- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-31
- Bylos Nr.
- e2S-479-864/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29024-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- A. E.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.8Atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1814-566/2026 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei A. E. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir vaiko išlaikymo dydžio nustatymo bei atsakovės A. E. priešieškinį ieškovui A. M. dėl išlaikymo sumos padidinimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. M. (toliau – ir ieškovas) 2025 m. spalio 20 d. kreipėsi į teismą ieškiniu (CBP-28951) atsakovei A. E. (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašė nustatyti A. M. bendravimo su savo vaiku V. M. bendravimo tvarką; priteisti iš A. E. visas bylinėjimosi išlaidas A. M. naudai; nustatyti 500 Eur dydžio kasmėnesines įmokas vaiko V. M. išlaikymui šias lėšas paskiriant valdyti uzufrukto teise A. E.. Ieškinyje ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nustatant laikinąją tėvo bendravimo su vaiku tvarką kol vyks teismo procesas tokiu būdu: a) tėvas bendrauja su vaiku ne mažiau kaip du kartus per savaitę trečiadieniais ir sekmadieniais. Jeigu bendravimo diena yra trečiadienis ir tai darbo diena, vaiko tėvas paima vaiką iš ugdymo įstaigos ne vėliau kaip iki 17 val. ir pristato vaiką į ugdymo įstaigą kita dieną 8 val. Jeigu bendravimo diena yra sekmadienis, vaiko tėvas paima vaiką iš jų gyvenamosios vietos 8 val. ir pristato jį į gyvenamąją vietą kitą dieną iki 15 val.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas 2025 m. spalio 24 d. nutartimi ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių netaikė. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. spalio 30 d.
Šalies argumentai
3. Ieškovas 2025 m. lapkričio 4 d. pateikė teismui pakartotinį prašymą byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones (DOK-162961) – nustatyti laikiną sūnaus bendravimo su ieškovu tvarką, pagal kurią ieškovas bendrauja su sūnumi V. M. du kartus per savaitę: trečiadieniais, paimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ne vėliau kaip iki 17 val. ir pristatydamas vaiką ketvirtadienį į ugdymo įstaigą iki 8 val.; sekmadieniais, paimdamas vaiką iš vaiką iš jo gyvenamosios vietos 8 val. ir pristatydamas jį į ugdymo įstaigą pirmadienį iki 8 val. Atsakovė įpareigotina užtikrinti, kad sūnus, perdavimo bendravimui su ieškovu laiku būtų savo gyvenamojoje vietoje. Prašymą iš esmės motyvavo aplinkybe, kad ieškovas su atsakove turi bendrą vaiką ir iki šiol nėra nustačiusios tėvo bendravimo su vaiku tvarkos. Iki šiol šalys manė, kad bendravimas su vaiku gali vykti netrukdomai šalių sutarimu, tačiau atsirado kliūčių šalims derinant bendravimo su vaiku laiką ir būdą, tėvo bendravimas su sūnumi išskirtinai priklauso nuo atsakovės valios, todėl kreipiamasi į teismą, kad bendravimo tvarka būtų reglamentuota teismo sprendimu ar taikos sutartimi siekiant išvengti konfliktų dėl tėvo bendravimo su vaiku ateityje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 10 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas argumentuodamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą išskiria keturis pagrindinius argumentus:
Šalies argumentai
5.1. Ieškovas nurodo, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju yra būtinos, kadangi atsakovė sąmoningai ir piktybiškai bando silpninti vaiko ir ieškovo ryšį – nepaisant nuolatinių ieškovo prašymų, atsakovė niekada neleidžia jų sūnui pasilikti pas ieškovą su nakvyne, tačiau leidžia jų sūnui nakvoti pas kitus asmenis. Ši aplinkybė, ieškovo teigimu, patvirtina, kad ginčo šalių sūnus nėra įpratęs nakvoti išimtinai tik pas atsakovę, todėl draudimas sūnui nakvoti pas ieškovą nėra susijęs su vaiko interesų užtikrinimu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, klausimas dėl vaiko nakvynių pas ieškovą atitikimo nepilnamečio vaiko interesams reikalauja išsamesnio įrodymų tyrimo, todėl negali būti išspręstas skubos tvarka šiame bylos nagrinėjimo etape taikant laikinąsias apsaugos priemones. Byloje išvada teikiančia institucija įtrauktas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismo pranešimu jis įpareigotas per 14 dienų pateikti išvadą dėl pareikšto ieškinio. Išvadoje, tikėtina, tarnyba pasisakys dėl vaiko nuomonės, vaiko santykio su ieškovu ir atsakove. Preliminariai įvertinus vaiko amžių (10 metų), tačiau nevertinant jo brandos, jo nuomonė dėl bendravimo ir santykių su tėvu yra svarbi vertinant nakvynių galimybę pas ieškovą. Svarbu ir tai, ar ieškovas turi reikiamas sąlygas priimti vaiką nakvynėms.
