- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- e2A-577-260/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03320-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Izolda Nėnienė, Arvydas Žibas
- Atsakovas
- M. Š.
- Ieškovas
- E. G.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Izoldos Nėnienės ir Arvydo Žibo,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-7793-375/2020 pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovui M. Š. dėl sumokėto avanso grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. G. 2020 m. vasario 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. Š., kuriame prašė teismo dokumentinio proceso tvarka ieškovui iš atsakovo priteisti 10 000 Eur sumokėtą avansą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2019 m. lapkričio 18 d. su atsakovu sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo iki 2019 m. gruodžio 1 d. dienos parduoti jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) už preliminarioje sutartyje nurodytą 20 000 Eur kainą ieškovui. Ieškovas preliminariosios sutarties sudarymo metu sumokėjo atsakovui 10 000 Eur avansą grynaisiais pinigais, kuris pagal sudarytą sutartį turėjo būti įskaičiuotas į turto pardavimo kainą. Sutartimi ieškovas ir atsakovas susitarė, kad pardavėjui atsisakius sutartyje aptartomis sąlygomis parduoti minėtą turtą, pirkėjas turi teisę nutraukti šią sutartį, o pardavėjas įsipareigoja grąžinti gautą 10 000 Eur sumą. Sutartyje nurodytas nekilnojamasis turtas ieškovui iki sutartyje numatyto termino nebuvo parduotas ir per sutartyje nustatytą terminą pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Pasibaigus preliminarioje sutartyje numatytam terminui pagrindinei pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti ieškovas kreipėsi į atsakovą raštu prašydamas grąžinti sumokėtą 10 000 Eur avansą. Atsakovas ieškovui sumokėto avanso negrąžino. Ieškovui gavus Nekilnojamojo turto registro duomenis apie atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą tapo žinoma, kad 2019 m. lapkričio 18 d. sudarant preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį nekilnojamojo turto registre atsakovo vardu registruoto turto adresu (duomenys neskelbtini) nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 17 d. preliminariu sprendimu ieškovo E. G. ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovui iš atsakovo 10 000 Eur sumokėtą avansą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 512 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovas M. Š. 2020 m. balandžio 10 d. pateikė teismui prieštaravimus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. preliminaraus sprendimo, kuriuose prašė teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. preliminarų sprendimą, ieškovo E. G. ieškinį atmesti bei priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
5. Atsakovas prieštaravimuose nurodė, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, todėl atsakovui egzistuoja pagrindas reikalauti iš ieškovo, kad jis atlygintų atsakovo patirtus nuostolius. Ieškovo interesus derybose dėl sutarties sudarymo ir turto pirkimo-pardavimo sąlygų atstovavo jo dukra E. Š.. Į bylą pateiktas susirašinėjimas su E. Š. patvirtina, jog 2019 m. spalio 8 d. ji pati kreipėsi į atsakovą, klausdama informacijos, kas parduoda kotedžą (duomenys neskelbtini). Paaiškėjus, kad pardavėjas yra būtent atsakovas, nedelsiant buvo nusiųstos ieškovo dukrai (E. Š.) statomo kotedžo vizualizacijos (kaip atrodys galutinis objektas). Taip pat jai tą pačią dieną buvo nurodyta, jog statomo objekto kaina yra arba 80 000 Eur, t. y. 900 Eur / kv. m. (su daline apdaila), arba 110 000 Eur, t. y. 1200 Eur / kv. m. (pilnai įrengtas). Po kelių dienų, 2019 m. spalio 10 d. E. Š. vyko apžiūrėti žemės sklypo ir statomo kotedžo, prašė niekam nesakyti apie jo pirkimą. 2019 m. spalio 12 d. E. Š. vyko apžiūrėti planuojamą pirkti objektą su savo dukromis. Tokiu savo elgesiu ieškovo dukra sudarė atsakovui įspūdį, jog kotedžą ji ketina pirkti pati. Šalys tarėsi, kad ieškovo dukra perduos atsakovui 2 000 Eur, kaip rezervacinį mokestį už perkamą objektą (statomą kotedžą su žemės sklypu). 