Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Teismo posėdžio metu V. S. parodė, kad kaltę dėl darbo laiko apskaitos pripažįsta iš dalies, kaltės dėl būsto užtikrinimo nepripažįsta visiškai, kaltės dėl informacijos apie LDU neteikimą nepripažįsta. D. K. padavė skundą darbo inspekcijai, nes nebuvo su juo atsiskaityta. Buvo priimtas sprendimas, kad jam viskas buvo sumokėta. Paaiškino, kad iš pradžių darbuotojų darbo laiką deklaruoja pagal grafiką, po to kai atvyksta į biurą iš komandiruotės, jie privalo pateikti vairuotojo kortelę, kur yra apskaitomas darbo laikas ir tada grafiką pakoreguoja. Jo kaltė yra tai, kad D. K. nepateikė savo kortelės ir jie negalėjo pakoreguoti jo grafiko. Todėl po to ir ima vairuotojų korteles, kad viską suskaičiuotų ir supildytų. Kai vairuotojas atvyksta į ofisą, jis pateikia tas korteles jam, o jis pagal jas ir skaičiuoja. Reikalavo D. K. žodžiu, kad pateiktų tas korteles, bet jis nurodė, kad neturi jų su savimi, daugiau lyg ir nieko nebesakė. Vairuotojai turi savo asmenines tachografo korteles, jos išduodamos asmeniškai vairuotojui, kaip teisės. Kortelės D. K. prašė, kad patikrintų, ar jis dirbo kitoje įmonėje. Jei jis būtų pateikęs kortelę, jie iš karto būtų darbo laiką pakoregavę. Jei vairuotojas neduoda kortelės, jie protokolo nesurašo. Kol jis nepateikė kortelės, jis negali pasakyti, ar vairuotojas dirbo, ar ne. D. K. sakė, kad kortelę pateiks paskui, bet paskui dėl nepaaiškinamų priežasčių kreipėsi į VDI ir išėjo iš darbo. Dėl darbo naktį D. K. nepateikė tachografo kortelės, todėl nebuvo užfiksuota, kad jis dirbo naktį. Gali būti, kad D. K. dirbo atostogų metu. Kartais nutinka taip, kad pavaduojantis vairuotojas į darbą neatvyksta. Pagal grafiką jis neturėjo dirbti, bet dirbo. Negali prisiminti, kas jam nurodė dirbti. Jis galėjo dirbti kitoje vietoje, jei pas juos jis atostogauja, jis gali dirbti kažkur kitur, pvz. Baltarusijoje ar dar kažkur, kitoje įmonėje. Dokumentai forminami pusei metų, juose nerašoma, kur jis turi vykti. Ten nurodomas poilsio laikas, kada jis turi ilsėtis. Jie negali žinoti, kokioje šalyje ir kada bus vairuotojas. Išleisdami vairuotoją į užsienį, neformina jam jokių dokumentų. Jie turi sąrašą, kur bus pakraunamos ir iškraunamos mašinos, pagal tai žino, kur turėtų būti vairuotojas. Jis žinojo, kad automobilis buvo Prancūzijoje, o kas vairavo automobilį jis nekontroliuoja. Jis turi grafiką, kada vairuotojas turi būti mašinoje, bet mašinoje gali būti ir kitas vairuotojas. D. K. neturėjo dirbti, jei jam buvo suplanuotos nemokamos atostogos. Realų vairuotojo darbo laiką mato tik gavę vairuotojų korteles. Jis negali pasakyti, kurioje mašinoje kas yra, pagal grafiką turi būti vienas vairuotojas, o realiai gali dirbti kitas. Vairuotojas gali susirgti ar neišeiti į darbą, jei vienas vairuotojas neišvažiavo, tai gali išvykti kitas, kuris važiavo prieš tai. FNTT kompiuterį jam atidavė, bet pasiėmė kietąjį diską. Negali pasakyti, kada paėmė kompiuterį. Jis turi kitą kompiuterį, bet visa informacija, kuri buvo kitame kompiuteryje, ten ir liko. Jis skambino į FNTT, raštu nerašė. Dėl būsto įmonė sutartyje numatė, kad vairuotojui grįžus iš komandiruotės, vairuotojas turi pateikti visus dokumentus, kad jis gyveno užsienyje, gavus tokius įrodymus, įmonė būsto išlaidas kompensuoja. Vairuotojui niekas nedraudžia 45 valandas būti automobilyje. Vairuotojui grįžus ir pateiktus vairuotojo kortelę, jie pagal tuos duomenis perdaro grafiką. Jei vairuotojas savo iniciatyva viešbutyje nenakvoja, jie jo už rankos paimti ir nuvesti negali. D. K. įrodymų dėl apgyvendinimo nepateikė. Paprastai vairuotojai pateikia čekius, kiek sumokėjo už viešbutį užsienyje, jie kompensuoja tiek, kiek jiems leidžia įstatymas, pvz. jei vairuotojas Vokietijoje išleido 300 Eur, o jie gali kompensuoti 200 Eur, tai ir kompensuoja 200 Eur. Sutartyje yra punktas, kur nurodyta, jog už apgyvendinimą vairuotojams yra kompensuojama. Su visais darbuotojais buvo senos sutartys, po to kreipėsi į teisines paslaugas teikiančią įmonę, kuri jiems sudarė naujas sutartis ir jas pasirašė visi darbuotojai. Įmonė D. K. siūlė žinute grįžti namo, tačiau jis atsisakė. Kiekvienoje mašinoje yra darbinis telefonas, o savo asmeninius telefonus vairuotojai išjungia. Žinutę rašė iš darbinio telefono. Gali pateikti teismui žinutes. Žinutes siuntė mašinoje esančio telefono numeriu, tokia žinutė buvo siųsta ir D. K.. Jis pateikė įrodymus, jog kreipėsi dėl K. ir A., sužinoję tvarką iš karto viską pateikė ir deklaravo. Negali pasakyti, kada su šiais žmonėmis sudarė darbo sutartis. Į VDI dėl LDU kreipėsi 2020 m. kovo 4 d. SODRAI duomenis apie įdarbinimą pateikė šių metų kovo mėnesį. Jie nežinojo, ar reikia pranešti, ar ne, kai juos informavo VDI, kad reikia, tada ir pranešė A. Ž., kad yra atsakingas, bet nežinojo, kaip tai padaryti, o kai kreipėsi, jiems nepadėjo. Visus metus negavo informacijos. Sodroje bandė sužinoti viską, neturi patvirtinimo, kad kreipėsi.