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 11.45 val. buvo rastas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje I-ajame sektoriuje mobilaus ryšio telefonas, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 25), ten pat kur ir kaltinamasis T. S. atliko laisvės atėmimo bausmę. Taip pat abonentiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d., veikė vietoje ir rišosi prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini), kurių adresas (duomenys neskelbtini) (12 t., b. l. 49-50). Taigi į bazinių stočių veikimo teritoriją patenka ir Pravieniškių pataisos namai, kuriuose tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę nuteistasis T. S.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis T. S. darydamas nusikalstamas veikas naudojosi abonentiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie veikė mobilaus ryšio telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), bei buvo naudojami ir kituose sukčiavimo epizoduose, t. y. sukčiavimai N. V., M. P., R. Š., Ž. S. atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, kad abonentiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai M. P., Ž. S. atžvilgiu) yra veikę ir kitame mobilaus ryšio telefone kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (rastas Pravieniškių pataisos namuose) (2 t., b. l. 146-147). Be to, abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo patalpintas skelbimas (duomenys neskelbtini) apie parduodamus kuro briketus, veikė ir kitame mobilaus ryšio telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo naudojamas kituose sukčiavimo epizoduose, t. y. sukčiavimai A. J., K. K., K. Č., M. V., A. G., B. B., T. K., L. S. ir G. G. atžvilgiu (2 t., b. l. 146-147).
Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, šiuo (duomenys neskelbtini) abonentiniu numeriu buvo talpinami skelbimai, pagal kuriuos asmenys skambindavo ir kreipdavosi dėl parduodamų prekių, kurių negaudavo, tokiu būdu buvo įvykdyta eilė sukčiavimų. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis T. S. bendraudamas su nukentėjusiuoju R. U., jam nurodė liudytojo A. B. banko sąskaitos numerį, į kurią nukentėjusysis pervedė 200,00 Eur avansą už kuro briketus. Tai patvirtina A. B. sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. nukentėjusysis R. U. pervedė 200,00 Eur A. B. (12 t., b. l. 189-190). Tuo tarpu, kaip pats liudytojas A. B. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį su juo buvo susisiekta iš kito abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) dėl parduodamo mobilaus telefono „Samsung Galaxy A3“, kuris kainavo 70 Eur. Pokalbiu metu pirkėjas jam nurodė, kad persiųs daugiau pinigų, t. y. 200,00 Eur, iš jų 130,00 Eur jis turės išgryninti ir kartu su mobilaus ryšio telefonu „Samsung Galaxy A3“ išsiųsti per paštomatą į (duomenys neskelbtini), nes tai bus dovana pirkėjo broliui. Iš apžiūros protokolo matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą šis siuntinys buvo rastas ir apžiūrėtas, o jame buvo rastas mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy A3“ ir 130,00 Eur (16 t., b. l. 163-169). Tai, kad kaltinamasis T. S. pasinaudodamas kitų asmenų sąskaitomis, į kurias siųsdavo pinigus nukentėjusieji už neva perkamas prekes ir tokiu neteisėtu būdu įgydavo svetimą turtą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino kaltinamasis M. M., apklaustas ankstesniuose epizoduose. Akivaizdu, kad kaltinamasis T. S. atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje negalėjo pats fiziškai įgyvendinti šių sukčiavimo veiksmų, todėl jam reikėjo asmenų, kurie padėtų visa tai įgyvendinti. Todėl kaltinamasis T. S., pasinaudodamas kitų asmenų sąskaitomis, į kurias nukentėjusieji kaltinamojo T. S. nurodymu siųsdavo pinigus už neva perkamas kaltinamojo prekes, o asmenys į kurių sąskaitas buvo pervedami nukentėjusiųjų asmenų pinigai, nežinodami, kad daro nusikalstamas veikas, juos išgrynindavo ir išsiųsdavo per paštomatą kaltinamojo T. S. nurodytu adresu. Vėliau šiuos persiųstus pinigus kaltinamojo T. S. nurodymu turėjo paimti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, dalyvavę organizuotoje grupėje kartu su kaltinamuoju T. S..
Taigi, aukščiau išvardintų įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusysis R. U. paskambinęs skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) dėl parduodamo kuro briketų, kalbėjo būtent su kaltinamuoju T. S., kuris pasinaudodamas A. B. banko sąskaita, nurodė nukentėjusiajam R. U. pervesti 200,00 Eur.
Kaltinamasis T. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys veikė tiesiogine tyčia, jie suvokė, jog dalyvaudami organizuotoje grupėje, apgaule esmingai suklaidinę nukentėjusįjį R. U., neteisėtai ir neatlygintinai pasikėsino savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgyti jo turtą – 200 Eur.
Pažymėtina, kad T. S. pareikštame kaltinime šiame epizode jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį. Teismų praktikoje yra pažymima, jog pripažinus, kad kaltininkų veikai būdinga bendrininkavimo forma - organizuota grupė, visi bendrininkai neatsižvelgiant į jų vaidmenį darant nusikaltimą pripažįstami nusikaltimo vykdytojais ir visų bendrininkų padarytos veikos kvalifikuojamos tik pagal BK specialiosios dalies straipsnį, nepateikiant nuorodos į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnį, t. y. tokiu atveju nereikia nustatinėti tokius organizuotos grupės dalyvių vaidmenis, kurie atitiktų BK 24 straipsnyje apibrėžtas bendrininkų rūšis (kasacinė nutartis Nr. 2K-433-677/2015).
Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau kaltinamojo T. S. veiksmai šiame epizode iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalies, 22 straipsnio 1 dalies 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojami į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį.
13. Pasikėsinimo sukčiauti N. V. atžvilgiu epizodas.
Kaltinamasis T. S. dalyvaudamas organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdami išankstinę tyčią grupės narių naudai apgaule užvaldyti svetimą turtą, iš anksto koordinuotais veiksmais, t. y. kaltinamajam T. S. vadovaujant bei duodant nurodymus kitiems grupės nariams, apgaule pasikėsino užvaldyti svetimą turtą: kaltinamasis T. S. 2017 m. rugsėjo 12 d. 16.34 val. į internetinį portalą (duomenys neskelbtini) patalpino melagingą skelbimą apie parduodamas medienos granules, o 2017 m. rugsėjo 15 d. apie 11.24 val. nukentėjusiajam N. V. paskambinus skelbime nurodytu abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), aptarė pirkimo-pardavimo sąlygas, tuomet T. S. skelbimų portale (duomenys neskelbtini) surado skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną, kurį minėtame skelbimų portale buvo patalpinęs L. V., jam paskambino ir apsimetė, kad nori įsigyti parduodamą mobiliojo ryšio telefoną bei pamelavo ir įtikino, kad perkamą prekę dovanos broliui, dėl ko perves daugiau pinigų nei prekė kainuoja, prašė L. V. išgryninti iš sąskaitos gautus pinigus, pasiimti pinigų sumą už mobiliojo ryšio telefoną ir pinigų likutį kartu su mobiliojo ryšio telefonu išsiųsti į (duomenys neskelbtini) esantį paštomatą, tokiu būdu T. S. į nusikalstamą veiką įtraukė L. V. ir gavo jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, į kurią 2017 m. rugsėjo 15 d. nukentėjęs N. V. T. S. nurodymu pervedė 200 eurų už T. S. melagingai parduodamas medienos granules, kurių T. S. neišsiuntė ir žinodamas, kad siuntą L. V. su nukentėjusiojo N. V. pinigais ir mobiliojo ryšio telefonu išsiuntė, nurodė ją ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paimti iš paštomato, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes ši siunta buvo sustabdyta ir paimta policijos pareigūnų. Taip apgaulės būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai T. S. pasikėsino užvaldyti svetimą turtą – nukentėjusiajam N. V. priklausančius 200 eurų.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode T. S. kaltės nepripažino. Į proceso dalyvių klausimus atsakyti atsisakė.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjęs N. V. paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo mėnesio viduryje skelbimų portale (duomenys neskelbtini) ieškojo granulių. Rado skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad parduodamos medžio granulės. Už toną medžio granulių pardavėjas prašė apie 140 Eur. Skelbime buvo nurodytas pardavėjo numeris, kuriuo ir paskambino. Paskambinus nurodytu telefono numeriu, atsiliepė vyriškas balsas. Pardavėjas nurodė, kad pas juos yra tokia tvarka, kad jie paima avansą už prekes ir tik tada atveža prekes. Jis norėjo pirkti 4 tonas medžio granulių, todėl užsakymo kaina buvo 600 Eur. Iš pradžių pardavėjas norėjo, kad iš karto pervestų visą sumą, tačiau jam nesutikus, pardavėjas nurodė perversti 200 Eur. Pardavėjas jam trumpąją SMS žinute atsiuntė banko sąskaitos numerį bei nurodė gavėją, kuris buvo L. V., kuriam ir pervedė 200 Eur avansą už medžio granules. Pardavėjas žadėjo, jog prekes pristatys per dvi dienas ir sakė, kad paskambins patikslinti laiką. Jam paskambinus nurodytu telefonu pardavėjui, telefonas buvo jau išjungtas ir susisiekti buvo neįmanoma. Po to, skelbimas buvo dingęs iš (duomenys neskelbtini) ir vėliau su juo susiekė policijos pareigūnai, bei grąžino jam 120 Eur ir telefoną. Jam viskas yra atlyginta, civilinio ieškinio nereiškia.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. V. paaiškino, kad 2017 m. sulaukė skambučio dėl parduodamo telefono. Asmuo paklausė, ar jis galės telefoną siųsti paštomatu ir ar galės įdėti pinigų, jei pirkėjas perves didesnę pinigų sumą. Tai turėjo būti gimtadienio dovana jo broliui. Su prašymu sutiko. Po kelių dienų, ar po savaitės pirkėjas pasakė, kad perves pinigus ir paklausė, ar galės išsiųsti siuntinį tą pačią dieną, pirkėjui atsakė, jog galės. Gavęs pinigus įdėjo gautų pinigų perteklių, atrodo 50 eurų, telefoną su priedais ir nunešęs į paštomatą išsiuntė. Dar tą pačią savaitę jam paskambino kriminalistas ir pasakė, kad pateko į kažkokias sukčiavimo pinkles. Siuntinį siuntė kažkur į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Gerai neprisimena, tačiau siuntos gavėjęs buvo V.. Skelbimą buvo patalpinęs į (duomenys neskelbtini) skelbimų portalą. Skelbimas buvo įdėtas apie pusę metų, tačiau juo niekas nesidomėjo iki 2017 m. vasaros. Pardavinėjo telefoną „Blu Energy X“, kurio kaina buvo apie 80 eurų. Dėl telefono jam paskambino vyriškis, mano, kad jauno amžiaus. Atrodo, jog į jo banko sąskaitą buvo pervesta 100 eurų. Gerai neprisimena, kokią sumą jam pervedė pirkėjas, kadangi jau praėjo daug laiko. Pasiliko pinigus už telefoną, o likusius pinigus įdėjo į dėžutę kartu su telefonu paštomatu išsiuntė nurodytu adresu. Dėl šio įvykio buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir ten jo parodymai yra tiksliausi, kadangi nuo įvykio dar nebuvo praėję tiek daug laiko. Gali būti, kad jam į banko sąskaitą buvo pervesta 200 eurų ir už telefoną jam liko 80 eurų. Gerai pinigų sumų neprisimena.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojo L. V. paaiškinimais nustatyta, kad liudytojas 2017 metais, maždaug nuo birželio mėnesio (tiksliai nepamena) internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) buvo įdėjęs skelbimą, kuriame nurodė, kad parduoda mobilaus ryšio telefoną „Blu Energy X“ už 80 eurų sumą. Paskambinęs jam telefono pirkėjas pasiteiravo, ar jis dar turi skelbime nurodytą telefoną, ar telefoną galėtų išsiųsti per Lietuvos pašto Express paštomatą bei vyriškis nurodė, kad šį telefoną nori padovanoti broliui gimtadienio proga. Jis pirkėjui pasiūlė telefoną išsiųsti per Lietuvos paštą registruotu paštu, bet pirkėjas nurodė, kad šis telefonas bus siunčiamas jo broliui nepilnamečiui, todėl jis negalėtų prekės atsiimti tokiu būdu, todėl geriau, kad telefoną išsiųstų per Lietuvos pašto Express paštomatą. Taip pat pokalbio metu pirkėjas pasakė, kad į jo nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) persiųs 200 eurų, nors telefoną pardavė už 80 eurų. Pirkėjas paklausė, ar jis sutinka, kad iš pervestų jo 200 eurų sau pasiliktų 80 eurų (už minėtą telefoną), o likusius 120 eurų nuimtų nuo sąskaitos ir juos išsiųstų kartu su telefonu. Gavus pirkėjo pervestus pinigus, jis (liudytojas) SMS žinute susisiekė su pirkėju, parašydamas jam, kad pinigus gavo. Tada pirkėjas atrašė ir nurodė adresą (duomenys neskelbtini), kuriuo turėjo išsiųsti minėtą telefoną ir 120 eurų grynaisiais. Jis tą pačią dieną, tai yra 2017 m. rugsėjo 15 d. vakare, nuėjęs adresu (duomenys neskelbtini), per Lietuvos pašto Express paštomatą pirkėjo aukščiau jau minėtu adresu į (duomenys neskelbtini) išsiuntė dėžutėje supakuotą telefoną „Blu Energy X“, kartu išsiųsdamas 120 eurų grynaisiais (14 t., b. l. 24-25).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinus liudytojo L. V. parodymus, liudytojas nurodė, kad palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes parodymai yra teisingi.
Tauragės AVPK vyresniosios tyrėjos L. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, leidžiančių grįsti įtarimą, kad T. S., atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, kartu su M. M. (išleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2017 m. rugpjūčio 30 d.), bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikdami organizuotoje grupėje, iš anksto pasiskirstydami vaidmenimis, 2017 m. rugpjūčio-spalio mėnesiais apgaule – naudodami panašias schemas, įgijo (ar pasikėsino įgyti) kelių dešimčių asmenų turtą (pinigus), o būtent: N. V. pervedė iš savo sąskaitos 200 eurų už perkamą prekę, kurios negavo, todėl byloje (duomenys neskelbtini) reikalinga pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (8 t., b. l. 1-4).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjęs N. V. pateikė susirašinėjimo su asmeniu, pardavinėjusiu medžio granules, dokumento kopiją (14 t., b. l. 17-18).
Nukentėjusio N. V. sąskaitos išrašu nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 15 d, nukentėjęs N. V. L. V. pervedė 200 eurų (14 t., b. l. 53, 62).
L. V. sąskaitos išrašu nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. nukentėjęs N. V. pervedė 200 eurų į L. V. sąskaitą (14 t., b. l. 53, 56).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta siunta, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) (išsiųsta L. V.)(13 t., b. l. 190-192).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta rasta siunta Nr. (duomenys neskelbtini), kuri supakuota į kartoninę dėžutę bei apklijuota permatoma lipnia juosta. Ant dėžutės užklijuotas Lietuvos pašto Express lipdukas, o jame rašomas siuntėjas „L. V.“, siuntėjo terminalas – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), siuntėjo kontaktai „(duomenys neskelbtini)“, siuntos gavėjas „M. V.“, gavėjo terminalas – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gavėjo kontaktai „(duomenys neskelbtini)“. Atplėšus lipnią juostą ir atidarius dėžutę, viduje rasta mažesnė, juodos spalvos dėžutė, kurioje supakuotas juodos spalvos mobiliojo ryšio telefonas „BLU“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Telefonas įdėtas į plastikinį dėklą, o šalia jo taip pat supakuotas baltos spalvos įkrovėjas su laidu, ausinės ir 120 eurų grynais (dvi kupiūros po 50 eurų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), viena 20 eurų kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini))(16 t., b. l. 163-193).
Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiojo tyrėjo S. A. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad išanalizavus gautas abonentinių numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. skambučių išklotines, nustatyta, kad asmuo, pasinaudodamas MRT Nr. (duomenys neskelbtini) (SIM kortelė naudota telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi T. S.), kontaktavo su abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi, kaip nustatyta, nukentėjęs N. V.. Abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas vietovėje ir rišosi prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini), kurių adresas – (duomenys neskelbtini) (14 t., b. l. 26-27).
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateiktu pranešimu nustatyta, kad MRT, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), rastas 2017 m. rugsėjo 4 d. apie 9.15 val. kratų metu I-ame sektoriuje, Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (13 t., b. l. 122).
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateiktu raštu nustatyta, kad MRT, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), pareikalavus pateiktas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (duomenys neskelbtini) (13 t., b. l. 124, 126).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas pateiktas mobiliojo ryšio telefonas (MRT) „Sony Xperia F311“ yra sidabrinės ir baltos spalvos korpusu, liečiamu ekranu. Įdėta SIM kortelė „Ežys“. Apžiūrint MRT, jį įjungus jokių kombinacijų atlikti negalima, nes prašomas kodas, MRT užrakintas (13 t., b. l. 127).
Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiosios tyrėjos M. B. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad MRT, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudota SIM kortelė, kurios abonentiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiais abonentiniais numeriais patalpinti skelbimai, pagal kuriuos nukentėję asmenys skambino ir kreipėsi dėl parduodamų prekių, kurių negaudavo, tokiu būdu buvo įvykdyta eilė sukčiavimų. Aukščiau paminėtais abonentiniais numeriais nusikalstamos veikos įvykdytos laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d., o būtent: (duomenys neskelbtini) (sukčiavimas N. V. atžvilgiu); (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai M. P., R. U., R. Š., Ž. S. atžvilgiu)(2 t., b. l. 146-147).
Mobilaus ryšio telefonas „BLUE“ ir 120 eurų grąžinti nukentėjusiajam N. V. (14 t., b. l. 16).
UAB „Diginet LTU“ pateiktais duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. rugsėjo 16 d. įdėtas skelbimas (duomenys neskelbtini) portale apie parduodamas medienos granules „Liko 10 tonų“. Šis skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėtas iš vartotojo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (12 t., b. l. 126).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.
Pagal baudžiamosios teisės teoriją ir susiklosčiusią teismų praktiką, tam, kad būtų pripažinta, jog asmuo nusikaltimą padarė organizuotoje grupėje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį yra būtina: pirma, asmuo bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitartų su kitu asmeniu (ar asmenimis) daryti kelis nusikaltimus ar vieną sunkų nusikaltimą; antra, kiekvienas grupės narys turi tam tikrą užduotį arba turėti skirtingus vaidmenis. Organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų ir jos subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-207-518/2016).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja išnagrinėjus ir patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją bei susiejus ją į vieningą visumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus daro išvadą, kad jų pakanka konstatuoti, jog kaltinamojo T. S., kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos – sukčiavimo dalyvaujant organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis nukentėjusiojo N. V. atžvilgiu yra visiškai įrodyta aukščiau išvardintų, teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, dėl kurių patikimumo teismui nekyla jokių abejonių. Tokia išvada darytina ištyrus ir sugretinus byloje esančius įrodymus, juos palyginus tarpusavyje bei susiejus į vieningą visumą.
Kaltinamojo T. S. neprisipažinimas nusikalstamos veikos padaryme šiame epizode vertinamas kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamojo T. S. kaltę patvirtina tai, kad nukentėjusysis N. V., radęs skelbimų portale (duomenys neskelbtini) skelbimą apie parduodamas medžio granules, paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris, kaip matyti iš Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiosios tyrėjos M. B. tarnybinio pranešimo, veikė mobiliajame ryšio telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 146-147). Remiantis UAB „Diginet LTU“ pateiktais duomenimis, juose nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. rugsėjo 16 d. įdėtas skelbimas (duomenys neskelbtini) apie parduodamas medienos granules patalpintas ir apmokėtas iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) (12 t., b. l. 126). Tai, kad nukentėjusysis N. V. bendravo būtent su kaltinamuoju T. S. įrodo Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo S. A. tarnybinis pranešimas kuriuo nustatyta, kad išanalizavus gautas abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. spalio 24 d. skambučių išklotines matyti, kad pasinaudojant abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu veikė mobilaus ryšio telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo kontaktuota su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi kaip nustatyta nukentėjusysis N. V. (14 t., b. l. 26-277). Šias aplinkybes sustiprina tai, kad 2017 m. rugsėjo 4 d., apie 9.15 val. buvo rastas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje I-ajame sektoriuje mobilaus ryšio telefonas, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (13 t., b. l. 122), ten pat kur ir kaltinamasis T. S. atliko laisvės atėmimo bausmę. Taip pat abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d., veikė vietoje ir rišosi prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini), kurių adresas (duomenys neskelbtini) (13 t., b. l. 122). Taigi į bazinių stočių veikimo teritoriją patenka ir Pravieniškių pataisos namai, kuriuose tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę nuteistasis T. S.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis T. S. darydamas nusikalstamas veikas – sukčiavimus naudojo tą patį mobilaus ryšio telefoną, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir su kitu abonentiniu numeriu, t. y. (duomenys neskelbtini) (sukčiavimas M. P., R. Š., R. U., Ž. S. atžvilgiu). Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, šiuo abonentiniu numeriu buvo talpinami skelbimai, pagal kuriuos asmenys skambindavo ir kreipdavosi dėl parduodamų prekių, kurių negaudavo, tokiu būdu buvo įvykdyta eilė sukčiavimų. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis T. S. bendraudamas su nukentėjusiuoju N. V., jam nurodė liudytojo L. V. banko sąskaitos numerį, į kurią pervedė 200,00 Eur už medžio granules. Tai patvirtina L. V. sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. nukentėjusysis N. V. pervedė 200,00 Eur L. V. (14 t., b. l. 53, 56). Tuo tarpu, kaip pats liudytojas L. V. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį su juo buvo susisiekta dėl parduodamo mobilaus telefono „Blu Energy X“, kuris kainavo 80 Eur. Pokalbio metu jam nurodė, kad persiųs daugiau pinigų, t. y. 200,00 Eur, iš jų 120,00 Eur turės išgryninti ir kartu su mobilaus ryšio telefonu „Blu Energy X“ išsiųsti per paštomatą į (duomenys neskelbtini). Tačiau, kaip matyti iš apžiūros protokolo, šis siuntinys, atliekant ikiteisminį tyrimą, buvo rastas ir apžiūrėtas, kuriame rasta mobilaus ryšio telefonas „Blu Energy X“ ir 120,00 Eur (16 t., b. l. 163-193). Tai, kad kaltinamasis T. S. pasinaudodamas kitų asmenų sąskaitomis, į kurias siųsdavo pinigus nukentėjusieji už neva perkamas prekes ir tokiu neteisėtu būdu įgydavo svetimą turtą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino kaltinamasis M. M., apklaustas ankstesniuose epizoduose. Akivaizdu, kad kaltinamasis T. S. atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje negalėjo pats fiziškai įgyvendinti šių sukčiavimo veiksmų, todėl jam reikėjo asmenų, kurie padėtų visa tai įgyvendinti. Todėl kaltinamasis T. S., pasinaudodamas kitų asmenų sąskaitomis, į kurias nukentėjusieji kaltinamojo T. S. nurodymo siųsdavo pinigus už neva perkamas kaltinamojo prekes, o asmenys į kurių sąskaitas buvo pervedami nukentėjusiųjų asmenų pinigai, nežinodami, kad daro nusikalstamas veikas, juos išgrynindavo ir išsiųsdavo per paštomatą kaltinamojo T. S. nurodytu adresu. Vėliau šiuos persiųstus pinigus kaltinamojo T. S. nurodymu turėjo paimti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, dalyvavę organizuotoje grupėje kartu su kaltinamuoju T. S..
Taigi, aukščiau išvardintų įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusysis N. V. paskambinęs skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) dėl parduodamų medžio granulių, kalbėjo būtent su kaltinamuoju T. S., kuris pasinaudodamas L. V. banko sąskaita, nurodė nukentėjusiajam N. V. pervesti 200,00 Eur sumą.
Kaltinamasis T. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys veikė tiesiogine tyčia, jie suvokė, jog dalyvaudami organizuotoje grupėje, apgaule esmingai suklaidinę nukentėjusįjį N. V., neteisėtai ir neatlygintinai pasikėsino savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgyti jo turtą – 200 Eur ir to norėjo bei siekė.
Pažymėtina, kad T. S. pareikštame kaltinime šiame epizode jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį. Teismų praktikoje yra pažymima, jog pripažinus, kad kaltininkų veikai būdinga bendrininkavimo forma - organizuota grupė, visi bendrininkai neatsižvelgiant į jų vaidmenį darant nusikaltimą pripažįstami nusikaltimo vykdytojais ir visų bendrininkų padarytos veikos kvalifikuojamos tik pagal BK specialiosios dalies straipsnį, nepateikiant nuorodos į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnį, t. y. tokiu atveju nereikia nustatinėti tokius organizuotos grupės dalyvių vaidmenis, kurie atitiktų BK 24 straipsnyje apibrėžtas bendrininkų rūšis (kasacinė nutartis Nr. 2K-433-677/2015).
Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau kaltinamojo T. S. veiksmai šiame epizode iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalies, 22 straipsnio 1 dalies 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojami į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį.
14. Sukčiavimo G. K. atžvilgiu epizodas.
Kaltinamasis T. S. dalyvaudamas organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdami išankstinę tyčią grupės narių naudai apgaule užvaldyti svetimą turtą, iš anksto koordinuotais veiksmais, t. y. kaltinamajam T. S. vadovaujant bei duodant nurodymus kitiems grupės nariams, apgaule užvaldė svetimą turtą: kaltinamasis T. S. 2017 m. rugsėjo 24 d. 9.31 val. į internetinį portalą (duomenys neskelbtini) patalpino melagingą skelbimą apie parduodamus medžio pjuvenų briketus, o 2017 m. rugsėjo 29 d. apie 21.36 val. nukentėjusiajai G. K. paskambinus skelbime nurodytu abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), aptarė pirkimo-pardavimo sąlygas, tuomet T. S. skelbimų portale (duomenys neskelbtini) surado skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną, kurį minėtame skelbimų portale buvo patalpinusi S. J. (dabartinė pavardė V.), jai paskambino ir apsimetė, kad nori įsigyti parduodamą mobiliojo ryšio telefoną bei pamelavo ir įtikino, kad perkamą prekę dovanos broliui, dėl ko perves daugiau pinigų nei prekė kainuoja, prašė S. J. (dabartinė pavardė V.) išgryninti iš sąskaitos gautus pinigus, pasiimti pinigų sumą už mobiliojo ryšio telefoną ir pinigų likutį kartu su mobiliojo ryšio telefonu išsiųsti į (duomenys neskelbtini) esantį paštomatą, tokiu būdu T. S. į nusikalstamą veiką įtraukė S. J. (dabartinė pavardė V.) ir gavo jos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke, į kurią 2017 m. rugsėjo 26 d. nukentėjusioji G. K. T. S. nurodymu pervedė 300 eurų už T. S. melagingai parduodamus medžio pjuvenų briketus, kurių T. S. neišsiuntė ir žinodamas, kad siuntą S. J. (dabartinė pavardė V.) su nukentėjusios G. K. pinigais ir mobiliojo ryšio telefonu išsiuntė, nurodė ją asmeniui – A. S., nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, paimti iš paštomato, esančio (duomenys neskelbtini) ir taip apgaulės būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai užvaldė svetimą turtą – nukentėjusiajai G. K. priklausančius 300 eurų.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode T. S. kaltės nepripažino. Į proceso dalyvių klausimus atsakyti atsisakė.
Nors kaltinamasis T. S. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo šiame epizode nepripažino, kaltinamojo T. S. kaltė nusikalstamos veikos padaryme šiame epizode yra visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismo įvertintais įrodymais nukentėjusiosios G. K., liudytojos S. V. (buvusi pavardė J.) parodymais, bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais nukentėjusiosios G. K. paaiškinimais nustatyta, kad nukentėjusioji 2017 m. rugsėjo 26 d. apie 9.00 val., būdama namuose (duomenys neskelbtini), internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ rado skelbimą, kad parduodami medžio pjuvenų briketai. Skelbime buvo nurodyta, kad 1 tona ąžuolo medžio pjuvenų briketų ir beržo medžio pjuvenų briketų kainuoja 100 Eur, o spygliuočių medžio pjuvenų briketai kainuoja 90 Eur. Paskambinus skelbime nurodytu pardavėjo kontaktiniu telefonu (duomenys neskelbtini), atsiliepė vyriškis, kuris neprisistatė. Minėtas vyriškis nurodė, kad ji turi pervesti pinigus į jo nurodytą sąskaitą, nes reikalingas išankstinis pervedimas, vietoj atsiskaitymo nepriima. Ji pokalbio metu buvo pasakiusi, kad turi tik grynais ir, kad mokėjimą padarys įsinešusi pinigus po pietų į sąskaitą. Po pietų jai paskambino tas vyriškis, kuris pasakė, kad buhalterė šiuo metu yra išvažiavusi ir atsiųs kitą sąskaitą, kur reikia padaryti pavedimą. Netrukus gavo SMS pranešimą: „S. J. (duomenys neskelbtini). Mokėjimo paskirtis: V.“, bei nurodė, kad kai perves pinigus jam parašytų. Apie 17.00 val., minėtam vyriškiui į jo nurodytą sąskaitą pervedė 300 Eur, bei jam apie tai pranešė parašydama SMS žinute. Kilus įtarimui internete rado S. J. (dabartinė pavardė V.), kuriai parašė, kad į jos sąskaitą pervedė 300 Eur už briketus. Minėta moteris atrašė, kad „Ne jūs man atsiuntėte 300 Eur už telefoną, kaip tarėmės“. Ji tada paprašė jos telefono numerio ji parašė (14 t., b. l. 94–97).
Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. V. (buvusi pavardė – J.) paaiškino, kad 2017 metais rugsėjo pradžioje patalpino skelbimą į skelbimų portalą (duomenys neskelbtini) apie parduodamą LG telefoną. Kainą skelbime nurodė – 75 Eur. Jai paskambino vyriškis iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kad nori pirkti jos parduodamą LG telefoną, dėl kainos nesiderėjo. Pirkėjas nurodė, kad telefoną perka savo broliui gimtadienio proga, taip pat nurodė, kad jis atsiųs daugiau pinigų, kuriuos reikės įdėti papildomai prie telefono, gražiai supakuoti ir išsiųsti per paštomatą, nes brolis yra nepilnametis, todėl pašte siuntinio negalės atsiimti. Pirkėjas, gal sekančią dieną, į jos banko sąskaitą atsiuntė 300 Eur iš G. K. banko sąskaitos. Ji paklausė pas pardavėją, kodėl pinigai buvo atsiųsti iš moters banko sąskaitos, tai jis paaiškino, kad tai yra jo draugė. Dar ji paklausė pas pardavėją, ar grąžą už siuntimą įdėti į voką, kadangi siuntimas nekainavo tiksliai tiek kiek atsiuntė, tai pirkėjas nurodė, kad grąžą pasilikti sau. Gavus pinigus ir atsiskaičius už telefoną, likusius pinigus 220 Eur ji įdėjo į dėžutę kartu su telefonu ir siuntinį išsiuntė iš paštomato, esančio degalinėje (duomenys neskelbtini). Po to, gal po savaitės ją per „Facebook“ susirado vyriškis, kuris į ją kreipėsi kaip į įmonės buhalterę, nes galvojo, kad ji turėjo jam išsiųsti briketus. Tada ji tam vyriškiui parašė, kad jam išsiuntė telefoną, o ne briketus ir ji nieko apie tai nežino. Pabendravus per „Facebook“ su tuo vyriškiu, paaiškėjo, kad kaltinamasis ją įvardijo kaip įmonės buhalterę ir todėl jai buvo pervesti pinigai. Jai šioje byloje nebuvo padaryta jokia žala.
Protokolu-pareiškimu nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. apie 9.00 val. būdama namuose, adresu (duomenys neskelbtini), internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ G. K. rado skelbimą, kad parduodami medžio pjuvenų briketai. Skelbime buvo nurodyta, kad 1 tona ąžuolo medžio pjuvenų briketų ir beržo medžio pjuvenų briketų kainuoja 100 Eur, o spygliuočių medžio pjuvenų briketai kainuoja 90 Eur. Paskambinus skelbime nurodytu pardavėjo kontaktiniu telefonu (duomenys neskelbtini), atsiliepė vyriškis, kuris neprisistatė. Minėtam vyriškiui į jo nurodytą sąskaitą pervedė 300 Eur bei jam apie tai pranešė, tačiau prekės negavo (14 t., b. l. 76-77).
Nukentėjusioji G. K. pateikė susirašinėjimo su asmeniu, pardavinėjusiu medžio briketus, dokumento ir mokėjimo kvito kopiją (14 t., b. l. 98-100).
S. J. (dabartinė pavardė V.) sąskaitos išrašu nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. nukentėjusioji G. K. pervedė S. J. (dabartinė pavardė V.) 300 eurų (14 t., b. l. 133-134).
S. J. (dabartinė pavardė V.) pateikė mokėjimo kvitą ir siuntos išsiuntimo duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 t., b. l. 111,116).
Lietuvos pašto pateiktais duomenimis nustatyta, kad siunta, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), paimta iš savitarnos terminalo, esančio (duomenys neskelbtini) bei pateiktas CD, kuriame yra siuntos atsiėmimo įrašas (15 t., b. l. 70-71).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas CD, kuriame siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) atsiėmimo įrašas, pavadinimu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gautas iš Lietuvos pašto Klaipėdos regiono Saugos ir prevencijos departamento. Vaizdo įraše (trukmė 1 min. 55 s.) matoma, kad 1 min. 13 s. prie paštomato prieina moteris, apytiksliai 25-30 m., vidutinio ilgio juodais plaukais, apsirengusi šviesiai violetinės spalvos striuke, juodomis kelnėmis, mėlynos spalvos marškiniais, ant kurių matomas užrašas „MAXIMA“, ant kaklo matosi sidabrinės spalvos grandinėlė, rankoje laikanti telefoną. Vaizdo įraše matoma, kad du kartus suvedusi kodus į paštomatą, moteris išima ten buvusias dvi dėžutes iš skirtingų talpyklų (15 t., b. l. 74-79).
Tauragės AVPK vyresniojo tyrėjo K. P. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad iš Lietuvos pašto Klaipėdos regiono Saugos ir prevencijos departamento gautas vaizdo įrašas, kuriame matoma moteris, 2017 m. rugsėjo 29 d. išėmusi siuntas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurios buvo įgytos nusikalstamu būdu. Patikrinus T. S. giminystės ryšius, nustatyta, kad jis turi dar keturias seseris (A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), R. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), G. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) ir vieną brolį (L. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)). Patikrinus policijos duomenų bazėje POLIS II ir sulyginus ten buvusius duomenis (asmens nuotraukas ir Sodros duomenis), nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 29 d. siuntas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos pašto EXPRESS paštomato, esančio (duomenys neskelbitni) mieste, išėmė T. S. sesuo A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Pažymėta ir tai, kad filmuotoje medžiagoje matoma, jog prie Lietuvos pašto EXPRESS paštomato priėjo ir siuntas išėmė moteris, vilkinti marškinėlius su parduotuvės „MAXIMA“ logotipu. Pagal turimus duomenis, A. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje dirba nuo 2011 m. balandžio 15 d. (15 t., b. l. 80).
Klaipėdos AVPK tyrėjo T. G. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad išanalizavus gautą abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę, nustatyta, kad šis abonentinis numeris yra išankstinio apmokėjimo paslauga ir laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. spalio 5 d. nusikaltimo padarymo laikotarpiu veikė ir buvo naudojamas vietovėje, rišosi prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini), kurių adresas – (duomenys neskelbtini) Šio abonentinio numerio išklotinė kaip priedas įkelta IBPS (14 t., b. l. 157-159).
Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiosios tyrėjos M. B. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad MRT, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudotos SIM kortelės, kurių abonentiniai numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiais abonentiniais numeriais patalpinti skelbimai, pagal kuriuos nukentėję asmenys skambino ir kreipėsi dėl parduodamų prekių, kurių negaudavo, tokiu būdu buvo įvykdyta eilė sukčiavimų. Aukščiau paminėtais abonentiniais numeriais nusikalstamos veikos įvykdytos laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. spalio 20 d, o būtent: (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai P. G., G. K. atžvilgiu); (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai L. M., Z. L., A. M., V. P. atžvilgiu); (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai E. B., MB „(duomenys neskelbtini)“, E. S. (dabartinė pavardė – E. S.), R. E. atžvilgiu)(2 t., b. l. 146-147).
Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu nustatyta, kad telefonu naudojasi vyrišku balsu kalbantis nežinomas asmuo (galimai T. S.), kuris 2017 m. rugsėjo 29 d. 21.36 val. bendravo su abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi nukentėjusioji G. K.. Pokalbio metu buvo reikalaujama gražinti pinigus, priešingu atveju buvo žadama kreiptis į policiją. 2017 m. rugsėjo 30 d. tarp minėtų asmenų vyko susirašinėjimas SMS žinutėmis, kurio metu G. K. išsiuntė SMS žinutę su nurodyta banko sąskaita (2 t., b. l. 63-64).
Užduotimi Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti fonoskopinį tyrimą nustatyta, kad pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) yra su G. K. (2 t., b. l. 114-115).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog tikėtina, kad tiriamajame garso įraše pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (su G. K.) užfiksuotų telefoninių pokalbių dalyvis (asmuo V) yra T. S. (2 t., b. l. 120-133).
UAB „Diginet LTU“ pateiktais duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 24 d. iki 2017 m. spalio 2 d. įdėtas skelbimas (duomenys neskelbtini), kurio Nr. (duomenys neskelbtini), portale apie parduodamus medžio pjuvenų briketus „Liko 14 tonų“. Šie skelbimai apmokėti iš vartotojo Nr. (duomenys neskelbtini) (14 t., b. l. 161-162).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.
Pagal baudžiamosios teisės teoriją ir susiklosčiusią teismų praktiką, tam, kad būtų pripažinta, jog asmuo nusikaltimą padarė organizuotoje grupėje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį yra būtina: pirma, asmuo bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitartų su kitu asmeniu (ar asmenimis) daryti kelis nusikaltimus ar vieną sunkų nusikaltimą; antra, kiekvienas grupės narys turi tam tikrą užduotį arba turėti skirtingus vaidmenis. Organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų ir jos subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-207-518/2016).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja išnagrinėjus ir patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją bei susiejus ją į vieningą visumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus daro išvadą, kad jų pakanka konstatuoti, jog kaltinamojo T. S., kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos – sukčiavimo dalyvaujant organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis nukentėjusiosios G. K. atžvilgiu yra visiškai įrodyta aukščiau išvardintų, teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, dėl kurių patikimumo teismui nekyla jokių abejonių. Tokia išvada darytina ištyrus ir sugretinus byloje esančius įrodymus, juos palyginus tarpusavyje bei susiejus į vieningą visumą.
Kaltinamojo T. S. neprisipažinimas nusikalstamos veikos padaryme šiame epizode vertinamas kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamojo T. S. kaltę patvirtina tai, kad nukentėjusioji G. K., radusi skelbimų portale (duomenys neskelbtini) skelbimą apie parduodamus medžio pjuvenų briketus, paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris, kaip matyti iš Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiosios tyrėjos M. B. tarnybinio pranešimo, veikė mobiliajame ryšio telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 146-147). Remiantis UAB „Diginet LTU“ pateiktais duomenimis, kuriuose nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 24 d. iki 2017 m. spalio 2 d. įdėtas skelbimas (duomenys neskelbtini) portale apie parduodamus medžio pjuvenų briketus yra iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) (14 t., b. l. 161-162). Tai, kad nukentėjusioji G. K. bendravo būtent su kaltinamuoju T. S. įrodo specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad tikėtina, jog tiriamajame garso įraše pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (su G. K.) užfiksuotų telefoninių pokalbių dalyvis (asmuo V) yra kaltinamasis T. S. (2 t., b. l. 120-133). Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad išanalizavus abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) skambučių išklotines nustatyta, kad šis abonentinis numeris laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. spalio 5 d. nusikaltimo padarymo metu veikė vietoje ir rišosi prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini), kurių adresas (duomenys neskelbtini) (14 t., b. l. 157-159). Taigi į bazinių stočių veikimo teritoriją patenka ir Pravieniškių pataisos namai, kuriuose tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę nuteistasis T. S.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis T. S. darydamas nusikalstamas veikas – sukčiavimus naudojo tą patį mobilaus ryšio telefoną, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir su kitais abonentiniais numeriais, t. y. (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai L. M., Z. L., A. M., V. P. atžvilgiu) ir (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai E. B., MB „(duomenys neskelbtini)“, E. S. (dabartinė pavardė – E. S.), R. E. atžvilgiu). Be to, abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris veikė mobilaus ryšio telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas ir kitame sukčiavimo epizode, t. y. sukčiavimas P. G. atžvilgiu. Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, šiais abonentiniais numeriais buvo talpinami skelbimai, pagal kuriuos asmenys skambindavo ir kreipdavosi dėl parduodamų prekių, kurių negaudavo, tokiu būdu buvo įvykdyta eilė sukčiavimų. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis T. S. bendraudamas su nukentėjusiąja G. K., jai nurodė S. V. (buvusi pavardė – J.) banko sąskaitos numerį, į kurią nukentėjusioji pervedė 300,00 Eur už medžio pjuvenų briketus. Tai patvirtina S. V. (buvusi pavardė – J.) sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. nukentėjusioji G. K. pervedė 300,00 Eur S. V. (buvusi pavardė – J.) (14 t., b. l. 111, 116). Liudytoja S. V. (buvusi pavardė – J.) tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį su ja susisiekė vyriškis skambinęs numeriu (duomenys neskelbtini) dėl parduodamo mobilaus ryšio telefono „LG G3S“. Pokalbiu metu susisiekęs asmuo jai nurodė, kad persiųs daugiau pinigų, t. y. 300,00 Eur, iš jų 220,00 Eur turės išgryninti ir kartu su mobilaus ryšio telefonu „LG G3S“ gražiai supakuoti ir išsiųsti per paštomatą, nes tai bus dovana mažamečiui broliui, o likusius pinigus pasilikti už mobilaus ryšio telefoną. Pažymėtina ir tai, kad iš Tauragės AVPK vyresniojo tyrėjo K. P. tarnybinio pranešimo tarnybinio pranešimo matyti, jog 2017 m. rugsėjo 29 d. šią siuntą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) iš LP EXPRESS paštomato, esančio (duomenys neskelbtini) mieste išėmė kaltinamojo sesuo A. S., kuri ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su broliu bendrauja labai retai (15 t., b. l. 80, 20 t., b. l. 6-8). Tai, kad kaltinamasis T. S. pasinaudodamas kitų asmenų sąskaitomis, į kurias siųsdavo pinigus nukentėjusieji už neva perkamas prekes ir tokiu neteisėtu būdu įgydavo svetimą turtą, tiek iktieisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino kaltinamasis M. M., apklaustas ankstesniuose epizoduose. Akivaizdu, kad kaltinamasis T. S. atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje negalėjo pats fiziškai įgyvendinti šių sukčiavimo veiksmų, todėl jam reikėjo asmenų, kurie padėtų visa tai įgyvendinti. Todėl kaltinamasis T. S., pasinaudodamas kitų asmenų sąskaitomis, į kurias nukentėjusieji kaltinamojo T. S. nurodymu siųsdavo pinigus už neva perkamas kaltinamojo prekes, o asmenys į kurių sąskaitas buvo pervedami nukentėjusiųjų asmenų pinigai, nežinodami, kad daro nusikalstamas veikas, juos išgrynindavo ir išsiųsdavo per paštomatą kaltinamojo T. S. nurodytu adresu. Vėliau šiuos persiųstus pinigus kaltinamojo T. S. nurodymu turėjo paimti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, dalyvavę organizuotoje grupėje kartu su kaltinamuoju T. S..
Taigi, aukščiau išvardintų įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusioji G. K. paskambinusi skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) dėl parduodamų medžio pjuvenų briketų, kalbėjo būtent su kaltinamuoju T. S., kuris pasinaudodamas S. V. (buvusi pavardė – J.) banko sąskaita, nurodė nukentėjusiajai G. K. pervesti 300,00 Eur.
Kaltinamasis T. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys veikė tiesiogine tyčia, jie suvokė, jog dalyvaudami organizuotoje grupėje, apgaule esmingai suklaidinę nukentėjusiąją G. K., neteisėtai ir neatlygintinai savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo jos turtą – 300 Eur.
Pažymėtina, kad T. S. pareikštame kaltinime šiame epizode jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį. Teismų praktikoje yra pažymima, jog pripažinus, kad kaltininkų veikai būdinga bendrininkavimo forma - organizuota grupė, visi bendrininkai neatsižvelgiant į jų vaidmenį darant nusikaltimą pripažįstami nusikaltimo vykdytojais ir visų bendrininkų padarytos veikos kvalifikuojamos tik pagal BK specialiosios dalies straipsnį, nepateikiant nuorodos į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnį, t. y. tokiu atveju nereikia nustatinėti tokius organizuotos grupės dalyvių vaidmenis, kurie atitiktų BK 24 straipsnyje apibrėžtas bendrininkų rūšis (kasacinė nutartis Nr. 2K-433-677/2015).
Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau kaltinamojo T. S. veiksmai šiame epizode iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalies, 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojami į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį.
15. Sukčiavimo P. G. atžvilgiu epizodas.
Kaltinamasis T. S. dalyvaudamas organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdami išankstinę tyčią grupės narių naudai apgaule užvaldyti svetimą turtą, iš anksto koordinuotais veiksmais, t. y. kaltinamajam T. S. vadovaujant bei duodant nurodymus kitiems grupės nariams, apgaule užvaldė svetimą turtą: kaltinamasis T. S. 2017 m. rugsėjo 12 d. 16.34 val. į internetinį portalą (duomenys neskelbtini) patalpino melagingą skelbimą apie parduodamas medienos granules, o 2017 m. rugsėjo 26 d. apie 15.51 val. nukentėjusiajam P. G. paskambinus skelbime nurodytu abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), aptarė pirkimo-pardavimo sąlygas, tuomet T. S. skelbimų portale (duomenys neskelbtini) surado skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną, kurį minėtame skelbimų portale buvo patalpinęs E. D., jam paskambino ir apsimetė, kad nori įsigyti parduodamą mobiliojo ryšio telefoną bei pamelavo ir įtikino, kad perkamą prekę dovanos broliui, dėl ko perves daugiau pinigų nei prekė kainuoja, prašė E. D. išgryninti iš sąskaitos gautus pinigus, pasiimti pinigų sumą už mobiliojo ryšio telefoną ir pinigų likutį kartu su mobiliojo ryšio telefonu išsiųsti į (duomenys neskelbtini) esantį paštomatą, tokiu būdu T. S. į nusikalstamą veiką įtraukė E. D. ir gavo jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, į kurią 2017 m. rugsėjo 27 d. nukentėjęs P. G. T. S. nurodymu pervedė 200 eurų už T. S. melagingai parduodamas medienos granules, kurių T. S. neišsiuntė ir žinodamas, kad siuntą E. D. su nukentėjusiojo P. G. pinigais ir mobiliojo ryšio telefonu išsiuntė, nurodė ją asmeniui – A. S., nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, paimti iš paštomato, esančio (duomenys neskelbtini) ir taip apgaulės būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai užvaldė svetimą turtą – nukentėjusiajam P. G. priklausančius 200 eurų.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode T. S. kaltės nepripažino. Į proceso dalyvių klausimus atsakyti atsisakė.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjęs P. G. paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. rado skelbimų portale (duomenys neskelbtini) skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad mažesne kaina parduodamos granulės. Jam reikėjo 2 tonų granulių. Paskambino pardavėjui, su kuriuo sutarė, kad kaina bus apie 300 eurų ir, kad jis pardavėjui perves avansą. Avansą pervedė, bet prekių negavo. Dar skambino pardavėjui, klausė kaip ir kas. Iš pradžių pardavėjas žadėjo, kad prekes gaus rytoj, o vėliau pardavėjo telefonas buvo išjungtas. Skelbime buvo nurodytas telefono numeris, tačiau jo nepamena. Paskambinus nurodytu numeriu atsiliepė vyras. Skambino pagal nurodytą skelbimą ir sakė pardavėjui, kad nori pirkti granules. Pardavėjas atsakė, kad jis tikrai parduoda granules ir, kad jis gali jas pirkti. Pardavėjo prašė dviejų palečių, kurių kaina galėjo būti 280 eurų. Pokalbis baigėsi sutarus, kad perves pardavėjui 200 eurų avansą ir žinute atsiųs savo adresą, kuriuo reikia tas granules pristatyti. Kokia buvo atsiųsta banko sąskaita, nepamena, tačiau pardavėjas ją jam atsiuntė iš karto po pokalbio trumpąją SMS žinute. Kai kalbėjo, pardavėjas neprisistatė. Pardavėjui atsiuntus banko sąskaitą, į kurią turėjo pervesti 200 eurų avansą, gavėjas buvo E. D.. Po to, kai pervedė avansą į nurodytą banko sąskaitą, su juo pardavėjas daugiau nesusisiekė. Pats pradėjo jam skambinti, tartis dėl konkretaus laiko, bet buvo pažadai, kad prekė bus pristatyta vis sekančią dieną. Daugiausiai su pardavėju bendravo trumposiomis SMS žinutėmis, kadangi taip buvo patogiau. Galiausiai, kai nieko nebesulaukė, pradėjo skambinti pardavėjui, bet jo telefonas buvo išjungtas. Su pardavėju telefonu kalbėjo vieną kartą, tačiau jam skambino daugiau nei dešimt kartų, bet jis neatsiliepdavo. Iš pradžių pardavėjas jam atsakinėjo į trumpąsias SMS žinutes ir nurodydavo tokias prekių ne pristatymo priežastis kaip lyja lietus, galės pristatyti tik sekančią dieną ir panašiai. Vyriškis, su kuriuo kalbėjo, jokio akcento neturėjo ir jo balsas nebuvo senas. Mokėjimo pavedimo paskirtyje, pervesdamas 200 eurų avansą, nurodė ,,avansas“. Su pardavėju bendravo apie 4-5 dienas, o vėliau kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Byloje reiškia 200 eurų civilinį ieškinį.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. D. paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį skelbimų portale (duomenys neskelbtini) pardavinėjo telefoną ir gavo trumpąją SMS žinutę apie tai, kad asmuo nori pirkti telefoną. Asmuo pradėjo domėtis parduodamu telefonu. Su pirkėju buvo bendrauta tik trumposiomis SMS žinutėmis, kas kėlė šiokį tokį įtarimą. Telefoną „Samsung Galaxy Grand Prime“, atrodo, pardavinėjo už 100 eurų. Telefonas buvo pardavinėjamas rugsėjo mėnesio pradžioje. Pirkėjas neprisistatė, tačiau nurodė adresą, kur turėtų būti siunčiama siunta. Pradžioje pardavinėjo telefoną „HTC One M8“, tačiau šis telefonas sugedo, todėl pirkėjui pasiūlė vietoje jo pirkti telefoną „Samsung Galaxy Grand Prime“. Tuo metu pardavinėjo du telefonus – „HTC One M8“ pardavinėjo už 100 eurų, o „Samsung Galaxy Grand Prime“, jei gerai prisimena, už 80 eurų. Pirkėjas sutiko pirkti kitą telefoną, tačiau pateikė sąlygą, kad jis perves 200 eurų, kadangi jis nori padaryti dovaną, jei neklysta, broliui. Kiek prisimena, pirkėjas nurodė, kad telefoną reikės siųsti per paštomatą, lyg tai į (duomenys neskelbtini). Pirkėjas pasakė, kad jo brolis neturi banko sąskaitos ir dėl to gimtadienio proga dar reikės įdėti pinigų likutį nuo pervestos sumos kartu su telefonu į dėžutę. Jam pirkėjas pervedė 200 eurų ir kadangi telefono vertė buvo 100 eurų, tai liko dar 100 eurų, kuriuos turėjo įdėti į dėžutę ir išsiųsti kartu su telefonu. Su pirkėju telefonu nekalbėjo, bendravo tik trumposiomis SMS žinutėmis. Pirkėjas sakė, kad nori pirkti telefoną savo broliui ir nurodė jo vardą, pavardę ir adresą. Ar tą žinutę rodė policijos pareigūnams, neprisimena. Pirkėjas pasiūlė pervesti į jo banko sąskaitą 200 eurų. Kitą dieną 200 eurų jau buvo jo banko sąskaitoje. Savo banko sąskaitos numerį pirkėjui nurodė trumpąją SMS žinute. Gavęs 200 eurų, pasiliko 100 eurų už telefoną, o likusius pinigus įdėjo į dėžutę kartu su telefonu, ausinėmis, pakrovėju išsiuntė. Gautų pinigų nuo banko sąskaitos nenuėmė, bet įdėjo iš savo turimų lėšų. Kokiu adresu siųsti siuntinį, jam nurodė pirkėjas. Siunta buvo siunčiama į (duomenys neskelbtini), tačiau gavėjo nei vardo, nei pavardės nepamena, žino tik, kad siuntinys buvo siunčiamas vyro vardu. Neprisimena tiksliai, bet tikriausiai turėjo į siuntinį įdėti 95 eurus, kadangi dar turėjo likti pinigų siuntimo išlaidoms. Viską išsiuntė nurodytu adresu į (duomenys neskelbtini). Tuomet net nepagalvojo, kad čia yra apgaulė, nors tokia mintis kirbėjo. Su pirkėju visada bendravo iš to paties telefono numerio ir jam pirkėjas visada rašė iš to paties telefono numerio. Policijos pareigūnams susirašinėjimo su pirkėju nerodė, bet tie susirašinėjimai kažkur tikrai yra likę telefone. Jam nepadaryta jokia žala.
Protokole-pareiškime nurodyta, kad P. G. internetiniame portale (duomenys neskelbtini) rado skelbimą apie parduodamas medžio granules, už kurias pervedė 200 eurų avansą, tačiau prekės negavo (15 t., b. l. 3l).
Nukentėjęs P. G. pateikė susirašinėjimo su asmeniu, pardavinėjusiu medžio briketus, dokumento kopiją, mokėjimo kvitų kopijas (15 t., b. l. 4-11).
E. D. sąskaitos išrašu nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. nukentėjęs P. G. pervedė 200 eurų (15 t., b. l. 47-48).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad E. D. pateikė mokėjimo kvitą ir siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis (15 t., b. l. 34-35).
Lietuvos pašto pateiktais duomenimis nustatyta, kad siunta Nr. (duomenys neskelbtini) paimta iš savitarnos terminalo, esančio (duomenys neskelbtini). Lietuvos paštas pateikė CD, kuriame įrašytas siuntos atsiėmimo įrašas (15 t., b. l. 70-71).
Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas CD, kuriame siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) atsiėmimo įrašas, pavadinimu „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“, gautas iš Lietuvos pašto Klaipėdos regiono Saugos ir prevencijos departamento. Vaizdo įraše (kurio trukmė 1 min. 55 s.) matoma, kad 1 min. 13 s. prie paštomato prieina moteris, apytiksliai 25-30 m. amžiaus, vidutinio ilgio juodais plaukais, apsirengusi šviesiai violetinės spalvos striuke, juodomis kelnėmis, mėlynos spalvos marškiniais, ant kurių matosi užrašas „MAXIMA“, ant kaklo matoma sidabrinės spalvos grandinėlė, rankoje laiko telefoną. Vaizdo įraše matoma, kad du kartus suvedusi kodus į paštomatą, moteris išimą ten buvusias dvi dėžutes iš skirtingų talpyklų (15 t., b. l. 74-79).
Tauragės AVPK vyresniojo tyrėjo K. P. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad iš Lietuvos pašto Klaipėdos regiono Saugos ir prevencijos departamento buvo gautas vaizdo įrašas, kuriame matoma moteris, 2017 m. rugsėjo 29 d. išėmusi siuntas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurios buvo įgytos nusikalstamu būdu. Patikrinus T. S. giminystės ryšius, nustatyta, kad jis turi dar keturias seseris (A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), R. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), G. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) ir vieną brolį (L. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)). Patikrinus policijos duomenų bazėje POLIS II ir sulyginus ten buvusius duomenis (asmens nuotraukas ir Sodros duomenis), nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 29 d. siuntas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos pašto EXPRESS paštomato, esančio (duomenys neskelbtini), išėmė T. S. sesuo A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Pažymėta ir tai, kad filmuotoje medžiagoje matoma, jog prie Lietuvos pašto EXPRESS paštomato priėjo ir siuntas išėmė moteris, vilkinti marškinėlius su parduotuvės „MAXIMA“ logotipu. Pagal turimus duomenis, A. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje dirba nuo 2011 m. balandžio 15 d. (15 t., b. l. 80).
Gautais duomenimis nustatyta, kad nukentėjęs P. G. bendravo su asmeniu pagal skelbimą abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris yra išankstinio apmokėjimo paslauga ir laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 23 d. iki 2017 m. rugsėjo 25 d. veikė IMEI, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (15 t., b. l. 54).
Kauno AVPK KP NNTV 3-iojo sk. vyriausiojo tyrėjo S. A. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad išanalizavus gautą abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. spalio 3 d. skambučių išklotinę, nustatyta, kad asmuo, pasinaudodamas MRT Nr. (duomenys neskelbtini) (SIM kortelė naudota telefone IMEI (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi T. S.), kontaktavo su abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi nukentėjęs P. G.. Abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas vietovėje ir rišosi prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini), kurių adresas – (duomenys neskelbtini)(15 t., b. l. 64-65).
Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiosios tyrėjos M. B. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad MRT, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudotos SIM kortelės, kurių abonentiniai numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiais abonentiniais numeriais patalpinti skelbimai, pagal kuriuos nukentėję asmenys skambino ir kreipėsi dėl parduodamų prekių, kurių negaudavo, tokiu būdu buvo įvykdyta eilė sukčiavimų. Aukščiau paminėtais abonentiniais numeriais nusikalstamos veikos įvykdytos laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. spalio 20 d., o būtent: (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai P. G., G. K. atžvilgiu); (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai L. M., Z. L., A. M., V. P. atžvilgiu); (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai E. B., MB „(duomenys neskelbtini)“, E. S. (dabartinė pavardė – E. S.), R. E. atžvilgiu). Visus šiuos duomenis patvirtina ikiteisminio tyrimo metu (šiuose epizoduose) gautos minėtų abonentinių numerių išklotinės ir jų analizė, taip pat šie duomenys nustatyti iš mobiliojo ryšio telefonų IMEI kontrolės bei iš pateiktų UAB „Diginet LTU duomenų, kuriais nustatyta, kad skelbimai patalpinti bei apmokėti iš tų pačių minimų abonentinių numerių. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys, kad analizuojant aukščiau paminėtų abonentinių numerių gautas išklotines, nustatyta, kad šie abonentiniai numeriai, kurie veikė minėtame IMEI, rišosi prie bazinių stočių, kurių veikimo zona – (duomenys neskelbtini). Apibendrinant nurodyta, kad įtariamasis T. S. nusikaltimo padarymui (šioms aukščiau paminėtoms 10 veikų ) nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. spalio 20 d. naudojo MRT, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (nerastas)(2 t., b. l. 146-147).
Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu nustatyta, kad 2017 m. spalio 2 d. vyko susirašinėjimas SMS žinutėmis tarp nežinomo asmens (galimai T. S.) ir abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi P. G., 8.39 val. P. G. išsiuntė SMS žinutę, kurioje buvo klausiama, kada planuoja atvykti vairuotojas (2 t., b. l. 63).
UAB „Diginet LTU“ pateiktais duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. rugsėjo 16 d. įdėtas skelbimas (duomenys neskelbtini) portale apie parduodamas medienos granules „Liko 10 tonų“. Šis skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėtas iš vartotojo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (12 t., b. l. 126).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.
