- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-07
- Bylos Nr.
- e2-1172-1184/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05876-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Miniotienė
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- G. M.
- Advokatai
- Irina Petkienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. patikslintą ieškinį atsakovui G. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokos metu įgyto turto padalinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė S. M. (toliau – ir ieškovė) pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: 1. nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp G. M. ir S. M., iširusią dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2. nutraukus santuoką ieškovei palikti M. pavardę; 3. santuokoje įgytus automobilius padalinti tokiu būdu: 3.1. ieškovei S. M., priteisti automobilį VW GOLF valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), įgytą 2017 m. rugpjūčio 1 d., 400 eurų vertės, registruotą S. M., vardu; 3.2. atsakovui G. M. priteisti automobilį NISSAN NISSAN valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), įgytą 2020 metais, 500 eurų vertės, registruotą G. M. vardu; 3.3. nepriteisti ieškovei iš atsakovo kompensacijos už jai tekusį mažesnės vertės turtą; 4. visus kreditorius, kurie atsirastų, pripažinti G. M. asmeniniais kreditoriais; 5. (duomenys neskelbtini), esanti dalis žemės sklypo ir pastatų, įgytų 2019 m. sausio 30 d. dovanojimo sutartimi Nr. 1-932, registruoto ieškovės S. M. vardu asmeninės nuosavybės teise, o būtent: 1149/4526 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini); 3 kambarių butas (duomenys neskelbtini); 1/6 ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės asmeninis turtas ir nedalintinas; 6. priteisti valstybei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė S. M. patikslintame ieškinyje nurodė, kad susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimusi dukra ir sūnus yra pilnamečiai, gyvena atskirai. Nurodė, jog iš pradžių sugyveno neblogai. Vėliau judviejų santykiai pablogėjo. Atsakovas pradėjo girtauti, smurtauti prieš ieškovę. Prieš kokį trylika metų jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl smurto prieš ieškovę. Nuo to laiko fizinio smurto jis nebenaudoja. Atsakovas perėjo prie psichologinio smurto. Kiekvieną dieną jis ieškovę „kolioja“, kaltina neištikimybe, žemina, grasina. Taip pat ji yra persekiojama, t. y. tikrina telefoną, dažnai vaikšto prie parduotuvės, kurioje dirba ieškovė, tikrina ar yra darbe. Savaitgaliais, kai atsakovas pavartoja alkoholį, ieškovę užsipuola dar smarkiau. Nurodė, jog į savo problemų sprendimą nenori įtraukti dukters, jos sutuoktinio, tuo labiau nepilnamečių anūkų, pati tik nori kuo greičiau nutraukti santuoką. Teismo prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, savo kaltę įvardijo tai, kad nesugebėjo pradžioje tinkamai sureaguoti ir pasipriešinti atsakovo smurtui, o šiuo metu sustiprėjusio atsakovo įpročio smurtauti nebe pakeis. Papildomai nurodė, jog jau dveji metai kaip visiškai nutraukė santuokinį gyvenimą ir per šį ilgą laiką suprato, kad šeima iširo, jos atkurti nėra galimybės, todėl susitaikymo laikotarpis nereikalingas. Santuokoje iš santuokinių lėšų įgyto nekilnojamojo turto neturi. Neturi asmeninių ir bendrų su atsakovu kreditorių. Atsakovo asmeniniai kreditoriai ieškovei nežinomi. Jeigu kreditorių atsirastų, prašo juos pripažinti asmeniniais atsakovo kreditoriais. Išlaikymo sau iš atsakovo priteisti neprašo, kadangi pati yra darbinga. Po santuokos nutraukimo prašo teismo palikti ieškovei santuokinę M. pavardę (el. medž. l. 1-3, 26-28).
3. Ieškovė S. M. teismo posėdyje nurodė, jog būdama nepilnametė ((duomenys neskelbtini)) pastojo nuo savo būsimo vyro, todėl kartu (duomenys neskelbtini) susituokė. Sukūrus šeimą gyveno pas močiutę, atskirame kambariuke. Tik susituokus atsakovas mėgdavo išgerti, o gyvenant kiek ilgiau, jo išgėrinėjimai tik dažnėjo, prasidėjo muštynės, tuomet bandė tvarkytis dokumentus skyryboms. Tuo metu atsakovas įkalbėjo ją to nedaryti, metus laiko buvo atsisakęs alkoholio. Tačiau gimus antram vaikui, prasidėjo atsakovo dažnesnis ir didesnis alkoholio vartojimas. Prieš 16 metų, ji buvo palikusi vyrą ir tris metus kartu su juo nebegyveno, tačiau išsituokę nebuvo. Po trijų metu vyras prisižadėjo jai, kad pasikeitė, todėl vyras grįžo pas ją gyventi atgal į šeimą. Po sutuoktinio grįžimo į šeimą, praėjus trims dienoms vyras ją sumušė, tačiau jo išvaryti iš namų ir bendro gyvenimo nebeišėjo. Taip pat prieš 13 metų, buvo šeimoje muštynės, buvo kviesta policija ir vyras už smurtą artimoje aplinkoje buvo nuteistas. Po šio įvykio atsakovas daugiau smurto jos atžvilgiu nebevartojo ir nebevartoja, tačiau prasidėjo žeminimas, psichologinis spaudimas, persekioja ją, tikrina naktimis telefoną. Paaiškino, jog tuo atveju, jei kiek vėluoja grįžti iš darbo namo, jis priekaištauja, jog neva ji turėjo intymių santykių su kitais vyrais, jei maistas nepadarytas, irgi priekaištas, jog neva ji buvo pas kitus vyras. Teigė, jog sutuoktinis nuo pat santuokos pradžios, buvo labai pavydus, neleisdavo su trumpesniais sijonais vaikščioti, jei sijonas persišviečia, tai tokį sijoną vyras yra net yra sukarpęs, kad tik ji negalėtų jo užsidėti. Teigė, jog santuokinis gyvenimas senai nutrauktas, jau kuris laikas su vyru gyvena atskiruose kambariuose, turi atskirus baldus, tik yra bendra buitis: duoda pinigų maistui pirkti, butui išlaikyti. Žmonos pareigas pati vyrui neatlieka 3 metus. Atsakovui šeimos bendri reikalai nėra įdomūs, vyras mano, kad jo pareiga šeimoje yra tik parnešti atlyginimą į namus. Vyras niekuomet nesirūpino vaikų mokslais ir pan.. Grįžęs iš darbo jis ant stalo pasistato alaus, užkandos ir nieko jam daugiau nereikia, pakanka gulėti ant sofos. Teigė, jog kartais, esant vyro gerai nuotaikai, vyras šeimai pagamina valgyti. Anksčiau su sutuoktiniu nesiskyrė, nes, mano, kad jai pačiai buvo patogu, kadangi vyras duoda pinigų, bendrai lengviau pragyventi. Teigė, jog nuo pentadienio iki sekmadienio sutuoktinis ištisai geria, o darbo dienomis rečiau, tačiau problemų su alkoholio vartojimu turi. Teigė, jog sutuoktinis ją laiko kaip savo nuosavybė. Mano, kad jos pačios kaltė santuokos nutraukime yra tokia, kad ji nesiėmė aktyvių veiksmų ir anksčiau nenutraukė tarpusavio santykių ir santuokos. Taip pat mano, kad ji pati savo elgesiu sukūrė tokią situaciją, kad sutuoktinis elgiasi tik taip kaip jam patogu, kad negerbia jos ir pan. Teigė, jog santuokos metu yra įgiję dvi transporto priemones, jų kainas nurodė, pagal šios dienos vertę. Abu automobiliai nėra nauji, reikia nuolat juos remontuoti. Vyro transporto priemonė taip pat yra sena, surūdijusi, yra dalyvavusi eismo įvykyje, todėl yra apgadinta. Nekilnojamasis turtas, kuris registruotas yra jos vardu, nurodė, jog tai mamos turtas, kurį ji jai padovanojo, tačiau ir toliau jame gyvena jos mama. Tas turtas nėra nei pagerintas, nei kas nors jame daryta. Nurodė, jog kartu su sutuoktiniu kilnojamojo turto nėra įgiję, tik minkštą kampą, tačiau kampas įsigytas prieš 8-9 metus, yra senas ir bevertis. Jos žiniomis, sutuoktinis kreditorių neturi, teigė, jog galimai vyras yra įsigijęs išsimokėtinai mobilaus ryšio telefoną, už kurį moka įmokas.
