Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-12-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-1427-1202/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-03
Bylos Nr.
eII-1427-1202/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01692-2024-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Justas Pažarskis
Pažeidėjas
G. K.
Kategorijos
Skundas Nr. eII-1427-1202/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01692-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.11.9; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gruodžio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis,sekretoriaujant Saulei Gaidelytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. K. (G. K.), jo atstovui advokatui P. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) skundą dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 4 d., 11.30 val. G. K. vairavo B kategorijos automobilį „Toyota Land Cruiser“ v. n. (duomenys neskelbtini), kurio didžiausioji leidžiamoji masė 2750 kg ir tempė priekabą „(duomenys neskelbtini)“ v. n. (duomenys neskelbtini), kurios didžiausioji leidžiamoji masė 2700 kg. Bendra junginio didžiausių masių suma 5450 kg. G. K. vairavo transporto priemonių junginį neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones. Tuo G. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje.

Vadovaujantis ANK 424 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl padaryto administracinio nusižengimo G. K. buvo paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams.

II. Pagrindiniai skundo argumentai

Pareiškėjas G. K. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti Institucijos nutarimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti administracinio poveikio priemones – specialiosios teisės ( teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeista.

Skunde pažymima, jog nutarime be pagrindo nurodyta, jog atsižvelgta ne tik į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bet ir į sunkinančias, nes nebuvo nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o taip pat nebuvo įvertinta ir antra atsakomybę lengvinanti aplinkybė – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas praeityje buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už greičio viršijimą bei vairavimą transporto priemonės be privalomojo civilinės atsakomybes draudimo, tačiau šiurkščių KET pažeidimų niekada nevykdė, nors turi jau (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą. Tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą ir daugiau KET reikalavimų nepažeis.

Pareiškėjas vairavo jam priklausantį automobilį „Toyota Land Cruiser“, v. n. (duomenys neskelbtini) didžiausioji leidžiamoji masė – 2750 kg ir tempė priekabą kurios didžiausioji leidžiamoji masė – 2700 kg. Bendra leidžiama junginio didžiausių masių suma – 5450 kg. Pagal B kategorijos vairuotojo pažymėjimą turi teisę vairuoti transporto priemonę, kurios leidžiamoji masė yra 3500 kg, bei tempti priekabą, kurios leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg. Tokiu būdu bendra galima didžiausioji leidžiamoji masė yra 4250 kg. Nors automobilio „Toyota Land Cruiser“ masė yra 2750 kg, o „(duomenys neskelbtini)“ priekabos masė yra 750 kg ir realiai valdomo junginio (automobilio bei priekabos) svoris sudarė 3530 kg, pripažįsta, kad neturėjo teisės vairuoti tokį junginį. KET taisyklės numato teisę vairuoti transporto priemones ne pagal faktinį jų svorį, tačiau pagal leidžiamą jų masę.

2024 m. rugsėjo 4 d., ketino vykti į Žiežmarius ir atgabenti plūgą. Vairuoti automobilį „Toyota Land Cruiser“ su kroviniu (plūgu) turėjo visas vairavimo kategorijas turintis vairuotojas Z. L., kuris važiavo kartu su juo. Pripažįsta ir gailisi pažeidęs KET reikalavimus. Sąžiningai klydo, manydamas, jog gali vairuoti automobilį su tuščia priekaba, nes jos svoris 780 kg.

Liko neįvertinta aplinkybė, jog važiavo labai trumpą atstumą – nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki degalinės (duomenys neskelbtini) gatvėje, o toliau turėjo vairuoti vairuotojas Z. L., kuris kaip ankščiau minėta važiavo kartu.

Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) turi (duomenys neskelbtini) ha žemės naudmenų, yra (duomenys neskelbtini). Sunkiai serga, diagnozuotas (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini), dėl (duomenys neskelbtini) skausmo sunkiai (duomenys neskelbtini), o ilgai vaikštant dūsta. Vairuotojo teisių atėmimas praktiškai paralyžiuos jo darbinę veiklą, nes negalės privažiuoti prie žemes ūkio naudmenų ir dirbančios laukuose technikos. Laukai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei kitose kaimuose, 7-10 km atstumu nuo pareiškėjo namų. Praradus teisę vairuoti gali kilti grėsmė jo, kaip (duomenys neskelbtini) darbams, sumažės pajamos ir nukentės žemės ūkis, negalės laiku mokėti mokesčių ir vykdyti kitus finansinius įsipareigojimus. Dėl sveikatos būklės reguliariai turi lankytis gydymo įstaigose, poliklinikoje (duomenys neskelbtini), vykti visuomeniniu transportu bus sunku. Negalės pavežti (duomenys neskelbtini) dukrą M. K. K. į mokyklą. Sutuoktinė D. K. taip pat serga, sunkiai (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), jos darbingumas (duomenys neskelbtini) procentų.

