Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2016-12-30 · Baudžiamoji byla Nr. T-1444-1033/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-12-30
Bylos Nr.
T-1444-1033/2016
Teisminio proceso Nr.
1-97-1-00675-2013-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Nuteistasis
J. K.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-1444-1033/2016
Teisminio proceso Nr. 1-97-1-00675-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau –Komisija) 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 59-280 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. nuteistas 2015-11-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (6 epizodai), 183 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme, 2015-11-27 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2015-12-09 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-09-06 nutartimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. kovo 22 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2017 m. birželio 22 d. 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį atliko 2015 m. gruodžio 22 d. Neatliktos bausmės dalis 2016 m. lapkričio 24 d. – 6 mėnesiai 28 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimu nutarė nuteistajam J. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 164 straipsnio 2 dalimi. Tokį nutarimą Komisija priėmė apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo.

Savo sprendimą Komisija motyvavo tuo, kad nuteistojo J. K. amžius pirmojo teistumo metu 42 metai, Komisijai dėl lygtinio paleidimo jis pristatomas pirmą kartą. J. K. dėl savo nusikaltimų kaltę pripažįsta iš dalies. Būdingas nusikaltimų modelis- sukčiavimas. Nuteistasis mano, kad nusikalsdavo dėl savo neatsargumo, nes atsidurdavo netinkamoje vietoje netinkamu laiku. Nusikaltimus visada darė vienas. Kriminalinių kompanijų neigiamai įtakai nepasiduoda. J. K. teigė, kad nėra vartojęs narkotikų, supranta jų žalą. Bausmės atlikimo metu jo elgesio, susijusio su alkoholio vartojimu, neužfiksuota. Jam nebūdingas agresyvus, impulsyvus elgesys, geba tinkamai kontroliuoti savo elgesį ir emocijas. Supranta, kad visi jo veiksmai turi tam tikras pasekmes jam pačiam ir aplinkiniams. J. K. yra linkęs neutralizuoti nusikaltimą, už kurį yra nubaustas, tvirtų kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų neišreiškia. Socialinėse situacijose yra lankstus, stengiasi palaikyti taikius santykius su aplinkiniais. Supranta poreikį puoselėti visų pripažintas vertybes, nori būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Asmuo motyvuotas nuolat gilinti savo žinias ir praplėsti požiūrį. Pataisos namų priežiūrą ir apribojimus vertina neutraliai. Stengiasi laikytis nustatyto režimo, nuobaudų neturi. Jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų nepažeidė. Neskatintas. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nuteistasis J. K. dalyvavo: "Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos“, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai“ ir „Nuteistųjų laisvalaikio užimtumo“ programose. Savo ateities planus jis sieja su darbine veikla, po bausmės atlikimo galės tęsti darbą ankstesnėje darbovietėje. Asmuo suvokia darbą kaip privalumą ir žino teigiamą darbo naudą. Vilniaus pataisos namuose dėl darbo vietų stokos ir sveikatos būklės nedirba (hipertenzinė krizė, vartoja vaistus). Jis mokosi profesinėje mokykloje elektromechaniko specialybės. Po bausmės atlikimo planuoja dirbti (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, yra šios bendrovės raštas patvirtinantis, kad nuteistasis galės dirbti įmonėje. Nuteistasis Vilniaus pataisos namuose yra remiamas piniginėmis išmokomis, dukra bei tėvas kartais atsiunčia jam po 50-60 Eur, kurių pakanka kasdieninėms išlaidoms. Jis sugeba lėšas valdyti. Vilniaus pataisos namai nuteistojo atžvilgiu vykdomųjų raštų turi 150 Eurų sumai. Šiuo metu jis ieškinio nemoka. Bendra teismų nuosprendžiais priteista ieškinių suma yra 8857 Eur. Socialiniai ryšiai palaikomi telefonu su tėvu. Išliko geri santykiai su šeima, skambučiais bendrauja su dviem dukromis ir buvusia žmona. Šiuo metu yra vedęs antrą kartą. Pasimatymų metu yra lankomas. J. K. po bausmės atlikimo planuoja gyventi kartu su tėvu J. K., adresu Jančiūnų k., Butrimonių sen., Šalčininkų rajone. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemai rizikos grupei - 27 balai. Atsižvelgus į žemą pakartotinės nusikalstamo elgesio rizikos laipsnį, vykdomas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, elgesį bausmės atlikimo metu, nuobaudų neturėjimą, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, gyvenamosios vietos bei darbo turėjimą, turimus socialinius ryšius ir planus, norą keistis, darytina išvada, kad J. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos užtikrintų bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl, Komisijos nuomone, išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog J. K. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į Komisijos nutarimą nepateikė.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Nagrinėjant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, o lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl nagrinėjant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, nuteistojo elgesys, atliktos bausmės dydis ir kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Dėl to, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu (Vilniaus apygardos teismo 2015-12-09 nutartis Nr. 1S-1729-626/2015, Kauno apygardos teismo 2016-05-05 nutartis Nr. 1S-560-813/2016).

