Kauno apygardos teismo nutartis

2018-06-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-492-579/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-02-01Alytaus apylinkės teismas
  2. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-02-03Alytaus apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2017-05-05Kauno apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2018-06-27Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-27
Bylos Nr.
1S-492-579/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36841-2016-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
E. Ž.

Įžanginė dalis

Byla Nr. 1S-492-579/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36841-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos:(S)2.5.14; 2.5.19
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. Ž. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos (toliau – Komisijos) 2018 m. kovo 9 d. nutarimo taikyti E. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Ž. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) galutine subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2018 m. rugsėjo 30 d.Komisija 2018 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 67-14 nutarė nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino, motyvuodamas tuo, kad nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis E. Ž. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo jo atžvilgiu taikymo.Skunde teigiama, kad Komisija, sudaryta iš kompetentingų specialistų, įvertinusi nuteistojo elgesį pataisos namuose, konstatavo, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, tačiau, nežiūrint to, teismas atsisakė patvirtinti nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. E. Ž. nesutinka su nutarties argumentais, kad išėjęs į laisvę, jis bus bedarbis, bendraus su tam tikrais asmenimis ir neatsakingai vartos alkoholį. Nurodo, jog Kybartų pataisos namuose jis dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje „Padėk sau“, skirtoje asmenims, piktnaudžiaujantiems alkoholiu. Vengdamas kriminogeninės aplinkos, gyvens pas brolį. Lėšų pragyvenimui turės iš gaunamos socialinės rūpybos pašalpos. Be to, esant laisvėje, jam bus suteikiama reikiama medicininė pagalba. Nuteistojo E. Ž. skundas netenkinamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. Ž. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas. Kaip jau minėta, pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Šiuo atveju nei vienos iš minėtų sąlygų nėra. Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad skundo autoriaus E. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, net ne prie vidutinės rizikos grupės, o prie aukštos (111 balų). Esant tokiam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, lygtinis paleidimas būtų galimas tik jei pažanga mažinant šią riziką būtų akivaizdi, žymi ir leistų pagrįstai tikėtis tinkamo nuteistojo elgesio laisvėje, tačiau bylos duomenys neleidžia daryti tokios išvados. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, E. Ž., nors ir vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau tai neturėjo žymios teigiamos įtakos jo kriminogeniniams veiksniams bei nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką nuo 125 balų yra sumažėjusi tik iki 111 balų, iš kurių net 66 balai yra kintamieji, t. y. gali būti mažinami priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Socialinio tyrimo išvadoje E. Ž. nustatyti net 6 kriminogeniniai veiksniai: didelis teistumų skaičius, bedarbis po paleidimo, bendravimas su tam tikrais asmenimis, nerūpestingas/rizikingas elgesys, neatsakingas alkoholio vartojimas, impulsyvumas. Ankstesni nusikalstami veiksmai yra kriminogeninis veiksnys, kurio nuteistasis, atlikdamas bausmę, negali pakeisti, tačiau tokio kriminogeninio veiksnio egzistavimas sudaro prielaidas griežčiau vertinti kitas aplinkybes, atskleidžiančias, ar nuteistasis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje, nekeldamas pavojaus kitiems visuomenės nariams, ir daugiau nenusikalsti. Šiuo atveju kitos E. Ž. charakterizuojančios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad šiuo metu jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Nerimą kelia socialinio tyrimo išvadoje apibūdinamas E. Ž. mąstymas ir elgesys. Nurodyta, kad jo mąstymas, suvokimas yra apsunkinti, reakcijos ne visuomet adekvačios. Būdingas impulsyvus elgesys, nesugeba paaiškinti savo veiksmų ir įsivelia į problemas dėl to, kad neapsvarsto galimų savo veiksmų pasekmių. Supykęs tampa agresyvus, dėl problemų kaltina kitus, problemoms spręsti naudoja fizinę agresiją. Pastebėtina, kad paskutinės jo padarytos nusikalstamos veikos yra susijusios būtent su smurtinio pobūdžio nusikaltimais, kurie padaryti prieš artimą asmenį – sugyventinę. Tad aplinkybė, kad po lygtinio paleidimo jis gyventų pas brolį ir tai, pasak skundo autoriaus, galėtų būti apsauginiu veiksniu pakartotiniam nusikalstamumui, atsižvelgus į tai, kad problemoms spręsti jis naudoja fizinę agresiją, ypač pavartojus alkoholio, verčia abejoti, ar gyvenimas pas brolį jį išties sulaikytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Juolab, kad socialinio tyrimo išvadoje apibūdinant E. Ž. mąstymą ir elgesį, nurodyta, kad jis neturi jokių konkrečių tikslų, linkęs gyventi šia diena. Gyvendamas laisvėje užsiima veikla, kuri susijusi su nusikalstamu elgesiu. Iki suėmimo buvo įtakojamas asocialios grupės, asocialių draugų, su kuriais vartodavo alkoholį ir ši įtaka daro neigiamą poveikį jo elgesiui. E. Ž. savo elgesį pateisina lygindamas jį su kitų žmonių nusižengimais. Supranta, kad buvimas visuomenės nariu reiškia teises ir atsakomybę, tačiau pastarosios linkęs išvengti. Nors nuteistasis tikina, kad dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje „Padėk sau“, tačiau nėra pagrindo manyti, kad ji padarė akivaizdų poveikį nuteistajam, kadangi, kaip minėta, neatsakingas alkoholio vartojimas vis dar išskiriamas kaip kriminogeninis veiksnys. Su alkoholio vartojimu susijusi ir E. Ž. smurtinio elgesio istorija. Pats nuteistasis pripažįsta, kad ir vagystes įvykdydavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Visgi E. Ž. neigia priklausomybę ar besikartojančius užgėrimus, nors Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendyje nurodyta, kad E. Ž. konstatuotas psichikos sutrikimas - organinis asmenybės sutrikimas: psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepripažįsta turintis problemą ir jos sprendimui nededa realių pastangų. Problematiškas yra ne tik alkoholio vartojimas ir jo įtaka asmens elgesiui, nepakankamas šios problemos suvokimas ir įvertinimas, tačiau ir kitos paminėtos nuteistojo mąstymą bei elgesį apibūdinančios aplinkybės, kurios šiuo metu dar neleidžia pagrįstai tikėtis adekvataus nuteistojo elgesio ir reakcijos konfliktinėse situacijose, leidžia pagrįstai abejoti sėkminga nuteistojo integracija į visuomenę šiuo metu.Svarbu yra ir tai, jog jis nepasimokė iš ankstesnio patyrimo, nes būtent dėl alkoholio vartojimo buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nuteistasis buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas parodė pasitikėjimą nuteistuoju, tačiau, akivaizdu, jis nesugebėjo laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nepateisino teismo parodymo pasitikėjimo ir ši priemonė nebuvo pakankama pakeisti nuteistojo elgesį teigiama linkme, o pataisos namuose, kaip jau aptarta, aktyviai šios problemos nesprendžia. Esant šioms aplinkybėms, kyla pagrįstų abejonių, kad nuteistuoju jau galima pasitikėti ir galima tikėtis, kad jis sugebės laikytis nustatytų draudimų bei visuotinai priimtinų elgesio taisyklių.Įvertinus aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir neleidžia pagrįstai tikėtis, jog E. Ž. išėjęs į laisvę iškilusias problemas spręs tik teisėtais būdais, laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis, kuria atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėta ir pagrįstą, ją naikinti dėl skunde išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo E. Ž. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 23d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė