Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. S. ir V. S. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo; suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų motina T. S.. Pastarajai nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) esantys žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Testamentų registre T. S. palikimo priėmimo faktai neįregistruoti. Šalčininkų rajono trečiojo notaro biuro notarė Marija Miliūnienė 2025-06-16 liudijime patvirtino, kad paveldėjimo byla po T. S. mirties užvesta nebuvo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (3 dalis).

Pareiškėjai S. S. ir V. S. savo valią priimti motinos palikimą turėjo išreikšti per tris mėnesius nuo motinos mirties, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškimo notarui nepadavė, ką patvirtina Testamentų registro išrašas bei notarės liudijimas.

CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-54/2014; 3K-3-154-378/2017, kt.).

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad pareiškėjai per įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl motinos palikimo priėmimo, kadangi klaidingai manė, kad vis dar galioja 6 mėnesių terminas palikimui priimti, be to, buvo sukrėsti dėl jos netikėtos mirties. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas mano, kad palikimo priėmimo terminas praleistas nežymiai, pareiškėjai dėl svarbių priežasčių praleido CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, bylos baigtimi suinteresuotas asmuo neprieštaravo, kad praleistas terminas pareiškėjams būtų atnaujintas, todėl yra pagrindas atnaujinti pareiškėjams S. S. ir V. S. praleistą įstatymų nustatytą terminą priimti palikimą, likusį po jų motinos T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) (CK 5.57 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atnaujinti pareiškėjams S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymų nustatytą terminą priimti palikimą, likusį po motinos T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.