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. K. parodė, kad dirbo su lenkišku automobiliu, priekabos buvo lietuviškos, o antspaudai buvo ,,Finit“, trečios įmonės, su kuria nebuvo pasirašyta jokia sutartis. Įmonėje dirbo dvejus metus, nuo 2018 m. iki 2020 m. 2018 metų informacijos nerinko, tikėjo, kad įmonė viską daro sąžiningai. Po to, kai paaiškėjo, kad įmonė apgaudinėja, kreipėsi į profsąjungą, sumokėjo pradinį įnašą 240 Eur, ir po kiekvienos kadencijos pateikdavo CMR nuotraukas, kur jo parašai ir su kokiais automobiliais dirbo. Jie tik gaudavo avansą, nors turėjo kas mėnesį gauti atlyginimą, tik po atvykimo jiems sumokėdavo pusę atlyginimo, komandiruotpinigius. Po 10-15 dienų jiems sumokėdavo likusią atlyginimo dalį. Neatsimena, ar nuo 2020 rugsėjo 1 d. iki rugsėjo 19 d., spalio 1 d., 25 d. dirbo įmonėje. Visus dokumentus atidavė profsąjungai. Išdirbo 7 mėnesius su pertraukomis, t. y. kai juos išleisdavo atostogų savo sąskaita. Neprisimena, ar būtų naktį dirbęs. Viskas yra tachografo duomenyse surašyta. Automobilyje buvo GPS, visi automobiliai buvo sekami. Visada jiems, vairuotojams, grįžus, Andrejus paimdavo tachografus ir perkeldavo jų parodymus. Darbdavys pats nuskaitydavo duomenis, jiems grįžus iš reiso. Kai jie atvykdavo iš reiso, iš jų paimdavo asmenines korteles ir iš jų paimdavo duomenis. Jiems nedavus kortelės, nebūdavo mokamas atlyginimas. Jis savo kortelę visada duodavo, jei nebūtų pateikęs kortelės, negautų atlyginimo. Paaiškino, kad tuo metu įmonė prašydavo pasirašyti sąskaitas dėl atlyginimo gavimo. Sakė, kad jei nenori pasirašyti, tai jie gali pasirašyti už juos. Jeigu jis pagal tachografą dirbo, tai tuo metu jis negalėjo pasirašyti prašymų atostogoms. Jei tachografe buvo jo kortelė, jis prašymų atostogoms parašyti negalėjo. ,,Čipo“ perduoti niekam negali. Kai atvyko į Vilnių, tik tada parašė pareiškimą, anksčiau niekaip negalėjo pasirašyti. Juos priversdavo pasirašyti, kad išeina atostogų savo sąskaita, bet tik grįžę iš reiso, jau ištraukę ,,čipą“. Darbdavys jiems liepė pasirašyti tik tada, kai jie po reiso vykdavo mėnesiui ar dviems namo. Jis atidirbo, grįžo į ofisą, pasirašė, kad vyksta namo ir važiuoja namo. Po to jie paskambina jam ir pasako, kada atvykti. Jie atvažiuoja, jiems duota mikroautobusą, 5-6 žmonės pasikeisdami važiuoja. Automobiliai stovi užsienyje. Reisas trukdavo skirtingai, ilgiausias reisas buvo trijų mėnesių, o trumpiausias pusantro mėnesio. Vachta – tai komandiruotė, laikas, kai yra automobilyje. Jis kreipėsi į profsąjungą, profsąjunga jo neapgynė, jam pavėluotai buvo išmokami pinigai. Apie pareiškimus dėl atostogų nežinojo, nes jis dirbo, negalėjo pasirašyti. Į policiją nesikreipė, nes kreipėsi į profsąjungą. Jiems buvo sudaromas atitinkamas darbo grafikas, o kai įmonė prašė padirbti du mėnesius, dirbdavo du mėnesius, kai prašydavo tris mėnesius – dirbdavo tris mėnesius. Po to buvo pasakyta, kad reikia vykti namo pailsėti, nes laukia kiti vaikinai, norintys užsidirbti. Neprisimena, ar nurodytu laikotarpiu darbdavys siūlė grįžti namo. Darbdavys niekada nesiūlė jokio būsto. Jis miegojo mašinoje. Darbdavys sakė, kad gali pailsėti bet kuriame viešbutyje, tačiau savo sąskaita. Pagal darbo režimą 45 valandas jie stovi, tada ir gali pailsėti. Darbdavys nesakė, kad gali gyventi viešbutyje ir jiems išlaidos bus kompensuotos. Jis neturi teisės palikti automobilio be priežiūros. Darbdavys šią informaciją pateikdavo žodžiu, tai sakydavo Andrejus. Darbdavys turi nurodyti, kuriame viešbutyje gali apsistoti ir atsiųsti jo koordinates. Nuo savo maršruto nukrypti jis negali. Jei navigacija jį apgavo ir jis pravažiavo posūkį, tai jam iš atlyginimo išskaičiuodavo 50 Eur dėl to, kas jis nukrypo nuo maršruto. Įmonė nurodo, kuriuose parkinguose jis gali sustoti, o kur ne. Darbdavys turi jam nurodyti viešbučio adresą, kuriame gali apsistoti. Savavališkai pasirinkti viešbučio negali. Jis lapkričio mėnesį atidirbo komandiruotę, jam UAB ,,Baltusa“ pateikė sutartį, ją pasirašyti atsisakė. Tada jam buvo pasakyta, kad rašytų pareiškimą išeiti iš darbo savo noru. Jei toje darbo sutartyje yra jo parašas, tai jis suklastotas. Jis pasirašinėjo tik tą darbo sutartį, kur parašyta, kad jo alga – 1000 eurų per mėn. atlyginimas ir 50 proc. komandiruotpinigiai. Daugiau jokių sutarčių nepasirašinėjo. Dirbdamas (duomenys neskelbtini) pasirašinėjo tik vieną sutartį, parodytos sutarties jis nepasirašinėjo, dėl ko turėjo išeiti iš darbo. Taip pat paaiškino, kad į Viber nieko negaudavo, o į tą mašinos numerį siunčiamas žinutes galėjo gauti bet kas. Nepamena, su kokiu automobiliu dirbo. Žinučių su siūlymais pailsėti jis negavo.

