Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2019-04-04 · Civilinė byla Nr. e2YT-468-995/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-04
Bylos Nr.
e2YT-468-995/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaida Railienė
Pareiškėjas
R. P.
Suinteresuotas asmuo
V. S., R. P., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui, Palangos miesto 1-ojo notaro biuro
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-468-995/2019Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00774-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.5; 3.4.5.19 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. balandžio 4 d.Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė,sekretoriaujant Ginai Mosteikytei,dalyvaujant pareiškėjai R. P., jos atstovei advokatei J. P.,suinteresuotiems asmenims V. S., jos atstovei advokatei M. U.,notarei A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. S., R. P., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui, Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarei A. B., dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja R. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo atnaujinti terminą palikimo, likusio po savo brolio mirties, priimti. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos brolis V. G.. Po V. G. mirties liko turtas - 400/9100 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, kaip ketvirtos eilės įpėdinė, turi teisę paveldėti savo brolio palikimą. Kiek jai yra žinoma pirmos eilės įpėdinė - V. G. dukra R. G. (dabar - R. P.) per nustatytą terminą į notarų biurą nesikreipė. Savo valią priimti mirusio brolio V. G. palikimą yra išreiškusi brolio V. G. sesuo V. S.. Taip pat savo valią priimti brolio palikimą išreiškė ir pareiškėja. Nors ji po V. G. laiku kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo pagal įstatymą, jai 2017 m. liepos 24 d. notarė išdavė liudijimą, tačiau jai nebuvo žinoma, jog CK 5.50 straipsnio 4 dalis nebegalioja, todėl ji, kaip ketvirtos eilės įpėdinė buvo įsitikinusi, jog termino pareikšti valią dėl brolio palikimo, ji nėra praleidusi, tačiau vėliau ji sužinojo, jog terminas pateikti prašymą kaip ketvirtos eilės įpėdiniai palikimui priimti yra trys mėnesiai, kaip ir visiems kitiems įpėdiniams, todėl terminas palikimui priimti buvo praleistas. Pareiškėjai notarė paaiškino, kad ji yra praleidusi įstatymo numatytą terminą palikimui pagal įstatymą priimti ir, kad ji turi kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Taigi, pareiškėja sužinojusi, jog ji yra praleidusi terminą palikimui priimti, ėmėsi aktyvių veiksmų – sudarė atstovavimo sutartį su advokate, kuri nedelsiant kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo procedūrų sustabdymo. Atsižvelgiant į tai, kad dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ir dėl teisinių žinių stokos buvo praleistas terminas palikimui priimti pagal įstatymą, atsiradusį po V. G. mirties, pareiškėjos nuomone, šios nurodytos priežastys pateisina tokių veiksmų neatlikimą per tris mėnesius ir šio termino praleidimo laikotarpį, todėl prašo teismo terminą palikimui priimti atnaujinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. S. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą ir prašo pareiškimą atmesti, neatnaujinti termino palikimui priimti. Nurodo, kad pareiškėja turėjo visas galimybes kreiptis į notarę dėl palikimo priėmimo laiku, tačiau įstatymo nustatytus terminus palikimui priimti praleido. Pareiškėja yra raštinga, turi aukštąjį išsilavinimą, jai yra žinomos visos paveldėjimo institutą, reglamentuojančios teisės normos, kadangi ji tvarkėsi paveldėjimą po mamos E. G. mirties, be to, ji visą laiką buvo atstovaujama advokatės, kuri jai parengė ir šį pareiškimą. Suinteresuoto asmens manymu, nebuvo jokių svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėja negalėjo laiku kreiptis į notarę dėl palikimo priėmimo.

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Į teismo posėdį neatvyko suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus atstovas, nors jam apie posėdį pranešta tinkamai. Taip pat į posėdį neatvyko suinteresuotas asmuo R. P., tačiau ji teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog pareiškėjos prašymą palaiko, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Byla nagrinėjama šiems suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant, nes jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta (CPK 443 straipsnio 3 dalis).

