- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-01
- Bylos Nr.
- II-1005-1017/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01125-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Pažeidėjas
- E. N.
- Kategorijos
- 16.11.1Transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas (ANK 415 str.)
- 16.11.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 16.11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto E. N. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-13082-2024 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 10-ANR-N-13082-2024 (toliau – ir Nutarimas) E. N. buvo pripažintas kaltu, padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, 424 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus dėl to, kad jis 2024 m. balandžio 27 d., apie 1.20 val., Vilniuje, Pulko g. 6 vairavo automobilį Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,43 promilių neblaivumas; be to, automobilis neapdraustas privalomuoju civiliniu draudimu, neatlikta valstybės tvarka techninė apžiūra; taip pat pareiškėjas pateikė tikrinančiam pareigūnui pasibaigusio galiojimo vairuotojo pažymėjimą. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 16, 225 ir 226 punktus; pareiškėjui paskirta galutinė subendrinta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesiams (b. l. 4-5).
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teismui E. N. pateikė skundą, kuriame nurodė, kad prašo pakeisti priimtą nutarimą – paskirti švelnesnes nei įstatymas numato administracinio poveikio priemones – sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį iki kiek įmanoma trumpesnio termino arba sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą, leidžiant įsirengti antialkoholinį variklio užraktą automobilyje. Pateiktame skunde nurodė, iki padaryto nusižengimo neturėjo jokių drausminių nuobaudų, dėl šio padaryto nusižengimo labai gailisi. Jis dirba mobilų darbą, yra (duomenys neskelbtini) vadovas ir (duomenys neskelbtini), tuo pačiu (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) narys ir teisėjas, nuolatos kviečiamas teisėjauti varžybose ir dalyvauti įvairiuose minėtų federacijų organizuojamuose renginiuose po visą Lietuvą. Taigi vairuotojo pažymėjimas labai reikalingas. Kartu su skundu prideda pažymas iš (duomenys neskelbtini) federacijos ir (duomenys neskelbtini) federacijos (b. l. 2, 23).
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pateiktame atsiliepime skundą prašoma atmesti. Atsiliepime laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės už pažeidimą priemonė, kuri skiriama teisės pažeidėją nubausti bei auklėti, kad tiek jis, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, todėl natūralu, kad įstatymu numatyta ir nustatyta tvarka paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidimą padariusiajam neigiamas pasekmes. Priešingu atveju, administracinės nuobaudos skyrimas bus neefektyvus, beprasmiškas, o pažeidimus darantys asmenys jausis nebaudžiami. Šiuo atveju pareiškėjas nors ir žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga, tačiau vartojo alkoholinius gėrimus ir sėdo vairuoti transporto priemonę. Todėl tai, kad nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. Pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas už tokį šiurkštų KET pažeidimą, t. y. taikyti švelnesnę nuobaudą, nei numato įstatymas, nes pareiškėjas padarė tyčinį, pavojingą, administracinį nusižengimą, turintį įtakos ne tik automobilių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, kasdieniniame gyvenime rūpinantis savo artimaisiais, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą, o nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, tačiau šios aplinkybės yra vertinamos, parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai, patogumas negali būti iškeliami aukščiau padaryto KET pažeidimo pavojingumo. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (b. l. 35-37).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu E. N. nurodė, kad pagrindinis jo skundo prašymas yra kiek įmanoma sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kad jis būtų trumpesnis nei 12 mėnesių. Kadangi antialkoholiniai variklio užraktai kainuoja apie 1 200 – 1 300 Eur, taip pat papildomai kainuoja jų įrengimas, prašo šios administracinio poveikio priemonės neskirti. Paaiškino, jog gyvena su sugyventine (duomenys neskelbtini) metų kartu, turi (duomenys neskelbtini) metų sūnų, įvykio dieną įvyko konfliktas, sugyventinė jį išvarė iš namų ir jis negali paaiškinti, kodėl, bet, būdamas neblaivus, vairavo savo automobilį, kurio techninė apžiūra buvo pasibaigusi galioti dar žiemą, dėl ko jis nebuvo apdraudęs šio automobilio. Pats nustebo, kad jo vairuotojo pažymėjimas buvo pasibaigęs. Nuvažiavo nuo savo namų (duomenys neskelbtini) iki Norfos, esančios šalia namų, ir buvo sustabdytas pareigūnų. Tarnybiniame pranešime klaidingai nurodyta, jog buvo gautas iškvietimas apie mušamą moterį, jo sugyventinė pretenzijų neturėjo, jis sustabdytas buvo atsitiktinai. Sugyventinė turi kitą automobilį, juo ji naudojasi, anksčiau juo naudojosi jie abu. 800 Eur baudą yra sumokėjęs, kitos baudos taip pat sumokėtos. Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga, nes dirba (duomenys neskelbtini) trejose srityse, skirtingose vietose, o tarpai tarp treniruočių yra maži: dirba (duomenys neskelbtini) treneriu, taip pat (duomenys neskelbtini) veda (duomenys neskelbtini) pamokas ir (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) studija yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Taip pat nuolat vyksta į varžybas teisėjauti įvairiuose Lietuvos miestuose, į varžybas reikia atvykti labai anksti iš ryto (b. l. 39-41).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2024 m. balandžio 27 d., 1.31 val. E. N. pirmo tikrinimo metu buvo nustatytas 1,43 promilių neblaivumas, o 2024 m. balandžio 27 d., 1.57 val. antro tikrinimo metu buvo nustatytas 1,48 promilių neblaivumas. Nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 15).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės D. D. 2024 m. balandžio 27 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos pareiškėjo neblaivumo patikrinimo aplinkybės (b. l. 14).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės D. D. 2024 m. balandžio 27 d. sprendimu sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones nuo minėtos datos E. N. buvo sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, kadangi minėtas asmuo vairavo transporto priemones neblaivus (b. l. 15-16).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 641 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ANK 422 straipsnio 5 dalies nuostatomis, transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1 100 eurų. Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis). KET 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl pareiškėjui E. N. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, faktinių aplinkybių bei jo kaltės. Byloje esančių įrodymų (tarp jų pareiškėjo paaiškinimai teisme, kurie iš esmės sutampa su jo parodymais tyrimo metu, taip pat administracinio nusižengimo protokolo, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės D. D. 2024 m. balandžio 27 d. tarnybinio pranešimo bei Neblaivumo nustatymo akto (su pridėtais alkotesterio kvitais) duomenų) visuma patvirtina, jog pareiškėjas 2024 m. balandžio 27 d., 1.20 val., Vilniuje, Pulko 6 g., vairavo automobilį Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,43 promilių neblaivumas, šiais savo veiksmais pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus bei padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.
Be to, skundžiamu nutarimu E. N. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 1 dalyje. ANK 424 straipsnio 1 dalies nuostatomis, transporto priemonių vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojo pažymėjime nurodytų vairuotojui taikomų apribojimų (išskyrus leidimo vairuoti tam tikros rūšies transporto priemones apribojimus) ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui užtraukia baudą nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę ir patikrinimo metu pareigūnams pateikė pasibaigusio galiojimo vairuotojo pažymėjimą. KET 16 punktas, be kita ko, numato, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį atitinkamai vairuotojo pažymėjimą ar dokumentą, kuriuo patvirtinama teisė vairuoti. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl pareiškėjui E. N. inkriminuoto administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių bei jo kaltės. Duomenų visuma patvirtina, jog pareiškėjas 2024 m. balandžio 27 d., 1.20 val., Vilniuje, Pulko 6 g., vairavo automobilį Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui, šiais savo veiksmais pažeisdamas KET 16 punkto reikalavimus bei padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 1 dalyje.
Be to, skundžiamu nutarimu E. N. pripažintas padaręs ir administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą fiziniams asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.
ANK 415 straipsnio 2 dalies nuostatomis, transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba dėl kurių nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kurių leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, nes transporto priemonės savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimas arba vairavimas neturint leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų.
KET 226 punktas numato, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl pareiškėjui E. N. inkriminuoto administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių bei jo kaltės. Duomenų visuma patvirtina, jog pareiškėjas 2024 m. balandžio 27 d., 1.20 val., Vilniuje, Pulko 6 g., vairavo automobilį Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be atliktos privalomosios techninės apžiūros ir neapsidraudęs privalomuoju draudimu, šiais savo veiksmais pažeisdamas KET 226 punkto reikalavimus bei padarydamas administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 bei 2 dalyse.
Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjui paskirtų administracinio poveikio priemonių (jų rūšies bei trukmės). Skundžiamu nutarimu pareiškėjui paskirta galutinė subendrinta 800 Eur bauda (pareiškėjo teigimu, sumokėta) ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams. Pareiškėjo teigimu, paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta ir prašo ją sušvelninti arba pakeisti.
