Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.4; 1.1.10.1; 1.2.23.1.1; 1.2.23.2.1; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2025 m. liepos 30 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno rajono apylinkės teismo 1992 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 148 straipsnio 2 dalį, BK 147 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu – 6 metams;

2) Alytaus rajono apylinkės teismo 1993 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį – 5 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

3) Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 235 straipsniu l metams laisvės atėmimo;

4) Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį – l metams 6 mėnesiams laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus;

5) Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį pakeistu Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 27 d. nuosprendžiu – 3 metų laisvės atėmimu;

6) Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį – 8 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

7) Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal BK 264 straipsnio 1 dalį pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 24 MGL dydžio bauda. BK 64 ¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtas dvi dienas, paskirta 12 MGL (t. y. 451,92 eurų) dydžio bauda. 2015 m. balandžio 21 d. baudą sumokėjęs;

8) Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 d., 180 str. 2 d. 4 metai laisvės atėmimo, pritaikius BK 64 ¹ str., paskirta bausmė sumažinus vienu trečdaliu, paskirta – 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. 2018 m. spalio 23 d. bausmę atlikęs, teistumui išnykus,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje (2 veikos).

R. S. asmens kodas, (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), registruotas užimtumo tarnyboje, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2010 m. gruodžio 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir skirta galutinė subendrinta bausmė - 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda;

2. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos ir skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3. Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 2 dalį 4 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nuosprendžiu, ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams. Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. gruodžio 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 metams ir 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda;

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams.

2019 m. spalio 7 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų lygtinai, neatlikus 5 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmės. 2020 m. vasario 24 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro;

5. Kauno miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 ¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant jam pareigas pradėti dirbti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. 2022 m. rugpjūčio 3 d. paleistas iš Pravieniškių PN-AK atlikęs bausmę;

6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 31 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu. 2024 m. birželio 17 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, pasibaigus bausmės laikui, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M., turėdamas tikslą platinti psichotropines medžiagas, (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo rūsyje Nr. 52, esančioje skylėje sienoje, neteisėtai laikė dešimt užspaudžiamų polietileninių maišelių, kurių viduje buvo psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio bendras kiekis 0,7492 g iki 2024 m. gegužės 23 d. apie 20.10 val., kol kratos metu, šias psichotropines medžiagas rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato veiklos skyriaus policijos pareigūnai ir 2024 m. gegužės 23 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), esančiame ,, (duomenys neskelbtini)“ pardavė R. S. už 20 eurų du užspaudžiamus polietileninius maišelius, kurių viduje buvo psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio kiekis 0,2595 g, tokiu būdu jis neteisėtai platino psichotropines medžiagas.

R. S. neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas, 2024 m. gegužės 23 d. apie 16.00 val. ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), iš A. M. neteisėtai įgijo du polietileninius maišelius, kurių viduje buvo psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė 0,2595 g bei ją laikė savo rankinės viduje, tokiu būdu jis neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines medžiagas be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka, t. y. teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu, atliekant pilną įrodymų tyrimą.

Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad dėl pirmos veikos kaltę pripažįsta, tačiau jis nepripažįsta, kad jis laikomus savo reikmėms vaistus platino, nes jam R. paskambino ir paprašė padėti. Narkotinių medžiagų jis buvo įsigijęs savo reikmėms, nes jis serga vėžiu. R. jo paprašė jam padėti. Jis jam perdavė du maišelius. Tuo metu turėjo 10 gramų maišeliuose su milteliais. Kiti rasti gramai, tai yra priemaišos, grynos medžiagos, kaip nurodyta kaltinime. Tai buvo vienintelis kartas, kai pardavė. Su R. nėra pažįstamas, tik iš matymo. Jis yra dirbęs pavėžėju ir R. yra ne kartą vežęs. Jis R. savo kontakto nedavė. Jis paprašė padėti, sakė, kad blogai jaučiasi, prašė raminančių vaistų, todėl R. ir pasakė, kad turi, bet tik sau, nes jam diagnozuotas vėžys. Žinoma jam, kad buvo moteris, kuri nustatyta, kad jai pardavė narkotinių medžiagų. Ta moteris yra R. draugė, jis žinojo, kad jis jam neduos daugiau narkotinių medžiagų, todėl jis atsiuntė savo draugę. Jos vardas L.. Buvo du kartai, kai prašė, bet jis jam pasakė, kad turi raminančių, bet tik sau. Tada R. draugė pinigų nemokėjo. Ten buvo raminantys vaistai, jų pavadinimo nežino. Jis juos buvo sau nusipirkęs iš platintojo, kaip raminamuosius vaistus bei skausmui malšinti. L. paprasčiausiai davė tablečių, ji neatsiskaitė. Pasakė, kad blogai jaučiasi ir davė nemokamai, nors pats už juos mokėjo 200 Eur. Pagailo motes, ji dirba, ją matęs gal tris kartus. Labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sutinka visiškai su pateiktu kaltinimu. Kreipėsi į A. M. per pažįstamus, kontaktą turėjo iš anksčiau. Keli žmonės buvo minėję, kad pas A. M. galima įsigyti narkotinių medžiagų. Kontaktą gavo iš pažįstamų, iš kurių nepasakys. Tai buvo pirmas kartas, kai įsigijo narkotikus. Pasiskambino, susitarė susitikti ir viskas. Pasakė, ar galim susitikti, tik tiek ir užteko. Iš šio asmens nėra daugiau įsigijęs, tai vienintelis kartas. Gailisi dėl padarytos veikos. Negalėjo atsakyti iš kur tie kiti asmenys žinojo A. M. numerį. Kas ieško, tas randa. Įsigijo savo reikmėms ir pats vartojo. Turėjo būti du po vieną gramą amfetamino, buvo miltukais. Iš A. M. pirko tris kartus. Susitari su juo susitikti, bet ne visada jis susitikdavo. Paskambini jam ir pasakai, labas, susitinkame dviese, tai reiškia, kad du gramai.

Liudytoja L. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji buvo apie 10 kartų įsigijusi narkotinių medžiagų. Buvo susitikusi su A. M. dėl narkotinių medžiagų įsigijimo. Ji žinojo per kažkokius pažįstamus, kad jis turi amfetamino. Paprašė su A. M. susitikti ir susitiko, bet kelis kartus sutarė susitikti ir nesusitiko, nes A. M. neatėjo. Su A. M. atsiskaičius rūbais, kvepalais, pinigais, gal yra kada gavusi ir nemokamai. Susitikdavo ,, (duomenys neskelbtini)“ ir pirkdavo 1 g už 10 Eur.

Iš 2024 m. gegužės 24 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad užfiksuota, kad R. S. atpažino A. M., kaip vyriškį, kurį apibūdino įtariamojo apklausos metu ir įvardino, kaip A. M.. Patvirtino, kad iš šio vyriškio 2024 m. gegužės 23 d. apie 16.00 val. ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), nusipirko 2 gramus amfetamino, už kurį A. M. grynais sumokėjo 20 eurų (2 t., b. l. 45 – 52).

Iš 2024 m. gegužės 28 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad užfiksuota, jog L. V. atpažino įtariamąjį A. M., kaip vyriškį, kurį apklausos metu įvardino A. M. (1 t., b. l. 154 – 159).

