Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Viktoro Kažio ir Rūtos Mickevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. T. ir E. D. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 261 straipsnį, 159 straipsnį ir nuteistas:

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 261 straipsnį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

- pagal BK 159 straipsnį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu bei A. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

E. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi E. D. paskirta subendrinta pagal Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 2 d., Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d., Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžius bausme bei E. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Taip pat nuosprendžiu G. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 159 straipsnį, A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, K. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, E. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. nuteistas už tai, kad dalyvaudamas organizuotoje grupėje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, gabeno, laikė narkotinę medžiagą – kanapes (jų dalis), bei ją pardavė, tame tarpe ir nepilnamečiams, o taip pat įtraukė į nusikalstamą veiką vaiką, o būtent:

A. T. ir G. A. iki 2013 m., tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje susitarė kartu daryti nusikalstamą veiką – pardavinėti narkotines medžiagas. Pasiekus susitarimo ir parengus nusikalstamos veiklos planą daryti sunkius nusikaltimus – įsigyti ir platinti narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis, sutarus, kad A. T. įsigis narkotinių medžiagų ir tieks jas G. A., o šis platins, taip pat ieškos asmenų, kurie platins ir padės platinti A. T. tiekiamas narkotines medžiagas, t. y. pasiskirsčius užduotis, A. T. ir G. A., veikdami organizuotoje grupėje ir vykdydami susitarimą, iki 2013 m. kovo 11 d. tiksliau nenustatytais laiku ir vietoje, žinodami A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), amžių, sudominę galimybe gauti finansinę naudą ir kanapių asmeniniam vartojimui nemokamai, sukurstė jį dalyvaujant organizuotoje grupėje įgyti, laikyti, gabenti ir pardavinėti A. T. tiekiamą narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis, tokiu būdu įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką.

A. T., įgyvendindamas parengtos nusikalstamos veiklos planą, iki 2013 m. kovo 10 d. tiksliau nenustatytais laiku ir vietoje, žinodamas V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), amžių, sudominęs galimybe gauti finansinę naudą ir kanapių asmeniniam vartojimui nemokamai, sukurstė jį dalyvaujant organizuotoje grupėje įgyti, laikyti, gabenti ir pardavinėti A. T. tiekiamą narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis, tokiu būdu įtraukdamas vaiką į nusikalstamą veiką.

Be to, A. T. 2013 m. kovo 6 d. laikotarpiu nuo 14.03 val. iki 16.26 val. mobilaus ryšio telefonu susitaręs su M. U., gimusiu (duomenys neskelbtini), atgabenęs vieną folijos lankstinuką, kuriame buvo ne mažiau kaip 0,748 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių prie Klaipėdos Žalgirio sporto rūmų, esančių Dariaus ir Girėno g. 10, Klaipėdoje, kur apie 16.30 val. už 30 litų pardavė nepilnamečiams A. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir M. U., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. T. iki 2012 m. gegužės 21 d., tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, ne mažiau kaip 1,445 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, tolimesniam platinimui, pardavė nepilnamečiui V. K., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Taip pat tęsdamas nusikalstamą veiką A. T. iki 2013 m. birželio 5 d., tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, ne mažiau kaip 1,327 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, tolimesniam platinimui, po 30 litų už gramą pardavė nepilnamečiui A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Tęsdamas nusikalstamą veiką A. T. 2013 m. birželio 11 d. ne mažiau kaip 0,880 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių atgabeno iki (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje ir laikė prie savęs, kol apie 17 val. 10 min. polietileninį maišelį, kuriame buvo 0,880 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, už 30 litų pardavė nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atliekančiam dalyviui, anoniminiam liudytojui Nr. 60.

Tęsdamas nusikalstamą veiką A. T. iki 2013 m. birželio 17 d., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, ne mažiau kaip 65,35 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, atgabeno į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ir laikė. Vykdydamas susitarimą su G. A. perduoti platinimui narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis, 2013 m. birželio 17 d. apie 13 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, ne mažiau kaip 40,91 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių tolimesniam platinimui po 30 litų už gramą pardavė G. A. atsiųstam nepilnamečiui A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), o likusias narkotines medžiagas toliau laikė savo gyvenamojoje vietoje.

Tęsdamas nusikalstamą veiką A. T. 2013 m. birželio 18 d. 15.42 val. telefonu susitarė su D. S., jog pastarajam parduos narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių. Vykdydamas susitarimą su D. S., A. T. 2013 m. birželio 18 d., 16.40 val., folijos lankstinuką, kuriame buvo ne mažiau kaip 24,44 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurį laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), ir tą pačią dieną atgabeno į automobilį „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie „(duomenys neskelbtini)“ verslo centro, kur apie 16.50 val. folijos lankstinuką su nurodyta narkotine medžiaga automobilyje už 600 litų pardavė D. S. ir E. Č..

