Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jūratės Varanauskaitės,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB ,,Megatomas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovui UAB ,,Megatomas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas S. R. kreipėsi su ieškiniu atsakovui UAB ,,Megatomas“ ir prašė pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir grąžinti ieškovą į darbą, priteisti iš atsakovo: vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad pagal neterminuotą 2010 m. rugsėjo 1 d. darbo sutartį įsidarbino kurjeriu pas atsakovą, darbo užmokestis - 600 Lt. Darbo sutartis nutraukta 2011 m. vasario 28 d. pagal Darbo kodekso (toliau nutartyje - DK) 126 straipsnio 1 dalį. Pradedant dirbti jam nebuvo įteikta darbo sutartis, o vėliau ieškovas pamiršo atsiimti savo darbo sutarties egzempliorių, kuris jam buvo įteiktas 2011 m. kovo 22 d., kai ieškovo motina raštiškai pareikalavo jai įteikti sūnaus darbo sutartį. Ieškovas nesutiko su darbo sutarties nutraukimu, nes nuo 2011 m. vasario 15 d. jis nuolat atvykdavo į atsakovo būstinę, kad galėtų gauti laiškus ir juos išnešioti bei įteikti žmonėms. Jokių darbo drausmės pažeidimų nepadarė, todėl buvo atleistas neteisėtai. Dėl atleidimo iš darbo ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, neužtikrintumą savo ateitimi. Todėl prašė priteisti 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas buvo atleistas pasibaigus darbo sutarties terminui, darbo sutartis galiojo iki 2011 m. vasario 28 d. Darbo sutartis su ieškovu buvo sudaryta jo motinos Ž. R. prašymu, nes ieškovas tuo metu buvo moksleivis. Nuo 2011 m. vasario 15 d. ieškovui buvo žymimos pravaikštos, nes į darbą jis neateidavo. Atsakovas, nenorėdamas gadinti ieškovo darbinės biografijos, nusprendė ieškovo neatleisti už pravaikštas. Ieškovas ir jo motina Ž. R. sakė netiesą, kad antro vieneto darbo sutarties egzemplioriaus negavo, nes jiems įteiktą darbo sutarties egzempliorių ieškovas su motina buvo atsinešę į darbą ir lygino su darbe esančiu darbo sutarties egzemplioriumi. Atsakovo teigimu, ieškovas neįrodė ieškinyje nurodytų aplinkybių, todėl pagrindo tenkinti ieškinį nėra.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 3d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino tarp UAB „Megatomas“ ir S. R. 2010 m. rugsėjo 1 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 473 nutraukta neteisėtai ir grąžino ieškovą S. R. į pirmesnį darbą. Panaikino 2011 m. vasario 28 d. UAB „Megatomas“ įsakymą Nr. 22 atleisti iš kurjerio pareigų S. R. nuo 2011 m. vasario 28 d. pagal DK 126 straipsnio 1 dalį ir 2010 m. rugsėjo 1 d. Darbo sutartyje Nr. 473 padarytą įrašą apie darbo sutarties nutraukimą 2011 m. vasario 28 d. pagal DK 126 straipsnio 1 dalį. Priteisė iš atsakovo UAB „Megatomas“ ieškovui S. R. 6 854, 10 Lt vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo 2011 m. vasario 28 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos – 2012 m. balandžio 3 d., o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos - apskaičiuojant pagal vidutinį dienos darbo užmokestį, kuris yra 28, 08 Lt. Sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 542, 86 Lt priteisimo nusprendė vykdyti skubiai. Priteisė iš atsakovo UAB „Megatomas“ 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 6 854, 10 Lt sumos nuo bylos iškėlimo 2011 m. gegužės 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo „Megatomas“ į valstybės biudžetą 754, 69 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo S. R. atsakovui UAB „Megatomas“ 365, 28 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovas teigia, jog darbo sutarties sudarymo metu su atsakovu dėl terminuotos sutarties sudarymo nesitarė, minėtas įrašas dėl 6 mėn. darbo sutarties termino padarytas vėliau. Savo argumentus grindžia tuo, kad