5.2. Ieškovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju laikinoji apsaugos priemonė yra būtina, nes šiuo metu nėra jokios nusistovėjusios ieškovo ir jo sūnaus bendravimo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas iš esmės pripažįsta, kad jo bendravimas su vaiku vyksta. Toks bendravimas ieškovo netenkina dėl tam tikrų trikdžių iš atsakovės pusės (išvykimo atostogų nepranešus ieškovui, sudėtingesnes galimybes pasiimti vaiką iš krepšinio treniruočių, atsakovei atšaukus treniruotes, apie ką ieškovas sužino iš trečiųjų asmenų). Visgi savo siūlomoje bendravimo tvarkoje ieškovas neprašo išspręsti nurodytų neinformavimo klausimų. Todėl ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės nesprendžia ieškovo nurodytų vykstančio ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku trūkumų. Teismui, negavus tarnybos išvados ir neturint išsamesnių duomenų apie nepilnamečio vaiko santykius su tėvais ir tėvų tarpusavio santykius dėl vaiko, teismas neturi pakankamai duomenų ieškovo neaptariamiems klausimams išspręsti teismo iniciatyva (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 376 straipsnio 2 dalis).
5.3. Ieškovas nurodo, kad laikinos bendravimo tvarkos nustatymas yra visiškai įprasta priemonė tokio pobūdžio ginčuose. Ieškovas teigia, kad yra kilusi reali grėsmė vaiko interesui bendrauti ir matytis su abiem tėvais, taip pat yra kilusi reali grėsmė ieškovo ir sūnaus santykių stabilumui, nes šiuo metu jų bendravimas priklauso išimtinai nuo atsakovės valios ir atsakovė yra aiškiai nurodžiusi, kad neketina keisti savo elgesio, kol vyks teismo procesas, o tai reiškia, kad jų sūnaus interesai bus vienareikšmiškai ir toliau pažeidinėjami, kol į šios situacijos sureguliavimą neįsikiš teismas. Pirmosios instancijos teismas sutiko, jog tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos kilus atitinkamoms grėsmėms. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė sąmoningai ir piktybiškai bando silpninti vaiko ir ieškovo ryšį, šiuo metu vykdomas ieškovo bendravimas su vaiku iš esmės pažeidžia vaiko interesus ar atsakovė sąmoningai trukdo ieškovui bendrauti su vaiku. Teismas vertino, kad ieškovo pateikti susirašinėjimo išrašai nepatvirtina to, kad nepilnamečio vaiko interesai būtų pažeisti.
5.4. Ieškovas nurodo, kad pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas bei nurodo, kad šiuo atveju yra kilusi reali grėsmė vaiko teisių ir interesų užtikrinimui. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog kaip nurodyta aukščiau, ieškovas pripažįsta, kad jo ir vaiko bendravimas šiuo metu vyksta, tačiau su tam tikromis kliūtimis. Byloje duomenų, kad ieškovo ir nepilnamečio vaiko santykis silpnėtų, nėra. Todėl šiame bylos etape teismas neturi pagrindo daryti išvadą apie nepilnamečio vaiko interesų pažeidimą. Priešingai, ieškovo siūloma laikina bendravimo tvarka gali pažeisti nepilnamečio vaiko interesus – pakenkti vaiko ugdymui. Vaikui lankant mokyklą, vaiko pristatymas tiesiai į mokyklą po nakvynės pas ieškovą gali trikdyti ugdymo procesą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo daryti vienareikšmiškai išvadai, jog, laikinosiomis apsaugos priemonėmis nenustačius nepilnamečio vaiko laikinos bendravimo su tėvu (ieškovu) tvarkos, kaip nors būtų pažeisti prioritetiniai nepilnamečio vaiko interesai. Be to, neišklausius išvadą teikiančios tarnybos specialistų, negali būti priimtas skubotas sprendimas dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, ypač su nakvynėmis, jei jos iki šiol nebuvo vykdomos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Ieškovas A. M. (toliau – ir ieškovas arba apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1814-566/2026 ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo 2025 m. lapkričio 3 d. pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nesutikimą su ginčijama teismo nutartimi apeliantas grindžia sekančiai argumentais:
7.1. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, netinkamai išnagrinėjo jo prašymą ir nepagrįstai atsisakė užtikrinti laikiną, stabilią ieškovo ir jo sūnaus bendravimo tvarką. Ieškovo vertinimu, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvados trūkumas nėra pagrindas atmesti prašymą. Teismui nustačius, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimui yra būtina gauti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadą, teismas galėjo nustatyti terminą tarnybai pateikti atsiliepimą į prašymą ir tik tada nagrinėti prašymą, o ne iškart atmesti prašymą kaip nepagrįstą.
