- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-05
- Bylos Nr.
- ATP-570-282/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-02637-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. Š. Šiaulių AVPK 2014 m. liepos 9 d. nutarimu 230 Lt bauda nubaustas už tai, kad jis 2014 m. birželio 27 d. apie 13.58 val. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant leistinam 70 km/h važiavimo greičiui, važiavo 94 km/h greičiu, t. y. viršijo greitį 23 km/h (įvertinus paklaidą). Tokiais veiksmais E. Š. pažeidė KET 133 punkto reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 3 dalyje.
Nesutikdamas su šiuo nutarimu E. Š. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismui, kuris 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi E. Š. skundo netenkino, 2014-07-09 nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-08 nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti bei priteisti jo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Pripažįsta, kad važiuodamas į Panevėžį pagrindiniu keliu sankryžoje padidino greitį iki 90 km/h ir važiavo įsitikinęs, jog neviršija leistino greičio, net tada, kai priešais atvažiuojantys automobiliai šviesų signalais jį informavo apie netoliese stovintį policijos patrulį. Nurodo, kad nuo Kėdainių pusės (kelio Nr. (duomenys neskelbtini)) link Panevėžio dešinį posūkį darė krovininis automobilis (lėtai judėjo į greitėjimo juostą (duomenys neskelbtini) kelyje link Panevėžio), todėl tas automobilis jam ir užstojo kelio ženklą, ribojantį greitį, todėl jis nematė ir negalėjo matyti kelio ženklo, ribojančio greitį. Teigia, kad ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. asmuo matė greitį ribojantį kelio ženklą, suprato turįs neviršyti nustatyto leistino greičio, tačiau jo nepaisė ir tyčia važiavo didesniu greičiu, nei nustatytas leistinas greitis, tuo sąmoningai pažeisdamas KET. Taip pat teigia, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta šio pažeidimo sudėties požymių, kadangi jis nematė specialaus ženklo, ribojančio greitį šiame kelio ruože iki 70 km/h, nes šį ženklą dėl netinkamo jo įrengimo jam užstojo kitos transporto priemonės. Tvirtina greitį viršijęs tik todėl, kad objektyviai nematė ir negalėjo matyti greitį ribojančio kelio ženklo bei sąžiningai manė, jog leistinas greitis šiame kelio ruože yra 90 km/h, tai iš karto pareigūnams pasakė, jog jis nematė greitį ribojančio kelio ženklo, apie tai parašė ir administracinio teisės pažeidimo protokole. Teigia, kad aplinkybę, jog jis nematė ir negalėjo matyti greitį ribojančio kelio ženklo, patvirtina teismui pateiktos šio kelio ženklo nuotraukos, iš kurių matyti, kad kelio ženklas įrengtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes jį užstoja sankryžoje stovinčios bei sankryžoje į dešinę link Panevėžio judančios transporto priemonės, šį ženklą matyti taip pat trukdo elektros stulpas. Nurodo, kad pagal Lietuvos standartizacijos departamento 1995-12-29 įsakymu Nr. 229 patvirtinto Lietuvos standarto LST 1405:1995 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“ bei jo pakeitimo LST 1405:1995/1K:2003, LST 1335:1994 ir šio standarto keitinio LST 1335/1K „Kelio ženklai. Techninės sąlygos“ nuostatus įrengiant ženklus šalia kelio, atstumas nuo važiuojamosios dalies krašto iki artimesnio jo ženklo skydo krašto turi būti 0,50-2.00 m (ne gyvenvietėse rekomenduojamas atstumas – 1,00 m). Teigia, kad šiuo atveju nuo važiuojamosios dalies krašto iki artimesniojo ženklo skydo krašto yra 3,35 m, o nuo dešinės eismo juostos krašto, kuria jis važiavo, iki artimesniojo ženklo skydo krašto yra 7,45 m, t. y. labai didelis atstumas, todėl jis važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini) Panevėžio kryptimi ir (duomenys neskelbtini) kelių sankryžoje esant kitų transporto priemonių ar joms judant kelio lėtėjimo juosta link Panevėžio, kelio ženklo pamatyti negalėjo ir buvo neįmanoma pamatyti. Teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi VĮ (duomenys neskelbtini) 2014-08-05 raštu Nr. 5-743 (7.30), kuris anot teismo patvirtina, jog kelio ženklas Nr. 329 (ribotas greitis 70 km/h) nagrinėjamoje vietovėje įrengtas atsižvelgus į kelio elementų išmatavimus bei tuo metu galiojusias kelio ženklų įrengimo taisykles, kadangi šiame rašte nenurodyta, kada konkrečiai šis kelio ženklas yra įrengtas bei kokių norminių teisės aktų laikantis, t. y. nėra