Pagal baudžiamosios teisės teoriją ir susiklosčiusią teismų praktiką, tam, kad būtų pripažinta, jog asmuo nusikaltimą padarė organizuotoje grupėje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį yra būtina: pirma, asmuo bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitartų su kitu asmeniu (ar asmenimis) daryti kelis nusikaltimus ar vieną sunkų nusikaltimą; antra, kiekvienas grupės narys turi tam tikrą užduotį arba turėti skirtingus vaidmenis. Organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų ir jos subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-207-518/2016).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja išnagrinėjus ir patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją bei susiejus ją į vieningą visumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus daro išvadą, kad jų pakanka konstatuoti, jog kaltinamojo T. S., kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos – sukčiavimo dalyvaujant organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis nukentėjusiojo P. G. atžvilgiu yra visiškai įrodyta aukščiau išvardintų, teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, dėl kurių patikimumo teismui nekyla jokių abejonių. Tokia išvada darytina ištyrus ir sugretinus byloje esančius įrodymus, juos palyginus tarpusavyje bei susiejus į vieningą visumą.
Kaltinamojo T. S. neprisipažinimas nusikalstamos veikos padaryme šiame epizode vertinamas kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamojo T. S. kaltę patvirtina tai, kad nukentėjusysis P. G. radęs skelbimų portale (duomenys neskelbtini) skelbimą apie parduodamus medžio briketus, paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris, kaip matyti iš Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiosios tyrėjos M. B. tarnybinio pranešimo, veikė mobiliajame ryšio telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 146-147). Remiantis UAB „Diginet LTU“ pateiktais duomenimis, kuriuose nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. rugsėjo 16 d. įdėti skelbimai (duomenys neskelbtini) portale apie įvairius parduodamus daiktus, tame tarpe ir skelbimas apie parduodamus medžio briketus, yra iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) (12 t., b. l. 126). Tai, kad nukentėjusysis P. G. bendravo būtent su kaltinamuoju T. S. įrodo Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo S. A. tarnybinis pranešimas kuriuo nustatyta, kad išanalizavus gautas abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. spalio 3 d., skambučių išklotines iš kurių matyti, kad pasinaudojant abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (kuris veikė mobiliojo ryšio telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo kontaktuota su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi kaip nustatyta nukentėjusysis P. G.. Šis abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) nusikaltimo padarymo metu veikė vietoje ir rišosi prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini), kurių adresas (duomenys neskelbtini) (15 t., b. l. 64-64). Taigi į bazinių stočių veikimo teritoriją patenka ir Pravieniškių pataisos namai, kuriuose tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę nuteistasis T. S.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis T. S. darydamas nusikalstamas veikas – sukčiavimus naudojo tą patį mobilaus ryšio telefoną, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir su kitais abonentiniais numeriais, t. y. (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai L. M., Z. L., A. M., V. P. atžvilgiu) ir (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai E. B., MB „(duomenys neskelbtini)“, E. S. (dabartinė pavardė – E. S.), R. E. atžvilgiu). Be to, abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris veikė mobilaus ryšio telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas ir kitame sukčiavimo epizode, t. y. sukčiavimas G. K. atžvilgiu. Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, šiais abonentiniais numeriais buvo talpinami skelbimai, pagal kuriuos asmenys skambindavo ir kreipdavosi dėl parduodamų prekių, kurių negaudavo, tokiu būdu buvo įvykdyta eilė sukčiavimų. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis T. S. bendraudamas su nukentėjusiuoju P. G., jam nurodė E. D. banko sąskaitos numerį, į kurią nukentėjusysis pervedė 200,00 Eur už medžio briketus. Tai patvirtina E. D. sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. nukentėjusysis P. G. pervedė 200,00 Eur E. D. (15 t., b. l. 34-35). Liudytojas E. D. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį jam SMS žinute parašė asmuo, dėl parduodamo mobilaus ryšio telefono. Bendraujant SMS žinutėmis su pirkėju, jis nurodė, kad persiųs daugiau pinigų, t. y. 200,00 Eur, iš jų 100,00 Eur jis turėjo pasilikti sau už mobilaus ryšio telefoną, o likusius išgryninti ir kartu su mobilaus ryšio telefonu gražiai supakuoti ir išsiųsti per paštomatą, nes tai bus staigmena jo broliui. Pažymėtina ir tai, kad iš Tauragės AVPK vyresniojo tyrėjo K. P. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2017 m. rugsėjo 29 d. šią siuntą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) iš LP EXPRESS paštomato, esančio Šilutės mieste išėmė kaltinamojo sesuo A. S., kuri ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su broliu bendrauja labai retai (15 t., b. l. 30-33, 80). Tai, kad kaltinamasis T. S. pasinaudodamas kitų asmenų sąskaitomis, į kurias siųsdavo pinigus nukentėjusieji už neva perkamas prekes ir tokiu neteisėtu būdu įgydavo svetimą turtą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino kaltinamasis M. M., apklaustas ankstesniuose epizoduose. Akivaizdu, kad kaltinamasis T. S. atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje negalėjo pats fiziškai įgyvendinti šių sukčiavimo veiksmų, todėl jam reikėjo asmenų, kurie padėtų visa tai įgyvendinti. Todėl kaltinamasis T. S., pasinaudodamas kitų asmenų sąskaitomis, į kurias nukentėjusieji kaltinamojo T. S. nurodymu siųsdavo pinigus už neva perkamas kaltinamojo prekes, o asmenys į kurių sąskaitas buvo pervedami nukentėjusiųjų asmenų pinigai, nežinodami, kad daro nusikalstamas veikas, juos išgrynindavo ir išsiųsdavo per paštomatą kaltinamojo T. S. nurodytu adresu. Vėliau šiuos persiųstus pinigus kaltinamojo T. S. nurodymu turėjo paimti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, dalyvavę organizuotoje grupėje kartu su kaltinamuoju T. S..
Taigi, aukščiau išvardintų įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusysis P. G. paskambinęs skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) dėl medžio briketų pirkimo, kalbėjo būtent su kaltinamuoju T. S., kuris pasinaudodamas E. D. banko sąskaita, nurodė nukentėjusiajam P. G. pervesti 200,00 Eur.
Kaltinamasis T. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys veikė tiesiogine tyčia, jie suvokė, jog dalyvaudami organizuotoje grupėje, apgaule esmingai suklaidinę nukentėjusįjį P. G., neteisėtai ir neatlygintinai savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo jo turtą – 200 Eur.
Pažymėtina kad T. S. pareikštame kaltinime šiame epizode jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį. Teismų praktikoje yra pažymima, jog pripažinus, kad kaltininkų veikai būdinga bendrininkavimo forma - organizuota grupė, visi bendrininkai neatsižvelgiant į jų vaidmenį darant nusikaltimą pripažįstami nusikaltimo vykdytojais ir visų bendrininkų padarytos veikos kvalifikuojamos tik pagal BK specialiosios dalies straipsnį, nepateikiant nuorodos į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnį, t. y. tokiu atveju nereikia nustatinėti tokius organizuotos grupės dalyvių vaidmenis, kurie atitiktų BK 24 straipsnyje apibrėžtas bendrininkų rūšis (kasacinė nutartis Nr. 2K-433-677/2015).
Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau kaltinamojo T. S. veiksmai šiame epizode iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalies, 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojami į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį.
16. Sukčiavimo L. M. atžvilgiu epizodas.
Kaltinamasis T. S. dalyvaudamas organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdami išankstinę tyčią grupės narių naudai apgaule užvaldyti svetimą turtą, iš anksto koordinuotais veiksmais, t. y. kaltinamajam T. S. vadovaujant bei duodant nurodymus kitiems grupės nariams, apgaule užvaldė svetimą turtą: kaltinamasis T. S. 2017 m. spalio 2 d. 13.53 val. į internetinį portalą (duomenys neskelbtini) patalpino melagingą skelbimą apie parduodamus medžio pjuvenų briketus, o 2017 m. spalio 6 d. apie 20.50 val. nukentėjusiosios L. M. vyrui D. M. paskambinus skelbime nurodytu numeriu (duomenys neskelbtini), aptarė pirkimo-pardavimo sąlygas, tuomet T. S. nurodė D. M. pervesti 330 eurų už melagingai skelbime nurodytus parduodamus medžio pjuvenų briketus į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Luminor“ banke, priklausančią A. D., kurią gavo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, į kurią D. M. T. S. nurodymu 2017 m. spalio 3 d. pervedė 330 Eur už T. S. melagingai parduodamus medžio pjuvenų briketus, po ko T. S. žadėtos prekės neišsiuntė ir taip apgaulės būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai užvaldė svetimą turtą – nukentėjusiajai L. M. priklausančius 330 eurų.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode T. S. kaltės nepripažino. Į proceso dalyvių klausimus atsakyti atsisakė.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais nukentėjusiosios L. M. paaiškinimais nustatyta, kad nukentėjusioji 2017 m. spalio 3 d. dienos metu, tikslios valandos nežino, pagal internete „(duomenys neskelbtini)“ rastą skelbimą už parduodamus ąžuolinius briketus (3 tonas) jos vyras D. M. pasinaudodamas internetine bankininkyste savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iš banko „Swedbank“ į banko „Luminor Bank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) A. D. pervedė 330 eurų. Ąžuoliniai briketai turėjo būti pristatyti per penkias darbo dienas jų gyvenamuoju adresu, tačiau jų negavo iki šiol (15 t., b. l. 109–112).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojo D. M. paaiškinimais nustatyta, kad liudytojas skelbimų portale (duomenys neskelbtini) rado skelbimą apie parduodamus medžio briketus. Jis iš savo mobiliojo ryšio telefono kurio nr. (duomenys neskelbtini)paskambino pardavėjui. Bendravo su vyru, sutarė, kad atveš 3 tonas briketų t. y. po 110 už toną, todėl pervedė 330 eurų į A. D. sąskaitą. Jis pinigus pervedė iš savo sąskaitos, esančios Swedbank. Pervedė 2017 m. spalio 3 d. Skelbime buvo nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini) (15 t., b. l. 127–128).
Protokole-pareiškime nurodyta, jog L. M. skelbimų portale (duomenys neskelbtini) rado skelbimą apie parduodamus medžio briketus, tuomet jos sutuoktinis D. M. pervedė į nurodytą sąskaitą 330 eurų už perkamą prekę, tačiau prekės negavo (15 t., b. l. 88).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusioji L. M. pateikė mokėjimo kvitą, kuriuo nustatyta, kad 2017 m. spalio 3 d. nukentėjusios vyras D. M. pervedė 330 eurų A. D. (15 t., b. l. 118-121).
A. D. sąskaitos išrašu nustatyta, kad 2017 m. spalio 3 d. D. M. perveda 330 eurų (15 t., b. l. 151-152).
Gautais duomenimis nustatyta, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo patalpintas skelbimas laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. spalio 17 d. veikė IMEI, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (16 t., b. l. 66).
Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu nustatyta, kad telefonu naudojasi vyrišku balsu kalbantis nežinomas asmuo (galimai T. S.), kuris 2017 m. spalio 6 d. 20.50 val. bendravo su abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi nukentėjusiosios L. M. vyras D. M.. Pokalbio metu buvo kalbama apie tai, kad briketai bus atvežti sekmadienį. 2017 m. spalio 9 d. tarp minėtų asmenų vyko susirašinėjimas SMS žinutėmis, kurio metu 14.48 val. D. M. klausė, kada bus atvežti briketai (2 t., b. l. 76-77).
Užduotimi Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti fonoskopinį tyrimą nustatyta, kad pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) yra su D. M. (2 t., b. l. 114-117).
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog tikėtina, kad tiriamajame garso įraše pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (su D. M.) užfiksuotų telefoninių pokalbių dalyvis (asmuo V) yra T. S.. Tikėtina, jog jis pasakė frazes šių garso įrašų suvestinėse, pažymėtas raide V (2 t., b. l. 118-133).
Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiosios tyrėjos M. B. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad MRT, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudotos SIM kortelės, kurių abonentiniai numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiais abonentiniais numeriais patalpinti skelbimai, pagal kuriuos nukentėję asmenys skambino ir kreipėsi dėl parduodamų prekių, kurių negaudavo, tokiu būdu buvo įvykdyta eilė sukčiavimų. Aukščiau paminėtais abonentiniais numeriais nusikalstamos veikos įvykdytos laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. spalio 20 d., o būtent: (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai P. G., G. K. atžvilgiu); (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai L. M., Z. L., A. M., V. P. atžvilgiu); (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai E. B., MB „(duomenys neskelbtini)“, E. S. (dabartinė pavardė – E. S.), R. E. atžvilgiu)(2 t., b. l. 146-147).
UAB „Diginet LTU“ pateiktais duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. spalio 10 d. įdėti skelbimai (duomenys neskelbtini) portale apie parduodamus medžio pjuvenų briketus „Kiekis mažėja“, skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini). Šie skelbimai patalpinti ir apmokėti iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) (15 t., b. l. 157-158).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.
Pagal baudžiamosios teisės teoriją ir susiklosčiusią teismų praktiką, tam, kad būtų pripažinta, jog asmuo nusikaltimą padarė organizuotoje grupėje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį yra būtina: pirma, asmuo bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitartų su kitu asmeniu (ar asmenimis) daryti kelis nusikaltimus ar vieną sunkų nusikaltimą; antra, kiekvienas grupės narys turi tam tikrą užduotį arba turėti skirtingus vaidmenis. Organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų ir jos subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-207-518/2016).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja išnagrinėjus ir patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją bei susiejus ją į vieningą visumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus daro išvadą, kad jų pakanka konstatuoti, jog kaltinamojo T. S., kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos – sukčiavimo dalyvaujant organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis nukentėjusiosios L. M. atžvilgiu yra visiškai įrodyta aukščiau išvardintų, teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, dėl kurių patikimumo teismui nekyla jokių abejonių. Tokia išvada darytina ištyrus ir sugretinus byloje esančius įrodymus, juos palyginus tarpusavyje bei susiejus į vieningą visumą.
Kaltinamojo T. S. neprisipažinimas nusikalstamos veikos padaryme šiame epizode vertinamas kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamojo T. S. kaltę patvirtina tai, kad nukentėjusioji L. M. rado skelbimų portale (duomenys neskelbtini) skelbimą apie parduodamus medžio briketus. Tuomet jos vyras D. M. paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris, kaip matyti iš Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiosios tyrėjos M. B. tarnybinio pranešimo, veikė mobiliajame ryšio telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 146-147). Šias aplinkybes patvirtina UAB „Diginet LTU“ pateikti duomenys, kuriuose nurodyta, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo patalpintas skelbimas apie parduodamus medžio briketus, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. spalio 17 d. veikė mobiliojo ryšio telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (16 t., b. l. 66). Tai, kad nukentėjusiosios L. M. vyras D. M. paskambinęs skelbime nurodytu telefono numeriu bendravo būtent su kaltinamuoju T. S. įrodo specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad tikėtina, jog tiriamajame garso įraše pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (su D. M.) užfiksuotų telefoninių pokalbių dalyvis (asmuo V) yra kaltinamasis T. S. (2 t., b. l. 118-133). Šias aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kuria nustatyta, jog mobilaus ryšio telefonas IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) veikė ne tik abonentiniame numeryje (duomenys neskelbtini), bet ir kitame – (duomenys neskelbtini) (kituose epizoduose) ir nusikaltimų padarymo metu veikdavo vietoje ir rišdavosi prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini), kurių adresas (duomenys neskelbtini) (15 t., b. l. 64-65). Taigi ir šiuo atveju, abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. spalio 17 d. veikė mobilaus ryšio telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), veikė vietoje ir rišosi prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini), kurių adresas (duomenys neskelbtini). Be to, į bazinių stočių veikimo teritoriją patenka ir Pravieniškių pataisos namai, kuriuose tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę nuteistasis T. S.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis T. S. darydamas nusikalstamas veikas – sukčiavimus naudojo tą patį mobilaus ryšio telefoną, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir su kitais abonentiniais numeriais, t. y. (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai P. G. ir G. K. atžvilgiu) ir (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai E. B., MB „(duomenys neskelbtini)“, E. S. (dabartinė pavardė – E. S.), R. E. atžvilgiu). Be to, abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris veikė mobilaus ryšio telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas ir kitame sukčiavimo epizoduose, t. y. sukčiavimai Z. L., A. M., V. P. atžvilgiu. Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, šiais abonentiniais numeriais buvo talpinami skelbimai, pagal kuriuos asmenys skambindavo ir kreipdavosi dėl parduodamų prekių, kurių negaudavo, tokiu būdu buvo įvykdyta eilė sukčiavimų.
Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis T. S. bendraudamas su nukentėjusiosios L. M. vyru D. M., jam nurodė A. D. banko sąskaitos numerį, į kurią nukentėjusiosios L. M. vyras D. M., kaltinamojo T. S. nurodymu, pervedė 330,00 Eur už medžio briketus. Tai patvirtina A. D. sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2017 m. spalio 3 d. nukentėjusiosios L. M. vyras D. M. pervedė 330,00 Eur A. D. (15 t., b. l. 151-152). Liudytojas A. D. ikiteisminio tyrimo metu, kurio parodymai pagarsinti teisiamajame posėdyje parodė, kad 2017 m. spalio mėnesį pardavinėjo medžio briketus už 150,00 Eur ir su juo susisiekė asmuo, kuris atvykęs į jo sodybą, pasikrovė medžio briketus bankiniu pavedimu pervedė 150,00 Eur į A. D. banko sąskaitą. Tą pačią dieną norėdamas išgryninti pinigus bankomate jų neišgrynino ir turėjo kreiptis į savo banko padalinį, supildyti dokumentus prevencijos skyriui (15 t., b. l. 134-135). Tai, kad kaltinamasis T. S. pasinaudodamas kitų asmenų sąskaitomis, į kurias siųsdavo pinigus nukentėjusieji už neva perkamas prekes ir tokiu neteisėtu būdu įgydavo svetimą turtą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino kaltinamasis M. M., apklaustas ankstesniuose epizoduose. Akivaizdu, kad kaltinamasis T. S. atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje negalėjo pats fiziškai įgyvendinti šių sukčiavimo veiksmų, todėl jam reikėjo asmenų, kurie padėtų visa tai įgyvendinti. Todėl kaltinamasis T. S., pasinaudodamas kitų asmenų sąskaitomis, į kurias nukentėjusieji kaltinamojo T. S. nurodymu siųsdavo pinigus už neva perkamas kaltinamojo prekes, o asmenys į kurių sąskaitas buvo pervedami nukentėjusiųjų asmenų pinigai, nežinodami, kad daro nusikalstamas veikas, juos išgrynindavo ir išsiųsdavo per paštomatą kaltinamojo T. S. nurodytu adresu. Vėliau šiuos persiųstus pinigus kaltinamojo T. S. nurodymu turėjo paimti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, dalyvavę organizuotoje grupėje kartu su kaltinamuoju T. S..
Taigi, aukščiau išvardintų įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusiosios L. M. vyras D. M. paskambinęs skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) dėl medžio briketų bendravo su kaltinamuoju T. S., kuris pasinaudodamas A. D. banko sąskaita, nurodė nukentėjusiosios L. M. vyrui D. M. pervesti 330,00 Eur.
Kaltinamasis T. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys veikė tiesiogine tyčia, jie suvokė, jog dalyvaudami organizuotoje grupėje, apgaule esmingai suklaidinę nukentėjusiąją L. M., neteisėtai ir neatlygintinai savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo jos turtą – 330,00 Eur.
Pažymėtina kad T. S. pareikštame kaltinime šiame epizode jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį. Teismų praktikoje yra pažymima, jog pripažinus, kad kaltininkų veikai būdinga bendrininkavimo forma - organizuota grupė, visi bendrininkai neatsižvelgiant į jų vaidmenį darant nusikaltimą pripažįstami nusikaltimo vykdytojais ir visų bendrininkų padarytos veikos kvalifikuojamos tik pagal BK specialiosios dalies straipsnį, nepateikiant nuorodos į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnį, t. y. tokiu atveju nereikia nustatinėti tokius organizuotos grupės dalyvių vaidmenis, kurie atitiktų BK 24 straipsnyje apibrėžtas bendrininkų rūšis (kasacinė nutartis Nr. 2K-433-677/2015).
Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau kaltinamojo T. S. veiksmai šiame epizode iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalies, 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojami į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį.
17. Sukčiavimo Z. L. atžvilgiu epizodas.
Kaltinamasis T. S. dalyvaudamas organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdami išankstinę tyčią grupės narių naudai apgaule užvaldyti svetimą turtą, iš anksto koordinuotais veiksmais, t. y. kaltinamajam T. S. vadovaujant bei duodant nurodymus kitiems grupės nariams, apgaule užvaldė svetimą turtą: kaltinamasis T. S. 2017 m. spalio 2 d. 13.53 val. į internetinį portalą (duomenys neskelbtini) patalpino melagingą skelbimą apie parduodamus medžio pjuvenų briketus, o 2017 m. spalio 8 d. apie 15.01 val. nukentėjusiajai Z. L. paskambinus skelbime nurodytu numeriu (duomenys neskelbtini), aptarė pirkimo-pardavimo sąlygas, tuomet T. S. nurodė nukentėjusiajai Z. L. pervesti 200 eurų už melagingai skelbime nurodytus parduodamus medžio pjuvenų briketus į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, priklausančią E. M., kurią jam nežinant apie daromą nusikalstamą veiką, gavo iš ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto asmens T. A., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, į kurią 2017 m. spalio 9 d. nukentėjusioji T. S. nurodymu pervedė 200 eurų už T. S. melagingai parduodamus medžio pjuvenų briketus, po ko T. S. žadėtos prekės neišsiuntė ir taip apgaulės būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai užvaldė svetimą turtą – nukentėjusiajai Z. L. priklausančius 200 eurų.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode T. S. kaltės nepripažino. Į proceso dalyvių klausimus atsakyti atsisakė.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais nukentėjusiosios Z. L. paaiškinimais nustatyta, kad nukentėjusioji 2017 m. spalio 8 d. internete ieškojo pirkti briketų. Internetiniame puslapyje „(duomenys neskelbtini)“ rado keletą skelbimų apie parduodamus briketus. Jų kainos buvo tarp 120-159 eurų už toną, tačiau ją sudomino vienas skelbimas, kur tokių briketų kaina buvo 100 eurų už toną. Šiame skelbime buvo rašoma, kad prekiaujama įvairių medžių briketais, pristato visoje Lietuvoje nemokamai, pardavėjas nurodė, kad yra iš (duomenys neskelbtini), nurodytas tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Susisiekus sutarė, kad turės pervesti 200 eurų ir pirmadienį (10.09) jai paskambins. 2017 m. spalio 9 d., apie 9 val. paskambino iš to paties telefono numerio tas pats vyras. Jai pasakė, kad tuoj SMS žinute parašys banko sąskaitą, į kurią reikės pervesti pinigus. Po pervedimo, per 5 dienas briketai bus pristatyti jos nurodytu adresu. Jai buvo atsiųsta SMS žinutė, kurioje jai parašė banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos savininkas E. M.. Tą pačią dieną, t. y. 2017 m. spalio 9 d. ji iš savo banko sąskaitos naudodama elektroninę bankininkystę atliko pinigų pervedimo operaciją. Ji 200 eurų pervedė į nurodytą E. M. banko „Swedbank“ sąskaitą, briketai neatvežti, pinigai negrąžinti. Dėl šios nusikalstamos veikos padaryta 200 eurų turtinė žala (16 t., b. l. 21–24).
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. M. paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 16 d. jo klasiokas T. A. paprašė duoti savo banko sąskaitos numerį už atlygį. Jį sudomino 50 Eur atlygis. Jis davė savo banko sąskaitos numerį, esančios „Swedbank“, AB, ir neklausė kokiu tikslu jam reikia. Jam T. A. pasakė, kad į jo banko sąskaitą bus pervesta pinigai už medžio gaminius. Jis pats jokių gaminių nepardavinėjo, tačiau T. A. sakė sakyti, kad ir jis pardavinėja. 2018 m. spalio mėnesį kartu su T. A. nuėjo į prekybos centrą „Mada“ pasižiūrėti, ar pinigai jau yra jo banko sąskaitoje. Jam buvo pervesta apie 800 Eur. Tą dieną jis išsigrynino 250 Eur iš savo banko sąskaitos, kuriuos pasiėmė T. A.. Jis jam sakė, kad su draugais dirbo nelegaliai ir pardavinėjo medžio granules, dėl to tiek pinigų ir užsidirbo. Jis jam nesakė, kas jo draugai. Tą pačią dieną daugiau bankas pinigų išsigryninti neleido. Kitą dieną jis bandė išsigryninti dar 65 Eur, tačiau banko sąskaita buvo užblokuota. Jis nuėjo į banką aiškintis ir jam pasakė, kad ateitų su žmogumi, kuris pervedė jam pinigus ir davė paaiškinimą, kuriame reikėjo nurodyti už ką yra gauti pinigai. Vėliau jam paskambino policijos pareigūnai ir pasakė, kad čia yra sukčiavimas, domėjosi jo banko sąskaita dėl pinigų plovimo. Po to, kovo mėnesį jam banko sąskaitą atblokavo ir jis iš likusių pinigų atidavė skolas. Paskutinį kartą T. A. matė prie prekybos centro „Akropolis“ gruodžio mėnesį.
Protokole-pareiškime nurodyta, kad 2017 m. spalio 8 d. interneto tinklapyje Z. L. rado skelbimą apie pigiai parduodamus briketus, kurių kaina buvo 100 eurų už toną. Z. L. paskambino skelbime nurodytu numeriu (duomenys neskelbtini) ir su atsiliepusiu vyru susitarė dėl 2 tonų briketų pirkimo. Jai buvo nurodyta pervesti 200 eurų avansą į nurodytą sąskaitą. Pardavėjas pažadėjo, kad briketus jai pristatys į namus per penkias dienas, tačiau prekės negavo. Dėl šios veikos padaryta 200 eurų turtinė žala (16 t., b. l. 6).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusioji Z. L. pateikė mokėjimo kvitą, kuriuo nustatyta, kad 2017 m. spalio 9 d. nukentėjusios vyras A. L. pervedė 200 eurų E. M. (16 t., b. l. 38-42).
E. M. sąskaitos išrašu nustatyta, kad 2017 m. spalio 9 d. A. L. pervedė 200 eurų (16 t., b. l. 81).
Gautais duomenimis nustatyta, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo patalpintas skelbimas laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. spalio 17 d., veikė IMEI, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (16 t., b. l. 66).
Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiosios tyrėjos M. B. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad MRT, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudotos SIM kortelės, kurių abonentiniai numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiais abonentiniais numeriais patalpinti skelbimai, pagal kuriuos nukentėję asmenys skambino ir kreipėsi dėl parduodamų prekių, kurių negaudavo, tokiu būdu buvo įvykdyta eilė sukčiavimų. Aukščiau paminėtais abonentiniais numeriais nusikalstamos veikos įvykdytos laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. spalio 20 d., o būtent: (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai P. G., G. K. atžvilgiu); (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai L. M., Z. L., A. M., V. P. atžvilgiu); (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai E. B., MB „(duomenys neskelbtini)“, E. S. (dabartinė pavardė – E. S.), R. E. atžvilgiu)(2 t., b. l. 146-147).
Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu nustatyta, kad 2017 m. spalio 8 d. 15.01 val. vyko bendravimas tarp nežinomo asmens (galimai T. S.) ir abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi nukentėjusioji Z. L.. Pokalbis vyko apie briketų pardavimą. 2017 m. spalio 13 d. 17.02 val. Z. L. nežinomam asmeniui (galimai T. S.) nusiuntė SMS žinutę, kurioje buvo reikalaujama pristatyti užsakymą, priešingu atveju bus kreiptasi į policiją (2 t., b. l. 76-77).
Užduotimi Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti fonoskopinį tyrimą nustatyta, kad pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) yra su Z. L. (2 t., b. l. 114-117).
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog tikėtina, kad tiriamajame garso įraše pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (su Z. L.) užfiksuotų telefoninių pokalbių dalyvis (asmuo V) yra T. S.. Tikėtina, jog jis pasakė frazes šių garso įrašų suvestinėse, pažymėtas raide V (2 t., b. l. 118-133).
UAB „Diginet LTU“ pateiktais duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. spalio 10 d. įdėti skelbimai (duomenys neskelbtini) portale apie parduodamus medžio pjuvenų briketus „Kiekis mažėja“, skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini). Šie skelbimai patalpinti ir apmokėti iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) (15 t., b. l. 157-158).
Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiojo tyrėjo S. A. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad pagal liudytojo E. M. gautus parodymus apklausos metu nustatyta, kad jo klasiokas gali būti T. A., registruotas (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu durų niekas neatidarė, kur yra tikroji T. A. gyvenamoji vieta, nežinoma (16 t., b. l. 65).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.
Pagal baudžiamosios teisės teoriją ir susiklosčiusią teismų praktiką, tam, kad būtų pripažinta, jog asmuo nusikaltimą padarė organizuotoje grupėje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį yra būtina: pirma, asmuo bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitartų su kitu asmeniu (ar asmenimis) daryti kelis nusikaltimus ar vieną sunkų nusikaltimą; antra, kiekvienas grupės narys turi tam tikrą užduotį arba turėti skirtingus vaidmenis. Organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų ir jos subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-207-518/2016).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja išnagrinėjus ir patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją bei susiejus ją į vieningą visumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus daro išvadą, kad jų pakanka konstatuoti, jog kaltinamojo T. S., kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos – sukčiavimo dalyvaujant organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis nukentėjusiosios Z. L. atžvilgiu yra visiškai įrodyta aukščiau išvardintų, teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, dėl kurių patikimumo teismui nekyla jokių abejonių. Tokia išvada darytina ištyrus ir sugretinus byloje esančius įrodymus, juos palyginus tarpusavyje bei susiejus į vieningą visumą.
