Šiaulių apylinkės teismo nutartis

institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, t. y. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atstovams - V. M., L. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto E. Š. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto 2014 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 40N-15052282-14 panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto G. G. (toliau – Institucija) 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 40N-15052282-14 E. Š. nubaustas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 3 dalyje padarymo 230 Lt dydžio bauda už tai, kad E. Š. 2014 m. birželio 27 d. apie 13.58 val. Radviliškio r., kelyje Panevėžys-Šiauliai, 42 km, vairuodamas automobilį, esant leistinam 70 km/h važiavimo greičiui, važiavo 94 km/h greičiu, t.y. viršijo greitį 23 km/h (įvertinus paklaidą).

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi netenkino E. Š. skundo ir Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto 2014 m. liepos 9 d. nutarimą Nr. 40N-15052282-14 paliko nepakeistą.

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. lapkričio 5 d. nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir nutarė grąžinti E. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Administracine tvarka nubausto E. Š. skunde nurodyta, jog nuobauda jam paskirta nepagrįstai, nes jis jokio pažeidimo nepadarė. E. Š. paaiškino, kad važiuodamas pagrindiniu keliu nematė greitį ribojančio ženklo, kadangi tuo metu sankryžoje stovėjo keletas automobilių ir krovininis automobilis, kuris sukdamas nuo Kėdainių m. link Panevėžio m., ir judėdamas papildoma kraštine lėtėjimo juosta tarp jo ir ženklo, matomai užstojo ženklą. Teigia, kad minėtas greitį ribojantis ženklas (Nr. 329) kelių sankryžoje A9/144 Panevėžio kryptimi, pastatytas nesilaikant Lietuvos Respublikos bei tarptautinių norminių teisės aktų reikalavimų. Prašė panaikinti skundžiamą nutarimą (11-13 b. l.).

E. Š. teisme savo skundą palaikė ir papildomai paaiškino, kad tą dieną, vykstant į Panevėžio pusę, prieš jį važiavo mašina, kuri po to nusuko. Sankryžoje stovėjo trys automobiliai, kurie praleido atvažiuojančius ir vienas didelis automobilis, kuris suko link Panevėžio, į dešinę. Pravažiavus apie 1 km, prie kito kelio, jį sustabdė, kad neva viršijo greitį, nors greitis nebuvo ribojamas. Priešais važiuojantys automobiliai šviesomis perspėjo apie pareigūnus, tad jei būtų matęs greičio ribojimo ženklą, būtų pristabdęs. Ženklas įrengtas pakankamai toli nuo kelio, jei važiuoja didesnė transporto priemonė, ženklas matosi sunkiai. Manė, kad važiuoja leistinu greičiu. Prieš sankryžą važiavo 90 km/h greičiu, po to yra apie 9 informaciniai kelio ženklai, tarp kurių yra ir 70 km/h. Reikia sekti ženklus, eismą, nebuvo kaip žiūrėti priekyje esančius ženklus. Greitėjimo juosta važiavo vienas automobilis. Jis laukė įvažiuoti į sankryžą. Mano, kad tai buvo sunkvežimis be priekabos. Už sankryžos daugiau greitį ribojančių ženklų nebuvo. Sankryžoje stovinčios mašinos matomumo jam neužstojo. Judėjo didelė transporto priemonė, tik jų greičiai buvo skirtingi. Pareigūnas pasiūlė grįžti ir pažiūrėti į kelio ženklą. Jei ženklas stovi, vadinasi, viršijo greitį. Bet jei ženklo nematė, vadinasi nieko neviršijo. Prašė nutraukti bylą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kelių policijos biuro atstovas V. M. teisme parodė, kad pažeidėjas norėjo išvengti atsakomybės, dėl to ir skundė nutarimą. Ten yra pavojingas kelio ruožas, yra keli ženklai ir prieš sankryžą ir už sankryžos dėl greičio ribojimo. Iš nuotraukų matyti, kad kelio ženklas yra matomas nuo lėtėjimo juostos. Sunkvežimio ilgis yra apie 18,75 metro, atkarpą pravažiuoja per 4 sekundes, vadinasi lieka 6 sekundės pamatyti kelio ženklą. Jei tuo metu važiuotų keli sunkvežimiai, vis tiek bus tarpas, pro kurį matysis ženklas. Iki šios sankryžos yra dar du greičio ribojimo ženklai. Policija stovėjo 42 kelio kilometre, šio ženklo galiojimo zonoje. Pažeidimas yra užfiksuotas tinkamai. Visi ženklai yra pastatyti kaip ir kiti, todėl prašė skundo netenkinti.