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepimo nepateikė.

III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad iš pradžių vairavo automobilį be priekabos, nuvažiavo į priekabų išsinuomojimo vietą. Paėmė priekabą su Z. L.. Z. L. sakė, gal jis vairuos, atsakė, jog iki degalinės pavairuos ptas, užsipils degalų ir po to Z. L. vairuos. Prikabino priekabą, jis su paprasta priekaba važinėja ir į miestą važiuoja, galvojo iki degalinės pavairuos, vėliau apsikeis. Važiuojant iki degalinės sustabdė policijos pareigūnai. Nežinojo, jog negali vairuoti su tokia priekaba, galvojo, jog svoris 40 kg nieko baisaus. Pažiūrėjo, kiek sveria tuščia ir kokį svorį galima vežti, tai todėl sėdo vairuoti. Suklydo dėl masių skirtumo, dėl realios priekabos masės ir bendros leistinos masės. Jeigu būtų žinojęs dėl masių skirtumo nebūtų vairavęs. Pripažįsta nusižengimą. Ginčija administracinio poveikio priemonę, teisių atėmimą. Vairuotojo teisės reikalingos, nes reikia kiekvieną dieną turi važiuoti laukus prižiūrėti, kaip jie auga. Niekas be jo negali vežioti, visi užimti. Be ūkio, teisės reikalingos nuvažiuoti vaistų ir pas (duomenys neskelbtini). Reikės daryti (duomenys neskelbtini) operaciją. Į ūkį ne vieną kartą reikia važiuoti, o 10 kartų, o kaip be teisių nuvažiuoti į sandėlį.

IV. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

Motyvuojamoji dalis

G. K. skundas tenkinamas

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

G. K. skunde sutiko padaręs administracinį nusižengimą numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir neginčijo jo padarymo aplinkybių. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad Institucijos nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal 424 straipsnio 3 dalį. G. K. kaltę, be jo paaiškinimų, patvirtina 2024 m. rugsėjo 4 d. administracinio nusižengimo protokolas, informacinės pažymos apie kelių transporto priemonę „Toyota Land Cruiser“ v. n. (duomenys neskelbtini) ir priekabą „(duomenys neskelbtini)“ v. n. (duomenys neskelbtini).

ANK 424 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Be to, to paties straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

G. K. skunde neginčija jam skirtos administracinės nuobaudos – baudos už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, bet nesutinka su paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams ir prašo pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas neskirti administracinio poveikio priemonės. Nagrinėjamu atveju G. K. skundžiamu Institucijos nutarimu už ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 6 mėnesių administracinio poveikio priemonė. Tai reiškia, kad pareiškėjui buvo paskirta (kaip jau buvo minėta, privalomai skirtina) administracinio poveikio priemonė, jos trukmę nustatant įstatyme nustatytai minimaliai ribai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-37-2013, Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-57-139/2015). Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą teismas gali tik tuo atveju, kai yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ekstraordinarias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

Teismų praktikoje suformuluota, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Nuobauda arba administracinio poveikio priemonės paskyrimas gali būti keistinas, kai nustatomi tokie faktiniai duomenys kaip nusižengimo mažareikšmiškumas ar nedidelis jo pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartis byloje N r. N-575-215/2019; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. N-261-3042/2019; Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-224-810/2017); tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jam keliamus tikslus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509/2008).

Iš bylos duomenų matyti, kad G. K. administracinio nusižengimo padarymo metu vairuoto automobilio „Toyota Land Cruiser“, v. n. (duomenys neskelbtini) maksimalus svoris yra 2 750 kg (Kelių transporto priemonių registro duomenis), vadinasi šis automobilis priskiriamas B kategorijos automobiliams. Iš byloje pateikto priekabos „(duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini), kurią prikabintą prie vairuojamo automobilio „Toyota Land Cruiser“ tempė G. K. administracinio nusižengimo padarymo metu didžiausioji leidžiamoji priekabos masė yra 2700 kg (informacijos Kelių transporto priemonių registro centre nėra, vadovaujamasi skundo priedo Nr. 2 duomenimis), t. y. vairavo transporto priemonių junginį, kurio masė sudarė 5450 kg.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną asmenims, neturintiems šios teisės. Teisę vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) bei vairavimo sąlygas patvirtina teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas.

