- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-20
- Bylos Nr.
- A2-3216-232/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02288-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- I. Š., M. Š.
- Atsakovas
- J. R. Atsakovo, J. R.
- Trečiasis asmuo
- notarė L
Ieškovų atstovui A. B..
Atsakovui J. R.
Atsakovo atstovei D. P. žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo atsakovo J. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo, naujo sprendimo priėmimo ieškinio atmetimo civilinėje byloje Nr. 2-2190-794/2016 pagal ieškovų M. Š. ir I. Š. ieškinį atsakovui J. R., tretieji asmenys byloje notarė L. Š. ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Šalių procesinių dokumentų ir pasisakymų tyrinys argumentai
1. Pareiškėjas, atsakovas J. R. (toliau pareiškėjas arba atsakovas) pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė atnaujinti procesą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti, civilinėje byloje Nr. 2-2190-794-/2016, kurioje Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovų M. Š. ir I. Š. reikalavimas dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, sprendimą šioje dalyje panaikino ir priėmė naują sprendimą: pripažino ieškovo ir atsakovo 2005 m. lapkričio 14 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 1-7791) (toliau ginčo sutartis) negaliojančia ab initio, taikė restituciją natūra – grąžino atsakovo J. R. nuosavybėn 10 500 kv. m miško žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau ginčo sklypas) paimant jį iš ieškovų ir priteisė ieškovams iš atsakovo už šį žemės sklypą sumokėtus 231 696,01 Eur. Perskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje sprendimą paliko nepakeistą.
2. Prašymą atnaujinti procesą rėmė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu, jog procesas gali būti atnaujinamas kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Tokiomis faktinėmis aplinkybėmis atsakovas įvardijo jam bylos nagrinėjimo metu buvusiomis nežinomomis aplinkybes, jog 2014 01 27 ieškovas su sutuoktine sudarė pirkimo – pardavimo sutartį su Nr. SK -744, pagal kurią nuosavybės teise įgijo pastatus esančius (duomenys neskelbtini), įsigijęs nuosavybės teisę į statinius 2014 02 21 sudarė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 12250, kuria įsigijo aplink statinius esantį žemės sklypą, o 2017 09 11 pirkimo - pardavimo sutartimi VB 7455 šiuos nekilnojamojo turto objektus pastatus ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) itin pelningai pardavė, buvo įsigiję už 6 509,44 Eur, o pardavė už 117 777 Eur.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas nurodė, jog šios naujai paaiškėjusios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas verčiasi ne tik profesionalia advokato veikla, bet ir nekilnojamojo turto projektų vystymu. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovas savo tariamą suklydimą sudarant ginčo sandorį ėmė įrodinėti tik po to, kai jam sklypo nepavyko parduoti tretiesiems asmenims, o statybos leidimas buvo pasibaigęs. Šios aplinkybės atsakovo nuomone patvirtina, jog ieškovas tokiu būdu siekia nesąžiningai perkelti atsakovui riziką susijusią su įsigyto sklypo vertės pasikeitimu.
4. Atkreipė dėmesį, jog ieškovas sudaręs sandorį vėliau jį patvirtino, 2006 03 28 statybos leidimas perrašytas jo vardu, vėliau siekė ginčo sklypą parduoti tretiesiems asmenims už 1 400 000 Lt, kas patvirtina, kad ir po Konstitucinio Teismo 2006 03 14 nutarimo, paneigusio galimybę statyti miško žemėje net ir buvusioje sodybvietėje, ieškovai elgėsi taip lyg sutartis būtų atitikusi jų interesus ir tikrąją valią.
5. Pažymėjo jog Konstitucinis teismas tik pašalino skirtingos teisinės galios aktuose buvusius prieštaravimus dėl statybos miško žemėje reglamentavimo, bet jokių naujų ribojimų iš esmės nesukūrė, statyba ginčo sklype nebuvo galima ir ginčo sandorio sudarymo metu. Todėl akivaizdu, kad profesionalia advokato praktika besiverčiančiam ir didelę praktiką nekilnojamojo turto prekybos srityje turintis ieškovas turėjo galimybę įvertinti visas rizikas, susijusias su įsigyjamo objekto valdymu, naudojimu ir disponavimu bei šių teisių galimu apribojimu ateityje.
