- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-26
- Bylos Nr.
- eI2-4070-609/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00382-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ridvija“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius
- Advokatai
- Vilius Mačiulaitis
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ridvija“ atstovams V. Š., L. K., advokatui Viliui Mačiulaičiui,
atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus atstovui Stanislovui Tamučiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ridvija“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Ridvija“ (toliau – ir pareiškėja, UAB „Ridvija“) kreipėsi į teismą su skundu dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) Šiaulių teritorinio skyriaus 2019 m. vasario 21 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 13361 (toliau – ir Nutarimas) panaikinimo.
Skunde nurodo, jog iš Nutarimo visiškai neaišku, kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo priimtas sprendimas, jog pareiškėja pažeidė Darbo kodekso (toliau – ir DK) 120 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 58 straipsnio 1 dalis 1 punktą. DK 120 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus viršvalandžius. Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad nedeklaruotu darbu vadinamos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėta darbuotojo dirbti viršvalandžiai. Iš Nutarimo nematyti, kad sprendimas skirti baudą priimtas būtent dėl neva neapskaitytų viršvalandžių, kaip ši aplinkybė buvo nustatyta. Nutarime nurodytos faktinės pažeidimo aplinkybės yra neišsamios ir neaiškios. Nutarime nurodyta, kad 2018 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nebuvo teisingai įrašyti duomenys apie darbuotojų faktiškai dirbtą darbo laiką. Nutarime nurodyta, kad neva šiais veiksmais buvo pažeistos darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, kai darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nebuvo apskaitytas vairuotojų E. R., M. R. ir R. M. darbo laikas. Atkreipė dėmesį, kad visiškai neaišku, koks būtent laikas buvo neapskaitytas tinkamai ir kodėl vadovaujantis taip lakoniškai nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis buvo nuspręsta, jog neaišku, kokiais veiksmais UAB ,,Ridvija“ buvo pripažinta padariusia pažeidimą. Pareigūnas, tyręs galimą pažeidimą, tik žodžiu nurodė, kad darbo laiko neapskaitymas pasireiškė tuo, kad aukščiau nurodytiems darbuotojams skirtos pertraukos nebuvo įtrauktos į darbo laiką ir nebuvo apmokėtos. Nutarime šis pažeidimas nėra užfiksuotas, aprašytas ar kitaip nurodytas. Kaip matyti iš pvz., vairuotojo R. M., 2018 m. gruodžio mėnesio darbo grafiko (kuris tirtas patikrinimo metu) jam būdavo numatytos pertraukos tarp reisų, kurių metu vairuotojas savo laiku gali disponuoti laisvai, pvz.: pertraukos nuo 07:33 val. iki 08:10 val., nuo 10:27 val. iki 12:00 val. ir kt. Atsakovo teigimu, šios tarp reisų susidariusios pertraukos privalo būti prilygintos darbo laikui, apskaičiuotos ir apmokėtos. Nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, kad vairuotojų poilsio laikas tarp reisų privalo būti prilyginamas darbo laikui ir apmokamas kaip faktinis darbo laikas bei kaip faktinis darbo laikas pažymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-3-402-403/2018). Pertraukų metų vairuotojai savo laiku gali disponuoti be didesnių suvaržymų, o darbdavys neturi pareigos mokėti už tokį laiką, kaip už darbo laiką (ar bet kokį kitą jam prilygintą laiką), atsižvelgdamas į bendrovės veiklos specifiką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai skundą prašo tenkinti visiškai skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Ridvija“ Panevėžio padalinyje darbo laiko apskaitos žiniaraštyje už 2018 m. gruodžio mėnesį nuo 4 iki 31 d. dirbusiems E. R., M. R. ir R. M. nepažymėtas faktiškai dirbtas laikas. Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritoriniam skyriui UAB „Ridvija“ pateiktuose 2018 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodomas kaip pavyzdys skirtingas darbuotojų dirbtas darbo laikas. Pvz. vairuotojui R. M. bendrame 2018 m. gruodžio mėnesio 1 d. Panevėžio padalinio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad dirbta 8 val. 26 min., o darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, pateiktame asmeniškai R. M. (tiriant pastarojo skundą), nurodyta 9 val. 41 min., analogiškai pagal dienas 7 d. 8 val. 45 min.,ir 9 val. 00 min., 14 d. 7 val. 45 min. ir 9 val. 00 min., 24 d. 8 val. 26 min. ir 9 val. 41 min. Atlikus tyrimą pagal pateiktus UAB „Ridvija“ dokumentus, E. R., M. R. ir R. M. paaiškinimus, galima daryti išvadą, kad jie darbo dieną pradeda ankščiau ir baigia vėliau, negu nustatyta darbo grafike, t. y. dirba ne grafikuose nustatytu laiku. Tarpuose tarp maršrutų (5 min., 18 min., 37 min., 55 min.) ilgiau ar trumpiau dirbami kiti darbai, tačiau šis laikas darbo grafike nepažymėtas nei kaip darbo laikas, nei kaip poilsio laikas (specialios ar pietų pertraukos). UAB „Ridvija” laikinai einanti direktorės pareigas V. R., būdama atsakinga už įmonės veiklos organizavimą, neužtikrino, kad darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraštyje būtų žymimas realiai darbuotojų dirbamas darbo dienos laikas. Nežymėdama darbuotojų faktiškai dirbamo darbo laiko pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 120 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2019 m. vasario 21 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 13361 teisėtumo ir pagrįstumo.
