Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Giedrės Kairienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Varžinskienės,

dalyvaujant pareiškėjui A. S.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. vasario 2 d. rašto Nr. 1SS-168-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau ir Raštas) teisėtumo ir pagrįstumo bei turtinės žalos atlyginimo.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad atkuriant nuosavybės teises į P. S. turėtą žemę, V. S.-L. buvo suteikta neatlygintinai 4 ha žemės natūra. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatyta, kad pareiškėjo teisė į 4,20 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) įregistruota 2002 m. gegužės 16 d. pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu. Žemės sklypas suprojektuotas Telšių apskrities, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, atliekant preliminarius matavimus.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2021 m. lapkričio 17 d. Išvadoje Nr. 361TP-262-(14.36.143 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų patikslinimo vietovėje ir žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo“ nurodyta, jog tikslinant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės preliminarų žemės reformos žemėtvarkos projektą, paliekamos faktiškai naudojamos 3,5696 ha Žemės sklypo ribos pagal pateiktą 2021 m. spalio 15 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 206 ir situacijos brėžinį, už nustatytą žemės ploto skirtumą pareiškėjui nekompensuojant teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas A. S. 2021 m. gruodžio 16 d. NŽT pateikė skundą, kuriame inter alia nurodė, jog atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatytas ploto trūkumas net 3 kartus viršija maksimalią leistiną (ribinę), prašė atstatyti 4,20 ha juridinį Žemės sklypo plotą pagal akcinės bendrovės „Hidroprojektas“ suprojektuoto žemės sklypo patvirtintas ribas.

Ginčijamame Rašte atsakovė nurodė, jog Žemės sklypo ribų neatitikimai yra nežymūs, todėl vertintini kaip ankstesnių matavimų metu dėl naudotų matavimo priemonių tikslumo atsiradę neatitikimai. Raštu pareiškėjui taip pat išaiškinta Išvados apskundimo tvarka, o prašymas atstatyti 4,20 ha juridinį Žemės sklypo plotą pagal akcinės bendrovės „Hidroprojektas“ suprojektuoto žemės sklypo patvirtintas ribas netenkintas, konstatavus, jog pareiškėjas nėra asmeniu, turinčiu teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko P. S. arba D. S. iki nacionalizacijos turėtą žemę.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą apeliacine tvarka, 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-1331-1047/2023) pažymėjo, jog vertinant pareiškėjo, kaip ginčo žemės sklypo savininko, teisės ginčyti administracinius aktus apimtį, turi būti atsižvelgta ir į tai, kad asmens, naujo nekilnojamojo turto savininko, teisė ginčyti administracinį aktą yra išvestinė iš buvusio valdomo nekilnojamojo turto savininko teisės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2815/2012). Taigi nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, kokias teises į nekilnojamąjį turtą įgijo buvęs savininkas ir tada galima spręsti dėl to, kokias teises pareiškėjas įgijo pirkimo–pardavimo sutartimi.

Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad V. S.-L. buvo suteikta neatlygintinai 4 ha žemės natūra, šią aplinkybę patvirtina 1993 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. 23-237-14011, kuriuo V. S.-L. atkurtos nuosavybės teisės į 4 ha buvusio savininko P. S. turėtos žemės, pretendentų J. S. ir V. L. susitarimas, pagal kurį kiekvienam iš pretendentų tenka po 4 ha buvusio savininko turėtos žemės, bei 1993 m. balandžio 15 d. Plungės rajono valdybos potvarkio Nr. 97v priedėlis, pagal kurį V. S.-L. suteikta neatlygintinai 4,00 ha žemės ir 0,2 ha žemės nuomai. Tačiau V. S.-L. mirus, 1994 m. lapkričio 24 d. Plungės rajono notarės išduotame Paveldėjimo teisės liudijime jau nurodoma, jog įpėdiniai paveldi 4,2 ha ploto Žemės sklypą. Vertintina, kad ankstesnei nekilnojamojo turto savininkei buvo atkurtos nuosavybės teisės tik į 4 ha, todėl ji negalėjo perleisti/paveldėjimo būdu perduoti didesnio žemės ploto, nei jai pačiai priklausė, t. y. daugiau nei 4 ha.