6. Nurodė, jog ieškovui kaip advokatui turėjo būti žinoma ir ankstesnė iki Konstitucinio Teismo 2006 03 14 nutarimo priėmimo sukurta Konstitucinio teismo doktrina, kurioje ne kartą pasisakyta dėl įstatymo ir poįstatyminių aktų teisinės galios, jog poįstatyminio aktų paskirtis yra realizuoti įstatymo normas, bet ne sukurti naujas bendro pobūdžio normas, kurios konkuruotų su įstatymų normomis, kad Vyriausybės nutarimu negalima keisti įstatymo normų.
7. Nurodė, jog šiuo atvejus naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės patvirtina, kad ginčo sandoris buvo sudarytas verslo tikslais ir kvalifikuotinas kaip verslo sandoris, o jį sudariusiam asmeniui taikytini didesni rūpestingumo, apdairumo ir atidumo reikalavimai.
Atsiliepimas
8. Ieškovai atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė jį atmesti. Nurodė, jog atsakovo 2014 – 2017 metais sudaryti sandoriai, įvykdyti praėjus 10 metų po ginčo sandorio išeina už ginčo, užbaigto 2016 09 14 Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu nagrinėjimo ribų. Dėl to nėra pagrindo teigti, jog minėtos aplinkybės egzistavo teismui priimant sprendimą. Atsakovo teikiami į bylą įrodymai yra nesusiję arba menkai susiję su įrodinėjimo dalyku įsiteisėjusiu sprendimu užbaigtoje byloje, kadangi vertinant ieškovų suvokimą, patirtį bei profesionalumą ginčo sandorio sudarymo metu, vėliau jų įgyta patirtis ir jos pagrindu įgytos žinios neturėtų jokios įtakos.
9. Atsakovo nurodytos aplinkybės, jog ieškovas ginčo sandorio sudarymo metu vertėsi advokato praktika ir kad jis ginčo sklypą bandė parduoti taip pat nėra naujos ir buvo įvertintos Lietuvos apeliacinio teismo 2016 09 14 sprendime, kuriame taip pat pasisakyta ir Konstitucinio teismo doktrinos ginčui spręsti aktualiai klausimais.
10. Be to, atsakovo kaip naujai paaiškėjusia aplinkybe įvardijamas sandoris dėl sklypo ir pastatų (duomenys neskelbtini) įsigijimo neturėtų įtakos ginčo kitokiam išsprendimui, nes jį sudarydami ieškovai nesiekė verslo tikslų, bet įsigydami šį nekilnojamojo turto objektą turėjo tikslą jame statyti gyvenamąjį namą, ką patvirtina jų su atsiliepimu pateikiamas projektas, o tik vėliau persigalvojo ir šį nekilnojamojo turto objektą pardavė.
11. Nurodė, kad atsakovo prašyme įvardinti argumentai dėl ieškovų atlikto ginčo sandorio patvirtinimo taip pat nesudaro pagrindo peržiūrėti įsiteisėjusį teismo sprendimą.
12. Vilniaus apygardos teismas 2018 04 05 dienos nutartimi prašymą tenkino atnaujino procesą nagrinėjamoje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto, numatančio, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, pagrindu ir skyrė žodinį bylos nagrinėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovė savo prašymą palaikė, prašė civilinėje byloje Nr. 2-2190-794/2016 priimti naują sprendimą ir ieškovų M. Š. bei I. Š. ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
