- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-06
- Bylos Nr.
- AN2-170-526/2024
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eugenijus Antanauskas
- Pažeidėjas
- R. S.
- Advokatai
- Remigijus Jakštas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eugenijus Antanauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. atstovo advokato Remigijaus Jakšto apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 18 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. gegužės 6 d. nutarimu R. S. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 800 Eur bauda bei specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 18 mėnesiui, už tai, kad jis 2024-04-21, 11.50 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai atimta teisė vairuoti transporto priemones ir nusižengimas padarytas pakartotinai. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punktą. Šį Institucijos nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. atstovas R. Jakštas apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. liepos 18 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. atstovo advokato R. Jakšto skundo netenkino ir nutartyje nurodė, jog šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad R. S. skirta administracinio poveikio priemonė pažeidžia proporcingumo principus. Nurodo, jog nors skunde tvirtinama, jog R. S. pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį 2023-10-23 nutarimu nubaustas tik dėl to, kad blogai suprato teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarką, kas iš esmės neturi jokios įtakos šioje byloje taikytai atsakomybei, tačiau tuo pačiu pripažįstama, kad 2024-04-21 administracinio nusižengimo atveju jis jau aiškiai žinojo, jog neturi teisės vairuoti transporto priemonių, bet, nepaisant to, ignoruodamas šią aplinkybę, pareiškėjas pasirinko priešingą teisei elgesį ir vairavo. Teismo manymu, tai, kad pareiškėjas suprato, jog neturi teisės vairuoti, patvirtina ir liudytojos I. L. parodymai, kuriais ji patvirtino, jog brolis žinojo, kad negali vairuoti transporto priemonių, dėl ko prašė ją atvykti prie kelto, kai jis grįš iš Švedijos ir parvairuoti automobilį. Tai patvirtina, kad pareiškėjo elgesys nebuvo netyčinis, padarytas neteisingai aiškinantis teisės normų reikalavimus ir sąžiningai klystant, o sąmoningai pasirinktas, suprantant, kad taip elgtis negali, net jeigu vairuoti reikėjo ir nedidelį atstumą. Dėl ko pareiškėjas ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė tyčia, o ne dėl neatsargumo. Teismas pažymėjo, jog nuobauda gali būti švelninama ir tais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma administracinė nuobauda, naudai. Teismas nurodė, jog nors šiuo atveju R. S. savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino nuo pat tyrimo pradžios, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra ir pareiškėjas vairavo nedidelį atstumą bei nepaneigta, kad išvažiavęs iš uosto teritorijos, automobilio būtų nevairavęs, tačiau visos šios aplinkybės ir lėmė mažesnio dydžio, nei sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis, nuobaudos paskyrimą, tačiau nesudaro neordinarios situacijos, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Be to, teismo vertinimu, R. S. ne tik nėra preciziškai Kelių eismo taisyklių besilaikantis vairuotojas, bet ir nėra pavyzdingas visuomenės narys, kadangi ne kartą baustas ir už kitokius administracinius nusižengimus. Todėl tai tikrai nėra teigiamai pareiškėjo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės ir parodo jo gana neigiamą požiūrį į ne tik Kelių eismo taisyklių laikymąsi, bet ir jo nepagarbą visuotinai priimtinoms elgesio normoms. Teismo vertinimu, nors pareiškėjo poreikis vairuoti siejamas ir su tuo, kad ši teisė jam būtina darbinėms funkcijos atlikti, tačiau, viena vertus, skunde nurodoma, kad pareiškėjas yra suvirintojas, todėl nėra aišku, kuo teisės vairuoti netekimas trukdo vykdyti darbines funkcijas, kita vertus, pareiškėjas, būdamas brandi asmenybė, pats turėjo suprasti galimas savo neteisėto elgesio pasekmes ir prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo tai įvertinti, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo. Teismas pažymėjo, jog pagal teismų praktiką, buitiniai, gyvenimiški nepatogumai ir yra tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimu. Atsižvelgiant į tai, šioje situacijoje vien tik pareiškėjo interesai nesudaro pakankamo pagrindo jam paskirtos administracinio poveikio priemonės termino panaikinimui ar sutrumpinimui. Teismo nuomone, vien R. S. kilę neigiami padariniai, susiję su atitinkama sankcija, nesuteikia pagrindo taikyti švelnesnę nuobaudą, nes skiriama nuobauda ir turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pagrindo R. S. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. atstovas R. Jakštas prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 18 d. nutartį pakeisti, pareiškėjo R. S. skundą dėl Klaipėdos AVPK 2024-05-06 nutarimo pakeitimo administracinio nusižengimo byloje Nr.30-ANR_N-5164-2024 tenkinti ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą panaikinti arba sumažinti iki minimalaus termino.