Iš 2024 m. liepos 2 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad užfiksuoti duomenys, gauti atliekant įtariamojo A. M. naudoto mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę. Nustatyta, kad A. M. platino narkotines medžiagas dviem asmenims, t. y. R. S., kuris naudojosi telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir L. V., kuri naudojosi telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbių metu asmenys pakankamai atvirai šnekėdavo apie narkotinių medžiagų įsigijimą, dažniausiai įvardindami, kiek būtent tuo metu reikės narkotinių medžiagų bei nuolatinę susitikimo vietą įvardindavo, kaip parką, prie fontano arba prie parke, esančio suoliuko. Nustatyta, kad narkotinių medžiagų perdavimas dažnu atveju vykdavo ,,(duomenys neskelbtini)“, prie kurio gyvena A. M.. Užfiksuotas skambutis, kaip 2024 m. gegužės 23 d. 07.42 val. L. V. paskambino A. M. bei pasiteiravo ar gali prieš darbą atvažiuoti iki parko, kad atvežti skolą ir dar vieną pasiimti. 07.59 val. L. V. paskambino ir pasakė, kad yra jau netoliese, o A. M. atsakė, kad jis jau sėdi ir laukia jos (minėtų pokalbių ID 429 ir 430). Taip pat užfiksuotas skambutis tą pačią dieną 15.16 val., R. S. paskambino A. M. ir paklausė, ar jis namuose, ar gali užeiti ir, kad jam reikės poros arba vieno. 15.54 val. R. S. paskambino ir pasakė, kad eina jau per parką ir jam reikės poros. A. M. atsakė, jog gerai palauk ir susitarė susitikti kaip visada (Pokalbių ID 437 ir 438). Po šio susitikimo R. S. buvo sulaikytas policijos pareigūnų su narkotinėmis medžiagomis, įtariamojo apklausos metu prisipažino, kad jas įgijo iš A. M.. Tyrimui užfiksuotų reikšmingų telefoninių pokalbių suvestinės pridėtos prie šio protokolo (1 t., b. l. 68 – 79).

Iš 2024 m. gegužės 28 d. slapto sekimo protokolo matyti, kad užfiksuota 2024 m. gegužės 23 d.16 val. A. M. susitiko ,, (duomenys neskelbtini)“ su kitu asmeniu, atpažintu, kaip R. S.. Asmenys kalbėjosi bei pokalbio metu vienas kitam, kažką perdavė. 16.02 val. abu asmenys išsiskyrė. Po šio susitikimo pas R. S. buvo rasta galimai narkotinės medžiagos – amfetaminas. A. M. atžvilgiu sekimas buvo vykdomas iki 19.55 val., paskui asmuo buvo sulaikytas savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Prie protokolo pridėta pažyma dėl slapto sekimo (1 t., b. l. 90 – 93).

Iš 2024 m. gegužės 23 d. įtariamojo R. S. asmens kratos protokolo matyti, kad užfiksuota, jog jis su savimi turėjo nedidelę žalios spalvos tašytė, kuri dedasi per petį. Tašytėje rastas telefonas „Samsung“ – IMEI (duomenys neskelbtini) IMEI 2 (duomenys neskelbtini) ir telefonas „SONY“, IMEI (duomenys neskelbtini); 1 vnt. 20 ct moneta ir 1 vnt. 1ct moneta; 2 vnt. užspaudžiamų polietileninių maišelių su galimai narkotine medžiaga, kurie buvo įdėti į voką (2 t., b. l. 11 – 13).

Iš 2024 m. gegužės 23 d. kratos protokolo matyti, kad užfiksuotas kratos metu A. M. bute ir pagalbinėse patalpose, kai savo iniciatyva pateikė turimas narkotines medžiagas bei su policijos pareigūnais nuėjo į butui priklausantį sandėliuką ir atrakinus nurodė, kad kairėje pusėje sienos skylėje laiko narkotines medžiagas. Nurodytoje skylėje buvo rasta ir paimta 1 vnt. didesnis polietileninis maišelis, kurio viduje buvo 3 vnt. užspaudžiamų polietileninių maišelių su baltos spalvos biria galimai narkotine medžiaga ir 1 vnt. polietileninis maišelis, kurio viduje 7 vnt. užspaudžiamų, permatomų polietileninių maišelių su balta biria, galimai narkotine medžiaga. Minėti maišeliai sudėti į voką Nr. 1. Toliau grįžus į butą buvo tęsiama krata A. M. kambaryje, prie lovos buvo rastas ir paimtas jo mobilusis telefonas ,,Samsung A54'“, IMEI (duomenys neskelbtini), kuris įdėtas į voką Nr. 2, prie lovos ant spintelės jo LR kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri įdėta į voką Nr. 3. Toliau tęsiant kratą svečių kambaryje ant spintelės buvo pastebėta A. M. piniginė, kurioje rasta ir paimta iš viso 40 eurų ir 63 centai, 3 vnt. po 10 eurų ir 1 vnt. 5 eurų kupiūra ir tolimesnė suma iš įvairių euro monetų. Pinigai paimti ir įdėti į voką Nr. 4 (1 t., b. l. 29 – 39).

