Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. L., Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose gautas pareiškėjo V. L. pareiškimas, kuriuo jis prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo motinos O. P., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Suinteresuotas asmuo A. L. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Suinteresuotų asmenų Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, o apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai. Kadangi nebuvo gauta prašymų bylos nagrinėjimą atidėti, byla išnagrinėta minėtiems suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant.

Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad pažįsta pareiškėją jau senai, 28 metus, nes gyvena tame pačiame (duomenys neskelbtini). Pažinojo ir pareiškėjo motiną. Pareiškėjas iš pradžių gyveno viename name, o po patėvio mirties persikėlė su savo šeima pas motiną. Ir iki šiol gyvena tame pačiame name su šeima. Jie yra kaimynai, dažnai bendrauja, todėl mato ir gali patvirtinti, kad pareiškėjas gyvena tvarkingai, gražiai tvarkosi, prižiūri sodybą.

Liudytoja A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas sodyboje gyvena senai. „Nukaršino“ savo mamą ir paliko toliau gyventi. Gyvena su šeima, tvarkingai, viską prižiūri. Ji taip pat gyvena (duomenys neskelbtini) nuo gimimo ir todėl pažįsta pareiškėją, žino kur jis gyvena ir kaip tvarkosi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; kt.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013, ir joje nurodyta praktika).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad O. P., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).

Iš Pakruojo 2-ojo notarų biuro 2021 m. spalio 11 d. liudijimo matyti, kad O. P. testamento sudariusi nebuvo, po jos mirties niekas jos palikimo nepriėmė.

Iš Nekilnojamo turto registro matyti, kad po O. P. mirties jos vardu liko registruotas turtas – gyvenamas namas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinė, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 0,3100 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei 1,6100 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Visas šis nurodytas nekilnojamasis turtas yra (duomenys neskelbtini).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, nurodė, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Pareiškėjas V. L. nurodė, kad po patėvio mirties, kuris mirė (duomenys neskelbtini), persikėlė gyventi pas mamą O. P. ir gyveno su šeima pas mamą iki šios mirties. Po mamos mirties toliau liko gyventi toje sodyboje, ją prižiūrėjo, remontavo, mokėjo mokesčius, dirbo žemę ir jautėsi šios sodybos teisėtu savininku. Ten pat gyvena ir iki šiol. Šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino suinteresuotas asmuo A. L. ir liudytojai V. M. bei A. K., kurie nurodė, kad pareiškėjas iki motinos mirties su visa šeima gyveno ir motinai mirus liko toliau gyventi motinai priklausiusiame name, kurį prižiūri, gražiai tvarkosi, remontuoja ir pan.

Iš pareiškimo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad po O. P. mirties į jos paliktą turtą pretenduoti galėtų ir A. L., mirusiosios sūnus, šioje byloje įtrauktas suinteresuotu asmeniu. Tačiau, kaip jau minėta, teismo posėdžio metu šis asmuo nurodė, kad pareiškėjas yra tikrasis mirusios mamos turto savininkas. Jis jam pretenzijų neturi, su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.

Kad pareiškėjas su šeima gyvena mirusiai mamai O. P. priklausančiame name, liudija ir byloje esanti (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pažymos, kuriose nurodyta, kad po O. P. mirties jos name gyvena, jį valdo bei prižiūri pareiškėjas V. L. su šeima.

Visi šie teismui pateikti įrodymai liudija, kad pareiškėjas V. L. savo aktyviais veiksmais priėmė po mamos O. P. likusį jos palikimą, faktiškai jį valdydamas.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo V. L. pareiškimas tenkinamas ir nustatytinas turintis juridinę reikšmę faktas, kad jis po motinos O. P. mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo V. L. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), po savo motinos O. P., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacine tvarka, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.