14. Atsakovai ir jų atstovas prašė prašymo netenkinti palikti sprendimą galioti.
Motyvuojamoji dalis
II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Ginčo esmė ir sprendimo, kurį prašoma naikinti ir priimti naują (priešingą) sprendimą turinys
15. Byloje ieškovai patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia ginčo sutartį, kaip sudarytą dėl suklydimo, taikyti restituciją, priteisti 47 140,26 Eur nuostolių atlyginimą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, nurodė jog pagal ją įsigijo ginčo sklypą su parengtais techniniais projektais: gręžtinio šulinio projektu, elektros energijos prisijungimo projektu, gyvenamojo namo statybos projektu ir leidimu statybai, kuris suteikė teisę statyti gyvenamąjį namą su lauko inžineriniais tinklais pagal sutartimi iš atsakovo įsigytus techninius projektus. Teigė, kad atsakovui buvo žinoma, jog jie sklypą pirko tikslu statyti jame gyvenamąjį namą, ši aplinkybė buvo atspindėta sutarties 4.2 punkte. Tačiau Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2012 08 31 rašte nurodė, jog 2005 10 18 statybos leidimas išduotas be pagrindo. Teigė, kad žinodami šias aplinkybes ginčo sandorio nebūtų sudarę. Nurodė, kad jų prašymu archeologas L. K. nustatė, jog duobės akmenims buvo iškastos neseniai, o akmenys yra pamatų imitacija, todėl mano, kad atsakovas sąmoningai nuslėpė nuo jų faktą, jog sodybos parduodamame sklype nebuvo, o akmenys tėra pamatų imitacija, o atsakovas tokiu būdu apgavo Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, kad ši neteisėtai išduotų statybą leidžiančius dokumentus. Sklypą įsigijo iš santaupų ir skolintų iš banko lėšų dėl ko patyrė papildomų išlaidų – už paskolą bankui sumokėjo 47 140,26 Eur, teigė kad šiuos nuostolius turi atlyginti atsakovas.
16. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad sudarant sutartį statybos leidimas galiojo, prieš pasirašant sutartį žemės sklypo techniniai projektai buvo pateikti ieškovams, kurie juos patikrino ir jokių trūkumų nerado.
Žemesnės instancijos teismas
17. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. birželio 2 d. nutartimi sprendimą paliko galioti, Lietuvos Aukščiausias Teismas 2015 04 22 nutartimi minėtus sprendimą ir nutartį panaikino ir bylą perdavė Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas 2016 05 09 sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovai padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 05 09 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 09 14 sprendimu panaikino 2016 05 09 Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas ir priėmė naują sprendimą ieškinį tenkino pripažino ginčo sutartį negaliojančia bei pritaikė restituciją.
18. Lietuvos apeliacinio teismo Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines pasisakydama dėl paminėtų apeliacinio skundo argumentų, nurodė, jog bylą nagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2015 04 22 nutartyje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kokį sklypą ieškovai tikėjosi įsigyti. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo sutartyje ne kartą nurodyta, jog atsakovas ieškovams atlygintinai perleidžia ne tik žemė sklypą, bet ir gyvenamojo namo statybos projektą ir leidimą statybai (Sutarties 1.1 punktas); be to, atsakovas patvirtino, kad jam yra žinoma aplinkybė, jog ieškovai perka žemės sklypą tikslu statyti jame gyvenamąjį namą (4.2. punktas), bei patikino, kad paslėptų trūkumų, dėl kurių turto naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai apie juos žinodami jų nebūtų pirkę arba tiek mokėję, nėra (4.4 punktas).
19. Nurodė, jog ieškovai atsakovui už ginčo žemė sklypą sumokėjo 800 000 Lt (231 696,01 Eur). Tuo tarpu iš byloje esančios 2013 04 04 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos matyti, kad ginčo žemė sklypo rinkos vertė sandorio sudarymo metu (2005 11 14 buvo 180 000 Lt (52 131,60 Eur). Ieškovai už žemės sklypą sumokėjo daugiau nei keturis kartus didesnę kainą už vidutinę jo rinkos vertę. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavęs, kad sąlyga dėl teisės žemės sklype statyti gyvenamąją namą apeliantams buvo esminė, suklydimo dėl šios sąlygos (teisės statyti namą nebuvimo) nepagrįstai nepripažino esminiu.
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos faktinės aplinkybės, patvirtina tai, kad buvo suklysta dėl sutarties objekto –teisės statyti namą miško paskirties žemėje, kai tokios statybos jau sandorio sudarymo metu buvo negalimos pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį bei Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Taigi, ieškovų suklydimas yra dėl sandorio objekto, o ne dėl sandorio perspektyvų ir toks suklydimas vertintinas kaip esminis. Nors atsakovas atsiliepime į skundą nurodo, kad ieškovas, turėdamas teisinį išsilavinimą ir versdamasis advokato praktika, sudarydamas sandorį turėjo elgtis atidžiau ir rūpestingiau nei eilinė sandorio šalis, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad sandorio sudarymo metu klausimas dėl galimybės statyti statinius miško paskirties žemėje teisine prasme buvo sudėtingas, reikalaujantis itin išsamios teisinės analizės, jo teisinis reglamentavimas buvo painus ir prieštaringas, dėl šio klausimo reglamentavimo prieštaringumo įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose pasisakė net Konstitucinis Teismas, todėl padarė išvadą, kad net ir būdamas atidesnis ir rūpestingesnis ieškovas galėjo suklysti dėl tokios statybos galimybės, ypač įvertinant tai, kad nors paminėti įstatymai tokias statybas draudė, Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 patvirtintame Statybų privačioje žemėje reglamente (toliau tekste ir – Reglamentas) buvo nuostata, leidžianti miškų ūkio paskirties žemėje statyti naujus gyvenamuosius (vietoj buvusiųjų), taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus (3 punktas), o sudarant sandorį, leidimas statyti gyvenamąjį namą įgyjamame žemės sklype, buvusio namo vietoje buvo išduotas kompetentingos institucijos.