Iš 2024 m. liepos 26 d. specialisto išvados Nr. 11-1436(24) matyti, kad voke Nr. 1 (kuris paimtas kratos metu pas A. M.), 10 vnt. styginių plastiko maišelių tirti pateiktuose gelsvuose milteliuose yra psichotropinės medžiagos – amfetaminas. Šiuose milteliuose, kurių bendra masė 11,0778 g. yra 0,7492 g. gryno amfetamino (skaičiuojant bazės formoje). Voke Nr. 2 (kuris paimtas R. S. asmens kratos metu), dvejuose styginiuose plastiko maišeliuose tirti pateiktuose gelsvuose milteliuose yra psichotropinės medžiagos – amfetamino. Šiuose milteliuose, kurių bendra masė 1,5409 g, yra 0,2595 g gryno amfetamino (skaičiuojant bazės formoje) (1 t., b. l. 116 – 118).

Iš 2024 m. liepos 26 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įtariamojo A. M. naudoto mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini)įeinančių, išeinančių skambučių, prisijungimo prie interneto ir trumpųjų SMS žinučių išklotinė. Užfiksuota, kad su įtariamąja L. V., įtariamasis A. M. telefonu pradėjo bendrauti nuo 2024 n, balandžio 27 d. (nuo 2024 m. sausio 4 d. iki 2024 m. balandžio 26 d. telefoninių skambučių, trumpųjų SMS žinučių nefiksuota). Nuo 2024 m. balandžio 27 d. iki 2024 m. gegužės 23 d. A. M. gavo 21 skambutį iš L. V. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini). Pokalbiai trumpi, nuo 11 iki 74 sekundžių. Per tą patį laikotarpį A. M. atliko 4 išeinančius skambučius iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į L. V. naudojamą telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Daugumoje abonentas jungėsi (duomenys neskelbtini). Pagal išklotinės duomenis su įtariamuoju R. S. Nr. (duomenys neskelbtini), įtariamasis A. M. telefonu pradėjo bendrauti nuo 2024 m. vasario 2 d. iki 2024 m. gegužės 23 d. (nuo 2024 m. sausio 4 d. iki 2024 m. vasario 1 d. telefoninių skambučių, trumpųjų SMS žinučių nefiksuota). A. M. gavo 46 skambučius iš R. S. telefono numerio, bei 3 trumpąsias SMS žinutes. Pokalbiai trumpi, nuo 9 iki 46 sekundžių. Per tą patį laikotarpį A. M. atliko 50 skambučių iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į R. S. naudojamą telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bei 3 trumpąsias SMS žinutes. Abonentas jungėsi įvairiose Kauno vietose, daugiausiai (duomenys neskelbtini). Todėl manytina, kad A. M. telefonu naudojosi savo gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini) arba būdamas netoliese. Pagal bendravimo laikotarpį, skambučių dažnumą, matyti, jog asmenys bendraudavo dažnai į dieną po keletą kartų (1 t., b. l. 103 – 111).

Iš 2024 m. gegužės 28 d. apžiūros protokolo matyti. kad apžiūrėtas įtariamojo A. M. mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“. Telefone įdėta kortelė, kurios tel. Nr. yra (duomenys neskelbtini). Telefone yra įvesti kontaktiniai duomenys: ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (tyrimo duomenimis, numeris priklauso L. V.) ir ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (tyrimo duomenimis, numeris priklauso R. S.) (2 t., b. l. 127 – 133).