Kaltinamojo T. S. neprisipažinimas nusikalstamos veikos padaryme šiame epizode vertinamas kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamojo T. S. kaltę patvirtina ir tai, kad nukentėjusioji Z. L. radusi skelbimų portale (duomenys neskelbtini) skelbimą apie parduodamus medžio briketus ir paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris, kaip matyti iš Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiosios tyrėjos M. B. tarnybinio pranešimo, veikė mobiliajame ryšio telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 146-147). Šias aplinkybes patvirtina UAB „Diginet LTU“ pateikti duomenys, kuriuose nurodyta, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo patalpintas skelbimas apie parduodamus medžio briketus, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. spalio 17 d. veikė mobiliojo ryšio telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (16 t., b. l. 66). Tai, kad nukentėjusioji Z. L. bendravo būtent su kaltinamuoju T. S. įrodo specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad tikėtina, jog tiriamajame garso įraše pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (su Z. L.) užfiksuotų telefoninių pokalbių dalyvis (asmuo V) yra kaltinamasis T. S. (2 t., b. l. 118-133). Pažymėtina ir tai, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo naudojamas kitame sukčiavimo epizode, t. y. V. P. atžvilgiu, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tiriamajame garso įrašo pokalbyje užfiksuotų telefoninių pokalbių dalyvis (asmuo V) yra kaltinamasis T. S. (2 t., b. l. 118-133). Šias aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kuria nustatyta, jog mobilaus ryšio telefonas IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) veikė ne tik abonentiniame numeryje (duomenys neskelbtini), bet ir kitame– (duomenys neskelbtini) (kituose epizoduose) ir nusikaltimų padarymo metu veikdavo vietoje ir rišdavosi prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini), kurių adresas (duomenys neskelbtini) (15 t., b. l. 64-65). Taigi ir šiuo atveju, abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. spalio 17 d. veikė mobilaus ryšio telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), veikė vietoje ir rišosi prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini), kurių adresas (duomenys neskelbtini). Be to, į bazinių stočių veikimo teritoriją patenka ir Pravieniškių pataisos namai, kuriuose tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę nuteistasis T. S.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis T. S. darydamas nusikalstamas veikas – sukčiavimus naudojo tą patį mobilaus ryšio telefoną, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir su kitais abonentiniais numeriais, t. y. (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai P. G. ir G. K. atžvilgiu) ir (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai E. B., MB „(duomenys neskelbtini)“, E. S. (dabartinė pavardė – E. S.), R. E. atžvilgiu). Be to, abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris veikė mobilaus ryšio telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas ir kitame sukčiavimo epizoduose, t. y. sukčiavimai L. M., A. M., V. P. atžvilgiu. Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, šiais abonentiniais numeriais buvo talpinami skelbimai, pagal kuriuos asmenys skambindavo ir kreipdavosi dėl parduodamų prekių, kurių negaudavo, tokiu būdu buvo įvykdyta eilė sukčiavimų.
Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis T. S. bendraudamas su nukentėjusiąja Z. L., jai nurodė E. M. banko sąskaitos numerį, į kurią nukentėjusioji pervedė 200,00 Eur už medžio briketus. Tai patvirtina E. M. sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2017 m. spalio 9 d. nukentėjusiosios Z. L. vyras A. L. pervedė 200,00 Eur E. M. (16 t., b. l. 38-42). Liudytojas E. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį apie 16 d. jo klasiokas T. A. paprašė duoti savo banko sąskaitos numerį už atlygį. Jį sudomino 50 Eur atlygis. Nurodė, kad į jo banko sąskaitą bus pervesti 200 Eur, o jis nesidomėjo kokiu tikslu bus pervesti šie pinigai. Tai, kad kaltinamasis T. S. pasinaudodamas kitų asmenų sąskaitomis, į kurias siųsdavo pinigus nukentėjusieji už neva perkamas prekes ir tokiu neteisėtu būdu įgydavo svetimą turtą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino kaltinamasis M. M., apklaustas ankstesniuose epizoduose. Akivaizdu, kad kaltinamasis T. S. atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje negalėjo pats fiziškai įgyvendinti šių sukčiavimo veiksmų, todėl jam reikėjo asmenų, kurie padėtų visa tai įgyvendinti. Kaltinamasis T. S., pasinaudodamas kitų asmenų sąskaitomis, nukentėjusiesiems nurodydavo siųsti į šias banko sąskaitas pinigus už neva perkamas kaltinamojo prekes, o asmenys į kurių sąskaitas buvo pervedami nukentėjusiųjų asmenų pinigai, juos turėdavo išgryninti. Vėliau šiuos pinigus kaltinamojo T. S. nurodymu turėjo paimti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, dalyvavę organizuotoje grupėje kartu su kaltinamuoju T. S..
Taigi, šių įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusioji Z. L. paskambinusi skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) dėl medžio briketų pirkimo, būtent su kaltinamuoju T. S. ir bendravo, kuris nurodydamas E. M. banko sąskaitą, nurodė nukentėjusiajai Z. L. pervesti 200,00 Eur.
Kaltinamasis T. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys veikė tiesiogine tyčia, jie suvokė, jog dalyvaudami organizuotoje grupėje, apgaule esmingai suklaidinę nukentėjusiąją Z. L., neteisėtai ir neatlygintinai savo naudai įgijo jos turtą – 200,00 Eur.
Pažymėtina, kad T. S. pareikštame kaltinime šiame epizode jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį. Teismų praktikoje yra pažymima, jog pripažinus, kad kaltininkų veikai būdinga bendrininkavimo forma - organizuota grupė, visi bendrininkai neatsižvelgiant į jų vaidmenį darant nusikaltimą pripažįstami nusikaltimo vykdytojais ir visų bendrininkų padarytos veikos kvalifikuojamos tik pagal BK specialiosios dalies straipsnį, nepateikiant nuorodos į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnį, t. y. tokiu atveju nereikia nustatinėti tokius organizuotos grupės dalyvių vaidmenis, kurie atitiktų BK 24 straipsnyje apibrėžtas bendrininkų rūšis (kasacinė nutartis Nr. 2K-433-677/2015).
Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau kaltinamojo T. S. veiksmai šiame epizode iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalies, 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojami į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį.
18. Sukčiavimo A. M. atžvilgiu epizodas.
Kaltinamasis T. S. dalyvaudamas organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdami išankstinę tyčią grupės narių naudai apgaule užvaldyti svetimą turtą, iš anksto koordinuotais veiksmais, t. y. kaltinamajam T. S. vadovaujant bei duodant nurodymus kitiems grupės nariams, apgaule užvaldė svetimą turtą: kaltinamasis T. S. 2017 m. spalio 2 d. 13.53 val. į internetinį portalą (duomenys neskelbtini) patalpino melagingą skelbimą apie parduodamus medžio pjuvenų briketus, o 2017 m. spalio 6 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku nukentėjusiajam A. M. paskambinus skelbime nurodytu numeriu (duomenys neskelbtini), aptarė pirkimo-pardavimo sąlygas, tuomet T. S. nurodė nukentėjusiajam A. M. pervesti 300 eurų už melagingai skelbime nurodytus parduodamus medžio pjuvenų briketus į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, priklausančią E. M., kurią jam nežinant apie daromą nusikalstamą veiką gavo iš ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto asmens T. A., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, į kurią nukentėjęs A. M. T. S. nurodymu 2017 m. spalio 9 d. pervedė 300 eurų už T. S. melagingai parduodamus medžio pjuvenų briketus, po ko T. S. žadėtos prekės neišsiuntė ir taip apgaulės būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai užvaldė svetimą turtą – nukentėjusiajam A. M. priklausančius 300 eurų.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode T. S. kaltės nepripažino. Į proceso dalyvių klausimus atsakyti atsisakė.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjęs A. M. paaiškino, kad 2017 m. spalio 9 – 10 d. skelbimų portale (duomenys neskelbtini) žiūrinėjo skelbimus apie parduodamus briketus. Rado skelbimą, kad pardavėjas už toną briketų norėjo gauti apie 100 Eur. Jam reikėjo 5 tonų lapuočių briketų. Jis paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu ir atsiliepė vyriškis. Pardavėjas jam nurodė, kad jie turi vežimėlį su kuriuo gali pjuvenų briketus privežti nurodytu adresu ir iškrauti. Taip pat nurodė, kad jis turi pervesti avansą už perkamas prekes, nes kitaip briketų neatveš. Jam tiko nurodytos pardavėjo sąlygos. Pardavėjas jam trumpąją SMS žinute atsiuntė banko sąskaitos numerį, nurodydamas gavėjo vardą ir pavardę. Jis į nurodytą banko sąskaitos numerį pervedė 300 Eur už briketus, gavėjas buvo E. M.. Jam per dvi savaitės turėjo būti atvežti briketai. Jis po dviejų savaičių bandė prisiskambinti nurodytu telefono numeriu pardavėjui, bet niekas nebeatsiliepė. Jis negavo nei briketų, nei buvo jam grąžintas sumokėtas avansas už juos. Į policijos pareigūnus nesikreipė, tačiau jie patys susirado jį. Reiškia 300 eurų sumai civilinį ieškinį ir norėtų, kad jie būtų priteisti.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. M. paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 16 d. jo klasiokas T. A. paprašė duoti savo banko sąskaitos numerį už atlygį. Jį sudomino 50 Eur atlygis. Jis davė savo banko sąskaitos numerį, esančios „Swebank“, AB, ir neklausė kokiu tikslu jam reikia. Jam T. A. pasakė, kad į jo banko sąskaitą bus pervesta pinigai už medžio gaminius. Jis pats jokių gaminių nepardavinėjo, tačiau T. A. sakė sakyti, kad ir jis pardavinėja. 2018 m. spalio mėnesį kartu su T. A. nuėjo į prekybos centrą „Mada“ pasižiūrėti, ar pinigai jau yra jo banko sąskaitoje. Jam buvo pervesta apie 800 Eur. Tą dieną jis išsigrynino 250 Eur iš savo banko sąskaitos, kuriuos pasiėmė T. A.. Jis jam sakė, kad su draugais dirbo nelegaliai ir pardavinėjo medžio granules, dėl to tiek pinigų ir užsidirbo. Jis jam nesakė, kas jo draugai. Tą pačią dieną daugiau bankas pinigų išsigryninti neleido. Kitą dieną jis bandė išsigryninti dar 65 Eur, tačiau banko sąskaita buvo užblokuota. Jis nuėjo į banką aiškintis ir jam pasakė, kad ateitų su žmogumi, kuris pervedė jam pinigus ir davė paaiškinimą, kuriame reikėjo nurodyti už ką yra gauti pinigai. Vėliau jam paskambino policijos pareigūnai ir pasakė, kad čia yra sukčiavimas, domėjosi jo banko sąskaita dėl pinigų plovimo. Po to, kovo mėnesį jam banko sąskaitą atblokavo ir jis iš likusių pinigų atidavė skolas. Paskutinį kartą T. A. matė prie prekybos centro „Akropolis“ gruodžio mėnesį.
Tauragės AVPK vyresniosios tyrėjos L. K. atskiruoju pavedimu nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu gavus E. M. sąskaitos išrašą, nustatyta, kad 2017 m. spalio 9 d. į jo banko sąskaitą pervesti 300 eurų iš A. M. priklausančios sąskaitos, dėl ko išsiųstas pavedimas liudytoju apklausti A. M. bei pripažinti nukentėjusiuoju (16 t., b. l. 43-44).
E. M. sąskaitos išrašu nustatyta, kad 2017 m. spalio 9 d. A. M. pervedė 300 eurų į E. M. priklausančią sąskaitą (16 t., b. l. 81).
A. M. prie apklausos protokolo pateikė susirašinėjimo SMS žinutėmis su asmeniu pagal skelbimą kopijas (16 t., b. l. 49-51).
Gautais duomenimis nustatyta, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo patalpintas skelbimas laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. spalio 17 d. veikė IMEI, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (16 t., b. l. 66).
Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiosios tyrėjos M. B. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad MRT, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudotos SIM kortelės, kurių abonentiniai numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiais abonentiniais numeriais patalpinti skelbimai, pagal kuriuos nukentėję asmenys skambino ir kreipėsi dėl parduodamų prekių, kurių negaudavo, tokiu būdu buvo įvykdyta eilė sukčiavimų. Aukščiau paminėtais abonentiniais numeriais nusikalstamos veikos įvykdytos laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. spalio 20 d., o būtent: (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai P. G., G. K. atžvilgiu); (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai L. M., Z. L., A. M., V. P. atžvilgiu); (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai E. B., MB „(duomenys neskelbtini)“, E. S. (dabartinė pavardė – E. S.), R. E. atžvilgiu)(2 t., b. l. 146-147).
UAB „Diginet LTU“ pateiktais duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. spalio 10 d. įdėti skelbimai (duomenys neskelbtini) portale apie parduodamus medžio pjuvenų briketus „Kiekis mažėja“, skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini). Šie skelbimai patalpinti ir apmokėti iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) (15 t., b. l. 157-158).
Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiojo tyrėjo S. A. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad pagal liudytojo E. M. gautus parodymus apklausos metu nustatyta, kad jo klasiokas gali būti T. A., registruotas (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu durų niekas neatidarė, kur yra tikroji T. A. gyvenamoji vieta, nežinoma (16 t., b. l. 65).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.
Pagal baudžiamosios teisės teoriją ir susiklosčiusią teismų praktiką, tam, kad būtų pripažinta, jog asmuo nusikaltimą padarė organizuotoje grupėje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį yra būtina: pirma, asmuo bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitartų su kitu asmeniu (ar asmenimis) daryti kelis nusikaltimus ar vieną sunkų nusikaltimą; antra, kiekvienas grupės narys turi tam tikrą užduotį arba turėti skirtingus vaidmenis. Organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų ir jos subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-207-518/2016).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja išnagrinėjus ir patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją bei susiejus ją į vieningą visumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus daro išvadą, kad jų pakanka konstatuoti, jog kaltinamojo T. S., kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos – sukčiavimo dalyvaujant organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu yra įrodyta visiškai teisme aukščiau išvardintų, teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, dėl kurių patikimumo teismui nekyla jokių abejonių. Tokia išvada darytina ištyrus ir sugretinus byloje esančius įrodymus, juos palyginus tarpusavyje bei susiejus į vieningą visumą.
Kaltinamojo T. S. neprisipažinimas nusikalstamos veikos padaryme šiame epizode vertinamas kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamojo T. S. kaltę patvirtina tai, kad nukentėjusysis A. M. radęs skelbimų portale (duomenys neskelbtini) skelbimą apie parduodamus medžio briketus ir paskambino skelbime nurodytu telefonu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris, kaip matyti iš Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiosios tyrėjos M. B. tarnybinio pranešimo, veikė mobiliajame ryšio telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 146-147). Tai patvirtina UAB „Diginet LTU“ pateikti duomenys, kuriuose nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. spalio 10 d. įdėtas skelbimas (duomenys neskelbtini) portale apie parduodamus medžio briketus yra iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) (15 t., b. l. 157-158), ir šis abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), laikotarpiu 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. spalio 17 d. veikė mobiliojo ryšio telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (16 t., b. l. 66). Tai, kad nukentėjusysis A. M. bendravo būtent su kaltinamuoju T. S. įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kuria nustatyta, jog mobilaus ryšio telefonas IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) veikė ne tik abonentiniame numeryje (duomenys neskelbtini), bet ir kitame – (duomenys neskelbtini) (kituose epizoduose) ir nusikaltimų padarymo metu veikdavo vietoje ir rišdavosi prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini), kurių adresas (duomenys neskelbtini) (15 t., b. l. 64-65). Taigi ir šiuo atveju, abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. spalio 17 d. veikė mobilaus ryšio telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), veikė vietoje ir rišosi prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini), kurių adresas (duomenys neskelbtini). Be to, į bazinių stočių veikimo teritoriją patenka ir Pravieniškių pataisos namai, kuriuose tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę nuteistasis T. S.. Pažymėtina ir tai, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo naudojamas kitame sukčiavimo epizode, t. y. V. P. atžvilgiu, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tiriamajame garso įrašo pokalbyje užfiksuotų telefoninių pokalbių dalyvis (asmuo V) yra kaltinamasis T. S. (2 t., b. l. 118-133). Visa tai įrodo, kad ir šiuo atveju nukentėjusysis A. M. bendravo būtent su kaltinamuoju T. S.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis T. S. darydamas nusikalstamas veikas – sukčiavimus naudojo tą patį mobilaus ryšio telefoną, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir su kitais abonentiniais numeriais, t. y. (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai P. G. ir G. K. atžvilgiu) ir (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai E. B., MB „(duomenys neskelbtini)“, E. S. (dabartinė pavardė – E. S.), R. E. atžvilgiu). Be to, abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris veikė mobilaus ryšio telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas ir kituose sukčiavimo epizoduose, t. y. sukčiavimai L. M., Z. L., V. P. atžvilgiu. Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, šiais abonentiniais numeriais buvo talpinami skelbimai, pagal kuriuos asmenys skambindavo ir kreipdavosi dėl parduodamų prekių, kurių negaudavo, tokiu būdu buvo įvykdyta eilė sukčiavimų.
Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis T. S. bendraudamas su nukentėjusiuoju A. M., jam nurodė E. M. banko sąskaitos numerį, į kurią nukentėjusysis kaltinamojo T. S. nurodymu pervedė 300,00 Eur už medžio briketus. Tai patvirtina E. M. sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2017 m. spalio 9 d. nukentėjusysis A. M. pervedė 300,00 Eur E. M. (16 t., b. l. 81). Liudytojas E. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį apie 16 d. jo klasiokas T. A. paprašė duoti savo banko sąskaitos numerį už 50,00 Eur atlygį. Jam T. A. nurodė, kad į jo banko sąskaitą bus pervesta pinigai už medžio gaminius. Tai, kad kaltinamasis T. S. pasinaudodamas kitų asmenų sąskaitomis, į kurias siųsdavo pinigus nukentėjusieji už neva perkamas prekes ir tokiu neteisėtu būdu įgydavo svetimą turtą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino kaltinamasis M. M., apklaustas ankstesniuose epizoduose. Akivaizdu, kad kaltinamasis T. S. atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje negalėjo pats fiziškai įgyvendinti šių sukčiavimo veiksmų, todėl jam reikėjo asmenų, kurie padėtų visa tai įgyvendinti. Kaltinamasis T. S., pasinaudodamas kitų asmenų sąskaitomis, nukentėjusiesiems nurodydavo siųsti į šias banko sąskaitas pinigus už neva perkamas kaltinamojo prekes, o asmenys į kurių sąskaitas buvo pervedami nukentėjusiųjų asmenų pinigai, juos turėdavo išgryninti. Vėliau šiuos pinigus kaltinamojo T. S. nurodymu turėjo paimti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, dalyvavę organizuotoje grupėje kartu su kaltinamuoju T. S..
Taigi, šių įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusysis A. M. paskambinęs skelbime nurodytu telefonu numeriu (duomenys neskelbtini) dėl medžio briketų pirkimo, bendravo būtent su kaltinamuoju T. S., kuris nurodydamas E. M. banko sąskaitą, nurodė nukentėjusiajam A. M. pervesti 300,00 Eur sumą ir šią sumą nukentėjusysis pervedė.
Kaltinamasis T. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys veikė tiesiogine tyčia, jie suvokė, jog dalyvaudami organizuotoje grupėje, apgaule esmingai suklaidinę nukentėjusįjį A. M., neteisėtai ir neatlygintinai savo naudai įgijo jo turtą – 300,00 Eur.
Pažymėtina, kad T. S. pareikštame kaltinime šiame epizode jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį. Teismų praktikoje yra pažymima, jog pripažinus, kad kaltininkų veikai būdinga bendrininkavimo forma - organizuota grupė, visi bendrininkai neatsižvelgiant į jų vaidmenį darant nusikaltimą pripažįstami nusikaltimo vykdytojais ir visų bendrininkų padarytos veikos kvalifikuojamos tik pagal BK specialiosios dalies straipsnį, nepateikiant nuorodos į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnį, t. y. tokiu atveju nereikia nustatinėti tokius organizuotos grupės dalyvių vaidmenis, kurie atitiktų BK 24 straipsnyje apibrėžtas bendrininkų rūšis (kasacinė nutartis Nr. 2K-433-677/2015).
Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau kaltinamojo T. S. veiksmai šiame epizode iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalies, 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojami į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį.
19. Pasikėsinimo sukčiauti V. P. atžvilgiu epizodas.
Kaltinamasis T. S. dalyvaudamas organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdami išankstinę tyčią grupės narių naudai apgaule užvaldyti svetimą turtą, iš anksto koordinuotais veiksmais, t. y. kaltinamajam T. S. vadovaujant bei duodant nurodymus kitiems grupės nariams, apgaule pasikėsino užvaldyti svetimą turtą: kaltinamasis T. S. 2017 m. spalio 2 d. 13.53 val. į internetinį portalą (duomenys neskelbtini) patalpino melagingą skelbimą apie parduodamus medžio pjuvenų briketus, o 2017 m. spalio 6 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku nukentėjusiajam V. P. paskambinus skelbime nurodytu abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), aptarė pirkimo-pardavimo sąlygas, tuomet T. S. skelbimų portale (duomenys neskelbtini) surado skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną, kurį minėtame skelbimų portale buvo patalpinęs T. K., jam paskambino ir apsimetė, kad nori įsigyti parduodamą mobiliojo ryšio telefoną bei pamelavo ir įtikino, kad perkamą prekę dovanos broliui, dėl ko perves daugiau pinigų nei prekė kainuoja, prašė T. K. išgryninti iš sąskaitos gautus pinigus, pasiimti pinigų sumą už mobiliojo ryšio telefoną ir pinigų likutį kartu su mobiliojo ryšio telefonu išsiųsti į (duomenys neskelbtini) esantį paštomatą, tokiu būdu T. S. į nusikalstamą veiką įtraukė T. K. ir gavo jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, į kurią 2017 m. spalio 10 d. nukentėjęs V. P. T. S. nurodymu pervedė 200 eurų už T. S. melagingai parduodamus medienos pjuvenų briketus, kurių T. S. neišsiuntė ir žinodamas, kad siuntą T. K. su nukentėjusiojo V. P. pinigais ir mobiliojo ryšio telefonu išsiuntė, nurodė ją ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytam asmeniui paimti iš paštomato, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau jis nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes ši siunta buvo sustabdyta ir paimta policijos pareigūnų. Taip T. S. apgaulės būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai pasikėsino užvaldyti svetimą turtą – nukentėjusiajam V. P. priklausančius 200 eurų.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode T. S. kaltę pripažino. Į proceso dalyvių klausimus atsakyti atsisakė.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjęs V. P. paaiškino, kad datos tiksliai neprisimena, tai galėjo būti 2017 metų spalio mėnesis. Ieškojo pjuvenų briketų, kuriuos rado skelbimų portale „(duomenys neskelbtini)“. Su pardavėju susiskambino, sutarė kiekį, kainą. Pardavėjas paprašė pervesti nuo pradinės sumos dalį pinigų. Labai skubėjo, per daug nesigilino ir prašytą pinigų sumą pervedė. Po to, kai pervedė pinigus, atrodo 200 Eur, su pardavėju bendravimas nutrūko. Tuomet parašė pareiškimą policijoje. Telefonu bendravo su vyriškiu, kuris iš balso pasirodė jaunas, iki 35 metų amžiaus. Pardavėjas atsiuntė banko sąskaitą trumpąja SMS žinute, jei gerai prisimena, tai buvo kažkokio vyriškio banko sąskaita, į kurią jis turėjo pervesti pinigus ir juos pervedė. Ar tas asmuo, su kuriuo bendravo, prisistatė, neprisimena. Kiek prisimena, pardavėjas sakė, kad pjuvenų briketai yra iš ąžuolų pjuvenų ir gaminami kažkur Žemaitijoje. Pardavėjas pjuvenų briketus žadėjo pristatyti maždaug po savaitės. Atrodo, kad sutarė, jog bus pristatyta savaitgalį. Artėjant savaitgaliui pabandė kontaktuoti su pardavėju, bet su juo niekas nebendravo. Atrodo, kad praėjus savaitgaliui jis policijoje parašė pareiškimą. Iš pradžių telefono signalas buvo geras, o vėliau koks, neprisimena. Dalį pinigų ir telefoną, atrodo, pernai jam grąžino policijos pareigūnė. Tiksliai neprisimena, kiek norėjo pirkti pjuvenų briketų, tačiau galėjo būti 8 tonos. Pardavėjui pervedė 200 Eur avansą už pjuvenų briketus. Pinigus pervedė į vyro banko sąskaitą, kurio pavardės neprisimena, bet galėjo būti T. K. banko sąskaita. Pjuvenų briketų jam nepristatė. Civilinio ieškinio nereiškia, kadangi pinigai jam buvo grąžinti ir žala yra atlyginta visiškai.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. K. paaiškino, kad internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) buvo patalpinęs skelbimą, kad parduoda mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy S5 mini, kurio kaina 100 eurų. 2017 m. spalio mėnesį jam paskambino vyras ir nurodė, kad nori pirkti šį telefoną. Pirkėjas su juo nesiderėjo dėl kainos ir pasakė, kad jam perves 200 eurų iš kurių 100 Eur praprašė įdėti į dėžutę kartu su telefonu, kadangi tai bus dovana jo broliui gimtadienio proga. Jis sutiko. Pirkėjui nusiuntė savo banko sąskaitos numerį į kurį jam buvo pervesti pinigai iš V. P. banko sąskaitos. Jis 100 Eur išgrynino ir įdėjo kartu su telefonu į dėžutę ir išsiuntė iš LP Express terminalo, esančio (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) esantį kažkurį paštomatą. Pašto išlaidas apmokėjo iš savų pinigų, nes pirkėjas pirko iš jo telefoną.
Protokole nurodyta, jog V. P. 2017 m. spalio 9 d. skelbimų portale (duomenys neskelbtini) rado skelbimą apie parduodamus briketus. Telefonu susisiekė su pardavėju ir sutarė, kad už 830 eurų pirks 8 tonas briketų bei, kad perves avansą. Tą patį vakarą į pardavėjo nurodytą sąskaitą pervedė 200 eurų avansą, tačiau prekės nesulaukė (16 t., b. l. 97-98).
Nukentėjęs V. P. pateikė susirašinėjimo su asmeniu, pardavinėjusiu medžio briketus, dokumentų kopijas ir mokėjimo kvito kopiją (16 t., b. l. 99-103)
T. K. sąskaitos išrašu nustatyta, kad nukentėjęs V. P. pervedė 200 eurų (16 t., b. l. 135, 137).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta siunta, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) (išsiųsta T. K.)(16 t., b. l. 161-162).
Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta rasta siunta Nr. (duomenys neskelbtini), kuri supakuota į kartoninę dėžutę bei apklijuota plastikine plėvele. Ant dėžutės užklijuotas Lietuvos pašto Express lipdukas, o jame rašomas siuntėjas „T. K.“, siuntėjo terminalas – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), siuntėjo kontaktai „(duomenys neskelbtini)“, siuntos gavėjas „M. P.“, gavėjo terminalas – Statoil, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Gavėjo kontaktai „(duomenys neskelbtini)“. Atplėšus plastikinę plėvelę ir atidarius dėžutę, viduje rastas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos su geltonos spalvos galiniu dangteliu, baltos spalvos telefono įkrovėjas su laidu, telefono dokumentai ir 100 eurų grynais (dvi kupiūros po 50 eurų, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini))(16 t., b. l. 163-193).
Mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy“ ir 100 eurų grąžinti nukentėjusiajam V. P.. (16 t., b. l. 163-193).
Gautais duomenimis nustatyta, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo patalpintas skelbimas laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. spalio 17 d., veikė IMEI, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (16 t., b. l. 66).
Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiosios tyrėjos M. B. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad MRT, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudotos SIM kortelės, kurių abonentiniai numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiais abonentiniais numeriais patalpinti skelbimai, pagal kuriuos nukentėję asmenys skambino ir kreipėsi dėl parduodamų prekių, kurių negaudavo, tokiu būdu buvo įvykdyta eilė sukčiavimų. Aukščiau paminėtais abonentiniais numeriais nusikalstamos veikos įvykdytos laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. spalio 20 d, o būtent: (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai P. G., G. K. atžvilgiu); (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai L. M., Z. L., A. M., V. P. atžvilgiu); (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai E. B., MB „(duomenys neskelbtini)“, E. S. (dabartinė pavardė – E. S.), R. E. atžvilgiu). Visus šiuos duomenis patvirtina ikiteisminio tyrimo metu (šiuose epizoduose) gautos minėtų abonentinių numerių išklotinės ir jų analizė, taip pat šie duomenys nustatyti iš mobiliojo ryšio telefonų IMEI kontrolės bei iš pateiktų UAB „Diginet LTU“ duomenų, kuriais nustatyta, kad skelbimai patalpinti bei apmokėti iš tų pačių minimų abonentinių numerių. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys, kad analizuojant aukščiau paminėtų abonentinių numerių gautas išklotines, nustatyta, kad šie abonentiniai numeriai, kurie veikė minėtame IMEI, rišosi prie bazinių stočių, kurių veikimo zona – (duomenys neskelbtini). Apibendrinant nurodyta, kad įtariamasis T. S. nusikaltimo padarymui (šioms aukščiau paminėtoms 10 veikų ) nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. spalio 20 d. naudojo MRT, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (nerastas)(2 t., b. l. 180-181).
Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu nustatyta, kad 2017 m. spalio 9 d. 17.22 val. vyko bendravimas tarp nežinomo asmens (galimai T. S.) ir abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi nukentėjusysis V. P.. Pokalbis vyko apie briketų pardavimą. 2017 m. spalio 12 d. 20.26 val. V. P. nežinomam asmeniui (galimai T. S.) nusiuntė SMS žinutę, kurioje buvo rašoma, jog nesulaukęs užsakymo, už kurį sumokėjo, kreipsis į policiją. 2017 m. spalio 9 d. 18.24 val. nežinomas asmuo (galimai T. S.) bendravo su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi T. K., bei tarėsi dėl mobiliojo ryšio telefono pirkimo. Pokalbio metu nežinomas asmuo (galimai T. S.) nurodė telefoną išsiųsti per Lietuvos pašto Express terminalą. 2017 m. spalio 10 d. 9.29 val. T. K. buvo atsiųsta žinutė su tekstu „Gavėjas: M. P. Adresas: (duomenys neskelbtini) (Circle K) (duomenys neskelbtini) Tel.: (duomenys neskelbtini) Siųsti per LP Express paštomatą. Jums 100 eurų. O likusius pinigus kartu su telefonu įdėkite į dėžutę.“ (2 t., b. l. 76-77).
Užduotimi Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti fonoskopinį tyrimą nustatyta, kad pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) yra su V. P., pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) – su T. K. (2 t., b. l. 114-116).
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tiriamajame garso įraše pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (su V. P. ) ir pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (su T. K.) užfiksuotų telefoninių pokalbių dalyvis (asmuo V) yra T. S.. Jis pasakė frazes šių garso įrašų suvestinėse, pažymėtas raide V (2 t., b. l. 118-133).
UAB „Diginet LTU“ pateiktais duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. spalio 10 d. įdėti skelbimai (duomenys neskelbtini) portale apie parduodamus medžio pjuvenų briketus „Kiekis mažėja“. skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini). Šie skelbimai patalpinti ir apmokėti iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) (15 t., b. l. 157-158).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.
Pagal baudžiamosios teisės teoriją ir susiklosčiusią teismų praktiką, tam, kad būtų pripažinta, jog asmuo nusikaltimą padarė organizuotoje grupėje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį yra būtina: pirma, asmuo bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitartų su kitu asmeniu (ar asmenimis) daryti kelis nusikaltimus ar vieną sunkų nusikaltimą; antra, kiekvienas grupės narys turi tam tikrą užduotį arba turėti skirtingus vaidmenis. Organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų ir jos subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-207-518/2016).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja išnagrinėjus ir patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją bei susiejus ją į vieningą visumą.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus daro išvadą, kad jų pakanka konstatuoti, jog kaltinamojo T. S., kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos – pasikėsinimo sukčiauti dalyvaujant organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis nukentėjusiojo V. P. atžvilgiu yra įrodyta visiškai teisme aukščiau išvardintų, teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, dėl kurių patikimumo teismui nekyla jokių abejonių. Tokia išvada darytina ištyrus ir sugretinus byloje esančius įrodymus, juos palyginus tarpusavyje bei susiejus į vieningą visumą.
Kaltinamojo T. S. kaltę patvirtina tai, kad nukentėjusysis V. P. radęs skelbimų portale (duomenys neskelbtini) skelbimą apie parduodamus medžio briketus ir paskambino skelbime nurodytu telefonu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris, kaip matyti iš Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiosios tyrėjos M. B. tarnybinio pranešimo, veikė mobiliajame ryšio telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 146-147). Tai patvirtina UAB „Diginet LTU“ pateikti duomenys, kuriuose nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. spalio 10 d. įdėtas skelbimas (duomenys neskelbtini) portale apie parduodamus medžio briketus yra iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) (15 t., b. l. 157-158), ir šis abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), laikotarpiu 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. spalio 17 d. veikė mobiliojo ryšio telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (16 t., b. l. 66). Tai, kad nukentėjusysis V. P. bendravo būtent su kaltinamuoju T. S. įrodo specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, jog tiriamajame garso įraše pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (su V. P.) užfiksuotų telefoninių pokalbių dalyvis (asmuo V) yra kaltinamasis T. S. (2 t., b. l. 118-133). Šias aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kuria nustatyta, jog mobilaus ryšio telefonas IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) veikė ne tik abonentiniame numeryje (duomenys neskelbtini), bet ir kitame – (duomenys neskelbtini) (kituose epizoduose) ir nusikaltimų padarymo metu veikdavo vietoje ir rišdavosi prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini), kurių adresas (duomenys neskelbtini) (15 t., b. l. 64-65). Taigi ir šiuo atveju, abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. spalio 17 d. veikė mobilaus ryšio telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), veikė vietoje ir rišosi prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini), kurių adresas (duomenys neskelbtini). Be to, į bazinių stočių veikimo teritoriją patenka ir Pravieniškių pataisos namai, kuriuose tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę nuteistasis T. S.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis T. S. darydamas nusikalstamas veikas – sukčiavimus naudojo tą patį mobilaus ryšio telefoną, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir su kitais abonentiniais numeriais, t. y. (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai P. G. ir G. K. atžvilgiu) ir (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai E. B., MB „(duomenys neskelbtini)“, E. S. (dabartinė pavardė – E. S.), R. E. atžvilgiu). Be to, abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris veikė mobilaus ryšio telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas ir kituose sukčiavimo epizoduose, t. y. sukčiavimai L. M., A. M. atžvilgiu. Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, šiais abonentiniais numeriais buvo talpinami skelbimai, pagal kuriuos asmenys skambindavo ir kreipdavosi dėl parduodamų prekių, už kurias vėliau apmokėję jų negaudavo ir tokiu būdu buvo įvykdyta eilė sukčiavimų.
Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis T. S. bendraudamas su nukentėjusiuoju V. P., jam nurodė T. K. banko sąskaitos numerį, į kurią nukentėjusysis pervedė 200,00 Eur avansą už medžio briketus. Tai patvirtina T. K. sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2017 m. spalio 10 d. nukentėjusysis V. P. pervedė 200,00 Eur T. K. (16 t., b. l. 135, 137). Liudytojas T. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2017 m. spalio mėnesį su juo susisiekė vyriškis dėl parduodamo mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy S5 mini“, kuris kainavo 100,00 Eur. Pokalbiu metu susisiekęs asmuo jam sakė, kad persiųs daugiau pinigų, t. y. 200,00 Eur, iš jų 100,00 Eur jis turės išgryninti ir kartu su mobilaus ryšio telefonu „Samsung Galaxy S5 mini“ gražiai supakuoti ir išsiųsti per paštomatą į (duomenys neskelbtini), nes tai bus dovana pirkėjo broliui, o likusius pinigus pasilikti už mobilaus ryšio telefoną. Kaip matyti iš apžiūros protokolo, šis siuntinys, atliekant ikiteisminį tyrimą, buvo išimtas ir apžiūrėtas, o jame rastas mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy S5 mini“ ir 100,00 Eur (16 t., b. l. 163-193). Tai, kad kaltinamasis T. S. pasinaudodamas kitų asmenų sąskaitomis, į kurias siųsdavo pinigus nukentėjusieji už neva perkamas prekes ir tokiu neteisėtu būdu įgydavo svetimą turtą, tiek iktieisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino kaltinamasis M. M., apklaustas ankstesniuose epizoduose. Akivaizdu, kad kaltinamasis T. S. atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje negalėjo pats vienas fiziškai įgyvendinti šių sukčiavimo veiksmų, todėl jam reikėjo asmenų, kurie padėtų visa tai įgyvendinti. Todėl kaltinamasis T. S., pasinaudodamas kitų asmenų sąskaitomis, į kurias nukentėjusieji kaltinamojo T. S. nurodymu siųsdavo pinigus už neva perkamas kaltinamojo prekes, o asmenys į kurių sąskaitas buvo pervedami nukentėjusiųjų asmenų pinigai, nežinodami, kad daro nusikalstamas veikas, juos išgrynindavo ir išsiųsdavo per paštomatą kaltinamojo T. S. nurodytu adresu. Vėliau šiuos persiųstus pinigus kaltinamojo T. S. nurodymu turėjo paimti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, dalyvavę organizuotoje grupėje kartu su kaltinamuoju T. S..
Taigi, aukščiau išvardintų įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusysis V. P. paskambinęs skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) dėl medžio briketų, kalbėjo būtent su kaltinamuoju T. S., kuris pasinaudodamas T. K. banko sąskaita, nurodė nukentėjusiajam V. P. į ją pervesti 200,00 Eur.
Kaltinamasis T. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys veikė tiesiogine tyčia, jie suvokė, jog dalyvaudami organizuotoje grupėje, apgaule esmingai suklaidinę nukentėjusįjį V. P., neteisėtai ir neatlygintinai pasikėsino savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgyti jo turtą – 200,00 Eur.
Pažymėtina, kad T. S. pareikštame kaltinime šiame epizode jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį. Teismų praktikoje yra pažymima, jog pripažinus, kad kaltininkų veikai būdinga bendrininkavimo forma - organizuota grupė, visi bendrininkai neatsižvelgiant į jų vaidmenį darant nusikaltimą pripažįstami nusikaltimo vykdytojais ir visų bendrininkų padarytos veikos kvalifikuojamos tik pagal BK specialiosios dalies straipsnį, nepateikiant nuorodos į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnį, t. y. tokiu atveju nereikia nustatinėti tokius organizuotos grupės dalyvių vaidmenis, kurie atitiktų BK 24 straipsnyje apibrėžtas bendrininkų rūšis (kasacinė nutartis Nr. 2K-433-677/2015).
Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau kaltinamojo T. S. veiksmai šiame epizode iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalies, 22 straipsnio 1 dalies 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojami į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį.
20. Pasikėsinimo sukčiauti E. B. atžvilgiu epizodas.
Kaltinamasis T. S. dalyvaudamas organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdami išankstinę tyčią grupės narių naudai apgaule užvaldyti svetimą turtą, iš anksto koordinuotais veiksmais, t. y. kaltinamajam T. S. vadovaujant bei duodant nurodymus kitiems grupės nariams, apgaule pasikėsino užvaldyti svetimą turtą: kaltinamasis T. S. 2017 m. spalio 17 d. 11.43 val. į internetinį portalą (duomenys neskelbtini) patalpino melagingą skelbimą apie parduodamus medžio pjuvenų briketus, o 2017 m. spalio 18 d. apie 10.49 val. nukentėjusiosios E. B. sūnui R. B. paskambinus skelbime nurodytu abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), aptarė pirkimo-pardavimo sąlygas, tuomet T. S. skelbimų portale (duomenys neskelbtini) surado skelbimą apie parduodamą moterišką laikrodį, kurį minėtame skelbimų portale buvo patalpinusi V. M., jai paskambino ir apsimetė, kad nori įsigyti parduodamą laikrodį bei pamelavo ir įtikino, kad perkamą prekę dovanos draugei, dėl ko perves daugiau pinigų nei prekė kainuoja, prašė V. M. išgryninti iš sąskaitos gautus pinigus, pasiimti pinigų sumą už laikrodį ir pinigų likutį kartu su laikrodžiu išsiųsti į (duomenys neskelbtini) esantį paštomatą, tokiu būdu T. S. į nusikalstamą veiką įtraukė V. M. ir gavo jos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke, į kurią 2017 m. spalio 18 d. nukentėjusios E. B. prašymu jos dukra A. A. iš jos sąskaitos T. S. nurodymu pervedė 150 eurų už jo T. S.) melagingai parduodamus medžio pjuvenų briketus, kurių T. S. neišsiuntė ir žinodamas, kad siuntą V. M. su nukentėjusios E. B. pinigais ir laikrodžiu išsiuntė, nurodė ją ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paimti iš paštomato, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes ši siunta buvo sustabdyta ir paimta policijos pareigūnų ir taip apgaulės būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai pasikėsino užvaldyti svetimą turtą – nukentėjusiajai E. B. priklausančius 150 eurų.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode T. S. kaltę pripažino. Į proceso dalyvių klausimus atsakyti atsisakė.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusi E. B. paaiškino, kad reikėjo kuro ir sūnus R. B. ieškojo internete, kur jo būtų galima nusipirkti pigiau. Sūnus internete beieškodamas rado kuro pigiau. Kuro reikėjo apie 6 tonų. Pardavėjas pareikalavo iš pradžių sumokėti pinigus – apie 700 Eur ir pasakė, kad kurą atveš vėliau. Sūnus R. B. nesutiko sumokėti pardavėjui 700 Eur. Pardavėjas jam vis sakė, kad reikia skubėti, nes kuro nebeliks. Tuomet buvo sutarta, kad perves 150 Eur avanso. Vėliau nebeliko nei žinučių, nei skambučių ir sūnus R. B. parašė pareiškimą policijos pareigūnams. Pinigus jai gražino ir ji dėkinga policijai. Kuro ieškojo, greičiausisi 2017 m. spalio mėnesį. Ieškojo briketų. Pati gyvena kartu su sūnumi R. B.. Tiksliai neprisimena, kokia buvo nurodyta briketų kaina, tačiau galėjo būti, kad tonos kaina buvo 150 Eur. Pinigai buvo pervesti iš jos banko sąskaitos, tai yra 150 Eur. Pinigai galėjo būti pervesti į V. M. banko sąskaitą. Piniginį pavedimą darė jos sūnus R. B.. Jos sūnus kalbėjo su vyriškiu dėl briketų, tačiau pinigus reikėjo pervesti į moters banko sąskaitą. Po avanso pervedimo pardavėjas žadėjo, kad briketai bus pristatyti už 2-3 dienų, kadangi neturėjo transporto ir dar buvo kažkokios kliūtys dėl pristatymo, todėl liepė skubėti pirkti, kadangi briketų neliks. Jos dukra galėjo jai pervesti pinigus į jos banko sąskaitą, kadangi tuo metu pas ją banko sąskaitoje nebuvo pinigų, o sūnus R. B. apmokėjo į pardavėjo nurodytą banko sąskaitą avansą už pjuvenų briketus. Girdėjo, kaip jos sūnus R. B. telefonu bendravo su pardavėju dėl pjuvenų briketų. Pati telefonu su pardavėju nebendravo, kadangi yra jau senas žmogus. Civilinio ieškinio nereiškia, kadangi pinigai jai yra gražinti.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. M. paaiškino, kad į skelbimų portalą (duomenys neskelbtini) buvo įdėjusi skelbimą apie parduodamą „Storm“ firmos moterišką laikrodį, kuriuo ilgai niekas nesidomėjo. Laikrodį pardavinėjo už 50 – 55 eurų. 2017 m. spalio mėnesį jai paskambino vyriškis ir pasakė, kad jį domina šis laikrodis bei jis sutinka mokėti už laikrodį nurodytą sumą ir dar pasakė, kad duos jai 5 eurus už tai, kad gražiai supakuos siuntinį, nes nori padaryti draugei gimtadienio proga dovaną. Vėliau dar kartą paskambino vyriškis ir paprašė jos, ar gali ji įdėti 100 eurų prie siunčiamo laikrodžio, nes su draugais dedasi pinigus ir kad ta mergina atvykusi atsiimti laikrodžio, gaus ir pinigus. Ji sutiko. Ji įdėjo 100 eurų prie laikrodžio, gražiai supakavo ir išsiuntė per paštomatą, nes taip buvo nurodęs pirkėjas, tačiau į kokį miestą siuntė ji neprisimena. Tada ji pirkėjui išsiuntė trumpąją SMS žinute nurodydama savo banko sąskaitos numerį į kurią pirkėjas pervedė 150 eurų. Gavusi pavedimą, jai kilo įtarimas, kodėl mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta „už briketus“, tada ji vyriškiui paskambino ir pasakė, kad pinigus gavo bei paklausė kodėl mokėjimo paskirtyje taip nurodyta. Vyriškis jai pasakė, kad draugas pervedė pinigus, kuris mokėjimo paskirtyje mėgsta įrašyti bet ką, neva pokštaudamas. Ji dar vyriškio paprašė, kad jis jai paskambintų, kai gaus siuntinį ir pasakytų, ar jo draugei patiko dovana. Po kelių dienų ji pasitikrino sistemoje ir pamatė, kad siunta jau yra pristatyta, pabandė paskambinti, bet telefonas jau buvo išjungtas. Vėliau su ja susisiekė policija iš Tauragės.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. B. paaiškino, kad 2017 m. spalio mėnesį kaip paprastai prieš žiemos sezoną ieškojo kuro, kadangi gyvena su mama. Per tuos metus stipriai pakilo kuro kainos ir kuro ieškojo pigiau skelbimų portale „(duomenys neskelbtini)“. Skelbimų portale „(duomenys neskelbtini)“ rado skelbimą ir susisiekė su pardavėju skelbime nurodytu telefono numeriu. Atsiliepė vyriškis ir kalba ėjo apie tris paletes pjuvenų briketų. Pjuvenų briketų kaina skelbime buvo nurodyta po 150 Eur. Pardavėjas paprašė jam iškarto sumokėti už tuos pjuvenų briketus visą kainą, tai yra 450 Eur. Pardavėjui pasakė, kad kai ankščiau pirkdavo, reikėdavo sumokėti tuomet, kai prekė būdavo jau pristatyta ir išrašyta sąskaita-faktūra. Galiausiai sutarė tokį kompromisą, kad pardavėjui sumokės už vieną pjuvenų briketų paletę 150 Eur, o likusius pinigus sumokės tada, kai prekė bus pristatyta nurodytu adresu. Sutarus dėl avanso, pardavėjas jam atsiuntė visai kito žmogaus banko sąskaitos numerį, į kurį jis turėjo pervesti 150 Eur. Pervedę avansą laukė pjuvenų briketų, kada jie bus pristatyti. Dar vieną kartą susiskambino su pardavėju, vėliau dar bendravo trumposiomis SMS žinutėmis. Po to visas bendravimas su pardavėju nutrūko, laukė dar 2-3 dienas. Po to parašė į e-policija pareiškimą. Telefonu bendravo su vyriškiu, o pinigus už pjuvenų briketus pervesti buvo nurodyta į moters banko sąskaitą. Pinigus pervedinėjo iš savo mamos E. B. banko sąskaitos su jos sutikimu. Pinigai buvo pervedinėjami elektroninės bankininkystės būdu ir mama, kadangi jau yra amžiuje, nesupranta gerai, kaip tą pinginį pavedimą padaryti. A. A. yra jo sesuo. Tuo metu jo mamos E. B. banko sąskaitoje nebuvo pinigų ir jo sesuo pervedė į motinos banko sąskaitą tuos pinigus, o jis tuos pinigus pervedė į pardavėjo nurodytą banko sąskaitą kaip avansą už pjuvenų briketus. Pardavėjas banko sąskaitą, į kurią turėjo pervesti pinigus, nurodė trumpąja SMS žinute. Visas pardavėjo siųstas trumpąsias SMS žinutes išsisaugojo, kadangi kilo tokia mintis, kad čia gali būti apgaulė. Į pardavėjo nurodytą banko sąskaitą pervedė 150 Eur. Pardavėjas jo daugiau nieko neprašė, kad kažką dar nupirktų ar kažką kažkur nusiųstų. Pinigus jiems gražino 2018 m. liepos mėnesį. Jiems buvo gražinta 100 Eur ir laikrodis, sutiko, kad patirta žala yra atlyginta.
Pareiškime-protokole nurodyta, kad E. B. sūnus R. B. internete rado skelbimą apie parduodamus medžio briketus. Sūnus bendravo pagal skelbimą su asmeniu. Sūnus sutarė kainą ir iš jai priklausančios sąskaitos buvo pervesti 150 eurų į nurodytą sąskaitą, tačiau prekės negavo (17 t., b. l. 10-12).
R. B. pateikė susirašinėjimo su asmeniu, pardavinėjusiu medžio briketus, dokumentų kopijas ir mokėjimo kvito kopiją (17 t., b. l. 40-42.).
V. M. sąskaitos išrašu nustatyta, kad 2017 m. spalio 18 d. nukentėjusioji E. B. pervedė 150 eurų (17 t., b. l. 67-69).
V. M. pateikė siuntos, mokėjimo patvirtinimo kopiją ir siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) (17 t., b. l. 50-51).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta siunta, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) (išsiųsta V. M.)(17 t., b. l. 89-91).
Apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėta rasta siunta Nr. (duomenys neskelbtini), kuri supakuota į kartoninę dėžutę bei apklijuota permatoma lipnia juosta. Ant dėžutės užklijuotas Lietuvos pašto Express lipdukas, o jame rašomas siuntėjas „V. M.“, siuntėjo terminalas – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), siuntėjo kontaktai „(duomenys neskelbtini)“, siuntos gavėjas „E. M.“, gavėjo terminalas – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gavėjo kontaktai „(duomenys neskelbtini)“. Atplėšus lipnią juostą ir atidarius dėžutę, viduje rasta mažesnė, juodos spalvos dėžutė su pilkos spalvos dangteliu, ant kurio užrašyta „Storm“. Mažoje dėžutėje supakuotas ir įdėtas pilkos spalvos moteriškas laikrodis, o šalia jo raudonos spalvos medžiaginiame maišelyje įdėta 100 euro kupiūra (Nr. (duomenys neskelbtini))(16 t., b. l. 163-193).
Laikrodis ir 100 eurų grąžinti nukentėjusiajai E. B. (17 t., b. l. 34).
Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patalpintas skelbimas (duomenys neskelbtini), nusikaltimo padarymo laikotarpiu veikė vietovėje ir rišosi prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini), kurių adresas – (duomenys neskelbtini). (17 t., b. l. 79).
Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiosios tyrėjos M. B. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad MRT, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudotos SIM kortelės, kurių abonentiniai numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiais abonentiniais numeriais patalpinti skelbimai, pagal kuriuos nukentėję asmenys skambino ir kreipėsi dėl parduodamų prekių, kurių negaudavo, tokiu būdu buvo įvykdyta eilė sukčiavimų. Aukščiau paminėtais abonentiniais numeriais nusikalstamos veikos įvykdytos laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. spalio 20 d., o būtent: (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai P. G., G. K. atžvilgiu); (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai L. M., Z. L., A. M., V. P. atžvilgiu); (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai E. B., MB „(duomenys neskelbtini)“, E. S. (dabartinė pavardė – E. S.), R. E. atžvilgiu)(2 t., b. l. 146-147).
Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu nustatyta, kad telefonu naudojasi vyrišku balsu kalbantis nežinomas asmuo (galimai T. S.), kuris 2017 m. spalio 18 d. 10.49 val. bendravo su abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi nukentėjusiosios E. B. sūnus R. B.. Pokalbis vyko apie briketų pardavimą. 2017 m. spalio 24 d. 3.30 val. R. B. nežinomam asmeniui (galimai T. S.) nusiuntė SMS žinutę, kurioje buvo rašoma, jog nesulaukęs nei užsakymo, nei pinigų, kreipsis į policiją. 2017 m. spalio 18 d. 11.49 val. nežinomas asmuo (galimai T. S.) bendravo su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi V. M., bei tarėsi dėl laikrodžio pirkimo. Pokalbio metu nežinomas asmuo (galimai T. S.) nurodė telefoną išsiųsti per Lietuvos pašto Express terminalą. 2017 m. spalio 19 d. 12.27 val. V. M. išsiuntė SMS žinutę su patvirtinimu, jog siunta išsiųsta (2 t., b. l. 94).
Užduotimi Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti fonoskopinį tyrimą nustatyta, kad pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) yra su R. B., pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) – su V. M. (2 t., b. l. 114-115).
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tiriamajame garso įraše pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (su R. B.) ir pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (su V. M.) užfiksuotų telefoninių pokalbių dalyvis (asmuo V) yra T. S.. Jis pasakė frazes šių garso įrašų suvestinėse, pažymėtas raide V (2 t., b. l. 118-133).
UAB „Diginet LTU“ pateiktais duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2017 m. spalio 20 d. portale (duomenys neskelbtini) įdėti skelbimai apie parduodamus medžio pjuvenų briketus „Kiekis mažėja“, skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini). Šie skelbimai apmokėti iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) (19 t., b. l. 3).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.
Pagal baudžiamosios teisės teoriją ir susiklosčiusią teismų praktiką, tam, kad būtų pripažinta, jog asmuo nusikaltimą padarė organizuotoje grupėje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį yra būtina: pirma, asmuo bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitartų su kitu asmeniu (ar asmenimis) daryti kelis nusikaltimus ar vieną sunkų nusikaltimą; antra, kiekvienas grupės narys turi tam tikrą užduotį arba turėti skirtingus vaidmenis. Organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų ir jos subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-207-518/2016).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja išnagrinėjus ir patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją bei susiejus ją į vieningą visumą.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus daro išvadą, kad jų pakanka konstatuoti, jog kaltinamojo T. S., kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos – pasikėsinimo sukčiauti dalyvaujant organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis nukentėjusiosios E. B. atžvilgiu yra įrodyta visiškai teisme aukščiau išvardintų, teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, dėl kurių patikimumo teismui nekyla jokių abejonių. Tokia išvada darytina ištyrus ir sugretinus byloje esančius įrodymus, juos palyginus tarpusavyje bei susiejus į vieningą visumą.
Kaltinamojo T. S. kaltę patvirtina tai, kad nukentėjusiosios E. B. sūnus R. B. radęs skelbimų portale (duomenys neskelbtini) skelbimą apie parduodamus medžio briketus paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris, kaip matyti iš Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiosios tyrėjos M. B. tarnybinio pranešimo, veikė mobiliajame ryšio telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 146-147). Tai patvirtina UAB „Diginet LTU“ pateikti duomenys, kuriuose nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2017 m. spalio 20 d. įdėtas skelbimas (duomenys neskelbtini) portale apie parduodamus medžio briketus yra iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) (19 t., b. l. 3), ir šis abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), laikotarpiu 2017 m. spalio 17 d. iki 2017 m. spalio 24 d. veikė mobiliojo ryšio telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (17 t., b. l. 145). Tai, kad nukentėjusiosios E. B. sūnus R. B. bendravo būtent su kaltinamuoju T. S. įrodo specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, jog tiriamajame garso įraše pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (su R. B.) užfiksuotų telefoninių pokalbių dalyvis (asmuo V) yra kaltinamasis T. S. (2 t., b. l. 118-133). Šias aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kuria nustatyta, jog abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), nusikaltimo padarymo metu, veikė vietoje ir rišosi prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini), kurių adresas (duomenys neskelbtini)aimas (17 t., b. l. 79). Taigi į bazinių stočių veikimo teritoriją patenka ir Pravieniškių pataisos namai, kuriuose tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę nuteistasis T. S.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis T. S. darydamas nusikalstamas veikas – sukčiavimus naudojo tą patį mobilaus ryšio telefoną, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir su kitais abonentiniais numeriais, t. y. (duomenys neskelbtini) (L. M., Z. L., A. M., V. P. atžvilgiu) ir (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai P. G. ir G. K. atžvilgiu). Be to, abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris veikė mobilaus ryšio telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas ir kitame sukčiavimo epizoduose, t. y. sukčiavimai MB „(duomenys neskelbtini)“, E. S. (dabartinė pavardė – E. S.), R. E. atžvilgiu. Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, šiais abonentiniais numeriais buvo talpinami skelbimai, pagal kuriuos asmenys skambindavo ir kreipdavosi dėl parduodamų prekių, kurių negaudavo, tokiu būdu buvo įvykdyta eilė sukčiavimų.
Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis T. S. bendraudamas su nukentėjusiosios E. B. sūnumi R. B., jam nurodė V. M. banko sąskaitos numerį, į kurią iš nukentėjusiosios E. B. banko sąskaitos pervedė 150,00 Eur už medžio briketus. Tai patvirtina V. M. sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2017 m. spalio 18 d. nukentėjusioji E. B. pervedė 150,00 Eur V. M. (17 t., b. l. 67-69). Liudytoja V. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. spalio 18 d. su ją susisiekė vyriškis iš mobilaus telefono numerio (duomenys neskelbtini) dėl parduodamo laikrodžio „Storm“, kuris kainavo 50,00 – 55,00 Eur. Pokalbiu metu susisiekęs asmuo jai nurodė, kad persiųs daugiau pinigų, t. y. 150,00 Eur, iš jų 50,00 Eur pasilikti sau už laikrodį, o likusius pinigus turės išgryninti ir kartu su laikrodžiu „Storm“ gražiai supakuoti ir išsiųsti per paštomatą, nes tai bus dovana neva jo draugei. Tačiau, kaip matyti iš apžiūros protokolo, šis siuntinys, atliekant ikiteisminį tyrimą, buvo rastas ir apžiūrėtas, kuriame rastas laikrodis „Storm“ ir 100,00 Eur (16 t., b. l. 163-193). Tai, kad kaltinamasis T. S. pasinaudodamas kitų asmenų sąskaitomis, į kurias siųsdavo pinigus nukentėjusieji už neva perkamas prekes ir tokiu neteisėtu būdu įgydavo svetimą turtą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino kaltinamasis M. M., apklaustas ankstesniuose epizoduose. Akivaizdu, kad kaltinamasis T. S. atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje negalėjo pats fiziškai įgyvendinti šių sukčiavimo veiksmų, todėl jam reikėjo asmenų, kurie padėtų visa tai įgyvendinti. Todėl kaltinamasis T. S., pasinaudodamas kitų asmenų sąskaitomis, į kurias nukentėjusieji kaltinamojo T. S. nurodymo siųsdavo pinigus už neva perkamas kaltinamojo prekes, o asmenys į kurių sąskaitas buvo pervedami nukentėjusiųjų asmenų pinigai, juos išgrynindavo ir išsiųsdavo per paštomatą kaltinamojo T. S. nurodytu adresu. Vėliau šiuos persiųstus pinigus kaltinamojo T. S. nurodymu turėjo paimti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, dalyvavę organizuotoje grupėje kartu su kaltinamuoju T. S..
Taigi, šių įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusiosios E. B. sūnus R. B. paskambinęs skelbime nurodytu telefonu numeriu (duomenys neskelbtini) dėl medžio briketų bendravo būtent su kaltinamuoju T. S., kuris nurodydamas V. M. banko sąskaita, nurodė nukentėjusiosios E. B. sūnui R. B. pervesti 150,00 Eur.