Nutarimu Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta sankcija pareiškėjai buvo paskirta už tai, kad UAB „Ridvija“ Panevėžio padalinio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje už 2018 m. gruodžio mėnesį nuo 4 iki 31 d. nebuvo pažymėtas įmonės darbuotojų E. R., M. R. ir R. M. faktiškai dirbtas laikas, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 120 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nedeklaruotu darbu vadinamos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėta: 1) darbuotojo dirbti viršvalandžiai; 2) darbuotojo darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką; 3) darbuotojo darbo laikas naktį.
Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – ir DK) 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą, išskyrus darbuotojų, dirbančių nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir nekintančio darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu. Pagal šio straipsnio 2 dalį, darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus: 1) viršvalandžius; 2) darbo laiką švenčių dieną; 3) darbo laiką poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką; 4) darbo laiką naktį; 5) darbo laiką pagal susitarimą dėl papildomo darbo.
Pagal DK 120 straipsnio 3 dalį, darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie gali būti pildomi ir saugomi elektroniniu būdu. Pagal šio straipsnio 4 dalį, jeigu darbuotojas savo nuožiūra tvarko visą savo darbo laiką ar jo dalį ar privalo pats tvarkyti savo dirbto darbo laiko apskaitą, darbdavys gali nustatyti tokio darbo laiko apskaitos taisykles. Pagal šio straipsnio 5 dalį, darbuotojas turi teisę susipažinti su savo darbo laiko apskaita ir reikalauti neatlygintinai gauti darbo laiko apskaitos žiniaraščio išrašą.
DK 121 straipsnis numato, kad transporto, pašto, žemės ūkio, energetikos įmonėse, gydymo ir socialinės globos įstaigose, taip pat jūrų ir upių laivyboje ir kitose ekonominės veiklos srityse maksimaliojo darbo laiko reikalavimai ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai, darbo laiko režimo ir darbo apskaitos taisyklės gali skirtis nuo šio kodekso nustatytų normų.
Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumus šiose veiklos srityse nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar kolektyvinės sutartys. Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 534, 18 punkte nurodyta, kad: „Kelių transporto priemonių, išskyrus tas, kurioms netaikomas reglamentas (EB) Nr. 561/2006, vairuotojų darbo laiko apskaitai turi būti naudojama viena iš šių priemonių: 18.1. registravimo įranga - tachografai; 18.2. eismo tvarkaraščiai, sudaryti vadovaujantis reglamento (EB) Nr. 561/2006 16 straipsniu, ir vairuotojo darbo (pamainų) grafikas (jeigu keleiviai vežami reguliariais reisais Lietuvos Respublikos teritorijoje ir autobusuose neįrengti tachografai); 18.3. identifikavimo kortelės, naudojamos darbo ir poilsio laiko apskaitai skaitmeniniuose tachografuose, išduodamos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko nustatyta tvarka“.
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi būtent darbdavys privalo imtis priemonių, siekiant užtikrinti veiksmingos darbuotojų darbo laiko stebėsenos ir kontrolės mechanizmą, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, pildydama darbo laiko apskaitos žiniaraščius, pareiškėja privalėjo vadovautis techninių priemonių (tachografų ir/ar identifikavimo kortelių) duomenimis ir tokiu būdu žymėti faktiškai darbuotojų dirbtus viršvalandžius.
Pažymėtina tai, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
2019 m. vasario 21 d. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokole nurodyta, kad darbdavys neužtikrino, kad darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraštyje būtų žymimas faktiškai realiai darbuotojų dirbamas darbo dienos laikas.
Atsakovo teigimu, ginčo patikrinimo metu buvo nustatyta, kad vairuotojai darbo dieną pradeda anksčiau ir baigia vėliau, nei nustatyta jų darbo grafike. Tarpuose tarp maršrutų dirbami kiti darbai, tačiau šis laikas nepažymėtas nei kaip darbo laikas, nei kaip poilsio laikas.