21. Pažymėjo, kad nė iš vienos sandorio šalies negalima reikalauti įprastas rūpestingumo bei protingumo ribas peržengiančio domėjimosi sudaromu sandoriu, jam aktualiomis aplinkybėmis. Tuo tarpu ieškovai, siekdami įsitikinti išduoto statybos leidimo teisėtumu, būtų turėję ne tik atlikti išsamų teisinį situacijos vertinimą, bet ir įsitikinti statybos leidimo išdavimo teisėtumu bei sodybos ankstesniu buvimu žemės sklype, kas neįmanoma be didelės apimties archyvinių dokumentų, planų tyrinėjimo. Todėl, esant išduotiems statybą leidžiantiems dokumentams, aplinkybė, kad ieškovai neatliko gilesnės faktinės situacijos analizės, negali būti traktuojama kaip suklydimas dėl jų nepakankamo atidumo bei rūpestingumo.
22. Taip pat pažymėjo, kad ne tik ieškovas, bet ir atsakovas šiuo atveju vertintinas kaip pakankamai profesionalus šių civilinių santykių dalyvis – remiantis bylos duomenimis, jis pats asmeniškai ir atstovaudamas artimų asmenų interesus, yra rūpinęsis nuosavybės teisių atkūrimo, statybos leidimų gavimo bei panašių sandorių sudarymo reikalais. Leidimą statybai, grindžiamą sodybos buvimo žemės sklype aplinkybe, šiuo atveju taip pat buvo gavęs atsakovas, tai yra būtent jis pasirūpino dokumentais, kurie sukūrė statybos galimumo regimybę ir suformavo klaidingą įsitikinimą žemės sklypo pirkėjams, kad jie perka ne šiaip miško paskirties žemę, o žemės sklypą su teise bei realia galimybe jame statyti gyvenamąjį namą.
23. Nepripažino pagrįstu ir atsakovo argumento, kad namo statybos nebuvo pradėtos tik dėl aplinkybių, priklausančių nuo pačių ieškovų (galiojant statybos leidimui jie nepradėjo statybų, be to, siekė sklypą parduoti, kas esą paneigia argumentus dėl siekio įsigyti žemės sklypą būtent turint tikslą statyti namą). Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad buvo išduotas ir tam tikrą laikotarpį galiojo statybos leidimas, nepaneigia fakto, kad statyba miško paskirties žemės sklype nebuvo galima jau sandorio sudarymo metu, todėl tuo atveju, jeigu statybos būtų buvę pradėtos, jos nebūtų tapę teisėtomis, o tai reiškia, kad statybų rezultato, bet kuriuo atveju, nebūtų galima įteisinti. Jeigu statybos leidimas būtų realizuotas (nors per pakankamai trumpą laiko tarpą nuo žemės sklypo įsigijimo momento (2005 m. lapkričio 14 d.) iki Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo (2006 m. kovo 14 d.) tokia galimybė itin menkai tikėtina, ypač įvertinant faktą, kad šis laiko tarpas nėra itin tinkamas statyboms Lietuvos klimato sąlygomis), tai situacijos dėl ginčo esmės nekeistų, o ieškovai tik būtų patyrę ženklius nuostolius (statybos kaštus). Aplinkybė, kad po sandorio sudarymo ieškovai skelbė apie ketinimus parduoti žemės sklypą, taip pat nepaneigia iš sutarties nuostatų aiškiai išplaukiančios aptartos pozicijos, kad galimybė (pažymėtina, teisėta) statyti įsigyjamame žemės sklype namą ieškovams buvo esminė ir šios galimybės nebuvimas, nors jos regimybė ir buvo sukurta, lemia esminį suklydimą būtent dėl paties sandorio objekto. Be to, kaip pažymėta ir kasacinės instancijos teismo nutartyje, priimtoje šioje byloje, pirkėjų ketinimai įsigyto turto atžvilgiu gali kisti, todėl vėlesnis ketinimų pasikeitimas negali lemti šalies valios dėl sandorio objekto jo sudarymo metu.