Teismo posėdžio metu pareiškėja R. P. ir jos advokatė palaikė prašymą ir prašė pareiškimą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu. Pareiškėja papildomai nurodė, kad jos miręs brolis turėjo dukrą R. G. (dabar – R. P.), todėl ji maniusi, kad dukra pageidaus priimti palikimą po tėvo mirties, tačiau jai neišreiškus tokios valios, ji nusprendė pati priimti mirusiojo brolio palikimą. Kreipėsi į notarę, kuri jai išdavė 2017 m. liepos 24 d. liudijimą, tik vėliau paaiškėjo, kad yra pasikeitusios Civilinio kodekso nuostatos, ir ji yra praleidusi terminą palikimui priimti. Pažymi, kad ji siekia priimti brolio palikimo dalį, nes nori ją išsaugoti ir palikti jo dukrai, kuri nuo palikimo priėmimo atsisakė. Pareiškėjos atstovė advokatė J. P. papildomai nurodė, kad ji atstovavo pareiškėją visai kitoje byloje, kurioje suinteresuotas asmuo V. S. ginčijo pareiškėjos mamos testamentą, ji tvarkyti pareiškėjos reikalus, susijusius su jos turto paveldėjimu, nebuvo įgaliota.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu notarė A. B. paaiškino, kad 2017 m. liepos 24 d. pareiškėja kreipėsi pas ją dėl mirusio brolio palikimo priėmimo. Ji pareiškėjai išdavė liudijimą, patvirtinantį, kad palikimą priėmė R. P., ir suteikiantį teisę pareiškėjai gauti visą informaciją, reikalingas pažymas ir kitus dokumentus apie palikėjo V. G. vardu likusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, turtines teises ir įsipareigojimus. Šis liudijimas yra tarpinis dokumentas tarp pareiškimo priimti palikimą ir paveldėjimo teisės liudijimo, ir jo turėtojui nepatvirtina nuosavybės teisių į mirusiojo turtą. Pripažįsta, kad ji suklaidino pareiškėją dėl termino palikimui priimti, ir tik vėliau pastebėjusi, kad 2015 m. pripažinta netekusi galios Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 4 dalis, todėl visiems įpėdiniams, nepriklausomai nuo jų eilės yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėją praleido trijų mėnesių terminą palikimui priimti, todėl ji patarė kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. S. ir jos atstovė advokatė M. U. prašė pareiškėjos pareiškimą atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Teigia, kad pareiškėja nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių būtų galima atnaujinti terminą palikimui priimti. Pažymi, kad pareiškėja turi du aukštuosius įsilavinimus, buvo atstovaujama advokatės byloje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, todėl įstatymus privalėjo žinoti ir jų laikytis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje esantys gyventojų registro duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Suinteresuoti asmenys R. P. (R. G.), kaip V. G. dukra, yra pirmosios eilės įpėdinė, tačiau ji į tėvo palikimą nepretenduoja. Testamentų registro išraše užfiksuota, kad po V. G. mirties pareiškimą dėl palikimo priėmimo 2017 m. kovo 30 d. pateikė V. S., o 2017 m. liepos 24 d. - R. P.; paveldėjimo pagal įstatymą liudijimai nėra išduoti; testamentų registre nėra įregistruotų V. G. sudarytų testamentų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad ketvirtos eilės įpėdiniai yra palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės. Suinteresuoti asmenys R. P. ir V. S., kaip V. G. seserys, yra jo ketvirtos eilės įpėdinės pagal įstatymą. 2017 m. liepos 24 d. Palangos miesto pirmojo notaro biuro liudijimu nustatyta, kad(duomenys neskelbtini) mirus V. G. jo palikimą priėmė sesuo R. P., užvesta V. G. paveldėjimo byla Nr. 44/2017. 2017 m. rugsėjo 14 d. Palangos miesto pirmojo notaro biuro liudijimu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus V. G., jo palikimą priėmė sesuo R. P., paduodama 2017 m. liepos 24 d. notaro biurui pareiškimą, notarinio registro Nr. 2-2726, apie palikimo priėmimą, ir jo sesuo V. S., paduodama 2017 m. kovo 30 d. Palangos miesto 1-ajam notaro biurui pareiškimą, notarinio registro Nr. 2-1021, apie palikimo priėmimą. Pareiškėja R. P. į notarę su pareiškimu dėl V. G. palikimo priėmimo kreipėsi 2017 m. liepos 24 d., o į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo – 2018 m. gruodžio 27 d.. Pareiškėja yra praleidusi įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą V. G. palikimui priimti.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Taigi, nagrinėjamu atveju pirmiausia svarbu nustatyti, ar terminas kreiptis dėl paveldėjimo praleistas dėl objektyvių priežasčių.

