Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Meškėnas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. papildomos nutarties civilinėje byloje Nr. e2-21590-775/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Meškėnas“ ieškinį atsakovams D. S., K. T., A. Š., A. M., R. B., P. B. ir J. M. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme 2016 m. rugpjūčio 22 d. priimtas ieškovės UAB „Meškėnas“ ieškinys, kuriame ieškovė prašo priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų D. S., K. T., A. Š., A. M., R. B., P. B., J. M. ieškovei padarytus 47598,59 Eur nuostolius; priteisti iš atsakovės D. S. ieškovei padarytus 8969,01 Eur nuostolius; priteisti iš atsakovų ieškovei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 5 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, konstatavęs, jog ieškovė kreipėsi į teismą, nesilaikydama tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti.Atsakovai R. B., A. Š., A. M. ir K. T., P. B. 2016 m. spalio 10-11 d. pateikė teismui prašymus priimti papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prašymuose nurodė, jog atsakovai negalėjo numatyti, kad teismas priims nutartį ieškinį palikti nenagrinėtą. Atsakovai turėjo teisėtų lūkesčių pateikti turėtų bylinėjimosi išlaidų įrodymus bei bylos nagrinėjimo eigoje prašyti jas priteisti. P. B. nurodė, kad kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė už atsiliepimo į ieškinį surašymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 14 d. papildoma nutartimi atsakovų R. B., K. T., P. B. ir A. M. prašymus patenkino visiškai, atsakovo A. Š. prašymą patenkino iš dalies. Teismas priteisė iš ieškovės UAB „Meškėnas“ atsakovui R. B. 300 Eur, K. T. – 400 Eur, P. B. – 450 Eur, A. M. – 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui A. Š. – 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje atsakovo A. Š. prašymą atmetė.Teismas nustatė, jog atsakovų atstovai termino papildomos nutarties priėmimo klausimui spręsti nepraleido, prašymus pateikė laiku, todėl klausimą teismas sprendė iš esmės pagal CPK 277 straipsnio nuostatas.Teismas nurodė, kad atsakovai savo procesinei pareigai atlikti – pateikti atsiliepimą į ieškinį, turėjo teisę kreiptis į advokatus teisinės pagalbos, ir tokį atsakovų elgesį teismas vertino kaip tinkamą. Taip pat nurodė, kad atsakovai, apie tai, jog nutartimi ieškinys bus paliktas nenagrinėtas nebuvo informuoti, todėl neturėjo galimybės teismui pateikti teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo iki teismo nutarties priėmimo, todėl teismas sprendė, kad atsakovai turi teisę į turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nors priimant nutartį dėl bylos palikimo nenagrinėta, įrodymai dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų ir nebuvo pateikti (CPK 94 str. 1 d.). Atsižvelgdamas į tai, kad teikdami atsiliepimus atsakovai pagrįstai tikėjosi tolesnio bylos nagrinėjimo, teismas sprendė, jog atsakovų prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįsti.Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijose nurodytus dydžius ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, sprendė, jog atsakovų prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžiai nėra per dideli, atitinka proceso įstatymo ir Rekomendacijų nuostatas, todėl priteistini iš ieškovės.Pasisakydamas dėl atsakovo A. Š. prašymo priteisti jam 250 Eur bylinėjimosi išlaidas, teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas pateikė pinigų priėmimo kvitą Nr. 861831, iš kurio matyti, jog atsakovas už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 150 Eur, o ne 250 Eur kaip nurodyta prašyme. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsakovo A. Š. prašymą priteisti 250 Eur bylinėjimosi išlaidas pripažino pagrįstu iš dalies.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde ieškovė UAB „Meškėnas“ prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai priteisė atsakovams bylinėjimosi išlaidas, nes jos susidarė ne dėl apeliantės kaltės. Teismo išvada, kad atsakovai turėjo pareigą pateikti atsiliepimus į ieškinį, todėl susidarė bylinėjimosi išlaidos, kurias turi atlyginti ieškovė, yra nelogiška, nes pareigą atsakovams pateikti atsiliepimus į ieškinį nustatė teismas, priėmęs ieškinį. CPK 137 straipsnis įpareigoja teismą išspręsti ieškinio priėmimo klausimą ir atsisakyti jį priimti, jeigu ieškovas nesilaikė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Šiuo atveju teismas priėmė ieškovės ieškinį dešimtą jo padavimo dieną, įpareigojo atsakovus pateikti atsiliepimus į ieškinį ir tik po to priėmė nutartį palikti ieškinį nenagrinėtą. Taigi, atsakovai privalėjo pateikti atsiliepimus ne dėl ieškovės, o dėl teismo veiksmų, todėl teismas ir yra atsakingas už bylinėjimosi išlaidų susidarymą.

