Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. T. – P. ieškinį atsakovui A. P. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, ir atsakovo A. P. priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AB SEB bankas, išvadą duodanti institucija – Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė K. T. – P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti santuokos, sudarytos 2008 m. rugpjūčio 2 d. Birštono Šv. A. P. bažnyčioje ir apskaitytos 2008 m. rugpjūčio 2 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įrašą Nr.78, konstatuojant, kad ieškovės ir atsakovo A. P. santuoka iširo dėl abejų sutuoktinių kaltės; palikti esamą pavardę – T. – P.; priteisti iš atsakovo vaiko D. P. išlaikymui po 350 EUR mokant kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, kol sūnus D. P. sulauks pilnametystės ieškovę paskiriant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis; nustatyti vaiko D. P. gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką: atsakovas bendrauja su vaiku jo pasirinktose vietose, apie bendravimo datą ir laiką informuodamas telefonu ar elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki bendravimo pradžios; ieškovei asmenine nuosavybe priteisti automobilį „T. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui iš ieškovės priteisti 1086,05 EUR kompensaciją už šį automobilį; trijų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti lygiomis dalimis (pripažinti bendrą sutuoktinių dalinę nuosavybę); Kreditorinį įsiskolinimą AB „SEB bankas“ pagal 2010-04-19 kredito sutartį Nr.1551018010420-72 pripažinti solidariu.Atsiliepimu į ieškinį atsakovas A. P. sutiko su ieškovės reikalavimais nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina, tačiau nesutiko su prašomu išlaikymo dydžiu ir tuo, kad po santuokos nutraukimo šalims priklausantis butas būtų padalintas natūra ir lygiomis dalimis, kadangi yra nupirktas panaudojant dalį asmeninių atsakovo lėšų (8688 EUR), todėl butas su jame esančiais daiktais turėtų atitekti ieškovei, o atsakovui priteistina kompensacija.Atsakovas A. P. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą - butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 59,000 EUR ieškovei, priteisti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą orkaitę, dujinę viryklę, šaldytuvą, gartraukį, lovą, čiužinį, spintą, minkštą kampą, sekciją, šviestuvus staliuką, paveikslą, skalbimo mašiną, dušo kabiną, baldus, 3 televizorius, 2 kompiuterius vidutinė rinkos vertė 5951,69 EUR, ieškovei; priteisti iš ieškovės atsakovo A. naudai 41163.84 EUR kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę turto dalį; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai regreso tvarka 4969.775 EUR žalai atlyginti už atsakovo mokėtas kredito įmokas, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nesutiko su atsakovo reikalavimu priteisti ieškovei butą, įpareigojant ieškovę sumokėti kompensaciją, kadangi jai tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinkanti šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų. Nesutiko su atsakovo teiginiais, jog dalis už butą mokėtos sumos buvo asmeninės atsakovo lėšos, kadangi šalys už perkamą butą atsiskaitė iš ieškovės ir atsakovo bendrai sutaupytų lėšų. Taip pat nesutiko su atsakovo reikalavimu dėl daiktų ir buitinės technikos padalijimo, kadangi daiktai pirkti dar 2010 m. ir nebeturi atsakovo nurodytos vertės, dalį turto atsakovas pasiėmė jau išsikraustydamas iš namų.

Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškovės K. T. – P. ieškinį tenkino visiškai. Atsakovo A. P. priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė K. T. – P. ir A. P. santuoką, sudarytą 2008 m. rugpjūčio 2 d. Prienų rajono CMS (įrašo Nr. 78), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuoką, ieškovei K. T. – P. paliko jos santuokinę pavardę „T. – P.“, atsakovui – jo turimą pavardę. Nustatė nepilnamečio vaiko D. P. gyvenamąją vietą su motina K. T. – P. Priteisė iš atsakovo A. P. nepilnamečio sūnaus D. P. išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200 EUR mokamą iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (nuo 2015 m. liepos 16 d.). Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė K. T. – P. priteisto išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise. Nustatė, kad atsakovas A. P. maksimaliai bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. P. jo pasirinktoje vietoje, apie bendravimo datą ir laiką informuodamas ieškovę K. T. – Padelskę telefonu ar elektroninių paštu ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki bendravimo pradžios. Priteisė ieškovės asmeninėn nuosavybėn automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) Priteisė A. P. iš K. T. – Padelskės 1086,05 EUR kompensaciją už jai natūra priteistą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) Padalino A. P. ir K. T. – P. santuokoje įgytą trijų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), natūra, lygiomis dalimis po ½ buto dalį kiekvienam dalinės nuosavybės teise. Nustatė, kad nutraukus santuoką A. P. ir K. T. – P. su AB SEB banku 2010 m. balandžio 19 d. pasirašytą kredito sutartį Nr. 1551018010420-72, vykdo solidariai. Priteisė iš atsakovo A. P. ieškovės K. T. – P. naudai 41 EUR žyminį mokestį. Priteisė iš atsakovo A. P. į valstybės biudžetą 486 EUR ieškovės K. T. – P. mokėtino ir atidėto žyminio mokesčio dalį. Priteisė iš atsakovo A. P. 500 EUR K. T. – P. išlaidoms advokato pagalbai apmokėti. Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nukreipė skubiam vykdymui.Byloje surinktų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma ir jų santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgdamas į tai, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiausiai atitiks interesus, šalių sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Tarp šalių nesant ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, nustatė ieškovės reikalaujamą bendravimo tvarką. Šalims teismo posėdyje abipusių nuolaidų būdu susitarus dėl išlaikymo, priteisė iš atsakovo vaiko išlaikymui po 200 EUR kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas neįrodė, kad 8688 EUR lėšos gautos dėl darbe patirtos traumos buvo skirtos buto pradiniam įnašui. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pirmos įmokos buto pardavėjui atliktos dar iki pasirašant 2009 m. balandžio 15 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir tą pačią dieną, tuo tarpu išmoką atsakovas gavo tik 2009 m. lapkričio 24 d., t.y. po minėtos pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo praėjus 6 mėnesiams. Atsakovas neneigė ieškovės nurodytų aplinkybių dėl gautų 5792,40 EUR (20 000 Lt) dovanų pinigais vestuvių metu, kaip neneigė ir ieškovės nurodytų aplinkybių apie jos uždirbtas pajamas. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog santuoka sudaryta 2008 m. rugpjūčio 2 d., o jau po 8 mėnesių sutuoktiniai įsigijo butą. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad sumokėti 8688 EUR pradinį įnašą už perkamą butą jis skolinosi pinigus iš savo tėvo laikė nepagrįstu. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės pateiktais argumentais, jog sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybės teise valdomas trijų kambarių butas turi būti padalintas natūra, priteisiant kiekvienam sutuoktiniui po ½ buto dalį, yra pagrįstas esama situacija ir vaiko interesais, kadangi patenkinus atsakovo reikalavimus, būtų neleistinai pasunkinta ieškovės turtinė padėtis. Atsakovo paaiškinimai teismui patvirtina, kad jis laisvai, be jokių kliūčių gali kasdien lankytis bute, lankyti vaiką, naudotis santuokoje įgytu turtu, vien atsakovo manymas, kad gyvenant kartu kils konfliktai nėra pagrįstas. Be to, tokiu būdu atsakovas siekia modifikuoti su AB SEB banku pasirašytą ginčo buto kreditavimo sutartį, kas pažeistų trečiojo asmens teises ir teisėtus interesus. Įvertinęs tai, kad šalys skirtingai nurodo dalintino buto vertę, šiam klausimui išspręsti ekspertizės skirti neprašė, teismas