Susipažinus su nuteistojo asmens byla ir Komisijos nutarimu, matyti, jog J. K. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pristatomas pirmą kartą. Jis yra nuteistas už nesunkių nusikaltimų padarymą (pagal BK 182 str. 1 d. – 8 epizodai, 183 str. 1 d.), už kuriuos jam paskirta subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Jo padaryti nusikaltimai yra priskiriami prie nusikaltimų nuosavybei, turi pasikartojantį pobūdį, įvykdyti net 8 sukčiavimo atvejai. J. K. anksčiau teistas 5 kartus (2009-09-16 pagal BK 182 str. 1 d., 2010-12-08 pagal BK 182 str. 1 d., 2011-01-28 pagal BK 182 str. 1 d., 2011-02-25 pagal BK 182 str. 1 d., 2012-07-11 pagal BK 182 str. 1 d.). Būdingas nusikaltimų modelis – sukčiavimas. Nuteistojo prašymo svarstymo Komisijoje dieną (2016-11-24) J. K. neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis buvo 6 mėnesiai 28 dienos. 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį atliko 2015-12-22. Bausmę nuteistasis atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Iš Komisijos nutarimo ir asmens bylos matyti, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, stengiasi laikytis nustatyto režimo, bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų nepažeidė, skatintas nebuvo, nuobaudų neturi, su priežiūrą vykdančiais pareigūnais palaiko taikius santykius, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bausmės atlikimo metu neužfiksuota elgesio, susijusio su narkotinių medžiagų ar alkoholio vartojimu, po bausmės atlikimo planuoja dirbti (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju (b. l. 13). Tai pat nuteistasis mokosi profesinėje mokykloje elektromechaniko specialybės, dalyvavo psichologinės tarnybos organizuojamuose užsiėmimuose, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje. J. K. nusikalstamumo rizika (pagal OASys metodiką) yra žema – 27 balai.

Visos šios aplinkybės nuteistąjį apibūdina teigiamai, bet jos nėra pakankamos priimti sprendimą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos. Teismo manymu, nėra pasiekti visi nuteistajam paskirtos bausmės tikslai. J. K. atitinka tik formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau formalių kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Komisijos nutarime nurodyta, kad nuteistasis J. K. savo kaltę pripažįsta iš dalies, jis mano, kad nusikalsdavo dėl savo neatsargumo, yra linkęs neutralizuoti nusikaltimą, už kurį yra baustas. Tačiau pastebėtina, kad nuteistojo daromoms veikoms yra būdingas sistemiškumas, visos jo padarytos veikos yra sukčiavimai, kurie buvo atliekami panašiu būdu. 2015 m. J. K. buvo nuteistas už 8 sukčiavimo epizodus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad asmuo geba kritiškai vertinti bei tinkamai kontroliuoti savo elgesį, priimdamas sprendimus yra linkęs įvertinti situaciją ir galimas elgesio alternatyvas, o tai paneigia nuteistojo teiginį, jog nusikalstamos veikos buvo daromos dėl neatsargumo. Pažymėtina, kad anksčiau J. K. buvo teistas 5 kartus, visi teistumai taip pat yra už sukčiavimą, ankstesnės nusikalstamos veikos taipogi buvo daromos sistemingai (teistas 2009 m., 2010 m., 2011 m. ir 2012 m.). Šios aplinkybės apibūdina nuteistojo asmenybę, kaip linkusią nusikalsti sukčiaujant ir rodo, kad jo veikos nebuvo atsitiktinės ar padarytos dėl neatsargumo. Vilniaus pataisos namai nuteistojo atžvilgiu vykdomųjų raštų turi už 150,80 eurų sumą, tačiau nuteistasis nesistengia mokėti priteistų sumų, nors dukra ir tėvas jį remia piniginėmis lėšomis. Bendra teismų nuosprendžiais iš J. K. priteista suma yra 8857 Eur.

Svarbu pažymėti ir tai, kad iš 6 Komisijos narių 3 nariai nepritarė Komisijos nutarimui taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam J. K.. Minėti nariai savo nuomonę grindė tuo, kad nuteistasis neįtikino savo tikslų realumu, vengė tiesaus atsakymo į užduotus klausimus, nesistengia dengti ieškinio. Teismui abejonių kelia ir tai, kad dėl sveikatos būklės ir darbo vietų stokos nuteistasis negali dirbti pataisos namuose, tačiau išėjęs į laisvę galės ir norės dirbti fizinį darbą UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku.

Tai, kad nuteistasis gerai elgėsi laisvės atėmimo įstaigoje, mokėsi specialybės, dalyvavo įvairiose reabilitacijos programose, palaikė socialinius ryšius su artimaisiais vertintina teigiamai, tačiau, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pavojingumą ir sistemingumą, nuteistojo asmenybę, požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas bei paskirtą bausmę, kitus charakterizuojančius duomenis, teismas mano, kad J. K. šiuo metu negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus visus bylos duomenis, teismas sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti bausmės tikslai yra pasiekti atlikus tik dalį bausmės, ir kad galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės tikintis, kad po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Komisijos nutarimą atsisakoma patvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsniu, BPK 360 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 59-280 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. K..

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas