- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-14
- Bylos Nr.
- e2S-2603-259/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16644-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Meškėnas“
- Atsakovas
- D. S., K. T., A. Š., A. M., R. B., P. B., J. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Meškėnas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-21590-775/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Meškėnas“ ieškinį atsakovams D. S., K. T., A. Š., A. M., R. B., P. B. ir J. M. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme 2016 m. rugpjūčio 22 d. priimtas ieškovės UAB „Meškėnas“ ieškinys, kuriame ieškovė prašo priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų D. S., K. T., A. Š., A. M., R. B., P. B., J. M. ieškovei padarytus 47598,59 Eur nuostolius; priteisti iš atsakovės D. S. ieškovei padarytus 8969,01 Eur nuostolius; priteisti iš atsakovų ieškovei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad pagal 2000 m. rugsėjo 1 d. darbo sutartį Nr. 21 D. S. buvo įdarbinta UAB „Meškėnas“ vadybininke, o nuo 2012 m. rugsėjo 10 d. ji pervesta į cecho viršininkės pareigas. Pagal 2004 m. gegužės 7 d. darbo sutartį Nr. 39 K. T. buvo įdarbintas UAB „Meškėnas“ darbininku, o nuo 2011 m. gegužės 16 d. jis pervestas į gamybos mašinų priežiūros mechaniko pareigas. Pagal 2012 m. balandžio 12 d. darbo sutartį Nr. 121 A. Š. buvo įdarbintas UAB „Meškėnas“ šokolado maišytoju. Pagal 2012 m. gegužės 2 d. darbo sutartį Nr. 127 A. M. buvo įdarbintas UAB „Meškėnas“ šokolado maišytoju. Pagal 2012 m. rugpjūčio 9 d. darbo sutartį Nr. 139 R. B. buvo įdarbintas UAB „Meškėnas“ gamybos mašinų operatoriumi. Pagal 2013 m. sausio 21 d. darbo sutartį Nr. 145 P. B. buvo įdarbintas UAB „Meškėnas“ šokolado maišytoju. Pagal 2012 m. rugpjūčio 8 d. darbo sutartį Nr. 138 J. M. buvo įdarbinta UAB „Meškėnas“ gamybos meistre, o nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. ji pervesta į šokolado gamybos vadovės pareigas. Ieškovės teigimu, visiems atsakovams taikytina materialinė atsakomybė už UAB „Meškėnas“ padarytą turtinę žalą dėl AB „Žemaitijos pienas“ skirtos produkcijos sugadinimo, kadangi yra visi materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindai (DK 246 str.). Šiuo atveju žala pasireiškė tuo, kad ieškovės klientei AB „Žemaitijos pienas“ buvo parduotas šokoladinis glaistas, užterštas į jį įmestu peiliu ir metalinio šveistuvo dalimis. Toks glaistas buvo ne tik, kad nekokybiškas, bet ir pažeidžiantis Sveikatos ir higienos teisės aktų reikalavimus bei pavojingas žmonių sveikatai. Dėl išleistos brokuotos produkcijos ji turėjo iš viso 67997,99 Eur nuostolių. Dalį šių nuostolių, t. y. 20 proc. ieškovė prisiima sau, kaip ieškovės vykdomos gamybinės veiklos riziką, o likusią sumą ieškovė prašo priteisti lygiomis dalimis iš žalą padariusių darbuotojų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 5 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, konstatavęs, jog ieškovė kreipėsi į teismą, nesilaikydama tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti.Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 14 d. ir 2016 m. spalio 17 d. priėmė byloje papildomas nutartis, kuriomis priteisė iš ieškovės UAB „Meškėnas“ bylinėjimosi išlaidas atsakovams: R. B. – 300 Eur, K. T. – 400 Eur, P. B. – 450 Eur, A. M. – 350 Eur, A. Š. – 150 Eur, D. S. – 400 Eur.Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovės prašomą priteisti sumą sudaro reikalavimas dėl turtinės žalos, kilusios iš darbo teisinių santykių (DK 286 str.), todėl pirmiausia šis ginčas turi būti nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje. Nors ieškovė yra praleidusi LR DK 289 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą pateikti rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijai, tačiau privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka dar galima pasinaudoti, pateikiant Darbo ginčų komisijai prašymą atnaujinti praleistą prašymo pateikimo terminą (LR DK 289 str. 1 d., CPK 412 str.).Teismas nesutiko su ieškovės ieškinyje nurodytu argumentu, jog per tris mėnesius ieškovei į darbo ginčų komisiją nesikreipus ir šiam procedūriniam terminui pasibaigus, dabar kreiptis į ją nėra tikslinga. Nurodė, kad DK 287 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų dėl privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos laikymąsis, negali būti laikomas neracionaliu veiksmu ar koncentruotumo, operatyvumo bei ekonomiškumo principų pažeidimu. Pažymėjo, kad praleistas prašymo pateikimo darbo ginčų komisijai terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis (DK 289 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskirajame skunde ieškovė UAB „Meškėnas“ prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti, kad ieškinys teisme priimtas pagrįstai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtu. Apeliantės nuomone, reikalavimas kreiptis į darbo ginčų komisiją, nors yra aiškiai praleistas trijų mėnesių procedūrinis terminas, vien tam, kad ši konstatuotų termino praleidimą, yra nepagrįstas ieškovės konstitucinės teisės kreiptis į teismą apribojimas ir neproporcingas suvaržymas nereikalingomis formaliomis procedūromis.
