- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-06
- Bylos Nr.
- A-1331-1047/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00435-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Beata Martišienė (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2022 m. vasario 2 d. raštą Nr. 1SS-168-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas) bei iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, priteisti 2 000 Eur turtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1993 m. vasario 25 d. sprendimais Nr. 23-237-14010 ir Nr. 2.3-237-14011 J. S. ir V. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų P. S. ir Z. S. iki nacionalizacijos turėtą žemę natūra. V. L. tenkanti žemės dalis, į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės, 2002 m. gegužės 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo perleista pareiškėjui. Atkuriant nuosavybės teises į žemę, nepagrįstai 0,185 ha buvo sumažintas grąžinamos žemės plotas. Iš nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų bylos dingo 1994 m. birželio 4 d. testamentas, kuriuo 2 ha žemės buvo padovanota Z. S. – P. S. žmonai, todėl liko neatkurtos nuosavybės teisės į dar 2 ha žemės plotą. Pareiškėjas 2021 m. birželio 4 d. kreipėsi į atsakovą su paklausimu dėl galimybės 0,185 ha sumažintą grąžinamos žemės plotą grąžinti natūra, tačiau NŽT 2021 m. liepos 20 d. rašte Nr. 1SS-1120-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ buvo suformuluotas neigiamas atsakymas. Pareiškėjas teigė, jog uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Eurometras“ matininkui V. M. atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo nustatytas žemės ploto trūkumas, viršijantis leistiną (ribinę) paklaidą, nes žemės sklypo juridinis plotas yra 4,20 ha, o atliekant kadastrinius matavimus, buvo nustatytas 3,5696 ha žemės sklypo plotas. Nustatytas 0,6304 ha žemės ploto trūkumas viršija maksimalią leistiną (ribinę) paklaidą beveik tris kartus. Tai rodo, kad atliekant preliminarius žemės matavimus, nebuvo paisoma žemės valdų projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuotų žemės sklypo ribų ir konfigūracijų. Pareiškėjui ir jo tėvui J. S. priklausančių žemės sklypų ploto trūkumas viršija 1,5 ha ir visas šis žemės ploto trūkumas atsidūrė K. B. žemių valdoje. Pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas buvo sumažintas dėl žemėtvarkos valdininkų kaltės, nuo 2002 m. gegužės 16 d. jis negalėjo disponuoti 4,20 ha ploto žemės sklypu, dėl ko patyrė nuostolius.
Atsiliepimas
3. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad 4,20 ha žemės sklypo (projektinis Nr. 9), į kurio dalį (4,0 ha) V. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės, ribos buvo suprojektuotos Plungės rajono Alsėdžių buv. ž. ū. įmonės žemės reformos žemėtvarkos preliminariame projekte, 1992 metais suderintame Plungės rajono valdybos valdytojo. Žemės sklypo, taip pat su juo besiribojančių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (viešasis kelias) nustatyti duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypų ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto registro žemėlapyje. Atliekant kadastrinius žemės sklypų matavimus vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos nekeičiamos, o už nustatytą žemės sklypo ploto skirtumą, neviršijantį nustatyto lestino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Pareiškėjas sutiko su jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribomis, paženklintomis 2021 m. spalio 15 d., paženklintos ir Situacijos brėžinyje nurodytos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos nepažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų interesų, kadangi pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribų neatitikimai yra nežymūs, todėl vertintini kaip ankstesnių matavimų metu dėl naudotų matavimo priemonių tikslumo atsiradę neatitikimai. Žemės sklypas ribojasi su viešuoju keliu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų asmenų privačios nuosavybės teise valdomais žemės sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių duomenys, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nėra nuginčyti. Pareiškėjas nėra asmuo, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko P. S. arba D. S. iki nacionalizacijos turėtą žemę.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. S. skundą.
6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
6.1. Atkuriant nuosavybės teises į P. S. turėtą žemę, V. S.-L. buvo suteikta neatlygintinai 4 ha žemės natūra.
6.2. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad pareiškėjo teisė į 4,20 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Plungės rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) įregistruota 2002 m. gegužės 16 d. pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu. Žemės sklypas suprojektuotas Telšių apskrities, Plungės rajono, Alsėdžių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, atliekant preliminarius matavimus.