Žemesnės instancijos teismas

SEAKĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad B kategorijai priskiriami automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4250 kg; automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą akcinėje bendrovėje „Regitra“.

Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad jis per klaidą, nepagalvojęs išsinuomojo pažeidimo metu trauktą priekabą, neatsižvelgęs į didžiausią leistiną svorį, o vertino realią transporto priemonės ir junginio masę. Todėl sąžiningai klydo, manydamas, jog gali vairuoti automobilį su tuščia priekaba, nes priekabos svoris buvo – 780 kg. Nusprendė vairuoti automobilį su tuščia priekaba manydamas, jog tuščią priekabą (be krovinio) gali vairuoti, kadangi pareiškėjo teigimu realiai valdomo junginio (automobilio bei priekabos) svoris sudarė 3530 kg, galvojo, jog 30 kg viršsvoris yra nieko baisaus, o pakrautą priekabą turėjo vairuoti kitas asmuo Z. L.. SEAKĮ 2 straipsnio 9 puktas įtvirtina, kad didžiausioji leidžiamoji transporto priemonės masė – visiškai sukomplektuotos transporto priemonės (ar transporto priemonių junginio) masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu, kurią transporto priemonės gamintojas arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatė kaip didžiausią leidžiamą. Atsižvelgiant į tai, būtina nustatyti tiek vairuotos transporto priemonės, tiek ir ja temptos priekabos didžiausią leistiną masę, kadangi būtent su šiuo dydžiu yra siejama teisė tempti priekabas B kategoriją turinčiam vairuotojui (SEAKĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Byloje nustatyta, jog G. K. transporto priemonės su junginiu nustatyta bendra junginio didžiausių masių suma buvo – 5450 kg, t. y. masė viršijo leistina didžiausią masių sumą, kurią leidžiama vairuoti turint B kategoriją. Vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, BE kategorija – tai yra B kategorijos automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg, junginiai. Transporto priemonių junginio, susidedančio iš automobilio „Toyota Land Cruiser“ v. n. (duomenys neskelbtini) ir priekabos„(duomenys neskelbtini)“ v. n. (duomenys neskelbtini), didžiausia techniškai leidžiama masė yra 5450 kg (2 750 kg + 2 700 kg). Vadinasi, šiuo atveju pareiškėjas turėjo turėti BE kategoriją. Iš pareiškėjo skundo prieduose esančio vairuotojo pažymėjimo kopijos matyti, jog G. K. yra įgijęs teisę vairuoti transporto priemones tik AM, B1 ir B kategorijos transporto priemones, atitinkamai administracinio nusižengimo padarymo metu nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones priskiriamas BE kategorijai.

Iš pateiktų paaiškinimų matyti, jog G. K. administracinį nusižengimą padarė tinkamai neįvertinęs aplinkybės, jog junginio bendra didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3500 kg. Šios aplinkybės neatleidžia pareiškėjo nuo atsakomybės, kadangi asmenys, dalyvaujantys eisme, turi žinoti ir įvertinti, kokias transporto priemones gali vairuoti su turimomis vairuotojo pažymėjimo kategorijomis. KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti SEAKĮ, mokėti KET ir jų laikytis. Dėl to teismų praktikoje yra preziumuojama, kad asmenys, įgiję teisę vairuoti transporto priemones, t. y. vairuotojai, žino teisės aktų reikalavimus, juose nustatytas taisykles bei draudimus. Toks pareiškėjo klaidingas įsitikinimas įtakos jo veiksmų teisiniam įvertinimui ir kvalifikavimui neturi, tačiau nurodyti duomenys turi įtakos sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. Spręstina, jog pareiškėjo padėtis nėra tokia pati kaip asmenų, kuriems neginčytinai buvo žinoma apie tokios teisės neturėjimą ir jie tyčia vairavo transporto priemones žinodami, kad neturi tokios teisės. Nagrinėjamu atveju nusižengimo pavojingumas yra mažesnis, nei tipinis tokio pobūdžio nusižengimas ir dėl to, kad priekaba buvo tuščia, važiuotas atstumas buvo nedidelis, kartu važiavo vairuotojas, kuris turi teisę vairuoti tokio tipo transporto priemonių junginį, o tai rodo, kad buvo atsižvelgta į transporto priemonių junginio specifiškumą, tačiau suklysta dėl junginio masės vertinimo. Taigi pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas pasižymi mažesniu rūšiniu pavojingumu ir į minėtas aplinkybes atsižvelgtina individualizuojant nuobaudą.