Byloje yra UAB „Ridvija“ darbuotojų E. R., M. R. ir R. M. paaiškinimai, pateikti atlikto tyrimo metu, kuriuose detaliai nurodytos aplinkybės dėl šių darbuotojų faktiškai atliktų darbų ir žiniaraščiuose pažymėto darbo laiko ginčo laikotarpiu neatitikimo.
Kaip nustatyta, visas darbuotojų darbo laikas įmonėje yra apskaitomas ir žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, o papildomi darbai, tokie kaip kelionės lapų pildymas, pinigų nešimas į kasą, transporto priemonių valymas, plovimas, jų techninė priežiūra, yra atliekami ne pertraukų metu, o prieš arba po darbo. Pareiškėjos atstovų teigimu, šių funkcijų atlikimui tenkantis laikas yra žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir už jį yra apmokama. Nežiūrint į tai, teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė L. K. nepaneigė fakto, jog fiksuojant darbuotojų faktiškai dirbtą laiką, įmonėje iš dalies nebuvo vadovaujamasi tachografais/ar asmeninėmis vairuotojų kortelėmis, kitomis techninėmis priemonėmis, nes negalėjo paaiškinti, kaip įmonėje yra fiksuojamas viršvalandinis darbas. Darbdavio suformuotuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nėra nei vieno darbo naudotojo parašu patvirtinto pritarimo dėl faktinio darbo laiko.
Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-156-2019 UAB „Ridvija“ buhalterė L. K. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 100 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdama darbuotojų atžvilgiu darbdavį atstovaujančiu asmeniu, atsakingu už darbo laiko apskaitą, neužtikrino, kad 2018 m. gruodžio mėnesį darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose būtų įrašyti teisingi duomenys apie UAB „Ridvija darbuotojų E. R., M. R. ir R. M. faktiškai dirbtą laiką.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimu Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. kovo 21 d. nutarimas Nr. VDI-ANR_N-156-2019 buvo panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena UAB „Ridvija“ buhaterės L. K. atžvilgiu nutraukta, konstatavus, jog neįrodytas administracinio nusižengimo įvykis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad panašaus pobūdžio administracinėse bylose teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje gali (ir turi) būti teismo vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Toks įvertinimas teismo yra atliekamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnyje nustatytas įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles. Tai reiškia, kad (nors ir tų pačių) įrodymų įvertinimas, atliktas teismo administracinio nusižengimo byloje, savaime nesuponuoja, kad šioje (kitoje) byloje teismas neturi atlikti savo, galbūt kitokį, šių įrodymų įvertinimą ir padaryti kitokias šių įrodymų įvertinimo išvadas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad juridinio asmens atsakomybei atsirasti Užimtumo įstatymo taikymo prasme, atsižvelgiant į šiuo įstatymu siekiamų tikslų ypatingą svarbą visuomenei, gali būti taikomi griežtesni, negu fizinio asmens administracinei atsakomybei atsirasti, kriterijai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1708-143/2015).
Aplinkybė, jog byloje nėra duomenų, kad fiksuojant darbuotojų dirbtus viršvalandžius, pareiškėja vadovavosi techninių priemonių (tachografų ir/ar identifikavimo kortelių) duomenimis, leidžia daryti išvadą, jog įmonėje nebuvo užtikrinta veiksminga darbuotojų darbo laiko stebėsena ir kontrolė. Egzistuojant tokiai aplinkybei, pareiškėja negali paneigti fakto, jog ginčo laikotarpiu įmonės darbuotojai E. R., M. R. ir R. M. faktiškai atliko papildomus darbus ne darbo laiku. Pažymėtina tai, jog 2019 m. vasario 21 d. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokole juridiniam asmeniui yra užfiksuota, jog jo surašymo metu atsakomybėn traukiamo juridinio asmens atstovė V. R. su pažeidimu sutiko ir dėl jo gailėjosi. Tai reiškia, kad UAB „Ridvija“ direktorės pareigas laikinai einanti V. R. pripažino iš dalies padariusi pažeidimą, nes nekontroliavo darbo laiko apskaitos, kad būtų žymimas faktiškai dirbamas viršvalandinis darbas. Iš Nutarimo turinio matyti, jog ši aplinkybė buvo įvertinta, nustatant pareiškėjai skiriamos baudos dydį. Nors teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai teigė, jog UAB „Ridvija“ atstovei V. R. buvo daromas psichologinis spaudimas, tokią aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Kadangi neįrodyta priešingai, Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies pažeidimas laikytinas įrodytu. Nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pareiškėjai paskirta piniginė bauda savo dydžiu artima įstatymo sankcijoje numatytam minimaliam ir maksimaliam baudų dydžių vidurkiui. Teismo vertinimu, paskirta ekonominio poveikio priemonė yra adekvati padarytam pažeidimui.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Kadangi skundas netenkintas, pareiškėja neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas iš atsakovės pareiškėjai priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Ridvija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.