Kaltinamasis T. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys veikė tiesiogine tyčia, jie suvokė, jog dalyvaudami organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule esmingai suklaidinę nukentėjusiąją E. B., neteisėtai ir neatlygintinai pasikėsino savo naudai įgyti jos turtą – 150,00 Eur.
Pažymėtina, kad T. S. pareikštame kaltinime šiame epizode jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį. Teismų praktikoje yra pažymima, jog pripažinus, kad kaltininkų veikai būdinga bendrininkavimo forma - organizuota grupė, visi bendrininkai neatsižvelgiant į jų vaidmenį darant nusikaltimą pripažįstami nusikaltimo vykdytojais ir visų bendrininkų padarytos veikos kvalifikuojamos tik pagal BK specialiosios dalies straipsnį, nepateikiant nuorodos į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnį, t. y. tokiu atveju nereikia nustatinėti tokius organizuotos grupės dalyvių vaidmenis, kurie atitiktų BK 24 straipsnyje apibrėžtas bendrininkų rūšis (kasacinė nutartis Nr. 2K-433-677/2015).
Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau kaltinamojo T. S. veiksmai šiame epizode iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalies, 22 straipsnio 1 dalies 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojami į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį.
21. Sukčiavimo MB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu epizodas.
Kaltinamasis T. S. dalyvaudamas organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdami išankstinę tyčią grupės narių naudai apgaule užvaldyti svetimą turtą, iš anksto koordinuotais veiksmais, t. y. kaltinamajam T. S. vadovaujant bei duodant nurodymus kitiems grupės nariams, apgaule užvaldė svetimą turtą: kaltinamasis T. S. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu metu į internetinį portalą (duomenys neskelbtini) patalpino melagingą skelbimą apie parduodamus įvairius „Dewalt“ įrankius, o 2017 m. spalio 20 d. apie 18.18 val. MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. P. paskambinus skelbime nurodytu abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), aptarė pirkimo-pardavimo sąlygas, tuomet T. S. skelbimų portale (duomenys neskelbtini) surado skelbimą apie parduodamą moterišką laikrodį, kurį minėtame skelbimų portale buvo patalpinusi R. T., jai paskambino ir apsimetė, kad nori įsigyti parduodamą laikrodį bei pamelavo ir įtikino, kad perkamą prekę dovanos draugei, dėl ko perves daugiau pinigų nei prekė kainuoja, prašė R. T. išgryninti iš sąskaitos gautus pinigus, pasiimti pinigų sumą už laikrodį ir pinigų likutį kartu su laikrodžiu išsiųsti į (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu adresu, esantį paštomatą, tokiu būdu T. S. į nusikalstamą veiką įtraukė R. T. ir gavo jos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke, į kurią A. P. iš MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos T. S. nurodymu 2017 m. spalio 21 d. pervedė 160 eurų už T. S. melagingai parduodamus įrankius, kurių T. S. neišsiuntė ir žinodamas, kad siuntą R. T. su MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiais pinigais ir laikrodžiu išsiuntė, nurodė ją ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paimti iš paštomato, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu adresu ir taip apgaulės būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai užvaldė svetimą turtą – MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 160 eurų.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode T. S. kaltės nepripažino. Į proceso dalyvių klausimus atsakyti atsisakė.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu MB „(duomenys neskelbtini)“ ir nukentėjusiojo A. P. įgaliota atstovė I. P. nurodė, jog pas juos jau ne viena tokia byla yra buvusi. Tikriausiai buvo ieškota pirkti instrumentų, kurie buvo rasti ir jiems tiko. Už instrumentus pardavėjui buvo pervestas pradinis įnašas ir, jei gerai prisimena, tai į G. R. banko sąskaitą. Pirkimu užsiėmė įmonės direktorius A. P., kuris skambino skelbime nurodytu telefono numeriu, jam atsiliepė vyriškis, su kuriuo ir vyko bendravimas. Pervedus pinigus į G. R. banko sąskaitą, A. P. buvo pasakyta, kad lauktų, siunta bus perduota per autobusų siuntas tam, kad nereiktų važiuoti į (duomenys neskelbtini) rajoną. Laukta buvo vieną dieną, sekančią dieną jau buvo išjungtas telefono numeris ir pardavėjas nebeatsiliepė. Antra dalis pinigų buvo pervesta tikriausiai irgi tą pačią dieną, kadangi buvo rastas dar vienas instrumentas, kuris buvo nupirktas ir prekybos centre ,,Akropolis“ esančiame kažkokiame banke buvo padarytas piniginis pavedimas. Žino, kad buvo savaitgalis, bet kam buvo pervesti pinigai, nežino. Pardavėjui dingus buvo kreiptasi į policiją. Iš G. R. banko sąskaitos pinigai buvo sugrąžinti, tačiau neprisimena, ar tai buvo visa suma ar ne, lyg tai buvo duotas kažkoks laikrodis. Ar yra atsiskaityta iki galo su MB ,,(duomenys neskelbtini)“, nežino. Kas yra ta G. R., neįsivaizduoja, tiesiog jiems buvo duota jos banko sąskaita. Gali klysti dėl vardo, ar G. ar R., tiksliai neprisimena. Patikslinti duomenis gali pakėlus dokumentus, kadangi tikrai yra visi dokumentai, kur ir kam pervesti pinigai, atvykdama nepasiruošė. A. P. yra jos vyras. 2017 m. spalio mėnesį jis norėjo pirkti akumuliatorinius suktuką ir grąžtą bei ,,atbolniką“. Skelbime buvo nurodyta, kad įrankiai yra ne nauji ir naudoti. Įrankių taip ir nesulaukė. Matė, kaip A. P. bendravo su pardavėju. A. P. skelbimą rado skelbimų portale „(duomenys neskelbtini)“, kur paskambinęs nurodytu telefono numeriu jis bendravo su vyriškiu. Žino, kad jis susitarė pirkti tris įrankius iš pardavėjo, tačiau tiksliai kokius, pasakyti negali. A. P. galėjo pirkti tris vienetus akumuliatorinių gręžtuvų, kampinį šlifuoklį, parforatorių ir diskinį pjūklą. Žino, kad įrankiai buvo tikrai ne ,,Makita“ firmos ir galėjo būti ,,Deval“ firmos. Pardavėjas prašė pervesti iškarto visą sumą, bet pervedė dalimis ir iš viso gavosi, jei neklysta, 280 Eur. Nežino, kieno vardu buvo atsiųsta banko sąskaita, bet atrodo, kad tai buvo G. R. banko sąskaita. Į R. Z. banko sąskaitą galėjo būti vedami pinigai iš prekybos centre ,,Akropolis“ esančio banko. Pardavėjas nurodė, kad vieną pinigų sumą pervesti į G. R. banko sąskaitą, bet vėliau kažkas pas juos pasikeitė ir pardavėjas prašė pervesti ne per elektroninę bankininkystę, bet per banką. Kas ir kiek pervedė, bei į kur, pasakyti negali. Atrodo, kad elektroninės bankininkystės būdu buvo pervesta virš 100 Eur. Pavedimą darė A. P.. Vėliau buvo pervesta 120 Eur per prekybos centre ,,Akropolis“ esantį banką. Dėl pinigų pervedimo su pardavėju buvo bendrauta gal 2-3 kartus. Po pirmo pinigų pavedimo nebuvo bendrauta su pardavėju ir pinigai buvo pervesti nuvykus į banką dar kartą. Galėjo būti, kad banko sąskaita buvo atsiųsta R. T. vardu, tiksliai neprisimena ir gali maišyti pavardes iš kito įvykio. 2017 m. spalio 20 d. A. P. iš banko skyriaus, esančio prekybos centre ,,Akropolis“, pardavėjui galėjo pervesti 160 Eur. Tai buvo MB ,,(duomenys neskelbtini)“ pinigai. Bendrovė patyrė 240 Eur žalą. Jokių įrankių negavo. Kažkokią pinigų sumą gražino policija ir davė laikrodį, kuris vertas apie 20 Eur. Kokia pinigų suma jiems buvo gražinta, pasakyti negali, nežino, kokį civilinį ieškinį MB ,,(duomenys neskelbtini)“ reiškia. Ji yra įgaliota atstovė, tačiau paskutinę dieną sužinojo apie posėdį ir nespėjo įsigilinti į įvykį, kadangi A. P. turėjo išvykti į skubų susirinkimą. Gali būti, kad likusi neatlyginta žala MB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra 160 Eur. MB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo gražinta 80 Eur ir 20 Eur vertės laikrodis, tai viso – 100 Eur. Tikriausiai likusi neatlyginta žala yra 140 Eur, bet kodėl A. P. nurodė, kad likusi neatlyginta žala yra 160 Eur, nežino. A. P. yra vienintelis MB ,,(duomenys neskelbtini)“ narys. A. P. yra jos sutuoktinis ir MB ,,(duomenys neskelbtini)“ nėra kitų narių.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. Z. paaiškino, kad 2017 m. spalio 20 d. pagal skelbimą pardavinėjo moterišką rankinį seną laikrodį. Sulaukė skambučio, kad pirkėjas nori pirkti laikrodį, bet nurodė, kad perves daugiau pinigų į jo banko sąskaitą, tai yra 60 Eur, kuriuos prašė išgryninti ir supakavus su rankiniu laikrodžiu kartu išsiųsti per paštomatą. Skelbimas buvo įdėtas „(duomenys neskelbtini)“. Laikrodis buvo ,,Bruno Bannani“ firmos, už kurį norėjo gauti 15 Eur. Siuntą išsiuntė ir nurodė gavėjo telefono numerį, kuris buvo (duomenys neskelbtini). Iš kokio telefono numerio jam paskambino pirkėjas, neprisimena. Pirkėjas pasakė, kad perves pinigus iš įmonės banko sąskaitos ir pasakė, kad sumokės 5 Eur daugiau už laikrodį tam, kad įdėtų prie jo 60 Eur, kuriuos pardavėjas jam nori pervesti. Po to, kai jam buvo pervesti pinigai, iš pirkėjo sulaukė kito skambučio ir asmuo prisistatė kaip policijos tyrėjas, kuris pasakė, kad nesiųstų nei pinigų, nei laikrodžio. Asmeniui, kuris prisistatė policijos tyrėju, atsakė, kad pilna tokių sukčių, kurie prisistato paskambinę telefonu tyrėjais. Po kelių dienų gavo šaukimą į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą. Į jo banko sąskaitą buvo pervesta 80 Eur, tai 15 Eur už laikrodį, 5 Eur už siuntimo išlaidas ir 60 Eur jis išgrynino ir įdėjo prie laikrodžio. Išsiųsti siuntą turėjo adresu (duomenys neskelbtini), IKI paštomatas, (duomenys neskelbtini), gavėjas –E. M.. Pirkėjas trumpojoje SMS žinutėje nurodė ,,pinigus kartu su preke įdėkite į dėžutę, gerai užklijuokite viską. Ačiū. Viskas“. Gavęs pinigus padarė viską, ko pirkėjas prašė ir siuntą išsiuntė iš (duomenys neskelbtini) esančio ,,Omniva“ paštomato. Pinigus ir laikrodį išsiuntė į (duomenys neskelbtini) miestą. Jam pinigai buvo pervesti į AB ,,Swedbank“ esančią banko sąskaitą iš ,,Luminor“ banke esančios banko sąskaitos. Į telefoną gavo SMS žinutę, kad jam padaryta piniginė perlaida iš MB ,,(duomenys neskelbtini)“, mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta ,,už įrankius, A. P.“. A. P. ir T. S. nepažįsta. Siuntą išsiuntė kartu su išgrynintais pinigais. Policijoje jam reikėjo nurodyti terminalą, per kurį išsiuntė siuntą ir siuntos numerį. Po to patikrinęs pagal siuntos numerį, kur yra siunta, matė, jog ji buvo sulaikyta Kaune policijoje, tačiau po kelių dienų pasiekė gavėją. Jei būtų pasitikrinęs savo banko sąskaitą ir būtų iškarto pamatęs, kad mokėjimo nurodymo paskirtyje nurodyta ,,už įrankius, A. P.“, jam būtų kilęs įtarimas, bet gavęs trumpą pranešimą, kad pinigai jau banko sąskaitoje, nepasitikrino, kas nurodyta mokėjimo paskirtyje ir laikrodį su pinigais išsiuntė į (duomenys neskelbtini).
Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. T. paaiškino, kad ji prekiauja daiktais, kurių jai nereikia, juos parduoda per skelbimų portalus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir panašiai. Tuo metu, įvykis galėjo vykti 2017 metais, ji pardavinėjo savo nešiotą laikrodį už 80 eurų. Jai paskambino vyras, kuris pasakė, kad nori pirkti laikrodį ir jam yra reikalinga jos banko sąskaitą į kurią jis per savaitę laiko perves pinigus. Tada ji jam trumpąją SMS žinute nusiuntė savo banko sąskaitos numerį. Po to, kai nusiuntė banko sąskaitos numerį, jai pirkėjas paskambino ir paprašė, kad jis perves daugiau pinigų apie 160 – 200 eurų, o jai juos reikės išgryninti ir kaip dovaną supakavus išsiųsti per paštomatą. Praėjus apie 3 – 4 dienas į jos banko sąskaitą buvo pervesta 160 eurų, kuriuos pervedė A. P.. Iš tos sumos ji pasiliko sau 80 eurų už laikrodį, o likusią pinigų sumą ji išgrynino, supakavo į dėžutę kartu su laikrodžiu ir išsiuntė per paštomatą nurodytu adresu į (duomenys neskelbtini) ar į (duomenys neskelbtini), tiksliai nepamena. Gavusi pinigus ji nesidomėjo kas jai tuos pinigus pervedė, kadangi jos tikslas yra parduoti ir gauti pinigus už parduodamą daiktą. Jai žala nebuvo padaryta.
MB „(duomenys neskelbtini)“ protokole-pareiškime nurodyta, kad A. P., naudodamasis bendrijai priklausančia banko sąskaita, 2017 m. spalio 20 d. pervedė 80 eurų už perkamus įrankius, kuriuos rado pirkti pagal skelbimą internete. Pinigus pervedė į nurodytą R. Z. sąskaitą. Sekančią dieną, t. y. 21 d. už perkamus įrankius pervedė 160 eurų į R. T. sąskaitą (18 t., b. l. 58)
A. P. pateiktomis mokėjimo kvitų kopijomis nustatyta, kad A. P. pervedė R. Z. 80 eurų, R. T. – 160 eurų (18 t., b. l. 59-60).
R. Z. sąskaitos išrašu nustatyta, kad 2017 m. spalio 20 d. A. P. MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu R. Z. atliko 80 eurų pavedimą (18 t., b. l. 114).
R. T. sąskaitos išrašu nustatyta, kad 2017 m. spalio 21 d. A. P. MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu R. T. atliko 160 eurų pavedimą (18 t., b. l. 115).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta siunta, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) (išsiųsta R. Z.) (19 t., b. l. 35-37).
Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta rasta siunta Nr. (duomenys neskelbtini), supakuota į kartoninę dėžutę, kuri apvyniota rudos spalvos lipnia nepermatoma juosta. Ant dėžutės užklijuotas baltos spalvos lipdukas, kuriame matomi užrašyti siuntėjo duomenys „(duomenys neskelbtini) IKI, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“ bei šalia užrašytas Nr. (duomenys neskelbtini). Atidarius dėžutę, joje rastas pilkos spalvos laikrodis su juodos spalvos apyranke, o šalia įdėtas baltos spalvos vokas. Atidarius voką, jame buvo rasta 60 eurų grynais (viena 50 eurų kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir viena 10 eurų kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini)) (16 t., b. l. 163-193).
Laikrodis ir 60 eurų grąžinti nukentėjusio MB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui A. P. (18 t., b. l. 71).
Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra išankstinio apmokėjimo paslauga ir laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 14 d. iki 2017 m. lapkričio 26 d. veikė vietovėje ir rišosi prie bazinių stočių, kurių adresas – (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad 2017 m. spalio 19-21 d. abonentinis numeris kontaktavo pokalbiais ir SMS su abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. P. (18 t., b. l. 167-170; 19 t., b. l. 1-2).
Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiosios tyrėjos M. B. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad MRT, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudotos SIM kortelės, kurių abonentiniai numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiais abonentiniais numeriais patalpinti skelbimai, pagal kuriuos nukentėję asmenys skambino ir kreipėsi dėl parduodamų prekių, kurių negaudavo, tokiu būdu buvo įvykdyta eilė sukčiavimų. Aukščiau paminėtais abonentiniais numeriais nusikalstamos veikos įvykdytos laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. spalio 20 d., o būtent: (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai P. G., G. K. atžvilgiu); (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai L. M., Z. L., A. M., V. P. atžvilgiu); (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai E. B., MB „(duomenys neskelbtini)“, E. S. (dabartinė pavardė – E. S.), R. E. atžvilgiu.). Visus šiuos duomenis patvirtina ikiteisminio tyrimo metu (šiuose epizoduose) gautos minėtų abonentinių numerių išklotinės ir jų analizė, taip pat šie duomenys nustatyti iš mobiliojo ryšio telefonų IMEI kontrolės bei iš UAB „Diginet LTU“ pateiktų duomenų, kuriais nustatyta, kad skelbimai patalpinti bei apmokėti iš tų pačių minimų abonentinių numerių. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys, kad analizuojant aukščiau paminėtų abonentinių numerių gautas išklotines, nustatyta, kad šie abonentiniai numeriai, kurie veikė minėtame IMEI, rišosi prie bazinių stočių, kurių veikimo zona – (duomenys neskelbtini). Apibendrinant nurodyta, kad įtariamasis T. S. nusikaltimo padarymui (šioms aukščiau paminėtoms 10 veikų) nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. spalio 20 d. naudojo MRT, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (nerastas) (2 t., b. l. 146-147).
Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu nustatyta, kad 2017 m. spalio 19 d. 18.33 val. vyko bendravimas tarp nežinomo asmens (galimai T. S.) ir abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. P.. Pokalbis vyko apie akumuliatorinių „drėlyčių“ pardavimą. 2017 m. spalio 21 d. 19.26 val. tarp minėtų asmenų vyko pokalbis apie tai, kad siuntinys turėjo būti pristatytas autobusų siuntose, tačiau ten jo nebuvo. 2017 m. spalio 20 d. 10.13 val. nežinomas asmuo (galimai T. S.) bendravo su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi R. Z., bei tarėsi dėl laikrodžio pirkimo. Pokalbio metu nežinomas asmuo (galimai T. S.), nurodė laikrodį išsiųsti per Lietuvos pašto Express terminalą. 2017 m. spalio 20 d. 16.58 val. R. Z. išsiuntė žinutę su patvirtinimu, jog siunta išsiųsta (2 t., b. l. 76-77).
Užduotimi Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti fonoskopinį tyrimą nustatyta, kad pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) yra su A. P., pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) – su R. Z. (2 t., b. l. 114-116).
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog tikėtina, kad tiriamajame garso įraše pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (su A. P.) užfiksuotų telefoninių pokalbių dalyvis (asmuo V) yra T. S.. Tikėtina, kad jis pasakė frazes šių garso įrašų suvestinėse, pažymėtas raide V., o pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (su R. Z.) tiriamajame garso įraše užfiksuotų telefoninių pokalbių dalyvis (asmuo V) yra T. S.. Jis pasakė frazes šių garso įrašų suvestinėse, pažymėtas raide V (2 t., b. l. 118-133).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.
Pagal baudžiamosios teisės teoriją ir susiklosčiusią teismų praktiką, tam, kad būtų pripažinta, jog asmuo nusikaltimą padarė organizuotoje grupėje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį yra būtina: pirma, asmuo bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitartų su kitu asmeniu (ar asmenimis) daryti kelis nusikaltimus ar vieną sunkų nusikaltimą; antra, kiekvienas grupės narys turi tam tikrą užduotį arba turėti skirtingus vaidmenis. Organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų ir jos subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-207-518/2016).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja išnagrinėjus ir patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją bei susiejus ją į vieningą visumą.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus daro išvadą, kad jų pakanka konstatuoti, jog kaltinamojo T. S., kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos – sukčiavimo dalyvaujant organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis nukentėjusiosios MB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu yra visiškai įrodyta aukščiau išvardintų, teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, dėl kurių patikimumo teismui nekyla jokių abejonių. Tokia išvada darytina ištyrus ir sugretinus byloje esančius įrodymus, juos palyginus tarpusavyje bei susiejus į vieningą visumą.
Kaltinamojo T. S. neprisipažinimas nusikalstamos veikos padaryme šiame epizode vertinamas kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamojo T. S. kaltę patvirtina tai, kad nukentėjusiosios MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. P. radęs skelbimų portale (duomenys neskelbtini) skelbimą apie parduodamus įrankius „Dewalt“ paskambino skelbime nurodytu telefonu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris, kaip matyti iš Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiosios tyrėjos M. B. tarnybinio pranešimo, veikė mobiliajame ryšio telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 146-147). Tai patvirtina UAB „Diginet LTU“ pateikti duomenys, kuriuose nurodyta, kad šis abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), laikotarpiu 2017 m. spalio 17 d. iki 2017 m. spalio 24 d. veikė mobiliojo ryšio telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (17 t., b. l. 145). Tai, kad nukentėjusiosios MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. P. bendravo būtent su kaltinamuoju T. S. įrodo specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nustatyta, jog tikėtina, kad tiriamajame garso įraše pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (su A. P.) užfiksuotų telefoninių pokalbių dalyvis (asmuo V) yra kaltinamasis T. S. (2 t., b. l. 118-133). Šias aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kuria nustatyta, jog abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), nusikaltimo padarymo metu, t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 14 d. iki 2017 m. lapkričio 26 d., veikė vietoje ir rišosi prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini), kurių adresas (duomenys neskelbtini)aimas (19 t., b. l. 1-21, 18 t., b. l. 167-168, 169-170). Taigi į bazinių stočių veikimo teritoriją patenka ir Pravieniškių pataisos namai, kuriuose tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę nuteistasis T. S.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis T. S. darydamas nusikalstamas veikas – sukčiavimus naudojo tą patį mobilaus ryšio telefoną, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir su kitais abonentiniais numeriais, t. y. (duomenys neskelbtini) (L. M., Z. L., A. M., V. P. atžvilgiu) ir (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai P. G. ir G. K. atžvilgiu). Be to, abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris veikė mobilaus ryšio telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas ir kituose sukčiavimo epizoduose, t. y. sukčiavimai E. B., E. S. (dabartinė pavardė – E. S.), R. E. atžvilgiu. Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, šiais abonentiniais numeriais buvo talpinami skelbimai, pagal kuriuos asmenys skambindavo ir kreipdavosi dėl parduodamų prekių, kurių negaudavo, tokiu būdu buvo įvykdyta eilė sukčiavimų. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis T. S. bendraudamas su nukentėjusiosios MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu A. P., jam nurodė R. Z. banko sąskaitos numerį, į kurią iš nukentėjusiosios MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos pervedė 80,00 Eur už darbo įrankius „Dewalt“ bei nurodė R. T. banko sąskaitos numerį, į kurią pervedė 160,00 Eur už darbo įrankius „Dewalt“. Tai patvirtina R. Z. ir R. T. sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad 2017 m. spalio 20 d. nukentėjusiosios MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. P. pervedė 80,00 Eur R. Z., o 2017 m. spalio 21 d. nukentėjusiosios MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. P. pervedė 160,00 Eur R. T. (18 t., b. l. 114-115). Liudytojas R. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. spalio 20 d. su juo susisiekė vyriškis iš mobilaus telefono numerio (duomenys neskelbtini) dėl parduodamo moteriško laikrodžio „Bruno Bannani“, kuris kainavo 15,00 Eur. Pokalbio metu susisiekęs asmuo jam nurodė, kad persiųs daugiau pinigų, t. y. 80,00 Eur, iš jų 60,00 Eur turės išgryninti ir kartu su moterišku laikrodžiu „Bruno Bannani“ supakuoti ir išsiųsti per paštomatą, o likusius pasilikti sau už laikrodį. Tačiau, kaip matyti iš apžiūros protokolo, šis siuntinys, atliekant ikiteisminį tyrimą, buvo rastas ir apžiūrėtas, kuriame rastas moteriškas laikrodis „Bruno Bannani“ ir 60,00 Eur (16 t., b. l. 163-193). Tuo tarpu liudytoja R. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 metais su ja susisiekė vyriškis iš mobilaus telefono numerio (duomenys neskelbtini) dėl parduodamo jos laikrodžio, kuris kainavo 80,00 Eur. Pokalbio metu susisiekęs asmuo jai nurodė, kad persiųs daugiau pinigų, t. y. 160,00 Eur, iš jų 80,00 Eur pasilikti sau už laikrodį, o likusius pinigus turės išgryninti ir kartu su laikrodžiu supakuoti ir išsiųsti per paštomatą. Tai, kad kaltinamasis T. S. pasinaudodamas kitų asmenų sąskaitomis, į kurias siųsdavo pinigus nukentėjusieji už neva perkamas prekes ir tokiu neteisėtu būdu įgydavo svetimą turtą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino kaltinamasis M. M., apklaustas ankstesniuose epizoduose. Akivaizdu, kad kaltinamasis T. S. atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje negalėjo pats vienas fiziškai įgyvendinti šių sukčiavimo veiksmų, todėl jam reikėjo asmenų, kurie padėtų visa tai įgyvendinti. Todėl kaltinamasis T. S., pasinaudodamas kitų asmenų sąskaitomis, į kurias nukentėjusieji kaltinamojo T. S. nurodymu siųsdavo pinigus už neva perkamas kaltinamojo prekes, o asmenys į kurių sąskaitas buvo pervedami nukentėjusiųjų asmenų pinigai, juos išgrynindavo ir išsiųsdavo per paštomatą kaltinamojo T. S. nurodytu adresu. Vėliau šiuos persiųstus pinigus kaltinamojo T. S. nurodymu turėjo paimti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, dalyvavę organizuotoje grupėje kartu su kaltinamuoju T. S..
Taigi, šių įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusiosios MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. P. paskambinęs skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) dėl darbo įrankių „Dewalt“ bendravo būtent su kaltinamuoju T. S., kuris nurodydamas R. Z. ir R. T. banko sąskaitas, nurodė nukentėjusiosios MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. P. pervesti 80,00 Eur sumą į R. Z. banko sąskaitą, o 160,00 Eur pervesti į R. T. banko sąskaitą, ką A. P. ir įvykdė.
Kaltinamasis T. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys veikė tiesiogine tyčia, jie suvokė, jog dalyvaudami organizuotoje grupėje, apgaule esmingai suklaidinę nukentėjusįjį A. P., neteisėtai ir neatlygintinai savo naudai įgijo MB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 240,00 Eur.
Pažymėtina, kad T. S. pareikštame kaltinime šiame epizode jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį 182 straipsnio 2 dalį. Teismų praktikoje yra pažymima, jog pripažinus, kad kaltininkų veikai būdinga bendrininkavimo forma - organizuota grupė, visi bendrininkai neatsižvelgiant į jų vaidmenį darant nusikaltimą pripažįstami nusikaltimo vykdytojais ir visų bendrininkų padarytos veikos kvalifikuojamos tik pagal BK specialiosios dalies straipsnį, nepateikiant nuorodos į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnį, t. y. tokiu atveju nereikia nustatinėti tokius organizuotos grupės dalyvių vaidmenis, kurie atitiktų BK 24 straipsnyje apibrėžtas bendrininkų rūšis (kasacinė nutartis Nr. 2K-433-677/2015).
Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau kaltinamojo T. S. veiksmai šiame epizode iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalies 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojami į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį.