Tęsdamas nusikalstamą veiką A. T. 2013 m. birželio 19 d, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, ne mažiau kaip 1,92 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną apie 17.17 val. į du (2 vnt.) folijos lankstinukus išfasuotą 1,31 g narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis jis pasiėmė iš savo gyvenamosios vietos, atgabeno iki maisto prekių parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kur apie 17.21 val. vieną folijos lankstinuką, kuriame buvo 0,655 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių pasikėsino už 30 litų parduoti G. M., tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir pristatytas į Klaipėdos apskrities VPK tarnybines patalpas, kur apie 17.25 val. asmens kratos metu du folijos lankstinukus, kuriuose bendrai buvo 1,31 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, rado ir paėmė policijos pareigūnai, o likusį vieną folijos lankstinuką, kuriame buvo 0,61 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, toliau neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, kol tą pačią dieną apie 19.05 val. kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

E. D. nuteistas už tai, kad dalyvaudamas organizuotoje grupėje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, laikė ir gabeno narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis, o būtent:

E. D. iki 2013 m. birželio 12 d., tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, G. A. siūlant galimybę gauti finansinę naudą ir kanapių asmeniniam vartojimui nemokamai, buvo įtrauktas į organizuotą grupę, suburtą daryti sunkius nusikaltimus – pardavinėti ir kitaip platinti narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis, bei ieškoti asmenų, kurie taip pat platins arba padės platinti šias medžiagas Klaipėdoje.

Vykdydami nusikalstamą susitarimą G. A. ir A. K. 2013 m. birželio 19 d., apie 12.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), į organizuotą grupę įtrauktam E. D. žinant, į šiam anksčiau duotą kuprinę laikymui ir gabenimui turint tikslą parduoti ar kitaip platinti įdėjo ne mažiau kaip 40,12 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. Tą pačią dieną E. D., eidamas kartu su G. A. ir A. K., kuprinėje esančias narkotines medžiagas atgabeno iki prekybos centro „Liepa“, esančio (duomenys neskelbtini), kur apie 15.20 val. A. K., ištraukęs iš E. D. kuprinės du popierinius lankstinukus, kuriuose bendrai buvo ne mažiau kaip 19,27 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, už 600 litų pardavė su G. A. dėl pirkimo susitarusiam ir į susitikimą atėjusiam E. Ž.. Likusi narkotinė medžiaga toliau buvo laikoma E. D. kuprinėje, kol tą pačią dieną apie 15.25 val. G. A., A. K. ir E. D. buvo sulaikyti užkandinėje „(duomenys neskelbtini)“ ir pristatyti į Klaipėdos apskrities VPK, Jūros g. 1, Klaipėdoje, kur apie 16.10 val. asmens kratos metu 20,85 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių policijos pareigūnai rado E. D. kuprinėje, o apie 17.05 val. asmens kratos metu 0,79 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių polietileniniame maišelyje policijos pareigūnai rado pas G. A..

Be to, apeliaciniame skunde prašoma pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl bausmės A. T. paskyrimo, kadangi yra pagrindas apeliantą išteisinti dėl kaltinimų pagal BK 261 straipsnio 1 dalį ir BK 159 straipsnio 1 dalį bei iš skundžiamo nuosprendžio pašalinti organizuotos grupės požymį. Pažymima, jog greta kitų bausmės tikslų išskiriamas bausmės teisingumas, kas reiškia, kad bausmė turi būti tinkamai individualizuota. Pašalinus iš skundžiamo nuosprendžio organizuotos grupės požymį nebelieka atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o išteisinus iš kaltinimų dėl narkotikų pardavimo nepilnamečiams ir jų įtraukimo į nusikalstamą veiką, yra pagrindas pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kadangi nuteistasis tiek bylos nagrinėjimo teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu prisipažino prekiavęs narkotinėmis medžiagomis. Taip pat skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis buvo jauno amžiaus, nusikalstamą veiką padarė siekdamas gauti papildomų pajamų, nesusimąstydamas apie sunkias tokio nusikaltimo pasekmes, ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas turės neigiamas pasekmes ateityje, todėl A. T. skirtina minimali sankcijoje numatyta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi atidėtinas dvejiems metams, kadangi bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti nepaskyrus realaus laisvės atėmimo.