3.1. Apelianto atstovas skunde nurodo, jog pirma, teismas 2024-07-18 nutartyje nepasisako ir ignoruoja operatoriaus „Tele2“ telefoninių skambučių išklotines, patvirtinančias, jog 2024-04-21 ryte R. S. kalbėjo telefonu (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) su seserimi I. L. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). Telefoninio skambučio metu sesuo, gyvenanti šalia uosto, pakartotinai patvirtino, parvairuos R. S. automobilį į namus. Keltui atplaukus, R. S., be jokios abejonės, neturėjo jokio kito pasirinkimo, kaip tik išvairuoti automobilį iš kelto, kadangi sesuo, laukianti prie įvažiavimo į uostą, neturėjo galimybės patekti į keltą ir išvairuoti automobilį. Tačiau pažymėtina, jog toks transporto priemonės valdymas saugomoje, uždaroje teritorijoje, kurioje apribotas greitis, nedalyvaujant viešajame eisme, jokio objektyvaus pavojaus pašaliams nekėlė. Be to, aplinkybė, kad sesuo nebus įleista į uosto teritoriją, paaiškėjo paskutiniu metu, pasienio pareigūnams atsisakius ją įleisti į teritoriją, todėl traktuotina, kad R. S. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Pažymi, jog šiuo konkrečiu atveju, nei vieną kartą – t. y. nei 2024-08-12, nei 2023-10-23, nei 2024-04-21, kuomet buvo užfiksuotas administracinis nusižengimas ir nuspręsta atimti teisę vairuoti transporto priemones, pareiškėjas nebuvo neblaivus ir/ar apsvaigęs nuo kitokių narkotinių ir/ar psichotropinių ir/ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pabrėžia, jog teismas byloje nenustatė jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o sunkių, realių pasekmių pareiškėjas taip pat nepadarė – abu kartus, kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, nesukėlė žalos nei pėstiesiems, nei kitiems eismo dalyviams, nei trečiųjų asmenų turtui. Todėl mano, jog pareiškėjui buvo paskirta netinkama ir neproporcingai griežta jo padarytam administraciniam nusižengimui nuobauda.
3.2. Apeliaciniame skunde pareiškėjo atstovas nurodo, jog antra, pareiškėjui skirtos administracinės nuobaudos griežtumas ir neproporcingumas objektyviai matomas lyginant šią nuobaudą su kitomis, ANK numatytomis, nuobaudomis. Pvz., ANK 422 str. 5 d. numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1100 eurų. Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis). Vairavimas esant neblaiviam teismų praktikoje vieningai pripažįstamas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Mano, jog pareiškėjo administracinis nusižengimas savo pavojingumu nė nesulyginamas su numatytu ANK 422 str. 5 d. veika. R. S., būdamas blaivus bei vairuodamas transporto priemonę Klaipėdos uosto teritorijoje tikslu išvažiuoti iš kelto nesukėlė pavojaus nei vieno žmogaus, tuo metu buvusio uoste, sveikatai ir / ar gyvybei, ką jau kalbėti apie kitų transporto priemonių saugumą. Formaliai konstatuotina, kad faktiškai jis viešajame eisme nedalyvavo. Pažymi, jog asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017). Nurodo, jog už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, teisė vairuoti transporto priemones atimama nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių, tuo tarpu R. S. skirta nuobauda už vairavimą blaiviam uždaroje ir saugomoje Klaipėdos uosto teritorijoje – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėn. laikotarpiui – yra neproporcingai griežta bausmė, atsižvelgiant į pareiškėjo veikos pavojingumą.