2019 m. lapkričio 14 d. atsakovas pranešė E. Š., jog kraštiniu namu domisi realūs pirkėjai, tačiau jis juos informavo, kad statomas kotedžas yra rezervuotas, nes ji buvo sumokėjusi 2 000 Eur dydžio rezervacinį mokestį. Atsakovas nurodė, jog reikalingas realus garantas, kad statomas kotedžas bus perkamas, todėl reikalinga pasirašyti preliminarią sutartį ir sumokėti dar 8 000 Eur avansą. Ieškovo dukra E. Š. sakė, jog minėtą sumą pasiskolins iš tėvų. Todėl atsakovui nekilo įtarimų, kodėl 2019 m. lapkričio 18 d. preliminarią sutartį pasirašinėjo ieškovas. Preliminariojoje sutartyje rezervacinis mokestis, kurį dar 2019 m. spalio mėn. sumokėjo ieškovo dukra, buvo įskaitytas į avanso sumą, užfiksuojant, jog iš viso pirkėjas atsakovui preliminarios sutarties pasirašymo dieną yra sumokėjęs 10 000 Eur. Atsakovas nurodė, kad tikrasis pirkėjas, kuris derėjosi dėl ginčo objekto ir ketino jame vėliau gyventi, buvo ieškovo dukra. E. Š., būdama tikroji statomo kotedžo pirkėja (arba preliminarios sutarties šalies (pirkėjo) atstovė), 2019 m. lapkričio 21 d. pranešė, kad atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ir 2019 m. lapkričio 28 d. patvirtino, jog nutraukia preliminarią sutartį. Todėl būtent tikrasis pirkėjas (arba ieškovo atstovė) atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį ne dėl atsakovo kaltės, o dėl perkamo objekto įsigijimui reikalingos pinigų sumos neturėjimo. Tokiu būdu ieškovo dukra pasielgė nesąžiningai – sudarė įspūdį atsakovui, kad tikrai pirks turtą, žinojo, kokia parduodamo turto kaina, savo ketinimus įtvirtino šalims pasirašant preliminarią sutartį, sumokėjo atsakovui avansą už perkamą objektą, tačiau po kurio laiko persigalvojo. Sumokėtas avansas galėjo būti grąžintas tik tuo atveju, jeigu pirkėjui atsisakius pirkti turtą greitu metu būtų atsiradęs kitas pirkėjas ir atsakovas nebūtų patyręs nuostolių. Tačiau kitas pirkėjas neatsirado, turtas nebuvo parduotas. Šalys preliminariojoje sutartyje susitarė, jog 10 000 Eur suma lieka pardavėjui kaip bauda už prievolės nevykdymą, jeigu pirkėjas atsisakys nupirkti sutartyje nurodytą turtą, todėl šalys susitarė avansu sumokėtus pinigus panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Ieškovas nenurodė jokių priežasčių, kodėl nesudarė pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, nenurodė ir faktinių aplinkybių, kad būtų inicijavęs pagrindinės sutarties sudarymą, ar būtų atlikęs nors kokius veiksmus, patvirtinančius siekį iki 2019 m. gruodžio 1 d. sudaryti pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį. Vienintelis aktyvus ieškovo veiksmas – 2019 m. gruodžio 16 d. kreipimasis į atsakovą, kad šis grąžintų sumokėtą 10 000 Eur avansą. Tokia situacija susidarė todėl, kad tikroji pirkėja (ieškovo dukra) persigalvojo ir nusprendė, jog neturi pakankamai lėšų turtui įsigyti. Kadangi šalys tarėsi dėl statomo kotedžo su dalimi žemės sklypo pirkimo-pardavimo, iš galutinio sandorio atsakovas planavo gauti 80 000 Eur - 110 000 Eur dydžio pajamas, todėl 2019 m. lapkričio 19 d. sudarė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo, kuriame, pardavęs ginčo objektą, ketino vystyti naujo nekilnojamojo objekto statybą. Sudarydamas minėtą sutartį atsakovas sumokėjo 5 000 Eur avansą. Ieškovui nesudarius pagrindinės sutarties, o likusią iš avanso gautą 5 000 Eur sumą investavus į kotedžo statybą, atsakovas nesugebėjo vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų ir prarado būsimą investicinį objektą (duomenys neskelbtini) bei už jį sumokėtą 5 000 Eur avansą. Dėl to, kad kotedžas buvo rezervuotas neketinant jo pirkti, atsakovas prarado vienus 2019 m. lapkričio mėnesį rimtai kotedžu besidomėjusius pirkėjus. Kadangi vėlesnio susidomėjimo nebuvo, tai atsakovui teko sudaryti sutartį su tarpininku, kuriam suradus pirkėją teks mokėti 3 proc. parduodamo objekto kainos dydžio komisinį atlygį (apie 3 000 Eur), be to, nors dar 2019 m. rudenį buvo besidominčių pirkti pilnai įrengtą kotedžą už 110 000 Eur, šiuo metu tokio susidomėjimo nėra.