Iš 2024 m. gegužės 28 d. apžiūros protokolo matyti. kad apžiūrėtas įtariamojo R. S. mobiliojo ryšio telefonas „Sony“. Telefone įdėta pildyk kortelė, kurios numeris yra (duomenys neskelbtini). Telefono kontaktuose rasti įrašyti šie kontaktai: ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (tyrimo duomenimis numeris priklauso L. V.) ir ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (tyrimo duomenimis numeris priklauso A. M.) (2 t., b. l. 20 – 25).

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei, kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

Dėl veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytą neteisėtą šių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nuo BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyto neteisėto šių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo yra tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas (arba šių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas). Tai būtinasis veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymis. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinamasis A. M. 2024 m. gegužės 23 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), esančiame ,, (duomenys neskelbtini)“ pardavė R. S. už 20 eurų du užspaudžiamus polietileninius maišelius, kurių viduje buvo psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio kiekis 0,2595 g bei turėdamas tikslą platinti psichotropines medžiagas, (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo rūsyje Nr. 52, esančioje skylėje sienoje, neteisėtai laikė dešimt užspaudžiamų polietileninių maišelių, kurių viduje buvo psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio bendras kiekis 0,7492 g iki 2024 m. gegužės 23 d. apie 20.10 val., kol kratos metu, šias psichotropines medžiagas rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato veiklos skyriaus policijos pareigūnai. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje ištirti ir teismo patikrinti įrodymai pagrindžia, kad kaltinamasis suprasdamas, jog R. S. pardavė už 20 eurų du užspaudžiamus polietileninius maišelius, kurių viduje buvo psichotropinė medžiaga – amfetaminą, kurio kiekis 0,2595 g bei turėdamas tikslą platinti psichotropines medžiagas, (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo rūsyje Nr. 52, esančioje skylėje sienoje, neteisėtai laikė dešimt užspaudžiamų polietileninių maišelių, kurių viduje buvo psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio bendras kiekis 0,7492 g iki 2024 m. gegužės 23 d. apie 20.10 val., kol kratos metu, apie šias psichotropines medžiagas pranešė ir parodė pats kaltinamasis A. M., kurias ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato veiklos skyriaus policijos pareigūnai. Kaltinamasis parduodamas narkotines medžiagas R. S. veikė tiesiogine tyčia.

Pažymėtina, jog nusikalstama veika yra tęstinė tais atvejais, kai tas pats asmuo padaro dvi ar daugiau tame pačiame BK straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų, iš kurių kiekviena, vertinama atskirai, atitinka tame pačiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, arba kai, padarius dvi ar daugiau veikų, vienas ar keli veiksmai (ar neveikimas) atitinka administracinio nusižengimo (ar kitokio teisės pažeidimo) požymius, tačiau jų visuma atitinka BK įtvirtintą nusikalstamą veiką ir visas veikas jungia bendras sumanymas. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami, kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos. Praktikoje, įmanomi atvejai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didelis laiko tarpas, tiek ir vagiama gali būti iš skirtingų šaltinių, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas, šiuo atveju platinti. Nepaisant to, pabrėžtina, kad veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-51-719/2023).

Minėta, jog kaltinamojo veiksmai buvo kvalifikuoti kaip dvi skirtingos, savarankiškos nusikalstamos veikos, todėl šiuo atveju svarbu nustatyti kaltinamojo atliktų veiksmų – tyčios turinį. Atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, kad įgyvendina vieną sumanymą, kuriuo gali būti ir noras toliau daryti nusikalstamas veikas. Toks sumanymas – nusikalstamų veikų darymas – yra kartotinio pobūdžio, todėl įgyvendinamas per kelis etapus, nebūtinai iš to paties šaltinio ir atskleidžiamas per nusikalstamo elgesio motyvus, intensyvumą ir kt. Teismų praktikoje išaiškinta, jog ne tik objektyvieji požymiai, bet ir subjektyvusis elementas yra svarbūs siekiant nustatyti tikrąją kaltininko valią, o tuo pagrindu ir tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, kaip vieną tęstinį nusikaltimą, ar kaip nusikalstamų veikų daugetą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. M. R. S. narkotines medžiagas – amfetaminą, pardavė vieną kartą, šią veiką įvykdė turėdamas tikslą – gauti piniginių lėšų. Kaltinamasis kratos metu savanoriškai parodė, kur laiko amfetamino medžiagas, taigi, šiuo atveju kaltinamasis veikė turėdamas bendrą nusikalstamą sumanymą – ne tik vartoti turimas narkotines medžiagas, bet ir daryti analogiškas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai ir ištyrus baudžiamojoje byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus liudytojos ir kaltinamųjų A. M. ir R. S. parodymus darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai atitinka vienos tęstinės nusikalstamos veikos požymius ir buvo nepagrįstai kvalifikuotos kaip atskiros nusikalstamos veikos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje esantys išsamūs kaltinamojo R. S. ir liudytojos L. V. parodymai, tarnybiniai pranešimai, kratos protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas bei paties kaltinamojo A. M. iš dalies kaltės pripažinimas neabejotinai patvirtina, jog kaltinamasis A. M., laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 23 d. 16.00 val. iki 2024 m. gegužės 23 d. 20.10 val., pardavė R. S. už 20 eurų du užspaudžiamus polietileninius maišelius, kurių viduje buvo psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio kiekis 0,2595 g ir turėdamas tikslą platinti psichotropines medžiagas, (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo rūsyje Nr. 52, neteisėtai laikė dešimt užspaudžiamų polietileninių maišelių, kurių viduje buvo psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio bendras kiekis 0,7492 g iki kol kratos metu, šias psichotropines medžiagas rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato veiklos skyriaus policijos pareigūnai, todėl teismas konstatuoja, kad A. M. suvokė, jog R. S. parduodamas narkotines medžiagas, neteisėtai platino kaltinime nurodomą narkotinę medžiagą, o šias medžiagas, turėdamas tikslą platinti, laikė ir savo gyvenamojoje vietoje. Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmai atitinka BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamojo A. M. padaryta nusikalstama veika visiškai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje sudėtį ir yra kvalifikuotina kaip viena tęstinė veika.

Dėl veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje

Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, darytina išvada, jog kaltinamasis R. S. neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas, 2024 m. gegužės 23 d. apie 16.00 val. ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), iš A. M. neteisėtai įgijo du polietileninius maišelius, kurių viduje buvo psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė 0,2595 g bei ją laikė savo rankinės viduje, tokiu būdu jis neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines medžiagas be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Psichotropinių medžiagų neteisėto laikymo faktą patvirtina paties kaltinamojo R. S. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, tarnybinis pranešimas dėl narkotinių medžiagų, o taip pat ir kita rašytinė bylos medžiaga. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje nustatytas tikslus kaltinamojo neteisėtai savo reikmėms laikytų psichotropinių medžiagų kiekis bei rūšis. Byloje nenustatyta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog kaltinamasis R. S. psichotropines medžiagas laikė platinimo tikslu – kaltinamojo versija, yra pats vartojantis ir narkotines medžiagas norėjo sunaudoti sau, apie tai niekam nesakė ir niekam nesiūlė, nebuvo paneigta. Veika padaryta tiesiogine tyčia – psichotropinės medžiagos kaltinamojo buvo laikytos tikslingai savo vartojimui. Ištyręs baudžiamojoje byloje, esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas sprendžia, jog kaltinamojo R. S. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, todėl R. S. pripažintinas kaltu ir baustinas.

Teismas, skirdamas bausmę A. M., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta sunki tyčinė nusikalstama veika), kaltės formą (nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstama veika padaryta siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis A. M. teistas, per 5 metus baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 194 – 196), psichiatrinis gydymas, įskaita, neregistruotas, priklausomybės ligų gydymas, įskaita – neregistruotas. Jis yra (duomenys neskelbtini), turi pastovią gyvenamąją vietą, sergantis nepagydoma liga, diagnozė – (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 45, 68).