3.3. Apelianto atstovas skunde nurodo, jog trečia, R. S. paskirta nuobauda per griežta ir negali pasiekti tinkamų, ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų, nes suvaržo pareiškėjo teisę į darbą. Pažymi, jog Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 15 str. 1 d. numato, jog kiekvienas asmuo turi teisę į darbą bei gali laisvai užsiimti jo pasirinkta profesija ar veikla. Nurodo, jog pareiškėjas UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), dirba suvirintoju (duomenys neskelbtini) kaimelyje. Tam, jog kiekvieną rytą sėkmingai galėtų pasiekti savo darbo vietą, R. S. reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Nurodo, jog UAB (duomenys neskelbtini) vadovė, www.rekvizitai.vz.lt viešai skelbiamais duomenimis, yra pareiškėjo motina – Z. S., ji de fakto yra formali vadovė. Artimiausiu metu apeliantas bus įregistruotas įmonės vadovu. Jis įgijo pakankamai patirties, turi daug užsakymų ir planuoja plėsti verslą, priimti daugiau darbuotojų, todėl teisė vairuoti jam tampa tiesiog būtina. Pažymi, jog verslas yra neatsiejama kiekvienos valstybės ekonomikos dalis, o jo sėkminga plėtra lemia sparčiau augantį bendrąjį vidaus produktą, daugiau surinktų mokesčių, didesnį užimtumą, socialinę gerovę ir saugumą – tą pabrėžia ir Europos Komisija („Europos Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui, VEIKSMŲ PLANAS „VERSLUMAS 2020“ Verslumo dvasios atkūrimas Europoje, COM/2012/0795 final“). Taigi tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos mastu einama bendro tikslo link – siekiama, kad verslas veiktų pelningai. Tačiau įmonės vadovui 18 mėnesių laikotarpiui atimant teisę vairuoti transporto priemones, verslo pelningumas, bendrovės veiklos organizavimas ir jos tikslų įgyvendinimo našumas itin krenta. Pažymi, jog teisės vairuoti transporto priemones būtinumą įrodo ir tai, jog pareiškėjas neginčija jam skirtų bei ANK numatytų baudų – pareiškėjas baudas sumokėjo, gailisi, savo kaltę pripažįsta, tačiau, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, prašo sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki minimalaus termino arba panaikinti spec. teisės atėmimą. Apelianto atstovo nuomone, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas bylos aplinkybes, teisės normas ir teismų praktiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2024-07-18 nutartį, neįsigilino į pareiškėjo kreipimosi į teismą esmę, skundo dalyką, nepasisakė dėl pačio įvykio aplinkybių, jų neanalizavo, ir taip nukrypo nuo aukščiau paminėtos LAT praktikos, kas nulėmė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Klaipėdos AVPK 2024-05-06 nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra tinkama ir proporcinga padarytam nusižengimui. Todėl mano, jog teismo atsisakymas tenkinti skundą, netaikant ANK 34 str. 6 d. normos, vertintinas kaip nepagrįstas ir naikintinas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. atstovo advokato R. Jakšto apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja, atliekanti viršininko funkcijas, nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliaciniame skunde iš esmės keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. apelianto atstovas skundu prašo panaikinti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą arba sumažinti ją iki minimalaus termino.
7. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. S. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2024-04-21, 11.50 val., Baltijos pr. 40, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai atimta teisė vairuoti transporto priemones ir nusižengimas padarytas pakartotinai. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.