jo prašyme priimti į darbą termino nebuvo, atsakovo įsakyme dėl ieškovo priėmimo į darbą taip pat nebuvo nurodytas terminas (b. l. 26, 80). Atsakovo darbo sutarčių registravimo žurnalo nuorašas, kuriame pasirašė ieškovas, patvirtina, kad ieškovui 2010 m. rugsėjo 1 d. buvo įteiktas antras darbo sutarties egzempliorius (b. l. 28). Šią aplinkybę taip pat netiesiogiai patvirtina ieškovo motinos Ž. R. prašymas atsakovui, kuriame ji nurodo, kad ieškovo antrojo darbo sutarties egzemplioriaus nerandanti (b. l. 154). Liudytoja A. V. (atsakovo buhalterė) liudijo, kad ji pildė ieškovo darbo sutartį, įrašą dėl 6 mėn. darbo sutarties termino įrašė pagal direktorės nurodymą, ieškovas ir jo motina darbo sutartį skaitė, ieškovui buvo įteiktas antras sutarties egzempliorius (b. l. 169-170). Šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad šalys buvo sudarę terminuotą darbo sutartį, kurios terminas buvo apibrėžtas šalių pasirašytoje darbo sutartyje - 6 mėnesiai. Teismo vertinimu, atsakovo įsakymas ir ieškovo prašymas priimti jį darbą, kuriuose nepasisakyta dėl darbo sutarties termino, nepaneigia šalių pasirašytoje darbo sutartyje išreikštos valios sudaryti terminuotą darbo sutartį. Ieškovas nepateikė teismui objektyvių įrodymų, jog įrašas darbo sutartyje dėl sutarties termino buvo įrašytas vėliau, o ne sutarties pasirašymo ir antrojo darbo sutarties egzemplioriaus įteikimo ieškovui dieną, t. y. 2010 m. rugsėjo 1 d. Dėl nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, 6 mėn. terminui.

Byloje kilo ginčas, ar terminuotos darbo sutarties sudarymas neprieštaravo DK 109 straipsnio nuostatoms. Pagal DK 109 straipsnio 1 dalį, terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai numato įstatymai arba kolektyvinės sutartys (DK 109 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 76, 77, 80, 107, 108, 109, 115, 127, 147, 149, 150, 151, 202, 293, 294 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 1231 straipsniu 2010 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. XI-927 6 straipsniu buvo pakeista DK 109 straipsnio 2 dalis (įsigaliojo 2010 m. rugpjūčio 1 d., darbo sutartis su ieškovu sudaryta 2010 m. rugsėjo 1 d.) ir nustatyta, kad neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai ar kolektyvinės sutartys arba kai darbuotojas priimamas į naujai steigiamą darbo vietą. Šio įstatymo 17 straipsnio 4, 5 dalys nustatė, kad: - pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje keičiamą Darbo kodekso 109 straipsnio 2 dalį terminuotas darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui galima sudaryti tik po šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtoms naujoms darbo vietoms. Naujai įsteigtomis darbo vietomis nelaikomos tokios darbo vietos, kurios po šio įstatymo įsigaliojimo steigiamos tokiam pačiam darbui atlikti panaikinant buvusias darbo vietas; - terminuotų darbo sutarčių, sudaromų pagal Darbo kodekso 109 straipsnio 2 dalį naujai įsteigtoms darbo vietoms, skaičius įmonėje, įstaigoje, organizacijoje negali viršyti 50 procentų visų įmonės, įstaigos, organizacijos darbo vietų (pareigybių) skaičiaus.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad UAB „Megatomas“ įstatai, atsakovo vadovės D. M. S. paaiškinimai patvirtina, kad atsakovo veiklos objektas yra pašto ir pasiuntinių (kurjerių) veikla. Įmonės struktūrą sudaro administracija ir kurjeriai (atsakovo vidaus darbo tvarkos taisyklės; b. l. 67). Atsakovo vadovės D. M. S. paaiškinimai, liudytojų A. V., R. U. parodymai patvirtina, kad bendrovėje kurjeriai dirba jiems atsakovo priskirtoje aptarnauti teritorijoje (tam tikruose rajonuose). Kurjeriai priimami į darbą dirbti pilnu arba 0, 5 etatu. Teritorijoje, kurioje buvo pavesta dirbti ieškovui, prieš tai dirbo vienas kurjeris - ieškovo motina Ž. R., dėl pastarajai sumažinto darbo