Skunde pareiškėjas akcentavo, jog teisė vairuoti jam yra reikalinga rūpinantis vykdoma (duomenys neskelbtini) veikla. Pareiškėjas turi (duomenys neskelbtini) ha dirbamos žemės plotą, kurį jis prižiūri, nevykdydamas (duomenys neskelbtini) veiklos netektų pajamų šaltinio. Turimi sandėliai nėra prie gyvenamojo namo, o yra 3 km atstumu nuo namų. Pareiškėjas turi sveikatos problemų, reguliariai turi lankytis gydymosi įstaigose vykti į procedūras, turi (duomenys neskelbtini) procentų nedarbingumą. Neturėdamas teisės vairuoti negalės pavežti (duomenys neskelbtini) dukrą į mokyklą. Skunde pažymima, jog pareiškėjo sutuoktinė taip pat serga, sunkiai (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), jos darbingumas (duomenys neskelbtini) procentų. Nors teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad šeiminės ir (ar) darbinės aplinkybės nėra laikomos išskirtinėmis ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme, tačiau įvertinus skunde išdėstytas aplinkybes, susijusias su G. K. nustatytu (duomenys neskelbtini), pasireiškiančios (duomenys neskelbtini) funkcijos sutrikimais, įvertinus skunde pateiktus paaiškinimus, medicininius dokumentus, sprendžia, kad pareiškėjui tiek (duomenys neskelbtini) veiklos funkcijų vykdymas, tiek būtinųjų poreikių tenkinimas – vykimas pas gydytojus gyvenant užmiestyje, nesinaudojant teise vairuoti transporto priemones būtų itin apsunkintos. Šiuo atveju administracinio poveikio priemonė turėtų tik neigiamą įtaką ir neproporcingai (lyginant su padaryto nusižengimo pavojingumu) apsunkintų jo padėtį bei varžytų pareiškėją labiau, nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.

Teismas taip pat įvertina tai, jog G. K. praeityje nebuvo baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti, baustas už mažesnio pavojingumo KET pažeidimus. Baudos už administracinius nusižengimus sumokėtos. Kaip matyti iš bylos duomenų administracinėn atsakomybėn patrauktas G. K. neginčijo padaryto administracinio nusižengimo, nuoširdžiai dėl jo gailėjosi bei prisiėmė atsakomybę kas teismo vertinimu Institucijos tinkamai laikyta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skunde tinkamai pažymėta, jog pareigūnas, priėmęs skundžiamą nutarimą nenustatė, jog G. K. atžvilgiu yra dar viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, jog administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). G. K. pateikė duomenis, jog jam nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis, todėl teismo ši aplinkybė pripažintina atsakomybę lengvinančia. Vadinasi yra kelios G. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes yra pagrindas teigti, jog nusižengimas buvo atsitiktinis įvykis pareiškėjo gyvenime, nerodo jo neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, eismo saugumo reikalavimus, taip pat įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, nustatytą pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pareiškėją charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad net ir minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje bus pasiekti, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Teismo manymu, už administracinį nusižengimą numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje paskirta 300 Eur bauda bus pakankama, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai, t. y. neabejotina, kad pareiškėjas patirs pakankamas neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį. Taigi Institucijos nutarimas yra keičiamas dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės taikymo.

Pažymėtina, jog Administraciniu nusižengimų registro išraše, nurodoma, jog G. K. nutarimu paskirto administracinio poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2024 m. spalio 16 d. iki 2025 m. balandžio 15 d. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog asmeniui nebuvo sustabdyta teisė vairuoti, Institucijos nutarimas priimtas 2024 m. rugsėjo 26 d. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) priimtas nutarimas nėra įsiteisėjęs ir yra apskųstas, todėl pažymima, jog pateiktame išraše konstatuotina techninio pobūdžio klaida.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu

nutaria:

G. K. (G. K.) skundą tenkinti.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinant jo dalį, kuria G. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, ir šios administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pripažinti G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis administracinį nusižengimą padarė, kai jam nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Justas Pažarskis