Iš 2021 m. balandžio 2 d. rašytinio V. S. paaiškinimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) neturi savo automobilių. Automobilius krovinių pervežimams nuomoja pagal automobilių nuomos sutartį. Automobilių numeriai gali nesutapti su nurodytais nuomos sutartyje. 45 valandų trunkančiu poilsio laikotarpiu vairuotojai turėjo būti viešbutyje. Pagal 5.5 sutarties (darbo sutarties), darbuotojas grįžęs iš komandiruotės turi pateikti dokumentus, patvirtinančius išlaidas pragyvenimui, kurios jam kompensuojamos ir apmokamos. Dokumentų, patvirtinančių, kad vairuotojas kas 4 savaites grįžtų į Lietuvą įmonė neturi. Lietuvoje dirbančių užsieniečių sąrašas SODRAI užpildytas 2021 m. kovo 29 d. 2019 m., patvirtinus įsakymą, buhalterė aiškinosi Darbo inspekcijoje, Sodroje, Užimtumo tarnyboje, ar reikia pildyti, tačiau konkretaus atsakymo niekur negavo, yra tai patvirtinantys paklausimai. Tachografų negali pateikti, nes kompiuteris yra FNTT. Žiniaraštį jie pildo pagal komandiruotės grafiką (t. 1, b. l. 5).

