Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alksita“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio, neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad prašymo išeiti iš darbo nerašė, įmonės vadovo prašė parodyti jam jo neva raštą prašymą, tačiau į jo prašymą buvo atsakyta, kad ateityje dokumentai bus sutvarkyti; išeitinės išmokos negavo; atsakovė Darbo ginčų komisijos sprendimo nėra įvykdžiusi, su darbdave bandė susisiekti telefonu, tačiau įmonės atstovas neatsiliepia į jo skambučius; turi būsto paskolą, žiemos metu šeimą išlaikė tik žmona; šiuo metu yra įsidarbinęs, gauna minimalų darbo užmokestį.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė papildomai paaiškino, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai, net iš dalies neįvykdė Darbo ginčų komisijos sprendimo.

Atsakovei procesiniai dokumentai buvo siųsti įmonės buveinės adresu du kartus, taip pat įmonės vadovo gyvenamosios vietos adresu, tačiau įmonė korespondencijos nepriiminėja, siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Teismas laiko, kad atsakovei procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį atsakovės atstovas neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo, Darbo ginčų komisijos sprendimo nevykdymo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ir atsakovė 2016-11-14 sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas nuo 2016-11-14 dirbo betonuotoju, darbo sutartis nutraukta 2017-01-17 DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu (b. l. 45–48), Darbo ginčų komisija 2017-02-09 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė išieškoti darbuotojo naudai iš darbdavės 427,20 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio nepriemokos už 2016 m. gruodžio, 2017 m. sausio mėnesius bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir 307,70 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką DK 141 straipsnio 3 dalies pagrindu (b. l. 52–57).

DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.

DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų <...>.

DK 140 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nutraukus darbo sutartį pagal šio Kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje: iki dvylikos mėnesių – vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Pagal DK 300 straipsnio 4 dalį, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

DK 303 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu tesimas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos.

Dėl DK 303 straipsnio taikymo

Nustatyta, kad Darbo ginčų komisija 2017-02-09 sprendimu nurodė išieškoti darbuotojo naudai iš darbdavės 427,20 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio nepriemokos už 2016 m. gruodžio, 2017 m. sausio mėnesius bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir 307,70 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką DK 141 straipsnio 3 dalies pagrindu nuo 2017-01-18 iki 2017-02-09 imtinai (b. l. 52–57). Ieškovo teigimu, atsakovė iki šiol nėra su juo atsiskaičiusi pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą, telefonu įmonės atstovas neatsiliepia.

Pažymėtina, kad DK 303 straipsnyje įtvirtinta norma gali būti taikoma nustačius darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties nevykdymo faktą kai kreipimosi dėl nutarties priėmimo metu darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimas ar nutartis neįvykdyta. Teismas, taikydamas DK 303 straipsnį, vertina, ar yra objektyvių, nuo darbdavio nepriklausančių, svarbių priežasčių lėmusių darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties nevykdymo faktą, tai yra, DK 303 straipsnis taikomas, jei darbdavys privalo vykdyti sprendimą, tačiau jo nevykdo, nors tokią galimybę turi, taip pat vertinamas paties darbuotojo aktyvumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad DK 303 straipsnyje įtvirtinta nuostata įstatymo leidėjo iš esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, taip darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010).

Duomenų, kad atsakovė būtų apskundusi Darbo ginčų komisijos 2017-02-09 sprendimą, nėra. Ieškovas patvirtino, kad atsakovė Darbo ginčų komisijos sprendimo neįvykdė, taigi, pagal byloje esančią medžiagą Darbo ginčų komisijos 2017-02-09 sprendimo neįvykdymo faktas nustatytas. Į teismą su ieškiniu dėl DK 303 straipsnio taikymo ieškovo atstovė advokatė kreipėsi 2017-04-04, advokatę ieškovui yra paskyrusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2017-02-24 sprendimu pagal ieškovo 2017-02-17 prašymą (b. l. 2–10, 11–12), vadinasi, ieškovas nagrinėjamoje situacijoje veikė pakankamai operatyviai – 2017-02-09 Darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą ir atsakovei jo nevykdant jis jau 2017-02-17 prašymu kreipėsi dėl advokato jam skyrimo, ieškovas teigė, kad su atsakovės atstovu jam susisiekti nepavyko, nes jis į jo telefoninius skambučius neatsiliepia, todėl matyti, kad darbuotojas buvo pakankamai aktyvus ir jo kaltės dėl uždelsimo atsiskaityti su juo laiku nenustatyta. Pagal byloje esančią medžiagą teismas nenustatė jokių objektyvių kliūčių ar kitų svarbių priežasčių, kurios būtų trukdžiusios darbdavei laiku įvykdyti Darbo ginčų komisijos 2017-02-09 sprendimą.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau teismas laiko, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio nuo Darbo ginčų komisijos 2017-02-09 sprendimo priėmimo iki jo įvykdymo dienos priteisimo iš atsakovės, kaip įrodytą ir pagrįstą.