Sprendžiant dėl skundžiamu nutarimu pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės, atsižvelgiama į ANK 34 straipsnio 3-4 dalių nuostatas, pagal kurias asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimalios bei maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas padarė keturis administracinius nusižengimus, vienas iš jų numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje savo esme yra šiurkštus ir pavojingas, keliantis pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui. Be to, šis KET pažeidimas buvo įvykdytas nakties metu, apie 1.20 val., kai pareigūnai gavo pranešimą, kad buvo mušama moteris ir automobilis nuvažiavo link Pulko g. Bylos duomenimis, nuvažiavę į nurodytą vietą, pareigūnai pastebėjo stovintį pareiškėjo automobilį, kuris staigiai pradėjo šalintis ir iš jo išlipęs vyras pradėjo bėgti į kiemus, slėptis tarp automobilių, bet buvo sulaikytas. Tai parodo, kad pareiškėjas bandė pasislėpti, kad nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjo teigimu, jis važiavo nuo savo namų iki šalia esančios Norfa parduotuvės, t. y. apie (duomenys neskelbtini) km. Pareiškėjui buvo nustatytas net 1,43 promilių neblaivumas, artimas maksimaliai ribai, už kurią dar taikoma administracinė atsakomybė, be to, pareiškėjas buvo neapsidraudęs privalomuoju draudimu, neatlikta jo techninė apžiūra; pareiškėjas pateikė tikrinančiam pareigūnui pasibaigusio galiojimo vairuotojo pažymėjimą. Taigi nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjo įvykdytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, yra mažesnio nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos pavojingumo.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad iki padaryto administracinio nusižengimo jis neturėjo drausminių nuobaudų. Šis pareiškėjo argumentas neatitinka byloje esančių duomenų. Administracinių nusižengimo registro duomenimis, pareiškėjas 2022 m. gegužės 15 d. buvo nubaustas už greičio viršijimą (120 Eur bauda sumokėta), taip pat 2023 m. rugsėjo 6 d. galimai viršijo greitį (nėra priimto sprendimo). Be to, teismas pažymi, kad E. N. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu grąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Šios bylos duomenimis, pareiškėjas 2015 m. kovo 19 d. buvo nubaustas administracine tvarka už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalį (transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), - 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu vieneriems metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutarimu E. N. prašymas buvo atmestas. Teismas motyvavo tuo, kad pareiškėjas už Kelių eismo pažeidimus buvo traukiamas 17 kartų, iš jų 2 kartus jam jau buvo apribota teisė vairuoti transporto priemones (dėl transporto priemonės vairavimo, esant neblaiviam, ir pavojingo/chuliganiško vairavimo).
Taigi pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę, ne pirmą kartą šiurkščiai pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Jam už analogiško KET pažeidimo padarymą jau buvo skirta bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams, tačiau pareiškėjas išvadų nepadarė ir savo elgesio nepakeitė. Nors dauguma administracinių nuobaudų yra negaliojančios, minėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja pareiškėją bei sudaro pagrindo spręsti, jog pareiškėjas yra linkęs pasirinkti netinkamą savo elgesio modelį. Teigti nėra pagrindo išvadai, kad administracinio poveikio priemonės (specialios teisės atėmimo 12 mėnesių) taikymas pareiškėjui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas sutrumpinant paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą.
Svarbu ir tai, kad pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių jam reikalinga teisės vairuoti transporto priemones, susijusios su darbinių funkcijų atlikimu, nėra laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-88/2016, 2AT-8/2019). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog aktualioje teismų praktikoje, net ir tais atvejais, kai teisė vairuoti transporto priemones yra tiesiogiai susijusi su asmens darbine veikla, ši aplinkybė nevertinama kaip išskirtinė. Teismų praktikoje pažymima, kad pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Atsižvelgiant į tai, vien pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės sukeliami nepatogumai, pastarajam vykstant į darbo vietą ar laikant vairavimo egzaminą, nėra pakankamas pagrindas pareiškėjo reikalavimų tenkinimui. Juolab kad pareiškėjo darbo vietos yra faktiškai tame pačiame mikrorajone, kuriame yra gerai išvystyta viešojo transporto infrastruktūra.
Svarbu ir tai, kad ANK 311 straipsnio taikymas, reglamentuojantis administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, – skyrimo tvarką, nėra privalomas. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokią administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriama ši administracinio poveikio priemonė, kai tokia galimybė nurodyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, taip pat administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Šiuo atveju, įvertinus pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, taip pat aukščiau aptartus pareiškėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, jog nuobaudos tikslai negali būti pasiekti, pareiškėjui taikant alternatyvaus pobūdžio administracinio poveikio priemones ir trumpinant terminą – E. N. skiriant specialiosios teisės atėmimą trumpesniam laikotarpiui ir numatant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kaip to prašoma skunde, nes tokia administracinio poveikio priemonė už padarytą itin šiurkštų ir pavojingą administracinį nusižengimą šiuo konkrečiu atveju būtų pernelyg švelni ir neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui bei pažeidėjo asmenybei, todėl būtų neteisinga. Juolab kad pareiškėjui skirta minimali bauda ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį naikinti ar keisti nėra. Be to, teismas sprendžia, jog pareiškėjui šiuo nutarimu paskirta teisinga nuobauda bei administracinio poveikio priemonė, tinkamai įvertinus nusižengimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes bei pažeidėjo asmenybę. Teismas sprendžia, kad pritaikyta atsakomybė nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto E. N. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
Netenkinti pareiškėjo E. N. skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-13082-2024.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.