Iš 2021 m. vasario 10 d. rašto matyti, kad Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga prašo atlikti (duomenys neskelbtini), su kuria turėjo bylą Darbo ginčų komisijoje ir remiantis gautais dokumentais gali teigti, kad įmonėje yra klaidingai deklaruojamas laikas, vedama apgaulinga buhalterinė apskaita, slepiami mokesčiai, įtartinas grynų pinigų judėjimas įmonės kasoje. Atkreipia dėmesį, kad po atleidimo darbuotojai nuolat lieka skolingi įmonei (t.1, b. l. 6).

Pateikti Sodros duomenys apie (duomenys neskelbtini) darbuotojus (t. 1, b. l. 9), D. K. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (t. 1, b. l. 10, 11) ir jo tachografų duomenys (t. 1, b. l. 12-16).

Iš 2019 m. gruodžio 10 d. Nr. 344 darbo sutarties nustatyta, kad darbdavys (duomenys neskelbtini), atstovaujamas direktoriaus V. S., sudarė darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) piliečiu D. K. (tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonėmis vairuotojas). Nustatytas darbo sutarties terminas – iki galioja viza D, iki galioja leidimai laikinai gyventi (t. 1, b. l. 17-18, 19, 98-99, 100).

Iš rašytinio 2021 m. balandžio 2 d. D. K. pareiškimo nustatyta, kad D. K. dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2020 m. spalio 28 d. vairuotoju. Nuolat būdavo komandiruotėse Europos valstybėse (Prancūzija, Vokietija, Belgija ir kt.). Atvažiavus į įmonę (duomenys neskelbtini), jiems duodavo mikroautobusą, kurie buvo vairuotojai, kaip ir jis, kurie pamainomis vairavo, kad pradėtų reisą (vachtą) ir persėstų į sunkvežimį. Kad pasikeistų jie važinėjo apie savaitę, (duomenys neskelbtini) kelią (kelionės laikotarpio) neapmokėdavo. Po to kai kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, sužinojo, kad jam nežymėjo darbo laiko, būnant komandiruotėje. Pavyzdžiui, vietoje 8 savaičių, žymėjo tik 2 savaites, jo žodžių patvirtinimas gali būti tachografo duomenys, kuriuos jis perdavė profesinei sąjungai, kuri jį atstovavo ginčų komisijoje. Būnant komandiruotėje, jam nė karto per jo 45 valandų teisėto poilsio, nesuteikė būsto. Būnant automobilyje 2-3 paras be sanitarinių ir higienos sąlygų, teko tvarkyti gamtinius reikalus kabinoje, į butelį arba į šiukšlių maišelį, kadangi bijojo išeiti į lauką, kad negautų 2500 Eur baudos iš policijos. Darbdavys nesiūlė grįžti nei namo, nei į įmonės registracijos vietą praėjus 4 savaitėms. Įmonė (duomenys neskelbtini) nuolat laiku nemokėjo darbo užmokesčio ir dienpinigių. Būnant komandiruotėse, nurodymus duodavo ne tik (duomenys neskelbtini) atstovai, bet ir jų atstovai važiuoti nacionaliniais keliais, o ne mokamais keliais. Dirbdavo lenkiškais automobiliais tampant lietuviškas „Hegelman“ priekabas, nors ant CMR buvo ir kitų įmonių anspaudai, su kuriomis jis jokių sutarčių nesudarinėjo. Per visą jo darbo laikotarpį įmonė (duomenys neskelbtini) nuolat nuskaitinėjo informaciją iš jo ,,čipo“ (t. 1, b. l. 20-22).

