Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-04-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-408-668/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-17
Bylos Nr.
II-408-668/2024
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00213-2024-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Raimundas Mikšta
Pareiškėjas
A. J.
Kategorijos
  • 16.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-408-668/2024Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00213-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.8; 21.10.3; 21.10.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. balandžio 17 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Raimundas Mikšta,sekretoriaujant Linai Stankūnaitei,dalyvaujant pareiškėjai A. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. J. (toliau – Pareiškėja) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. vasario 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2959-2024, ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Giedriaus Tylos 2024 m. vasario 13 d. nutarimu administracinėje nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2959-2024, A. J. pripažinta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje, jai paskirta 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams, už tai, kad ji 2024 m. sausio 23 d. 16.47 val. (duomenys neskelbtini), Kaune, vairuodama transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą sankryžą ir ją pravažiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui bei vairavo transporto priemonę neturėdama teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta, o pasibaigus atėmimo terminui neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 165 ir 14 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2024 m. kovo 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas 2024 m. vasario 27 d. A. J. skundas dėl Institucijos 2024 m. vasario 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2959-2024, kuriuo prašoma pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2959-2024, ROIK: (duomenys neskelbtini), ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Pateiktame skunde nurodoma, kad Pareiškėja su jai inkriminuojamu nusižengimu sutinka iš dalies ir dėl šio nusižengimo ji labai gailisi, tačiau nesutinka su jai paskirtu specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kai A. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir atsiųstas elektroniniu paštu, surašiusių pareigūnų ji pasiteiravo, kodėl jai inkriminuojamas nusižengimas dėl vairavimo neturint teisės vairuoti. Pareigūnas surašęs administracinio nusižengimo protokolą nurodė, jog 2021 m. gegužės 12 d. Telšių AVPK pareigūnas jai buvo surašęs administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, kuriuo A. J. buvo paskirta 225 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 1 mėnesiui. Nesuprasdama Institucijos administracinio nusižengimo protokole nurodytų aplinkybių, kad ji vairavo transporto priemonę neturėdama teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta, o pasibaigus atėmimo terminui neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų, A. J. pradėjo aiškintis kodėl taip įvyko, kadangi iki šios dienos ji nebuvo sustabdyta policijos pareigūnų ir jai nebuvo pareikšti jokie kaltinimai ir skiriama tokios rūšies (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas) poveikio priemonė. Tačiau Institucijos atstovė nurodė, kad „dėl 2021 m. vasario 25 d. pažeidimo ROIK: (duomenys neskelbtini), Jums buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. birželio 13 d. Kad susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones reikėjo išklausyti papildomus kursus ir pažymą pateikti VĮ Regitrai, greičiausiai to nepadarėte“.

Pareigūnui surašiusiam administracinio nusižengimo protokolą Pareiškėja nurodė, kad nebuvo informuota, jog 2021 m. jai buvo paskirta poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Vėliau pasitikrinusi savo el. pašto dėžutę A. J. prisiminė šį 2021 m. įvykį ir visas jo aplinkybes. 2021 m. gegužės 12 d. įmonė, kurioje dirba A. J. el. paštu iš policijos gavo pranešimą dėl KET pažeidimo. 2021 m. gegužės 12 d. įmonėje už korespondenciją atsakingas asmuo atsakė į policijos atsiųstą el. laišką, kuriame nurodė, kad: „siunčiu pagal sutartį automobilį vairuojančio asmens duomenis: A. J., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kauno r. Jeigu nurodytas asmuo teigs, jog vairavo kitas asmuo, priimkite šią informaciją“. 2021 m. gegužės 12 d. A. J. el. paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė laišką: „Laba diena, įmonė, kurios nuosavybėje yra automobilis (duomenys neskelbtini) gavo pranešimą dėl padaryto KET pažeidimo. Kokiu būdu galėčiau sužinoti apie pažeidimą detaliau? Šiuo periodu tikrai daug kartų važiavau (duomenys neskelbtini) savivaldybėje dėl tam tikrų asmeninių nelaimių, tik norėtųsi sužinoti, kokį“. Į šį A. J. policijai siųstą pranešimą ji jokių atsakymų nėra gavusi iki šios dienos. Todėl ji net nebuvo tinkamai informuota apie galimai jos padarytą nusižengimą. Akivaizdu, kad Institucijos atstovas net nesiaiškino ar galimo nusižengimo padarymo metu transporto priemonę vairavo A. J. Sekančią dieną, t. y. 2021 m. gegužės 13 d. A. J. el. paštu gavo pranešimą iš Mano VMI. A. J. nedelsdama prisijungė prie savo VMI paskyros, kurioje pastebėjo, kad turi mokestinių įsipareigojimų ir kad jai už administracinį nusižengimą yra paskirta 225 Eur bauda. Kadangi policijos pareigūnas į A. J. jam el. paštu (duomenys neskelbtini) siųstą laišką nesureagavo ir nieko neatsakė, o gavusi VMI pranešimą apie paskirtą baudą, kurią nedelsdama sumokėjo, suprato, kad tai yra paskirtoji bauda už šį nusižengimą. Tą pačią dieną, t. y. 2021 m. gegužės 13 d. el. paštu ji informavo ir savo vyrą apie jai paskirtą piniginę baudą bei kad iš policijos pareigūno daugiau jokios informacijos apie nusižengimo faktines aplinkybes negavo.