Darbo ginčų komisija 2017-02-09 sprendime (b. l. 52–57) nurodė, kad ieškovo vienos darbo dienos vidutinis uždarbis yra 18,10 Eur, Darbo ginčų komisijos sprendimas skųstas nebuvo, yra įsiteisėjęs, vadinasi, atsakovė sutiko su tokiu skaičiavimu. Nuo Darbo ginčų komisijos 2017-02-09 sprendimo priėmimo iki teismo 2017-05-30 sprendimo priėmimo praėjo 75 darbo dienos, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė, todėl už šį laikotarpį (nuo 2017-02-10 iki 2017-05-30 imtinai) ieškovui iš atsakovės priteisiama 1 357,50 Eur (18,10 Eur × 75 darbo dienų) vidutinio darbo užmokesčio ir po 18,10 Eur vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną, laikant, kad yra 5 darbo dienų savaitė, nuo 2017-05-31 iki Darbo ginčų komisijos 2017-02-09 sprendimo įvykdymo dienos.

Dėl atleidimo iš darbo

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas iš darbo pas atsakovę atleistas 2017-01-17 DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu (b. l. 45–48). Pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, tam, kad darbuotoją atleisti iš darbo DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu, reikalingas darbuotojo rašytinis prašymas, tačiau, ieškovo teigimu, jis prašymo atleisti jį iš darbo atsakovei neteikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad netgi kreipėsi žodžiu į darbdavę parodyti jam jo neva rašytą prašymą, tačiau darbdavė jam jo neparodė, įsiteisėjusiame Darbo ginčų komisijos 2017-02-09 sprendime (b. l. 52–57) nurodyta, kad įmonė Darbo ginčų komisijai darbuotojo prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo nepateikė, be to, darbo sutartyje (b. l. 45–48) nėra darbuotojo parašo skiltyje dėl darbo sutarties nutraukimo. Taigi, iš aukščiau išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad ieškovas iš darbo pas atsakovę 2017-01-17 atleistas nesant jo prašymo atleisti jį iš darbo.

Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad ieškovas iš darbo pas atsakovę atleistas nepagrįstai, pažeidžiant atleidimo iš darbo tvarką, todėl teismas pripažįsta ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, darbo sutartį laiko nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Dėl grąžinimo į darbą ir išeitinės išmokos

Pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, atsiranda DK 300 straipsnio 3–4 dalyse įtvirtintos teisinės pasekmės, taikant darbuotojo naudai šiame straipsnyje nustatytus kompensavimo mechanizmus – grąžinti darbuotoją į darbą arba negrąžinti į darbą priteisiant visas su darbo santykiais susijusias išmokas. Pažymėtina, kad kokį iš aukščiau minėtų neteisėto atleidimo iš darbo alternatyvių teisinių padarinių taikyti pasirenka teismas, atsižvelgdamas į įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotus tokių padarinių taikymo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atleidimo iš darbo atveju taikytina DK 300 straipsnio 3 dalis, kai darbuotojas grąžinamas į pirmesnį darbą, arba 4 dalis, kai darbuotojas dėl kokių nors priežasčių į darbą grąžinamas negali būti ar pats nepageidauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-915/2015). Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas būti grąžintas į darbą nepageidavo, atsižvelgęs į atsakovės elgesį po darbo teisinių santykių pasibaigimo (įmonė nevykdo Darbo ginčų komisijos spendimo, neatsiliepia į ieškovo telefoninius skambučius,), laiko, kad grąžinti ieškovą į darbą yra netikslinga, todėl, pripažinęs jo atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas ieškovo atžvilgiu taiko DK 300 straipsnio 4 dalį – sprendžia dėl DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei laiko, kad ieškovo darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Pastebėtina, kad teismas aukščiau jau nurodė priteisti ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą laiką nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos pagal DK 303 straipsnio nuostatas, todėl papildomai priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką pagrindo nėra, tačiau teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 417, 418 straipsniuose teismui suteikta teise darbo bylose pagal darbuotojo ieškinį viršyti pareikštus jo reikalavimus ir taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą, sprendžia klausimą dėl išeitinės išmokos ieškovui priteisimo.