Iš Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus rašto nustatyta, kad draudėjas (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki šio paklausymo vykdymo dienos per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą, pranešimų apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius neteikė (t. 1, b. l. 31).

Iš 2021 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo nustatyta, kad įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius nuo 2017 m. birželio 8 d. yra V. S. (t. 1, b. l. 31-33).

Iš 2021 m. vasario 3 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimo matyti, kad buvo išnagrinėta darbo byla pagal ieškovo D. K. prašymą atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo. Darbo ginčų komisija nusprendė atmesti D. K. 2021 m. sausio 11 d. prašymą Darbo byloje Nr. APS-131-622 dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo iš atsakovės (duomenys neskelbtini) kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 69, 92-93).

Iš (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 15 d. išrašo matyti įmonėje dirbančių užsieniečių sąrašas (t. 1, b. l. 71). Pateikta užklausimo į VDI dėl LDU sąrašo pildymo nuotrauka iš susirašinėjimo programos (t. 1, b. l. 86).

Iš V. S. pateikto susirašinėjimo programėlėje matyti, kad automobilio Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui įmonė 2020 m. rugsėjo 1 d., spalio 1 d., lapkričio 2 d. siūlė grįžti, tačiau vairuotojas atsisakė.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų pažeidimų iš esmės nepripažino. Administracinio nusižengimo protokole V. S. inkriminuojami pažeidimai iš esmės yra grindžiami vienintelio liudytojo – buvusio įmonės darbuotojo D. K. parodymais, tarp kurių yra susiklostę konfliktiniai santykiai. Nagrinėjamu atveju yra svarbu patikrinti, ar byloje yra kitų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti liudytojo D. K. paaiškinimus.

ANK 100 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbuotojų, išskyrus dirbančius nekintančių darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu, darbo laiko nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, taip pat į darbo laiko apskaitą privalomai įtrauktino darbuotojų darbo laiko (viršvalandžių, darbo laiko švenčių dieną, poilsio dieną (jeigu jis nenustatytas pagal grafiką), naktį, dėl papildomo darbo) nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje arba žinomai neteisingų duomenų apie įmonėse, įstaigose, organizacijose dirbančių asmenų į darbo laiko apskaitą privalomai įtrauktiną darbo laiką įrašymas į darbo laiko apskaitos žiniaraštį užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 100 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 120 straipsnio 1, 2 d., Užimtumo įstatymo 58 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą, išskyrus darbuotojų, dirbančių nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir nekintančio darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu; darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus viršvalandžius, darbo laiką švenčių dieną, darbo laiką poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką, darbo laiką naktį, darbo laiką pagal susitarimą dėl papildomo darbo. Nedeklaruotu darbu vadinamos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėta darbuotojo dirbti viršvalandžiai, darbuotojo darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką, darbuotojo darbo laikas naktį. Prievolę įtraukti į apskaitos dokumentus šio straipsnio 1 dalyje nurodytas darbuotojo atliekamas darbo funkcijas darbdavys privalo įvykdyti iki darbo dienos darbovietėje pabaigos.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S. nurodė, kad jis negalėjo pakoreguoti V. K. darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kadangi jis jam nepateikė savo tachografo duomenų. Savo kaltę įžvelgia tik tame, kad neprivertė D. K. atiduoti minėtų duomenų, raštiškai jo neprašė ir įrodymų, kad jo prašė bei kad jis nepateikė tokių duomenų, neturi. Liudytojas D. K. nurodė, kad tokius duomenis darbdavys vairuotojui grįžus iš kelionės pats nuskaito iš automobilio, be to, jei jis nepateiktų duomenų dėl dirbto laiko, jam nebūtų mokamas atlyginimas.

