Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Jūros Marijos Strumskienės,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, J. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, J. R. pareiškimą atsakovei Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretysis suinteresuotas asmuo – J. K. B.) dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

– Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-01-28 įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-212 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-204 papildymo“ (toliau – Įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2)-212) dalį dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini);

– Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-02-05 įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-267 „Dėl pasirinktų naujų žemės sklypų individualiai statybai tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2)-267) dalį dėl ginčo sklypo;

– Tarnybos 2013-04-18 sprendimą Nr. 48S-194 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajai S. M.“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 48S-194).

2. Viešąjį interesą ginantis prokuroras, pareiškimą grindžia šiais argumentais:

S. M. iš S. Z. 2000-03-16 sutartimi įsigijo teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko S. Š. nuosavybės teisėmis valdytą 8,09 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). S. M. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyriui 2000-03-21 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teisę į buvusio savininko S. Š. nuosavybės teisėmis valdytą 8,09 ha žemės sklypą, nurodydama, kad pageidauja gauti lygiavertį sklypą Vilniaus rajono Zujūnų karjero teritorijoje. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2000-06-06 parengė ir patvirtino išvadą Nr. 3254, kurioje konstatavo, kad S. M. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į buvusio savininko S. Š. turėtos žemės 8,09 ha dydžio dalį. S. M. 2010-01-31 mirė, jos įpėdinis pagal testamentą yra J. K. B., kuris 2012-09-26 Tarnybos Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą pagal S. M. vardu paruoštą išvadą Nr. 3254 už valstybės išperkamą žemę suteikti žemės sklypą individualiai statybai Zujūnų k., Zujūnų sen., Buivydiškių kadastro vietovėje, Vilniaus rajone. Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013-01-28 priėmė Įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-212, kuriuo, be kita ko, buvo patvirtintas siūlytinų piliečiams neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai Vilniaus r. sav. Teritorijoje, Buivydiškių kadastro vietovėje, sąrašas, į kurį buvo įtrauktas 0,15 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), suprojektuotas 1986-1992 m. parengtame Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Zujūnų kaimo generaliniame plane. Įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-212 S. M. 2013-01-28 buvo įtraukta į piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės Buivydiškių kadastro vietovėje, sąrašą bei į piliečių, kuriems bus pasiūlyti neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai Vilniaus rajono savivaldybė teritorijoje, Buivydiškių kadastro vietovėje, sąrašą. 2013-02-05 įvyko Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčių turėtiesiems (pagal išvadoje nurodytą vertę) naujų žemės sklypų individualiai statybai skirstymo komisijos posėdis, kuriame piliečių pasirinkti nauji žemės sklypai individualiai statybai buvo patvirtinti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-02-05 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-267. S. M. pasirinko Sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Tarnybos 2013-04-18 sprendimu Nr. 48S-194 mirusiajai S. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko S. Š. nuosavybės teisėmis valdytos žemės dalį (3,2348 ha) (duomenys neskelbtini), vietoje jos turėtos 3,2348 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam naują 0,15 ha kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos) Sklypą (duomenys neskelbtini).

Viešąjį interesą ginantis prokuroras, vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo 2 straipsnio, 5 straipsnio 1 punktu, 10 straipsnio 1 dalies 1–18 punktais, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 4 dalimi ir 12 straipsnio 1 dalimi, taip pat Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 30 punktu, teigia, kad vykdant žemės reformą kaimo vietovėse, pirmiausia turi būti grąžinama žemė natūra turėtoje vietoje to pageidaujantiems piliečiams pagal Atkūrimo įstatymą, išskyrus žemę, priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios įstatyme numatytais atvejais susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Žemės sklypai, nepriskiriami valstybės išperkamos žemės kategorijai, neatlygintinai nuosavybėn individualiai statybai kaip lygiaverčiai turėtiesiems gali būti perduodami, tik nesant pretendentų, pageidaujančių toje vietoje susigrąžinti žemę natūra, ir kitų aukštesnių eiliškumo grupių pretendentų. Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka nė vieno iš Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų valstybės išperkamos žemės požymių, todėl nėra priskiriamas valstybės išperkamai žemei. Šis žemės sklypas S. M. neatlygintinai nuosavybėn kaip lygiavertis turėtajam žemės sklypas individualiai statybai galėjo būti perduotas tik nesant pretendentų, pagedaujančių toje vietoje susigrąžinti žemę natūra ir kitų aukštesnių eiliškumo grupių pretendentų, kuriems nuosavybės teisės dar nėra atkurtos. Tuo tarpu iš Tarnybos 2014-09-08 rašto Nr. 1SD-(3.1)-2964 ir jo priedų matyti, kad Zujūnų kaime, kuriame yra Sklypas (duomenys neskelbtini), yra pretendentų pageidaujančių atkurti nuosavybės teises, grąžinant žemę natūra, kuriems dar nėra priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o laisvos valstybinės žemės šiame kaime nėra. Šioje byloje ginčijamais Įsakymais Nr. 48VĮ-(14.48.2)-212 ir Nr. 48VĮ-(14.48.2)-267, taip pat Sprendimu Nr. 48S-194 Sklypą (duomenys neskelbtini) perduodant S. M. neatlygintinai nuosavybėn kaip lygiavertį turėtajam buvo pažeistos imperatyvios Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies, Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 ir 4 dalių, 12 straipsnio 1 dalies bei Tvarkos 30 punkto nuostatos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

