- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-22
- Bylos Nr.
- 2-1554-180/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02288-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- J. R.
- Ieškovas
- M. Š., I. Š.
- Trečiasis asmuo
- notarei Lilijai Šilerienei, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2190-794/2016 dėl atsakovo J. R. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. A2-3216-232/2018 pagal ieškovų M. Š. ir I. Š. ieškinį atsakovui J. R., dalyvaujant tretiesiems asmenims notarei Lilijai Šilerienei ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas J. R. pateikė teismui prašymą, kuriame prašė atnaujinti procesą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti civilinėje byloje Nr. 2-2190-794-/2016, kurioje Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovų M. Š. ir I. Š. reikalavimas dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, sprendimą šioje dalyje panaikino ir priėmė naują sprendimą: pripažino ieškovo ir atsakovo 2005 m. lapkričio 14 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini, toliau – ginčo sutartis) negaliojančia ab initio, taikė restituciją natūra – grąžino atsakovo J. R. nuosavybėn 10 500 kv. m miško žemės sklypą, duomenys neskelbtini, esantį duomenys neskelbtini (toliau – ginčo sklypas), paimant jį iš ieškovų, ir priteisė ieškovams iš atsakovo už šį žemės sklypą sumokėtus 231 696,01 Eur, perskirstė bylinėjimosi išlaidas.
2. Prašymo argumentai: jam (atsakovui) bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinomos šios faktinės aplinkybes, t.y. kad: 2014 m. sausio 27 d. ieškovas su sutuoktine sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. SK - 744, pagal kurią nuosavybės teise įgijo į statinius, esančius duomenys neskelbtini; įsigiję nuosavybės teisę į statinius, 2014 m. vasario 21 d. sudarė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 12250, kuria įsigijo aplink statinius esantį žemės sklypą, o 2017 rugsėjo 11 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. VB 7455, šiuos nekilnojamojo turto objektus – pastatus ir žemės sklypą duomenys neskelbtini, itin pelningai pardavė (įsigijimo kaina – 6 509,44 Eur, o pardavimo kaina – 117 777 Eur, CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Šios naujai paaiškėjusios aplinkybės, atsakovo įsitikinimu, įrodo, kad ieškovas verčiasi ne tik profesionalia advokato veikla, bet ir nekilnojamojo turto projektų vystymu, todėl ginčo sandoris buvo sudarytas verslo tikslais ir kvalifikuotinas kaip verslo sandoris, o jį sudariusiems asmenims taikytini didesni rūpestingumo, apdairumo ir atidumo reikalavimai.
3. Statyba ginčo sklype nebuvo galima ir ginčo sandorio sudarymo metu, o profesionalia advokato praktika besiverčiančiam ir didelę praktiką nekilnojamojo turto prekybos srityje turintis ieškovas turėjo galimybę įvertinti visas rizikas, susijusias su įsigyjamo objekto valdymu, naudojimu ir disponavimu bei šių teisių galimu apribojimu ateityje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 20 d. nutartimi atmetė atsakovo J. R. prašymą.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo prašyme nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti byloje priimtą teisėtą ir pagrįstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą.
6. Teismas nustatė, kad ieškovai pastatą ir sklypą, duomenys neskelbtini, įsigijo savo poreikiams tenkinti, šeimai gyventi, paruošė rekonstrukcijos projektą, o pardavė šį nekilnojamąjį turtą dėl to, kad pasikeitė šeimos planai ir ieškovai nusprendė skirtis ir išsiskyrė bendru šalių susitarimu – santuoką nutraukdami ir pasidalindami santuokoje įgytą turtą bei prievoles bankui. Šią aplinkybę įrodo Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (ieškovų santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimu, patvirtinus ieškovų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių).
7. Teismas sprendė, kad net ir tuo atveju, jeigu ieškovai santuokos nebūtų nutraukę, ieškovų sudaryti nekilnojamojo turto sandoriai, atsakovo įvardijami kaip įrodantys tai, kad ieškovai, sudarydami ginčo sandorius veikė kaip verslininkai pasipelnymo tikslais, dėl ko jiems keltini didesni apdairumo ir rūpestingo reikalavimai, nesudarytų pagrindo tenkinti atsakovo prašymo. Ginčo sandoris, kuris pripažintas negaliojančiu dėl suklydimo, sudarytas 2005 m. lapkričio 14 d., o sandoriai kurie įvardijami kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, neva įrodančiomis ieškovų vertimąsi prekyba nekilnojamu turtu, sudaryti po 9-rių ir daugiau metų, negali būti vertinami kaip įrodantys ieškovų elgesio verslumą.
8. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino tai, kad net ir atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovas, turi teisinį išsilavinimą ir verčiasi advokato praktika, nesudaro pagrindo teigti, jog sudarydamas sandorį ieškovas turėjo elgtis atidžiau ir rūpestingiau nei eilinė sandorio šalis, nei kitas tokio išsilavinimo neturintis asmuo, nes sandorio sudarymo metu klausimas dėl galimybės statyti statinius miško paskirties žemėje teisine prasme buvo sudėtingas, reikalaujantis itin išsamios teisinės analizės, jo teisinis reglamentavimas buvo painus ir prieštaringas, dėl šio klausimo reglamentavimo prieštaringumo įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose pasisakė net Konstitucinis Teismas. Net ir būdamas atidesnis ir rūpestingesnis ieškovas galėjo suklysti dėl tokios statybos galimybės, ypač įvertinant tai, kad nors paminėti įstatymai tokias statybas draudė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 patvirtintame Statybų privačioje žemėje reglamente buvo nuostata, leidžianti miškų ūkio paskirties žemėje statyti naujus gyvenamuosius (vietoj buvusiųjų), taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus (3 p.), o sudarant sandorį, leidimas statyti gyvenamąjį namą įgyjamame žemės sklype, buvusio namo vietoje buvo išduotas kompetentingos institucijos, todėl ieškovai, siekdami įsitikinti išduoto statybos leidimo teisėtumu, būtų turėję ne tik atlikti išsamų teisinį situacijos vertinimą, bet ir įsitikinti statybos leidimo išdavimo teisėtumu bei sodybos ankstesniu buvimu žemės sklype, o tai neįmanoma be didelės apimties archyvinių dokumentų, planų tyrinėjimo.
9. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas šiuo atveju vertintinas kaip pakankamai profesionalus šių civilinių santykių dalyvis, sudaręs ne vieną panašų nekilnojamojo turto sandorį (nuosavybės teisių atkūrimo, statybos leidimų gavimo ir kt.), ginčo byloje pasirūpino dokumentais, kurie ieškovams sukūrė statybos galimumo regimybę ir suformavo klaidingą įsitikinimą žemės sklypo pirkėjams, kad jie perka ne šiaip miško paskirties žemę, o žemės sklypą su teise bei realia galimybe jame statyti gyvenamąjį namą.
10. Byla išnagrinėta apeliacine tvarka ir apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir nepanaikintas, o atsakovo kasacinio skundo kasacinis teismas nepriėmė.
11. Proceso atnaujinimas dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos galimas tik dėl apeliacine tvarka neperžiūrėto (CPK 366 str. 1 d. 9 p.) pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties), o šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, o pareiškėjo kasacinis skundas nepriimtas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovas J. R., atstovaujamas advokato M. Intos, atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartį, priimti naują sprendimą – atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-2190-794/2016 nagrinėjimą ir atmesti ieškovų ieškinį bei priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Vilniaus apygardos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai, formaliai taikė ir aiškino CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, todėl skundžiama nutartis tūrėtų būti panaikinta kaip neteisėta ir nepagrįsta.
12.2. Ieškovai 2014 m. sausio 27 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. SK-744, kuria nuosavybės teise įgijo pastatą (duomenys neskelbtini), pastatą (duomenys neskelbtini) ir kitus statinius (duomenys neskelbtini), esančius duomenys neskelbtini. 2014 m. vasario 21 d. sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kuria įsigijo aplink aptariamus statinius esantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Priešingai, nei skundžiamoje nutartyje nurodė teismas, aplinkybės, kurios patvirtina, kad ieškovas M. Š. turi praktinės patirties nekilnojamojo turto projektų vystyme, egzistavo dar 2014 metais, t.y. jos egzistavo ir nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-2190-794/2016, todėl sudaro tiesioginį ir akivaizdų pagrindą procesui byloje atnaujinti.
12.3. Aplinkybės, pagrindžiančios ieškovo M. Š. patirtį nekilnojamojo turto projektų vystymo srityje, negalėjo būti ir nebuvo žinomos atsakovui, kurios atsakovui paaiškėjo tik 2018 m.
12.4. Priešingai nei skundžiamame sprendime nurodo teismas, atsakovo nurodomos aplinkybės turi esminę reikšmę, o teismas apie jas žinojęs, būtų priėmęs iš esmės kitokį teismo sprendimą, t.y. sutartis nebūtų pripažinta negaliojančia, neva ieškovams suklydus dėl sutarties objekto. Remiantis aplinkybėmis, kurios patvirtina, kad ieškovas M. Š. užsiima nekilnojamojo turto projektų vystymu ir ypač atsižvelgiant į ieškovo profesinę kvalifikaciją, t. y. aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą bei advokato vykdomą veiklą, Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2A-944-516/2016, būtų buvęs įpareigotas taikyti aukštesnius rūpestingumo ir atidumo standartus ieškovams bei kitaip vertinti jų veiksmus sudarant ginčo sutartį.