6.3. NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2021 m. lapkričio 17 d. Išvadoje Nr. 361TP-262-(14.36.143 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Plungės rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), ribų patikslinimo vietovėje ir žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo“ (toliau – ir Išvada) nurodyta, jog tikslinant Alsėdžių kadastro vietovės preliminarų žemės reformos žemėtvarkos projektą, paliekamos faktiškai naudojamos 3,5696 ha Žemės sklypo ribos pagal pateiktą 2021 m. spalio 15 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 206 ir situacijos brėžinį, už nustatytą žemės ploto skirtumą pareiškėjui nekompensuojant teisės aktų nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
6.4. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į atsakovą dėl Išvados teisingumo, prašydamas atstatyti 4,20 ha juridinį Žemės sklypo plotą pagal akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Hidroprojektas“ suprojektuoto žemės sklypo patvirtintas ribas.
6.5. Raštu pareiškėjui buvo išaiškinta Išvados apskundimo tvarka, netenkintas prašymas atstatyti 4,20 ha juridinį Žemės sklypo plotą pagal AB „Hidroprojektas“ suprojektuoto žemės sklypo patvirtintas ribas, konstatavus, jog pareiškėjas nėra asmuo, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko P. S. arba D. S. iki nacionalizacijos turėtą žemę.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 10, 12 dalimis, 11 straipsnio 1 dalimi, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gruodžio 7 d. iki 2022 m. rugsėjo 3 d.) ir nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad Žemės ūkio ministerijos 1993 m. vasario 25 d. sprendimais Nr. 23-236-14010 ir Nr. 23-236-14011 J. S. ir V. S.-L. atkuriant nuosavybės teises į jų tėvo P. S. turėtą žemę natūra, t. y. po 4 ha Plungės rajono (duomenys neskelbtini), nepagrįstai 0,185 ha sumažintas natūra grąžintinos žemės plotas ir šio ploto trūkumo kompensavimo klausimas nėra išspręstas.
8. Teismas nenustatė, kad buvusio žemės savininko P. S. įpėdiniai kreipėsi į NŽT su prašymais dėl 0,185 ha žemės ploto trūkumo, atkuriant nuosavybės teises į žemę, grąžinimo. Įvertinęs tai, jog pareiškėjo teisė į Žemės sklypą įregistruota 2002 m. gegužės 16 d. pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu ir nėra duomenų, kad pareiškėjas yra buvusio žemės savininko P. S. įpėdinis, teismas sprendė, kad pareiškėjo 2022 m. gruodžio 16 d. skundas laikytinas prašymu.
9. Atsižvelgęs į Taisyklių nuostatas, įvertinęs Rašto turinį, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo 2021 m. gruodžio 16 d. skunde nurodytos aplinkybės buvo išnagrinėtos, todėl sprendė, kad Raštas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
10. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo nuosavybės teisė į Žemės sklypą įregistruota ne atkuriant nuosavybės teises į žemę, o pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu, nenustatė NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus ar NŽT darbuotojų veiksmų ir / ar sprendimų neteisėtumo. Kadangi nėra vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti, teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą atlyginti turtinę žalą.
11. Teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, netenkino ir jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
III.
12. Pareiškėjas A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti NŽT Išvadą, Raštą, grąžinti 0,6304 ha žemės ploto dydžio žemės ploto trūkumą natūra, jeigu nėra galimybės grąžinti natūra, išmokėti už 0,6304 ha žemės ploto trūkumą piniginę kompensaciją teisės aktų nustatyta tvarka, priteisti iš NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus patirtą turtinę žalą, išmokant 2 000 Eur kompensaciją. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
13. Pareiškėjas teigia, jog skunde buvo iškėlęs prašymus grąžinti 0,6304 ha žemės ploto dydžiu žemės ploto trūkumą natūra, o jeigu nėra galimybės grąžinti trūkstamo žemės ploto natūra, išmokėti už 0,6304 ha žemės ploto trūkumą piniginę kompensaciją teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuos prašymus reikėjo vertinti, kaip prašymus įpareigoti atlikti šiuos veiksmus NŽT, kuriuos ji atsisakė atlikti. Šie prašymai nenurodyti skundžiamo teismo sprendimo aprašomojoje dalyje, iš esmės nevertinti ir neišspręsti. Teismas nematė galimybės tenkinti šių prašymų, nes vertindamas atsakovo veiksmų teisėtumą sutiko su atsakovo argumentu, kad to negalima padaryti, kadangi pareiškėjo nuosavybės teisė į žemės sklypą įregistruota ne atkuriant nuosavybės teises į žemę, o pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu. Visgi tokiu būdu liko neatskleista pati ginčo esmė ir neįvertinti svarbūs bylai aspektai.