7.2. Apeliantas teigia, jog žala vaiko interesams savaime kyla dėl to, jog nėra jokios aiškios, veikiančios bendravimo tarp ieškovo ir sūnaus tvarkos. Tai, kad atsakovė savo nuožiūra ir savo vienašališkai nustatytomis sąlygomis kartais leidžia ieškovui bendrauti su sūnumi, nėra toks vaiko ir tėvo santykio užtikrinimas, kuris garantuojamas vaikui teisės aktais. Pirmosios instancijos teismas neįvertino esminės aplinkybės, kuri ir kelia grėsmę nepilnamečio vaiko interesams - tai, jog bendravimas nėra stabilus, jis nėra nuspėjamas ir priklauso išimtinai nuo atsakovės valios, o ne nuo sūnaus poreikių bei interesų.
7.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė sąmoningai ir piktybiškai bando silpninti vaiko ir ieškovo ryšį. Teigia, jog tokie duomenys į bylą buvo pateikti su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas prašyme pabrėžė būtent tai, kad laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju yra būtinos, kadangi atsakovė sąmoningai ir piktybiškai bando silpninti vaiko ir ieškovo ryšį - nepaisant nuolatinių ieškovo prašymų, atsakovė niekada neleidžia jų sūnui pasilikti pas ieškovą su nakvyne, tačiau leidžia jų sūnui nakvoti pas kitus asmenis. Ši aplinkybė patvirtina, kad ginčo šalių sūnus nėra įpratęs nakvoti išimtinai tik pas atsakovę, todėl draudimas sūnui nakvoti pas ieškovą nėra susijęs su vaiko interesų užtikrinimu. Atkreipia dėmesį, jog atsakovė deklaratyviai nurodo, kad neva sūnus nakvoti pas ieškovą nenori, tačiau tokios aplinkybės neatitinka tikrovės. Ieškovas bendrauja su sūnumi, kuomet veža jį į krepšinio treniruotes, ir sūnus pats yra ne kartą išreiškęs norą likti pas ieškovą su nakvyne, tačiau to daryti neleidžia atsakovė.
7.4. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog rašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas pabrėžė, kad jokia stabili, nusistovėjusi bendravimo su sūnumi tvarka neegzistuoja. Ieškovo ir jo sūnaus bendravimas priklauso išimtinai nuo asmeninio atsakovės apsisprendimo ar leisti bendrauti ir kada pagal ją tai būtų galima daryti. Pavyzdžiui, atsakovė savo nuožiūra, nepranešusi ieškovui išvyksta su sūnumi atostogų ir ieškovas nėra informuojamas, kad jo bendravimas su sūnumi laikinai nevyks, jis neinformuojamas nei apie atostogų trukmę, nei apie atostogų vietą - ieškovas apie tokias išvykas sužino iš socialinės erdvės. Taip pat pažymi, jog ieškovas yra atsakingas už sūnaus nuvežimą ir pasiėmimą iš krepšinio treniruočių, tačiau atsakovė savo nuožiūra treniruotes atšaukia ir ieškovas apie tai, kad neturės net minimalios galimybės susitikti su sūnumi, sužino ne iš atsakovės, o iš bendro susirašinėjimo su kitais krepšinio treniruotes lankančių vaikų tėvais.
