Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. S. ir I. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

I. B. pripažinta kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė kaltinamajai I. B. dalinio sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta bausmės dalimi, paskirta 2022 m. birželio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, prie griežtesnės 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2022 m. birželio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, pridėta dalis – 10 (dešimt) mėnesių šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Bausmės atlikimo pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į atliktą bausmės laika I. B. įskaityta bausmė, atlikta (įskaityta) pagal 2022 m. birželio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį.

R. S. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoneriems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė kaltinamajam R. S. dalinio sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta bausmės dalimi, paskirta 2022 m. liepos 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, subendrinusia Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 9 d., 2022 m. kovo 16 d. ir 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes, prie griežtesnės 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2022 m. liepos 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, pridėta dalis – 1 (vieneri) metai šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

Bausmės atlikimo pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į atliktos bausmės laiką R. S. įskaityta bausmė, atlikta (įskaityta) pagal 2022 m. liepos 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį.

Priteista solidariai iš nuteistųjų R. B., I. B. ir R. S. 340,66 Eur turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas R. B., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundų argumentai, proceso dalyvių prašymai

nuteistoji I. B. ir jos gynėja prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo R. S. gynėjas prašė tenkinti nuteistojo R. S. apeliacinį skundą, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistųjų I. B. ir R. S. apeliaciniai skundai atmestini

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Iš nuteistojo R. S. pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių bei kaltės pagrobus kaltinime nurodytą svetimą turtą neginčija, nesutinka tik su veikos kvalifikavimu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (nesutinka su pagrobto turto verte) bei prašo skirti jam švelnesnę bausmę. Nuteistoji I. B. apeliaciniu skundu prašo sumažinti jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę bei bendrinant šią bausmę su Šiaulių apylinkė teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, pridėti kuo mažesnę bausmės dalį. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl pagrobto turto vertės ir R. S. veiksmų kvalifikavimo

6. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. BK 190 straipsnio, reglamentuojančio turto vertės išaiškinimą, o 1 dalyje numatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Taigi, kompleksiškai vertinant BK 190 straipsnio 1 dalies ir BK 178 straipsnio nuostatas, kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pagrobto turto vertė turi būti didesnė nei 5 MGL (250 Eur), tačiau neviršyti 250 MGL (12 500 Eur) dydžio. Kai pagrobto turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

7. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2015, 2K-245-696/2015, 2K-147-511/2016 ir kt.). Jei daiktas turi etiketę, kurioje nurodyta prekės kaina, ir jis pavagiamas iš parduotuvės, jo vertė nustatoma pagal turto kainą, viešai nurodytą prie prekės, ar pagal parduotuvėje esančius prekės kainoraščius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015).

8. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas nustatė, kad R. S. veikdamas bendrininkų grupėje su I. B. ir R. B. pagrobė UAB “ (duomenys neskelbtini)” priklausantį 340,66 eurų vertės turtą, t. y. 4 vnt. viskio „JackDaniel‘s”, 0,7 l talpos, 1 vnt. vertė 19,99 eurų, bendros 79,96 eurų vertės, 4 vnt. trauktinės „Vilniaus Starka”, 0,5 l talpos, 1 vnt. vertė 8,40 eurų, bendros 33,60 eurų vertės, 3 vnt. brendžio „Torres 5”, 0,7 l talpos, 1 vnt. vertė 12,90 eurų, bendros 38,70 eurų vertės, 4 vnt. degtinės „Zelionaja Marka“, 0,5 l talpos, 1 vnt. vertė 9,99 eurų, bendros 39,96 eurų vertės, 6 vnt. brendžio „Grand Cavalier“, 0,7 l talpos, 1 vnt. 13,99 eurų, bendros 83,94 eurų vertės, 5 vnt. degtinės „Absoliut Lime“, 0,7 l talpos, 1 vnt. vertė 12,90 eurų, bendros 64,50 eurų vertės. Šių daiktų vertę pirmosios instancijos teismas nustatė remdamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime (1 t., b. l. 15), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo važtaraščiuose (1 t., b. l. 20–30) nurodyta informacija, kurią patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, duoti civilinio ieškovo atstovės E. G. parodymai (1 t., b. l. 142–145, 4 t., b. l. 182–184). Civilinio ieškovo atstovė E. G. paaiškino, kad prekių vertė yra nustatoma remiantis daikto rinkos verte vagystės padarymo metu, t. y. lentynos kaina. Nurodė, jog šiuo atveju prekės buvo išneštos iš lentynos, todėl iš parduotuvės prekybos salės pagrobtų ten išstatytų pardavimui prekių vertė ir buvo nustatyta remiantis darbo rinkos verte vagystės padarymo metu. Tokie civilinės ieškovės paaiškinimai dėl pavogtų prekių vertės nustatymo iš esmės atitinka ir anksčiau minėto kasacinio teismo praktiką, kad pavogto turto vertė, kai prekė pavagiama iš parduotuvės, nustatoma pagal tos prekės kainą, kuri nusikalstamos veikos padarymo metu viešai buvo nurodyta prie prekės.

9. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pagrobtų kaltinime nurodytų alkoholinių gėrimų vertė yra 340,66 Eur. Tokia suma viršija 5 MGL, todėl R. S. pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir pagrindo perkvalifikuoti jo veiką pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, nėra jokio pagrindo.

Dėl R. S. paskirtos bausmės

10. Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde prašė ne tik perkvalifikuoti jo veiką, bet ir skirti jam švelnesnę bausmę. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019). Pagal BK 178 straipsnio 1 dalies sankciją, asmuo, padaręs šią nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. S. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, veika yra baigta, nusikalto būdamas anksčiau teistas net devyniolika kartų, iš jų net trylika kartų teistas už nusikaltimus nuosavybei, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, šiuo metu pagal ankstesnį teismo nuosprendį atlieka laisvės atėmimo bausmę, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Visa tai rodo, kad R. S. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus, jo padaryta veika nėra atsitiktinė, tai yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai).

12. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik paskyrus R. S. už jo padarytą nusikaltimą griežčiausią BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais paskyrus apeliantui gana griežtas laisvės atėmimo bausmes, jis vis tiek tinkamų išvadų nepadarė, todėl nėra pagrindo manyti, kad šiuo atveju paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, artima BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkiui (vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), nėra aiškiai per griežta, ji yra teisinga, tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Dėl I. B. paskirtos bausmės

13. Apeliaciniu skundu nuteistoji I. B. prašo sumažinti jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę bei bendrinant bausmes pridėti mažesnę bausmės dalį, atsižvelgiant į tai, kad ji nusikalstamas veikas padarė dėl to, jog tuo metu ji vartojo narkotines medžiagas, buvo nuo jų priklausoma, reikėjo pinigų jų įsigijimui, o šiuo metu ji keičia savo elgesį, nebevartoja narkotinių medžiagų, žada atlyginti padarytą žalą.

14. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad skirdamas nuteistajai I. B. bausmę pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, nusikalstama veika padarytą žalą, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (kasacinio nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

15. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas I. B. bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. I. B. padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, baigta, savanaudiška, jog iki jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ji nedirbo, Užimtumo tarnyboje nebuvo registruota, savo turto ir pajamų neturi. I. B. atsakomybę lengvina tai, kad ji pilnai pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi, jos atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė bendrininkų grupėje bei turėdama neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, t. y. būdama recidyvistė. I. B. itin neigiamai charakterizuoja tai, kad ji ankščiau teista net penkiolika kartų, daugybę kartų bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Beveik visi jos ankstesni teistumai bei dalis jos administracinių nusižengimų yra savanaudiški, susiję su vagystėmis iš parduotuvių. Tai rodo, kad I. B. savo poreikių patenkinimui renkasi nusikalstamą gyvenimo būdą ir nesistengia jo keisti. Ir net jai skirtos gana griežtos laisvės atėmimo bausmės neturėjo jokios įtakos jos elgesiui. Įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta I. B. paskyrus sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydis – 1 metai 2 mėnesiai, nustatytas mažesnis nei BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajai I. B. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra per griežta ir švelninti ją nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

