Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė), Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. L. ir D. L. įstatyminės atstovės I. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13-374/2013 pagal ieškovų R. L. ir D. L. įstatyminės atstovės I. Š. ieškinį atsakovui UAB „Zenasta“, tretiesiems asmenims Z. J., Ž. G., P. B., išvadą teikianti institucija byloje Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2009-06-29 apie 10.45 val. Kauno rajone, Zapyškio sen., Braziukų k., Braziukų girininkijos miško 20 kvartale, atliekant stačiojo miško kirtimo darbus, nuo darbo dėl neblaivumo 2009-06-29 aktu Nr. 1 buvo nušalintas M. L.. Toje pačioje kirtavietėje apie 11.50 val. trečiojo asmens Ž. G., UAB „Zenasta“ (t. y. atsakovės) darbininko –miško kirtėjo, nupjauta 21 m aukščio ir 40 cm storio pušis, virsdama mirtinai traumavo M. L..

Kaip matyti prijungtos iš baudžiamosios bylos Nr. 1-267-97/2011, dėl įvykio buvo iškelta baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai buvo pareikšti atsakovės darbuotojams - tretiesiems asmenims Z. J. (UAB "Zenasta" direktoriui), P. B. (UAB „Zenasta“ darbų vadovui) ir Ž. G. (buvęs UAB „Zenasta“ darbininkas). Kauno rajono apylinkės teismas 2011-11-25 priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo Z. J. ir P. B. pagal LR BK 176 str. 1 d. išteisino, nesant jų veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių; Ž. G. pagal LR BK 132 str. 3 d. išteisino, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių; nepilnamečių nukentėjusiųjų R. L. ir D. L. atstovės pagal įstatymą civilinės ieškovės I. Š. dėl turtinės ir neturtinės žalos pareikštą civilinį ieškinį paliko nenagrinėtu. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012-06-18 nutartimi nukentėjusiųjų R. L. ir D. L. atstovės pagal įstatymą ir civilinės ieškovės I. Š. apeliacinį skundą atmetė. Nukentėjusiųjų R. L. ir D. L. atstovės pagal įstatymą I. Š. kasacinį skundą atmetė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013-02-26 nutartimi.

Skundžiamu 2013-11-04 sprendimu Marijampolės rajono apylinkės teismas ieškovų R. L. ir D. L. įstatyminės atstovės I. Š. ieškinį dėl žalos atlyginimo atmetė.

Apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, o vadovavosi tik Kauno apylinkės teismo ir aukštesnių instancijų teismų priimtais sprendimais, kuriuose buvo nurodyta, kad nei Z. J., nei P. B., nei Ž. G. nekalti. Apeliantai mano, jog jeigu P. B. ir Z. J. būtų ėmęsi visų priemonių nepalikti M. L. kirtimų vietoje, o Ž. G. būtų pilnai įsitikinęs, kad jo kirtimo zonoje nėra M. L., tai Ž. G. nupjautas medis nebūtų užgriuvęs ant M. L.. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantų argumentais ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertimo visus byloje esančius įrodymus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinei atsakomybei kilti būtina nustatyti keturias sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir kaltę. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. ir A. K. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-874/2001). Teisėjų kolegija pažymi, kad prejudicinę galią civilinėje byloje turi visų rūšių teismo nuosprendžiais nustatyti nusikalstamų veiksmų padariniai (apkaltinamuoju, išteisinamuoju nuosprendžiu, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) ir teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad žuvusysis M. L., kaip miško pjovėjas, buvo supažindintas su Miško darbų saugos taisyklėmis; kad tinkamai buvo išspręstas klausimas dėl jo nušalinimo nuo darbo; kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog žuvusysis tiksliai laikėsi Z. J. ir P. B. nurodymų bei reikalavimo, kuriuo M. L. buvo nušalintas nuo darbo, priešingai, jis ignoravo įmonės vadovo ir darbų vadovo jam surašytą nušalinimą, ne tik atsisakydamas pasirašyti, neigdamas savo neblaivumą bei atsisakydamas vykti į medicinos įstaigą, bet ir nueidamas į kirtavietę; kad pats nukentėjusysis elgėsi labai neatsakingai, lengvabūdiškai ir neatsargiai. Šie baudžiamojoje byloje nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį ir civilinėje byloje. Be to, pirmosios intonacijos teismas pagrįstai pažymėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-26 nutartyje konstatuotą aplinkybę, jog tinkamai nušalinus nuo darbo neblaivų darbuotoją, davus jam konkrečius nurodymus, darbdavys netampa besąlygiškai atsakingas už šio asmeniškai priimtus neadekvačius sprendimus ir veiksmus. Pažymėtina, kad M. L. nušalinimo procedūra vyko už kirtavietės, t. y. darbo vietos ribų, o surašius nušalinimo aktą bei nušalinus darbuotoją nuo darbo, nei Z. J., nei P. B. neturėjo jokių įgalinimų nušalintojo atžvilgiu. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, joks teisės aktas nenurodo, kaip darbdavys ar jo atstovas turi elgtis po to, kai darbuotojas yra nušalinamas nuo darbo. Nepagrįstai apeliantai teigia, kad surašius M. L. nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktą, o su juo nesutikus, tiek Z. J., tiek P. B. turėjo imtis priemonių M. L. pristatyti į medicininę įstaigą girtumui nustatyti, nes Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2008-05-07 įsakymu Nr. V-132 patvirtintos „Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų metodinių rekomendacijos“ nėra imperatyvaus pobūdžio, o šių taisyklių 12 punktas tik rekomenduoja įmonės vadovui arba kitam darbdavio įgaliotam asmeniui nedelsiant surašyti Siuntimą dėl asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo, jį įteikti darbuotojui ir pastarąjį pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Tačiau kaip nustatyta bylos medžiaga, M. L., kuris pasirašytinai buvo supažindintas su Z. J. miško ruošos įmonės 2008-10-24 įsakymu Nr. 7 „Dėl susipažinimo su parengtu neblaivumo darbe prevencijos priemonių planu“, susipažino su nušalinimo nuo darbo aktu, bet atsisakė jį pasirašyti ir vykti medicininei pažiūrai neblaivumui nustatyti, motyvuodamas, kad jis yra blaivus ir apeliantai šių faktinių bylos aplinkybių neginčija, o minėtos Rekomendacijos priverstinio nušalintojo asmens pristatymo medicininei apžiūrai nenumato. Bylos medžiaga nustatyta, kad M. L. nušalinimo procedūra vyko ne atliekamų darbų zonoje – kirtavietėje, o prie įmonės automobilio, stovėjusio nuo kirtavietės apie 200 m. atstumu; Z. J., P. B. ir V. S. savo parašais patvirtinus M. L. atsisakymą pasirašyti nušalinimo nuo darbo aktą, M. L. Z. J. liepė laukti mikroautobuso viduje ir paaiškino, kad apžiūrėjęs kirtavietę, parveš jį namo, nes tą dieną draudžiama atlikti bet kokius darbus, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, kai kilus abejonėms dėl darbuotojo neblaivumo ir tinkamai nušalinus nuo darbo neblaivų M. L., jam buvo duotas konkretus nurodymas ir M. L. tuo metu jam pakluso, apeliantų nurodomos, o taip pat ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2009-07-22 administracinio teisės pažeidimo protokole bei 2009-07-23 nutarime konstatuotos aplinkybės, kad atsakovė neturėjo tinkamai parengtos neblaivių ir apsvaigusių nuo psichiką veikiančių medžiagų darbuotojų nušalinimo nuo darbo schemos (nes esamoje nenurodytos neblaivaus darbuotojo pašalinimo iš darbo vietos (šiuo atveju iš miško kirtimo vietos) taisyklės), kad atsakovė pažeidė 2003-07-01 LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 19 straipsnio 4 dalį, o taip pat ir įvykio metu galiojusio 2008-06-20 LR Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymo Nr. V-181 „Dėl neblaivumo darbe keliamos rizikos ir su ja susijusių nelaimingų atsitikimų darbe (avarijų) prevencijos priemonių įgyvendinimo šalies įmonėse, įstaigose, organizacijose“ 3 punkto reikalavimus (neparengtas priemonių planas, nesudaryta nušalinimo nuo darbo komisija ir kt.), jas vertinant visų bylos aplinkybių kontekste, jokios įtakos įvykio kilimui neturėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta baudžiamosios bylos medžiaga, darbo vieta, t. y. kirtavietė, buvo pažymėta įspėjamaisiais ženklais, o toje vietoje, kur į kirtavietę įėjo M. L., ją skyrė natūrali kliūtis –griovys. Apeliantų teigimu, Ž. G. pažeidė Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96, patvirtintų LR miškų ūkio ministerijos 1996-11-25 įsakymu Nr. 208, 29, 30, 51 punktų bei Miško pjovėjo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 2, patvirtintos 2003-09-10 Z. J. miško ruošos įmonės savininko įsakymu Nr. 3, 4.6, 4.7, 4.10, 4.11 punktų reikalavimus; Ž. G. nesiėmė pakankamų priemonių įsitikinti, kad darbuotojas M. L. yra jo pjaunamo medžio kritimo zonoje. Tačiau teisėjų kolegijos manymu, bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad Ž. G. būtų pažeidęs minėtų teisės aktų numatytas specialias elgesio taisykles. Baudžiamojoje byloje, kurioje Ž. G. buvo kaltinamas pažeidęs „Miško saugos taisyklių DT 1-96“ 51 punkto reikalavimą „Prieš pradėdamas pjauti medį, pjovėjas turi įsitikinti, ar pavojingoje zonoje nėra pašalinių. Į pavojingą zoną įeiti ar įvažiuoti gali leisti tik medžių pjovėjas. Dirbdamas pjovėjas turi stebėti, kad pavojingoje zonoje nebūtų žmonių“, Z. J. miško