Pažymėtina, kad DK 140 straipsnyje nustatyta išeitinė išmoka yra viena garantinių išmokų rūšių, kurios tikslas – užtikrinti tam tikrą laiką minimalias pragyvenimo lėšas darbuotojui, netekusiam darbo ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė atleisdama jį iš darbo išeitinės išmokos jam neišmokėjo. Byloje nustatyta, kad ieškovas pas atsakovę dirbo nuo 2016-11-14 iki 2017-01-17, Darbo ginčų komisija įsiteisėjusiame 2017-02-09 sprendime (b. l. 52–57) konstatavo, kad ieškovo mėnesinis darbo užmokestis buvo 380 Eur, vadinasi, pagal DK 300 straipsnio 4 dalies, 140 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016-12-27 įsakymo Nr. A-687 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų ir metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2017 metais patvirtinimo“ nuostatas, ieškovui priklauso vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka –380 Eur, kuri ieškovui priteisiama iš atsakovės.

Dėl neturtinės žalos

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką vien neteisėto atleidimo iš darbo faktas nėra pakankamas pagrindas neturtinei žalai priteisti.

Akcentuotina, kad neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo. Teismų praktikoje suformuluota, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu pakanka ieškovo pažeistai teisei apginti, ieškovo argumentai apie jo patirtą neturtinę žalą yra bendro pobūdžio. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas laiko, jog teisės pažeidimo pripažinimo faktas šiuo atveju yra pakankama satisfakcija už ieškovo patirtą skriaudą, todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam 5 000 Eur neturtinę žalą atmetamas.

Dėl kitų ieškovo išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies – teismas pripažįsta ieškovo atleidimą iš darbo pas atsakovę pagal DK 127 straipsnio 1 dalį neteisėtu, laiko, kad ieškovo darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisia ieškovui iš atsakovės 380 Eur išeitinę išmoką, 1 357,50 Eur vidutinį darbo užmokestį nuo 2017-02-10 iki 2017-05-30 imtinai ir po 18,10 Eur vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną, laikant, kad yra 5 darbo dienų savaitė, nuo 2017-05-31 iki Darbo ginčų komisijos 2017-02-09 sprendimo įvykdymo dienos; kitoje dalyje ieškinys atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovo naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Ieškovui teisinę pagalbą teikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė Agata Aganauskienė, į bylą yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017-05-25 pažyma Nr. (2.16)NTP-7-6361 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, iš kurios matyti, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovui patirta 200,68 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, iš atsakovės priteisiamos 200,68 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos į valstybės biudžetą (CPK 96, 99 straipsniai).

Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamas 52 Eur žyminis mokestis (pagal priteistą sumą) bei teismo patirtos 10,58 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovo A. P. ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtu A. P. atleidimą iš darbo uždaroje akcinėje bendrovėje „Alksita“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį.

Laikyti, kad tarp ieškovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alksita“ (į. k. 303394770) sudaryta darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieškovui A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alksita“ (į. k. 303394770) 380 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų) išeitinę išmoką, 1 357,50 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt septynis eurus ir penkiasdešimt euro centų) vidutinį darbo užmokestį nuo 2017-02-10 iki 2017-05-30 imtinai ir po 18,10 Eur (aštuoniolika eurų ir dešimt euro centų) vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną, laikant, kad yra 5 darbo dienų savaitė, nuo 2017-05-31 iki Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017-02-09 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo dienos.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alksita“ (į. k. 303394770) 52 Eur (penkiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio, 10,58 Eur (dešimt eurų ir penkiasdešimt aštuonis centus) teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; valstybei priteistos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alksita“ (į. k. 303394770) 200,68 Eur (du šimtus eurų ir šešiasdešimt aštuonis euro centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų; valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.