- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-17
- Bylos Nr.
- 2-8175-192/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03713-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Remeikienė
- Ieškovas
- O. L.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Edita Marija Šlapikienė
- Kategorijos
- 2.3.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Irmai Daukšaitei –Gavelienei, dalyvaujant ieškovei O. L., jos atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei, atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovei pirmininkei D. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės O. L. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl visuotinių narių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo teismo pripažinti atsakovės BSB „(duomenys neskelbtini)" bendrijos susirinkimo 2013-10-22 protokolą Nr. 09 ir susirinkimo 2013-11-05 protokolą Nr. 10 negaliojančiais; įpareigoti atsakovę BSB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinti 52,11 eurų permoką.
Nurodė, jog toks sprendimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (LR CK 4.82 str. 3 d.), kurios numato, jog patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, todėl yra pagrindas pripažinti šį sprendimą negaliojančiu. Mano, kad BSB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2013-10-22 pažeidžia jos, kaip bendrijos narės, teises. Atsakovė nesivadovavo įstatymais ir susirinkimo nutarimų pagrindu ėmė skaičiuoti mokesčius ne proporcingai butų plotams, kaip numatyta įstatyme, bet vienodai įmokas išskirstydama kiekvienam iš 60-ties butų, lygiomis dalimis. Mano, kad bendrija neturėjo teisės šia tvarka skaičiuoti mokesčių už bendrą elektrą, šilumos mazgo priežiūrą, už atlyginimus bendrijos darbuotojams, nes ieškovės turimo buto plotas tik 29 kv.m.. Prievolė mokėti mokestį nuo buto, o ne nuo naudojamo buto ploto atsirado 2013-10-22 susirinkimo protokolo Nr. 9 pagrindu. Mano, kad nutarimai buvo priimti nesant kvorumo, todėl jie pripažinti negaliojančiais. Faktą, kad kvorumo nebuvo patvirtina susirinkimo dalyvių sąrašas, kuriame užregistruoti tik 27 iš 60 dalyvaujantys bendrijos nariai. Pažymėjo, jog ji minėtame susirinkime nedalyvavo. Neteisėtas ir kitas atsakovės sušauktas susirinkimas, įvykęs 2013-11-05, nes jame taip pat nebuvo kvorumo (susirinkime dalyvavo 23 nariai iš 60), susirinkimo negalima laikyti pakartotiniu, nes buvo svarstyti kiti klausimai nei 2013-10-22 susirinkimo darbotvarkėje. Ieškovės paskaičiavimais dėl neteisingai skaičiuojamų sumų ji patyrė 52,11 eurų nuostolį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovė BSB „(duomenys neskelbtini)" prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog skaičiuodama mokesčius bendrija vadovaujasi galiojančiais Bendrijos įstatais ir jų 15 str., LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 str., visuotinių bendrijos narių susirinkimų sprendimais. Visuotiniai bendrijos susirinkimai, kuriuose buvo sprendžiamas nuolat bendrijos gyventojams rūpimas klausimas dėl mokesčių už bendrą elektrą, šilumos punkto priežiūrą ir atlyginimus bendrijos darbuotojams, vyko 2013-10-22 (dalyvavo 27 bendrijos nariai, bendrijoje yra 60 narių), kadangi šiame susirinkime nebuvo reikiamo narių kiekio, todėl pakartotinis susirinkimas vyko 2013-11-05 (dalyvavo 23 bendrijos nariai). Pakartotiniame susirinkime greta jau 2013-10-22 vykusio susirinkime svarstytų svarbių bendrijos nariams klausimų buvo svarstomi ir kiti, per dvi savaites nuo pirmojo susirinkimo iškilę klausimai (kurie darbotvarkėje numatyti kaip „kiti klausimai"), susiję su bendrijos veikla. Minėti susirinkimai yra teisėti, nes vyko, vadovaujantis bendrijos įstatų 23 str. ir „LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo" 11 str. 5 d.. Nurodė, kad visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių. Bendrijos susirinkimuose aptarti mokesčiai už elektrą bendro naudojimo patalpose, už bendrijos šilumos punkto aptarnavimą ir atlyginimus bendrijos darbuotojams negali būti laikomi tik konkrečių bendraturčių poreikiams tenkinti skiriamomis išlaidomis, o turi būti laikomi protingomis daikto išlaikymo išlaidomis. Tuo labiau, kad sprendimai dėl šių išlaidų buvo priimti bendrijos narių balsų dauguma CK 4.85 str. nustatyta tvarka. Ieškovė sumokėjo iki šio laiko buvusias skolas bendrijai, kas rodo, kad bendrijos narė sutinka su esamu mokesčių skaičiavimu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-11-05 vykusiame pakartotiniame visuotiniame BSB „(duomenys neskelbtini)" narių susirinkime buvo priimtas sprendimas nuo 2013 m. lapkričio mėn. skaičiuoti mokėjimus už elektrą bendro naudojimo patalpose, šiluminio mazgo aptarnavimą ir atlyginimus bendrijos darbuotojams nuo buto (b.l. 21). Ieškovė nuosavybės teise valdo 29,75 kv.m. naudingojo ploto butą, adresu Partizanų g. 48-53, Kaune, ir yra BSB „(duomenys neskelbtini)" bendrijos narė (b.l. 6). Ieškovė 2014-03-12 kreipėsi į atsakovės atstovę su prašymu išdalinti minėtas išlaidas kiekvienam butui proporcingai pagal jo plotą. Atsakovė 2014-04-11 raštu atsisakė patenkinti ieškovės prašymą, motyvuojant daugumos bendrijos narių sprendimu bei galiojančiais bendrijos nuostatais (b.l. 8).