Pastebėtina, kad policijos pranešime siųstame įmonei apie užfiksuotą nusižengimą buvo nurodyta ir galimo nusižengimo data, kuri sutapo su laikotarpiu, kuomet A. J. su savo vyru dažnai lankėsi įvykio vietoje dėl šeiminių aplinkybių. Šiame laikotarpyje daug kartų A. J. su savo vyru važiavo keliuose (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, nes tėvų gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (kaimas (duomenys neskelbtini) savivaldybės pietryčiuose), laikotarpiu iki tėvų mirčių dažnai teko lankytis įvairiose ligoninėse, o tėvų mirties vieta (duomenys neskelbtini) ligoninėje. (duomenys neskelbtini) mirė vyro tėtis, (duomenys neskelbtini) mirė vyro mama (užfiksuoto nusižengimo data). Dėl šios priežasties A. J. ir jos vyro emocinė būsena buvo tikrai prasta, ko pasėkoje galimai nukentėjo ir susikaupimas vairuojant. Kelyje, kuriame buvo užfiksuotas nusižengimas nėra pėsčiųjų eismo ir gyvenvietės požymių ir dabartiniu laikotarpiu tai yra rajoninis kelias su gyvenvietės pavadinimu, kuris atvaizduojamas mėlynos spalvos informaciniame ženkle, tačiau ar toks pats kelio ženklas buvo ir 2021 m. A. J. šiuo metu atsakyti negali. Todėl akivaizdu, kad 2021 m. užfiksuoto nusižengimo dieną ir kelių mėnesių laikotarpiu iki šio įvykio A. J. ir jos vyrui teko nuvažiuoti ne vieną šimtą kilometrų šioje vietovėje. Dėl šios priežasties A. J. pamanė, kad natūralu, jog galimai yra padariusi kažkokį nusižengimą, kadangi tuo laikotarpiu buvo depresinėje būsenoje, todėl šią baudą sumokėjo nedvejodama. Atkreipiamas dėmesys, kad šiame A. J. siųstame VMI pranešime nebuvo pateikta jokios kitos informacijos, įskaitant ir tai, jog jai yra atimama teisė vairuoti transporto priemones. Todėl jai net nekilo jokia mintis, kad sumokėjusi šią Institucijos paskirtą baudą ji netenka ir teisės vairuoti transporto priemonių.

Svarbu paminėti, kad surašant A. J. 2021 m. gegužės 12 d. protokolą ji nebuvo sustabdyta policijos pareigūnų bei nežinojo kuom yra kaltinama bei kokia atsakomybė už šį nusižengimą yra numatyta. Jokios informacijos iš policijos pareigūno negavo, nors ir teiravosi apie galimai užfiksuoto nusižengimo aplinkybes. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas jai nedalyvaujant ir apie jo surašymą nieko nežinant. O pats administracinio nusižengimo protokolas A. J. net nebuvo atsiųstas ar kitokiu būdu įteiktas. Todėl 2024 m. sausio 29 d. A. J. tik sužinojusi šią informaciją (kad jai 2021 m. yra atimta teisė vairuoti transporto priemones) bei pasikonsultavusi su Institucijos atstove ką tokiu atveju turėtų daryti, nedelsdama kreipėsi į vairavimo mokyklą, kad tinkamai įvykdytų prievolę ir baigtų papildomus vairuotojų mokymus. Todėl 2024 m. sausio 30 d. baigė papildomą vairuotojų mokymą ir jai buvo išduota pažyma ir tuo pagrindu 2024 m. vasario 1 d. A. J. kreipėsi į VĮ „Regitra“, kad jai būtų grąžinta teisė vairuoti transporto priemones.