4. Ieškovės S. M. atstovė advokatė Irina Petkienė teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Iš esmės paaiškino tas pačias papildomas aplinkybes, kurios nurodytos patikslintame ieškinyje.
5. Į teismo posėdį atsakovas G. M. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai (asmeniškai), nėra gauta prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas.
6. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė S. M. ir atsakovas G. M. susituokė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. medž. l. 21). Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: 1149/4526 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat 3 kambarių butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) ir 1/6 dalis ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), įgyti 2019 m. sausio 30 d. dovanojimo sutarties Nr. 1-932, pagrindu (el. medž. l. 8-16, 43-46). Ieškovės S. M. vardu registruota transporto priemonė VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini) (el. medž. l. 22, 41). Atsakovo G. M. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, tačiau turi savo vardu registruotą transporto priemonę - automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini) (el. medž. l. 23, 42, 47). Tiek ieškovė, tiek atsakovas dirbantys (el. medž. l. 36-40). Šalys termino susitaikyti neprašo.
Dėl santuokos nutraukimo
7. Sutuoktinio pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Remiantis ieškovės teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis, nustatyta, kad iki santuokos sudarymo, ieškovė buvo pastojusi nuo atsakovo dar būdama nepilnametė, todėl tai buvo priežastis jiems kartu sukurti šeimą. Santuokos metu atsakovas mėgo vartoti alkoholį, ieškovės atžvilgiu buvo ne kartą naudotas fizinis smurtas, šiuo metu yra nuolat daromas psichologinis spaudimas ir t.t.. Šalys jau keletą metų nebegyvena santuokinio gyvenimo, gyvena atskiruose kambariuose ir pan. Šalys neprašo skirti termino susitaikymui.
8. Atsižvelgiant į šias nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Šalims neprašant skirti termino susitaikymui, konstatuojant, kad santuoka iširusi, terminas susitaikymui neskirtinas (CK 3.64 straipsnis).
9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
10. Nagrinėjamoje byloje ištyrus įrodymus nustatyta, kad abu sutuoktiniai – tiek ieškovė, tiek atsakovas yra kalti dėl iširusios santuokos, nutrūkusių šeimos santykių, šeimyninių ryšių. Teismo nuomone, abi šalys tinkamai neatliko santuokinių pareigų, nei vienas iš sutuoktinių nedėjo maksimalių pastangų siekiant išsaugoti santuoką, sukurti santykius, paremtus abipusiu pasitikėjimu, moraline ir materialine parama vienas kitam. Nors akivaizdu, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu santuokos metu vartojo tiek fizinį smurtą, tiek psichologinį, kuris ir dabar jos atžvilgiu yra vartojamas, tačiau ir pati ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, jog dėl judviejų santuokos iširimo yra kažkiek ir jos pačios kaltės, nes leido sutuoktiniui taip elgtis, kaip jis elgėsi, po šalių išsiskyrimo, ji pati vėl prisiėmė sutuoktinį gyventi pas save. Atsakovas atsiliepimo, atitinkančio reikalavimus, nepateikė, savo pasyviu elgesiu išreiškė poziciją, jog nedalyvaus teismo posėdyje ir t.t.. Sprendžiant iš šio atsakovo pasyvaus elgesio, laikytina, jog atsakovas patikslinto ieškinio reikalavimams neprieštarauja ir sutinka (CPK 178, 185 straipsniai). Įvertinus tai, kad iš esmės tarp šalių nėra ginčo, abu sutuoktiniai iš esmės pripažįsta, jog santuoka iširo dėl abiejų kaltės, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis). Pripažinus, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 – 3.54 straipsniai).