24. Teisėjų kolegija sutiko su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes ir pripažinęs sutarties sąlygas dėl galimybės statyti žemės sklype gyvenamąjį namą esminėmis, suklydimo dėl sutarties objekto neapgrįstai nepripažino esminiu, motyvuodamas tuo, kad iš byloje esančių įrodymų negalima nustatyti ar ginčo žemės sklype kada nors buvo sodyba ir ar ginčo šalims buvo žinomas jos buvimo / nebuvimo faktas.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, konstatavus, kad statyba miško paskirties žemėje sandorio sudarymo metu nebuvo galima dėl aukštesnės teisinės galios reglamentavimo (pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį bei Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktą), aplinkybė, susijusi su namo buvimu ginčo sklype, tai yra ar buvo suklysta ir dėl statybos galimybės pagal Reglamentą (31 pastraipa) galėtų būti tik kaip papildomas argumentas ieškinį patenkinti, tačiau ji negali būti laikoma pagrindu atmesti ieškinį dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia.
26. Teisėjų kolegija taip pat akcentavo, kad leidimas statybai buvusioje sodybvietėje buvo išduotas atsakovo iniciatyva, šį leidimą grindžiant faktine aplinkybe, kad žemės sklype yra išlikę buvusių pamatų fragmentai. Patys ieškovai nei leidimų gavimu, nei kitais statybos teisėtumą turinčiais pagrįsti dokumentais nesirūpino, todėl nėra suprantamas atsakovo argumentas, esą akmenis į žemės sklypą, tikėtina, atgabeno patys ieškovai. Konstatavus, kad šalių 2005 m. lapkričio 14 d. sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta iš esmės suklydus vienai iš sandorio šalių, šiuo atveju – ieškovams, ji pripažintina negaliojančia (CK 1.90 straipsnis).
27. Spręsdamas restitucijos klausimą Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nenustatė aplinkybių, kurioms esant nebūtų galima taikyti restitucijos. Kadangi restitucijos taikymo principas yra toks, kad kiekviena šalis kitai turi grąžinti tai, ką ji gavo vykdydama sutartis, todėl vadovaujantis šiuo principu, byloje taikant restituciją šalims turėtų būti grąžinama tai, ką Sutarties pagrindu viena iš kitos gavo: atsakovui turėtų būti grąžintas žemės sklypas, o apeliantams grąžinti pagal Sutartį atsakovui sumokėti pinigai – 800 000 Lt (231 696,01 Eur). Aplinkybių, kodėl turėtų ir galėtų būti nukrypstama nuo tokio restitucijos būdo šalys nenurodė, jų nenustatė ir teisėjų kolegija.
28. Pasisakydama dėl reikalavimo atlyginti nuostolius 47 140,26 Eur palūkanų sumokėtų bankui už suteiktą kreditą ginčo žemės sklypui įsigyti, Teisėjų kolegija pastebėjo, kad šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo tik tuo atveju, jei įrodo visų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų egzistavimą – neteisėtus atsakovo veiksmus, žalą (jos padarymo faktą bei konkretų dydį), priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir ieškovo patirtos žalos bei atsakovo kaltę (nebent asmuo konkrečiu atveju atsako be kaltės). Todėl nagrinėjamu atveju apeliantai siekdami savo reikalavimo patenkinimo turėjo pateikti įrodymus, kad nurodytas išlaidas patyrė būtent dėl atsakovo kaltės. Pažymėjo, kad šalys neginčija fakto, jog išduodant leidimą statybai bei sudarant sutartį akmenys sklype buvo. Nei ieškovai, nei atsakovas į bylą nepateikė patikimų bei nenuginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog minėti akmenys į sklypą buvo atgabenti kurios nors iš bylos šalių, siekiant tam tikros naudos (pavyzdžiui, suklaidinti statybos leidimus išduodančias institucijas ar kitą sandorio šalį). Pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus (Lietuvos Respublikos centrinio valstybės archyvo pažymėjimus, UAB ,,Geokoda“ planą; L. K. archeologijos žvalgomųjų tyrinėjimų 2012 m. ataskaitą) ir pagrįstai nustatė, kad tiksliai nustatyti ar sklype buvo sodyba ir kokiu tiksliai metu sklype atsirado akmenys, imituojantys buvusios sodybos pastatus, nėra galimybės. Ieškovai apeliacinės instancijos teismui nepatiekė naujų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent atsakovas minėtus akmenis atgabeno į sklypą, turėdamas tikslą imituoti namo pamatus ir apgaulės būdu gavo statybą leidžiančius dokumentus ar tai, kad jam buvo žinoma, jog statyba ginčo sklype nėra galima (CPK 178 straipsnis).