22. Pasikėsinimo sukčiauti R. E. atžvilgiu epizodas.
Kaltinamasis T. S. dalyvaudamas organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdami išankstinę tyčią grupės narių naudai apgaule užvaldyti svetimą turtą, iš anksto koordinuotais veiksmais, t. y. kaltinamajam T. S. vadovaujant bei duodant nurodymus kitiems grupės nariams, apgaule pasikėsino užvaldyti svetimą turtą: kaltinamasis T. S. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku į internetinį portalą (duomenys neskelbtini) patalpino melagingą skelbimą apie parduodamas skersinio pjovimo stakles, o 2017 m. spalio 19 d. apie 22.57 val. nukentėjusiajam R. E. paskambinus skelbime nurodytu numeriu (duomenys neskelbtini), aptarė pirkimo-pardavimo sąlygas, tuomet T. S. skelbimų portale (duomenys neskelbtini) surado skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną, kurį minėtame skelbimų portale buvo patalpinęs G. D., jam paskambino ir apsimetė, kad nori įsigyti parduodamą mobiliojo ryšio telefoną, tokiu būdu T. S. į nusikalstamą veiką įtraukė G. D. ir gavo jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Šiaulių“ banke, į kurią nukentėjusiojo R. E. prašymu jo dukra A. P. iš savo banko sąskaitos T. S. nurodymu 2017 m. spalio 20 d. pervedė 250 eurų už T. S. melagingai parduodamas skersinio pjovimo stakles, kurių T. S. neišsiuntė, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes G. D. sužinojęs, kad vyksta apgaulė, grąžino į A. P. sąskaitą gautus pinigus. Taip T. S. apgaulės būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai pasikėsino užvaldyti svetimą turtą – nukentėjusiajam R. E. priklausančius 250 eurų.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode T. S. kaltės nepripažino. Į proceso dalyvių klausimus atsakyti atsisakė.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjęs R. E. paaiškino, kad 2017 metais internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) rado skelbimą, kad parduodamos „Devalt“ firmos staklės su stalu, kurių kaina 200 eurų, o kartu su siurbliu jų kaina buvo 250 eurų. Pardavėjui paskambinęs nurodytu telefonu susitarė, kad jam atsiųs savo banko sąskaitos numerį ir jis jam perves pinigus už stakles, tuomet jam stakles atsiųs per kurjerį. Pardavėjas savo banko sąskaitos numerį jam atsiuntė trumpąją SMS žinute. Kadangi jis elektronine bankininkyste nesinaudoja, tai savo dukrai A. P. paskambino ir paprašė, kad ji pavedimą už stakles atliktų iš savo banko sąskaitos. SMS žinute dukrai A. P. nusiuntė pardavėjo banko sąskaitos numerį ir gavėją. Jo dukra A. P. pervedė iš savo banko sąskaitos 250 Eur nurodytam asmeniui. Po kelių dienų jam paskambino pardavėjas ir pasakė, kad reikia pervesti pinigus už stakles į kitą banko sąskaitą, tačiau pirmą kartą pervesti pinigai jau buvo grįžę atgal į dukros banko sąskaitą, kadangi banko sąskaita, į kurią buvo pervesti pinigai, buvo jau užblokuota. Daugiau pardavėjas su juo nebebendravo, visus kartus skambinusio pardavėjo balsas buvo tas pats. Jokios žalos nepatyrė ir civilinio ieškinio nereiškia.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. D. paaiškino, kad 2017 metais pardavinėjo „Huawei“ firmos telefoną už 100 – 120 eurų. Skelbimą buvo patalpinęs skelbimų portale (duomenys neskelbtini). Su juo susisiekė vyras, kuris nurodė, kad nori pirkti jo parduodamą telefoną „Huawei“. Tada jis trumpąją SMS žinute nusiuntė skambinusiam vyriškiui savo banko sąskaitos numerį į kurią buvo pervesti 250 Eur iš A. P. banko sąskaitos. Tada jam iš Tauragės policijos komisariato paskambino ir pasakė, kad pinigai, kuriuos jis gavo į banko sąskaitą, yra neaiškūs, galimai išvilioti apgaule ir jis tuos gautus pinigus pervedė atgal į tą pačią banko sąskaitą iš kurios jam buvo padarytas pavedimas. Jam nepadaryta jokia žala.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. P. paaiškino, kad 2017 m. spalio 20 d. jai paskambino tėtis R. E. ir paprašė, kad ji pervestų pinigus į nurodytą banko sąskaitą apie 200 – 250 eurų, kadangi jis norėjo pirkti kažkokį statyboms skirtą prietaisą. Tada jos tėtis R. E. jai trumpąją SMS žinute atsiuntė banko sąskaitą ir gavėją. Ji pinigus pervedė į nurodytą banko sąskaitą, esančią AB Šiaulių banke, kurios gavėjas buvo G. D.. Vėliau jai paskambino tėtis R. E. ir pasakė, kad siuntimo negavo, bet pinigai turi grįžti atgal į jos banko sąskaitą. Pinigai buvo grąžinti atgal į jos banko sąskaitą, tikriausiai juos grąžino tas pats asmuo į kurio sąskaitą buvo pervesti pinigai.
Tauragės AVPK vyresniosios tyrėjos L. K. atskiruoju pavedimu nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kad į G. D. sąskaitą pervesti 250 eurų, dėl ko išsiųstas pavedimas liudytoja apklausti A. P.. Nustatyta, kad A. P. savo tėvo R. E. prašymu į G. D. sąskaitą pervedė pinigus už perkamą prekę, tačiau prekės negavo (19 t., b. l. 38-39).
A. P. pateikė mokėjimo kvitus, kuriais nustatyta, kad A. P. į G. D. sąskaitą pervedė 250 eurų (19 t., b. l. 45-46).
G. D. sąskaitos išrašu nustatyta, kad 2017 m. spalio 20 d. A. P. G. D. pervedė 250 eurų. 2017 m. spalio 20 d. G. D. į A. P. sąskaitą atgal pervedė 250 eurų (19 t., b. l. 86-87).
Gautais duomenimis nustatyta, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patalpintas skelbimas apie parduodamus įrankius, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2017 m. spalio 24 d. veikė IMEI, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (19 t., b. l. 103).
Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiojo tyrėjo S. A. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad išanalizavus gautą abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 19 d. iki 2017 m. spalio 23 d. skambučių išklotinę, nustatyta, kad asmuo, pasinaudodamas MRT Nr. (duomenys neskelbtini) (SIM kortelė naudota telefone IMEI (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi T. S.), kontaktavo su abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi nukentėjęs R. E.. Abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas vietovėje ir rišosi prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini), kurių adresas – (duomenys neskelbtini) (19 t., b. l. 111-113).
Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiosios tyrėjos M. B. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad MRT, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudotos SIM kortelės, kurių abonentiniai numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiais abonentiniais numeriais patalpinti skelbimai, pagal kuriuos nukentėję asmenys skambino ir kreipėsi dėl parduodamų prekių, kurių negaudavo, tokiu būdu buvo įvykdyta eilė sukčiavimų. Aukščiau paminėtais abonentiniais numeriais nusikalstamos veikos įvykdytos laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. spalio 20 d., o būtent: (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai P. G., G. K. atžvilgiu); (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai L. M., Z. L., A. M., V. P. atžvilgiu); (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai E. B., MB „(duomenys neskelbtini)“, E. S. (dabartinė pavardė – E. S.), R. E. atžvilgiu) (2 t., b. l. 146-147).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.
Pagal baudžiamosios teisės teoriją ir susiklosčiusią teismų praktiką, tam, kad būtų pripažinta, jog asmuo nusikaltimą padarė organizuotoje grupėje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį yra būtina: pirma, asmuo bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitartų su kitu asmeniu (ar asmenimis) daryti kelis nusikaltimus ar vieną sunkų nusikaltimą; antra, kiekvienas grupės narys turi tam tikrą užduotį arba turėti skirtingus vaidmenis. Organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų ir jos subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-207-518/2016).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja išnagrinėjus ir patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją bei susiejus ją į vieningą visumą.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus daro išvadą, kad jų pakanka konstatuoti, jog kaltinamojo T. S., kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos – pasikėsinimo sukčiauti dalyvaujant organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis nukentėjusiojo R. E. atžvilgiu yra visiškai įrodyta aukščiau išvardintų, teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, dėl kurių patikimumo teismui nekyla jokių abejonių. Tokia išvada darytina ištyrus ir sugretinus byloje esančius įrodymus, juos palyginus tarpusavyje bei susiejus į vieningą visumą.
Kaltinamojo T. S. neprisipažinimas nusikalstamos veikos padaryme šiame epizode vertinamas kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamojo T. S. kaltę patvirtina tai, kad nukentėjusysis R. E., radęs skelbimų portale (duomenys neskelbtini) skelbimą apie parduodamą skersavimo stakles ir paskambino skelbime nurodytu telefonu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris, kaip matyti iš Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo sk. vyriausiosios tyrėjos M. B. tarnybinio pranešimo, veikė mobiliajame ryšio telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 146-147). Šias aplinkybes patvirtina UAB „Diginet LTU“ pateikti duomenys, kuriuose nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2017 m. spalio 24 d., kuriuo patalpintas skelbimas apie parduodamas skersavimo stakles, yra iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), kuris veikė mobiliojo ryšio telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (19 t., b. l. 103). Tai, kad nukentėjusysis R. E. bendravo būtent su kaltinamuoju T. S. įrodo Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo S. A. tarnybinis pranešimas kuriuo nustatyta, kad išanalizavus gautas abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), kuris veikė mobiliojo ryšio telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 19 d. iki 2017 m. spalio 23 d. skambučių išklotines matyti, kad pasinaudojant abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) buvo kontaktuota su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi kaip nustatyta nukentėjęs R. E. (19 t., b. l. 111-113). Šias aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kuria nustatyta, jog abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), nusikaltimo padarymo metu, t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 19 d. iki 2017 m. spalio 23 d., veikė vietoje ir rišosi prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini), kurių adresas (duomenys neskelbtini)aimas (19 t., b. l. 111-113). Taigi į bazinių stočių veikimo teritoriją patenka ir Pravieniškių pataisos namai, kuriuose tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę nuteistasis T. S.. Pažymėtina ir tai, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo naudojamas kituose sukčiavimo epizode, t. y. E. S. (dabartinė pavardė – E. S.), E. B. atžvilgiu, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tiriamajame garso įrašo pokalbyje užfiksuotų telefoninių pokalbių dalyvis (asmuo V) yra kaltinamasis T. S. (2 t., b. l. 119-133). Taigi, tai tik įrodo, kad ir šiuo atveju nukentėjusysis R. E. bendravo būtent su kaltinamuoju T. S.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis T. S. darydamas nusikalstamas veikas – sukčiavimus naudojo tą patį mobilaus ryšio telefoną, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir su kitais abonentiniais numeriais, t. y. (duomenys neskelbtini) (L. M., Z. L., A. M., V. P. atžvilgiu) ir (duomenys neskelbtini) (sukčiavimai P. G. ir G. K. atžvilgiu). Be to, abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris veikė mobilaus ryšio telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas ir kitame sukčiavimo epizoduose, t. y. sukčiavimai E. B., E. S. (dabartinė pavardė – E. S.), MB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu. Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, šiais abonentiniais numeriais buvo talpinami skelbimai, pagal kuriuos asmenys skambindavo ir kreipdavosi dėl parduodamų prekių, kurių negaudavo, tokiu būdu buvo įvykdyta eilė sukčiavimų. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis T. S. bendraudamas su nukentėjusiuoju R. E., jam nurodė G. D. banko sąskaitos numerį, į kurią nukentėjusiojo dukra A. P. pervedė 250,00 Eur už skersavimo stakles, o po to pinigai 250,00 Eur jai buvo grąžinti. Tai patvirtina G. D. sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2017 m. spalio 20 d. nukentėjusiojo R. E. dukra A. P. pervedė 250,00 Eur G. D. ir tą pačią dieną 250,00 Eur jai grąžino atgal į tą pačią sąskaitą (19 t., b. l. 86-87). Liudytojas G. D. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. lapkričio mėnesį su juo susisiekė vyriškis dėl parduodamo mobilaus ryšio telefono „Huawei“, kuris kainavo 100,00 – 120,00 Eur. Tą pačią dieną iš A. P. banko sąskaitos gavo 250,00 Eur, tačiau minėto mobilaus telefono neišsiuntė, nes su juo susisiekė iš policijos, nurodė, kad šie pinigai galimai išvilioti apgaule, todėl 250,00 Eur grąžino atgal į tą pačią sąskaitą. Tai, kad kaltinamasis T. S. pasinaudodamas kitų asmenų sąskaitomis, į kurias siųsdavo pinigus nukentėjusieji už neva perkamas prekes ir tokiu neteisėtu būdu įgydavo svetimą turtą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino kaltinamasis M. M., apklaustas ankstesniuose epizoduose. Akivaizdu, kad kaltinamasis T. S. atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje negalėjo pats vienas fiziškai įgyvendinti šių sukčiavimo veiksmų, todėl jam reikėjo asmenų, kurie padėtų visa tai įgyvendinti. Todėl kaltinamasis T. S., pasinaudodamas kitų asmenų sąskaitomis, į kurias nukentėjusieji kaltinamojo T. S. nurodymu siųsdavo pinigus už neva perkamas kaltinamojo prekes, o asmenys į kurių sąskaitas buvo pervedami nukentėjusiųjų asmenų pinigai, nežinodami, kad daro nusikalstamas veikas, juos išgrynindavo ir išsiųsdavo kaltinamojo T. S. nurodytiems asmenims. Vėliau šiuos persiųstus pinigus kaltinamojo T. S. nurodymu paimdavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, dalyvavę organizuotoje grupėje kartu su kaltinamuoju T. S..
Taigi, šių įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusysis R. E. paskambinęs skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) dėl skersavimo staklių bendravo būtent su kaltinamuoju T. S., kuris nurodydamas G. D. banko sąskaitą, nurodė nukentėjusiajam R. E. pervesti 250,00 Eur sumą į G. D. banko sąskaitą, ką pastarasis ir padarė.
Kaltinamasis T. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys veikė tiesiogine tyčia, jie suvokė, jog dalyvaudami organizuotoje grupėje, apgaule esmingai suklaidinę nukentėjusįjį R. E., neteisėtai ir neatlygintinai pasikėsino savo naudai į jo turtą – 250,00 Eur.
Pažymėtina, kad T. S. pareikštame kaltinime šiame epizode jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį. Teismų praktikoje yra pažymima, jog pripažinus, kad kaltininkų veikai būdinga bendrininkavimo forma - organizuota grupė, visi bendrininkai neatsižvelgiant į jų vaidmenį darant nusikaltimą pripažįstami nusikaltimo vykdytojais ir visų bendrininkų padarytos veikos kvalifikuojamos tik pagal BK specialiosios dalies straipsnį, nepateikiant nuorodos į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnį, t. y. tokiu atveju nereikia nustatinėti tokius organizuotos grupės dalyvių vaidmenis, kurie atitiktų BK 24 straipsnyje apibrėžtas bendrininkų rūšis (kasacinė nutartis Nr. 2K-433-677/2015).
Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau kaltinamojo T. S. veiksmai šiame epizode iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalies, 22 straipsnio 1 dalies 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojami į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį.
23. Sukčiavimo Ž. S. atžvilgiu epizodas.
Kaltinamieji T. S. ir M. M. buvo kaltinami tuo, kad jie dalyvaudami organizuotoje grupėje su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kaltinamajam T. S. atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdami išankstinę tyčią grupės narių naudai apgaule užvaldyti svetimą turtą, iš anksto koordinuotais veiksmais, t. y. kaltinamajam T. S. vadovaujant bei duodant nurodymus kitiems grupės nariams, užvaldė svetimą turtą: kaltinamasis T. S. 2017 m. rugsėjo 4 d. 13.48 val. į internetinį portalą (duomenys neskelbtini) patalpino melagingą skelbimą apie parduodamus ąžuolo pjuvenų briketus, o 2017 m. rugsėjo 4 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, nukentėjusiajai Ž. S. paskambinus skelbime nurodytu abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), aptarė pirkimo-pardavimo sąlygas, tuomet T. S. skelbimų portale (duomenys neskelbtini) surado skelbimą apie parduodamus universalius telefono įkroviklius ir USB laidus, kurį minėtame skelbimų portale buvo patalpinęs G. K., jam paskambino ir apsimetė, kad nori įsigyti parduodamus telefono įkroviklius ir USB laidus, dėl ko perves daugiau pinigų nei prekė kainuoja, prašė G. K. išgryninti iš sąskaitos gautus pinigus, pasiimti pinigų sumą už telefono įkroviklius ir USB laidus bei pinigų likutį kartu su telefono įkrovikliais ir USB laidais išsiųsti į (duomenys neskelbtini) esantį paštomatą, tokiu būdu T. S. į nusikalstamą veiką įtraukė G. K. ir gavo jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke, į kurią 2017 m. rugsėjo 6 d. nukentėjusioji Ž. S. T. S. nurodymu pervedė 100 eurų už T. S. melagingai parduodamus ąžuolo pjuvenų briketus, kurių T. S. neišsiuntė ir žinodamas, kad siuntą G. K. su nukentėjusiosios Ž. S. pinigais, telefonų įkrovikliais ir USB laidais išsiuntė, ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 9 d. davė nurodymą kaltinamajam M. M. paimti siuntą iš paštomato, esančio (duomenys neskelbtini). Kaltinamajam M. M. sutikus, paėmė siuntą iš paštomato, esančio (duomenys neskelbtini). su joje buvusiais nukentėjusios Ž. S. pinigais, telefono įkrovikliais ir USB laidais, kuriuos laikė savo namuose, kol policijos pareigūnai kratos metu rado ir paėmė telefono įkroviklius ir USB laidus. Taip kaltinamieji T. S. ir M. M. apgaulės būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai užvaldė svetimą turtą – nukentėjusiajai Ž. S. priklausančius 100 eurų.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji Ž. S. paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. skelbimų portale (duomenys neskelbtini) rado skelbimą, kad yra parduodami briketai, už toną kaina buvo 100 eurų. Pinigus norėjo sumokėti vairuotojui. Paskambino pardavėjui ir pasakė, kad pinigus norės sumokėti vairuotojui, jai pardavėjas pasakė, kad jis pasikalbės su vadybininku ir tuomet jai praneš, ar galima pinigus sumokėti vairuotojui. Kitą dieną pardavėjas paskambino ir pasakė, kad tokios galimybės nėra ir, kad ji turi padaryti bankinį pavedimą ir pavedimo kopiją atsiųsti į jo nurodytą elektroninio pašto adresą. Tuomet ji paprašė pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį. Pardavėjas atsiuntė jai pirkimo-pardavimo sutartį, bet ji užmiršo patikrinti asmens kodą, kurio tikriausiai net nėra. Pardavėjas dingo. Rašė trumpąsias SMS žinutes, grasino policija, bet pardavėjas neatsiliepė. Taip ir baigėsi visas bendravimas. Visą turėtą susirašinėjimą su pardavėju ji pateikė policijai. Ji pati net neieškojo sukčių, ją surado policija. Skelbime buvo nurodytas pardavėjo telefono numeris, bet jo dabar neprisimena, tačiau nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Paskambino nurodytu telefono numeriu, atsiliepė vyriškis apie 30-40 metų amžiaus. Ji pasiūlė vairuotojui sumokėti grynais pinigais, bet jis pasakė, kad pasitars su kažkuo ir po valandos paskambinęs pasakė, kad tokios galimybės nėra ir reikia padaryti piniginį pavedimą per banką. Po to surašė sutartį, kurią jai atsiuntė į elektroninį paštą, sutartyje pardavėjas buvo vyriškis. Ji pardavėjui į nurodytą banko sąskaitos numerį pervedė 100 eurų. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą ir elektroninio pašto adresą nurodė teisingai. Sutartyje nebuvo pardavėjo asmens kodo, tuomet pardavėjas sutartį atsiuntė su asmens kodu, kadangi ji paprašė nurodyti visus duomenis. Įmonės atstovas sutartyje galėjo būti G. K.. Banko sąskaitos numeris, į kurį reikėjo pervesti pinigus, buvo nurodytas ir jį nurodė pareigūnams ikiteisminio tyrimo metu. Civilinio ieškinio šioje byloje nereiškia. Žala jai nėra atlyginta, bet civilinio ieškinio nereiškia. Neprisimena, į kokio asmens banko sąskaitą padarė pavedimą.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. K. paaiškino, kad apie įvykusį įvykį prisimena mažai, kadangi viskas buvo jau labai senai. 2017 m. rugsėjo mėnesį buvo įdėjęs skelbimą apie parduodamą telefoną, siuntė pakrovėjus ir pinigus, tačiau kiek ten buvo tų pinigų, neprisimena. Žino, kad siunta buvo siųsta į (duomenys neskelbtini) paštomatą. Bendravo su vyru, o pinigus gavo iš moters, kurią pirkėjas nurodė kaip savo seserį. Galėjo būti 2017 m. rugsėjo mėnesis, kai įvyko šis įvykis. Į skelbimų portalą (duomenys neskelbtini) įdėjo pardavimui mobilaus telefono įkroviklius, apie 4-5 vienetus ir USB laidus, apie 4-5 vienetus. Kaina buvo apie 8-10 eurų. Po kiek laiko su juo susisiekė pirkėjas, tiksliai nežino, bet galėjo būti ir mėnesio laikotarpyje. Su juo susisiekė vyriškis, kuris nurodė, kad nori pirkti tris pakrovėjus ir USB laidus. Susitarė, kad to vyriškio sesuo perves jam pinigus į jo banko sąskaitą ir tada jis jam juos išsiųs. Nurodė savo „Swedbank“ banko sąskaitos numerį po to, kai su pirkėju susitarė dėl pirkimo sąlygų. Tam vyriškiui savo banko sąskaitos numerį nusiuntė trumpąją SMS žinute. Per keletą dienų jo banko sąskaitoje atsirado apie 100 eurų. Suma buvo didesnė už tą, kurią turėjo pervesti už įkroviklius ir USB laidus, maždaug 40-50 eurų. Vyriškis jam pasakė, kad jo sesuo perves pinigus, o jis (liudytojas), siųsdamas pirkėjui laidus, įdės išgrynintą gautą pinigų skirtumą bei viską kartu išsiųs. Prie laidų kartu išsiuntė ir apie 40-50 eurų. Tai buvo suma, likusi nuo pakrovėjų kainos. Siuntą siuntė per paštomatą. Piniginis pavedimas jam buvo padarytas iš moters, tai galėjo būti iš Ž. S. banko sąskaitos. Siuntinyje galėjo siųsti 3 telefono įkroviklius ir 3 USB laidus bei pinigus. Siuntinį siuntė iš (duomenys neskelbtini) esančio Lietuvos pašto Express paštomato į kažkurį (duomenys neskelbtini) Lietuvos pašto Express paštomatą. Neprisimena, ar siuntinys buvo siunčiamas moteriai ar vyrui. Atrodo, kad siunta buvo siunčiama vyro vardu.
G. K. sąskaitos išrašu nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. nukentėjusioji Ž. S. pervedė 100 eurų G. K. (10 t., b. l. 52).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje numatytas svetimo turto įgijimas apgaule kvalifikuojamas pagal turto vertę, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.) numatyta, kad nedidelės vertės turtu laikomas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL. Nusikalstamos veikos padarymo metu (2017 m. rugsėjo 4 d.) galiojo nustatytas bazinių bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur. Atsižvelgiant į paminėtą nedidelės vertės įgyjamu svetimu turtu laikomas turtas, kurio vertė viršija 112,98 Eur, bet neviršija 188,30 Eur. Nukentėjusioji Ž. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji į nurodytą banko sąskaitą pervedė 100 eurų ir dėl to patyrė 100 eurų turtinę žalą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nustačius, kad iš nukentėjusiosios Ž. S. nagrinėjamu atveju įgytų piniginių lėšų suma yra mažesnė, negu 112,98 Eur, t. y. nenustatytas net nedidelės vertės požymis, kaltinamųjų T. S. ir M. M. veika negali būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį. Įgyjamo svetimo turto vertei esant mažesnei nei 3 MGL, asmens veika, esant kitų požymių visumai, kvalifikuotina ne pagal baudžiamojo kodekso, o pagal aktualias Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnis numato atsakomybę už sukčiavimą, kai turto vertė nesiekia 3 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių). Konstatavus, kad T. S. ir M. M. veikose nenustatytas būtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis – turto vertė, viršijanti 3 MGL, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu jie šiame epizode pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį išteisintini.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 592 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu Baudžiamojo proceso kodekse nustatytais atvejais ir tvarka yra nutraukiamas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje ar baudžiamojoje byloje nustatoma, kad yra administracinio nusižengimo požymių, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąją bylą kopija (nuorašas) kartu su visa tyrimo ar bylos medžiagos patvirtinta kopija (nuorašu) perduodama įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, jei nereikia tirti papildomų aplinkybių, pakartotinai nerenkami. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju administracinis nusižengimas galimai buvo padarytas 2017 m. rugsėjo 4 d., taigi nuosprendžio priėmimo dieną yra suėjusi senatis, todėl administracinio nusižengimo teisena nepradėtina.
24. Pasikėsinimo sukčiauti M. P. atžvilgiu epizodas.
T. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis dalyvaudamas organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdami išankstinę tyčią grupės narių naudai apgaule užvaldyti svetimą turtą, iš anksto koordinuotais veiksmais, t. y. kaltinamajam T. S. vadovaujant bei duodant nurodymus kitiems grupės nariams, apgaule pasikėsino užvaldyti svetimą turtą: kaltinamasis T. S. 2017 m. rugsėjo 10 d. 10.42 val. į internetinį portalą (duomenys neskelbtini) patalpino melagingą skelbimą apie parduodamus medžio pjuvenų briketus, o 2017 m. rugsėjo 12 d. apie 14.26 val. nukentėjusiajam M. P. paskambinus skelbime nurodytu numeriu (duomenys neskelbtini), aptarė pirkimo-pardavimo sąlygas, tuomet T. S. nurodė nukentėjusiajam M. P. už melagingai skelbime nurodytus parduodamus medžio pjuvenų briketus pervesti avansinį 100 eurų mokėjimą į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Šiaulių“ banke, priklausančią E. B., kurią, jai nežinant apie daromą nusikalstamą veiką, gavo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, į kurią nukentėjęs M. P. 2017 m. rugsėjo 13 d. T. S. nurodymu pervedė 100 eurų už T. S. melagingai parduodamus medžio pjuvenų briketus, po ko T. S. žadėtos prekės neišsiuntė, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes supratęs, kad vyksta apgaulė, M. P. likusių pinigų nepervedė. Taip T. S. apgaulės būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai pasikėsino užvaldyti svetimą turtą – nukentėjusiajam M. P. priklausančius 100 eurų.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjęs M. P. paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 17 d. skelbimų portale (duomenys neskelbtini) rado skelbimą apie parduodamas pjuvenų granules, kadangi turi įmonę, žema kaina jį sugundė nusipirkti didelį kiekį ir parduoti po to brangiau, nes įmonės tokią teisę turi. Paskambinus telefonu, atsiliepė vyriškis ir bendravimas vyko telefonu, susitikę su juo gyvai nebuvo. Buvo kalba apie 24 tonas pjuvenų granulių. Jis siūlė pardavėjui susitikti, bet pardavėjas vis sakė, kad jis išvykęs į Estiją ir susitikti negali. Pardavėjas atsiuntė elektroniniu paštu padaryti kažkokios moters vardu mokėjimo pavedimą. Neprisimena, ar tą pačią dieną, bet į pardavėjo nurodytą banko sąskaitos numerį jis padarė pavedimą. Kitą dieną buvo darbe ir jam paskambino pareigūnė, kuri paaiškino, kad jis pateko į sukčių pinkles. Nuvykęs į policijos komisariatą parašė pareiškimą ir jam po kelių dienų iš Šiaulių banko buvo grąžinti jo pervesti pinigai, kadangi mokėjimą spėjo sustabdyti. Civilinio ieškinio šioje byloje nereiškia. Pardavėjui dėl pjuvenų granulių skambino telefonu. Su pardavėju susitarė, kad pinigus perves bankiniu pavedimu ir jam pardavėjas turėjo išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą. Pardavėjas jam atsiuntė į elektroninį paštą sutartį, kuri buvo sudaryta kažkokios moters vardu. Pardavėjas prašė pervesti 200 eurų avansą. Jis norėjo pirkti visą automobilį pjuvenų granulių ir tai turėjo kainuoti 200 eurų. Pinigus pervedė iš ,,Swedbank“ į Šiaulių banką. Pats nespėjo suprasti, kad čia kažkas negerai. Kitą dieną buvo darbe ir jam paskambino pareigūnė, kuri paaiškino situaciją. Jam pinigus grąžino atgal ir žalos jis nepatyrė. Gali būti, kad pervedė 100 eurų, bet buvo kalba apie 200 eurų avansą. Pateiktos sąskaitos yra teisingos ir jei nurodyta, kad pervedė 100 eurų pardavėjui, 100 eurų jam Šiaulių bankas grąžino atgal.
Protokole nurodyta, kad nukentėjęs M. P. interneto portale (duomenys neskelbtini) rado skelbimą apie parduodamus medžio pjuvenų briketus. Susisiekęs telefonu sutarė, kad perves 200 eurų avansą į nurodytą sąskaitą. 2017 m. rugsėjo 12 d. apie 21.00 val. iš savo banko sąskaitos į asmens nurodytą sąskaitą pervedė 100 eurų avansą. Po to ketino pervesti dar 100 eurų, tačiau apie 11.30 val. jam paskambino iš policijos ir pasakė, kad jį bando apgauti, todėl jis pinigų nebevedė (12 t., b. l. 58-60).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje numatytas svetimo turto įgijimas apgaule kvalifikuojamas pagal turto vertę, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.) numatyta, kad nedidelės vertės turtu laikomas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL. Nusikalstamos veikos padarymo metu (2017 m. rugsėjo 4 d.) galiojo nustatytas bazinių bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur. Atsižvelgiant į paminėtą nedidelės vertės įgyjamu svetimu turtu laikomas turtas, kurio vertė viršija 112,98 Eur, bet neviršija 188,30 Eur. Nukentėjusysis M. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis į nurodytą banko sąskaitą pervedė 100 eurų už granules pardavėjui, bet vėliau 100 eurų jam Šiaulių bankas grąžino atgal.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nustačius, kad iš nukentėjusiojo M. P. nagrinėjamu atveju įgytų piniginių lėšų suma yra mažesnė, negu 112,98 Eur, t. y. nenustatytas net nedidelės vertės požymis, kaltinamojo T. S. veika negali būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį. Įgyjamo svetimo turto vertei esant mažesnei nei 3 MGL, asmens veika, esant kitų požymių visumai, kvalifikuotina ne pagal baudžiamojo kodekso, o pagal aktualias Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnis numato atsakomybę už sukčiavimą, kai turto vertė nesiekia 3 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių). Konstatavus, kad T. S. veikoje nenustatytas būtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis – turto vertė, viršijanti 3 MGL, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu jis šiame epizode pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį išteisintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 592 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu Baudžiamojo proceso kodekse nustatytais atvejais ir tvarka yra nutraukiamas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje ar baudžiamojoje byloje nustatoma, kad yra administracinio nusižengimo požymių, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąją bylą kopija (nuorašas) kartu su visa tyrimo ar bylos medžiagos patvirtinta kopija (nuorašu) perduodama įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, jei nereikia tirti papildomų aplinkybių, pakartotinai nerenkami. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju administracinis nusižengimas galimai buvo padarytas 2017 m. rugsėjo 13 d., taigi nuosprendžio priėmimo dieną yra suėjusi senatis, todėl administracinio nusižengimo teisena nepradėtina.