Kelių policijos biuro atstovas L. D. teisme parodė, kad automobilį vairuoja vienas asmuo, jis privalo stebėti kelią, užtikrinti kelio ženklų laikymąsi. Nuo 90 km/h greičio iki 94 km/h greičio galima pasiekti per dalį sekundės. Pažeidėjas vengia atsakomybės teigdamas, kad nematė ženklo. Palaiko savo nutarimą, prašo jo nepanaikinti.

Liudytojas D. J. teisme parodė, kad nelabai pamena įvykį. Asmuo viršijo leistiną greitį Šiauliai-Panevėžys 42 kelio kilometre, bet pats faktas jam neužstrigęs. Nepamena, ar asmuo ginčijosi. Greitį matuoja 42 kelio kilometre, kelyje įvažiuoti į Šeduvą. Nuo jų iki sankryžos yra apie 500 m. Ten yra daugiau greičio ribojimo ženklų. Už sankryžos šis ženklas kartojamas. Dar yra ženklo galiojimo pabaiga. Didelių automobilių greitėjimo juostoje nepastebėjo, nepamena, kad jų būtų. Mano, kad turėjo matyti ženklą, neužstrigo, kad būtų lenkęs kitą transporto priemonę. Jei ne pirmą kartą važiuoja tuo keliu, tai tas ženklas yra visiems žinomas. Dirbo su porininke O. B.. Toje vietoje būna pažeidimų, bet visur, kur ribojamas greitis, jų būna. Nepamena, ką sakė vairuotojas. Nežino, kur buvo O. B., ką darė. Jų automobilis nebuvo paslėptas, nes ten kelias, iš abiejų pusių dirbami laukai. Žino, kad kiti automobiliai perspėja vairuotojus dėl greičio matavimo, bet pažeidėjų vis tiek būna. Greitį fiksavo 200-300 metrų atstumu. Dar stovi ženklas „lenkti draudžiama“. Toje sankryžoje, kur stovėjo, yra 70 km/h ženklas. Vairuotojas privalo matyti ženklus. Jei nebūtų kito ženklo, tai greičio ribojimas būtų baigęsis už sankryžos. Jei yra surašytas tarnybinis pranešimas, vadinasi vairuotojas sutiko su greičio matuoklio parodymais.

Liudytoja O. B. teisme parodė, kad asmuo nematytas. Birželio 27 d. matavo greitį, tik nepamena, ar užfiksavo pažeidimų. Matavo Radviliškio raj. 42 kelio kilometre. Iš tos vietos, kur matavo greitį, matosi sankryža. Kelio ženklai stovi už sankryžos. Nepamena, ar kelias buvo apkrautas transporto priemonėmis. Asmuo turėtų matyti kelio ženklus, jei stovėjo didesnių gabaritų transporto priemonė – tuomet nežino, ar matosi. Nežino, kokiu aukščiu yra įrengiamas kelio ženklas. Sunkvežimio aukštis būna 2-2,5 metro.

Liudytoja V. S. teisme parodė, kad birželio pabaigoje važiavo į Panevėžį, kelyje link Panevėžio dėl greičio viršijimo juos sustabdė policijos pareigūnai. Važiavo 90 km/h greičiu. Priešais važiavusios mašinos mirgėjo šviesomis, perspėdamos apie pareigūnus. Pradėjo stebėti ženklus, kad ko nepraleisti. Buvo daug ženklų, bet greičio ribojimo ženklo nematė. Ženklus stato už sankryžos. Sankryžoje matė didelę mašiną, kuri judėjo greitėjimo juosta. Mašina nebuvo įvažiavusi į greitėjimo juostą, išsukinėjo iš keliuko. Spūsčių nematė, tik didelę mašiną. Negali pasakyti, ar ji užstojo ženklą, nes ženklo nematė, tik automobilį. Iki sankryžos važiavo 90 km/h greičiu, jei nėra kito greičio ribojimo ženklo. Juos sustabdė ir pasakė, kad viršijo greitį, kad yra greičio ribojimo ženklas. Matė ženklą, kad bus fiksuojamas greitis stacionariu greičio matuokliu. Iki sankryžos važiavo 90 km/h greičiu, žiūrėjo į spidometrą. Bijo greičio viršijimo, tuo metu laukėsi. Tuo keliu važiuoja nedažnai, dažniausiai važiuoja su navigacija, dėl to neįsimena kelio ženklų. Mašinos mirgėjo šviesomis jau prieš sankryžą ir ją pravažiavus. Policijos ekipažą jau matė, bet nesulėtino greičio, nes važiavo leistinu greičiu. Priėjus patruliui, jis prisistatė, patikrino dokumentus, pasakė, kad viršijo greitį, parodė greičio matuoklį ir pasakė, kad už sankryžos yra ženklas, kurio jie nematė. Pasakė, kad daug kas to ženklo nemato. Direktorius nesutiko su greičio viršijimu, iki Panevėžio kalbėjo, kad neteisybė, nes nesimato ženklo. Už sankryžos važiavo 90 km/h greičiu, iki sankryžos irgi turbūt važiavo tokiu pat greičiu. Sankryžoje tikrai buvo viena didelė mašina, kitų mašinų nepamena. Direktorių išsivedė pareigūnai, daugiau nieko nematė ir negirdėjo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, bei neišeidamas iš skundo ribų, sprendžia klausimą dėl priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 km per valandą, užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 300 litų. E. Š. buvo paskirta nuobauda, didesnė nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis, t.y., 230 Lt, buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