29. Prašymas dėl naujo sprendimo priėmimo atmetamas remiantis toliau įvardijamais motyvais
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, galimai būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“, UAB „Deklitas“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal V. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-598/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje I. P. v. VšĮ ,,Kėdainių ligoninė“, bylos Nr. 3K-3-192/2011; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Salta“ v. VĮ Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-337/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. S. S. v. S. S., D. S., bylos Nr. 3K-3-370/2011; kt.). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
31. Atsakovo įvardijamos, kaip jam naujai paaiškėjusios aplinkybės, jog 2014 01 27 ieškovai sudarė pirkimo – pardavimo sutartį su Nr. SK -744, pagal kurią nuosavybės teise įgijo pastatus esančius (duomenys neskelbtini), įsigijęs nuosavybės teisę į statinius 2014 02 21 sudarė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 12250, kuria įsigijo aplink statinius esantį žemės sklypą, atitinka kasacinio teismo įvardijamas sąlygas, nes sandoriai sudaryti iki Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo, kuriuo ieškinys byloje patenkintas priėmimo ir įsiteisėjimo. Aplinkybė, kad ieškovai 2017 09 11 pirkimo - pardavimo sutartimi VB 7455 šiuos nekilnojamojo turto objektus pastatus ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) itin pelningai pardavė, buvo įsigiję už 6 509,44 Eur, o pardavė už 117 777 Eur, kuria atsakovas siekia įrodyti, jog ieškovai verčiasi prekyba nekilnojamu turtu yra atsiradusi vėliau, po minėto sprendimo priėmimo, tačiau atsakovas įrodinėja jog minėtas pastatas ir sklypas buvo įsigyti ieškovų verslo tikslais kas jo nuomone parodo, jog ieškovams, kaip verslininkams besiverčiantiems nekilnojamojo turto pirkimu pardavimu turėtų būti keliami didesni atidumo apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai.
32. Teismo vertinimu atsakovo prašyme nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti byloje priimtą teisėtą ir pagrįstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą.
33. Pirma, ieškovai nurodė jog pastatą ir sklypą (duomenys neskelbtini) jie įsigijo savo poreikiams tenkinti, šeimai gyventi sutvarkė dokumentus paruošė rekonstrukcijos projektą, o pardavė šį nekilnojamąjį turtą dėl to, jog pasikeitė šeimos planai ryšius su tuo, kad ieškovai nusprendė skirtis ir išsiskyrė bendru šalių susitarimu santuoką nutraukdami ir pasidalindami santuokoje įgytą turtą bei prievoles bankui. Šią aplinkybę patvirtina Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys apie tai, kad ieškovų santuoka nutraukta, 2018 06 07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtinus ieškovų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
34. Antra, teismo vertinimu net ir tuo atveju jei ieškovai santuokos nebūtų nutraukę ieškovų sudaryti nekilnojamojo turto sandoriai, atsakovo įvardijami kaip įrodantys, jog ieškovai, sudarydami ginčo sandorius veikė kaip verslininkai pasipelnymo tikslais dėl ko jiems keltini didesni apdairumo ir rūpestingo reikalavimai, nesudarytų pagrindo tenkinti atsakovo prašymo. Ginčo sandoris, kuris pripažintas negaliojančiu dėl suklydimo sudarytas 2005 11 14, o sandoriai kurie įvardijami kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, neva įrodančios ieškovų vertimąsi prekyba nekilnojamu turtu, sudaryti po 9 ir daugiau metų negali būti vertinami kaip įrodantys ieškovų elgesio versliškumą.