Pastebėtina, kad A. J. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas, kuris akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis, kontekste, suponuoja tai, jog paskyrus jai nuobaudą ir net pritaikius draudimą vairuoti transporto priemones šešiems mėnesiams, duotuoju atveju atsižvelgus į visas faktines aplinkybes, dėl to galimai jai kilsiantys neigiami padariniai bus neproporcingi A. J. galimai padarytam administraciniam nusižengimui ir tokiu būdu bus pasiektas tik vienintelis administracinės nuobaudos skyrimo tikslas – nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį. Pareiškėja niekaip nepateisina tokio lengvabūdiško savo poelgio ir dėl to labai gailisi. Tačiau šį nusižengimą padarė ne iš piktos valios, o ne tyčia ir nenorėdama pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymų. Nors iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad transporto priemonę A. J. vairavo neturėdama teisės vairuoti, tačiau šį nusižengimą padarė, kadangi nebuvo arba netinkamai buvo informuota apie jai paskirtą poveikio priemonę – teisės vairuoti atėmimą bei galimai netinkamai įvertinusi visų aplinkybių ir sąžiningai klysdama, todėl manytina, kad net ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonės skyrimas prieštarautų teisingumo bei protingumo principams. Pareiškėja skundo argumentus pagrindžia teismų praktikos pavyzdžiais.

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo atsižvelgti į faktinių aplinkybių visumą bei vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, netaikyti jai administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo remiantis tuo, kad jos darbas yra susijęs su vairavimu, kadangi ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kepyklos vadovės pareigose. Tai pagrindinis jos pragyvenimo šaltinis. Pagal darbo pobūdį Pareiškėja yra įpareigota reaguoti ir nelaimingo atsitikimo atveju patekti į darbovietę nedelsiant, taip pat jai dažnai tenka vykti į komandiruotės Baltijos šalyse vairuojant jai įmonės skirtą transporto priemonę, o teisės vairuoti turėjimas yra laikomas privaloma pareigybės dalimi. Todėl netekusi teisės vairuoti transporto priemonių ji netektų ir savo darbo, o tuo pačiu ir savo vienintelio pragyvenimo šaltinio. Drausminių nuobaudų per visą darbo laiką Pareiškėja nėra turėjusi, įmonės vadovybės A. J. vertinama, kaip turinti aukštą kompetenciją ir kvalifikaciją darbuotoja, gebanti lanksčiai pritaikyti žinias įmonės veikloje. Pastebėtina, kad Pareiškėjos užimamos darbo pozicijos – kepyklos vadovo darbas negali būti organizuojamas nuotoliniu ar hibridiniu būdu, darbuotoja turi būti fiziškai darbo vietoje kiekvieną darbo dieną, siekiant užtikrinti gamybos operacijų tęstinumą, organizuojant bei planuojant gamybos operacijas, sprendžiant kasdienines problemas duonos kepykloje, dirbančioje 24/7 darbo laiko režimu. Pareiškėjos vyras šiuo metu dirba Suomijoje, jos tėvai mirę, vaikų neturi, todėl neturint teisės vairuoti iš jos būtų atimta galimybė laisvai judėti (vairuoti) ir lankyti bei bendrauti su sau artimais žmonėmis. A. J. vairavimas yra svarbus vienumos išvengimui ir tam tikra prasme atsipalaidavimui po įtemptų darbo valandų dirbant vadovaujamą darbą. Nesant vyro namie ir neturint teisės vairuoti transporto priemonių Pareiškėja be didesnių keblumų ir nepatogumų negalėtų pasiekti savo sesers šeimos, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Taip pat, po įtempto ir daug emocinės energijos reikalaujančio darbo, laisvalaikiu ji negalėtų išvykti į gamtą (mišką), laisvai keliauti, ar išvykti pasivaikščioti į tolimesnes lokacijas nuo savo gyvenamosios vietos.

Atsiliepimas

Nutarimą priėmusi Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Pareiškėjai 2021 m. gegužės 13 d. įvykdžius administracinį nurodymą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) dėl įvykdyto nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. birželio 13 d. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Pasibaigus nustatytam terminui Pareiškėja neįvykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) reglamentuotų sąlygų (neužbaigė papildomų vairuotojų mokymo) ir jai teisė vairuoti transporto priemones nebuvo sugrąžinta. 2024 m. sausio 23 d. Pareiškėja dalyvavo viešajame eisme vairuodama transporto priemonę, neturėdama teisės vairuoti transporto priemonės ir įvažiavo į sankryžą bei ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių 5 punkte imperatyviai nurodoma, kad „Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis.“. SEAKĮ 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Šis įstatymas nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, transporto priemonių savininkų ir valdytojų, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu, valdymu, duomenų viešu skelbimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas.“. SEAKĮ 24 straipsnyje nustatyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo pagrindai ir sąlygos. Įstatymo 24 straipsnio 3 dalis nustato, kad „Asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą.“. Taigi Pareiškėja, norėdama naudotis teise vairuoti transporto priemones, privalėjo išmanyti SEAKĮ, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Taip pat norėdama, kad jai būtų sugrąžinta teisė vairuoti transporto priemones, vadovaujantis SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalimi turėjo nustatyta tvarka užbaigti papildomą vairuotojų mokymą. ANK nustato, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones, teisės medžioti, teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius, teisės užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla) atėmimą vykdo specialiąją teisę suteikianti institucija, šiuo atveju VĮ „Regitra“. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro įsakymo „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ III skyriaus 9 punktas nurodo, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti (toliau – pareiškėjai), pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į SEAKĮ 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą), pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) ar traktorininko pažymėjimą išduodančiai mokymo įstaigai (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti traktorius) prašymą grąžinti teisę vairuoti.

Numatant griežtas sankcijas už aptariamo pobūdžio pažeidimus, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Privatus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Vairavimas transporto priemonių neturint teisės vairuoti transporto priemones kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Pagal SEAKĮ, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. O šiuo konkrečiu atveju vairavimas neturint teisės vairuoti transporto priemones ir įvažiavimas į sankryžą ir jos pravažiavimas degant draudžiamam šviesoforo signalui yra labai pavojingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Pareiškėjai buvo paskirta minimali bauda ir pritaikyta privaloma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, minimaliam sankcijoje numatytam terminui. Pareiškėjos padaryti nusižengimai yra vieni pavojingiausių keliančių realią grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui, Pareiškėja nevykdė imperatyviai įstatymo jai deleguotų pareigų.

Skunde nurodytais motyvais yra prašoma pakeisti nutarimą ir neatimti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Savo skunde Pareiškėja nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis šioje byloje jai galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nes Pareiškėjos svarbiomis laikytinas aplinkybės gali pateikti beveik kiekvienas administracinės atsakomybės stengiantis išvengti ar bandantis ją sušvelninti asmuo, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Administracinėn atsakomybėn traukiama Pareiškėja turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padarius jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nusižengimas numatytas ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatytas ne atsitiktinai vykdant policines priemones, o Pareiškėjai padarius kitą grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje, kurio sankcijoje taip pat numatytas galimas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Institucijos nuomone, Pareiškėjai paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, atsakomybe švelninančias ir sunkinančias aplinkybes.

Šalies argumentai

Pareiškėja A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko skundą jame nurodytais motyvais.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, byloje gautas prašymas Pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Giedriaus Tylos 2024 m. vasario 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2959-2024, ROIK: (duomenys neskelbtini), A. J. už ANK 417 straipsnio 4 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje numatytų nusižengimų padarymą buvo paskirta 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams. Nutarime nurodyta, kad A. J. 2024 m. sausio 23 d. 16.47 val. (duomenys neskelbtini), Kaune, vairuodama transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą sankryžą ir ją pravažiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui bei vairavo transporto priemonę neturėdama teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta, o pasibaigus atėmimo terminui neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 165 ir 14 punktų reikalavimus.

ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Taip pat už šį administracinį nusižengimą, vadovaujantis ANK 417 straipsnio 8 dalimi, vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Taip pat už šį administracinį nusižengimą, vadovaujantis ANK 424 straipsnio 7 dalimi, vairuotojams yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Teisės vairuoti transporto priemones suteikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė ir psichofiziologiniai gebėjimai yra tinkami vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti ir nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus. Minėto įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti kriterijai, kurie patvirtina asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, t. y. įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ar valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.