16. Taip pat pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir bausmių bendrinimo taisykles. I. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme, bendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, kadangi nusikalstama veika, už kurią I. B. nuteista skundžiamu nuosprendžiu, padaryta iki Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 21 d. nuosprendžio priėmimo. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajai palankesnį bausmių bendrinimo būdą, t. y. nuosprendžiais paskirtas bausmes sudėdamas iš dalies, pagrįstai prie griežtesnės Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 4 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį – 10 mėnesių, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko bausmių bendrinimo būdą, o nuteistosios I. B. asmenybę charakterizuojantys duomenys, jog ji ne kartą buvo teista už nusikaltimus nuosavybei, ne kartą bausta už smulkias vagystes iš parduotuvių, kas rodo, jog ji yra linkusi nusikalsti, pažeisti nustatytas elgesio taisykles, nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, nedaro išvadų iš jai anksčiau paskirtų bausmių, leidžia pagrįstai manyti, jog prie Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 21 d. pridėta dalis skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės – 10 mėnesių, nėra per griežta ar neteisinga.

17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, I. B. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė ir paskirta subendrinta galutinė laisvės atėmimo bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, todėl jos švelninti nėra jokio pagrindo.

18. Tokios apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos išvados nepaneigia ir nuteistosios I. B. tiek apeliaciniame skunde, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nurodytos aplinkybės, kad ji nori gydytis nuo priklausomybės narkotikams, žada atlyginti padarytą žalą, nori susitvarkyti gyvenimą, dorai bei sąžiningai gyventi, nebedaryti nusikaltimų. Pažymėtina, kad vien tik nuteistosios interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistoji savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jos pačios netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

Dėl proceso išlaidų priteisimo

19. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta 2023-02-13 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (5 t., b. l. 46–49), kurioje nurodyta, kad I. B. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 140,00 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Taip pat teisme buvo gauta 2023-03-14 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (5 t., b. l. 52–55). Pažymoje nurodyta, kad R. S. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 125,00 Eur ir ši suma priteistina valstybės naudai.

20. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus – kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

21. Pažymėtina, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią materialinę padėtį. Šiuo atveju nei I. B. nei R. S. R. S. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jų finansinė padėtis yra itin bloga, priešingai, jie abu yra jauno darbingo amžiaus, duomenų apie jų sveikatos problemas, galinčias riboti jų darbinę veikla, byloje nėra, todėl atlikinėdami laisvės atėmimo bausmę jie turi galimybę įsidarbinti, gauti pajamas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, kurie atmetami kaip nepagrįsti, į suteiktų paslaugų apimtį, teisėjų kolegija sprendžia, jog prašoma priteisti išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti sumos yra pagrįstos, nėra per didelės, atitinka teisingumo bei protingumo principus, todėl pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistųjų I. B., R. S..

22. 2023 m. kovo 16 d. buvo gauta 2023-02-15 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad pagal 2023-03-14 advokatės Irmos Bekerės prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskaičiuotos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą R. B., jog valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 160,00 Eur.

23. Teisėjų kolegija pažymi, jog baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų R. S. ir I. B. apeliacinius skundus. Teismas 2023 m. sausio 31 d. raštu kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydamas BPK 322 straipsnio 1 dalies pagrindu paskirti gynėjus nuteistiesiems R. S. ir I. B., o dėl nuteistojo R. B. nurodė, kad jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas. Be to, nei nuteistasis R. B., nei advokatė Irma Bekerė, apeliacinės instancijos teismo posėdyje nedalyvavo.

24. Esant aptartoms aplinkybėms, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas, kuriuo pagal 2023-02-15 Šiaulių skyriaus pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) prašoma priteisti valstybės naudai patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas teikiant antrinę teisinę pagalbą R. B., paliktinas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų I. B. ir R. S. apeliacinius skundus atmesti.

Išieškoti iš nuteistosios I. B. 140,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Išieškoti iš nuteistojo R. S. 125,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.