14. Pareiškėjas vadovaujasi konstituciniu nuosavybės neliečiamybės principu, CK garantuojama vienoda savininko teisių apsauga ir nurodo, kad dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų buvo pažeistos pareiškėjo kaip savininko teisės. 2002 m. pirkimo-pardavimo sandoriu nuosavybės teise įsigydamas nekilnojamąjį turtą – Žemės sklypą, jis jokiu būdu negalėjo žinoti, kad iš tikrųjų įsigyja gerokai mažesnio ploto žemės sklypą. 4,20 ha plotas buvo nurodytas ne tik pirkimo-pardavimo sutartyje, bet ir 2002 m. išduotoje Nekilnojamojo turto byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Toks plotas pažymėtas 2021 m. rugsėjo 8 d. matininko V. M. gautame valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše. Taigi turi būti ginamos ne tik asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų iki nacionalizacijos turėtą žemę, teisės, bet ir visų savininkų teisės. Priešingu atveju būtų pažeistas žmonių lygybės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Pareiškėjas nurodo teismų praktiką, kurioje galima rasti sprendimų, kaip galėtų būti patenkintas pareiškėjo prašymas atstatyti jo 4,20 ha žemės sklypo plotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 3K-3-539/2005, 3K-3-6/2010).
Šalies argumentai
15. Pareiškėjas nurodo, kad skunde pabrėžta, o ir atsakovo pripažįstama, kad AB „Hidroprojektas“ projekto autorius A. V. 2000 m. atlikdamas preliminarius matavimus nesivadovavo 1992 m. abrise nurodytais sprendiniais. Klaidos yra tokios didžiulės, kad kelia pagrįstų abejonių, ar jos nebuvo padarytos tyčia. Dar svarbiau, vertinant šios bylos aspektu, kad minėtą planą savo parašu ir 2000 m. gegužės 24 d. spaudu patvirtino Plungės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas S. J.. Skirtumai tarp brėžinių ar planų akivaizdūs. Todėl priešingai, nei teigiama teisme sprendime, turėtų būti konstatuotas valdžios institucijų veiksmų neteisėtumas. Kadangi NŽT, kuri atsakinga už savo tarnautojų veiksmus (S. J. iki šiol dirba NŽT Plungės ir Rietavo skyriuje) bei turi kontroliuoti visų su ja susijusių duomenų teisingumą, nenutraukė padaryto pažeidimo, kuris iki šiol pažeidžia pareiškėjo teises, laikytina, kad pažeidimas yra tęstinis ir CK 1.125 straipsnyje numatytas senaties terminas nėra suėjęs.
16. Pareiškėjas prašo atlyginti jam 2 000 Eur turtinę žalą, nurodydamas, jog tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos yra akivaizdus priežastinis ryšys, nes žala nebūtų padaryta, jei NŽT būtų tinkamai atlikusi savo pareigas. Daugiau kaip 20 metų pareiškėjas negalėjo naudotis žymaus dydžio Žemės sklypu savo reikmėms, taip pat jį nuomoti ar gauti kitokios materialinės naudos. Prašoma suma yra minimali ir simbolinė, todėl jos dydis plačiau neįrodinėtinas.
Atsiliepimas
17. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
18. Atsakovas pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus ir papildomai pažymi, kad teismo 2022 m. liepos 8 d. nutartimi nutarta priimti dalį skundo reikalavimų, t. y. panaikinti NŽT Raštą ir priteisti turtinės žalos atlyginimą, pažymi, kad esminis šalių ginčas kyla dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovas pabrėžia, jog pareiškėjas sutiko su nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis (paženklintomis 2021 m. spalio 15 d.), tai patvirtindamas parašu Paženklinimo akte. Todėl darytina išvada, kad matininko V. M., 2021 m. spalio 15 d. paženklintos ir Situacijos brėžinyje nurodytos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos nepažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų interesų, kadangi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų neatitikimai yra nežymūs, todėl vertintini kaip ankstesnių matavimų metu dėl naudotų matavimo priemonių tikslumo atsiradę neatitikimai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. vasario 2 d. rašto Nr. 1SS-168-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pagrįstumo ir teisėtumo bei turtinės žalos priteisimo.
20. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjo teisė į Žemės sklypą įregistruota 2002 m. gegužės 16 d. pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu ir byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas yra buvusio žemės savininko P. S. įpėdinis, todėl sprendė, kad pareiškėjo 2022 m. gruodžio 16 d. skundas laikytinas prašymu, į kurį tinkamai atsakyta skundžiamu NŽT Raštu. Pirmosios instancijos teismas nenustatęs vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti, pripažino pareiškėjo reikalavimą atlyginti turtinę žalą nepagrįstu.