CK 4.76 str. reglamentuoja bendraturčių teisės ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Remiantis CK 4.82 str. 1 d., butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (to paties straipsnio 3 d.). Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (to paties straipsnio 5 d.).
Taigi, teisės aktai įtvirtina proporcingumo principą. Proporcingumo principas reiškia, kad buto savininkas prie bendro turto naudojimo ir priežiūros išlaidų privalo prisidėti proporcingai savo daliai bendrame turte, kurią apsprendžia jo nuosavybės teise valdomo buto plotas. Tai reiškia, kad mokėjimai, būtini bendro turto išlaikymui ir priežiūrai, turi būti nustatomi vadovaujantis proporcingumo principu. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo, todėl atmestini atsakovės argumentai, kad visuotinis narių susirinkimas gali nuspręsti kitaip. Iš ginčijamo susirinkimo 2013-11-05 protokolo Nr. 10 turinio matyti, kad išlaidos, būtinos šiluminio mazgo aptarnavimui, mokėjimai už elektrą bendro naudojimo patalpose bei atlyginimas bendrijos darbuotojams buvo paskirstytos kitokiu principu, t.y. iš kiekvieno bendrijos nario buvo pareikalauta sumokėti po lygiai, neatsižvelgiant į bendrijos nario dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Dėl šios priežasties bendrijos ginčijamas 2013-11-05 protokolo Nr. 10 nutarimas, numatantis, kad bendrojo naudojimo objektų išlaikymo išlaidos bus paskirstomos po lygiai tarp narių, prieštarauja CK 4.82 straipsnio 3 daliai. Todėl aptariamasis 2013-11-05 protokolo Nr. 10 punktas pripažintinas negaliojančiu.
LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 str. 5 d. numato, kad visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių.
Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip nurodo bylos šalys, 2013-10-22 susirinkime nebuvo kvorumo (iš 60 narių dalyvavo tik 27, b.l. 27-28), todėl, vadovaujantis LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 str. 5 d., susirinkimas laikomas neįvykusiu, todėl jo nutarimai teisinių pasekmių bendrijos nariams nesukelia ir dėl to nėra pagrindo spręsti dėl šiame susirinkime priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.
Ieškovės paskaičiavimais dėl neteisėtai skaičiuojamų mokesčių ji turėjo 52,11 Eur žalos, todėl prašo šiuos pinigus priteisti iš atsakovės (b.l. 142). Susipažinus su ieškovės skaičiavimais, nustatyta, kad skaičiavimai atlikti vadovaujantis atsakovės pateiktais duomenimis ir skirtumas apskaičiuotas teisingai, todėl 52,11 eurų permoka priteistina iš atsakovės ieškovei.
Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistina ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 3 Eurų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2014 m. rugsėjo 23 d. Nr. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263, 268 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančiu BSB „(duomenys neskelbtini)" bendrijos 2013-11-05 visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 10 3 punktą, kuriuo nutarta skaičiuoti mokėjimus už elektrą bendro naudojimo patalpose, šiluminio mazgo aptarnavimą ir atlyginimus bendrijos darbuotojams nuo buto.
Priteisti ieškovei O. L., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės BSB „(duomenys neskelbtini)“, įm.k. (duomenys neskelbtini), 52,11 Eur (penkiasdešimt dviejų eurų 11 ct) permoką bei 200,00 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus Kauno apylinkės teisme.