25. Pasikėsinimo sukčiauti E. S. (dabartinė pavardė – E. S.) atžvilgiu epizodas.
Kaltinamasis T. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis dalyvaudamas organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdami išankstinę tyčią grupės narių naudai apgaule užvaldyti svetimą turtą, iš anksto koordinuotais veiksmais, t. y. kaltinamajam T. S. vadovaujant bei duodant nurodymus kitiems grupės nariams, apgaule pasikėsino užvaldyti svetimą turtą: kaltinamasis T. S. 2017 m. spalio 17 d. 11.43 val. į internetinį portalą (duomenys neskelbtini) patalpino melagingą skelbimą apie parduodamus medžio pjuvenų briketus, o 2017 m. spalio 18 d. apie 10.11 val. nukentėjusiajai E. S. (dabartinė pavardė – E. S.) paskambinus skelbime nurodytu abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), aptarė pirkimo-pardavimo sąlygas, tuomet T. S. skelbimų portale (duomenys neskelbtini) surado skelbimą apie parduodamą moterišką laikrodį, kurį minėtame skelbimų portale buvo patalpinusi E. Š., jai paskambino ir apsimetė, kad nori įsigyti parduodamą laikrodį bei pamelavo ir įtikino, kad perkamą prekę dovanos draugei, dėl ko perves daugiau pinigų nei prekė kainuoja, prašė E. Š. išgryninti iš sąskaitos gautus pinigus, pasiimti pinigų sumą už laikrodį ir pinigų likutį kartu su laikrodžiu išsiųsti į (duomenys neskelbtini) esantį paštomatą, tokiu būdu T. S. į nusikalstamą veiką įtraukė E. Š. ir gavo jos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, į kurią nukentėjusioji E. S. (dabartinė pavardė – E. S.) T. S. nurodymu 2017 m. spalio 20 d. pervedė 100 eurų už T. S. melagingai parduodamus medžio pjuvenų briketus, kurių T. S. neišsiuntė ir žinodamas, kad siuntą E. Š. su nukentėjusios pinigais ir laikrodžiu išsiuntė, nurodė ją ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paimti iš paštomato, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau T. S. nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes ši siunta buvo sustabdyta ir paimta policijos pareigūnų. Taip T. S. apgaulės būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai pasikėsino užvaldyti svetimą turtą – nukentėjusiajai E. S. (dabartinė pavardė – E. S.) priklausančius 100 eurų.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusi E. S. (dabartinė pavardė – E. S.) paaiškino, kad nuo 2020 m. vasario pasikeitė jos asmens duomenys, nes ji susitrumpino savo vardą ir pavardę į E. S.. Ji paaiškino, kad 2017 metais spalio mėnesį skelbimų portale (duomenys neskelbtini) rado skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad yra parduodami medžio pjuvenų briketai, kurių kaina buvo gerokai mažesnė, nei įprastai, bei nurodytas pardavėjo telefono numeris. Paskambinusi nurodytu telefonu numeriu, atsiliepė vyriškis, su juo suderino laiką dėl briketų atvežimo, užsisakė jų tris tonas bei pardavėjas paprašė pervesti avansą, tačiau ji sutiko pervesti 100 Eur, nes bijojo pervesti daugiau pinigų. Tuo tarpu likusią sumą susitarė, kad ji sumokės, kai atveš briketus. Trumpąją SMS žinute jai pardavėjas atsiuntė E. Š. vardu registruotą banko sąskaitos numerį į kurį nurodė pervesti avansą. Ji pavedimą atliko iš banko sąskaitos, esančios „Swedbank“, AB, į banko sąskaitą, esančią AB SEB banke, mokėjimo nurodyme konkrečiai nurodant už ką yra vedamas avansas. Vėliau ji su pardavėju dar kartą bendravo ir jis pasakė, kad turi per keletą dienų atvežti jai briketus. Nesulaukusi briketų, ji paskambino pardavėjui nurodytu telefonu numeriu, tačiau niekas nebeatsiliepė. Tada ji nuvyko į policijos komisariatą parašyti pareiškimo. Šioje byloje ji nereiškia civilinio ieškinio, kadangi vasarą gavo dalį sumos ir laikrodį.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje numatytas svetimo turto įgijimas apgaule kvalifikuojamas pagal turto vertę, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.) numatyta, kad nedidelės vertės turtu laikomas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL. Nusikalstamos veikos padarymo metu (2017 m. rugsėjo 4 d.) galiojo nustatytas bazinių bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur. Atsižvelgiant į paminėtą nedidelės vertės įgyjamu svetimu turtu laikomas turtas, kurio vertė viršija 112,98 Eur, bet neviršija 188,30 Eur. Nukentėjusioji E. S. (dabartinė pavardė – E. S.) teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji į nurodytą banko sąskaitą pervedė 100 eurų už medžių pjuvenų briketus pardavėjui. Civilinio ieškinio nereiškia.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nustačius, kad iš nukentėjusiosios E. S. (dabartinė pavardė – E. S.) nagrinėjamu atveju įgytų piniginių lėšų suma yra mažesnė, negu 112,98 Eur, t. y. nenustatytas net nedidelės vertės požymis, kaltinamojo T. S. veika negali būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį. Įgyjamo svetimo turto vertei esant mažesnei nei 3 MGL, asmens veika, esant kitų požymių visumai, kvalifikuotina ne pagal baudžiamojo kodekso, o pagal aktualias Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnis numato atsakomybę už sukčiavimą, kai turto vertė nesiekia 3 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių). Konstatavus, kad T. S. veikoje nenustatytas būtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis – turto vertė, viršijanti 3 MGL, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu jis šiame epizode pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį išteisintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 592 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu Baudžiamojo proceso kodekse nustatytais atvejais ir tvarka yra nutraukiamas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje ar baudžiamojoje byloje nustatoma, kad yra administracinio nusižengimo požymių, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąją bylą kopija (nuorašas) kartu su visa tyrimo ar bylos medžiagos patvirtinta kopija (nuorašu) perduodama įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, jei nereikia tirti papildomų aplinkybių, pakartotinai nerenkami. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju administracinis nusižengimas galimai buvo padarytas 2017 m. spalio 20 d., taigi nuosprendžio priėmimo dieną yra suėjusi senatis, todėl administracinio nusižengimo teisena nepradėtina.
26. Pasikėsinimo sukčiauti MB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu epizodas.
Kaltinamasis T. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis dalyvaudamas organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdami išankstinę tyčią grupės narių naudai apgaule užvaldyti svetimą turtą, iš anksto koordinuotais veiksmais, t. y. kaltinamajam T. S. vadovaujant bei duodant nurodymus kitiems grupės nariams, apgaule pasikėsino užvaldyti svetimą turtą: kaltinamasis T. S. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku į internetinį portalą (duomenys neskelbtini) patalpino melagingą skelbimą apie parduodamus įvairius „Dewalt“ įrankius, o 2017 m. spalio 19 d. apie 18.33 val. MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. P. paskambinus skelbime nurodytu abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), aptarė pirkimo-pardavimo sąlygas, tuomet T. S. skelbimų portale (duomenys neskelbtini) surado skelbimą apie parduodamą moterišką laikrodį, kurį minėtame skelbimų portale buvo patalpinęs R. Z., jam paskambino ir apsimetė, kad nori įsigyti parduodamą laikrodį bei pamelavo ir įtikino, kad perkamą prekę dovanos, dėl ko perves daugiau pinigų nei prekė kainuoja, prašė R. Z. išgryninti iš sąskaitos gautus pinigus, pasiimti pinigų sumą už laikrodį ir pinigų likutį kartu su laikrodžiu išsiųsti į (duomenys neskelbtini) esantį paštomatą, tokiu būdu T. S. į nusikalstamą veiką įtraukė R. Z. ir gavo jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke, į kurią A. P. iš MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos T. S. nurodymu 2017 m. spalio 20 d. pervedė 80 eurų už T. S. melagingai parduodamus įrankius, kurių T. S. neišsiuntė ir žinodamas, kad siuntą R. Z. su MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiais pinigais ir laikrodžiu išsiuntė, nurodė ją ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paimti iš paštomato, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes ši siunta buvo sustabdyta ir paimta policijos pareigūnų ir taip apgaulės būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai pasikėsino užvaldyti svetimą turtą – MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 80 eurų.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu MB „(duomenys neskelbtini)“ ir nukentėjusiojo A. P. įgaliota atstovė I. P. nurodė, jog pas juos jau ne viena tokia byla yra buvusi. Tikriausiai buvo ieškota pirkti instrumentų, kurie buvo rasti ir jiems tiko. Už instrumentus pardavėjui buvo pervestas pradinis įnašas ir, jei gerai prisimena, tai į G. R. banko sąskaitą. Pirkimu užsiėmė įmonės direktorius A. P., kuris skambino skelbime nurodytu telefono numeriu, jam atsiliepė vyriškis, su kuriuo ir vyko bendravimas. Pervedus pinigus į G. R. banko sąskaitą, A. P. buvo pasakyta, kad lauktų, siunta bus perduota per autobusų siuntas tam, kad nereiktų važiuoti į Kauno rajoną. Laukta buvo vieną dieną, sekančią dieną jau buvo išjungtas telefono numeris ir pardavėjas nebeatsiliepė. Antra dalis pinigų buvo pervesta tikriausiai irgi tą pačią dieną, kadangi buvo rastas dar vienas instrumentas, kuris buvo nupirktas ir prekybos centre ,,Akropolis“ esančiame kažkokiame banke buvo padarytas piniginis pavedimas. Žino, kad buvo savaitgalis, bet kam buvo pervesti pinigai, nežino. Pardavėjui dingus buvo kreiptasi į policiją. Iš G. R. banko sąskaitos pinigai buvo sugrąžinti, tačiau neprisimena, ar tai buvo visa suma ar ne, lyg tai buvo duotas kažkoks laikrodis. Ar yra atsiskaityta iki galo su MB ,,(duomenys neskelbtini)“, nežino. Kas yra ta G. R., neįsivaizduoja, tiesiog jiems buvo duota jos banko sąskaita. Gali klysti dėl vardo, ar G. ar R., tiksliai neprisimena. Patikslinti duomenis gali pakėlus dokumentus, kadangi tikrai yra visi dokumentai, kur ir kam pervesti pinigai, atvykdama nepasiruošė. A. P. yra jos vyras. 2017 m. spalio mėnesį jis norėjo pirkti akumuliatorinius suktuką ir grąžtą bei ,,atbolniką“. Skelbime buvo nurodyta, kad įrankiai yra ne nauji ir naudoti. Įrankių taip ir nesulaukė. Matė, kaip A. P. bendravo su pardavėju. A. P. skelbimą rado skelbimų portale „(duomenys neskelbtini)“, kur paskambinęs nurodytu telefono numeriu jis bendravo su vyriškiu. Žino, kad jis susitarė pirkti tris įrankius iš pardavėjo, tačiau tiksliai kokius, pasakyti negali. A. P. galėjo pirkti tris vienetus akumuliatorinių gręžtuvų, kampinį šlifuoklį, perforatorių ir diskinį pjūklą. Žino, kad įrankiai buvo tikrai ne ,,Makita“ firmos ir galėjo būti ,,Deval“ firmos. Pardavėjas prašė pervesti iškarto visą sumą, bet pervedė dalimis ir iš viso gavosi, jei neklysta, 280 Eur. Nežino, kieno vardu buvo atsiųsta banko sąskaita, bet atrodo, kad tai buvo G. R. banko sąskaita. Į R. Z. banko sąskaitą galėjo būti vedami pinigai iš prekybos centre ,,Akropolis“ esančio banko. Pardavėjas nurodė, kad vieną pinigų sumą pervesti į G. R. banko sąskaitą, bet vėliau kažkas pas juos pasikeitė ir pardavėjas prašė pervesti ne per elektroninę bankininkystę, bet per banką. Kas ir kiek pervedė, bei į kur, pasakyti negali. Atrodo, kad elektroninės bankininkystės būdu buvo pervesta virš 100 Eur. Pavedimą darė A. P.. Vėliau buvo pervesta 120 Eur per prekybos centre ,,Akropolis“ esantį banką. Dėl pinigų pervedimo su pardavėju buvo bendrauta gal 2-3 kartus. Po pirmo pinigų pavedimo nebuvo bendrauta su pardavėju ir pinigai buvo pervesti nuvykus į banką dar kartą. Galėjo būti, kad banko sąskaita buvo atsiųsta R. T. vardu, tiksliai neprisimena ir gali maišyti pavardes iš kito įvykio. 2017 m. spalio 20 d. A. P. iš banko skyriaus, esančio prekybos centre ,,Akropolis“, pardavėjui galėjo pervesti 160 Eur. Tai buvo MB ,,(duomenys neskelbtini)“ pinigai. Bendrovė patyrė 240 Eur žalą. Jokių įrankių negavo. Kažkokią pinigų sumą gražino policija ir davė laikrodį, kuris vertas apie 20 Eur. Kokia pinigų suma jiems buvo gražinta, pasakyti negali, nežino, kokį civilinį ieškinį MB ,,(duomenys neskelbtini)“ reiškia. Ji yra įgaliota atstovė, tačiau paskutinę dieną sužinojo apie posėdį ir nespėjo įsigilinti į įvykį, kadangi A. P. turėjo išvykti į skubų susirinkimą. Gali būti, kad likusi neatlyginta žala MB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra 160 Eur. MB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo gražinta 80 Eur ir 20 Eur vertės laikrodis, tai viso – 100 Eur. Tikriausiai likusi neatlyginta žala yra 140 Eur, bet kodėl A. P. nurodė, kad likusi neatlyginta žala yra 160 Eur, nežino. A. P. yra vienintelis MB ,,(duomenys neskelbtini)“ narys. A. P. yra jos sutuoktinis ir MB ,,(duomenys neskelbtini)“ nėra kitų narių.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje numatytas svetimo turto įgijimas apgaule kvalifikuojamas pagal turto vertę, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.) numatyta, kad nedidelės vertės turtu laikomas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL. Nusikalstamos veikos padarymo metu (2017 m. rugsėjo 4 d.) galiojo nustatytas bazinių bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur. Atsižvelgiant į paminėtą nedidelės vertės įgyjamu svetimu turtu laikomas turtas, kurio vertė viršija 112,98 Eur, bet neviršija 188,30 Eur. Civilinio ieškovo MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė I. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad į nurodytą banko sąskaitą jos vyras A. P. pervedė pinigus už norėtus įsigyti įrankius pardavėjui. Civilinio ieškinio nereiškia, nes 80 eurų MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo grąžinta.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nustačius, kad iš MB „(duomenys neskelbtini)“ nagrinėjamu atveju įgytų piniginių lėšų suma yra mažesnė, negu 112,98 Eur, t. y. nenustatytas net nedidelės vertės požymis, kaltinamojo T. S. veika negali būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį. Įgyjamo svetimo turto vertei esant mažesnei nei 3 MGL, asmens veika, esant kitų požymių visumai, kvalifikuotina ne pagal baudžiamojo kodekso, o pagal aktualias Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnis numato atsakomybę už sukčiavimą, kai turto vertė nesiekia 3 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių). Konstatavus, kad T. S. veikoje nenustatytas būtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis – turto vertė, viršijanti 3 MGL, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu jis šiame epizode pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį išteisintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 592 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu Baudžiamojo proceso kodekse nustatytais atvejais ir tvarka yra nutraukiamas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje ar baudžiamojoje byloje nustatoma, kad yra administracinio nusižengimo požymių, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąją bylą kopija (nuorašas) kartu su visa tyrimo ar bylos medžiagos patvirtinta kopija (nuorašu) perduodama įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, jei nereikia tirti papildomų aplinkybių, pakartotinai nerenkami. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju administracinis nusižengimas galimai buvo padarytas 2017 m. spalio 20 d., taigi nuosprendžio priėmimo dieną yra suėjusi senatis, todėl administracinio nusižengimo teisena nepradėtina.
Skiriant bausmes kaltinamiesiems T. S. ir M. M., atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų kiekį, motyvus ir tikslus, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).
Kaltinamasis T. S. padarė dvylika ir pasikėsino padaryti dešimt nusikalstamų veikų, kurios priskiriamos prie sunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, nors kaltinamasis T. S. pareiškė, kad kaltę nusikalstamų veikų padaryme pripažino, tačiau tai padarė ne savo noru, o tik remdamasis byloje esančiais neginčytinais specialistų išvadų duomenimis. Tai parodo, kad kaltinamasis T. S. nuoširdžiai nesigailėjo dėl padarytų nusikalstamų veikų, o kaltę dalies nusikalstamų veikų padaryme pripažino tik siekdamas švelninti savo teisinę padėtį. Nustatytos aplinkybės sumenkina kaltinamojo T. S. pareikštą kaltės pripažinimo faktą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 2 dalies 1 punkto aspektu ir dėl to nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis). Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus T. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis: ankščiau teistas aštuonis kartus nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei (21 t., b. l. 33), šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam T. S. skirtinos žymiai mažesnės už vidutines realios laisvės atėmimo bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 9 dalies pagrindu, T. S. šiuo teismo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė subendrintina su 2018 m. birželio 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme.
Byloje kaltinamajam T. S. nepaskirta jokia kardomoji priemonė. Kaltinamasis T. S. nusikalstamas veikas padarė įkalinimo įstaigoje, neatlikęs nuosprendžiu paskirtos bausmės. Atsižvelgiant į kaltinamajam T. S. likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį - 2 metai 10 mėnesių 7 dienos, nėra tikslinga skirti kardomosios priemonės – suėmimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kaltinamasis M. M. pasikėsino padaryti tris nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos prie sunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 5 dalis). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis). Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus M. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis: ankščiau teistas penkis kartus, nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei (23 t., b. l. 13), šiuo metu yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, registruotas Užimtumo tarnyboje, vedęs, augina mažametį vaiką (28 t., b. l. 61). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam M. M. skirtinos žymiai mažesnės už vidutines laisvės atėmimo bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog kaltinamasis M. M. iš pataisos įstaigos yra paleistas kaip atlikęs laisvės atėmimo bausmę 2017 metų rugpjūčio 30 dieną. Per šį laikotarpį kaltinamasis nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų, tris kartus baustas administracine tvarka už negrubių administracinių nusižengimų padarymą (28 t., b. l. 46-47). M. M. kaltinamas pasikėsinęs padaryti nusikalstamas veikas 2017 metų rugsėjo mėnesį. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas laiko, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam M. M. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam M. M. taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio (galiojusio iki 2017 m. spalio 6 d.) nuostatos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas minimaliam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalyje numatytam terminui – 1 metams. Bausmės vykdymo atidėjimas minimaliam 1 metų laikotarpiui su dviem suderintomis pareigomis ne tik jį nubaus, bet ir paskatins maksimaliai keisti savo elgesį teigiama linkme, taip pat maksimaliai užtikrins, kad M. M. toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Šiuo atveju kaltinamajam M. M. skirtinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose numatytos pareigos, atitinkančios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį.
Kaltinamajam M. M. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruoti policijos įstaigoje. Pradėjus vykdyti nuosprendį M. M. skirtos kardomosios priemonės naikintinos.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu M. M. į bausmės laiką įskaitytinas laikas, kurį jis išbuvo laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. t.y. 2 paros.
Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai pareiškė civilinius ieškinius: A. J. - 120 eurų (1 t., b. l. 58), K. K. - 200 eurų (3 t., b. l. 66), K. Č. - 410 eurų (3 t., b. l. 128), M. V. - 150 eurų (5 t., b. l. 133), T. K. - 230 eurų (6 t., b. l. 27), B. B. - 400 eurų (8 t., b. l. 24), G. K. - 300 eurų (14 t., b. l. 103), P. G. - 200 eurų (15 t., b. l. 23), L. M. - 330 eurų (15 t., b. l. 115), Z. L. - 200 eurų (16 t., b. l. 35), A. M. - 300 eurų (16 t., b. l. 57), MB „(duomenys neskelbtini)“ - 160 eurų (18 t., b. l. 74) turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo teisė gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsnyje. Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Nagrinėjamu atveju nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų pareikšti civiliniai ieškiniai atitinka byloje ištirtais įrodymais nustatytas aplinkybes, jų dydis pagrįstas byloje apklaustų nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. J., K. K., K. Č., M. V., T. K., B. B., G. K., P. G., L. M., Z. L., A. M., MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės parodymais, kitais rašytiniais įrodymais. Todėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. J., K. K., K. Č., M. V., T. K., B. B., G. K., P. G., L. M., Z. L., A. M., MB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai ir reikalaujamos sumos jiems priteistinos iš kaltinamojo T. S..
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: „CD“, kuriame yra mobiliojo ryšio abonentų išklotinės (1 t., b. l. 156), „CD“, kuriame yra pokalbio įrašas (1 t., b. l. 191), „CD“, kuriame yra pokalbio įrašas (1 t., b. l. 192), „CD“, kuriame yra pokalbio įrašas (1 t., b. l. 193), „CD“, kuriame yra pokalbio įrašas (1 t., b. l. 194), „CD“, kuriame yra pokalbio įrašas (1 t., b. l. 195), „CD“, kuriame yra pokalbio įrašas (2 t., b. l. 20), „CD“, kuriame yra pokalbio įrašas (2 t., b. l. 65), „CD“, kuriame yra pokalbio įrašas (2 t., b. l. 79), „CD“, kuriame yra pokalbio įrašas (t.2., b. l. 80), „CD“, kuriame yra pokalbio įrašas (2 t. b. l. 81), „CD“, kuriame yra pokalbio įrašas (2 t., b. l. 82), „CD“, kuriame yra pokalbio įrašas (2 t., b. l. 83), „CD“, kuriame yra pokalbio įrašas (2 t., b. l.84), „CD“, kuriame yra pokalbio įrašas (t. 2., b .l. 85), „CD“, kuriame yra pokalbio įrašas (2 t., b. l.96), „CD“, 2 vnt. kuriuose yra pokalbio įrašai (2 t., b. l. 100), „CD“, kuriame yra įrašas (4 t., b. l.76), „CD“, kuriame yra įrašas (6 t., b. l.137), „CD“, kuriame yra įrašas (8 t., b. l. 150), „CD“, kuriame yra įrašas (9 t., b. l. 22), „CD“, kuriame yra įrašas (9 t., b. l.92), „CD“, kuriame yra įrašas (9 t., b. l. 96), „CD“ 3 vnt., kuriuose įrašyti pokalbiai gauti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 48, 53), „CD“ su tiriamaisiais telefoninių pokalbių garso įrašais, „CD“ su įtariamojo T. S. balso pavyzdžiu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobiliojo ryšio telefonas „Samsung SM-A300FU“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas „Sony Xperia F311“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Grand Prime“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas „Samsung S4“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas „Samsung S4 mini“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su dėžute, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su Sim kortele, USB baltos spalvos laidai 4 vnt., fotoaparatas „Canon“ Nr. (duomenys neskelbtini) su baterija ir žaidimų konsolė Xbox Nr. (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalis).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: sąsiuvinis, užrašų knygutė rožinės spalvos, 4 vnt. popieriaus lapelių, kartoninė dėžutė su užrašu „T. T.“, dėžė, kurioje buvo daiktiniai įrodymai, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini įstatymų nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,
nusprendžia:
T. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį:
- pagal baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį - 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo (pasikėsinimo sukčiauti A. N. atžvilgiu epizodas);
- pagal baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo (pasikėsinimo sukčiauti L. S. atžvilgiu epizodas);
- pagal baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo (pasikėsinimo sukčiauti G. G. atžvilgiu epizodas);
- pagal baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį – 7 (septyniems) mėnesiams laisvės atėmimo (sukčiavimo A. J. atžvilgiu epizodas);
- pagal baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį – 7 (septyniems) mėnesiams laisvės atėmimo (sukčiavimo K. K. atžvilgiu epizodas);
- pagal baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį – 9 (devyniems) mėnesių laisvės atėmimo (sukčiavimo K. Č. atžvilgiu epizodas);
- pagal baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo (pasikėsinimo sukčiauti A. G. atžvilgiu epizodas);
- pagal baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo (sukčiavimo M. V. atžvilgiu epizodas);
- pagal baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį – 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo (sukčiavimo T. K. atžvilgiu epizodas);
- pagal baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį – 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo (sukčiavimo B. B. atžvilgiu epizodas);
- pagal baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo (pasikėsinimo sukčiauti R. Š. atžvilgiu epizodas);
- pagal baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo (pasikėsinimo sukčiauti R. U. atžvilgiu epizodas);
- pagal baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo (pasikėsinimo sukčiauti N. V. atžvilgiu epizodas);
- pagal baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį – 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo (sukčiavimo G. K. atžvilgiu epizodas);
- pagal baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį – 7 (septyniems) mėnesiams laisvės atėmimo (sukčiavimo P. G. atžvilgiu epizodas);
- pagal baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį – 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo (sukčiavimo L. M. atžvilgiu epizodas);
- pagal baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį – 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo (sukčiavimo Z. L. atžvilgiu epizodas);
- pagal baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį – 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo (sukčiavimo A. M. atžvilgiu epizodas);
- pagal baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo (pasikėsinimo sukčiauti V. P. atžvilgiu epizodas);
- pagal baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo (pasikėsinimo sukčiauti E. B. atžvilgiu epizodas);
- pagal baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį – 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo (sukčiavimo MB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu epizodas);
- pagal baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo (pasikėsinimo sukčiauti R. E. atžvilgiu epizodas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 6 (šešiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 9 dalies pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. spalio 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir galutinę bausmę paskirti 13 (trylika) metų laisvės atėmimo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu T. S. į bausmės laiką įskaityti laisvės atėmimo bausmę atliktą pagal 2018 m. spalio 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendį.
Bausmės pradžią T. S. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. 2021 m. vasario 19 dienos.
M. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį:
- pagal baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo (pasikėsinimo sukčiauti A. N. atžvilgiu epizodas);
- pagal baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo (pasikėsinimo sukčiauti L. S. atžvilgiu epizodas);
- pagal baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo (pasikėsinimo sukčiauti G. G. atžvilgiu epizodas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1(vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 8 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu laiką, kurį M. M. išbuvo laikinai sulaikytu (nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. 16.07 val. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. 15.30 val.) įskaityti į paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Iki įsiteisės teismo nuosprendis M. M. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus jas panaikinti.
M. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (sukčiavimo Ž. S. atžvilgiu epizodas);
T. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (sukčiavimo Ž. S. atžvilgiu epizodas);
T. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (pasikėsinimo sukčiauti M. P. atžvilgiu epizodas);
T. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (pasikėsinimo sukčiauti E. S. (dabartinė pavardė – E. S.) atžvilgiu epizodas);
T. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (pasikėsinimo sukčiauti MB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu epizodas);
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. J. pareikštą civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jo naudai iš T. S. 120,00 eurų (vieną šimtą dvidešimt eurų).
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. K. pareikštą civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jo naudai iš T. S. 200,00 eurų (du šimtus eurų).
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. Č. pareikštą civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jo naudai iš T. S. 410,00 eurų (keturis šimtus dešimt eurų).
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. V. pareikštą civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jo naudai iš T. S. 150,00 eurų (vieną šimtą penkiasdešimt eurų).
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. K. pareikštą civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jo naudai iš T. S. 230,00 eurų (du šimtus trisdešimt eurų).
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo B. B. pareikštą civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jo naudai iš T. S. 400,00 eurų (keturis šimtus eurų).
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. K. pareikštą civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš T. S. 300,00 eurų (tris šimtus eurų).
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. G. pareikštą civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jo naudai iš T. S. 200,00 eurų (du šimtus eurų).
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. M. pareikštą civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš T. S. 330,00 eurų (tris šimtus trisdešimt eurų).
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Z. L. pareikštą civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš T. S. 200,00 eurų (du šimtus eurų).
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. pareikštą civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jo naudai iš T. S. 300,00 eurų (tris šimtus eurų).
Civilinio ieškovo MB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jo naudai iš T. S. 160,00 eurų (vieną šimtą šešiasdešimt eurų).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: „CD“, kuriame yra mobiliojo ryšio abonentų išklotinės (1 t., b. l. 156), „CD“, kuriame yra pokalbio įrašas (1 t., b. l. 191), „CD“, kuriame yra pokalbio įrašas (1 t., b. l. 192), „CD“, kuriame yra pokalbio įrašas (1 t., b. l. 193), „CD“, kuriame yra pokalbio įrašas (1 t., b. l. 194), „CD“, kuriame yra pokalbio įrašas (1 t., b. l. 195), „CD“, kuriame yra pokalbio įrašas (2 t., b. l. 20), „CD“, kuriame yra pokalbio įrašas (2 t., b. l. 65), „CD“, kuriame yra pokalbio įrašas (2 t., b. l. 79), „CD“, kuriame yra pokalbio įrašas (2 t., b. l. 80), „CD“, kuriame yra pokalbio įrašas (2 t. b. l. 81), „CD“, kuriame yra pokalbio įrašas (2 t., b. l. 82), „CD“, kuriame yra pokalbio įrašas (2 t., b. l. 83), „CD“, kuriame yra pokalbio įrašas (2 t., b. l.84), „CD“, kuriame yra pokalbio įrašas (2 t., b .l. 85), „CD“, kuriame yra pokalbio įrašas (2 t., b. l.96), „CD“, 2 vnt. kuriuose yra pokalbio įrašai (2 t., b. l. 100), „CD“, kuriame yra įrašas (4 t., b. l.76), „CD“, kuriame yra įrašas (6 t., b. l.137), „CD“, kuriame yra įrašas (8 t., b. l. 150), „CD“, kuriame yra įrašas (9 t., b. l. 22), „CD“, kuriame yra įrašas (9 t., b. l.92), „CD“, kuriame yra įrašas (9 t., b. l. 96), „CD“ 3 vnt., kuriuose įrašyti pokalbiai gauti ikiteisminio tyrimo metu. (2 t., b. l. 48, 53), „CD“ su tiriamaisiais telefoninių pokalbių garso įrašais, „CD“ su įtariamojo T. S. balso pavyzdžiu teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SM-A300FU", IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia F311“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Grand Prime“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S4“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S4 mini“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su dėžute, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, USB baltos spalvos laidus 4 vnt., fotoaparatą „Canon“ Nr. (duomenys neskelbtini) su baterija ir žaidimų konsolę Xbox Nr. (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalis).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: sąsiuvinį, užrašų knygutę rožinės spalvos, 4 vnt. popieriaus lapelių, kartoninę dėžutę su užrašu „T. T.“, dėžę, kurioje buvo daiktiniai įrodymai, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti įstatymų nustatyta tvarka.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam T. S. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).