12.5. Po ginčo sutarties sudarymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimas, priimtas 2006 m. kovo 14 d. nutarimu, kuriuo buvo konstatuota, kad statyba miškų ūkio paskirties žemėje yra negalima, neturi jokios įtakos ginčo sandorio teisėtumui ar juo labiau ieškovų gebėjimui suvokti sutarties objektą, nes jokia nauja teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė nebuvo sukurta, o nutarime pateikti išaiškinimai vertintini kaip nuosekli ankščiau formuotos doktrinos tąsa.
Atsiliepimas
2. Ieškovai M. Š. ir I. Š. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Procesas civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi, remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo atnaujintas ir teismas išsamiai ir visapusiškai tyrė bei vertino ieškovo nurodomas naujas aplinkybes ir priėmė sprendimą, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti byloje priimtą teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ir/ar atsakovo naujai į bylą pateikti įrodymai buvo įvertinti netinkamai.
13.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2018 m. liepos 20 d. nutartyje atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo pardavimo sutartis, taip pat ir jos pelningumas, negali būti vertinama kaip CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta naujai paaiškėjusi aplinkybė, nes aptariama aplinkybė atsirado jau po galutinio Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo priėmimo, kuriuo buvo užbaigtas nagrinėti tarp šalių 2012 m. pradėtas teisminis ginčas.
13.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovų po devynerių metų nuo ginčui aktualios 2005 m. lapkričio 11 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo, 2014 metais naujai sudaryti nekilnojamojo turto sandoriai, negali būti vertinami kaip įrodantys ieškovų elgesio versliškumą.
13.4. 2005 ir 2014 metais sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo sandoriai negalėtų būti vertinami kaip verslo sandoriai, nes jie neatitinka vieno iš ūkinei komercinei (verslo) veiklai konstatuoti būtino požymio – veiklos tęstinumo. 2005 m. lapkričio 11 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi įgytas sklypas ieškovų niekada nebuvo parduotas.
Atsiliepimas
13.5. Atsakovo atskirajame skunde nurodomos aplinkybės nėra naujos ir atsakovo jau buvo įrodinėjamos bei atitinkamai jos buvo įvertintos Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu užbaigtoje nagrinėti civilinėje byloje Nr. 2A-944-516/2016.
13.6. Ginčo sutartyje būtent atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai ieškovams patvirtino, kad jam yra žinoma aplinkybė, kad ieškovai perka žemės sklypą statyti jame gyvenamąjį namą (sutarties 4.2 p.) bei garantavo, kad paslėptų trūkumų, dėl kurių turto naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai apie juos žinodami jų nebūtų pirkę arba tiek mokėję, nėra (sutarties 4.4 p.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).
4. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo J. R. prašymas priimti naują sprendimą Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu užbaigtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-2190-794/2016, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
5. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi atnaujino procesą paminėtoje byloje, nusprendęs, kad atsakovo pateiktos pirkimo – pardavimo sutartys: 2014 m. sausio 27 d. pastatų duomenys neskelbtini ir 2014 m. vasario 21 d. žemės sklypo pirkimo ir 2017 m. rugsėjo 11 d. pastatų ir žemės sklypo duomenys neskelbtini, pardavimo, kuriais jis (atsakovas) grindė ieškovo, ginčijusio ieškiniu 2005 m. lapkričio 14 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą dėl suklydimo, vertimąsi ne tik profesine advokato praktiką, bet ir nekilnojamojo turto projektų vystymu, dėl ko, ginčydamas sutartį dėl suklydimo, ieškovas elgėsi nesąžiningai, atitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijų, nes nebuvo žinomos pareiškėjo bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Atnaujinęs procesą byloje, teismas išnagrinėjo bylą, tačiau priėjo išvados, kad atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo priimti naują sprendimą.
6. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Bylos, užbaigtos teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 str. 1 d.). Vienas iš įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų yra naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK366 str. 1 d. 2 p.). Šis pagrindas reiškia, kad, norint atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, turi egzistuoti šios sąlygos: 1) aplinkybės dėl kurių prašoma atnaujinti procesą egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, 2) pareiškėjui šios aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) šios aplinkybės gali turėti esminę reikšmę išnagrinėtai bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visiškai kitoks teismo sprendimas. Visos šios įstatymo nustatytos sąlygos turi egzistuoti kartu, nes jeigu nėra kurios nors iš jų, proceso atnaujinimas negalimas.