11. Ieškovė prašo palikti dabartines pavardes, prieštaravimų dėl to atsakovas nepateikė, todėl ieškovei paliktina pavardė – M., atsakovui – M. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl tarpusavio išlaikymo
12. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, jog tiek ji, tiek atsakovas yra darbingi, sveiki asmenys, todėl reikalauti išlaikymo šiuo metu pagrindo nėra, tarpusavio išlaikymo neprašo. Atsakovas priešieškinio nepareiškė. Nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo šalims vienai iš kitos išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo
13. Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Nutraukus santuoką, privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). CK 3.118 straipsnyje vartojama turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (CPK 382 straipsnio 5 punktas). Sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinio asmeninis turtas.
14. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo, reikalavimo jį padalinti nėra. Ieškovė S. M. santuokos metu 2019 m. sausio 30 d. dovanojimo sutarties Nr. 1-932, yra pagrindu, įgijusi nekilnojamąjį turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Įrodymų, kad minėtas nekilnojamasis turtas buvo pagerintas iš bendrų šalių lėšų, atsakovas G. M. nepateikė, prieštaravimų, jog tai laikytina ieškovės S. M. asmenine nuosavybe, taip pat nenurodė. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad žemės sklypas, butas ir kitas nekilnojamasis turtas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės S. M. nuosavybė ir šioje byloje jis nėra dalintinas.
15. Santuokos metu šalys yra įgijusios dvi transporto priemones: transporto priemonę VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (nurodyta vertė 400 Eur) registruotą ieškovės S. M. vardu ir transporto priemonę NISSAN NISSAN PRIMERA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (nurodyta vertė 500 Eur) registruotą G. M. vardu. Ieškovė S. M. teismo posėdžio metu paaiškino, jog kiekvienas sutuoktinis ir naudojasi jų vardu registruotomis transporto priemonėmis, jos yra senos, jas reikia nuolatos remontuoti. Atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, transporto priemonių verčių neginčijo, taip pat neginčijo tokio registruoto kilnojamojo turto padalinimo būdo, kurį nurodė ieškovė (CPK 178, 185 straipsniai), todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą ir kiekvienai šaliai priteisti jų nuosavybėn, šalių vardu registruotas transporto priemones. Įvertinus tai, jog atsakovui atitenka 100 Eur dydžio didesnės vertės turtas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog ieškovė neprašo jai priteisti kompensacijos už atsakovui tenkančia didesnę turto dalį, kuri yra gana nedidelė (100 Eur), teismas sprendžia, jog toks turto padalinimo būdas nepakenks sutuoktinių interesams ir jų turtinėms teisėms, todėl tenkintinas ieškovės prašymas ir ieškovei nepriteistina iš atsakovo kompensacija už jai tekantį mažesnės vertės turtą.
16. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvendami santuokoje su atsakovu ir vesdami bendrą ūkį, jie neįgijo jokio kilnojamojo turto, kurį reikėtų dalinti, išskyrus minkšto kampo dalį, tačiau minėtas baldas įgytas jau senai: prieš 8-9 metus ir šiuo metu yra bevertis. Atsižvelgiant į tai, jog kilnojamasis daiktas yra, kaip nurodė ieškovė bevertis, todėl teismas sprendžia, jog jis, nagrinėtinu atveju, nėra ir negali būti dalintinas, tad laikytina, jog sutuoktiniai santuokos metu neįgijo jokio kilnojamojo turto, kurį reikėtų dalinti.