Nuteistasis E. D. apeliaciniame skunde prašo jį išteisinti arba sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nėra jokių įrodymų, jog jis už narkotines medžiagas būtų gavęs pinigų. Anot E. D., pinigus gaudavo kiti nuteistieji, o jis tik paduodavo klientui narkotines medžiagas. Nurodoma, kad E. D. į nusikalstamą veiką buvo įtrauktas kitų nuteistųjų dar būdamas nepilnametis, be to, buvo priklausomas nuo narkotikų, kuo taip pat naudojosi kiti nuteistieji. Apeliantas teigia, kad kuprinė, kurioje buvo nešiojami narkotikai, jam buvo duota dėl to, jog jį sulaikius kiti nuteistieji išvengtų atsakomybės. E. D. tvirtina, jog bylos nagrinėjimo metu neatskleidė visų bylos aplinkybių, kadangi bijojo susidorojimo, bet apeliacinio proceso metu žada atskleisti visą tiesą. E. D. nurodo buvęs kitų nuteistųjų vergu, turėjusiu nešioti kuprinėje narkotikus ir esant būtinybei prisiimti visą kaltę dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis. Skunde prašoma atkreipti dėmesį į tai, kad E. D. yra jauno amžiaus, nori padėti sveikatos problemų turinčiai sesei, būti naudingas savo artimiesiems laisvėje.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. D. ir jo gynėjas, taip pat nuteistojo A. T. gynėjas prašė tenkinti apeliacinius skundus juose išdėstytais motyvais. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. T. ir E. D. apeliaciniai skundai atmetami.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, kolegijos nuomone, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o taip pat nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų kaltės ir jų padarytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos. Savo išvadas dėl nuteistųjų kaltės pirmosios instancijos teismas pagrindė ne samprotavimais ar prielaidomis, o byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Vien tai, kad apeliantas A. T. nesutinka su nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir pateikdama savitą jų vertinimą, nėra pagrindas teigti apie neobjektyvų ir šališką nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ištyrimą. Byloje esantys faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, kolegijos nuomone, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Įrodymai, kuriais teismas pagrindė nuteistojo kaltę, įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 straipsnyje, nepažeidė.

Dėl organizuotos grupės požymio

Nuteistasis A. T. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas organizuotoje grupėje. Nuosprendyje nemotyvuota, kuo pasireiškė jo vaidmuo organizuotoje grupėje, koks buvo susitarimas ir kokie įrodymai patvirtina, kad jis save laikė organizuotos grupės nariu. Nuteistojo teigimu, kiti kaltinamieji, esant poreikiui, kreipdavosi į jį dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, o kur vėliau įsigytos narkotinės medžiagos buvo naudojamos, jam nebuvo aktualu, nes pagrindinis tikslas buvo gauti turtinę naudą iš įsigijimo. Su kitais kaltinamaisiais buvo susiklostę draugiški santykiai, todėl bendravimas su jais, kad ir narkotinių medžiagų įsigijimo tikslais, nepatvirtina organizuotos grupės požymio.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta nuteistojo A. T. teiginius kaip nepagrįstus, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, konstatavo, kad nusikalstama veika buvo padaryta veikiant organizuotoje grupėje ir įvertino šią aplinkybę kaip sunkinančią apelianto atsakomybę. Argumentai, kuriais apeliantas A. T. neigia nusikalstamas veikas padaręs organizuotoje grupėje, iš esmės yra vienodi ir nėra nauji. Kaip seka iš jo apeliacinio skundo bei pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo turinio, šie argumentai jau buvo išsakyti ir pirmosios instancijos teisme.

Pagal baudžiamosios teisės teoriją ir susiklosčiusią teismų praktiką, tam, kad būtų pripažinta, jog asmuo nusikaltimą padarė organizuotoje grupėje pagal BK 25 straipsnio 3 dalį yra būtina: pirma, asmuo bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitartų su kitu asmeniu ( ar asmenimis) daryti kelis nusikaltimus ar vieną sunkų nusikaltimą; antra, kiekvienas grupės narys turi tam tikrą užduotį arba turėti skirtingus vaidmenis. Organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų ir jos subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Šioje byloje aktualu yra tai, kad įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą. Būtina, kad teismai, konstatuodami, jog kaltininkai nusikalstamą veiką padarė veikdami organizuota grupe, turi atsižvelgti į: kaltininkų organizuotumo lygį ( grupės pastovumas, veiklos trukmė ir intensyvumas, pasiskirstymas konkrečiomis funkcijomis ir pan. ), savą struktūrą, kurios visi nariai siekia bendro tikslo, bendrininkų išankstinį susitarimą, veikų suderinamumo požymį ( užduočių pasidalijimas ir pan. ).

