Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuriuo V. S. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 100 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 1 900,00 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų 00 ct) dydžio bauda. V. S. buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi V. S. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 2 100 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto eurų 00 ct) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimto sprendimo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje V. S. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 100 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „B.“ direktoriumi pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 120 straipsnio 1, 2 dalių bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, o būtent, neužtikrino ir nekontroliavo, kad į darbo laiko apskaitos žiniaraštį būtų įrašyti teisingi duomenys apie UAB „B.“ vairuotojo D. K. dirbtą darbo laiką pagal nuskaitytus tachografų asmeninių kortelių duomenis, t. y. nežymimas faktiškai dirbtas laikas, naktį dirbtas laikas. Pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymima, kad vairuotojas dirba nuo pirmadienio iki penktadienio 8.00 val. arba nemokamos atostogos – vairuotojas D. K. nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 19 d., nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 25 d. dirbo, tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėtos nemokamos atostogos; D. K. 2020 m. rugpjūčio mėn. 24, 25 d., rugsėjo mėn. 1, 4, 25 d. ir kt. nežymimas naktį dirbtas laikas. V. S. paskirta administracinė nuobauda – 1 900,00 Eur bauda.

2. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje V. S. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis būdamas UAB „B.“ direktoriumi pažeidė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. V- H/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 7 dalies nuostatas, o būtent, nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. kovo 23 d. pranešimų apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius (toliau – ir LDU) (D. A. įdarbintas nuo 2020 m. birželio 30 d., M. K. įdarbintas nuo 2020 m. vasario 6 d. ir kt.) neteikė. V. S. paskirta administracinė nuobauda – 500,00 Eur bauda.

3. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi V. S. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 2 100 Eur dydžio bauda.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. nutarimo dalį dėl V. S. pripažinimo kaltu ir nubaudimo pagal ANK 100 straipsnio 2 dalį ir administracinio nusižengimo bylą šioje dalyje nutraukti.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinių nusižengimų tyrimo ir įrodymų rinkimo procesas iki bylą perduodant teismui vyko akivaizdžiai netinkamai, šio proceso metu buvo padaryti esminiai ANK procesinių normų pažeidimai ir V. S. kaltė yra grindžiama netinkamais bei neleistinais įrodymais, nepagrįstais įstatymu. Teismas nagrinėdamas bylą ne tik neatsižvelgė į esminius pažeidimus, bet ir pats padarė procesinių normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimą ir įrodinėjimą administracinių nusižengimų bylų procese, pažeidimų, pažeisdamas V. S. konstitucines teises į teisingą teismo procesą ir nešališką teismą.

4.2. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad byloje buvo laikomasi aiškios ir tvirtos pozicijos, o ne gynybinės – V. S. negalėjo pakoreguoti D. K. darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kadangi D. K. jam nepateikė savo tachografo duomenų. Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, nepateikė jokių įrodymų, jog D. K. laiku pateikė UAB „B.“ direktoriui V. S. savo tachografo kortelės duomenis ir V. S. tyčia šių duomenų neįrašė apskaičiuodamas D. K. darbo užmokestį.

4.3. Apelianto teigimu, D. K. yra suinteresuotas asmuo šioje byloje, pagal kurio skundą pateiktas tyrimas ir kuriam yra paranku teigti, kad V. S. laiku nefiksavo jo tachografo kortelės duomenų, nes D. K. už tai siekia prisiteisti kompensaciją darbo ginčo byloje.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą.

5.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo pažeidimo bylą. Pažymima, kad UAB „B.“ direktorius V. S. pildydamas darbo laiko apskaitos žiniaraščius privalėjo vadovautis techninių priemonių (tachografų ir (ar) identifikavimo kortelių) duomenimis ir pažymėti faktiškai darbuotojo (vairuotojo) dirbtą laiką naktį bei švenčių ir poilsio dienomis.

5.2. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad nors, kaip nurodo V. S., vairuotojas D. K. nepateikė jam vairuotojo tachografo kortelės ir dėl to negalėjo pakoreguoti darbo laiko apskaitos žiniaraščio nurodant vairuotojo faktiškai dirbtą laiką, apeliantas V. S. tuos pačius duomenis galėjo nuskaityti iš automobilyje įrengto tachografo. Todėl minėtas V. S. argumentas yra gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės už nustatytus pažeidimus.