krūvio, nuo 2010 m. birželio 1 d. 0, 5 etato papildomai buvo priimta dirbti ieškovo močiutė O. A., o šiuo metu toje pačioje teritorijoje dirba vienas kurjeris pilnu etatu (b. l. 169-171, 175-177). Dėl to teismas darė išvadą, kad atsakovo įmonėje kurjerio darbas yra nuolatinio pobūdžio, nes šio pobūdžio darbu yra apspręsta atsakovo įmonės veikla. Darbo, į kurį buvo priimtas ieškovas, nuolatinį pobūdį ir tęstinumą, teismo nuomone, taip pat pagrindžia atsakovo ir liudytojų parodymais nustatyta aplinkybė, jog teritorijoje, kuri buvo priskirta ieškovui atlikti kurjerio darbą, toliau dirba naujai priimtas kurjeris. Kita vertus, atsakovas iš esmės neginčijo, kad kurjerio darbas yra nuolatinio pobūdžio, o įrodinėjo aplinkybę, jog ieškovas buvo priimtas į nuolatinio pobūdžio darbą pagal terminuotą sutartį vienu iš DK 109 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų - į naujai steigiamą darbo vietą. Byloje nustatyta, kad Ž. R., kuri dirbo pas atsakovą kurjere 0, 5 etato (4 val.), 2010 m. birželio 1 d. pateikė atsakovui prašymą pervesti ją dirbti 1 val. per dieną (b. l. 151). Atsakovas 2010 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 91 tenkino jos prašymą ir nuo 2010 m. birželio 1 d. pervedė pastarąją dirbti 1 val. (b. l. 152). Atsakovo 2010 m. birželio 1 d. įsakyme Nr. 92 nurodyta, kad dėl Ž. R. pervedimo dirbti 1 val. darbo dienai, jos aptarnaujamam rajonui laikinai priimti papildomą darbuotoją (b. l. 153). 2010 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 94 atsakovas nutarė priimti į darbą O. A. (ieškovo senelę) laikinam darbui (darbo sutartyje terminas nenurodytas) Ž. R. aptarnaujamame rajone nuo 2010 m. birželio 2 d., mokant 600 Lt atlyginimą (b. l. 159 - 162). O. A. 2010 m. rugpjūčio 31 d. pagal jos prašymą buvo atleista iš darbo savo noru (b. l. 156) ir į pastarosios vietą nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. aptarnauti tą pačią teritoriją buvo priimtas ieškovas (b. l. 26, 53-54). Atsakovas šiais pateiktais rašytiniais įrodymais (įsakymais) įrodinėja, jog įmonėje buvo įsteigta nauja darbo vieta, jos įsteigimą sąlygojo Ž. R. prašymas pervesti ją dirbti sumažintu darbo krūviu (1 val. per dieną), todėl papildomai buvo priimtas ieškovas į 2010 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 92 naujai įsteigtą darbo vietą (b. l. 174-177). Šie atsakovo argumentai, teismo nuomone, nepagrįsti vien dėl to, jog pagal DK 209 straipsnio 2 dalį terminuotas darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui galima sudaryti tik po 2010 m. rugpjūčio 1 d. įsteigtoms naujoms darbo vietoms (Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 76, 77, 80, 107, 108, 109, 115, 127, 147, 149, 150, 151, 202, 293, 294 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 1231 straipsniu 2010 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. XI-927 17 straipsnis). Tuo tarpu atsakovas teigia, jog naują darbo vietą įsteigė 2010 m. birželio 1 d. tos pačios dienos įsakymu Nr. 92. Tačiau, teismo nuomone, atsakovo 2010 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. 92 nėra pagrindo traktuoti kaip naujos darbo vietos sukūrimą ir kitu aspektu. Kaip nustatyta, Ž. R. pareiškus prašymą dirbti ne 0, 5 etatu, o 1 val. per dieną, darbdavys šį prašymą tenkino ir būtent dėl pastarajai sumažinto darbo krūvio, tam pačiam darbui atlikti priėmė kitą darbuotoją (O. A., o pastarajai nutraukus darbo santykius - ieškovą). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pas atsakovą nebuvo sukurta nauja darbo vieta, o tam pačiam darbui į tą pačią darbo vietą atlikti 4 val. darbo dienai buvo priimtas ieškovas. Dėl nurodytų argumentų, teismas darė išvadą, jog ieškovo su atsakovu sudaryta darbo sutartis buvo neterminuota, todėl ieškovo atleidimas iš darbo dėl darbo sutarties termino pasibaigimo - neteisėtas.