ruošos įmonės savininko Z. J. 2003-09-10 įsakymu Nr. 3 patvirtintos instrukcijos Nr. 2, 4.6 punkto reikalavimą „prieš pradėdamas pjauti medį, pjovėjas turi įsitikinti, ar pavojingoje zonoje nėra pašalinių asmenų“, teismas, nenustatė sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo sudėties objektyvių požymių (priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių), todėl Ž. G. pagal BK 132 straipsnio 3 dalį išteisino. LR Valstybinė darbo inspekcija 2009-07-24 Nelaimingo atsitikimo darbe akte tarp pažeistų teisės aktų taip pat yra nurodžiusi Miško pjovėjo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 2, patvirtintos 2003-09-10, 4.6 punkto „ prieš pradėdamas pjauti medį, pjovėjas turi įsitikinti, ar pavojingoje zonoje nėra pašalinių asmenų“ pažeidimą. Tačiau jau minėtą Nelaimingo atsitikimo darbe aktą pasirašęs Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnas V. V. baudžiamojoje byloje 2010-02-12 apklausiamas liudytoju nurodė, kad tuo momentu, kai Ž. G. pjovė pušį M. L. dėl neaiškių priežasčių atsirado pavojingoje zonoje; minėtas pareigūnas negalėjo išskirti pagrindinės sąlygos nelaimingam atsitikimui įvykti. Paties Ž. G. nuoseklūs paaiškinimai, nepaneigti kitais byloje surinktais įrosimais, rodo, kad jis, prieš pjaudamas medį, kuris mirtinai sužalojo M. L., įsitikino, kad aplinkui nieko nėra; medį leido nuo griovio pusės ir tai atitinka darbų saugos reikalavimus, ir tik pradėjus medžiui virsti nuo griovio pusės pamatė ateinantį M. L., šaukė jam, tačiau pastarasis negirdėjo. Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnas H. Ž. parodė, kad apžiūros metu buvo detaliai apžiūrėtas Ž. G. nupjautos pušies kelmas, buvo sudaryta pjūvio schema; jis nustatė, kad Ž. G. medį nupjovė kvalifikuotai ir iš padarytos išpjovos, palikto užtūrio ir pagrindinio pjūvio, medį jis nuleido ta kryptimi, kuria buvo suplanavęs iš anksto. Iš prie įvykio vietos apžiūros protokolo 2009-06-29 parengtos schemos matyti, kad M. L. lavonas gulėjo 10 m. atstumu nuo griovio. Bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įgyvendinusi visą eilę reikalavimų darbų saugai užtikrinti, teisės aktai nenustato nušalintojo asmens priežiūros mechanizmo, o jos pareiga sukontroliuoti tinkamai nušalinto darbuotojo veiksmus negali būti suabsoliutinama iki begalybės.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas nagrinėjamoje byloje vertindamas ieškovų reikalavimą dėl žalos atlyginimo, pagrįstai taikė deliktinę atsakomybę reglamentuojančias Civilinio kodekso normas bei pagrįstai sprendė, kad nenustatytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), kaltė ir priežastinis ryšys tarp formalių pažeidimų ir žalos.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs bent vienos iš būtinųjų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, pagrįstai nevertino CK 6.250 straipsnyje, kituose įstatymuose nurodytų neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais. Nors dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija plaučiau neanalizuoja apeliantų argumentų dėl neturtinės žalos pagrindimo, bet visgi pažymi, jog apeliantai nepagrįstai sau palankiai vertina bylos aplinkybes: nurodo, kad dėl M. L. žūties sutriko jo sūnaus R. sveikata ir tai patvirtina į bylą pateikti išrašai iš medicininių dokumentų bei gydytojos R. K. parodymai, tačiau apklausiama 2013-06-20 teismo posėdyje liudytoja gydytoja nurodė, kad vaiko akių mirksėjimas galėjo atsirasti po nelaimės, galėjo atsirasti ir nuo ko nors kito; liudytojo S. L. (žuvusiojo brolio) paradymai („jei vaikai ateidavo į mūsų kiemą, tai užeidavo ir pas tėvą“ ir kt.) nepatvirtina žuvusiojo su sūnumis emociškai tvirtų ir nuoširdžių santykių.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, sprendžia, jog išdėstytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas ir skundžiamą sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, iš apeliantų atsakovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą – 400,00 Lt (t. 2, b. l. 84-, 92, CPK 93 str. 1 d. 98 str. ). Atsižvelgiant į bylos apimtį bei sudėtingumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei priteistinos šios išlaidos, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (1500,00 Lt), yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų R. L. ir D. L. įstatyminės atstovės I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 400,00 Lt (keturis šimtus litų) advokato teisinės pagalbos išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Zenasta“, j. a. k. 165793347.