6. Ieškovas E. G. 2020 m. gegužės 5 d. pateikė teismui atsiliepimą į atsakovo M. Š. prieštaravimus, kuriuose prašė teismo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. preliminarų sprendimą. Atsiliepime į atsakovo prieštaravimus ieškovas nurodė, kad su jais nesutinka. Mokėjimų tikslas buvo išankstinis apmokėjimas (avansas), įskaitytinas į būsimo pirkimo–pardavimo sandorio kainą, t. y. jie atliko mokėjimo funkciją (buvo įskaitomi į būsimas įmokas) bei iš esmės atliko specifinę įrodomąją funkciją, suteikė užtikrinimą sutartyje numatytomis sąlygomis įgyti parduodamą nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgdamas į avanso specifiką ir jo teisinę prigimtį, ieškovas vertino, jog jo sumokėta 10 000 Eur suma savo teisine prigimtimi vertintina kaip avansas. Nurodė, kad atsakovas yra verslininkas, užsiimantis nekilnojamojo turto statyba ir prekyba, ieškovas yra pensininkas, sulaukęs garbingo 75 metų amžiaus. 2019 m. lapkričio 18 d. dienos preliminariąją sutartį parengė atsakovas. Sutartyje numatytų sąlygų ieškovas keisti ir redaguoti neturėjo galimybės. Sutarties sąlyga dėl baudos ieškovui taikymo, kuria remiasi atsakovas, yra neteisėta, nes ja nustatyta šalių esminė nelygybė, sankcija nustatyta tik vienai šaliai – ieškovui, kitai šaliai – atsakovui – jokių sankcijų sutartimi nenustatyta. Sutartyje nustatyta vienašalė bauda ir tokio mąsto, lygi 50 procentų sulygto sandorio vertės, akivaizdžiai prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Atsakovo vienašališkai nustatyta sąlyga dėl netesybų prieštarauja gerai moralei, nes tokio dydžio netesybos yra ne kompensuojamojo dydžio, o baudinio pobūdžio, kas yra draudžiama. Ieškovas niekuomet nėra pareiškęs atsakovui, kad jis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ar, kad neturi likusiųjų 10 000 Eur reikalingų pagrindinei sutarčiai sudaryti. Atsakovo nurodomi argumentai nėra pakankami konstatuoti ieškovo nesąžiningumą vykdant preliminariąją sutartį. Atsakovas neturi pagrindo teigti, kad pagrindinė sutartis buvo nesudaryta dėl ieškovo kaltės. Priešingai, atsakovo į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad 2019 m. lapkričio 18 d. preliminariojoje sutartyje nurodyto parduotino objekto turtinio vieneto (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 1 d. nebuvo. Turto pasidalijimo sutartis sudaryta 2019 m. gruodžio 18 d., t. y. jau pasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui. Atsakovas nepateikė duomenų, kad ieškovas buvo informuotas apie konkrečią sandorio sudarymo vietą ir laiką. Ta aplinkybė, kad 2019 m. lapkričio 25 d. atsakovas (duomenys neskelbtini) notaro biure buvo užsakęs sandorį dėl žemės sklypo pardavimo, ieškovui tapo žinoma tik susipažinus su atsakovo teikiamais prieštaravimas po jau priimto preliminaraus teismo sprendimo. Atsakovo teikiami įrodymai vertintini kritiškai, atsižvelgiant į tai, kad pagal atsakovo teikiamus nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovas 2019 m. lapkričio 25 d. buvo atvykęs pas notarą ir sudarinėjo kitus žemės sklypo pardavimo sandorius. Prieštaravimuose atsakovas teigė, kad jam jau 2019 m. lapkričio 21 d. buvo pranešta, jog atsisakoma sudaryti pagrindinę sutartį. Akivaizdu, kad atsakovas, būdamas verslininkas, turėdamas patirties nekilnojamojo turto sandoriuose, pasinaudojo susiklosčiusia situacija, ieškovo nepatyrimu tokiuose sandoriuose ir aiškiai pranašesne savo padėtimi, kadangi jam jokia atsakomybė dėl to, kad jis nesudarys pagrindinės sutarties preliminarioje sutartyje numatytu terminu, nekyla. Nors pasibaigus preliminariosios sutarties terminui, šalims nėra draudžiama sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau ieškovui kreipusis į atsakovą dėl sutarties sudarymo po termino pasibaigimo, atsakovas atsisakė sudaryti sutartį ir grąžinti ieškovui jo sumokėtą avansą, motyvuojant tuo, kad sutartyje nurodytas terminas pasibaigė, kaip ir pasibaigė sutartyje numatyta galimybė dėl svarbių priežasčių vieną kartą perkelti pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo datą. Nurodė, kad ieškovas ieškiniu reiškia reikalavimą dėl 10 000 Eur avanso grąžinimo, kurį ieškovas sumokėjo atsakovui, kadangi atsakovas iki 2019 m. gruodžio 1 d. nepardavė ieškovui sutartyje nurodyto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), už 20 000 Eur. Atsakovo dėstomi argumentai dėl jo patirtų nuostolių ir ieškovo atsakomybės susiję su nekilnojamojo turto už 119 000 Eur nepardavimu. Atsakovo susitarimai su trečiaisiais asmenimis nėra susiję su nagrinėjama byla. Atsakovas sudarydamas sandorius dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo (duomenys neskelbtini) ar sutartis dėl tarpininkavimo parduodant nekilnojamąjį turtą veikė savo rizika, ši atsakomybė ieškovui negali būti perkeliama.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 14 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. preliminarų sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovo M. Š. ieškovui E. G. 10 000 Eur avansą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 112 Eur žyminį mokestį, priteisė 1 500 Eur atstovavimo išlaidas.
8. Teismas nustatė, kad 2019 m. lapkričio 18 d. ieškovas ir atsakovas pasirašė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovas (pardavėjas) įsipareigojo iki 2019 m. gruodžio 1 d. parduoti, o ieškovas (pirkėjas) iki tos pačios dienos nupirkti pardavėjui nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) A. Š. sutarta pardavimo kaina – 20 000 Eur. Sutarties 3 punkte užfiksuota, kad sutarties pasirašymo dieną pirkėjas yra sumokėjęs 10 000 Eur, o 5.1. punkte nurodyta, kad likusią sumą 10 000 Eur pirkėjas sumokės notarinės sutarties pasirašymo dieną. Sutartyje nustatytu terminu sandoris nebuvo sudarytas, todėl ieškovas pareikalavo grąžinti jo sumokėtą avansą 10 000 Eur. Atsakovas atsisakė tai padaryti teigdamas, kad sandoris nebuvo sudarytas dėl pirkėjo kaltės, todėl pagal sutarties 7 punktą pinigai lieka jam. Atsakovo nesutikimo su ieškiniu esmė, kad tikroji sutarties šalis buvo ne ieškovas (atsakovas teigė, kad jo net nepažįsta), bet ieškovo dukra E. Š.. Su ja vyko derybos, jos namuose buvo pasirašyta sutartis ir būtent ji atsisakė pirkti turtą nurodydama priežastį - negavo reikiamos pinigų sumos.