Ieškovas iš darbo buvo atleistas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, todėl pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu teismas tenkino ieškovo reikalavimą grąžinti jį į pirmesnį darbą ir priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Ieškovo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą teismas atmetė (CPK 178 str.).

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,Megatomas“ skundžia šį teismo sprendimą, prašo jį panaikinti dalyje, kurioje nuspręsta priteisti iš atsakovo ieškovui 6 854, 10 Lt vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo dienos iki priėmimo dienos, o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos - apskaičiuojant pagal vidutinį dienos darbo užmokestį, kuris yra 28, 08 Lt bei panaikinti sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo. Nurodo, kad skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kad 2010 m. rugsėjo 1 d. darbo sutartis pripažinta neterminuota, todėl nebuvo pagrindo pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir grąžinti ieškovą į darbą. Todėl ir teismo sprendimas dalyje, kurioje nuspręsta priteisti iš atsakovo ieškovui 6 854, 10 Lt vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo dienos iki priėmimo dienos, o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos - apskaičiuojant pagal vidutinį dienos darbo užmokestį, kuris yra 28, 08 Lt, nepagrįstas. Byloje nustatyta, kad sudarydamas terminuotą darbo sutartį, tiek ieškovas, tiek ir atsakovas pažeidė įstatymo nuostatas, todėl atsakovui negali būti taikoma sankcija, nustatyta DK 297 straipsnio 3 dalyje ir nepagrįsta reikalauti iš atsakovo atlyginti ieškovui patirtus nuostolius, tai yra priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, dėl kurios kaltas taip pat ir ieškovas. Be to, darbo bylose netaikomas CK 6.37 straipsnis, o taikomas DK 300 straipsnis siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas S. R. prašo UAB ,,Megatomas“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nepaneigiantį pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų ir argumentų.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo UAB ,,Megatomas“ apeliacinio skundo ribose.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 1 d. tarp ieškovo S. R. ir atsakovo UAB „Megatomas“ buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ieškovas buvo priimtas į darbą 2010 m. rugsėjo 1 d. kurjeriu 6 mėn. terminui, mokant 600 Lt mėnesinį darbo užmokestį. Iš įrašo darbo sutartyje matyti, kad darbo sutartis buvo nutraukta 2011 m. vasario 28 d. pagal DK 126 straipsnio 1 dalį - suėjus darbo sutarties terminui.