17. Ieškovės teigimu, ji neturi ir jokių kreditorinių įsipareigojimų, taip pat jai nėra žinoma apie atsakovo kreditorinius įsipareigojimus. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog galimai sutuoktinis yra įsigijęs išsimokėtinai mobilaus ryšio telefoną, už kurį moka įmokas, tačiau duomenų, pagrindžiančių šias aplinkybes ieškovė nėra į bylą pateikusi. Atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų apie bendrus ar asmeninius kreditorinius įsipareigojimus, o procesinę pareigą pateikti informaciją apie skolinius įsipareigojimus kreditoriams įstatymas nustato proceso šalims, todėl laikytina, jog bendrų kreditorinių įsipareigojimų ieškovė ir atsakovas neturi (CPK 178, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas - visus kreditorius, kurie atsirastų, pripažinti G. M. asmeniniais kreditoriais, šioje byloje nespręstinas ir plačiau dėl jo nepasisako, nes byloje nėra jokių konkrečių duomenų, įrodymų apie galimus, numanomus bendrus kreditorinius įsipareigojimus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės patikslintas ieškinys tenkintas visiškai, todėl yra teisinis pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
19. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimu yra 50 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (el. medž. l. 18-19). Ieškovė pateikusi ieškinį yra sumokėjusi dalį, t. y. 66,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Minėto sprendimo 6.7 punkte nurodyta, jog pareiškėjas (-a), kuris yra mažiau nei 100 procentų atleidžiamas (-a) nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, privalo sumokėti jam tenkančią išlaidų dalį į Tarnybos nurodytą sąskaitą per Tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Tarnybos pranešimo gavimo dienos. Kitų bylinėjimosi išlaidų (susijusių su bylos nagrinėjimu) dalį pareiškėjas (-a) privalo sumokėti laikydamasis proceso įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos.
20. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. vasario 28 d. pažymoje Nr. APD-2024-02312 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad už ieškovei S. M. teiktą valstybės garantuojamą antrinę pagalbą susidarė 263,33 Eur išlaidos (el. medž. l. 49). Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista 50 procentų, ji privalėtų (privalo) apmokėti 50 procentų valstybės patirtų išlaidų, tai yra 131,66 Eur (likusi dalis 1 centu lieka didesnė), tokioje apimtyje ji patirs papildomų bylinėjimosi išlaidų. Byloje duomenų, kurie pagrįstų aplinkybes, jog atsakovas G. M. būtų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, nėra. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, bei atsižvelgiant į tai, jog ieškovės patikslintas ieškinys patenkintinas visiškai, įvertinus tai, jog ieškinys yra patenkintas pilna jo apimtimi, o ieškovė S. M. tik 50 proc. yra (buvo) atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš atsakovo G. M. ieškovės S. M. naudai priteistina viso 197,66 Eur bylinėjimosi išlaidų (66,00 Eur jos sumokėtas žyminis mokestis ir 131,66 Eur dydžio išlaidos už advokato suteiktas teisines išlaidas, kuri ji turės sumokėti valstybei pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą) (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Likusi 66,00 Eur žyminio mokesčio dalis bei 131,67 Eur dydžio išlaidos už advokato suteiktas teisines išlaidas, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, iš atsakovo G. M. priteistinos valstybei: 131,67 Eur atstovavimo išlaidos, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5630), 66,00 Eur žyminio mokesčio dalis, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5662).
21. Išlaidos, Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 23,79 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeisto kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo priteistinos valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti.
Nutraukti atsakovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės
Po santuokos nutraukimo atsakovui G. M. palikti pavardę - „M.“, ieškovei S. M. palikti pavardę – „M.“.
Priteisti ieškovei S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) automobilį VW GOLF valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini).
Priteisti atsakovui G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) automobilį NISSAN NISSAN PRIMERA valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini).
Nepriteisti iš atsakovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kompensacijos už jai atitekusį mažesnės vertės turtą.
Ieškovės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, kuris įgytas 2019 m. sausio 30 d. dovanojimo sutarties Nr. 1-932 pagrindu, t. y. 3 kambarių butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini); 1149/4526 dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1/6 dalis ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine ieškovės S. M. nuosavybe, kuris nėra dalinamas.
Priteisti ieškovei S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 197,66 Eur (vieno šimto devyniasdešimt septynių eurų 66 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 89,79 Eur (aštuoniasdešimt devynių eurų 79 centų) bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu), pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Priteisti iš atsakovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 131,67 Eur (vieno šimto trisdešimt vieno euro 67 centų) bylinėjimosi išlaidas valstybei (ieškovės atstovavimo išlaidos), jas sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.
Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo, elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai dėl santuokos nutraukimo įregistravimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.