9. Teismas nurodė, kad nors atsakovas teigė, jog tikroji sutarties šalis yra ne ieškovas, bet jo dukra E. Š., tačiau tarp šalių sudarytos sutarties neginčijo ir neprašė jos pripažinti negaliojančia, todėl vertino, jog galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus teismas nurodė, jog atsakovas aplinkybės dėl E. Š., kaip tikrosios pirkėjos, dalyvavimo žemės sklypo pirkime, neįrodė. Nors savo poziciją atsakovas grindė susirašinėjimu su ieškovo dukra, tačiau teismas vertino, jog įrodymai, pateikti iš telekomunikacijų programėlių, egzistuojant visiems laisvai prieinamoms nemokamoms programoms kaip F. M. C. M., F. C. A. ir kt., negali būti laikomi patikimais. Teismas nurodė, kad abi šalys pripažino, jog 2019 m. lapkričio 18 d. sudarytos preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties objektas buvo žemės sklypas. Liudytoja E. Š. posėdžio metu neneigė kontakto su atsakovu, tačiau tvirtino, kad domėjosi kotedžo įsigijimu. Teismas nurodė, jog tokią išvadą leidžia daryti ir žinučių, kurias pateikė atsakovas, turinys. Nurodė, jog jose aptariama būtent pastato, kotedžo arba namo pirkimo kaina su apdaila ar be jos. E. Š. rašė, kad objektas apleistas. Savo žinutėje atsakovas rašė, kad realūs pirkėjai domisi kraštiniu namu, todėl jis prašė 8 000 Eur rankpinigių. Visose žinutėse aptariamos ne žemės sklypo, o kotedžo įsigijimo sąlygos. Teismas nurodė, kad nei vienoje žinutėje neminimas žemės sklypas ir jo kaina 20 000 Eur, nes deramasi dėl pastato, kurio ir kaina yra kelis kartus didesnė priklausomai nuo jo pardavimo su apdaila ar be jos. Teismas nustatė, kad iš tiesų E. Š. atsisakė savo ketinimų įsigyti kotedžą, tačiau nurodė, jog tarp jos ir atsakovo nėra jokio ginčo dėl sumokėto avanso, nėra ir jokių rašytinių susitarimų. Vertindamas atsakovo teisę pasilikti iš ieškovo gautą 10 000 Eur avansą, kurią jis grindė sutarties 7 punktu, kadangi tikroji pirkėja E. Š. atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, teismas nurodė, kad E. Š. galėjo tartis su atsakovu dėl kotedžo įsigijimo, tačiau santykiuose dėl ginčo žemės sklypo ji nedalyvavo nei kaip pirkėja ir net ne kaip ieškovo atstovė, nes duomenų apie ieškovo E. Š. suteiktą įgaliojimą atstovauti jį preliminariosios sutarties sudaryme, byloje nėra pateikta. Teismas nurodė, kad paties atsakovo teismui pateiktas (duomenys neskelbtini) notarų biuro 2020 m. kovo 24 d. išduotas liudijimas patvirtina, jog buvo užsakytas sandoris dėl 623/136 žemės sklypo, kas paneigia atsakovo argumentus apie susitarimus dėl 80 000 Eur ar 110 000 Eur vertės nesudaryto sandorio. Teismas nurodė, kad atsakovas pripažino, jog preliminariosios sutarties tekstą paruošė jis pats, kad jis yra profesionalus rinkos dalyvis, kuriam taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, tačiau ginčo sutartyje nurodė, jog įsipareigoja parduoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio tokiu adresu sutarties sudarymo metu net nebuvo įregistruota. Teismas nurodė, kad atsakovas savo teiginiui, jog tai yra žemės sklypo dalis, įvardinta „A“ raide, nes jame pastatytas dvibutis gyvenamasis namas ir kiekvienam butui priskiriama po dalį žemės sklypo, kuri nustatyta naudojimosi tvarkoje, pagrįsti nepateikė jokių jo nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Teismas nustatė, kad turto pasidalijimo sutartis buvo sudaryta tik 2019 m. gruodžio 15 d. Teismas nurodė, jog ieškovo pasyvus elgesys yra visiškai suprantamas, kadangi jis įvykdė savo sutartinę prievolę (sumokėjo 10 000 Eur avansą) ir laukė kada sandoris bus tvirtinamas pas notarą, kadangi pateikti sandorio sudarymui reikalingus dokumentus gali tik parduodamo nekilnojamojo turto savininkas, kuriam priskiriama iniciatyvos pareiga. Teismas nenuoseklia vertino atsakovo poziciją, kad, neva, jau po 3 dienų nuo preliminariosios sutarties sudarymo (2019 m. lapkričio 21 d.) jis žinojo, jog sudaryti sutartį atsisakoma, tačiau nežiūrint į tai 2019 m. lapkričio 25 d. pas notarę užsakyto laiko sandoriui sudaryti jis neatšaukė (tą patvirtina notarės 2020 m. kovo 24 d. liudijimas). Teismas nurodė, jog atsakovas ieškovo neinformavo, kad tą dieną turėtų būti pasirašoma pagrindinė sutartis. Be to nurodė, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovas atsisakė pirkti žemės sklypą ir po gruodžio 1 dienos, nors šis nekilnojamasis turtas, kaip teigė atsakovas, iki šiol nėra parduotas. Todėl sprendė, jog pats atsakovas elgėsi nesąžiningai, kadangi neteikė jokios informacijos tikrajai preliminariosios sutarties šaliai – ieškovui, nepranešė kada, kur ir kokiomis sąlygomis bus sudaromas pagrindinis sandoris ir pasinaudodamas garbingu ieškovo amžiumi, jo nepatyrimu laukė termino suėjimo, kad jam atsirastų formalus pagrindas negrąžinti 10 000 Eur. Tokiu būdu atsakovas pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas M. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmenybę teikė pažodiniam preliminarios sutarties aiškinimui, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas nepagrįstai nurodė, jog neva ieškovas tarėsi tik dėl žemės sklypo perleidimo, nes jo dukters susitarimas dėl statomo kotedžo pirkimo taip ir nepasiekė preliminarios sutarties sąlygų suderinimo. Priešingai, nei nurodė teismas, akivaizdu, jog E. Š. susitarė pirkti statomą kotedžą, tačiau kadangi jis preliminarios sutarties sudarymo metu dar nebuvo įregistruotas viešajame registre, be to, kadangi liudytoja nebuvo apsisprendusi kokio baigtumo objektą įsigys (pilnai įrengtą ar su daline apdaila), tai buvo pasirinktas praktikoje dažnai taikomas modelis, jog šalys susitarė dėl žemės sklypo pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, o šią sudarius – dėl rangos santykių.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, jog atsakovas neįrodė aplinkybės dėl E. Š., kaip tikrosios pirkėjos arba ieškovo atstovės dalyvavimo žemės sklypo pirkime, taip pat nurodė, jog atsakovas neginčijo preliminarios sutarties, dalyje dėl jos pirkėjo teisių perkėlimo. Teismui tinkamai įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus (nepadarius nepagrįstos išvados neva Viber susirašinėjimai yra nepatikima įrodinėjimo priemonė), jis būtų padaręs teisingą ir pagrįstą išvadą, jog ieškovo interesus ikisutartiniuose santykiuose ir preliminarios sutarties sudaryme atstovavo būtent jo dukra E. Š., kuri derėjosi dėl perkamo objekto kainos bei kuri galiausiai nurodė, jog jai nepavyksta surinkti kotedžo pirkimui reikalingų lėšų. Parduodamo objekto savininkui nėra svarbu, kas sandoryje bus nurodomas kaip pirkėjas, dažnai dėl sandorio finansavimo aplinkybių pirkėju nurodomas visai kitas asmuo, negu tas, kuris derasi dėl objekto pirkimo ir vėliau juo naudojasi. Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo ginčyti preliminarios sutarties dėl jos pirkėjo, nes preliminarioji sutartis 2019 m. gruodžio 1 d. pasibaigė
1.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančios preliminarios sutarties turinį, nes iš jo yra akivaizdu, kad sutarties tekstas nėra rengtas atsakovo, jis yra šabloninis, kuriame paliktos tuščios eilutės užpildyti sandorio šalių duomenis, parduodamo objekto adresą, kainą ir netesybų dydį. Preliminariojoje sutartyje netgi užfiksuoti nekilnojamojo turto agentūros (duomenys neskelbtini) rekvizitai, kas patvirtina faktą, jog būtent ši agentūra buvo parengusi preliminarios sutarties šabloną, kuriuo atsakovas pasinaudojo, tačiau sutarties teksto nerengė, dėl ko nebuvo detalizuotos ir tikrojo šalių susitarimo sąlygos. Faktą, jog preliminarios sutarties sudarymo metu žemės sklype jau buvo pradėtos vykdyti kotedžo statybos patvirtina ne tik atsakovo pateiktos nuotraukos, bet ir susirašinėjimo medžiaga. Taip pat teismas nevertino atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų, jog dar iki 2019 m. lapkričio 18 d. preliminarios sutarties sudarymo, t. y. 2019 m. rugpjūčio 28 d. buvo parengtas dvibučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos projektas, kurio pagrindu žemės sklype ir buvo pradėtos vykdyti statybos, o VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše su istorija nurodyta, kad 2020 m. sausio 20 d. užfiksuotas dvibučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas – 70 proc., jo statybos pradžios metai – 2019 m. Akivaizdu, jog 2019 m. lapkričio 18 d. kotedžo statybos darbai jau buvo vykdomi (tiek išlieti pamatai, tiek pradėti mūro darbai), nes vos per du mėnesius kotedžo statybų baigtumas jau siekė 70 proc. Jeigu teismas būtų kritiškai vertinęs ieškovo ir liudytojos parodymus, būtų padaręs teisingą išvadą, kad per du mėnesius (po 2019 m. lapkričio 18 d. preliminarios sutarties sudarymo iki 2020 m. sausio 20 d. kadastro duomenų fiksavimo) nėra įmanoma tiek išlieti kotedžo pamatus, tiek sumūryti sienas, uždengti stogą, išvedžioti nuotekas, vandentiekį, elektros instaliaciją, išbetonuoti grindis ir atlikti kitus statybos darbus, būtinus 70 proc. baigtumui.