Byloje NŽT neginčijo, kad V. S.-L. atkuriant nuosavybės teises buvo nepagrįstai 0,185 ha sumažintas žemės plotas (suklysta perskaičiuojant iš dešimtinių į hektarus), todėl vertintina, kad V. S.-L. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises ir į didesnį nei 4 ha žemės plotą, tačiau ši teisė nebuvo realizuota ir dėl jos bus sprendžiama buvusio žemės savininko P. S. įpėdiniams pateikus prašymus dėl 0,185 ha žemės ploto trūkumo atkuriant nuosavybės teises į žemę grąžinimo. Pareiškėjas teismo posėdžio metu šių aplinkybių neginčijo, pažymėjo, kad be jo yra ir kitų pretendentų į 0,185 ha žemės plotą. Pabrėžtina, jog pagal civilinėje teisėje galiojantį principą niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi (lot. nemo plus iuris ad alium transfere potest quam in se haberet).Todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad ginčo Žemės sklypo, į kurį V. S.-L. buvo atkurtos nuosavybės teisės, perleidimo metu V. S.-L. nuosavybės teise valdė didesnį nei 4 ha žemės plotą. Tačiau tiek į bylą pateiktas 1994 m. lapkričio 24 d. Plungės rajono notarės išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo V. S.-L. įpėdiniai paveldėjo jau didesnį - 4,2 ha ploto Žemės sklypą, tiek pareiškėjo sudaryta Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje taip pat nurodytas 4,2 ha žemės plotas, tiek Nekilnojamojo turto registro duomenys, pagal kuriuos pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 4,2 ha ploto Žemės sklypas, šiai dienai nėra nuginčyti/ pripažinti negaliojančiais.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.

Tokią tvarką Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos kadastro nuostatų 21 punktu, reglamentuojančiu, jog žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Išvardytus dokumentus vykdytojas žemėtvarkos skyriui pateikia elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.

Kadastro nuostatų 1 priede, į kurį ir nukreipia aukščiau nurodytas šių nuostatų 21 punktas yra pateikta Maksimalių leistinų (ribinių) paklaidų tarp nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ir apskaičiuoto, atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypo ploto lentelė. Tiek iš Kadastro nuostatų 21 straipsnio, tiek iš 1 priede pateiktos lentelės akivaizdu, jog nustatant maksimalią leistiną (ribinę) paklaidą vertinamas žemės sklypo ploto (ha) skirtumas, o ne sklypo ribų linijų ilgiai (m).

Skundžiamu raštu, atsakydama į pareiškėjo skundą, atsakovė, įvertino, kad Žemės sklypo ribų neatitikimai yra nežymūs. Tačiau darydama tokią išvadą, NŽT nevertino atlikus kadastrinius matavimus apskaičiuoto žemės ploto skirtumo (ha), netaikė Kadastro nuostatų 1 priedo lentelėje pateiktos atitinkamos formulės tam skirtumui apskaičiuoti, t. y. nesivadovavo galiojančiu teisiniu reglamentavimu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčijamo Rašto turinys prieštarauja ginčo teisinius santykius reglamentuojančių Žemės reformos įstatymo ir Kadastro nuostatoms, todėl negali būti laikomas nei teisėtu, nei pagrįstu. Pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. vasario 2 d. raštą Nr. 1SS-168-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ tenkintinas. Panaikinus Raštą, atsakovei kyla pareiga iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. gruodžio 16 d. skundą.

A. S. taip pat prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT 2000 Eur turtinę žalą, kurią kildina iš NŽT veiksmų, t. y. to, kad Plungės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas S. J. savo parašu ir 2000 m. gegužės 24 d. spaudu patvirtino AB „Hidroprojektas“ parengtą Žemės sklypo planą. Patirta turtinė žala pasak A. S. pasireiškė tuo, kad pareiškėjas galėjo trūkstamą Žemės sklypo plotą išnuomoti arba gauti pajamų iš derliaus.

Teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

Taikant civilinės atsakomybės institutą, bet kuriuo atveju svarbu nustatyti ne vien tik formalias sąlygas (prielaidas), pagrindžiančias žalos atsiradimą, bet ir konkretų žalos dydį. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog CK 6.249 straipsnio nuostata, kad „jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas“ jokiu būdu nereiškia, kad pareiškėjas yra atleidžiamas nuo pareigos įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą (žr., pvz., 2005 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-1572/2005). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teigiama, kad pareiškėjas privalo objektyviai pagrįsti, jog jis ėmėsi įrodinėti jam padarytos žalos faktą ir dydį, kita vertus, jei tokie duomenys nėra pateikiami, tokioje situacijoje teismui nekyla pareiga papildomai įrodinėti žalos faktą ir dydį už patį pareiškėją (pvz., 2013 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-735/2013). Be to, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bylose dėl žalos atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-34/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011), ne kartą konstatuota, jog taikant CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, patirti nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis, t. y. priteistini nuostoliai negali būti hipotetiniai, grindžiami prielaidomis.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos 2000 Eur negautos pajamos galėtų būti priteistos tik pareiškėjui įrodžius, kad jos realios. Tačiau į bylą nepateikti jokie duomenys, kad pareiškėjas per ilgesnį nei 20 metų sklypo valdymo nuosavybės teise laikotarpį būtų sudaręs Žemės sklypo nuomos sutartį, ar kad bet kokiu kitu būdu būtų gavęs pajamų iš Žemės sklypo (ūkininkavimo veiklos ar kt.). Todėl šiuo atveju pareiškėjo prašoma priteisti patirta žala vertintina tik kaip tikėtina, hipotetinė. Spręstina, kad pareiškėjas neįrodė turtinės žalos padarymo jam fakto ir dydžio, todėl reikalavimas ją priteisti negali būti tenkinamas.

Nenustačius vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos, teisėjų kolegija dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų plačiau nebepasisako.

Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas pateikė prašymą atlyginti 40 Eur viešbučio Klaipėdoje išlaidas, nes teismo posėdis Klaipėdos rūmuose buvo paskirtas 9 val., todėl iš gyvenamosios vietos turėjo atvykti išvakarėse, 35 Eur autobuso bilietų išlaidas, vykstant iš Kauno į Klaipėdą ir atgal bei 300 Eur išlaidas advokatui už konsultacijas ir atstovavimą susirašinėjant su atsakovu iki kreipimosi į teismą.

Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. informacinė pažyma patvirtina, kad pareiškėjas dalyvavo 2022 m. lapkričio 23 d. 9 val. 07 min. prasidėjusiame teismo posėdyje Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose. A. S. pateikti mokėjimo kvitai patvirtina, kad 2022 m. lapkričio 22 d. pareiškėjas atvyko autobusu iš gyvenamosios vietos Kaune į Klaipėdą, ir iš šio miesto išvyko 2022 m. lapkričio 23 d. po teismo posėdžio, už autobuso bilietus sumokėjo 35 Eur (17 Eur + 18 Eur). Pateikta 2022 m. lapkričio 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GK-1887 taip pat patvirtina, kad pareiškėjas patyrė 40 Eur nakvynės Klaipėdos mieste išlaidas. Prašomos priteisti išlaidos yra realiai patirtos, pagrįstos rašytiniais įrodymais, nakvynės išlaidos adekvačios, todėl vertintina, kad proporcingai patenkintiems skundo reikalavimams pareiškėjas turi teisę į šių išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas atstovavimo išlaidoms pagrįsti pateikė teismui 2020 m. balandžio 3 d. Pinigų priėmimo kvitą Nr. 835892, patvirtinantį, jog A. S. advokatui M. K. sumokėjo 300 Eur už atstovavimą. Vertintina, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl atsakovės 2022 m. vasario 2 d. rašto Nr. 1SS-168-(7.5), surašyto išnagrinėjus pareiškėjo 2021 m. gruodžio 16 d. skundą, teisėtumo ir pagrįstumo. Tuo tarpu pareiškėjo pateikto Pinigų priėmimo kvito data – 2020 m. balandžio 3 d., yra net pusantrų metų ankstesnė. Nors byloje yra pateikta eilė pareiškėjo susirašinėjimų su atsakove, tačiau nepateikus teismui konkrečios advokato teiktų paslaugų detalizacijos, nėra aišku už kokias teisines paslaugas buvo sumokėta 300 Eur suma. Be to, tokios išlaidos, kurios patirtos gerokai anksčiau, nei asmuo kreipėsi su skundu į teismą, vertintinos kaip tiesiogiai nesusijusios su nagrinėjamu ginču. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų apskundęs ankstesnius, t. y. 2020 m. rašytus atsakovės raštus, todėl atstovavimo susirašinėjant su atsakove 2020 m. išlaidos šioje administracinėje byloje nepriteistinos.

Pareiškėjas byloje reiškė du reikalavimus, iš kurių vienas pripažintas pagrįstu, todėl laikytina, jog A. S. turi teisę į 50 procentų patirtų ir rašytiniais įrodymais pagrįstų išlaidų atlyginimą, nagrinėjamu atveju tai sudaro 37,50 Eur (75 Eur/2). Ši išlaidų suma priteistina pareiškėjui iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1-2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo A. S. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. vasario 2 d. raštą Nr. 1SS-168-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“.

Skundą dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti pareiškėjui A. S. iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.