Byloje yra nustatyta, kad nuteistasis A. T. pats tiesiogiai ar per kitus asmenis, įtraukdamas į nusikalstamą veiką ir vaikus, pardavinėdavo ir kitais būdais platino narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantai A. T. bei E. D., bei kiti nuteistieji G. A., A. K., E. D., V. K., K. G. veikė akivaizdžiai pasiskirstę vaidmenimis. Priešingai nei teigiama A. T. apeliaciniame skunde, vertinant byloje surinktus ir ištirtus įrodymus pagal organizuotos grupės požymius, yra nustatyta, kad A. T. gautas narkotines medžiagas, išskyrus tuos atvejus, kai pardavinėdavo savarankiškai, perduodavo tiesiogiai ar per tarpininkus platinti kitiems nuteistiesiems – G. A., V. K. ir A. K., kurie jas parduodavo savarankiškai arba perduodavo toliau platinti kitiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas organizuotos grupės požymį šioje byloje rėmėsi byloje ištirtais įrodymais ir išsamiai motyvavo, kad tęstinės nusikalstamos veikos darymo mechanizmas buvo kruopščiai apgalvotas, neteisėtai veiklai slėpti buvo pasitelkiami skirtingi asmenys, tame tarpe ir įtraukiant nepilnamečius, tarp bendrininkų buvo sukurta sudėtinga bendravimo sistema, dažnai informacija buvo perduodama elektroninių ryšių tinklais ir bendraujama užmaskuotomis frazėmis.

Kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, teismas nustatydamas tiek kiekvieno bendrininko padarytos nusikalstamos veikos apimtį, tiek visos organizuotos grupės neteisėtą veiklą atskirai, rėmėsi nuteistųjų A. T., G. A., A. K., E. D., V. K., E. Ž., K. G., liudytojų R. S., S. A., T. G., M. B., D. S., V. R., liudytojų Nr. 60 ir Nr. 91, kuriems buvo taikomas anonimiškumas ir atliko nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, parodymais, asmenų parodymais atpažinti, specialistų išvadomis, kriminalinės žvalgybos veiksmų metu nustatytais duomenimis, bei duomenimis, gautais įvertinus elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją. Įvertinus įrodymų visetą, palyginant byloje surinktus įrodymus ir gretinant juos tarpusavyje, kolegijos nuomone, apelianto A. T. padaryta nusikalstama veika disponuojant narkotinėmis medžiagomis, tinkamai kvalifikuota pagal 260 straipsnio 1 dalį, tuo pačiu pripažįstant jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstama veika padaryta organizuotoje grupėje.

Bylos teisminio nagrinėjimo metu apeliantas A. T. iš dalies neigė savo kaltę dėl narkotinių medžiagų pardavimo nepilnamečiams V. K. ir A. K., pripažindamas tik narkotinių medžiagų pardavimą anoniminiams liudytojams, kurie atliko nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Tokie apelianto parodymai vertinami kaip jo gynybinė pozicija, jie yra nepagrįsti ir paneigti byloje ištirtais įrodymais, su kurių vertinimu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pilnai sutinka.

Pripažindamas apeliantą A. T. kartu dėl narkotinių medžiagų disponavimo tikslu platinti, pirmosios instancijos teismas vertino ne tik teisiamajame posėdyje, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Apklaustas įtariamuoju 2013 m. rugsėjo 12 d., A. T. pripažino, kad kanapes pradėjo platinti maždaug prieš du metus, nes reikėjo pinigų, taip pat jis parodė kokiomis aplinkybėmis 2013-03-06 pardavė narkotines medžiagas nepilnamečiams A. N. ir M. U.; 2013-06-11 - anoniminiam liudytojui Nr. 60; 2013-06-18 – D. S. ir E. Č.; 2013-06-19 pasikėsino parduoti G. M.. A. T. taip pat pripažino, kad V. K. iš jo pirkdavo kanapes, mokėdavo už 1 gramą 30 Lt., tačiau nežinodavo ką V. K. toliau darydavo su narkotinėmis medžiagomis ( t. 7, b.l. 16-17, 26-27 ).

Tačiau apeliantas A. T. tiek ikiteisminio bylos tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje paneigė, kad platino narkotines medžiagas veikdamas su kitais organizuotos grupės nariais bei parodė, kad A. K. kanapių niekada nepardavė. Byloje yra nustatyta, kad trijose tęstinės nusikalstamos veikos epizoduose, A. T., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su kitais organizuotos grupės nariais, perdavė tolesniam platinimui skirtingus kiekius narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. 2012 m. gegužės 21 d. A. T. 1,445 g. kanapių ir jų dalių tolimesniam platinimui pardavė nepilnamečiui V. K., kuris narkotinę medžiagą išfasavo ir laikymui bei gabenimui perdavė kitam organizuotos grupės nariui K. G., po ko jie abu už 60 Lt. ją pardavė nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atliekančiam anoniminiam liudytojui Nr. 91. 2013 m. birželio 5 d. A. T. ne mažiau kaip 1,327 g kanapių ir jų dalių tolimesniam platinimui pardavė nepilnamečiui A. K., kuris veikdamas organizuotos grupės sudėtyje pagal iš anksto sutartą planą, šį kiekį perdavė G. A., po ko pastarasis su A. K. išfasuotą į du lankstinukus šią narkotinę medžiagą už 60 Lt. pardavė nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atliekančiam liudytojui Nr. 60. 2013 m. birželio 17 d. A. T., veikdamas pagal susitarimą su kitais organizuotos grupės nariais, tolimesniam platinimui pardavė ne mažiau kaip 40,91 g kanapių ir jų dalių G. A. atsiųstam A. K., dalį narkotinių medžiagų – 0,79 g G. A. pasiėmė sau, po to ne mažiau kaip 40,12 g kanapių ir jų dalių jie abu perdavė įsidėti į kuprinę organizuotos grupės nariui E. D. ir iš šios dalies ne mažiau kaip 19,27 g narkotinių medžiagų A. K. už 6300 Lt. pardavė E. Ž..