5.3. Pabrėžiama, kad ir kituose, dėl kitų vairuotojų, VDI Vilniaus skyriui UAB „B.“ pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (dokumentas Nr. 1) buvo žymimas darbo laikas po 8 darbo valandas nuo pirmadienio iki penktadienio, šeštadienį bei sekmadienį žymėjo poilsio laiką arba nemokamas atostogas, o galimai ne faktiškai dirbtas laikas, kadangi V. S. nepateikė nei vieno vairuotojo Vairuotojų tachografų kortelių duomenų. Pažeidimas buvo nustatytas gavus D. K. vairuotojo kortelės duomenis iš Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, kuri atstovavo D. K. Darbo ginčų komisijoje.

5.4. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad apeliantas jau buvo baustas 2020 m. liepos 10 d. pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį ir tuo atveju protokolas buvo surašytas ne pagal pateiktus V. S. vairuotojų kortelių duomenis (atsisakė tai padaryti), o pagal iš Ginčių komisijos gautą informaciją ir pateiktus vairuotojo dokumentus.

5.5. Institucija atkreipė dėmesį į tai, kad VDI taip pat kreipėsi pagalbos į Lietuvos transporto saugos administracijos priežiūros departamentą, tačiau ir jiems V. S. nepateikė duomenų motyvuodamas, kad skaitmenines laikmenas paėmė FNTT (dokumentas Nr. 2).

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. S. apeliacinis skundas netenkinamas

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padaręs ANK 100 straipsnio 2 dalyje, 96 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir jam paskirta galutinė, subendrinta iš dalies, 2 100,00 Eur bauda, yra teisėtas ir pagrįstas, jam paskirta administracinė nuobauda yra teisinga ir proporcinga. Apeliaciniu skundu skundžiama nutarimo dalis, kuria V. S. nubaustas pagal ANK 100 straipsnio 2 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina apeliacinio skundo argumentus, susijusius su šiuo pažeidimu.

7. ANK 100 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad darbuotojų, išskyrus dirbančius nekintančių darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu, darbo laiko nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, taip pat į darbo laiko apskaitą privalomai įtrauktino darbuotojų darbo laiko (viršvalandžių, darbo laiko švenčių dieną, poilsio dieną (jeigu jis nenustatytas pagal grafiką), naktį, dėl papildomo darbo) nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje arba žinomai neteisingų duomenų apie įmonėse, įstaigose, organizacijose dirbančių asmenų į darbo laiko apskaitą privalomai įtrauktiną darbo laiką įrašymas į darbo laiko apskaitos žiniaraštį užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

8. ANK 100 straipsnio 2 dalyje, už kurios padarymą nubaustas V. S., yra nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

9. Nutarimu nustatyta, kad V. S. pažeidė DK 120 straipsnio 1, 2 dalis bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas ir už tai jam taikyta nurodytame ANK straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė.

9.1. Pagal DK 120 straipsnio 1 dalį darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą, išskyrus darbuotojų, dirbančių nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir nekintančio darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu.

9.2. DK 120 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus: 1) viršvalandžius; 2) darbo laiką švenčių dieną; 3) darbo laiką poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką; 4) darbo laiką naktį; 5) darbo laiką pagal susitarimą dėl papildomo darbo.

9.3. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra numatyta, kad nedeklaruotu darbu vadinamos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėtas darbuotojo darbo laikas naktį.

10. Atkreipiamas dėmesys ir į kitas teisės normas, reguliuojančias ginčo teisinį santykį.

10.1. DK 121 straipsnis numato, kad transporto, pašto, žemės ūkio, energetikos įmonėse, gydymo ir socialinės globos įstaigose, taip pat jūrų ir upių laivyboje ir kitose ekonominės veiklos srityse maksimaliojo darbo laiko reikalavimai ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai, darbo laiko režimo ir darbo apskaitos taisyklės gali skirtis nuo šio kodekso nustatytų normų.