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nes, juo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nevertinęs dalies skundo reikalavimų, neatskleidė bylos esmės.
22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti NŽT Išvadą, Raštą, grąžinti 0,6304 ha žemės ploto dydžio žemės ploto trūkumą natūra, jeigu nėra galimybės grąžinti natūra, išmokėti už 0,6304 ha žemės ploto trūkumą piniginę kompensaciją teisės aktų nustatyta tvarka, priteisti iš NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus patirtą turtinę žalą, išmokant 2 000 Eur kompensaciją. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais įrodymais ir pareiškėjo procesiniais dokumentais, pažymi, kad pareiškėjas inicijavo ginčą teisme dėl visų šių reikalavimų, tačiau pirmosios instancijos teismui 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi atsisakius juos priimti dėl praleisto termino, pareiškėjas minėtą teismo nutartį skundė apeliacine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą tenkino iš dalies, atnaujino terminą skundui dėl NŽT 2022 m. vasario 2 d. rašto Nr. 1SS-168-(7.5) paduoti ir perdavė šios pareiškėjo skundo dalies bei dalies dėl turtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 8 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundo reikalavimus dėl NŽT Rašto panaikinimo ir turtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl šios nutarties 13 punkte išdėstytų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, nes jie peržengia nagrinėjamo ginčo ribas.
24. Kaip jau minėta, byloje ginčas kilo dėl NŽT Rašto, kuriuo atsakoma į pareiškėjo 2022 m. gruodžio 16 d. kreipimąsi, pagrįstumo ir teisėtumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo NŽT Rašto turinį ir bylos medžiagą, daro išvadą, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kurie leistų įvertinti NŽT Rašto teisėtumą ir pagrįstumą ir pareiškėjo reikalavimo atlyginti turtinę žalą pagrįstumą.
25. Pirma, NŽT Rašte minima daug faktinių aplinkybių ir bylai teisingai išspręsti reikšmingų dokumentų, kurių nėra byloje. Pavyzdžiui, byloje nėra V. L. prašymo atkurti nuosavybės teises, Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. 23-237-14011 V. L. atkurti nuosavybės teises į jos tėvo P. S. turėtą žemę natūra – 4 ha Plungės rajono (duomenys neskelbtini), pretendentės sutikimo su tokiu atkuriamu plotu (kaip teigiama atsakovo procesiniuose dokumentuose) ir kt. dokumentų. Taip pat nėra žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 9) suformavimo dokumentų – Alsėdžių kadastro vietovės preliminaraus žemės reformos žemėtvarkos projekto, besiribojančių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dokumentų ir kitos kartografinės medžiagos, Valstybinio žemės kadastro duomenų registro informacijos, Plungės rajono Alsėdžių buv. ž. ū. įmonės žemės reformos žemėtvarkos preliminaraus projekto, 1992 metais suderinto Plungės rajono valdybos valdytojo (toliau – Preliminarus projektas), A. V., 1992 metais paženklinusio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas vietovėje, surašyto šio žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto, žemės sklypo lauko brėžinio (abriso) (toliau – Abrisas), AB „Hidroprojektas“ projekto autoriaus A. V., 2000 m. balandžio 27 d. atliktų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (toliau – preliminarūs matavimai). Į bylą pareiškėjas pateikė Telšių apskrities Plungės rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje žemės sklypo Nr. 9 planą M 1:10000 (1 t., b. l. 18–19). NŽT Rašte minimas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas M 1:10000, sutrumpinimu Planas Nr. 21, tačiau atsakovui nepateikus šio plano ir paaiškinimų, nėra galimybės nustatyti, ar tai tas pats dokumentas.
26. Pažymėtina, jog vertinant pareiškėjo, kaip ginčo žemės sklypo savininko, teisės ginčyti administracinius aktus apimtį, turi būti atsižvelgta ir į tai, kad asmens, naujo nekilnojamojo turto savininko, teisė ginčyti administracinį aktą yra išvestinė iš buvusio valdomo nekilnojamojo turto savininko teisės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2815/2012). Taigi nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, kokias teises į nekilnojamąjį turtą įgijo buvęs savininkas ir tada galima spręsti dėl to, kokias teises pareiškėjas įgijo pirkimo–pardavimo sutartimi.
