- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- e2-1144-302/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00905-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- Priešgaisrinės apsaugos
- Ieškovas
- Vokietijos Federacinėje Respublikoje registruoto
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Vokietijos Federacinėje Respublikoje registruoto juridinio asmens LHD Group Deutschland GmbH ieškinį atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A/S Viking Life-Saving Equipment,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Vokietijos Federacinėje Respublikoje registruotas juridinis asmuo LHD Group Deutschland GmbH ieškiniu prašė: i) panaikinti atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, apie kurį ieškovė buvo informuota 2021 m. liepos 21 d.; ii) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešąjį pirkimą „Apsauginė ugniagesių apranga“, pirkimo Nr. 538968, ir uždrausti atsakovui sudaryti viešojo pirkimo sutartį dėl pirkimo objekto, o jei ji sudaryta, sustabdyti jos vykdymą, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje.
3. Prašyme ieškovė nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą ir stabilumą byloje iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės. Jei pirkimo procedūros vyktų toliau ir būtų pasirašyta / pradėta vykdyti pirkimo sutartis, ieškovės pažeistos teisės ir teisėti interesai nebegalėtų būti efektyviai apginti, nes nebebūtų galimybės grąžinti šalis į pradinę padėtį, t. y. ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. Kadangi sutartis dėl apsauginės ugniagesių aprangos galioja iki 2022 m. birželio 27 d., laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeistų viešojo intereso ir nesukeltų didesnės žalos, nei jų netaikymas, o tai reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitiktų ekonomiškumo principo reikalavimus. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas potencialiai gali lemti didelius nuostolius atsakovui – tiek alternatyvios sankcijos (baudos) paskyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 106 straipsniu, tiek teismų praktikoje aprašyto dvigubo apmokėjimo už sutartį situaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemonės patenkino – nusprendė sustabdyti viešąjį pirkimą ir uždrausti atsakovui sudaryti viešojo pirkimo sutartį dėl pirkimo objekto, o tuo atveju, jeigu tokia sutartis sudaryta, sustabdyti jos vykdymą, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje.
5. Teismas nustatė, kad ieškinys ir kartu su juo pateikti įrodymai formaliai atitinka viešųjų pirkimų bylose taikomus ieškinio turinio ir formos reikalavimus, todėl šioje proceso stadijoje ieškinys laikytinas preliminariai pagrįstu.
6. Teismo vertinimu, pirkimo objektas (apsauginės ugniagesių aprangos) yra reikšmingas ir būtinas pirkinys tiek perkančiajai organizacijai, tiek visuomenei, tačiau pirkimo procedūrų laikinas sustabdymas neturėtų neigiamos įtakos jų ar pačių ugniagesių interesams – prekės turi būti pristatytos per 4 mėnesius nuo užsakymo pateikimo, o teismo procesą reguliuojančios teisės normos numato trumpesnius bylos nagrinėjimo terminus.
7. Teismas sutiko, kad grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimui arba negalimumui egzistuoja. Leidus atsakovui sudaryti pirkimo sutartį (jeigu ji dar nesudaryta) ir ją vykdyti bei vėliau tenkinus ieškovės ieškinį, pirkimo procedūrų grąžinimas į prieš pažeidimą buvusią stadiją galimai taptų labai apsunkintas, nes pirkimo sutarties dalis jau galėtų būti įvykdyta (pvz.: pagaminta, bet dar nepristatyta didelė dalis aprangos užsakymo), kas sukeltų papildomų teisinių problemų.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
8. Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
8.1. Net ir neginčijant ieškinio preliminaraus pagrįstumo, visgi negalima įžvelgti rizikos, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
8.2. Teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė neatitinka efektyvumo ir proporcingumo principų. Sustabdžius viešojo pirkimo procedūrų vykdymą, atsakovas negali atlikti jokių pirkimo procedūrų – nagrinėti kitų tiekėjų pasiūlymus, pateikti tiekėjams prašymus juos paaiškinti, prašyti tiekėjų pateikti atitiktį kvalifikacijos reikalavimams pagrindžiančius dokumentus ir atlikti kitas procedūras, įprastai vykdomas iki pirkimo sutarties sudarymo.
8.3. Ieškovės suinteresuotumas pirkime yra išimtinai ekonominio pobūdžio, todėl jei ieškinio patenkinimo atveju atsakovas jau būtų sudaręs viešojo pirkimo sutartį su kitu tiekėju, ieškovė pilnai galėtų savo pažeistas teises ginti taikydama žalos atlyginimo institutą.
8.4. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas negalėtų, ar vengtų įvykdyti būsimą teismo sprendimą, ar negalėtų atlyginti jos nuostolių. Taigi, ieškovė nepagrindė, kad egzistuoja reali grėsmė jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, o tai reiškia, jog nėra vienos iš būtinų sąlygų, sudarančių pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
8.5. Pirkimo objektas yra neabejotinai svarbus ne tik atsakovui, tačiau ir visai visuomenei, nes yra susijęs su efektyvios pagalbos gyventojams teikimu t. y. viešuoju interesu bei tinkamą atsakovo darbuotojų apsauga, atliekant gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbus.
8.6. Minėtam pirkimui yra skirtos valstybės biudžeto lėšos, jų nepanaudojus per biudžetinius metus jos turės būti grąžintos atgal į biudžetą.
Atsiliepimas
9. Trečiasis asmuo, veikiantis atsakovo pusėje, Viking life saving equipment A/S atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą patenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atsakovas ieškovės pasiūlymą atmetė pagrįstai, nes ieškovė kartu su pasiūlymu nepateikė visų būtinų dokumentų, kurių pagrindu atsakovas būtų galėjęs nustatyti pateikto /pasiūlymo atitiktų pirkimo sąlygų techninei specifikacijai. Taigi ieškinys negali būti laikomas preliminariai pagrįstu.