3. Pareiškimą teismui padavė prokuroras, ginantis viešąjį interesą. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. LVAT praktikoje pripažįstama, kad viešas interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o prokuroro teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatyme numatyta prokuroro teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (LVAT 2005-11-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A15-1725/2005, 2008-07-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Žemės reformos vykdymas išreiškia viešą interesą (LVAT 2009-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-15/2009). Taigi nuosavybės teisių atkūrimas asmenims, pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką, yra prioritetinis viešasis interesas nagrinėjamoje byloje, kitaip valstybės institucijos taptų ne teisėtai nuosavybės teises atkuriančiomis, bet nepagrįstai jas suteikiančiomis institucijomis.

Byloje nustatytas faktines aplinkybes, surinktus įrodymus įvertinus nurodyto teisinio reguliavimo ir LVAT formuojamos teismų praktikos kontekste, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje prokuroras kvestionuoja nuosavybės teises atkuriančių valstybės institucijų priimtų administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šių klausimų neišsprendus, būtų pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės, todėl prokuroro pareiškimas nagrinėjamoje byloje vertintinas kaip viešojo intereso gynimas.

4. Ginčo teisiniai santykiai sureguliuoti aktualios redakcijos Atkūrimo įstatyme, Žemės reformos įstatyme ir Tvarkoje.

Atkūrimo įstatymo 4 straipsnyje (redakcija galiojusi nuo 2012-11-12 iki 2014-01-01) nustatyta, kad: žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja (2 dalis); žemė grąžinama natūra nedelsiant, o toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus, tokiu pat būdu perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas (4 dalis). Pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą, taip pat už nekilnojamąjį turtą, kuris iki 1991-08-01 buvo išlikęs, tačiau po to jo neliko dėl valstybės, savivaldybės institucijų priimtų sprendimų, piliečiams atlygina valstybė. Pagal 16 straipsnio 5 dalį už žemę, kurios susigrąžinti natūra turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, jiems gali būti atlyginama perduodant nuosavybėn, lygiavertį turėtajam atitinkamai žemės sklypą iš laisvos žemės fondo pagal Žemės reformos įstatyme piliečiams nustatytą žemės eiliškumą. Pagal 16 straipsnio 9 dalies 4 punktą už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai, o Vyriausybės nustatyta tvarka piliečio pageidavimu lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai gali būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn kituose, negu buvo turėtas žemės sklypas, miestuose bei kaimo vietovėse, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas pagal Atkūrimo įstatymą reglamentuoja Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Tvarka (redakcija, galiojusi nuo 2011-04-24 iki 2013-12-31), kurioje, inter alia, nustatyta kad: nuosavybės teisės į kaimo vietovėje esančią žemę atkuriamos ir žemė grąžinama Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio ir Tvarkos IV skyriaus nustatyta tvarka bei sąlygomis, žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje (16 punktas); kaimų, neišskirstytų į vienkiemius, teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema, žemė grąžinama tik suprojektavus šioje teritorijoje susigrąžinančių žemę natūra piliečių žemės sklypų išdėstymą pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, parengtus laikantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 (23 punktas); jeigu pilietis nepageidauja susigrąžinti žemės natūra turėtoje vietoje, jo teisės gali būti atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą iš laisvos žemės fondo pagal Žemės reformos įstatyme piliečiams nustatytą žemės plotų įsigijimo eiliškumą, taip pat perduodamas nuosavybėn neatlygintinai jo naudojamas lygiavertis žemės sklypas prie nuosavybės teise turimų pastatų (24 punktas); Piliečių nuosavybės teisės į žemę, kuri pagal šios tvarkos 70 punktą yra valstybės išperkama, atkuriamos atlyginant jiems Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nurodytais būdais, jeigu žemę išperka valstybė, pilietis gali pasirinkti vieną ar kelis atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdus (27 punktas); piliečiams perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai žemės sklypai projektuojami laisvos žemės fondo žemėje pagal Žemės reformos įstatyme nustatytą žemės įsigijimo eilę (28 punktas); kai pagal rengiamą žemės reformos žemėtvarkos projektą susumavus laisvos žemės fondo žemę paaiškėja, kad piliečiui, pateikusiam prašymą jo pageidaujamoje kadastro vietovėje gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, lygiavertį turėtajam, pagal Žemės reformos įstatyme nustatytą žemės įsigijimo eilę laisvos žemės fondo žemės nepakanka, žemėtvarkos skyriaus vedėjas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo išvados (-ų) dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn įvertinimo privalo piliečiui raštu apie tai pranešti registruotu laišku ir pasiūlyti rinktis žemės sklypą šios ar kitos savivaldybės seniūnijos kitos kadastro vietovės teritorijoje (29 punktas); piliečiams perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, lygiaverčius turėtajam, žemės sklypai formuojami laikantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos žemę įsigyjančių piliečių eilės ir perduodami pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus (30 punktas).

Žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012-11-24 iki 2014-01-01) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus privačios ir valstybinės žemės sklypus. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisių į žemę atkūrimas grąžinant ją natūra arba perduodant ar suteikiant žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai pagal Atkūrimo įstatymą yra vienas iš žemės įsigijimo nuosavybėn būdų vykdant žemės reformą. Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatyta asmenų, įsigyjančių žemę, mišką ir vandens telkinius, eilė. Šio straipsnio 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pirma eile žemė sugrąžinama savininkams natūra, o nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai perduodami 3–6, 8–10 punktuose nustatyta tvarka atitinkamai 3–6, 8–10 eile.

Nurodytą Atkūrimo įstatyme, Žemės reformos įstatyme ir Tvarkoje įtvirtintą teisinį reguliavimą įvertinus nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, darytina išvada, kad nuosavybės teisės į žemę gali būti atkuriamos nuosavybėn neatlygintinai perduodant lygiaverčius turėtiesiems žemės sklypus, tačiau tai darant turi būti laikomasi Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje 1 punkte nustatytos eilės, t. y. pirma eile žemė sugrąžinama savininkams natūra, o nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai perduodami 3–6, 8–10 punktuose nustatyta tvarka atitinkamai 3–6, 8–10 eile.

5. Šioje byloje nustatyta, kad S. M. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus prašė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko S. Š. turėtą 8,09 ha žemės dalį, esančią (duomenys neskelbtini). Remiantis Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2000-06-06 išvada, S. M. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 8,09 ha žemės (duomenys neskelbtini), tačiau 6,49 ha šios žemės buvo priskirta valstybės išperkamai žemei. Ši Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus išvada nėra panaikinta, yra galiojanti, jos duomenys nėra ginčijami ir šioje byloje. Taigi šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad dalis S. M. grąžintinos žemės buvo priskirta valstybės išperkamai žemei, todėl ji turėjo teisę į atlyginimą už šią žemę vienu iš Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nurodytų būdų. S. M. įpėdinis pagal testamentą Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus prašė už S. M. grąžintiną valstybės išperkamą žemę atlyginti 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte nustatytu būdu, t. y. suteikiant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai. Tačiau tai darant turėjo būti laikomasi Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje 1 punkte nustatytos eilės, t. y. pirma eile žemė sugrąžinama savininkams natūra, o tik po to, perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai.