7.2. Šią dieną ieškovė yra neabejotinai praleidusi trijų mėnesių terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją, termino atnaujinimui ieškovė nemato jokių pagrindų, todėl procedūrinio trijų mėnesių termino kreipimuisi į darbo ginčų komisiją pasibaigimas reiškia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą. Tačiau kreipimuisi į teismą toliau lieka galioti trejų metų ieškinio senaties terminas, todėl kreipimasis į ginčų komisiją vien tam, kad ši konstatuotų ir taip neabejotinai aiškų dalyką, yra netikslingas.
7.3. Nagrinėjama teisinė situacija yra tam tikra teisinė kolizija, todėl vertinant tai, kad asmeniui negali būti uždrausta veiksmingai pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą, bei remiantis teisminio ginčo sprendimo prioritetu (CPK 24 str. 2 d.), turi būti konstatuota, kad išnykus asmens teisei į ginčo nagrinėjimą darbo ginčų komisijoje, išlieka jo teisė ginčą nagrinėti teisme.
Atsakovas R. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. Teismas pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtu, kadangi ieškovė nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka. Apeliantė pati pripažįsta praleidusi trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą bei nurodo, kad terminui atnaujinti nėra priežasčių, todėl vengia laikytis šios kategorijos bylos nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos.
8.2. Nagrinėjamu atveju ieškovei nėra suvaržoma teisė kreiptis į teismą, tačiau prieš kreipiantis į teismą, privaloma laikytis ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos.
Atsakovas P. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Apeliantė bando paneigti imperatyvių LR DK normų taikymą, nurodydama, kad tokios imperatyvios LR DK normos riboja ir neproporcingai varžo jos konstitucinę teisę kreiptis į teismą. Tačiau remiantis LR DK 287 straipsnio 1 dalies nuostata, laikytis ikiteisminės ginčo tvarkos yra privaloma. Taigi, apeliantės teisės kreiptis į teismą įstatymas nevaržo, tik numato privalomą išankstinę ginčo sprendimo procedūrą. Teismas negali plečiamai interpretuoti imperatyvių teisės normų.Ieškovės atskirajame skunde nurodyti teiginiai, kad nėra jokių priežasčių atnaujinti terminą, kad ji yra priversta teikti darbo ginčų komisijai formalų reikalavimą prašyti terminą atnaujinti, yra nesąžiningi ir rodo jos siekį piktnaudžiauti teise. Ieškinyje pati apeliantė nurodė priežastis, dėl kurių ji praleido DK 289 straipsnyje nurodytą terminą, t. y. nurodė, kad dėl įvykio kreipėsi į prokuratūrą ir tik 2016 m. birželio 22 d. prokurorui priėmus sprendimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą, ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą. Ieškovė nėra kompetentinga vertinti, ar jos termino praleidimo priežastys yra svarbios ar ne.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovė D. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Nors apeliantė atskirajame skunde teigia, kad bendrovės kreipimasis į darbo ginčų komisiją, praleidus trijų mėnesių procedūrinį terminą būtų tik termino praleidimo fakto konstatavimas, o tai laikytina jos konstitucinės teisės kreiptis į teismą apribojimu, tačiau šios aplinkybės nepaneigia fakto, jog ieškovė nesilaikė įstatyme numatytos privalomos darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos (LR DK 287 str. 1 d.).
Šalies argumentai
10.2.Šiuo atveju ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų apie tai, kad ji pareiškimu dėl ginčo sprendimo ar dėl įstatymų nustatyto praleisto termino atnaujinimo yra kreipusis į darbo ginčų komisiją, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu pagrįstai ieškinį dėl žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą.
10.3 Apeliantė atskirajame skunde remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalimi, kur nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau akivaizdu, kad ši konstitucinė teisė nėra absoliuti, ir gali būti realizuojama bei įgyvendinama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. LR Konstitucijos 8 straipsnyje yra įtvirtintas reikalavimas, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, turi laikytis įstatymų. Kadangi ieškovė nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą.
