Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei - Puidienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo E. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

dėl 2016 m. liepos 30 d. veikos laisvės atėmimo 8 mėnesiams bausme;dėl 2016 m. rugpjūčio 4 d. veikos laisvės atėmimo 8 mėnesiams bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimis bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė subendrinta su 2016 m. birželio 29 d. Alytaus rajono apylinkės eismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. Ž. nuteistas už tai, kad:padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Jis 2016 m. liepos 30 d. apie 19 valandą sugyventinės D. A. namuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu, būdamas girtas, tyčia smūgiavo D. A. į pakaušį, alkūne smūgiavo vieną smūgį į nugarą, po to kumščiu ne mažiau kaip aštuonis kartus į galvą ir ne mažiau kaip du kartus į krūtinę, po to spyrė ne mažiau kaip tris spyrius į kojas, tada gulinčiai ant grindų įkaitintu drabužių lygintuvu apdegino dešinės rankos riešą, taip padarydamas nukentėjusiajai D. A. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kaktos dešinėje pusėje, kaktos dešinės pusės dešinės akies viršutinio voko srityje, dešiniame skruoste, dešinio smilkinkaulio speninės ataugos srityje, kairiame skruoste, kaklo dešinėje pusėje, abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, abiejose poraktikaulinėse srityse, krūtinės kairėje pusėje, krūtinės ląstos abiejose pusėse, kairiame sėdmenyje, kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje, odos nudegimo dešiniame rieše.Be to, jis nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą sugyventinei D. A. 2016 m. rugpjūčio 4 d., o būtent, apie 14 valandą tuose pačiuose namuose (duomenys neskelbtini), būdamas girtas, konflikto metu tyčia jai delnu sudavė smūgį į pakaušį, po to kaire ranka sugriebė už plaukų ir parbloškęs ant žemės gulinčiai spyrė ne mažiau kaip tris spyrius į įvairias kūno vietas. Tęsdamas nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje apie 19 valandą kumščiu smūgiavo jai ne mažiau kaip tris smūgius į galvą, alkūne sudavė vieną smūgį į galvą, po to kumščiu smūgiavo du smūgius į nugarą ir spyrė ne mažiau kaip tris kartus į kojas, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. A. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kaktos dešinėje pusėje, kairės ausies kaušelyje ir kairiame rieše.Alytaus rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad siekiant BK 41straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, skirtina sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė.Apeliaciniame skunde E. Ž. prašo sušvelninti bausmę: sutrumpinti bausmės terminą arba pakeisti bausmę kita – nesusijusia su realiu laisvės atėmimu.

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjant bylą teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė L.Daukšienė prašė tenkinti apeliacinį skundą. Prokuroras V. Turauskis apeliacinį skundą prašė atmesti.Nuteistojo E. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl paskirtosios bausmės dydžio ir rūšies

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas. Nuteistasis apeliaciniame skunde iš esmės išreiškė savo nuomonę dėl jam paskirtos per griežtos bausmės rūšies ir dydžio. Apeliacinės instancijos teismas neišeidamas už skundo ribų patikrina bylą dėl paskirtos bausmės teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Teismas remiantis baudžiamuoju įstatymu skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, tai yra: atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės jurisprudencija, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi skirti ypatingą dėmesį vertindamas, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

8. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, skirdamas E. Ž. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje.

