Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės A. Č. individualios įmonės bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo nota“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarties, kuria bankrutavusios A. Č. individualios įmonės bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo nota“ įgalioto asmens K. P. prašymas atmestas, bankroto byloje Nr. B2-137-212/2016 pagal administratorės prašymą dėl dokumentų išreikalavimo ir baudos skyrimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovės bankrutavusios A. Č. individualios įmonės administratorė prašė išreikalauti turimus įmonės buhalterinius dokumentus iš suinteresuoto asmens A. Č., skirti jam baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir proceso vilkinimą bei už teismo nutarties nevykdymą.

Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi A. Č. individualiai įmonei iškėlė bankroto bylą ir įpareigojo įmonės direktorių A. Č. per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, visus dokumentus. Pažymėjo, kad nagrinėjant bylą Panevėžio apygardos teisme, į teismo posėdį, kuris vyko 2015 m. gruodžio 4 d., suinteresuotas asmuo A. Č. atsinešė dokumentų segtuvą, kuriame buvo įmonės kasos dokumentai už 2014 metus. Šių dokumentų suinteresuotas asmuo neperdavė ir iki šiol neįvykdė pareigos perduoti administratoriui turimus įmonės dokumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliantės teigimu, teismas padarė esminį procesinės teisės normų pažeidimą, kuris laikytinas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, nes teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant apeliantei, o apie byloje paskirtą teismo posėdį jai nebuvo pranešta.

Vienas iš atvejų, kai konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nustatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Taigi šio bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo taikymo sąlygos yra: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis (audiatur et altera pars). Šios teisės tinkamas įgyvendinimas leidžia tinkamai taikyti rungimosi principą. Tai nulėmė, kad įstatyme detaliai reglamentuojama teismo procesinių dokumentų (toks yra ir teismo šaukimas) įteikimo šalims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarka. Už teismo šaukimo įteikimą atsakingas teismas, kuris, pagal CPK 117 straipsnio 1 dalį, remdamasis diskrecijos teise ir atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius bei aplinkybes, nustato, kokiu konkrečiu būdu tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti teismo šaukimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-378/2015).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. Č. individualiai įmonei Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Verslo nota“. Nutartyje nurodyta, jog nutarčiai įsiteisėjus A. Č. IĮ direktorius A. Č. per 15 dienų privalo administratorei perduoti įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, visus dokumentus. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 29 d. Administratorės įgaliotas asmuo kreipėsi į A. Č. dėl 2014 m. gruodžio 18 d. nutarties vykdymo (b. l. 4), tačiau A. Č. administratorei perdavė tik automobilį, kito įmonės turto ir dokumentų neperdavė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, Panevėžio apygardos teismas 2015 m. vasario 17 d. nutartimi skyrė A. Č. 200 Eur dydžio baudą ir įpareigojo A. Č. iki 2015 m. kovo 2 d. perduoti visą įmonės turtą bei dokumentus (b. l. 6). Kadangi suinteresuotas asmuo savo pareigų nevykdė, o bankroto administratorės UAB „Verslo nota“ įgaliotas asmuo sužinojo, jog A. Č. žinioje yra įmonės kasos finansiniai dokumentai už 2014 metus, 2016 m. sausio 18 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su prašymu skirti A. Č. pakartotiną baudą ir įpareigoti perduoti visą įmonės turtą bei dokumentus. Pirmosios instancijos teismas rezoliucija išsprendė prašymo priėmimą ir skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2016 m. kovo 29 d. (b. l. 19).

CPK 133 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas šaukimą į teismo posėdį išsiuntė tik suinteresuotam asmeniui A. Č., kuris jam buvo įteiktas 2016 m. kovo 24 d. (b. l. 20). Tačiau tiek iš byloje esančių įrodymų, tiek iš Teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui nebuvo pranešta apie 2016 m. kovo 29 d. vyksiantį teismo posėdį. Iš 2016 m. kovo 29 d. teismo posėdžio garso įrašo taip pat nenustatyta, jog teismas būtų informavęs posėdžio dalyvius apie gautą bankroto administratorės atstovo K. P. prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nepranešęs apie teismo posėdį pareiškėjui ir išnagrinėjęs bylą jam nedalyvaujant, pažeidė civilinio proceso normas. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nepranešęs pareiškėjui apie klausimo dėl dokumentų iš suinteresuoto asmens A. Č. išreikalavimo ir baudos jam paskyrimo, suvaržė jo galimybes gintis, pažeidė rungimosi ir teisės būti išklausytam principus bei paneigė šio asmens teisę į tinkamą procesą, o tuo pačiu tai galėjo nulemti neteisingą teismo sprendimo priėmimą.

Remiantis aukščiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius procesinių normų pažeidimus, lemiančiais absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 3 d. 1 p., 338 str.), dėl to nutartis yra naikintina ir byla (bankroto administratorės prašymas skirti baudą) perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.). Padarius tokią išvadą, kiti atskirojo skundo argumentai nebėra reikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 339 straipsniais,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.