27. Byloje yra NŽT Rašte minimi NŽT Skyriaus 2020 m. birželio 23 d. raštas Nr. 36SD-2451-(14.36.104.) „Dėl testamento pateikimo“ (1 t., b. l. 12), NŽT Skyriaus 2020 m. lapkričio 5 d. raštas Nr. 36SD-3976-(14.36.104.) „Dėl nuosavybės atkūrimo“ (1 t., b. l. 23–24), NŽT Skyriaus 2021 m. gegužės 24 d. raštas Nr. 36SD-1960-(14.36.137 E.) „Dėl nuosavybės atkūrimo“ (1 t., b. l. 25), NŽT 2021 m. liepos mėnesio raštas „Dėl skundo nagrinėjimo“ (1 t., b. l. 29–31), NŽT Skyriaus vedėjo 2021 m. lapkričio 17 d. išvada Nr. 36ITP-262-(14.36.143 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Plungės rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), ribų patikslinimo vietovėje ir žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo“ (1 t., b. l. 44–45, 134–136), tačiau šiuose dokumentuose tik išdėstoma NŽT pozicija, bet byloje nėra surinkta medžiaga ir įrodymai, kurių pagrindu padarytos išvados skundžiamame NŽT Rašte. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad į pareiškėjo 2022 m. gruodžio 16 d. kreipimąsi tinkamai atsakyta skundžiamu NŽT Raštu, negali būti patikrinta apeliacinės instancijos teisme, nes byloje nėra medžiagos, kuria remiantis NŽT priėmė skundžiamą Raštą.
28. Antra, į bylą pateiktoje NŽT Skyriaus vedėjo 2021 m. lapkričio 17 d. Išvadoje nurodyta, kad egzistuoja ploto skirtumas ir ribų neatitikimas su faktiškai naudojamomis ribomis. NŽT Skyriaus 2020 m. lapkričio 5 d. rašte, adresuotame advokatui M. K. (nėra nurodyta, kam jis atstovauja), taip pat kalbama apie klaidą ir jos ištaisymą. Tačiau byloje nėra duomenų, kad būtų galima nustatyti, ar klaida yra padaryta, kokia klaida, kada ji padaryta (ar žemės sklypo plotas ir ribos kito iki pareiškėjui įgyjant nuosavybės teise sklypą, ar jam būnant savininku), kas ją padarė (NŽT skyriaus tarnautojai, matininkas ar kt. asmuo) ir kieno atžvilgiu (pareiškėjo atžvilgiu ar P. S. įpėdinių atžvilgiu, ar pareiškėjas gali savo teisių gynybą kildinti iš buvusio valdomo nekilnojamojo turto savininko teisės, ar ne ir t. t.), ar ji ištaisyta. Taip pat bylos medžiagoje nėra pakankamai duomenų, kad būtų galima nustatyti, kada pareiškėjas sužinojo apie savo teisių pažeidimą, jei toks buvo, kokias procedūras NŽT Skyriuje jau buvo iniciavęs, gindamas savo teises, kaip jos buvo vykdomos (pavyzdžiui, ar, kaip ir kada vyko procedūra pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktą ir t. t.), iš kokių ir kada padarytų NŽT veiksmų pareiškėjas kildina kokią turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, siekdamas tinkamai apsibrėžti skundo ribas bei padėti pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises (ABTĮ 12 str.), galėjo pasiūlyti pareiškėjui patikslinti skundo reikalavimus ar aplinkybes, iš kurių kildinamas turtinės žalos atsiradimas (jei jos teismui nebuvo aiškios) per trūkumų šalinimo institutą (ABTĮ 33 str. 1 d.). Kadangi pareiškėjas prašo priteisti iš NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus patirtą turtinę žalą, išmokant 2 000 Eur kompensaciją, šiam reikalavimui teisingai išspręsti būtina išsiaiškinti pareiškėjo poziciją, taip pat tai, ar NŽT Skyrius atliko neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, kokius, kada.
29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, jog apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis (aplinkybes), kurie nebuvo tirti ir vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).
30. Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 6 d., 80, 86 str.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Šis apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, būtina išsireikalauti naujus įrodymus (ABTĮ 56 str. 5 d.), todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, konstatavus esminius procesinės teisės normų pažeidimus, kitos procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės apeliacine tvarka nevertinamos.
31. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tarp šalių kilęs ginčas nėra išnagrinėtas iš esmės, t. y. nėra iš esmės pasisakyta dėl pareiškėjo skunde suformuotų materialinių reikalavimų tenkinimo ar jų atmetimo, todėl kol kas nė viena proceso šalis nėra įgijusi teisės į savo išlaidų atlyginimą ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies prasme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1–2 dalimis, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.