Iš Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2014-05-05 rašto Nr. TR-(5.34)-4798 bei prie jo pridėtos lentelės „Nuosavybės teisių atkūrimo eiga Vilniaus r., Zujūnų k.“, schemos turinio (t. I, 97–104) matyti, kad Sklypas (duomenys neskelbtini) patenka į Zujūnų kaimo teritoriją, taip pat, kad yra pretendentų pageidaujančių šiame kaime nuosavybės teises atkurti natūra, tačiau laisvos žemės tam nėra (t. I, 97–104). Iš kartu su minėtu raštu apie pretendentus, pageidaujančius atkurti natūra nuosavybės teises Zujūnų kaime, Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone, pateiktų duomenų matyti ir tai, kad daliai jų išvados dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo yra surašytos 1999-2008 m. laikotarpiu, tačiau sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo vis dar nėra priimti (t. I, b. l. 98–103). Taigi 2013-01-28, 2013-02-05 ir 2013-04-18, kai buvo priimti šioje byloje ginčijami Tarnybos ir Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus sprendimai dėl Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, kaip lygiaverčio turėtajam, mirusiajai S. M. pagal jos testamentinio įpėdinio 2012-09-25 prašymą, Tarnybos Vilniaus rajono teritoriniam skyriui turėjo būti žinomi duomenys apie asmenis, pageidaujančius susigrąžinti buvusiems savininkams priklausiusius sklypus natūra, kuriems pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą, šie žemės sklypai žemėtvarkos projekte turėjo būti suformuoti pirmiausiai. Tačiau Tarnybos Vilniaus rajono skyrius į šiuos duomenis neatsižvelgė ir Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip naują žemės sklypą individualiai statybai, siūlė perduoti neatlygintinai nuosavybėn, leido jį pasirinkti ir atkūrė į jį nuosavybės teises mirusiajai S. M., kuri pirmumo teisės prieš asmenis, pageidaujančius susigrąžinti buvusiems savininkams priklausiusius sklypus natūra, neturėjo.

Nustatytas faktines aplinkybes įvertinus šiame sprendime nurodyto Atkūrimo įstatyme, Žemės reformos įstatyme ir Tvarkoje įtvirtinto teisinio reguliavimo, kitų byloje surinktų rašytinių įrodymų kontekste, darytina išvada, kad Įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2)-212 tiek, kiek juo patvirtintame patikslintame Siūlytinų piliečiams neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, Buivydiškių kadastro vietovėje sąrašo (4 priedas) 16 eilutėje nurodytas Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), Įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2)-267 tiek, kiek juo patvirtinto Piliečių pasirinktų naujus žemės sklypų individuliai statybai, esančių Buivydiškių kadastro vietovėje, Vilniaus rajone, sąrašo (2 priedas) 13 eilutėje nurodytas S. M. pasirinktas Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), ir Sprendimas Nr. 48S-194 tiek, kiek juo nuspręsta mirusiajai S. M. perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam Sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), priimti pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje 1 punkte nustatytą asmenų, įsigyjančių žemę, eiliškumą. Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas žemės įgijimo žemės reformos vykdymo metu eiliškumas yra imperatyvaus pobūdžio, todėl žemės reformą įgyvendinantiems viešojo administravimo subjektams (Tarnybai, jos teritoriniams padaliniams) nėra suteikta kompetencija šį eiliškumą keisti savo nuožiūra ar į jį neatsižvelgti. Nagrinėjamu atveju įstatymų leidėjas aiškiai nurodė prioritetus, kuriais remiantis kaip įmanoma labiau būtų atkurta nacionalizacijos metu pažeistų asmenų teisių į nuosavybę pusiausvyra, t. y. aiškiai įtvirtino žemės sklypų formavimo atskiroms piliečių grupėms eiliškumą. Atitinkamai, Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto eiliškumo nesilaikymas laikytinas esminiu procedūrų, atkuriant asmenims nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, pažeidimu.

6. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, Įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2)-212 tiek, kiek juo patvirtintame patikslintame Siūlytinų piliečiams neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, Buivydiškių kadastro vietovėje sąrašo (4 priedas) 16 eilutėje nurodytas Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), Įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2)-267 tiek, kiek juo patvirtinto Piliečių pasirinktų naujus žemės sklypų individuliai statybai, esančių Buivydiškių kadastro vietovėje, Vilniaus rajone, sąrašo (2 priedas) 13 eilutėje nurodytas S. M. pasirinktas Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), ir Sprendimas Nr. 48S-194 naikintini kaip neteisėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas

nusprendė:

Viešąjį interesą ginančio prokuroro pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-01-28 įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-212 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-204 papildymo“ tiek, kiek juo patvirtintame patikslintame Siūlytinų piliečiams neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, Buivydiškių kadastro vietovėje sąrašo (4 priedas) 16 eilutėje nurodytas Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini).

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-02-05 įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-267 „Dėl pasirinktų naujų žemės sklypų individualiai statybai tvirtinimo“ tiek, kiek juo patvirtinto Piliečių pasirinktų naujus žemės sklypų individuliai statybai, esančių Buivydiškių kadastro vietovėje, Vilniaus rajone, sąrašo (2 priedas) 13 eilutėje nurodytas S. M. pasirinktas Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini).

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-04-18 sprendimą Nr. 48S-194 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajai S. M.“.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.