šio turto vidutinę 48 800 EUR vertę nustatė pagal VĮ Registrų centras duomenis. Nesant ginčo tarp šalių dėl automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2172,10 EUR, teismas priteisė jį ieškovei asmeninės nuosavybės teise, atsakovui išmokant ½ šio turto kainos dalį.Atsakovo reikalavimą priteisti ieškovei santuokoje įgytą kilnojamąjį 5951,69 EUR vertės turtą, o atsakovui priteisti kompensaciją, kuri lygi ½ ieškovei priteistino turto, atmetė kaip neįrodytą, kadangi atsakovas nepateikė įrodymų dėl šių daiktų įgijimo, vertės nutraukiant santuoką nustatymo. Atsakovui neįrodžius, kad ieškovė visiškai neprisidėjo savo pajamomis prie šeimos poreikių ir atsakovui patvirtinus, kad gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, ieškovė prisidėjo prie kitų šeimos poreikių tenkinimo, atmetė reikalavimą priteisti iš ieškovės 4969,775 EUR atsakovui regreso tvarka.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. P. prašė pakeisti 2016 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl santuokoje įgyto trijų kambarių buto, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau-Butas), natūra lygiomis dalimis po 1/2 buto dalį kiekvienam dalinės nuosavybės teise ir priteisti iš ieškovės atsakovo P. naudai 8688 EUR už panaudotas asmenines lėšas įsigyjant trijų kambarių butą, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, visapusiškai neįvertinęs visų aplinkybių, nepagrįstai netenkino atsakovo priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės 8688 EUR už panaudotas asmenines lėšas perkant butą. Teismas Sprendime klaidingai nurodo buto pirkimo-pardavimo sutarties datą, ji yra ne 2009 m. balandžio 15 d. o 2010 m. balandžio 15 d. Šis esminis, neteisingas faktinių bylos aplinkybių konstatavimas sutrukdė teismui padaryti teisingas išvadas. Ieškovė teiginius, kad pradinė įmoka už butą buvo sumokėta iš bendrų sutaupytų sutuoktinio lėšų, o taip pat iš vestuvinių dovanų (20 000 Lt) grindė tik žodžiais, kurių objektyviomis aplinkybėmis pagrįsti nesugebėjo.Atsakovas, pirkdamas butą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, aiškiai išreiškė savo subjektyvinę valią, dalinant turtą, atitinkamai valdyti didesnę turto dalį. Atsakovas žinojo, kad pagal Lietuvos civilinį įstatymą, dalinant turtą įgytą santuokos metu galima įstatyminę prezumpciją (sutuoktinių turto dalys yra lygios) paneigti bendrais pagrindais.Apelianto nuomone, teismas, neteisingai įvertindamas buto kainą nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Teismas nesilaikė CK 3.119 straipsnio reikalavimų bei teismų praktikoje suformuotų turto vertės nustatymo taisyklių. Nors ieškovė nesutiko su nurodoma turto kaina, tačiau ekspertizės skirti neprašė, todėl teismas privalėjo vadovautis paskutine buto kainą nustatančia turto vertinimo ataskaita, t.y. nustatyti kainą 59000 EUR. Kadangi, atsakovas neginčija sprendimo dalyje dėl buto priteisimo natūra t.y. po 1/2, galutiniam rezultatui, padalinant santuokos metu įgytą butą, turto vertė neturi esminės įtakos, tačiau apeliantas prašo pakeisti sprendimą dalyje ir priteisti jo patirtas išlaidas UAB „LITUKĄ ir KO“ už turto vertinimo ataskaitą - 100 EUR.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė K. T. – P. nesutiko su juo ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tuo tarpu rašymo apsirikimas dėl klaidingai nurodytos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties datos ištaisytinas vadovaujantis CPK 276 str. Apeliantas reikalaudamas priteisti 8688 EUR kompensaciją iš ieškovės buvo bylos nagrinėjimo metu buvo nenuoseklus nurodydamas aplinkybes apie minėtos sumos sumokėjimą perkant butą. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantas nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių dėl vestuvių metu gautų dovanų pinigais bei to, kad ieškovė nuolatos dirbo ir turėjo pajamas. Perkant butą buvo atsiskaityta šeimos bendromis santaupomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.Nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje kilo ginčas dėl 8688 EUR kompensacijos atsakovui priteisimo už jo panaudotas asmenines lėšas santuokos metu įsigyjant butą, kuris po santuokos nutraukimo padalintas tarp šalių lygiomis dalimis.