35. Trečia, kaip jau minėta Apeliacinės instancijos teismas priimdamas sprendimą įvertino, kad net ir ta atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovas, turi teisinį išsilavinimą ir verčiasi advokato praktika, nesudaro pagrindo teigti jog sudarydamas sandorį ieškovas turėjo elgtis atidžiau ir rūpestingiau nei eilinė sandorio šalis, nei kitas tokio išsilavinimo neturintis asmuo, nes sandorio sudarymo metu klausimas dėl galimybės statyti statinius miško paskirties žemėje teisine prasme buvo sudėtingas, reikalaujantis itin išsamios teisinės analizės, jo teisinis reglamentavimas buvo painus ir prieštaringas, dėl šio klausimo reglamentavimo prieštaringumo įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose pasisakė net Konstitucinis Teismas, todėl padarė išvadą, kad net ir būdamas atidesnis ir rūpestingesnis ieškovas galėjo suklysti dėl tokios statybos galimybės, ypač įvertinant tai, kad nors paminėti įstatymai tokias statybas draudė, Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 patvirtintame Statybų privačioje žemėje reglamente (toliau tekste ir – Reglamentas) buvo nuostata, leidžianti miškų ūkio paskirties žemėje statyti naujus gyvenamuosius (vietoj buvusiųjų), taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus (3 punktas), o sudarant sandorį, leidimas statyti gyvenamąjį namą įgyjamame žemės sklype, buvusio namo vietoje buvo išduotas kompetentingos institucijos, kad ieškovai, siekdami įsitikinti išduoto statybos leidimo teisėtumu, būtų turėję ne tik atlikti išsamų teisinį situacijos vertinimą, bet ir įsitikinti statybos leidimo išdavimo teisėtumu bei sodybos ankstesniu buvimu žemės sklype, kas neįmanoma be didelės apimties archyvinių dokumentų, planų tyrinėjimo. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas šiuo atveju vertintinas kaip pakankamai profesionalus šių civilinių santykių dalyvis, sudaręs eilę panašių nekilnojamojo turto sandorių (nuosavybės teisių atkūrimo, statybos leidimų gavimo ir kt.), kad pasirūpino dokumentais, kurie sukūrė statybos galimumo regimybę ir suformavo klaidingą įsitikinimą žemės sklypo pirkėjams, kad jie perka ne šiaip miško paskirties žemę, o žemės sklypą su teise bei realia galimybe jame statyti gyvenamąjį namą. Byla yra išnagrinėta apeliacine tvarka ir apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir nepanaikintas, atsakovo kasacinio skundo kasacinis teismas nepriėmė.
36. Dėl kitų atsakovo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų argumentų, kuriais atsakovas iš esmės kvestionuoja įsiteisėjusio apeliacinės instancijos teismo sprendimo išvadas ir motyvus teismas nepasisako kadangi proceso atnaujinimas dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos galimas tik dėl apeliacine tvarka neperžiūrėto (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas) pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties), o šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, pareiškėjo kasacinis skundas nepriimtas. Todėl prašymas priimti naują priešingą sprendimą atmetamas.
37. Atsakovo prašymą atmetus, remiantis CPK 93 straipsnio nuostatomis, iš atsakovo ieškovui M. Š. priteisiamos, jo 2018 03 23 mokėjimo nurodymu Nr. 4294 apmokėtos advokato išlaidos, sudarančios 300 Eur. Taip pat priteisiama valstybės naudai 3 417 Eur žyminio mokesčio dalis, kurios sumokėjimas atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2018 02 27 Vilniaus apygardos teismo nutartimi šioje byloje iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo, bei panaikinamos 2018 04 19 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 371 straipsniais, teismas
nutarė:
Atmesti atsakovo J. R. prašymą priimti naują sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu užbaigtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2190-794-/2016.
Priteisti iš atsakovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybės naudai 3 417 Eur. (tris tūkstančius keturis šimtus septyniolika eurų) žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas atidėtas.
Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti 2018 m. balandžio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo vykdymo sustabdymą.
Nutartis 7 dienų laikotarpiu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.