Terminuota darbo sutartis yra tokia sutartis, kuri sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui. Sudarydamos terminuotą darbo sutartį, sutarties šalys sutaria dėl sutarties galiojimo laiko. DK 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminuota darbo sutartis sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. DK 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas sudaryti terminuotą darbo sutartį, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinės sutartys. Pagal nurodytas įstatymo nuostatas terminuota darbo sutartis gali būti sudaryta tik šiais atvejais: kai darbas nenuolatinio pobūdžio; kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais; įstatymų nustatytais atvejais. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar ieškovas buvo priimtas dirbti pagal terminuotą sutartį ar neterminuotai, tai yra ar nebuvo pažeistas DK 109 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas sudaryti terminuotą darbo sutartį dėl nuolatinio pobūdžio darbo. Ieškovo teigimu, jo darbas atsakovo įstaigoje kurjeriu buvo nuolatinio pobūdžio, todėl su juo sudaryta terminuota darbo sutartis buvo neteisėta ir prieštaravo imperatyviosioms įstatymo nuostatoms. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo darbas buvo nuolatinio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tiek teisinis reglamentavimas, tiek teismų praktika nukreipta į tai, jog terminuotos darbo sutarties sudarymas turi būti pagrindžiamas objektyvia būtinybe patenkinti laikinai padidėjusį darbo jėgos poreikį, ir darbas, kurį dirbti sudaroma terminuota darbo sutartis, nėra nuolatinis – jo poreikis ar atlikimas yra objektyviai apribotas laiko (tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui). Kai kyla ginčas dėl to, darbas, kurį dirbti sudaryta darbo sutartis, laikytinas nuolatiniu ar laikinu, šis ginčas turi būti sprendžiamas ne pagal subjektyvius šalių vertinimus ar šalių susitarimą laikyti darbo sutartį terminuota, o pagal atliekamo darbo pobūdį – nuolatinis jis ar ne. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: atsakovo veiklos objektas yra pašto ir pasiuntinių (kurjerių) veikla; bendrovėje kurjeriai dirba jiems atsakovo priskirtoje aptarnauti teritorijoje (tam tikruose rajonuose); kurjeriai priimami į darbą dirbti pilnu arba 0, 5 etatu; šiuo metu toje pačioje teritorijoje dirba vienas kurjeris pilnu etatu; atsakovas iš esmės neginčijo, kad kurjerio darbas yra nuolatinio pobūdžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, ar konkretus darbas yra nuolatinio ar nenuolatinio pobūdžio, lemia kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybės. Kai kyla ginčas dėl darbo sutarties termino sąlygos teisėtumo, pareiga įrodinėti, kad darbas nėra nuolatinio pobūdžio, tenka darbdaviui. Nagrinėjamu atveju darbdavys tokių įrodymų nepateikė, o pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog darbas, kurį dirbo ieškovas, buvo nuolatinio pobūdžio.

Įstatymu nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (DK 297 straipsnio 3 dalis). Darbuotojo grąžinimas į pirmesnį darbą visų pirma reiškia, kad teismas, nustatęs darbuotojo atleidimo iš darbo neteisėtumą, pašalina šį pažeidimą ir atkuria darbdavio neteisėtai nutrauktus iki tol tarp šalių egzistavusius darbo teisinius santykius. Kadangi šalių darbo teisinių santykių pagrindas yra darbuotojo ir darbdavio sudaryta darbo sutartis (DK 93 straipsnis), tai, teismui nustačius darbuotojo atleidimo iš darbo neteisėtumą (atleidimą iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką), teismo sprendimo pagrindu tarp darbuotojo ir darbdavio vėl ima galioti anksčiau jų sudaryta ir darbdavio neteisėtai nutraukta darbo sutartis. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui išmokas, susijusias su darbo santykiais ir šioje dalyje naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą), nes yra taikomas specialaus pobūdžio DK 300 straipsnis. Pagal įstatyminį reglamentavimą DK nuostatos reguliuodamos darbo santykius turi pirmenybę bendrųjų privatinės teisės nuostatų atžvilgiu (DK 11 straipsnio 1 dalis). DK 300 straipsnis yra speciali darbo teisės norma, pagal kurią, tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Ši DK nuostata įstatymo leidėjo iš esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. Pabrėžtina, kad kartu taikant tiek DK 300 straipsnį, tiek CK 6.37 straipsnį dėl procesinių palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl darbo santykiuose taikytinas tik DK 300 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010). Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo naudai iš atsakovo priteisė 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, nes darbo teisiniuose santykiuos CK įtvirtintas procesinių palūkanų institutas netaikytinas, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina.

Pagal šioje nutartyje pateiktus argumentus atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį, bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Ieškovas iki baigiamųjų kalbų nepateikė įrodymų, apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo UAB „Megatomas“ priteista 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos 6 854, 10 Lt sumos nuo bylos iškėlimo 2011 m. gegužės 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir šioje dalyje ieškinį atmesti.

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, kad 2010 m. rugsėjo 1 d. tarp UAB ,,Megatomas“ ir S. R. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.