7. 2018 m. liepos 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas atnaujino procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nevertindamas visų būtinų sąlygų, kad pripažinti atsakovo nurodytas aplinkybes esant pagrindu atnaujinti procesą byloje. Kaip naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, kuri nebuvo žinoma bylos nagrinėjimo metu, apeliantas nurodė 3 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, ieškovo sudarytas 2014 ir 2017 metais, kuriais jis (apeliantas) siekia įrodyti ieškovo patirtį nekilnojamojo turto versle, taip paneigiant ieškovo teiginį apie suklydimą, sudarant 2005 m. nekilnojamojo turto sandorį su atsakovu. Kadangi byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėta 2016 metais, galima pripažinti, kad paminėtos 2014 metų, išskyrus 2017 metų, sutartys tuo metu egzistavo, tačiau į bylą nebuvo pateiktos. 2017 metų sutartis neatitinka vienos iš sąlygų – ji neegzistavo bylos nagrinėjimo metu, dėl ko tokia sutartis nevertinama. Pareiškėjas teigė, kad bylos nagrinėjimo metu nežinojo apie tokias sutartis ir negalėjo jų sieti su ieškovo patirtimi nekilnojamojo turto versle. Tačiau byloje nėra duomenų, kad apeliantas ginčo bylos nagrinėjimo metu ėmėsi reikiamų priemonių, kad sužinotų apie ieškovo sudarytus sandorius, ir, neigdamas ieškovo suklydimą 2005 metų sutarties sudarymo metu, įrodinėtų byloje jo (ieškovo) turimą ne tik profesionalią teisinę patirtį, bet ir patirtį nekilnojamojo turto versle. Be paminėtų sąlygų, svarbi naujai paaiškėjusių aplinkybių esminė reikšmė, t. y. tai, kad šie naujai paaiškėję faktai būtų tiesiogiai susiję su nagrinėjamu ginču ir paneigtų ginčijamo teismo sprendimo išvadas. Tokios aplinkybės turi konstatuoti teismo sprendimo neteisėtumą ir (ar) neteisėtumą.
8. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad paminėtoji sąlygą dėl apelianto nurodytų naujai paaiškėjusių aplinkybių esmės neįrodyta. Ieškovas ginčijo 2005 m. lapkričio 14 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą su atsakovu dėl suklydimo, t. y. CPK 1.90 straipsnio pagrindu. Atsakovo (apelianto) pateiktos sutarys, kuriomis jis siekia įrodyti ieškovo turėtą patirtį, sudarytos 2014 metais, t. y. po 9-rių metų nuo ginčytos sutarties sudarymo. Ginčijant sandorį dėl suklydimo, reikšminga sandorio sudarymo metu sandorio šalies valia dėl suvoktos esminės sandorio aplinkybės. Esminiu laikytinas suklydimas dėl sandorį sudariusiam asmeniui svarbių aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio jis nebūtų sudaręs. Ar asmuo suklydo, sprendžiama atsižvelgiant į protingumo kriterijus, t. y. į jo elgesį, patirtį ir t.t. Apeliacinės instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes: sandorio sudarymo aplinkybes, ieškovo elgesio kriterijus, jo patirtį, sudarant panašius sandorius ir t. t. Apelianto pateiktos 2014 metų sutartys negali būti vertinamos retrospektyviai (retrospektyv?s [pranc. retrospectif < lot. retrospicio – žiūriu atgal], susijęs su praeitimi, nagrinėjantis praeitį), ir sietinos su ieškovo turėta patirtimi sudarant 2005 metų sutartį, nes tuo metu tokios sutartys neegzistavo. Ieškovo patirtis, įgyta po ginčytos sutarties sudarymo, neturi jokios esminės reikšmės jo (ieškovo) valiai, sudarant 2005 metų sutartį. Taigi apelianto pateiktos 2014 metų sutartys (apie 2017 metų sutartį jau pasisakyta) neatitinka vienos iš esminių sąlygų – tai nėra aplinkybės, kurios gali turėti esminės reikšmės išnagrinėtai bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visiškai kitoks teismo sprendimas.
9. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas prieina išvados, kad dėl apelianto nurodytų tariamai naujai paaiškėjusių aplinkybių nebuvo pagrindo nei atnaujinti procesą civilinėje byloje, nei priimti naują sprendimą, panaikinant įsiteisėjusį Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-944-516/2016.
10. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.