A. M. nors iš dalies pripažino padaręs tęstinę nusikalstamą veiką, tačiau jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina tai, kad kaltininkas padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 2 dalies 2 punktas), kai kratos metu policijos pareigūnams parodė savo sandėlyje, esančią slėptuvę, kurioje laikė amfetamino. Teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe laiko ir tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl beviltiškos kaltininko padėties (BK 59 straipsnio 2 dalies 4 punktas) – kaltinamasis serga nepagydoma liga (duomenys neskelbtini), jaučiasi beviltiškoje padėtyje, kadangi sveikata po diagnozuotos ligos progresuoja, jam sunku vaikščioti, jis visuomet jaučia silpnumą ir jėgų praradimą, nerimą dėl ateities bei kenčia kasdienius skausmus. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 41 straipsnis greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris, taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018).

BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Teismų praktikoje suformuota, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis, ir kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma, kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalies pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011).

Nors kaltinamasis A. M. ir iš dalies prisipažino padaręs pagal pateiktą kaltinimą dvi nusikaltimas veikas, tačiau kaltinamojo veika perkvalifikuota kaip tęstinė viena nusikalstama veika, kaltinamasis paskutinį kartą teistas 2016 m., teistumas išnykęs, kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini), serga nepagydoma liga, todėl spręstina dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo.

Pažymėtina, kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, apibūdinančios nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismo nuomone, paskyrus A. M. vienintelę BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę – realų laisvės atėmimą, tai formaliai atitiktų visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau tokia bausmė nepasiektų visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje. Šiuo atveju, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamąjį individualizuojančias savybes ir kitas reikšmingas aplinkybes, realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, ši bausmė jam būtų pernelyg griežta.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra suformavęs nuostatą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo. Pagal šią nuostatą, kitokia bausmė nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms aplinkybėms. Toks bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai paskirti bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K- 432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-126-693/2018). Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko pasitaisymui būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-456/2013, 2K-449-942/2016).

Teisingumo principas pirmiausia susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y., bausmės individualizavimu, be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą. Teismas konstatuoja, kad kaltinamąjį A. M. teigiamai apibūdinančios aplinkybės (kaltinamasis nors ir prisipažino iš dalies kaltu, jis gailisi, yra (duomenys neskelbtini), serga nepagydoma liga ir jaučiasi beviltiškai, sunkiai vaikšto, teisiamojo posėdžio metu akivaizdžiai jautė silpnumą dėl energijos stygiaus bei ligos progresavimo), todėl laikytina, kad yra išimtinių aplinkybių, kurios leistų kaltinamojo A. M. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Jos nėra gyvenimiškai įprastos ir jų lyginamasis svoris akivaizdžiai yra didesnis nei kitų aplinkybių, susijusių su padaryto nusikaltimo pavojingumu, kad būtų galima teigti, jog bausmės paskyrimas pagal straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją neprieštarautų BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam teisingumo principui. Teismas šiuo atveju suteikia galimybę A. M. būti visaverčiu piliečiu bei gauti tinkamą savalaikį gydymą.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytais duomenimis, teismas daro išvadą, kad už padarytą tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje yra pagrindas taikyti A. M. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, A. M. skirtina intensyvi priežiūra – buvimo vietos kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, įpareigojant A. M. intensyviosios priežiūros taikymo metu, laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val., būti namuose, išskyrus atvejus, susijusius su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. gegužės 23 d., 20.10 val. iki 2024 m. gegužės 24 d., 13.40 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, bausmės vykdymo atveju į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1).

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. S., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstama veika baigta, padaryta kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Vertinant kaltinamojo R. S. asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad jis praeityje ne kartą teistas už nusikalstamų veikų nuosavybei bei narkotinių medžiagų laikymo, baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka. Matyti, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio – tai tendencinga ankstesnio gyvenimo būdo darant nusikalstamas veikas pasekmė. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje neregistruotas, VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė. Kaltinamasis R. S. nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje.

Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu manytina, jog siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokurorė pagrįstai prašo kaltinamajam R. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – areštą. Už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas R. S. teismai jau buvę skyrę laisvės atėmimo bausmes, tačiau kaltinamasis R. S. registruojasi Užimtumo tarnyboje, prisipažino kaltu ir gailisi.

Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamajam R. S. už nusikalstamos veikos padarymą skiriama arešto bausmė.

Ikiteisminio tyrimo metu R. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. gegužės 23 d., 16.04 val. iki 2024 m. gegužės 24 d., 11.21 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, bausmės vykdymo atveju į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai (1:1).

Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis gailėjosi dėl nusikalstamos veikos, todėl teismo nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, paskirtos arešto bausmės vykdymą R. S. atidedant 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, paskiriant R. S. intensyvią priežiūrą – buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, įpareigojant R. S. intensyviosios priežiūros taikymo metu, laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val., būti namuose, išskyrus atvejus, susijusius su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 75 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 6 dalies 7 punktas).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas.

Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad A. M. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje įvykdė platinant, t. y., parduodant R. S. narkotines medžiagas, kai po sulaikymo asmens kratos metu buvo rasti 40,63 Eur. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, todėl kaltinamojo įvykio metu pareigūnų asmens kratos metu rasti 40,63 Eur konfiskuotini.

A. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra bei dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti panaikintinos.

R. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti panaikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. M. turtui – pinigams (40,63 Eur), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su narkotinėmis medžiagomis po specialisto išvados saugomas Liepyno g. 7, Vilnius, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (1 t., b. l. 122), vokas su 12 vnt. styginių plastiko maišelių ir objektų pakuotėmis po specialisto išvados saugomi Radvilėnų pl. 1C, Kaunas, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (1 t., b. l. 123 – 125), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Vokas, kuriame du kompaktiniai diskai, kuriuose teismo posėdžių įrašai dėl kardomosios priemonės paskyrimo/pratęsimo, vokas, kuriame kompaktinis diskas su tel. Nr. (duomenys neskelbtini) išklotine, vokas, kuriame du kompaktiniai diskai, kuriuose duomenys gauti vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, esantys baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Pinigai – 40,63 Eur, saugomi Kauno apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini ir perduotini konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312–313 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 7 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, taikant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis ir per šį laiką įpareigojant kaltinamąjį A. M. neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu ar mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, bausmės vykdymo atveju į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gegužės 23 d., 20.10 val. iki 2024 m. gegužės 24 d., 13.40 val. (viena para), laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

A. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą bei dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti – panaikinti.

Laisvėsa atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. M. turtui – pinigams (40,63 Eur) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 7 punktu R. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, taikant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant R. S. intensyviosios priežiūros taikymo metu, laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val., būti namuose, išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, bausmės vykdymo atveju į paskirtos bausmės laiką įskaityti R. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gegužės 23 d., 16.04 val. iki 2024 m. gegužės 24 d., 11.21 val. (viena para), laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamiesiems išaiškinti, kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2) būti baudžiamajam įsakyme ar probacijos tarnybos nustatytoje vietoje nustatytu laiku;

3) pranešti probuotojui apie bet kokį nustatytos intensyvios priežiūros tvarkos nesilaikymo atvejį;

4) pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

5) leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą, taip pat jo buvimo vietoje sumontuotą elektroninio stebėjimo įtaisą;

6) grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

R. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su narkotinėmis medžiagomis po specialisto išvados saugomas Liepyno g. 7, Vilnius, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, voką su 12 vnt. styginių plastiko maišelių ir objektų pakuotėmis po specialisto išvados saugomi Radvilėnų pl. 1C, Kaunas, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Voką, kuriame du kompaktiniai diskai, kuriuose teismo posėdžių įrašai dėl kardomosios priemonės paskyrimo/pratęsimo, voką, kuriame kompaktinis diskas su tel. Nr. (duomenys neskelbtini) išklotine, voką, kuriame du kompaktiniai diskai, kuriuose duomenys gauti vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, esantys baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Pinigus – 40,63 Eur (keturiasdešimt eurų 63 ct), saugomus Kauno apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.