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad asmeninėn nuosavybėn gautos lėšos už darbe patirtas traumas, buvo panaudotos pradiniam buto, esančio (duomenys neskelbtini), įnašui 8688 EUR sumoje.Apeliantas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, motyvuodamas tuo, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas ir klaidingai nustatęs buto pirkimo pardavimo datą, nepagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą dėl 8688 EUR kompensacijos priteisimo iš ieškovės. Kolegija sutinka su šiais apelianto argumentais.Pažymėtina, jog civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad 2010 m. balandžio 15 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu sutuoktiniai įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 4.1 p. nurodoma, jog dalį turto kainos, t.y. 2000 Lt (579 EUR) pirkėjas gavo iki sutarties sudarymo, o 4.3 p. numato, jog dalį turto kainos ,t.y. 28000 Lt (8109,36 EUR) pirkėjas įsipareigoja sumokėti pavedimu į pardavėjo banko sąskaitą iki 2010 m. balandžio mėn. 16 d. Atsakovas, įrodinėdamas, jog minėtos sumos buvo apmokėtos iš jo asmeninių lėšų, pateikė Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2015 m. rugsėjo 30 d. pažymą, kurioje nurodoma, jog vadovaujantis 2009 m. spalio 15 d. LR VRM Centrinės medicinos ekspertizės komisijos Specializuotos medicininės ekspertizės pažyma Nr. 4484 už apysunkį sveikatos sutrikdymą atsakovui išmokėta 55943,64 Lt (16202 EUR) kompensacija ir 14873,42 Lt (4307,64 EUR) draudimo suma. Taigi, skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčo buto pirkimo pardavimo sutartis sudaryta ne 2009 m. o 2010 m. balandžio 15 d., todėl nepagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas asmeninės nuosavybės teise įgijo lėšas už darbe patirtas traumas vėliau nei buvo pasirašyta buto pirkimo pardavimo sutartis. Atsakovas taip pat pateikė banko sąskaitos išrašą, kuris patvirtina, jog minėtą sumą atsakovas į jam priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 2009 m. lapkričio 24 d. Skirtingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas ginčo sumą nuo savo asmeninės sąskaitos išgrynino ne 2010 m. lapkričio 18 d., o 2010 balandžio 16 d. ir tai patvirtina atsakovo pateiktas banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, iš kurio matyti, jog 2010 m. balandžio 16 d., t.y. po 1 d. nuo sutarties pasirašymo, iš minėtos sąskaitos išgryninta 30002 Lt (8689,17 EUR) suma, kuri atitinka buto pirkimo pardavimo sutarties 4.1 p. ir 4.3 p. nurodytą sumą.Kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir neteisingai nustatęs faktines bylos aplinkybes, susijusias su ginčo buto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo data bei atsakovo prašomos priteisti sumos išgryninimo data, nepagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą dėl 8688 EUR kompensacijos priteisimo iš ieškovės, todėl yra pagrindas šioje dalyje pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, bei vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle bei remdamasi vidiniu įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovo pateikti įrodymai sudaro pagrindą teigti, jog buto pradinis įnašas buvo padengtas iš atsakovo asmeninių lėšų, todėl skundžiamu sprendimu padalijus butą šalims natūra po 1/2 yra teisinis pagrindas priteisti atsakovui iš ieškovės 8688 EUR kompensaciją. Kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl turto vertės, neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.Pažymėtina, jog proceso šaliai priteistinos tik būtinos ir pagrįstos išlaidos. Nagrinėjamu atveju kolegija nepripažįsta būtinomis ir pagrįstomis atsakovo prašomas priteisti išlaidas už UAB „LITUKĄ ir KO“ atliktą turto vertinimą, jokia ekspertizė dėl turto vertės byloje nebuvo paskirta, nurodytu įrodymu nebuvo remtasi. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo pripažinti šias išlaidas būtinomis ir pagrįstomis, todėl prašymas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Pažymėtina, jog spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 900 EUR išlaidų advokato pagalbai už apeliacinio skundo parengimą bei 361 EUR žyminio mokesčio išlaidų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių ir yra pagrįstos, todėl priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimą pakeisti toje dalyje, kuria atmestas atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl 8688 EUR kompensacijos priteisimo ir šioje dalyje atsakovo priešinį ieškinio reikalavimą tenkinti.

Priteisti atsakovui A. P. a.k. (duomenys neskelbtini) iš K. T. – P., a.k. (duomenys neskelbtini) 8688 EUR kompensaciją už buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimui panaudotas asmenines lėšas.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš K. T. – P, a.k. (duomenys neskelbtini) 1261 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.