Nagrinėjamu atveju tiek iš skundo turinio, tiek iš atsiliepimo ir kitos rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad A. J. 2021 m. gegužės 12 d. administraciniu nurodymu Nr. 67-ANR_P-1520-2021 buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. birželio 13 d. Pažeidimas buvo fiksuotas 2021 m. vasario 25 d., nurodymas įvykdytas, ginčytas nebuvo, todėl laikytina, kad asmens atžvilgiu taikomi apribojimai vykdytini. Šiuo atveju skundžiamas nutarimas priimtas 2024 m. vasario 13 d. už ANK 417 straipsnio 4 dalies ir 424 straipsnio 3 dalies pažeidimus, kurie buvo nustatyti 2024 m. sausio 23 d., t. y. pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, tačiau nesusigrąžinus šios teisės įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėja nurodo, jog 2024 m. vasario 1 d. pagal VĮ „Regitra“ pranešimą jai buvo grąžinta teisė vairuoti. Pastebėtina, jog nors ir teisė vairuoti Pareiškėjai buvo grąžinta prieš priimant 2024 m. vasario 13 d. nutarimą, tačiau pažeidimo padarymo metu, t. y. 2024 m. sausio 23 d. ji teisės vairuoti neturėjo, todėl teisės susigrąžinimas po minėto įvykio neturi įtakos sprendžiant ar asmuo minėtu laiku vairavo neturėdamas teisės. Bylos duomenimis A. J. 2024 m. sausio 23 d. pažeidimą padarė, kadangi jai 2021 m. gegužės 12 d. nurodymu ji buvo atimta. Teisė vairuoti buvo atimta nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. birželio 13 d., tačiau pasibaigus minėtam terminui asmuo teisės iki 2024 m. sausio 23 d. nesusigrąžino, teisė vairuoti transporto priemones buvo grąžinta tik 2024 m. vasario 1 d., nes asmuo teigia iki 2024 m. sausio 26 d. nežinojęs, jog jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad teisė vairuoti transporto priemones nėra įgyjama automatiškai, ji yra suteikiama teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444–59/2009, Nr. N444-1227/2010). Pagal ANK 686 straipsnio 4 dalį, pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir grąžinimas reglamentuotas aukščiau minėto Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnyje, kurio 3 dalis numato, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo III skyriaus 10 punktas nustato, kad pareiškėjai, iš kurių teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (-us), turi būti pabaigę papildomą vairuotojų mokymą pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 „Dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Minėto aprašo 13 punktas nustato, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ ar traktorininko pažymėjimą išduodančios mokymo įstaigos įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Šios teises normos suponuoja išvadą, kad teisė vairuoti transporto priemones pasibaigus teisės atėmimo terminui automatiškai nėra grąžinama, asmuo turi įvykdyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio nustatytas sąlygas ir dėl teisės grąžinimo kreiptis į VĮ „Regitra“.

Nors Pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka yra įpareigota išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis, pagal 2021 m. gegužės 12 d. administracinį nurodymą Nr. 67-ANR_P-1520-2021 yra sumokėjusi jai paskirtą 225 Eur administracinę nuobaudą, taip pripažindama padariusi 2021 m. vasario 25 d. administracinį nusižengimą, jo neginčijo ir neskundė įstatymų nustatyta tvarka, tačiau remiantis tuo, kad administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, jog A. J. buvo tinkamai informuota apie minėtą administracinį nusižengimą, paklausimu Institucijai jai nebuvo suteikta informacija apie padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, apie jai paskirtą administracinę nuobaudą – 225 Eur baudą Pareiškėja sužinojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimu, darytina išvada, kad Pareiškėja nežinojo ir negalėjo žinoti apie jai administraciniu nurodymu be administracinės nuobaudos paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą bei atitinkamai Pareiškėjai būtiną įvykdyti atimtos teisės susigrąžinimo tvarką.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13/2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Teismas konstatuoja, kad aplinkybė, jog Pareiškėja nebuvo tinkamai informuota apie 2021 m. vasario 25 d. administracinį pažeidimą, ir apie administraciniu nurodymu be administracinės nuobaudos paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą sužinojo tik gavusi 2024 m. sausio 26 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 20-ANR_P-2831-2024 ir susisiekusi su atsakingu Institucijos pareigūnu, t. y. jau po 2024 m. sausio 23 d. padaryto administracinio nusižengimo, pripažįstama išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą pareiškėjai A. J. neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, A. J. skundas tenkintinas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2959-2024 keistinas, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, naikintina nutarimo dalis dėl A. J. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

pareiškėjos A. J. skundą patenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-2959-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) pakeisti ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, panaikinti nutarimo dalį dėl A. J. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą ROIK: (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Raimundas Mikšta