E. Š. teismo posėdžio metu pripažino viršijęs greitį, neginčijo greičio matuoklio duomenų, tačiau nurodė, kad nesutinka su tuo, jog padarė pažeidimą, teigdamas, jog ne dėl savo kaltės nematė kelio ženklo, ribojančio greitį, t.y., nurodė, nematęs greitį ribojančio ženklo, nes jis pastatytas nesilaikant Lietuvos Respublikos bei tarptautinių norminių teisės aktų reikalavimų, be to, šį kelio ženklą užstojo kita transporto priemonė. Tačiau tokia pozicija nėra pagrįsta faktiniais duomenimis, be to, prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

Teismo posėdžio metu aiškinantis administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, buvo nustatyta, jog valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje Nr. A9 Panevėžys-Šiauliai 42,600 km (dešinėje pusėje) stovi kelio ženklas Nr. 329 (ribotas greitis 70 km/h). E. Š. teigė, kad nematė kelio ženklo, nes jis pastatytas pažeidžiant kelio ženklų įrengimo taisykles, kuriose nurodyta, kad kelio ženklas turi būti 0,5-2 metrų atstumu nuo kelio, ne gyvenvietėse rekomenduojamas atstumas yra 1 metras. Nurodė, kad išmatavus atstumą, kelio ženklas yra įrengtas 7,45 metro atstumu. Teismas atkreipia dėmesį, kad „Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių“ 24 punktas numato, jog įrengiant ženklus šalia kelio, atstumas nuo važiuojamosios dalies krašto iki artimesniojo ženklo skydo krašto turi būti 0,50–2,00 m (ne gyvenvietėse rekomenduojamas atstumas – 1,00 m). Teismas, spręsdamas klausimą dėl esamo atstumo nuo važiuojamosios dalies krašto iki artimesniojo ženklo skydo krašto, atkreipia dėmesį, jog nagrinėtinu atveju važiuojamosios dalies kraštas yra vieta, kur baigiasi kelyje A9 esanti greitėjimo juosta. Be to, minėtose taisyklėse nustatytas 1,00 m atstumas ne gyvenvietėse yra tik rekomenduojamas, bet ne privalomas.

Sprendžiant klausimą dėl šio kelio ženklo įrengimo teisėtumo, paminėtinas VĮ „(duomenys neskelbtini)“ raštas, iš kurio matyti, kad šis kelio ženklas įrengtas 2010-10-29, vadovaujantis Lietuvos standarto „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“ LST 1405:1995 reikalavimais, remiantis kelio ženklinimo schemomis. Byloje esantis darbų priėmimo aktas liudija, kad užsakovas – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pagal sutartį Nr. 2010/S-521 priėmė šį kelio ženklą iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“ Radviliškio kelių tarnybos. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ pranešime Nr. 5-743(7.30) nurodyta, kad kelio ženklas Nr. 329 (ribotas greitis 70 km/h) buvo įrengtas atsižvelgus į kelio elementų išmatavimus bei tuo metu galiojusias kelio ženklų įrengimo taisykles. Be to, E. Š. pateikta nuotrauka Nr. 2, patvirtina ir VĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą informaciją, kurioje nurodyta, kad toje kelio vietoje yra kelkraštis, kurio plotis yra apie 3 m, todėl kelio ženklas ir buvo pastatytas atsižvelgiant kelio elementų išmatavimus. Tokios aplinkybės rodo kelio ženklo įrengimo teisėtumą ir leidžia atmesti E. Š. keliamą versiją.