Žemesnės instancijos teismas
7.5. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad ieškovas siūlomoje bendravimo tvarkoje neprašo išspręsti nurodytų neinformavo klausimų, todėl jo prašomos laikinosios apsaugos priemonės neva neišsprendžia nurodytų problemų. Ieškovas pažymi, kad esminę žalą jo ir sūnaus ryšiui daro bendravimo stabilumo nebuvimas. Laikinos bendravimo tvarkos nustatymas išsprendžia ne tik neinformavimo, bet ir kitus šiuo metu kylančius klausimus, kai Atsakovė vienašališkai priima sprendimus, susijusius su ginčo šalių vaiku. Nustačius aiškią laikiną bendravimo tvarką, nebereikia papildomai spręsti jokių informavimo klausimų, kadangi abiem vaiko tėvams būtų aišku kada ir kuriuo metu konkretus iš tėvų bendrauja su vaiku ir tai sukurtų Ieškovo ir sūnaus bendravimo stabilumą, kuris yra vienas iš esminių vaiko interesų ir ieškovo prašymo dėl laikinųjų apaugos priemonių esmė.
Šalies argumentai
7.6. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad jo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra visiškai įprasta priemonė tokio pobūdžio ginčuose, todėl teismo sprendimas nesiimti priemonių, kad ginčo metu ieškovo sūnus turėtų bent kažkokį stabilumą bendraujant su tėvu, neatitinka galiojančios teismų praktikos.
Atsiliepimas
7.7. Atsakovė yra aiškiai nurodžiusi, kad neketina keisti savo elgesio, kol vyks teismo procesas, o tai reiškia, kad jų sūnaus interesai bus vienareikšmiškai ir toliau pažeidinėjami, kol į šios situacijos sureguliavimą neįsikiš teismas.
7.8. Ketvirta, pirmosios instancijos teismas nurodo, kad ieškovo prašomoms taikyti laikinosios apsaugos priemonėms yra reikalingas išsamesnis įrodymų tyrimas ir leidžia preziumuoti, kad ieškovo prašomos bendravimo tvarkos nustatymas ginčo eigoje negalimas.
7.9. Taigi šiuo atveju turint duomenis, kad ieškovas ir sūnus neturi stabilios bendravimo tvarkos, o stabilumas yra pripažįstamas kaip viena iš vaiko interesų užtikrinimo priemonių, byloje yra būtina net ir be išsamesnio įrodymų tyrimo nustatyti tokią tvarką, kuri užtikrintų minėtus vaiko interesus.
8. Atsakovė A. E. atsiliepimu prašo A. M. atskirąjį skundą atmesti, kaip nepagrįstą ir prieštaraujantį nepilnamečio vaiko interesams. Nesutikimą su atskiruoju skundu grindžia motyvais:
8.1. Ieškovas atskirajame skunde nenurodė ir nepagrindė pirmosios instancijos teismo padarytų teisės taikymo klaidų. Visas atskiras skundas paremtas ieškovo nuogąstavimais, jog pirmosios instancijos teismo išvados neatitiko ieškovo pageidavimų. Aplinkybė, jog teismo išvados neatitinka vienos iš šalių lūkesčių, teismo sprendimo savaime nepadaro nepagrįstu.
8.2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, kad šiuo konkrečiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis būtų orientuota į laikiną teisinės situacijos sureguliavimą, visiškai pagrįstai ir teisėtai, nenustatęs bendravimo su nepilnamečiu vaiku pažeidimo, atsisakė tenkinti ieškovo prašymą. Be to, priimdamas Ieškovo skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas motyvuotai paaiškino, kodėl atsisako tenkinti ieškovo prašymą. Teismas pažymėjo, kad yra būtina vadovautis prioritetiniu nepilnamečio vaiko teisių ir interesų gynimo principu, pabrėždamas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje nėra savitikslis, asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę, o to ieškovas to nepadarė.
8.3. Ieškovas selektyviai cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pateikia savo asmeninį susiklosčiusios praktikos interpretavimą, netgi pats sau prieštaraudamas. Vieną vertus, ieškovas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama taisyklė tėvų ir vaiko bendravimo kontekste, grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką. Ieškovas pažymi, kad vaikui yra būtina stabili namų aplinka, dienos režimas ir pan. Tačiau ieškovas „pamiršta“, kad dažnas vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos keitimas prieštarauja jo minimam stabilumui, saugumui ir prieštarauja vaiko interesams: vaikas nespėja adaptuotis prie nuolatinių pokyčių, kas kėliajam nesaugumo jausmą, nerimą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimas byloje Jasna Detiček prieš Maurizio Sgueglia, C-403/09, 54, 59 punktai), Europos Žmogaus Teisių Teismo (žr. EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90; 2002 m. vasario 26 d. sprendimą byloje Kutzner prieš Vokietiją, peticijos Nr. 46544/99; 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09 ir kt.) jurisprudencijoje nuosekliai aiškinama, kad reguliarus santykių palaikymas su tėvais, bendravimas su jais - yra esminis vaiko interesų elementas. Ši teisė gali būti varžoma tik išimtinais atvejais ir tik įrodžius, kad tėvų (ar vieno iš tėvų) bendravimas su vaiku gali kelti pavojų vaiko gyvybei ar sveikatai.