Tai, kad narkotinių medžiagų platinimas vyko pagal A. T. ir G. A. iš anksto parengtą ir su kitais organizuotos grupės nariais suderintą nusikalstamos veikos padarymo planą, savo parodymuose patvirtino kiti nuteistieji. Nors teisiamajame posėdyje A. T. tvirtino, kad V. K. buvo davęs kanapių tik parūkyti ir pinigų iš jo neėmė, tačiau apklausos įtariamuoju metu jis parodė, kad V. K. pirkdavo pas jį kanapes ir mokėdavo po 30 Lt už vieną g. Pats V. K. teisiamajame posėdyje iš neigė, kad pirko narkotines medžiagas ir tvirtino, jog atsitiktinai jas rado, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad kanapes jis pirkdavo iš asmens, kurį atsisakė įvardinti ir po to jas parduodavo. Tokius apelianto A. T. ir nuteistojo V. K. parodymus paneigia K. G. parodymai teisiamajame posėdyje, jog nešiodavo V. K. jam perduotas narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis, kurias V. K. gaudavo iš A. T.. Šiuos K. G. parodymus patvirtina ir tai, kad jis buvo pažįstamas su A. T. ir jį atpažino iš fotonuotraukų. Nuteistojo K. G. parodymai sutampa ir su anoniminio liudytojo Nr. 91 parodymais kokiomis aplinkybėmis jis pirko narkotines medžiagas pas V. K. ir K. G..

Apeliantas A. T. skundo teiginiai, kuriais jis neigia organizuotos grupės požymį platinant narkotines medžiagas pagal susitarimą ir veikdamas kartu su G. A. bei kitais grupės nariais, yra susiję su jo parodymais dėl nuteistojo A. K. dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme. Nuteistasis G. A. patvirtino, kad jis disponavo narkotinėmis medžiagomis, tikslu jas parduoti ar kitaip platinti, tačiau neigė, kad jos buvo perkamos iš A. T.. Vertinant byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad G. A. narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis įsigydavo tikslu platinti ne tiesiogiai iš A. T., tačiau per kitus organizuotos grupės narius, kurie veikė kaip tarpininkai. Ši aplinkybė įrodo, kad tarp nuteistųjų organizuotos grupės narių buvo susiformavę tam tikri hierarchiniai ryšiai, A. T. ir G. A. naudodavosi savo, kaip vyresnių amžiumi draugų autoritetu ir tuo pasinaudodami, pasitelkę nusikalstamos veikos darymui K. G. ir nepilnamečius asmenis – A. K., V. K. ir E. D., platino narkotines medžiagas. Ši išvada daroma remiantis nuteistojo A. K. parodymais, kuris ikiteisminio bylos tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nuosekliai parodė, kad narkotines medžiagas platinimui po 30 Lt už 1 g visada įsigydavo iš A. T. ir jam atiduodavo už parduotas kanapes gautus pinigus. A. T. jam neduodavo naujos kanapių partijos, kol neatsiskaitydavo už parduotas.