9.2. Tuo atveju, jeigu atsakovas neužtikrins pakankamo apsauginių aprangų kiekio, nukentės atsakovo darbuotojų visuomenei teikiamos pagalbos efektyvumas bei kokybė – ugniagesys gelbėtojas negalės vykti suteikti pagalbos karščio ir ugnies veikiamoje aplinkoje arba vyks ir rizikuos savo sveikata bei gyvybe.
9.3. Jei atsakovas iki 2021 m. pabaigos nespės panaudoti biudžeto lėšų pirkimo objektui įsigyti, jis privalės lėšas grąžinti atgal į biudžetą. Negana to, gali susidaryti situacija, kai bus prarastas ne tik šių metų finansavimas, bet atsakovas dar ir bus priverstas mažinti 2022 metų inventoriaus įsigijimo apimtis, siekiant užtikrinti apsauginių aprangų rezervą.
9.4. Viešųjų pirkimų tarnyba 2019 m. rugsėjo 27 d. atlikusi vykdyto pirkimo Nr. 422127 vertinimą, pateikė išvadą, kuria rekomendavo nutraukti pirkimo pagrindu sudarytą sutartį dėl 2 pirkimo dalies. Atsakovas, vadovaudamasis minėta išvada, yra suspendavęs sutarties vykdymą – jis faktiškai nevykdo sutarties ir iš trečiojo asmens neperka apsauginių aprangų.
10. Ieškovė atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Procesinis dokumentas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas neturi vertinti trečiojo asmens rašytiniuose paaiškinimuose nurodomų papildomų pagrindų dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nes pagal CPK 309 straipsnio normas, pareiškime dėl prisidėjimo, prisidedantis asmuo negali reikšti savarankiškų reikalavimų ir nurodyti savarankiškų apskųsto sprendimo naikinimo / pakeitimo pagrindų.
10.2. Tiek patenkinus ieškinį ir ieškovę pripažinus laimėtoja, tiek nepatenkinus ieškinio ir trečiajam asmeniui likus laimėtoju, atsakovo pirkimo procedūrų terminai būtų panašūs, t.y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi įtakos pirkimo procedūrų terminams.
10.3. Nesudarius pirkimo sutarties iš esmės galimas grįžimas į pasiūlymų vertinimo stadiją, tačiau, jeigu pirkimo sutartis būtų sudaryta (ir tikėtina įvykdyta), ieškovės reikalavimas objektyviai negalėtų būti patenkintas.
10.4. Pagal nuosekliai plėtojamą teismų praktiką viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (liet. iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu.
10.5. Iš Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos viešai prieinamos informacijos matyti, kad dabartinė sutartis dėl apsauginės ugniagesių aprangos, sudaryta tarp perkančiosios organizacijos ir trečiojo asmens galioja iki 2022 m. birželio 27 d. Be to, apsauginę aprangą galima įsigyti ne tik vykdant viešąjį pirkimą, bet taip pat išmokant kompensaciją pareigūnams patiems įsigyjant aprangą. Iš to galima daryti išvadą, kad nėra itin didelės skubos įsigyti numatytas prekės.
10.6. Nors Viešųjų pirkimų tarnyba 2019 m. rugsėjo 27 d. rekomendavo nutraukti sutartį, tačiau nėra pateiktų įrodymų, kad atsakovas laikėsi rekomendacijos. Tuo tarpu vien biudžeto lėšų panaudojimo skuba taip pat negali lemti laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
12. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tada, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą (pirmoji sąlyga) ir jeigu nesiėmus atitinkamų priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidarytų apskritai negalimas (antroji sąlyga) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikalinga abiejų sąlygų visuma.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje konstatavo tiek ieškinio preliminarų pagrįstumą, tiek ir egzistuojančią grėsmę teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas minėtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus bei pateiktus įrodymus.
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015 ir kt.), tačiau ieškinio prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize. Prima facie ieškinio vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirenka neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-780-180/2018).
15. Viena vertus, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, iš ieškinio turinio buvo matyti, kad ieškovė suformulavo leistiną (teisiškai įmanomą) reikalavimą ir jį pagrindė faktinėmis aplinkybėmis. Taip pat ieškovė pridėjo rašytinius įrodymus, patvirtinančius ieškinyje dėstomas faktines aplinkybes, susijusias su ginčo dalyku – skundžiamos nutarties priėmimo metu, akivaizdžių duomenų, kad pagal pareikštus reikalavimus ieškinys, kuriuo buvo prašoma panaikinti atsakovo sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, galėtų būti vertinamas kaip tikėtinai nepagrįstas ir palankus ieškovei teismo sprendimo negalėtų būti priimtas, nebuvo.
16. Kita vertus, nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 23 d. išnagrinėjo bylą iš esmės ir sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
17. Teismų praktikoje laikoma, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priėmimo, nors šis sprendimas neįsiteisėjo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1294-302/2016; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1012-302/2017; 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1853-302/2017 ir kt.). Šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017).
18. Taigi, nors pirmiau nurodytas sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jis patvirtina ieškinio preliminarų nepagrįstumą ir sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
19. Kaip jau minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikalinga dviejų sąlygų visuma, todėl nustačius, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas, nėra pagrindo pasisakyti dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo spendimo įvykdymui egzistavimo.
Dėl procesinės bylos baigties
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų jų taikymui egzistavimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.