8.4. Teikdamas atskirąjį skundą, ieškovas pamiršta, kad taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nėra sprendžiamas ginčas iš esmės. Teismas negali vertinti ieškovo nurodomų aplinkybių ir reikalavimų pagrįstumo, priežastinio ryšio ir pan. Teismas turi ir privalo nustatyti ir patikrinti, ar laikinoji skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku atitinka vaiko interesus, ar ne. Ieškovas nepateikė nei vieno objektyviai egzistuojančio įrodymo (ar aplinkybės), kad atsakovės ir sūnaus bendravimo tvarka neatitiktų vaiko interesų, ar juos pažeistų. Ieškovas apsiribojo deklaratyviais teigimais apie atsakovės siekį silpninti ieškovo ryšį su vaiku, o pagrindinė priežastis, kodėl atsakovė nenori leisti nakvoti nepilnamečiui vaikui pas ieškovą - ieškovo nuolatinis girtavimas ir psichotropinių medžiagų vartojimas, lieka už ieškovo pateikiamų procesinių dokumentų ir nurodomų aplinkybių ribų. O būtent šios aplinkybės nurodomos, bei teismo prašoma išreikalauti iš gydymo įstaigų tai liudijančius dokumentus atsakovės pateiktame priešieškinyje ieškovui. Taigi, išskyrus savo subjektyvias ir niekuo nepagrįstas interpretacijas, ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, kad esanti bendravimo tvarka neatitiktų vaiko interesų.
8.5. Atsakovė pažymi, kad ieškovo ir atsakovės sūnui po mėnesio sueis 11 metų, ir per visą tą laiką ieškovą bendravimo tvarka su vaiku tenkino. Ieškovo du analogiški reikalavimai dėl skubaus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateikti dviejų savaičių laikotarpiu, bei atskirasis skundas, faktiškai yra skirti, neišnagrinėjus bylos ir neištyrus aplinkybių, patenkinti ieškovo norą dėl nepilnamečio vaiko nakvojimo pas ieškovą, įrodo, kad ieškovas akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, manipuliuoja vaiku ir neturi racionalių argumentų, kurie nors hipotetiškai leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria laikinai nustatyta tėvų bendravimo su vaiku tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).
Dėl skundžiamos nutarties.
10. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria teismas atmetė ieškovo A. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo - taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama nutartimi teismas atsisakė nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką iš esmės motyvuodamas aplinkybėmis, kad tarp šalių bendravimas su vaiku vyksta, tik su tam tikromis kliūtimis; ieškovas neįrodė, kad atsakovė sąmoningai ir piktybiškai bando silpninti vaiko ir ieškovo ryšį, o šiuo metu vykdomas ieškovo bendravimas su vaiku iš esmės pažeidžia vaiko interesus; ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės nesprendžia ieškovo nurodytų vykstančio ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku trūkumų; sprendžiant klausimą dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo reikalinga atsižvelgti į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, kuriuo byloje dar nėra gauta.
12. Esminiai apelianto nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentai, kad, jo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu pateiktų įrodymų ir neatsižvelgė į sūnaus, kaip nepilnamečio vaiko, interesų, o būtent, kad atsakovas turi ryšį su sūnumi ir vaikas noriai su tėvu bendrauja, tačiau sąmoningas atsakovės elgesys suponuojantis nepastovią, tik nuo jos valios priklausančią bendravimo su sūnumi tvarką, pažeidžia ne tik ieškovo, bet ir nepilnamečio sūnaus teises ir interesus. Pažymi, jog vaikas neturi vienodo ryšio su tėvais ir tai vyksta ne dėl to, jog ieškovas nevykdytų jam tenkančių pareigų, o dėl to, jog atsakovė tikslingai neleidžia jam to daryti. Savo ruožtu atsakovė prašė atskirojo skundo netenkinti. Jos vertinimu, ieškovas skundą grindžia deklaratyviais teiginiais, nepateikia įrodymų. Tvirtina, kad vaiko ir tėvo nuoseklus bendravimas vyksta, dažnas vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos keitimas prieštarauja jo minimam stabilumui, saugumui ir prieštarauja vaiko interesams: vaikas nespėja adaptuotis prie nuolatinių pokyčių, kas kėliajam nesaugumo jausmą, nerimą.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinių vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą augti bei vystytis saugioje aplinkoje, bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
14. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalių nepilnametis sūnus, kartu gyvenantis su atsakove, šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju susidariusi tėvų konfliktinė situacija ir nebendradarbiavimas neatitinka šalių vaiko poreikio augti su mylinčiais ir rūpestingais tėvais, kurie siekia geriausių vaiko, o ne savo interesų, neatitinka vaiko teisės į saugius ir sveikus šeiminius ryšius, saugią ir stabilią aplinką. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad būtent dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju egzistuoja poreikis ir teisinis pagrindas spręsti laikino bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimą. Pažymėtina, kad, tėvams nesugebant ir nenorint tarpusavyje tartis, būtina imtis priemonių, kad kiek įmanoma labiau būtų išvengta tolesnių ginčų, traumuojančių vaiką, kuris neabejotinai jaučia tėvų tarpusavio nesutarimus.