1.4. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs tikruosius šalių santykius ir sandorio šalių valią, skundžiamame sprendime nepagrįstai sprendė, kad ieškovo pasyvus elgesys buvo suprantamas, kadangi jis įvykdė savo sutartinę prievolę (sumokėjo 10 000 Eur avansą) ir laukė kada sandoris bus tvirtinamas pas notarą. Tačiau ieškovas buvo pasyvus, kadangi jo dukra persigalvojo ir nebenorėjo pirkti kotedžo. Kadangi ieškovas iki sutartiniuose santykiuose buvo atstovaujamas savo dukters, būtent jai atsakovas ir įteikė kvietimą atvykti į notarų biurą, t. y. pats vykdė preliminarios sutarties sudarymo sąlygas ir inicijavo pagrindinės sutarties sudarymą. Preliminarioje sutartyje ir atsakovui priklausančio turto adreso nesutapimas (papildoma A raidė) nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovas būtų galėjęs turėti pagrįstą priežastį atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminariojoje sutartyje buvo nurodyta perkamo objekto kaina – 20 000 Eur, kas buvo sutarta mokėti už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį, kuri priklauso atsakovui (623/1236 dalys). Minėta dalis įvardinta „A“ raide, nes šiame žemės sklype yra pastatytas (70 proc. baigtumo) dvibutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris padalintas į du butus (kotedžus) (atsakovo parduodamas kotedžas įregistruotas kaip butas/patalpa-butas, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)). Kadangi kiekvienam butui priskiriama po dalį žemės sklypo, kuri nustatyta naudojimosi tvarkoje, tai preliminariojoje sutartyje ir buvo nurodytas adresas (duomenys neskelbtini) (tam kad būtų aišku, jog ieškovui nėra parduodamas visas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o tik jo dalis).
Atsiliepimas
11. Ieškovas E. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Pirmosios instancijos teismo priimtas galutinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, turinčius reikšmės teisingam bylos išsprendimui, motyvavo priimtą sprendimą.
2.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi CK 6.193-6.195 straipsniuose įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, aiškindamas sutartį rėmėsi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Priešingai nei nurodo apeliantas savo apeliaciniame skunde, teismo sprendimas ne prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, tačiau ją atitinka, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio.
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas pasirašė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas (pardavėjas) įsipareigojo iki 2019 m. gruodžio 1 d. parduoti, o ieškovas (pirkėjas) iki tos pačios dienos nupirkti pardavėjui nuosavybės teise priklausantį turtą adresu (duomenys neskelbtini) sutarta pardavimo kaina – 20 000 Eur. Sutarties 3 punkte užfiksuota, kad sutarties pasirašymo dieną pirkėjas yra sumokėjęs 10 000 Eur, o 5.1 punkte nurodyta, kad likusią sumą 10 000 Eur pirkėjas sumokės notarinės sutarties pasirašymo dieną. Teismas vertino kokiomis sąlygomis numatytomis preliminarioje sutartyje šalys susitarė sudaryti pagrindinę sutartį. Vertindamas sutarties turinį teismas nustatė, kad šalys susitarė dėl konkrečios pardavimo kainos, termino, atsiskaitymo tvarkos. Išvadą, kad šalys preliminariąja sutartimi buvo sutarusios dėl žemės sklypo pardavimo už 20 000 Eur sumą, o ne dėl kotedžo už 80 000 ar 110 000 Eur pardavimo teismas padarė išanalizavęs tiek pačios preliminariosios sutarties tekstą, tiek įvertinęs šalių argumentus bei nurodytas aplinkybes.
2.4. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio akivaizdu, kad teismas byloje aiškindamas šalių sutartį, gilinosi į rašytinį sutarties tekstą, analizavo šalių tikruosius ketinimus, jų elgesį po sutarties sudarymo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimo taisykles. Toks pirmosios instancijos teismo šalių sudarytos preliminariosios sutarties sąlygų aiškinimas visiškai atitinka sutarčių aiškinimo reglamentavimą bei neprieštarauja teismų praktikos išaiškinimams.
2.5. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo teismui nekonstatavus byloje ieškovo kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, nepagrįsti. Teismo išvados, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo nėra ieškovo kaltės visiškai atitinka byloje nustatytas aplinkybes, šalių elgesį po preliminarios sutarties sudarymo, byloje surinktus rašytinius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas 2019 m. lapkričio 25 d. būdamas užsakęs sandorį pas notarą neinformavo ieškovo, kad tą dieną turėtų būti pasirašoma pagrindinė sutartis. Iš anksto ieškovui susipažinimui pagrindinės sutarties projekto nepateikė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas, parengdamas gana abstrakčias sutarties sąlygas su ieškovu sudarytoje sutartyje elgėsi nesąžiningai. Teismas padarė tinkamą išvadą, kad atsakovo nesąžiningumą patvirtina ir ta aplinkybė, jog atsakovo parengtoje sutartyje nėra sąlygos apie atsakomybę pardavėjui tuo atveju, jei jis atsisakytų parduoti turtą, o tik 50 procentų parduodamo turto vertės siekianti bauda pirkti atsisakiusiam pirkėjui. Teismas, vertindamas aplinkybes, susijusias su šalių elgesiu po preliminarios sutarties sudarymo, pagrįstai konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad sandorio sudarymui reikalingus dokumentus gali pateikti tik parduodamo nekilnojamojo turto savininkas, ieškovo elgesys, įvykdžius savo sutartinę prievolę - sumokėjęs preliminarioje sutartyje numatytą avansą, pusę mokėtinos sumos už parduodamą žemės sklypą, laukė kada bus sandoris tvirtinamas pas notarą, visiškai atitiko apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė, kad preliminariosios sutarties tekstą rengė atsakovas.