Atsakovas K. T. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Apeliantė nesilaikė įstatyme nustatytos privalomos ginčo ikiteisminės sprendimo tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu. Atsakovas pažymi, kad ieškovė ieškinyje pati pripažįsta, kad nagrinėjimu atveju ikiteisminė tvarka jai buvo privaloma. Vadovaujantis LR DK 287 straipsnio 1 dalimi, akivaizdu, kad laikytis ikiteisminės ginčo tvarkos yra privaloma. Taigi, apeliantės teisės kreiptis į teismą įstatymas nevaržo, tik numato privalomą išankstinę ginčo sprendimo procedūrą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Nagrinėjamu atveju apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria apeliantės ieškinys dėl turtinės žalos iš darbuotojų priteisimo paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, konstatavus, jog ieškovė kreipėsi į teismą, nesilaikydama šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti.Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja šia išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 str. 2 d. 3 p., CPK 296 str. 1 d. 1 p.).LR Darbo kodekso 287 straipsnyje įtvirtinta, jog darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (nesutarimus tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo), jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. DK 299 straipsnio 2 dalis numato atvejus, kada individualūs darbo ginčai nagrinėjami tiesiogiai teisme, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šioje byloje aktualus klausimas dėl turtinės žalos atlyginimo iš darbuotojų į tokius DK 299 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus nepatenka. Iš pareikšto ieškinio turinio nustatyta, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip darbdavys, prašo priteisti iš savo darbuotojų turtinę žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus darbuotojams nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant ginčą dėl turtinės žalos atlyginimo, šiuo atveju taikytinos LR Darbo kodekso normos, reglamentuojančios darbuotojų materialinę atsakomybę (LR DK 246-258 str.), taip pat individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką (LR DK 285-304 str.). Be to, LR DK 36 straipsnio 2 dalies 3, 5 punktuose nurodoma, jog darbo ginčą nagrinėjančio organo įpareigojimas įvykdyti sutartinę pareigą natūra ar išieškoti iš darbo teisę pažeidusio asmens jo padarytą turtinę žalą yra darbo teisių gynimo būdas. Taigi, ginčai tarp darbdavio ir darbuotojo dėl su darbo santykiais susijusių išmokų ar žalos atlyginimo priteisimo atitinka LR DK 285 straipsnyje įtvirtintą individualaus darbo ginčo sampratą. Kaip minėta, LR DK 299 straipsnio 2 dalyje įvardinti atvejai, kai ginčai nagrinėjami tiesiogiai teismuose, prieš tai nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, sietini su nušalinimo nuo darbo ar atleidimo iš darbo teisėtumo vertinimu. Tačiau nei LR DK XVII skyriuje, reglamentuojančiame materialinės atsakomybės taikymo klausimus, nei kokioje nors kitoje DK ar kito įstatymo normoje nėra įtvirtinta taisyklė, jog darbdavys, gindamas savo teisę gauti iš darbuotojo jo padarytos žalos atlyginimą, gali kreiptis tiesiogiai į teismą, nesilaikydamas privalomos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovė su prašymu dėl žalos atlyginimo iš darbuotojų turėjo visų pirma kreiptis į darbo ginčų komisiją, o jai to nepadarius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą, kur ieškovė turėtų kreiptis dėl žalos iš darbuotojų priteisimo – į darbo ginčų komisiją ar tiesiogiai į teismą, neturi reikšmės DK 289 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių termino kreiptis į darbo ginčų komisiją praleidimas, ir nereiškia, kad praleidusi šį terminą ieškovė gali kreiptis tiesiogiai į teismą. Pažymėtina, kad praleistas prašymo pateikimo darbo ginčų komisijai terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis (DK 289 str.).Nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.), o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Atsakovė D. S. pateikė teismui rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jos turėtas 200 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Netenkinus ieškovės atskirojo skundo, šios išlaidos atsakovei D. S. priteistinos iš apeliantės (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).Atsakovai P. B. ir K. T. pateikė teismui rašytinius įrodymus, pagrindžiančius kiekvieno iš jų turėtas po 120 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimų į atskirąjį skundą parengimą. Netenkinus ieškovės atskirojo skundo, šios išlaidos atsakovams P. B. ir K. T. priteistinos iš apeliantės (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).Ieškovei iniciavus šį apeliacinį procesą, byloje turėta 6,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (t. 2, b. l. 114). Netenkinus ieškovės atskirojo skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš apeliantės (CPK 92 str., 96 str. 1 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „Meškėnas“ (juridinio asmens kodas 133227469) atsakovei D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės UAB „Meškėnas“ (juridinio asmens kodas 133227469) atsakovui P. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 120 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės UAB „Meškėnas“ (juridinio asmens kodas 133227469) atsakovui K. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 120 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės UAB „Meškėnas“ (juridinio asmens kodas 133227469) 6,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme įteikimu, į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.