E. Š. teisme aiškino ir tai, kad kelio ženklo matomumą jam užstojo kita transporto priemonė, todėl pažeidimą padarė dėl neatsargumo. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 11 straipsnis numato, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje N63?1617/2010 pažymėjo, kad pažeidimas pagal ATPK 124 str., gali būti padaromas ir neatsargia kaltės forma, todėl įrodinėti pažeidėjo tyčinę kaltės formą, teismas neturi pagrindo ir net jei E. Š. nepastebėjo kelio ženklo, tai neturi reikšmės pažeidimo fakto konstatavimui.

Sprendžiant klausimą dėl to, ar administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui matomumą galėjo užstoti kita transporto priemonė, paminėtina, jog liudytojas D. J. teisme parodė, kad įvykio metu didelių automobilių greitėjimo juostoje nepastebėjo, liudytoja O. B. teigė nepamenanti, kad kelias būtų apkrautas transporto priemonėmis, liudytoja V. S. taip pat teismui pripažino, kad spūsčių nebuvo, sankryžoje matė tik vieną didelę mašiną, kuri judėjo greitėjimo juosta. Ši liudytoja taip pat patikslino, kad mašina nebuvo įvažiavusi į greitėjimo juostą, o išsukinėjo iš keliuko. Pažymėtina ir tai, kad Liudytojas D. J. (policijos pareigūnas) nurodė, kad nuo jų iki sankryžos buvo apie 500 m., ir tai, kad ten yra daugiau greičio ribojimo ženklų, be to, už sankryžos šis ženklas kartojamas. Tą pačią aplinkybę patvirtino ir Institucijos atstovas V. M., kuris pažymėjo, kad pažeidimo vieta yra pavojingas kelio ruožas, yra keli ženklai prieš sankryžą ir už sankryžos dėl greičio ribojimo, todėl pažeidėjas privalėjo matyti greitį ribojantį ženklą. Tačiau E. Š. teismui teigė, kad prieš sankryžą važiavo 90 km/h greičiu. Tokią pat aplinkybę nurodė ir teisme apklausta liudytoja V. S., teigdama, kad žiūrėjo į spidometrą, o greitis iki sankryžos buvo 90 km/h. Iš Kelių policijos biuro atstovo V. M. pateiktos lentelės matyti, kad važiuojant 70 km/h greičiu per 1 sekundę nuvažiuojama 19,44 metrų, kas rodo, kad greitėjimo juosta važiuojant didelių gabaritų mašinai, E. Š. vis tik turėjo galimybę matyti kelio ženklą, ribojantį greitį iki 70 km/h.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaip nurodė E. Š., tame kelyje yra apie 9 informaciniai kelio ženklai, tarp kurių yra ir 70 km/h greitį ribojantis kelio ženklas, reikia sekti ženklus, eismą, nebuvo kaip žiūrėti priekyje esančius ženklus. Tačiau pažymėtina, jog Kelių eismo taisyklių 133 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Kas rodo, kad vairuotojas privalo būti itin atidus ir turi pareigą vairuodamas transporto priemonę sekti kelio ženklus.

Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, padarius paminėtą pažeidimą. Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su padaryta išvada, kad E. Š. pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, buvo remtasi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais.

Sprendžiant klausimą dėl E. Š. paskirtos nuobaudos pagrįstumo, teismas pažymi, kad nagrinėjamu aspektu nuobauda buvo skiriama remiantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio ir 30² straipsnio nustatyta tvarka. Šio kodekso 30 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsnis įtvirtina, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes; jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. E. Š., nenustačius jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir pagrįstai nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, buvo paskirta nuobauda, šiek tiek didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas baudos vidurkis, t.y. 230 litų bauda. Tai rodo, kad skiriant nuobaudą E. Š., nuobaudos skyrimo taisyklės iš esmės pažeistos nebuvo. Šios aplinkybės rodo, kad byloje nėra duomenų, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sankcijos už padarytą pažeidimą ribose paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda, nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas tinkamai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto 2014 m. liepos 9 d. nutarimas Nr. 40N-15052282-14, paliktinas nepakeistas.

E. Š. skundo netenkinus, jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas dėl advokato dalyvavimo procese netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p., 302(4) str., teisėja

nutarė:

E. Š. skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto 2014 m. liepos 9 d. nutarimą Nr. 40N-15052282-14, palikti nepakeistą.

E. Š. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas dėl advokato dalyvavimo procese netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.