8. Apelianto atstovas skunde nurodo, jog iš esmės neginčija R. S. kaltės padarius administracinį nusižengimą, tačiau apeliaciniame skunde nurodo argumentus, kurie pateisina šio administracinio nusižengimo padarymą, tvirtina, jog pirmą kartą vairavo, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes nesuprato teisės vairuoti transporto priemones atgavimo tvarkos, o antrą kartą – esant būtinajam reikalingumui, t. y. siekiant išvaryti automobilį iš kelto. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundą, tinkamai įvertino visas R. S. vairavimo neturint teisės vairuoti transporto priemones, aplinkybes ir tinkamai individualizavo jam skiriamą nuobaudą bei pagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. S. atstovo skunde iš esmės neneigiama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir neneigiamos faktinės bylos aplinkybės, todėl Apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte padarius minėtą administracinį nusižengimą, todėl pareiškėjo kaltė skundžiamame nutarime yra konstatuota pagrįstai. Skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas – apelianto atstovas iš esmės prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pakeisti nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir šią administracinio poveikio priemonę panaikinti arba sutrumpinti jos terminą.
10. Apelianto atstovas, prašydamas panaikinti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą arba sumažinti ją iki minimalaus termino, iš esmės prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Įstatyme numatyta, kad, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Paprastai administracinė nuobauda gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodomų argumentų nepakanka ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatoms taikyti, kadangi jų negalima laikyti išskirtinėmis aplinkybėmis, suteikiančiomis galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Prie išskirtinių aplinkybių, suteikiančių teisę teismui pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, galėtų būti priskiriamas ir nedidelis veikos pavojingumas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. S. padarytas nusižengimas – vairavimas neturint tam teisės, nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos.
11. Pažymėtina, jog asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas sąmoningai vairuoja transporto priemone, žinodamas ir suprasdamas, kad tokios teisės neturi, tiek sąžiningai klysdamas, nes, neturėdamas pakankamo teisinio išprusimo, neteisingai suprato ir aiškinosi teisės normas, ypač kai teisinis reglamentavimas yra gana sudėtingas ir painus. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus, nes administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad R. S. skirta administracinio poveikio priemonė pažeidžia proporcingumo principus. Nors skunde tvirtinama, jog R. S. pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį 2023-10-23 nutarimu nubaustas tik dėl to, kad blogai suprato teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarką, kas iš esmės neturi jokios įtakos šioje byloje taikytai atsakomybei, tačiau tuo pačiu pripažįstama, kad 2024-04-21 administracinio nusižengimo atveju jis jau aiškiai žinojo, jog neturi teisės vairuoti transporto priemonių, bet, nepaisant to, ignoruodamas šią aplinkybę, pareiškėjas pasirinko priešingą teisei elgesį ir vairavo. Kad pareiškėjas suprato, jog neturi teisės vairuoti, patvirtina ir liudytojos I. L. parodymai, kuriais ji patvirtino, jog brolis žinojo, kad negali vairuoti transporto priemonių, dėl ko prašė ją atvykti prie kelto, kai jis grįš iš Švedijos ir parvairuoti automobilį. Tai patvirtina, kad pareiškėjo elgesys nebuvo netyčinis, padarytas neteisingai aiškinantis teisės normų reikalavimus ir sąžiningai klystant, o sąmoningai pasirinktas, suprantant, kad taip elgtis negali, net jeigu vairuoti reikėjo ir nedidelį atstumą. Dėl ko pareiškėjas ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė tyčia, o ne dėl neatsargumo.
13. Pažymėtina, jog nors R. S. savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino nuo pat tyrimo pradžios, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra ir pareiškėjas vairavo nedidelį atstumą bei nepaneigta, kad išvažiavęs iš uosto teritorijos, automobilio būtų nevairavęs, tačiau visos šios aplinkybės ir lėmė mažesnio dydžio, nei sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis, nuobaudos paskyrimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
14. Apeliantas skunde nurodo, jog R. S. paskirta nuobauda per griežta ir negali pasiekti tinkamų, ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų, nes suvaržo pareiškėjo teisę į darbą, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad R. S. skirta minimali ANK 424 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių – atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Keisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 6 d. priimtą nutarimą ir skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 18 d. nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. atstovo advokato Remigijaus Jakšto apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 18 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.