10.2. Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumus šiose veiklos srityse nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar kolektyvinės sutartys. Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 534, 18 punkte nurodyta, kad: „Kelių transporto priemonių, išskyrus tas, kurioms pagal reglamento (EB) Nr. 561/2006 3 straipsnį šis reglamentas nėra taikomas, vairuotojų darbo laiko apskaitai turi būti naudojama viena iš šių priemonių: 18.1. registravimo įranga – tachografai su tachografo registracijos lapais (jeigu tai analoginis tachografas) arba vairuotojo skaitmeninio tachografo kortele (jeigu tai skaitmeninis tachografas); skaitmeninių tachografų ir vairuotojų kortelių duomenys, perkelti pagal 2010 m. liepos 1 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 581/2010 dėl ilgiausių leistinų laikotarpių, per kuriuos turi būti perkelti susiję duomenys iš transporto priemonių ir vairuotojų kortelių, 1 straipsnio 3 dalį, turi būti teikiami Lietuvos transporto saugos administracijai jos nustatyta tvarka; 18.2. eismo tvarkaraščiai, sudaryti vadovaujantis reglamento (EB) Nr. 561/2006 16 straipsniu, ir vairuotojo darbo (pamainų) grafikas (jeigu keleiviai vežami reguliariais reisais Lietuvos Respublikos teritorijoje ir autobusuose neįrengti tachografai)“.

10.3. Pagal minėto aprašo 19 punktą darbdaviai privalo užtikrinti, kad kelių transporto priemonių, kurioms pagal reglamento (EB) Nr. 561/2006 3 straipsnį šis reglamentas nėra taikomas, vairuotojai vairuojamoje transporto priemonėje turėtų savo darbo (pamainų) grafiko egzempliorių, kuriame būtų reglamento (EB) Nr. 561/2006 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta privaloma informacija.

11. Kaip minėta, skundžiamu nutarimu nustatyta, kad V. S. neužtikrino ir nekontroliavo, kad į darbo laiko apskaitos žiniaraštį būtų įrašyti teisingi duomenys apie UAB „B.“ vairuotojo D. K. dirbtą darbo laiką pagal nuskaitytus tachografų asmeninių kortelių duomenis, t. y. nežymimas faktiškai dirbtas laikas, naktį dirbtas laikas. Pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymima, kad vairuotojas dirba nuo pirmadienio iki penktadienio 8.00 val., arba nemokamos atostogos – vairuotojas D. K. nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 19 d., nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 25 d. dirbo, tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėtos nemokamos atostogos; D. K. 2020 m. rugpjūčio mėn. 24, 25 d., rugsėjo mėn. 1, 4, 25 d. ir kt. nežymimas naktį dirbtas laikas.

12. Esminis apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas darbo laiko apskaitos pažeidimo kaip administracinio nusižengimo, numatyto ANK 100 straipsnio 2 dalyje, sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nepagrįstai nelaikė reikšmingos aplinkybės, kad Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, nepateikė jokių duomenų, jog D. K. laiku pateikė UAB „B.“ direktoriui V. S. savo tachografo kortelės duomenis. V. S. vertinimu, pats D. K. jam nepateikė savo tachografo duomenų, todėl negalima spręsti, kad V. S. tyčia šių duomenų neįrašė apskaičiuodamas D. K. darbo užmokestį. Be to, V. S. nuomone, nėra pagrindo vadovautis D. K. parodymais, kad V. S. laiku nefiksavo jo tachografo kortelės duomenų, kadangi jis yra suinteresuotas bylos baigtimi.

13. Iš nutarimo turinio matyti, jog apylinkės teismas, viena vertus, pripažino, jog administracinio nusižengimo protokole V. S. inkriminuojami pažeidimai iš esmės yra grindžiami vienintelio liudytojo – buvusio įmonės darbuotojo D. K. parodymais, tarp kurių yra susiklostę konfliktiniai santykiai. Kita vertus, teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju yra svarbu patikrinti, ar byloje yra kitų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti liudytojo D. K. paaiškinimus. Tokiais įrodymais teismas laikė, pirma, vairuotojo D. K. pateiktų tachografų ir įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose nurodyta, kad D. K. UAB ,,B.“ naudai dirbo nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 19 d., nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 25 d., tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėtos nemokamos atostogos, taip pat kad jis 2020 m. rugpjūčio 24, 25 d., rugsėjo 1, 4, 25 d. dirbo naktiniu laiku, tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, kad buvo dirbama naktiniu laiku, nepažymėta, antra, į D. K. nurodytu laikotarpiu vairuotą automobilį siųstas žinutes su siūlymu jam grįžti į savo gyvenamąją vietą arba įmonės veiklos centrą, nes kitu atveju, t. y. vairuotojui nedirbant keturias iš eilės savaitės, toks siūlymas iš darbdavio pusės darbuotojui nėra privalomas. Be to, teismas rėmėsi aplinkybe, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė teismui jokių duomenų, įrodančių, kad D. K. jam nepateikė tachografo duomenų ar atsisakė tai daryti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jo pareikalavo tai padaryti.

14. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad Institucija neįrodė, jog D. K. laiku pateikė UAB „B.“ direktoriui V. S. savo tachografo kortelės duomenis. Apygardos teismo vertinimu, kadangi būtent darbdavys privalo imtis priemonių siekdamas užtikrinti veiksmingos darbuotojų darbo laiko stebėsenos ir kontrolės mechanizmą, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, pildydamas darbo laiko apskaitos žiniaraščius pareiškėjas privalėjo vadovautis techninių priemonių (tachografų) duomenimis ir tokiu būdu žymėti faktiškai darbuotojo dirbtą laiką ir darbą naktį. Tokią poziciją patvirtina ir teismų praktika (žr., pvz., Klaipėdos rūmų (Regionų apygardos administracinis teismas) 2021 m. gegužės 26 d. sprendimas Nr. eI2-4070-609/2021). Nors iš V. S. parodymų teisme matyti, jog įmonėje egzistuoja tokia tvarka, kad iš pradžių darbuotojų darbo laikas deklaruojamas pagal grafiką, o vairuotojui grįžus ir pateikus vairuotojo kortelę pagal tuos duomenis pakeičiamas grafikas (tai patvirtino ir D. K., kuris parodė, kad visada vairuotojams grįžus Andrejus paimdavo tachografus ir perkeldavo jų parodymus; darbdavys pats nuskaitydavo duomenis, jiems grįžus iš reiso būdavo nuskaitomi duomenys; kai jie atvykdavo iš reiso, iš jų paimdavo asmenines korteles ir iš jų paimdavo duomenis), tačiau, apygardos teismo vertinimu, tokia susiklosčiusi įmonės praktika negali paneigti darbdavio ar kito atsakingo asmens prievolės galimomis ir kitomis teisėtomis priemonėmis nelaukiant, kol vairuotojas pats pateiks duomenis, užtikrinti tinkamą darbo ir poilsio laiko apskaitą. V. S. teismo posėdyje patvirtino, kad jo kaltė yra tai, kad D. K. nepateikė savo kortelės ir jie negalėjo pakoreguoti jo grafiko. V. S. žodžiu jo prašė pateikti tachografo korteles, tačiau jis atsakė, kad neturi jų su savimi.

15. Byloje esantys tachografų ir įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, žinutės su siūlymu grįžti į savo gyvenamąją vietą arba įmonės veiklos centrą, siųstos, kaip parodė V. S., mašinoje esančio telefono numeriu, jo parodymai, kad yra tikras, kad D. K. tuo metu naudojosi tuo telefonu, patvirtina, jog V. S. šios pareigos tinkamai nevykdė. Aplinkybė, jog byloje nėra duomenų, kad fiksuojant darbuotojo dirbtą nežymėtą laiką pareiškėjas vadovavosi techninių priemonių (tachografų) duomenimis, leidžia daryti išvadą, jog įmonėje nebuvo užtikrinta veiksminga darbuotojo darbo laiko stebėsena ir kontrolė. Egzistuojant tokiai aplinkybei pareiškėjas negali paneigti fakto, jog ginčo laikotarpiu įmonės darbuotojas D. K. faktiškai atliko darbus ne darbo laiku.

16. Apylinkės teismas objektyviai, išsamiai ir nešališkai įvertinęs visas bylos aplinkybes ir duomenų bei įrodymų visumą, pagrįstai konstatavo, kad V. S. padarė minėtą administracinį nusižengimą, o su šia išvada neturi pagrindo nesutikti ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.

Dėl V. S. paskirtos administracinės nuobaudos

17. Apygardos teismo vertinimu, skundžiamu nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra adekvati V. S. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikoma asmens teises suvaržančia labiau negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Apygardos teismas vertina, kad V. S. paskirta bauda tinkamai pritaikius įstatymą, pagrįstai atsižvelgus į administracinio nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, taip pat į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių. V. S. asmenybė – vedęs, mažamečių vaikų neturi, dirba, baustas administracine tvarka, taip pat ir už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, paskirtos baudos sumokėtos, neteistas. Paskirtos mažesnės nei vidurkis administracinės nuobaudos, bendrintos dalinio sudėjimo būdu. Vertinti padarytus nusižengimus kaip mažareikšmius ar kaip palankią aplinkybę švelnesnės nuobaudos skyrimo kontekste nėra jokio teisinio pagrindo. Aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kurioms šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnes nei sankcijose numatytas administracines nuobaudas nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. V. S. skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-216-557/2018).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. S. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.