8.1.Teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę E. Ž., atsižvelgė į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį - padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į žmogaus sveikatą, į kaltinamojo asmenybę - praeityje yra teistas už smurtinį nusikaltimą. Taip pat pažymėtina, kad apeliantas ne kartą baustas administracine tvarka, dalis pažeidimų padaryti E. Ž. esant neblaiviam (1 t., b.l. 78-85). Skirdamas bausmę teismas pažymėjo, jog E. Ž. konstatuotas psichikos sutrikimas – organinis asmenybės sutrikimas: psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Tačiau kaltinamasis savo veiksmus gali suprasti ir juos valdyti (1 t., b.l. 108). Pastebėtina, kad anksčiau buvo teistas 5 kartus, yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, taip pat taikytas ir lygtinis paleidimas bei Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas. Aukštesniojo teismo įsitikinimu nurodyti duomenys pagrįstai leido apylinkės teismui spręsti, kad švelniausių sankcijoje įtvirtintų bausmių rūšių apelianto nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka ir jomis bausmės tikslai nebūtų pasiekti, juolab, jog praeityje E. Ž. yra atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau įstatyme nustatytos griežčiausios bausmės skyrimas nepaveikė E. Ž. taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, be to, būtina pastebėti, kad dauguma administracinės teisės pažeidimų bei nusikalstamų veikų, dėl kurių padarymo E. Ž. buvo taikyta atsakomybė, yra padaryti jam esant neblaiviam, tačiau išvadų dėl savo elgesio apeliantas ir tai, jog jo elgesiui tiesioginę įtaką daro alkoholis, nedaro. Pastebėtina, jog šiuo atveju E. Ž. atlikti smurtiniai veiksmai sugyventinės atžvilgiu nebuvo atsitiktiniai ar išprovokuoti nukentėjusiosios elgesio. Iš D. A. parodymų matyti, kad prieš ją sugyventinis naudoja smurtą, tai yra daręs ir anksčiau, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jam atleido (1 t., b.l.41, 179). Todėl įvertinusi apelianto asmenybę, padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį bei kitas pirmiau nurodytas aplinkybes, kolegija mano, kad E. Ž. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirta sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė yra teisinga bei optimali BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytiems bausmės tikslam pasiekti.

8.2.Dėl laisvės atėmimo bausmės dydžio. BK 61straispnio 2 dalis nustato, kad teismas įvertinęs lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad E. Ž. prisipažino padaręs abi veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailėjosi, ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas E. Ž. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, jog abiem atvejais jis buvo neblaivus, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, jis yra recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Teismas taip pat pažymėjo, kad abu nusikaltimai yra baigti, padaryti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Taip pat atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu yra anksčiau padaręs smurtinį nusikaltimą, dėl to buvo teistas 2016 m. birželio 29 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Teisėjų kolegija sutinka, su pirmosios instancijos teismo nustatyta kaltinamojo asmenybę lengvinančia ir sunkinančiomis aplinkybėmis bei kitų aplinkybių - kaltinamojo asmenybės, nusikaltimo pavojingumo, pasekmių- įvertinimu, taip pat su paskirtųjų bausmių E. Ž. už abiejų nusikalstamų veikų padarymą, dydžiais (skirta už abi veikas po 8 mėnesius laisvės atėmimo), kurios ženkliai mažesnės nei įstatyme numatytas sankcijos vidurkis (vidurkis 13,5 mėnesių), kas iš esmės neprieštarauja BK 61straipsnio 1,2 dalies nuostatoms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) 2 (dvejiems) mėnesiams. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo dar labiau švelninti ir taip paskirtą palyginus švelnią bausmę. Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę teismas pagrįstai subendrino su Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 (vienų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausme.

9. Apeliantas skunde nurodo, jog jis yra neįgalus, jo darbingumas yra 35 procentų, dėl to pataisos namuose nėra sąlygų dirbti ir atitinkamai save prižiūrėti. Tačiau, kolegijos vertinimu, E. Ž. nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtosios bausmės. Atsakant į šį argumentą pastebėtina, kad nuteistųjų darbas yra tik viena iš nuteistųjų pataisos priemonių, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, tačiau jis nėra privalomas - nuteistasis gali dirbti ar nedirbti įvertinęs tiek savo galimybes, tiek darbo pasiūlą, o pati bausmė, kaip jau minėta, yra valstybės prievartos priemonė, kurios vienas iš tikslų yra nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, dėl šios priežasties tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų buvimas yra neatsiejama bausmės dalis.

10. Aptartų aplinkybių pagrindu aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias bausmių skyrimą ir bendrinimą, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o bausmę už nusikalstamų veikų padarymą parinko proporcingą padarytų veikų pavojingumui. Dėl nurodytų priežasčių E. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

11. Nagrinėjant skundą apeliacinėje instancijoje iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gauta pažyma dėl teisinės pagalbos suteikimo E. Ž. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-308-308/2017, nurodant, jog tarnyba turėjo 63,69 Eur išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą (2 t., b.l. 10).

12. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Taigi, šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo E. Ž. netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo priteisti patirtas išlaidas netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.