2.6. Skundžiamame sprendime padarytos išvados visiškai atitinka remiantis įrodymų visuma byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovas nėra kaltas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Nesutiktina su atsakovo argumentais, kad bylą nagrinėjęs teismas nevertino ir visapusiškai neištyrė byloje esančių įrodymų. Apelianto apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo neatitinka skundžiamo teismo sprendimo, kadangi bylą nagrinėjusio teismo išvados yra pagrįstos bylos aplinkybių visumos vertinimu, ištyrus visus šalių į bylą pateiktus ginčui išspręsti reikšmingus įrodymus. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, įrodymus įvertino nepažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, formuojamos aiškinant teisės normas, susijusias su įrodymų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas neribojo atsakovo, kaip proceso šalies, teisės teikti įrodymus. Rašytinius dokumentus ir kitus įrodymus, teismas byloje vertino aiškindamas juos pagal jų objektyvų turinį, atsižvelgiant į įrodymų visetą, o ne taip kaip to nori atsakovas.
2.7. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nuodugniai ištyrė ir įvertino atsakovo nurodomas aplinkybes dėl E. Š. dalyvavimo žemės sklypo pirkime, motyvuotai įvertino ir pateikė pagrįstas tokio vertinimo išvadas. Teismas analizavo šalių paaiškinimus bei byloje apklaustos liudytojos E. Š. parodymus. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai ir paaiškinimai dėl jų, buvo vertinami visų byloje surinktų įrodymų kontekste, todėl, nustatęs jų neatitiktį ar prieštaravimą kitiems byloje esantiems duomenims, teismas motyvuotai pasisakė, kodėl atsakovo įrodinėjamos aplinkybės nebuvo pripažintos įrodytomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo reikalavimas dėl avanso, sumokėto pagal preliminariąją sutartį, iš atsakovo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių 2019 m. lapkričio 18 d. buvo sudaryta preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo iki 2019 m. gruodžio 1 d. dienos parduoti jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už preliminariojoje sutartyje nurodytą 20 000 Eur kainą ieškovui. Ieškovas preliminariosios sutarties sudarymo metu sumokėjo atsakovui 10 000 Eur avansą grynaisiais pinigais, kuris pagal sudarytą sutartį turėjo būti įskaičiuotas į turto pardavimo kainą. Sutartimi ieškovas ir atsakovas susitarė, kad pardavėjui atsisakius sutartyje aptartomis sąlygomis parduoti minėtą turtą, pirkėjas turi teisę nutraukti šią sutartį, o pardavėjas įsipareigoja grąžinti gautą 10 000 Eur sumą. Sutartyje nurodytas nekilnojamasis turtas ieškovui iki sutartyje numatyto termino nebuvo parduotas ir per sutartyje nustatytą terminą pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Pasibaigus preliminariojoje sutartyje numatytam terminui pagrindinei pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti ieškovas kreipėsi į atsakovą raštu prašydamas grąžinti sumokėtą 10 000 Eur avansą. Atsakovas ieškovui sumokėto avanso negrąžino. Ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu priteisti jam iš atsakovo jo sumokėtą avansą. Atsakovas nesutikdamas su ieškovo reikalavimu nurodė, jog avanso jis ieškovui grąžinti neturi, kadangi pagrindinė ginčo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pats atsakovas elgėsi nesąžiningai, kadangi neteikė jokios informacijos tikrajai preliminariosios sutarties šaliai – ieškovui, nepranešė kada, kur ir kokiomis sąlygomis bus sudaromas pagrindinis sandoris ir pasinaudodamas garbingu ieškovo amžiumi, jo nepatyrimu laukė termino suėjimo, kad jam atsirastų formalus pagrindas negrąžinti 10 000 Eur, ieškovo reikalavimus tenkino. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovas pateikė dėl jo apeliacinį skundą, kuriame prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmenybę teikė pažodiniam preliminarios sutarties aiškinimui, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais apelianto apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
15. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai iki sutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).
16. Pagal preliminariąją sutartį jokie piniginiai mokėjimai ar atsiskaitymai tarp šalių nėra atliekami, nes tai, kaip minėta, yra organizacinė (parengiamoji) sutartis dėl sutarties sudarymo ateityje, pagal kurią mokėjimo pareiga neatsiranda. Tokia sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, kas yra būdinga pagrindinėms sutartims. Nors pagal preliminarųjį susitarimą nesukuriama piniginės prievolės, t. y. prievolės, kurioje pinigai atlieka mokėjimo – atsiskaitymo funkcijos, tačiau pinigų perdavimo pagal preliminariąją sutartį galimybė egzistuoja. Pinigų perdavimas pagal preliminariąją sutartį gali turėti kitas reikšmes ir atlikti kitas funkcijas, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti, kaip kvalifikuoti tokius perduotus pinigus. Visais atvejais perduodamų pinigų reikšmė nustatoma pagal šalių valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).