Pareiškėja įrodinėdama svarbias termino praleidimo palikimui priimti priežastis, nurodo, jog ji terminą palikimui priimti praleido dėl to, kad ji nežinojo, jog nuo 2015 m. yra pasikeitusios CK 5.50 straipsnio nuostatos, susijusios su termino palikimui priimti skaičiavimu. Anksčiau galiojusioje CK 5.50 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Byloje nustatyta, kad pareiškėja palaukusi, kol jos (duomenys neskelbtini) mirusio brolio dukra išreikš valią palikimą priimti, o pastarajai to nepadarius, po šešių mėnesių, kaip tai numatė anksčiau galiojusi CK 5.50 straipsnio 4 dalis, kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys 2017 m. liepos 24 d., 2017 m. rugsėjo 14 d. Palangos miesto pirmojo notaro biuro išduoti liudijimai, patvirtinantys, kad (duomenys neskelbtini), mirus V. G. jo palikimą priėmė sesuo R. P., paduodama 2017 m. liepos 24 d. notarų biurui pareiškimą.

Pažymėtina, kad notarė A. B., konstatuodama, kad pareiškėja R. P. priėmė mirusiojo brolio palikimą, ir šį faktą patvirtindama liudijimais, leido R. P. pagrįstai manyti, kad ji nėra praleidusi įstatymo nustatyto termino palikimui priimti. Pati notarė A. B. teismo posėdžio metu patvirtino, jog ji nežinojusi apie pasikeitusį įstatymą ir nepaaiškinusi R. P., jog ši, vadovaujantis nuo 2015 m. liepos 8 d. pasikeitusiomis CK 5.50 straipsnio nuostatomis, turėtų kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, ir tik vėliau, išsiaiškinusi, kad po 2015 m. liepos 8 d. trijų mėnesių terminas palikimui priimti visų eilių įpėdiniams yra skaičiuojamas nuo palikėjo mirties momento, informavo pareiškėją, kad ši turi kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausęs pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų paaiškinimus, pripažįsta, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių: viena vertus, įstatymų nežinojimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, kita vertus, pareiškėja, neturėdama teisinio išsilavinimo, galėjo sąžiningai suklysti dėl palikimo priėmimo termino. Pareiškėjos suklydimo aplinkybė akivaizdžiai tikėtina ir pakankamai reali jos ir notarės nurodomų aplinkybių ir įvykių kontekste. Pareiškėja, sužinojusi apie brolio mirties faktą, elgėsi sąžiningai, rūpestingai ir atidžiai. Jos elgesys liudija, jog ji aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti brolio palikimą, tačiau dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių – pasikeitusio įstatymo nežinojimo, notarės suklaidinimo, apsunkinusių pareiškėjos galimybes tinkamai išreikšti savo valią dėl palikimo priėmimo, pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą palikimo priėmimo veiksmams atlikti.

Pareiškėja nors ir turi aukštąjį išsilavinimą, tačiau ji nėra teisininkė, todėl jos nežinojimas apie pasikeitusius įstatymus, yra šiuo nagrinėjimu atveju pateisinamas, juolab, kad laikotarpis, kurį pareiškėja praleido terminą priimti palikimą, nėra pernelyg ilgas. Nors pareiškėja, sąžiningai klydusi dėl termino palikimui priimti skaičiavimo, pavėluotai kreipėsi į notarę, kuri jai išdavė liudijimą, patvirtinantį, kad ji palikimą priėmė, tačiau sužinojusi, kad yra praleidusi terminą palikimui priimti, ėmėsi aktyvių veiksmų - sudarė atstovavimo sutartį su advokate, kuri nedelsiant kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo procedūrų sustabdymo. Taigi, priešingai, nei teigia suinteresuotas asmuo V. S., jos nurodytos aplinkybės, kad pareiškėja žinojo apie palikėjo mirtį, žinojo palikimo priėmimo procedūras, nereiškia pareiškėjos neapdairumo ar nerūpestingumo.

Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėja, sužinojusi apie būtinybę priimti palikimą, elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo dėl sąžiningo nežinojimo.

Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, taip pat turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Tiek pareiškėja R. P., tiek ir suinteresuotas asmuo V. S. yra seserys, ketvirtos eilės įpėdinės pagal įstatymą lygiomis dalimis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas), abi pretenduojančios į mirusiojo brolio V. G. palikimą. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu V. G. pripažintas neveiksniu, o (duomenys neskelbtini) Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi nustatyta V. G. globa ir jo globėja bei turto administratore paskirta E. G. (motina), kuri mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja atsiliepime nurodė, kad V. G. sveikatos būklė buvo sunki ir laikui bėgant blogėjo. Ne kartą jos iniciatyva ir pagalba, jis buvo paguldytas į Palangos miesto ligoninės slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių, siekiant užtikrinti nuolatinę medicininę pagalbą, taip pat buvo paguldytas Padvarių socialinės globos namuose. Motinai E. G. rūpintis broliu materialiai padėdavo pareiškėja. V. G. buvo reikalinga pastovi medicininė globa, todėl motinai E. G. pačiai susirgus, broliu V. G. padėjo rūpintis pati pareiškėja. Dar dažniau lankė brolį slaugos/ligoninės skyriuje, pirkdavo higienos priemones, reikalingus produktus. Taip pat prisidėjo prie V. G. išlaikymo Padvarių socialinės globos namuose. Šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtina jos į bylą pateikti prašymai Palangos miesto savivaldybės administracijos socialinės rūpybos skyriui dėl brolio V. G., mirus jo globėjai mamai E. G., tolimesnės globos, mokėjimo pavedimai Padvarių socialinės globos namams už brolio V. G. globą. Duomenų byloje, kad V. S. būtų rūpinusis brolio sveikata, padėjusi savo mamai globojant brolį, teikusi jam kokią nors materialinę pagalbą, mirus jo globėjai, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir pati V. S.. Be kita ko, šiai nagrinėjamai bylai, siekiant išsaugoti asmenų, pretenduojančių priimti palikimą, teisėtų interesų balansą, svarbūs ir teigiamai vertintini pareiškėjos, siekiančios priimti palikimo dalį, ketinimai išlaikyti brolio palikimo dalį tam, kad ją vėliau galėtų išsaugoti ir palikti jo dukrai, kuri nuo palikimo priėmimo atsisakė. Suinteresuotas asmuo R. P. (palikėjo dukra), nepretenduojanti į savo tėvo palikimą, prašyme nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka ir prašė jį tenkinti.

Nors suinteresuotas asmuo V. S. ir jos atstovė teismo posėdžio metu teigė, kad patenkinus pareiškėjos pareiškimą, V. S. teisės ir interesai bus pažeisti, tačiau konkrečiai kaip būtų paveikti jos interesai, kokius neigiamus padarinius tai jai sukels, teismui nenurodė, be to, pareiškėjos nurodytų aplinkybių, susijusių su neveiksnaus brolio priežiūra, slauga bei materialinės pagalbos jam teikimu, V. S. neneigė. Taip pat nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra ir ta, kad po palikėjo V. G. mirties paveldėjimo teisės liudijimai nei V. S., nei R. P. dar nėra išduoti.

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjai atnaujinus terminą palikimui priimti, suinteresuoto asmens V. S., kaip būsimos įpėdinės, teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 576-578 straipsniai).

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėja, neturėdama teisinio išsilavinimo, nežinojo, jog dėl palikimo priėmimo ji, kaip ir visi įpėdiniai, nepaisant jų eilės, turi kreiptis į notarą po trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo momento ir sąžiningai klysdama, praleido CK 5.50 straipsnio 3 dalyje, numatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo neatnaujinti pareiškėjai termino palikimui priimti.

Vadovaujantis teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, pripažintina, kad priežastys, dėl kurių pareiškėja R. P. praleido terminą palikimui po V. G. (duomenys neskelbtini) mirties, yra svarbios, todėl praleistas terminas atnaujinamas (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 578 straipsnis).

Suinteresuotas asmuo V. S. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjos R. P. ir pateikė patvirtinančius įrodymus, kad bylą nagrinėjant teisme jos išlaidas sudarė 390,00 Eur, kurios susidėjo iš atsiliepimo į pareiškimą parengimo, ir už advokatės M. U. dalyvavimą teismo posėdyje. Pareiškėja R. P. priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašė.

Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia taisyklė nei ginčo teisenos atveju – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja R. P. prašė atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, o suinteresuotas asmuo V. S. su tokiu prašymu nesutiko ir teikė tokią savo poziciją pagrindžiančius argumentus bei atsiliepimą į pareiškimą. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju, esant akivaizdžiai skirtingam šalių suinteresuotumui bylos baigtimi, egzistuoja pagrindas paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims pagal jų suinteresuotumo bylos baigtimi santykį. Teismui priėmus byloje sprendimą, kuriuo pareiškimas dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo patenkintas, suinteresuoto asmens V. S. turėtos bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjos R. P. nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos tarp šalių nepaskirstomos ir valstybės naudai nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 443 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 578 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos R. P. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini). Palikimo priėmimo 3 (trijų) mėnesių terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Vaida Railienė