Dėl narkotinių medžiagų pardavimo 2013 m. gegužės 21 d. anoniminiam liudytojui Nr. 91, A. K. parodė, kad į du lankstinukus supakuotas kanapes jis kartu su G. A. už 60 Lt pardavė jo klientui. Dėl narkotinių medžiagų įgijimo tikslu platinti 2013 m. birželio 17-19 dienomis, A. K. parodė, kad A. T. jam atnešė apie 20 g kanapių, kurias supakavo į du lankstinukus ir sudėjo į kuprinę, kurią po miestą nešiojo E. D.. Kanapes už 600 Lt. pardavė E. Ž.. Nuteistasis E. D. parodė, kad A. K. su G. A. pastoviai iš kažkur gaudavo kanapių, kurias jis nešiodavo kuprinėje. Kai atsirasdavo pirkėjas, G. A. ar A. K. išimdavo reikiamą kiekį kanapių, supakuotų į lankstinukus ir parduodavo. Jis pats už tai pinigų negaudavo, tačiau G. A. ar A. K. duodavo jam nemokamai parūkyti kanapių. Tokiu pat būdu 2013-06-19 G. A. su A. K. už 600 Lt pardavė kanapių E. Ž. ir po to jie buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių A. K. galėjo apkalbėti A. T., priešingai, juos siejo ilgalaikiai draugiški ryšiai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundo ribose byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą dėl nusikalstamos veikos padarymo organizuotoje grupėje. Priešingai nei teigiama A. T. apeliaciniame skunde, jis buvo suinteresuotas reguliariai platinti per kitus organizuotos grupės narius narkotines medžiagas ir už tai gauti atlygį. Gauti finansinę ar kitokią naudą ( E. D. atvejis ) iš narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių pardavimo turėjo A. T., G. A., A. K., V. K., K. G., todėl bendro tikslo siekimas taip pat yra vienas iš organizuotos grupės požymių. Nusikalstamos veikos darymo mechanizmas buvo kruopščiai apgalvotas, kaltininkai buvo pasiskirstę funkcijomis ir veikė išankstinio susitarimo pagrindu. Organizuota grupė turėjo savitą struktūrą, nes tai palengvino platinti narkotines medžiagas. Paprastai A. T. aprūpindavo narkotinėmis medžiagomis V. K. ar A. K., kurie veikdami su G. A. ir K. G., į kuriuos kreipdavosi pirkėjai, konspiraciniais tikslais narkotinių medžiagų nešiojimui pasitelkdami E. D., jas platino, parduodami už sutartą kainą kitiems asmenims, o gautą pelną pasidalindavo. Organizuotos grupės požymio ir veikos nusikalstamumo nešalina ir tai, kad apeliantas su kitais nuteistaisiais buvo pažįstamas ir palaikė draugiškus ryšius.

Nuteistasis A. T. apeliaciniame skunde ginčija elektroniniais ryšių tinklais perduodamos informacijos vertinimą, teigdamas, kad jie nepagrįstai vertinami kaip jo kaltę patvirtinantys įrodymai platinant narkotines medžiagas. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto teiginius kaip nepagrįstus, nes pirmosios instancijos teismas ir šioje dalyje vertino įrodymus nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas elektroninių ryšių tinklais perduota informacija tarp organizuotos grupės narių ir kitų asmenų, dalyvavusių narkotinių medžiagų pirkimo sandoriuose, kaip kaltinančiais įrodymais rėmėsi tiek, kiek jie yra susiję su kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Įvertinus nuosprendyje išdėstytas išvadas dėl apelianto ir kitų nuteistųjų kaltės disponuojant narkotinėmis medžiagomis, tikslu jas platinti, nustatyta, kad nuteistieji tarpusavyje bendraudavo mobilaus ryšio priemonėmis vienas kitam skambindami ar siųsdami SMS žinutes, kurių turinys nors ir užmaskuota forma, tačiau patvirtina jog bendraujama buvo apie narkotinių medžiagų įgijimą ir atsiskaitymą už jas, derinamos susitikimo vietos ir kiti panašūs klausimai. Palyginus elektroniniais ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį tarpusavyje ir jį sugretinus su kitais įrodymais, nustatyta, kad jie vieni kitiems neprieštarauja ir neabejotinai patvirtina, kad nuteistieji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Byloje nustatyta, kad iki 2013-05-21 dienos V. K. gavo pas A. T. 1,445 g kanapių ir jų dalių, kurią kartu su K. G. pardavė anoniminiam liudytojui Nr. 91. 2013-07-19 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole užfiksuota kaip V. K., nuo 2013-04-08 iki 2013-04-16, bendraudamas SMS žinutėmis ir kalbėdamas telefonu su nenustatytais asmenimis bei A. T., tariasi dėl narkotinių medžiagų kiekio, kainos, susitikimo galimybių ir vietos ( t. 3, b.l. 23-73 ). Šio pokalbio ir SMS žinučių turinys nors ir užmaskuota forma, patvirtina apelianto parodymus, kad jis duodavo V. K. kanapių, o taip pat NVIV dalyvio anoniminio liudytojo Nr. 91 įrašytą pokalbį su V. K. ir jo parodymus apie narkotinių medžiagų pirkimo iš pastarojo aplinkybes ( t. 5, b.l. 52 ).

Taip pat byloje nustatyta, kad G. A. veikdamas per A. K., iki 2013-06-05 įgijo iš A. T. ne mažiau kaip 1,327 g kanapių ir jų dalių, kurias pardavė anoniminiam liudytojui Nr. 60. 2013-12-04 elektroninių ryšių tinklas perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole yra užfiksuoti G. A. pokalbiai telefonu bei SMS žinutėmis, kurių pagalba jis bendrauja su A. T., A. K., nenustatytais asmenimis dėl susitikimų laiko ir vietos, skolų, galimybių atnešti narkotines medžiagas ( t. 2, b.l. 64-138 ). Šie įrodymai sutampa su A. K. parodymais dėl narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo, gabenimo ir pardavimo 2013-06-05 dieną aplinkybių, taip pat NVIV atliekančio anoniminio liudytojo Nr. 60 parodymais bei G. A., A. K. ir liudytojo Nr. 60 įvykusiu ir slaptai užfiksuotu tarpusavio pokalbiu narkotinių medžiagų pirkimo metu ( t. 3, b.l. 191 ).