6.2. Teismas be pagrindo priteisė atsakovų bylinėjimosi išlaidas, nes jas patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti į bylą laiku. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šiuo atveju visi atsakovai, išskyrus P. B., apmokėjo bylinėjimosi išlaidas daug ankščiau nei pateikė atsiliepimus į ieškinį, tačiau nenurodė teismui pakankamai svarbių priežasčių, kodėl šias išlaidas patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti į bylą kartu su atsiliepimais į ieškinį. Akivaizdu, kad šalys turėjo visas galimybes laiku pateikti teismui bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus, tačiau to nepadarė, todėl nėra pagrindo netaikyti CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės.

6.3. Netgi tuo atveju, jeigu atsakovai ir turėtų teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teismas netyrė ir nevertino bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo, todėl nepagrįstai priteisė visas atsakovų prašytas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės įsitikinimu, atsakovų nurodytos išlaidos už atsiliepimų į ieškinį parengimą yra per didelės ir turėjo būti sumažintos, nes byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo sudėtingo teisės aiškinimo.

Atsakovas P. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Teismas pagrįstai priėmė papildomą nutartį ir priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės teiginiai, kad dėl šių išlaidų susidarymo kaltas teismas, nėra pagrįsti. Apeliantė, veikdama per profesionalų teisininką, privalėjo tinkamai pasinaudoti savo teise kreiptis į teismą, laikydamasi teisės aktų reikalavimų ir privalomos išankstinės ginčų sprendimo tvarkos. Todėl dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo visų pirma kalta pati apeliantė. Atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas, jis vykdė teismo įpareigojimą per nustatytą terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį, dėl ko turėjo išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Tuo tarpu ieškovės elgesys nebuvo tinkamas – ji nesilaikė CPK 412 straipsnio ir LR DK 287, 299 straipsnių reikalavimų. Apeliantė neginčija fakto, kad atsakovas P. B. prašymą priteisti išlaidas ir jas patvirtinančius įrodymus pateikė laiku, t. y. iki 2016 m. spalio 5 d. nutarties, kuria paliktas ieškinys nenagrinėtu, priėmimo. Turėtų išlaidų dydis neviršija atsiliepimo į ieškinį įkainio ir yra daugiau kaip keturis kartus mažesnis už Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nurodytą paslaugų dydį už atsiliepimo į ieškinį parengimą.Atsakovas K. T. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Teismas pagrįstai priėmė papildomą nutartį ir priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės teiginiai, kad dėl šių išlaidų susidarymo kaltas teismas, nėra pagrįsti. Apeliantė, veikdama per profesionalų teisininką, privalėjo tinkamai pasinaudoti savo teise kreiptis į teismą, laikydamasi teisės aktų reikalavimų ir privalomos išankstinės ginčų sprendimo tvarkos. Teisinių paslaugų sutarties pagrindu atsakovui K. T. buvo suteiktos šios teisinės paslaugos: konsultacija, pateiktų dokumentų analizė, atsiliepimo į ieškinį parengimas. Kadangi ieškinio priėmimas byloje buvo išspręstas rezoliucija, atsakovui buvo pranešta apie bylos iškėlimą, nustatytas terminas atsiliepimui pateikti, todėl atsakovas negalėjo numatyti, jog teismo nutartimi ieškinys bus paliktas nenagrinėtu ir byloje nepateikė turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų. Atsakovas turėjo teisėtą lūkestį pateikti turėtų bylinėjimosi išlaidų įrodymus. Atsakovo pozicija dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo išreikšta ir teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį. Atsakovo K. T. turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nurodytų įkainių už atsiliepimo į ieškinį parengimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo papildomos nutarties, kuria priteistos iš ieškovės atsakovams bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo.Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; arba (ir) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; arba (ir) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą.Atskirajame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino papildomo sprendimo priėmimo galimybę bylinėjimosi išlaidų klausimu, nepagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovams jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, nes jas patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nevertino atsakovų galimybių pateikti tokius dokumentus, taip pat bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.Byloje nustatyta, kad civilinė byla buvo pradėta pagal UAB „Meškėnas“ ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo iš atsakovų D. S., K. T., A. Š., A. M., R. B., P. B. ir J. M.. Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 5 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu, konstatavęs, jog ieškovė kreipėsi į teismą, nesilaikydama tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti (CPK 296 str. 1 d. 1 p.). Ši teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, apie posėdį nepranešant byloje dalyvaujantiems asmenims, taigi atsakovai neturėjo galimybės teismui pateikti teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo iki šios teismo nutarties priėmimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovai turi teisę į turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nors priimant nutartį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, įrodymai dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų ir nebuvo pateikti (CPK 94 str. 1 d.).Dėl galimybės šaliai atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, atitinkamai suinteresuotam asmeniui neturint galimybės turėtų išlaidų įrodymus ir prašymą jas atlyginti pateikti nepasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Tais atvejais, kai teismas neišsprendžia bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo, gali būti priimtas papildomas sprendimas (CPK 277 str. 1 d. 3 p.). Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 str. 2 d.). Kai procesinis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi teisę jį atnaujinti suinteresuoto asmens prašymu ar savo iniciatyva (CPK 78 str. 1 d.). Taigi, tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013, 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).Taigi, CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tokiu atveju teismas CPK 277 straipsnio pagrindu turi priimti papildomą sprendimą ir spręsti dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, priimta rašytinio proceso tvarka, apie posėdį nepranešant byloje dalyvaujantiems asmenims, dėl to atsakovai neteko galimybės pateikti turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus bei prašymą atlyginti šias išlaidas. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė reikšmingomis sprendžiant dėl papildomo sprendimo priėmimo. Taip pat pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą CPK 94 straipsnio 1 dalies prasme, įvertinę proceso šalių elgesio tinkamumą, spręsti apie ieškovės šiuo atveju netinkamą procesinį elgesį iš nustatytų faktinių aplinkybių, kad ieškinys teisme buvo pareikštas nesilaikant tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Dėl individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo ieškovė privalėjo kreiptis į darbo ginčų komisiją (DK 246-258 str., 285 str., 299 str.), tačiau ji, nepaisydama įstatymuose nustatytos individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos, dėl jo išnagrinėjimo pirmiausia kreipėsi į teismą su ieškiniu. Taigi, darytina išvada, kad atsakovų turėtų išlaidų advokato pagalbai susidarymo priežastis yra pačios ieškovės netinkamas procesinis elgesys.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, kad ieškinys teisme buvo pareikštas nesilaikant tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, dėl šios priežasties atsakovai turėjo išlaidų, patirtų dėl advokatų surašytų atsiliepimų į ieškinį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismai tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir tinkamai išsprendė atsakovų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurių dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 7, 8.2 punktuose nustatytos sumos už atsiliepimo į ieškinį parengimą (CPK 94 str. 1 d., 98 str.).Nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.), o skundžiama pirmosios instancijos teismo papildoma nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Atsakovai P. B. ir K. T. pateikė teismui rašytinius įrodymus, pagrindžiančius kiekvieno iš jų turėtas po 120 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimų į ieškovės atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarties ir 2016 m. spalio 14 d. papildomos nutarties parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad tiek atsakovo P. B., tiek K. T. atsiliepimai į atskiruosius skundus pateikti kaip vienas procesinis dokumentas, kuriuose išdėstyti argumentai ir dėl ieškovės atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarties, apeliacinės instancijos teismas šių atsakovų turėtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl 2016 m. spalio 14 d. papildomos nutarties parengimą nepriteisia, nes šis klausimas jau išspręstas apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant šią civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Meškėnas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas (Kauno apygardos teisme suteiktas civilinei bylai Nr. e2S-2603-259/2016). Ieškovei iniciavus šį apeliacinį procesą, byloje turėta 6,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (Kauno apygardos teismo pažyma t. 2, b. l. 121). Netenkinus ieškovės atskirojo skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš apeliantės (CPK 92 str., 96 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Meškėnas“ (juridinio asmens kodas 133227469) 6,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme įteikimu, į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.