Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas, sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei dalyvaujant pareiškėjo atstovei Agatai Šeporaitienei, Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorei Irmai Zaikienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Nacionalinės žemės tarnybos skundą dėl Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2015-12-07 nutarimo palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nacionalinė žemės tarnyba papildomai pateikė paaiškinimą, kodėl buvo praleistas 30 dienų terminas skundui dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2015-03-03 nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduoti. Pareiškėjas pateikė informaciją, kaip keitėsi Nacionalinės žemės tarnybos Teisės departamento darbuotojai bei Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus struktūra aktualiu laikotarpiu. Tarnyba nurodė, jog kažkas iš buvusių Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų galimai buvo suinteresuoti, kad nebūtų išaiškinti galimi pažeidimai ir sąmoningai delsė paduoti skundą. Todėl pareiškėjas kelia klausimą, kaip gali būti užtikrintas Tarnybos teisių įgyvendinimas, jei struktūros vienetai galbūt dėl asmeninio suinteresuotumo turi priešingus Tarnybai interesus.

Skundo nagrinėjimo metu Nacionalinės žemės tarnybos atstovė palaikė skundą, jos teigimu, Nacionalinės žemės tarnybos vadovybėje buvo suinteresuotų asmenų, kad sprendimai, kai žemės sklypai perduoti 8 eilės pretendentams apeinant 1-7 eilės pretendentus, būtų nepakeisti.

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė prašė skundo netenkinti.

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2015-03-03 nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones nenustačius viešojo intereso pažeidimo. Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė 2015-12-07 nutarimu paliko galioti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2015-03-03 nutarimą. Netenkindama Nacionalinės žemės tarnybos skundo Generalinės prokuratūros skyriaus prokurorė rėmėsi Prokuratūros įstatymo 19 str. 4 d., nustatančia, kad skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones aukštesniam prokurorui gali būti paduotas per 30 dienų nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos. Prokurorė nurodė, jog Nacionalinė žemės tarnyba žymiai praleido terminą skundui dėl prokuroro 2015-03-03 nutarimo paduoti. Taip pat Generalinės prokuratūros skyriaus prokurorės 2015-12-07 nutarime nurodyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras ne kartą kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl papildomos informacijos, tačiau Tarnyba delsė atsakinti į prokuroro raštus, teikti prašomą informaciją, kuo pažeidė tarnybinio bendradarbiavimo ir kitus gero administravimo principus bei Viešojo administravimo įstatyme numatytus terminus atsakymams pateikti. Pareiškėjo ginčijamame nutarime prokurorė pažymėjo, kad nepateisinamai ilgas viešojo administravimo subjektų delsimas gali lemti, kad prokuroras apie viešojo intereso pažeidimą sužinos praėjus ilgam laiko tarpui nuo administracinio akto priėmimo ir galimybė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą taptų praktiškai neribota laike. Generalinės prokuratūros prokurorės 2015-12-07 nutarime nurodyta, kad viešasis interesas, kurį siekiama apginti atnaujinus terminą skundui paduoti, nėra šiurkščiai pažeistas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) nereglamentuoja prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones apskundimo tvarkos. Tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta, kad prokurorų veiksmams dėl viešojo intereso gynimo priemonių apskųsti taikoma Prokuratūros įstatymo 15 str. 6 d., numatanti, jog proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu procesiniu sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui. Todėl šis skundas nagrinėtinas patikrinant, ar sprendžiant viešojo intereso gynimo tikslingumo klausimą buvo renkami įrodymai, ar jie buvo analizuojami bei tinkamai vertinami, ar buvo pateikta motyvuota išvada.

Pareiškėjas nurodė, kad 2013-2014 metais Vilniaus apygardos prokuratūrai pateikė eilę pareiškimų, kuriuose nurodė, jog buvo priimti neteisėti sprendimai atkurti nuosavybės teises 22 asmenims perduodant neatlygintinai lygiaverčius turėtiesiems žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, tiems asmenims nuosavybės teisės atkurtos pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 2 ir 4 d., 12 str. 1 d. nuostatas. Vilniaus apskrities viršininko 2009-08-09 įsakymu Nr. 2.3-14666-(41) buvo patvirtintas piliečių, pageidaujančių gauti žemę (duomenys neskelbtini), sąrašas. Jame 353 piliečiai buvo priskirti 1-7 eilės pretendentams, tačiau sprendimai buvo priimti 8 eilės pretendentams nesilaikant Žemės reformos įstatymo 10 str. numatyto eiliškumo.

Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius tik dėl 2 asmenų kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl panaikinimo Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-02-05 įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-267 dalies, susijusios su Nacionalinės žemės tarnybos 2013-03-29 sprendimu Nr. 48S-161 ir 2013-04-18 sprendimu Nr. 48S‑194 bei su jais susijusiais administraciniais aktais. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-05-18 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4246-815/2015 panaikino Nacionalinės žemės tarnybos 2013-03-29 sprendimą Nr. 48S-161 bei 2015-05-26 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4884-968/2015 panaikino Nacionalinės žemės tarnybos 2013-04-18 sprendimą Nr. 48S‑194.

Vilniaus apskrities viršininko 2009-08-09 įsakymu Nr. 2.3-14666-(41) buvo patvirtintas sąrašas 1041 piliečių, pageidaujančių gauti žemę (duomenys neskelbtini). Iš jų 1 eilės – 117 pretendentų, 3 eilės – 20 pretendentų, 5 eilės – 175 pretendentai, 7 eilės- 51 pretendentas, 8 eilės – 247 pretendentai, 9 eilės – 234 pretendentai, 10 eilės - 207 pretendentai. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-02-05 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-267 buvo patvirtintas sąrašas 38 piliečių pasirinktų naujų žemės sklypų individualiai statybai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, į kurį įtraukti 8 eilės pretendentai, t.y. 2013-02-05 įsakymas prieštarauja Vilniaus apskrities viršininko 2009-08-09 įsakymu patvirtintam pretendentų eiliškumui.

Skunde Generalinei prokuratūrai Nacionalinės žemės tarnyba nurodė, jog Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2015-03-03 prokuroro nutarime nebuvo įvertinta, ar teisėti yra sprendimai dėl V. M., Z. J., S. M., A. Š., J. J., S. S., S. J., B. Č., A. A., A. B., Z. J., L. T., J. V., I. J., J. S., P. B., J. N., kurie priklauso 8 eilės pretendentams. Taip pat prokuroras nesiaiškino, ar nebuvo pretendentų, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra ir, ar nebuvo pretendentų, pagal patvirtintą eilę turinčių pirmenybę prieš tuos, dėl kurių priimti ginčijami sprendimai. 2015-03-03 prokuroro nutarime nurodyta, kad naikinamojo termino (iki 2003-04-01) pretendentui apsispręsti dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo praleidimas nesusijęs su viešo intereso pažeidimu. Taip pat prokuroras nepripažino reikšmingu pažeidimo, kad J. S., J. A. ir F. M. nepateikė Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų, ką numato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. ir minėtus piliečius pripažino turinčiais Lietuvos Respublikos pilietybę.

Pažymėtina, kad Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas 2015-07-02 nutartyje Nr. A-445-261/2015 nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai nutraukė nuosavybės teisių atkūrimo procesą 98 piliečiams. Teismas pažymėjo, jog pagal Žemės reformos įstatymo 2 str. įtvirtintus įstatymo tikslus eiliškumas taikytinas ir perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, todėl pretendentų eilė, nustatyta pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 10 str. nustatytą eiliškumą, yra neteisėta. Teismo nuomone, eiliškumo laikymasis atkuriant pretendentams nuosavybės teises į žemę yra reikšmingas ir jo pažeidimu nepagrįstai suteikta pirmenybė 20 asmenų grupei prieš kitus, kurių yra kelis kartus daugiau. Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus veiksmai, kai buvo reikšmingais pripažinti pažeidimai tik dėl dviejų asmenų, nebuvo tinkamai motyvuoti ir susidarė situacija, kai vienų asmenų interesai vertinimai aukščiau, nepaisant to, jog jie buvo patenkinti pažeidus įstatymų reikalavimus. Todėl teismas pripažįsta, kad viešasis interesas yra neabejotinai pažeistas. Kaip skundo nagrinėjimo metu nurodė Nacionalinės žemės tarnybos atstovė, dėl 8-os eilės pretendentų sprendimai atkurti nuosavybę buvo priimti, bet jie nebuvo įteikti pretendentams ir nebuvo pradėti įgyvendinti, todėl galimybė juos ginčyti dar nėra prarasta. Pati Nacionalinė žemės tarnyba panaikinti savo neteisėtų sprendimų šioje situacijoje negali.

Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. numato, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Prokuratūros įstatymo 19 str. 3 d. nustato prokuroro įgalinimus ginant viešąjį interesą. Šiuo atveju Nacionalinė žemės tarnyba pateikė išsamią informaciją apie tarnybos darbuotojų kaitą bei struktūrinius pertvarkymus bei nurodė, kad pačioje Nacionalinėje žemės tarnyboje buvo asmenų, suinteresuotų Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-02-05 įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-267 galiojimu, t.y. suinteresuotų, kad neteisėtas aktas liktų galiotų ir jo pagrindu būtų atliktos nuosavybės įteisinimo procedūros. Prokuratūra šiai informacijai didesnės reikšmės nesuteikė, tik nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba deramai nebendradarbiavo su prokuroru, nagrinėjančiu pareiškimą dėl viešojo intereso pažeidimo. Tačiau Prokuratūros įstatymo 19 str. 3 d. numato eilę prokuroro įgaliojimų aiškinantis viešojo intereso pažeidimus, tokių kaip reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų atlikti patikrinimus, auditą, pateikti išvadas, kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus, nutarimu įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų, nutarimu reikalauti atlikti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą ir pasiūlyti patraukti juos drausminėn ar tarnybinėn atsakomybėn, reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovų paskirti specialistus padėti prokurorui nustatyti galimus viešojo intereso pažeidimus ir jį ginti (Prokuratūros įstatymo 19 str. 3 d. 4, 5 , 8, 9, 12 p.).

Negalima nesutikti su Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės teiginiu apie Prokuratūros įstatymo 19 str. 4 d. numatyto 30 dienų termino, nustatyto prokuroro nutarimui apskųsti, reikšmę. Asmuo, manantis, kad pažeistas viešasis interesas turi šio termino laikytis. Šiuo atveju, kai pati institucija pripažįsta savo padarytą pažeidimą ir prašo apginti viešąjį interesą, teismo nuomone, vien termino skundui dėl prokuroro nutarimo paduoti praleidimas nėra pakankamas motyvas nenagrinėti viešojo intereso pažeidimo aplinkybių iš esmės. Jei spręsti priešingai, būtų sudaryta galimybė pripažinti asmenų grupei teisę, kildinamą iš teisės pažeidimo, būtų pažeistas piliečių lygybės prieš įstatymą principas. Pažymėtina, kad prokuroras, spręsdamas dėl būtinumo taikyti viešojo intereso gynimo priemones turi naudotis jam suteiktais įgaliojimais tais atvejais, kai nustato institucijų piktybiško vengimo teikti informaciją, trukdymo aiškintis situaciją ir pan. faktus, o ne konstatuoti apie bendradarbiavimo trūkumą. Šiuo atveju paaiškėjus, kad Nacionalinės žemės tarnybos buvusi vadovybė trukdo procesui, prokuroras turėjo galimybę pasinaudoti Prokuratūros įstatymo 19 str. 3 d. numatytais įgaliojimais, kad visapusiškai išsiaiškinti situaciją ir priimti tinkamą sprendimą tam, kad apginti viešąjį interesą.

Teismas, vertindamas aplinkybę, kad Nacionalinės žemės tarnybos skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2015-03-03 nutarimo iš esmės buvo atmestas dėl procedūrinio termino bei tai, kad yra pagrindas konstatuoti reikšmingą viešojo intereso pažeidimą, Nacionalinės žemės tarnybos skundą tenkina. Viešojo intereso gynimo srityje teismas neturi teisės nustatyti prokurorui privalomų nurodymų, tačiau pažymėtina, kad Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui nagrinėjant skundą iš naujo reikia įvertinti visas reikšmingas, tarp jų ir atsiradusias po 2015-03-03 nutarimo priėmimo aplinkybes tam, kad būtų visapusiškai įvertintas viešojo intereso gynimo tikslingumas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 290, 291 str., Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo 3 str. 4 d.,

nutaria:

Nacionalinės žemės tarnybos skundą tenkinti.

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2015-12-07 nutarimą palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2015-03-03 nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, panaikinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.