Iš byloje esančių vairuotojo D. K. pateiktų tachografų ir įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad jis (duomenys neskelbtini) naudai dirbo nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 19 d., nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 25 d., tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėtos nemokamos atostogos, taip pat kad jis 2020 m. rugpjūčio 24, 25 d., rugsėjo 1, 4, 25 d. dirbo naktiniu laiku, tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, kad buvo dirbama naktiniu laiku, nepažymėta. Teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, kad D. K. nepateikė jam tachografo duomenų, laiko jo gynybine versija, siekiant išvengti atsakomybės. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė teismui jokių duomenų, įrodančių, kad D. K. jam nepateikė tachografo duomenų ar atsisakė tai daryti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jo pareikalavo tai padaryti. Tai, kad V. S. žinojo, jog D. K. dirba nurodytu laikotarpiu, tačiau nežymėjo to taip, kaip reikalauja įstatymas, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, patvirtina ir į D. K. nurodytu laikotarpiu vairuotą automobilį siųstos žinutės su siūlymu jam grįžti į savo gyvenamąją vietą arba įmonės veiklos centrą, nes kitu atveju, t. y. vairuotojui nedirbant keturias iš eilės savaitės, toks siūlymas iš darbdavio pusės darbuotojui nėra privalomas.

Administracinio nusižengimo protokole yra nurodyta, jog V. S., būdamas (duomenys neskelbtini) (įm. k. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, neužtikrino ir nekontroliavo, kad į darbo laiko apskaitos žiniaraštį būtų įrašyti teisingi duomenys apie (duomenys neskelbtini) vairuotojų dirbtą darbo laiką pagal nuskaitytus tachografų asmeninių kortelių duomenis, tačiau byloje yra pateikti įrodymai ir teismas nustatė, kad darbo laiko žiniaraštyje nebuvo pildomi duomenys būtent konkrečiai apie D. K. dirbtą darbo laiką, iš jam pareikšto kaltinimo šalintina aplinkybė, kad jis neužtikrino ir nekontroliavo, kad į darbo laiko apskaitos žiniaraštį būtų įrašyti teisingi duomenys apie (duomenys neskelbtini) vairuotojų dirbtą darbo laiką pagal nuskaitytus tachografų asmeninių kortelių duomenis. Pažymėtina, kad šių aplinkybių pašalinimas nesunkina jo teisinės padėties. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad V. S. inkriminuotas pažeidimas administracinio nusižengimo protokole surašytas ydingai, t. y. kad jis neužtikrino ir nekontroliavo, kad į darbo laiko apskaitos žiniaraštį būtų įrašyti teisingi duomenys apie (duomenys neskelbtini) vairuotojų dirbtą darbo laiką, tačiau, kaip minėta jau pirmiau, tokių duomenų apie kitus įmonėje dirbusius vairuotojus inspekcija neteikė, taip pat nenurodė ir teismo posėdžio metu, surašytas kaltinimas turi būti aiškus ir konkretus, kad asmuo galėtų žinoti nuo ko ir kaip jam gintis teisme bei konkrečiai kuo jis yra kaltinamas.

Žemesnės instancijos teismas

V. S. administracinio nusižengimo protokole iš esmės yra inkriminuojami trys šį nusižengimą, sudarančios jo veikos, t. y. kad jis neužtikrino, kad būtų suteikiamas būstas vairuotojams būnantiems komandiruotėje užsienyje, jų ilgiau nei 45 valandas trunkančių kassavaitinio poilsio laikotarpiu, kadangi nepateikė būsto kompensavimo ir suteikimo dokumentų; neorganizuoja vairuotojų darbo taip, kad vairuotojas sugrįžtų per kiekvieną keturių iš eilės einančių savaičių laikotarpį į savo gyvenamąją vietą arba įmonės veiklos centrą; nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. kovo 23 d. nepateikė pranešimų apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 str. 7 d. nustatyta, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinis darbo inspektoriaus, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakyme ,,Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ nustatyta, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją teikia Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) ir Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) per EDAS, užpildydamas LDU pranešimą apie įdarbintą užsienietį ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S. dėl pranešimų nepateikimo apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius nurodė, kad į VDI dėl LDU kreipėsi 2020 m. kovo 4 d. Duomenis apie įdarbinimą pateikė šių metų kovo mėnesį. Jis nežinojo, ar reikia pranešti, ar ne, kai juos informavo VDI, kad reikia, tada ir pranešė. Žino, kad yra atsakingas, bet nežinojo, kaip tai padaryti, o kai kreipėsi, jiems nepadėjo. Visus metus negavo informacijos. Sodroje bandė sužinoti viską, neturi patvirtinimo, kad kreipėsi.