- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-29
- Bylos Nr.
- e2-5655-129/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Bronislava Todesienė
- Ieškovas
- UAB „ARN group“
- Atsakovas
- A. R.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Bronislava Todesienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „ARN group“ ieškinį atsakovui A. R. dėl įsiskolinimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 300 Eur negrąžintą kreditą, 52,50 Eur nesumokėtą kredito kainą, 114,55 Eur palūkanas, 3,15 Eur delspinigius, 60 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2016 m. sausio 6 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).
Atsakovui ieškinio su priedais kopijos bei teismo pranešimas įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai 2016 m. sausio 9 d. Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo UAB „ARN group“ ir atsakovo A. R. 2015 m. gegužės 6 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 107148, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 300 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti 349,50 Eur sumą (įskaitant 49,50 Eur kredito kainą) iki 2015 m. birželio 30 d. (el. b. l. 6-17, 21-30). Ieškovas ir atsakovas 2015 m. liepos 7 d. pasirašė Susitarimą dėl 2015 m. gegužės 6 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. 107148 specialiųjų sąlygų Nr. 110454 pakeitimo ir bendrųjų sąlygų papildymo, kuriuo kredito grąžinimo terminas pratęstas iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., kredito kaina padidinta iki 52,50 Eur; numatyta metinė palūkanų norma – 116,14 procento (el. b. l. 18-20). Kaip nurodo ieškovas, atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl susidarė 530,20 Eur įsiskolinimas, kurį sudaro 300 Eur negrąžintas kreditas, 52,50 Eur nesumokėta kredito kaina, 114,55 Eur palūkanos, 3,15 Eur delspinigiai ir 60 Eur skolos išieškojimo išlaidos (el. b. l. 3, 31). Apie įsiskolinimą ir sutarties nevykdymo pasekmes atsakovas buvo informuotas siųstais pranešimais (el. b. l. 32-42).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 300 Eur negrąžintą kreditą ir 52,50 Eur kredito mokestį (kredito kainą) yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 114,55 Eur palūkanas, paskaičiuotas už 120 dienų už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d., t. y. už naudojimąsi kredito suma (300 Eur) suėjus kredito grąžinimo terminui. Tarp šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad už faktiškai kredito davėjo kredito gavėjui išmokėtą ir negrąžintą kredito sumą skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose nurodytos palūkanos už naudojimąsi kredito davėjo suteiktais pinigais; pagal 6.2 punktą minėtos palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti įvykdymo; 9.1 punkto pirmoje dalyje nustatyta, kad jeigu kredito gavėjas grąžintino kredito ar jo dalies nesumoka laiku arba jeigu sutartis yra nutraukiama, už naudojimąsi negrąžintu kreditu (jo dalimi) iki visiško faktinio kredito grąžinimo kredito davėjui dienos toliau skaičiuojamos sutarties bendrųjų sąlygų 6 skyriuje bei sutartie specialiosiose sąlygose nurodytos palūkanos (el. b. l. 12-13). Iš ieškovo pateiktos Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų (2015 m. liepos 7 d. redakcija) matyti, kad vartojimo kredito metinė palūkanų norma sudaro 116,14 procento (el. b. l. 18). Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovas yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-954-492/2010, Panevėžio apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-85-280/2012). Sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 punkto pirmoje dalyje numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai ieškovas privalo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Dėl to darytina išvada, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 procento (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Ieškovui iš atsakovo priteistina 18 Eur (0,05 procento * 120 dienų nuo negrąžintos kredito sumos) sutartinių palūkanų nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d. suma, o likusi ieškovo reikalavimo dalis dėl sutartinių palūkanų priteisimo atmestina.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 3,15 Eur delspinigius nuo vėluojamos sumokėti kredito kainos (52,50 Eur), paskaičiuotus už 120 dienų. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 punkto antroje dalyje įtvirtinta, kad jeigu kredito gavėjas mokėtinas palūkanas, kitas bendrą vartojimo kredito kainą sudarančias sumas, bet kokį kitą mokėjimą pagal sutartį (išskyrus kreditą) ar bet kurios iš šių sumų dalies nesumoka laiku arba sutartis yra nutraukiama, tai už visas tokias laiku nesumokėtas sumas yra skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku negrąžintų ir/ar nesumokėtų sumų (el. b. l. 13). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku nesumokėjo kredito mokesčio (kredito kainos), ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 3,15 Eur delspinigius yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 60 Eur skolos išieškojimo išlaidas. Vartojimo kredito sutarties 9.2 punkte šalys susitarė, kad kredito gavėjui laiku negrąžinus kredito (jo dalies) ir/ar nesumokėjus bendros vartojimo kredito kainos (jos dalies) bei kitų įsiskolinimų pagal sutartį, kredito gavėjas turi teisę pavesti skolos išieškojimą trečiajam asmeniui (el. b. l. 13). Ieškovas su ieškiniu pateikė duomenis apie patirtas skolos išieškojimo iš A. R. (el. b. l. 43-53). Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis numato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vartojimo kredito davėjai neturi teisės taikyti jokių papildomų skolos išieškojimo, nepriklausomai nuo to, ar išieškojimą vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys, pranešimo apie įsiskolinimą ir kitų mokesčių. Šie mokesčiai yra tiesiogiai susiję su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, todėl papildomas jų nustatymas laikytinas prieštaraujančiu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1482-577/2014). Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 60 Eur skolos išieškojimo išlaidas atmestinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (373,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. sausio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovo ieškinį yra patenkinti 70,47 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 15 Eur dydžio žyminį mokestį (el. b. l. 5), todėl, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovo ieškovui priteistina 10,57 Eur žyminio mokesčio (paskaičiavimas: 15 Eur x 0,7047).
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „ARN group“, juridinio asmens kodas 302249035, naudai 300 Eur (trijų šimtų eurų) negrąžintą kreditą, 52,50 Eur (penkiasdešimt dviejų eurų ir 50 euro centų) kredito mokestį, 18 Eur (aštuoniolikos eurų) palūkanas, 3,15 Eur (trijų eurų ir 15 euro centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (373,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. sausio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10,57 Eur (dešimties eurų ir 57 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.