pateikta jokių įrodymų, kad šis ženklas įrengtas teisėtai. Nesutinka su teismo išvada, kad jis kelio ženklus turėjo sekti iš didesnio atstumo ir taip pamatyti kelio ženklą bei jo laikytis, nes tokia teismo išvada prieštarauja normaliai logikai, kadangi dar iki privažiuojant judrią (duomenys neskelbtini) kelių sankryžą, yra gausu įvairių informacinio pobūdžio bei draudžiančių kelio ženklų, kelio ženklinimo, kelio įrengimų, todėl vairuotojo galimybės stebėti eismą ir jį reguliuojančius ženklus, ypač tokioje judrioje kelio vietoje, yra ribotos. Pažymi, kad, byloje nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių jo kaltę (tyčios formą) dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 3 dalyje, padarymo, administracinės bylos teisena jo atžvilgiu turėjo būti nutraukta nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Atsiliepimas
Atsiliepimu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuras prašo netenkinti E. Š. apeliacinio skundo ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo nutartį. Mano, kad teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, pasinaudojo visomis galimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėtos KET pažeidimo padarymo aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
E. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už kelio ženklo Nr. 329 reikalavimų nesilaikymą. KET 1 priede kelio ženklas Nr. 329 „Ribotas greitis“ yra priskiriamas draudžiamiesiems ženklams, kurie draudžia važiuoti greičiau (km/h), negu nurodyta kelio ženkle. Apeliaciniame skunde E. Š. iškėlė klausimą, ar tinkamai įrengtas kelio ženklas Nr. 329, už kurio reikalavimų nesilaikymą jis nubaustas. Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-31 įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisykles įrengiant ženklus šalia kelio, atstumas nuo važiuojamosios dalies krašto iki artimesniojo ženklo skydo krašto turi būti 0,50–2,00 m, ne gyvenvietėse rekomenduojamas atstumas – 1,00 m (24, 25 punktai), ir, važiuojant 70 km/h greičiu (toks greitis nustatytas iki apelianto minimos sankryžos (tokį greitį nurodė ir pats E. Š. skunde), mažiausias matomumo atstumas iki kelio ženklo – 180 metrų. Iš byloje esančių apelianto pateiktų įvykio vietos fotonuotraukų (15 b. l.) matyti, jog kelio ženklas „Ribojamas greitis“ pastatytas 3,35 m atstumu nuo greitėjimo juostos ir 7,45 m atstumu nuo važiuojamosios kelio juostos, kuria apeliantas tvirtina važiavęs įvykio metu. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2014-08-05 Nr. 5-743 (7.30) rašte nurodyta, kad kelio ženklas Nr. 329 (ribotas greitis 70 km/h) yra įrengtas atsižvelgus į kelio elementų išmatavimus ir tuo metu galiojančius kelio ženklų įrengimo taisykles (18 b. l.). Teismui pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų, jog minėtas kelio ženklas yra įrengtas pagal norminius aktus. Taigi, tarp apelianto pateiktose fotonuotraukose užfiksuotų duomenų ir VĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų yra prieštaravimų, kurių apylinkės teismas nepašalino, t. y. teismas nesiėmė priemonių išsiaiškinti, ar kelio ženklas Nr. 329 „Ribojamas greitis“ yra įrengtas tinkamai. Taip pat byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad, važiuodamas 70 km/h greičiu, apeliantas 180 metrų atstumu iki kelio ženklo Nr. 329, jį galėjo matyti. Be to, byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų arba paneigtų apelianto parodymus, jog kelio ženklą jam užstojo tuo metu į greitėjimo juostą įvažiuojantis krovininis automobilis. Įvertinus tai, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas E. Š. skundą dėl policijos pareigūno nutarimo nesiaiškino, ar kelio ženklas Nr. 329 yra įrengtas tinkamai, ar apeliantas šį kelio ženklą turėjo galimybę pamatyti, neapklausė apelianto skunde minimos keleivės V. S. bei policijos pareigūnų, kurie užfiksavo greičio viršijimą, ar tuo metu, magistralinio kelio važiuojamojoje dalyje įrengta greitėjimo juosta važiavo didelių gabaritų transporto priemonės, galėjusios užstoti kelio ženklą, daroma išvada, kad teismas skundžiamą nutartį priėmė neištyręs visų bylai reikšmingų aplinkybių, kurios turi įtakos skundo išnagrinėjimui. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikinama, o administracinė byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti ir grąžinti E. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.