2013-06-21 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose ( t. 2, b.l. 64-138, 139-150, 177-194, 195-200, t. 3, b.l. 1-7 ) yra užfiksuotos SMS žinutės bei telefoniniai pokalbiai tarp A. T., G. A., E. Ž., A. K. bei nenustatytų asmenų, iš kurių turinio matyti, kad jie tariasi susitikimų vietos, laiko, atsiskaitymų klausimus. 2013-06-19 slapto sekimo metu buvo užfiksuotas E. Ž., A. K. ir E. D. susitikimas bei narkotinių medžiagų, kurios buvo rastos įvykio vietoje, perdavimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos įrodymus vertino kaip įrodančius A. T. kaltę disponavus narkotinėmis medžiagomis ir jas platinus dalyvaujant organizuotoje grupėje. Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad protokolus surašę pareigūnai nepagrįstai pokalbius interpretavo neobjektyviai ir būdami suinteresuoti asmenų patraukimu baudžiamojon atsakomybėn. Atsakydama į šį skundo argumentą kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas yra tik teismo prerogatyva. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko tyrimą ir remdamiesi surinktais faktiniais duomenimis nustatė galimai nusikalstamą veiką padariusius asmenis ir veikos aplinkybes. Kaip matyti iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų, yra užfiksuoti tarp asmenų įvykę kontaktai ir informacijos turinys, tačiau vertinimo nėra, todėl tokie apeliacinio skundo teiginiai interpretavimą yra nepagrįsti.

Dėl vaiko įtraukimo į nusikalstamą veiką ir narkotinių medžiagų platinimo nepilnamečiams

Skundžiamu nuosprendžiu A. T. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas organizuotoje grupėje pardavė narkotines medžiagas nepilnamečiams A. N., M. U., V. K., A. K., o taip įtraukė vaikus – A. K. ir V. K., t.y. nusikalstamas veikas, numatytas BK 159 ir 261straipsniuose.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nes A. K. faktiškai yra jo bendraamžis, o tai, kad jis artimai bendravo su V. K., nesudaro pagrindo išvadai, kad žinojo jo amžių.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos apelianto teiginius atmeta kaip nepagrįstus, nes A. T. kaltę padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 159 ir 261 straipsniuose, pirmosios instancijos teismas grindė ne prielaidomis ar spėliojimais, o byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu.

Nuteistojo A. T. apeliacinio skundo teiginius paneigia byloje ištirti įrodymai – nuteistųjų A. K., E. D., V. K., liudytojų S. A., T. G., R. S. parodymai. Apeliantas ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje parodė, kad su V. K. artimai bendravo ilgą laiką, su A. K. nuo pirmos klasės mokėsi vienoje mokykloje, juos siejo draugiški santykiai. Nuteistasis A. K. teisme parodė, kad su A. T. mokėsi nuo pirmos iki dešimtos klasės, yra draugai, kartu švęsdavo gimtadienius, todėl apeliantas apie jo amžių tikrai žinojo. Kolegijos vertinimu, jau vien šios aplinkybės pakanka išvadai, kad A. T. žinojo A. K. amžių ir jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Pagal nuteistojo V. K. parodymus, jis buvo pažįstamas su A. T., dažnai bendraudavo, santykiai buvo draugiški. A. K. parodė, kad norėjo užsidirbti pinigų pramogoms, aprangai, todėl A. T., tai žinodamas ir pasiūlė platinti narkotines medžiagas. Nors nuteistasis V. K. nepripažino, kad narkotines medžiagas sau ir platinimui įgydavo iš A. T., tačiau tokius jo parodymus paneigia ikiteisminio tyrimo metu apelianto duoti parodymai, jog parduodavo V. K. kanapių. Nuteistasis K. G. patvirtino, kad V. K. pirkdavo kanapes iš A. T. ir po to pardavinėjo.

Organizuotos grupės struktūra ir vaidmenų tarp kaltininkų pasiskirstymas taip pat netiesiogiai patvirtina byloje nustatytą aplinkybę, kad A. T. žinojo A. K. ir V. K. amžių. Nuteistieji A. T. su G. A. pagal hierarchinius ryšius tarp organizuotos grupės narių buvo aukščiau, nes jie buvo vyresni amžiumi, užsiėmė narių verbavimu, narkotinių medžiagų gavimu ir perdavimu platinti kitiems organizuotos grupės nariams, klientų paieška ir ryšiais, A. T. nustatydavo kainas ir duodavo nurodymus. Nuteistieji A. K., V. K. ir E. D. atliko tarpininkų ar galutinės grandies perpardavinėtojų vaidmenį – gabendavo iš A. T. gautas narkotines medžiagas, susisiekdavo su pirkėjais, gautus už pardavimą pinigus grąžindavo A. T.. A. K. teisme parodė, kad naują partiją kanapių gaudavo tik tada, kai atiduodavo pinigus už anksčiau parduotas.

Apeliacinio skundo teiginiai, kad nebuvo tyčios parduoti narkotines medžiagas nepilnamečiams A. N. ir M. U., yra paremti tik subjektyvia nuteistojo A. T. prielaida apie galimą jų amžių.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. T. parodė, kad M. U. pažinojo iki įvykio, nes parduodavo jam rūbus, o A. U. lankydavosi toje pačioje mokykloje. A. T. su M. U. turėjo vieno kito kontaktinius duomenis, kas patvirtina jų nuolatinį bendravimą ir artimus ryšius, taip pat 2013-03-06 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu nustatyta, kad jie MRT pagalba rašė vienas kitam trumpąsias SMS žinutes, o iš 2013-06-25 protokolo turinio nustatyta, kad jie derino susitikimo vietą ir laiką ( t. 1, b.l. 56-59 ). Teisėjų kolegijai nėra pagrindo abejoti objektyviai liudytojo T. G. parodymais, kuris matė kaip A. T. pardavė narkotines medžiagas nepilnamečiams M. U. ir A. N. ir patvirtino, kad vienas jų buvo žemo ūgio ir atrodė 12-14 metų amžiaus, o kitam galėjo būti apie 16 metų. Byloje nėra duomenų, kad liudytojas T. G., būdamas policijos pareigūnu, iš anksto nustatė, kad narkotinių medžiagų pirkėjai yra nepilnamečiai asmenys ir vien dėl šios aplinkybės atliko Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytus operatyvinius veiksmus.

Dėl paskirtų bausmių

Apeliantas A. T. skunde prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi ir į tai atsižvelgus, neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jos vykdymą. Nuteistasis E. D. prašo jį išteisinti arba sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgus į tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas nepilnamečiu, o jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo nuteistojo E. D. nusikalstamą veiką pagal 260 straipsnio 1 dalį, kaip narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą ir gabenimą tikslu platinti veikiant organizuotoje grupėje. Nors byloje ir nenustatyta, kad E. D. būtų gavęs finansinį atlygį už dalyvavimą platinant grupėje narkotines medžiagas, o nemokamai gaudavo kanapių savo reikmėms, tačiau tai nešalina baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. E. D. pats savo noru sutiko gabenti ir laikyti į jo kuprinę sudėtas narkotines medžiagas, iš kurios jos buvo paimamos dalimis ir pardavinėjamos, t.y. veikė tiesiogine tyčia. Teismas atsižvelgė į tai, kad jis nebuvo pagrindiniu organizuotos grupės nariu, nusikalto būdamas nepilnamečiu, į vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, todėl jam buvo paskirta BK 260 straipsnio sankcijos minimumui artima 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri apskaičiuota atsižvelgiant į BK 91 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmių nepilnamečiams skyrimo taisykles. Vis tiktai, nors ir būdamas jauno amžiaus, E. D. iki šio nusikaltimo padarymo jau buvo teistas tris kartus už tyčinius nusikaltimus, teistumas yra neišnykęs, todėl teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir skyrė jam galutinę subendrintą bausmę vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis.

Teisėjų kolegijos nuomone, skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo švelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuteistajam A. T.. Pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam A. T. laisvės atėmimo bausmę, iš esmės išdėstė BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes – atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo A. T. asmenybę, vaidmenį nusikaltimo padaryme, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Nėra teisinio pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad A. T. pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Savo kaltę apeliantas pripažino iš dalies ir tik verčiamas surinktų įrodymų atskirose nusikalstamos veikos epizoduose. Toks prisipažinimas nepripažįstamas nuoširdžiu. Siekdamas palengvinti savo teisinę padėtį nuteistasis neigė pardavęs narkotines medžiagas nepilnamečiams ir įtraukęs vaiką į nusikalstamą veiką.

Nuteistajam A. T. padarė tris tyčines nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai ( BK 261 straipsnis ), todėl BK 75 straipsnio nuostatos netaikomos. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, A. T. paskirta pakankamai švelni – trejų metų laisvės atėmimo bausmė, kuri ir numatyta sunkiausio iš padarytų nusikaltimų - BK 261 straipsnio – sankcijos minimume. Nėra teisinio pagrindo dar labiau švelninti bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų A. T. ir E. D. apeliacinius skundus atmesti.