Žemesnės instancijos teismas
15. Atsižvelgiant į apeliaciniu skundu keliamus klausimus dėl vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo laikinos bendravimo tvarkos proporcingumo ir realizavimo siekiant užtikrinti vaiko ir tėvo bendravimą pirmiausia pažymėtina, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, tai yra esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Taigi darytina išvada, jog tėvams nesutariant dėl bendravimo su jų nepilnamečiu vaiku tvarkos, prioritetas skirtinas vaiko interesams išsaugoti ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina).
16. Ištyrus šalių argumentus, nurodytus atskirajame skunde bei atsiliepime į jį, pripažintina, kad bendravimas tarp ieškovo ir jo nepilnamečio vaiko vyksta, tačiau jis nėra nuoseklus, stabilus, užtikrinantis vaiko ir tėvo ryšio išsaugojimą. Ši aplinkybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaip nurodė ir pati atsakovė, jog dažnas vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos keitimas prieštarauja jo minimam stabilumui, saugumui ir prieštarauja vaiko interesams.
17. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvados trūkumas nėra pagrindas atmesti prašymą. Kaip teisingai nurodė apeliantas, teismui nustačius, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimui yra būtina gauti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadą, teismas galėjo nustatyti terminą tarnybai pateikti atsiliepimą į prašymą ir tik tada nagrinėti prašymą, o ne iškart atmesti prašymą kaip nepagrįstą.
18. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo nustatyti laikiną sūnaus bendravimo su ieškovu tvarką, pagal kurią ieškovas bendrauja su sūnumi V. M. du kartus per savaitę: trečiadieniais, paimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ne vėliau kaip iki 17 val. ir pristatydamas vaiką ketvirtadienį į ugdymo įstaigą iki 8 val.; sekmadieniais, paimdamas iš vaiką iš jo gyvenamosios vietos 8 val. ir pristatydamas jį į ugdymo įstaigą pirmadienį iki 8 val. Atsakovė įpareigotina užtikrinti, kad sūnus, perdavimo bendravimui su ieškovu laiku būtų savo gyvenamojoje vietoje.
19. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad nesant nustatytos laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu, nėra užtikrinamas (duomenys neskelbtini) metų vaiko (berniuko) ir tėvo santykių išsaugojimo bei stiprinimo tikimybė. Tačiau tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas vertina tai, kad (duomenys neskelbtini) metų vaikas lanko mokyklą, t. y. turi pareigą ruošti pamokas, lanko popamokinius užsiėmimus, ir prieina prie išvados, kad prašoma nustatyti su sūnumi laikina bendravimo tvarka - du kartus į savaitę pakeičiant vaiko gyvenamąją vietą (su nakvyne), t. y. kiekvieną kartą pasiimant su savimi mokymuisi ir užsiėmimas skirtus reikmenis – yra ydinga, išbalansuojanti vaiko kasdienę rutiną, įpročius ir galimai kelianti vaikui emocinio nesaugumo jausmą.
21. Taigi, įvertinęs bylos duomenis, šalių procesinių dokumentų turinį, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos nutartį nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir dukros bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek dukros interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus nagrinėjimo išdavoje bus nustatyta nuolatinė atsakovo bendravimo su dukra tvarka bei jos intensyvumas.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nors ir ne visapusiškai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tačiau priėmė teisingą nutartį. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas,
nutarė:
Ieškovo A. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1814-566/2026 palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.