17. Nustatyta, kad ieškovas, pasirašęs su atsakovu preliminariąją sutartį ir tikėdamasis ateityje sudaryti ginčo turto pirkimo – pardavimo sutartį, sumokėjo pusę preliminariąja sutartimi sutartos ginčo turto įsigijimo kainos. Atsakovas neneigė, kad ieškovas atliko mokėjimus, būsimų mokėjimų, vykdant pagrindinę sutartį, sąskaita, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šalių paaiškinimus, bei vykdytų mokėjimų paskirtį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovo parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui (atsakovui) sumokėta suma pripažįstama avansu (CK 6.309 straipsnio 2 dalis).
18. Nepaisant šalių susitarimo ir jo vykdymo, nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis per nustatytą terminą nebuvo sudaryta, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl atsakovui sumokėtų lėšų grąžinimo.
19. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, avansas vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti jam perduotais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 ir joje nurodyta teismų praktika). Taigi preliminariosios sutarties pagrindu avansą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti jį grąžinti, jei nėra sudaroma pagrindinė sutartis.
20. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovas būtų nepagrįstai atsisakęs sudaryti pagrindinę sutartį ar kad kokie nors jo veiksmai būtų sutrukdę sutartį sudaryti sutartu terminu. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi ir tai, kad atsakovas jo civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių neįrodinėjo (CK 6.253 straipsnio 1 dalis), sprendžia, jog ieškovo atsakovui avansu sumokėta suma turi būti jam grąžinta remiantis CK 6.237 straipsnio nuostatomis. Be to, atsakovo prievolei grąžinti iš ieškovo gautas lėšas CK 6.237 straipsnio pagrindu įtakos nedaro CK 6.165 straipsnio 5 dalies normos, nustatančios, kad jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia, kadangi šalių santykiai gali būti kvalifikuoti kaip kilę iš nepagrįsto praturtėjimo ne tik tada, kai nebuvo teisinio pagrindo turtui įgyti, bet ir tada, kai toks pagrindas buvo, bet vėliau išnyko (CK 6.237 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2012). Apelianto nurodomos aplinkybės dėl E. Š. dalyvavimo ginčo turto pirkime motyvuotai ir pagrįstai įvertintos skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu šių aplinkybių vertinimu, plačiau dėl šio apeliacinio skundo argumento nepasisako.
21. Atsakovas, prašydamas netenkinti ieškinio reikalavimų, taip pat nurodo, kad jis nevengė sudaryti pagrindinės ginčo turto pirkimo – pardavimo sutarties, tokia, atsakovo teigimu, buvo nesudaryta dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių. Nors pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį termino pagrindinei sutarčiai sudaryti suėjimas yra prievolės sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigimo pagrindas, tačiau tai nereiškia, jog pasibaigus joje nustatytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti šalys nebegali tokios sutarties įvykdyti laisva valia. Vertinant nurodytų atsakovo skundo argumentų pagrįstumą reikia atsižvelgti į tai, kad bet kokiu atveju šalies ketinimai turi sutapti su realiai egzistuojančiomis galimybėmis įgyvendinti sutartinius įsipareigojimus.
22. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir teikdamas apeliacinį skundą atsakovas neįrodė dedantis pastangas sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, t. y. byloje nėra duomenų apie tai, kad jis siuntė pranešimus ieškovui apie savo ketinimus sudaryti pagrindinę ginčo turto pirkimo – pardavimo sutartį, bendradarbiavo su ieškovu pagrindinės sutarties sudarymo klausimais, jog ieškovas atsisakė ir nesutiko ją sudaryti. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl to, jog atsakovas dėl nesudarytos pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties patyrė papildomus nuostolius, atsiradusius dėl jo sudarytų kitų su nekilnojamuoju turtu susijusių sandorių, lūkesčių iš jų gauti pajamas, atmestini kaip neturintys teisinės reikšmės ginčo situacijos teisiniam įvertinimui ir nesudarantys pagrindo priimti byloje kitokį procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, susiklosčiusioje situacijoje preliminariosios sutarties šalys, nesudariusios pagrindinės sutarties per sutartyje ar įstatyme nustatytą terminą (CK 6.165 straipsnio 3 dalis), negali likti tokioje padėtyje neapibrėžtą terminą, todėl nesant šalių susitarimo dėl tokio pobūdžio sutartinių teisinių santykių pratęsimo bei egzistuojant objektyvioms kliūtims sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, vienos iš šalių reikalavimu teismas privalo spręsti dėl tokios sutarties pasibaigimo teisinių pasekmių. Todėl, apeliacinės instancijos vertina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai ieškovui priteisė jo avansu atsakovui sumokėtą pinigų sumą pagal preliminariąją sutartį.
23. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo lėšas, sumokėtas pagal preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį, laikė avansu ir, pripažinęs, kad atsakovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus, priteisė jas ieškovui iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos bylos duomenimis ir padarytos tinkamai taikant įrodymų pakankamumo civiliniame procese taisyklę. Naikinti ar keisti teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, iš jo priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovui.
25. Ieškovas, pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo priteisti jam iš atsakovo jo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas pateikė duomenis, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 800 Eur. Kadangi ieškovo prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas), jos priteisiamos ieškovui iš apelianto.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo M. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.