Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Jūros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų M. K., A. P. D. apeliacinius skundus civilinėje byloje pagal ieškovų M. K., A. P. D. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl nuomos teisinių santykių pripažinimo bei įpareigojimo sudaryti sutartį bei atsakovo priešinį ieškinį M. K. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų

Teismui pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovai prašė pripažinti susiklosčiusių teisinių nuomos santykių tarp A. P. D. ir atsakovo Vilniaus m. savivaldybės tęstinumą ir panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-02-29 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1411-590/2011 išnykus teisiniams iškeldinimo iš buto adresu (duomenys neskelbtini) pagrindams; įpareigoti atsakovą Vilniaus m. savivaldybę sudaryti su M. K. rašytinę neterminuotą, gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį (b. l. 24-26). Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011-02-07 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1411-590/11, nuspręsta nutraukti nuomos santykius tarp atsakovo ir tuometinių suaugusių gyventojų – velionės ieškovų motinos I. D. ir sesers A. D. bei nuspręsta juos ir nepilnametį A. P. D. iškeldinti iš užimamų patalpų nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. 2011-12-15 I. D. mirė. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012-07-19 nutartimi A. P. D. iškeldinimo vykdymas atidėtas iki jis sulauks pilnametystės, t.y. iki 2013-09-02. Pažymėjo, kad Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-04-03 įsakymu A. P. D. rūpyba paskirta minėtu adresu, M. K. paskirta jo globėja. Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2012-07-12 nutartimi nustatė A.P. D. nuolatinę rūpybą, jo nuolatiniu rūpintoju paskiriant M. K.. Atsižvelgiant į tai, kadangi ieškovė ginčo bute jau daugiau kaip metai gyvena teisėtai, tarp jos, A. P. D. ir atsakovo yra susiklostę teisiniai nuomos santykiai, kurie remiantis CK 6.579 straipsnio 1 dalimi privalo būti įforminti rašytine nuomos sutartimi.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-07-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3762-845/12 paskyrė M. K. A. P. D. nuolatine rūpintoja. Minėta nutartimi nustatyta ir A. P. D. rūpybos vieta (duomenys neskelbtini), kuri pasibaigė ieškovui suėjus 18 metų. Aplinkybė, kad ieškovas A. P. D. mokosi vidurinėje mokykloje, nesąlygoja laikinosios rūpybos nustatymo termino pratęsimo. Kadangi M. K. nėra A. P. D. rūpintoja, ji neturi reikalavimo teisės šioje byloje. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-02-07 nutartimi nutraukė nuomos teisinius santykius tarp ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovų I. D., A. D. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir iškeldino atsakovus I. D., A. D., A. P. D. su visu jiems priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalomas vykdyti, tačiau iki šiol nėra įvykdytas. Ieškovas A. P. D. taip pat neturi jokio teisinio pagrindo gyventi minėtame bute, nes dėl jo iškeldinimo yra priimtas teismo sprendimas ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-02-07 sprendimo vykdymo atidėjimo priežastis išnyko. Nurodė, kad ginčo buto nuomos sutartis gali būti sudaryta tik įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais, nes savivaldybė neturi teisės visiškai laisvai disponuoti savo turtu, ypač gyvenamosiomis patalpomis. Ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), gali būti išnuomotas tik Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pagrindu. Atsakovų tvirtinimu, ieškovai klaidingai nurodo, jog sumoka visus mokesčius už ginčo butą, nes pagal 2014-01-09 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pažymą šiuo metu įsiskolinimas už gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra 23775,35 Lt, skolos už būstą didėja. Pažymi, kad taip yra pažeidžiamos atsakovės, kaip buto savininkės teisės ir teisėti interesai, pažeidžiamas viešasis interesas, nes atsakovei, kaip buto savininkei, gali būti keliami trečiųjų asmenų reikalavimai dėl ieškovų nesumokėtų skolų už buto komunalinius mokesčius.

Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka bei nurodė iš esmės tuos pačius argumentus bei aplinkybes, kuriomis savo atsiliepimą grindė Vilniaus miesto savivaldybė, prašė ieškinį atmesti (b. l. 69-70).

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė priešieškinį, kuriuo prašė M. K. iškeldinti su visu jai priklausančiu turtu iš neteisėtai užimamo Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos (b. l. 101-103). Priešieškinys gindžiamas tuo, kad A. P. D. sulaukus pilnametystės, rūpyba pasibaigė ir atsakovė M. K. neturi jokio teisinio pagrindo gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), gali būti išnuomotas tik Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pagrindu, o atsakovė M. K., nėra įrašyta į eilę socialiniam būstui gauti bei nėra duomenų, jog ji turėtų teisę į socialinio būsto nuomą.

Ieškovė M. K. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, jog su priešieškiniu nesutinka (b. l. 112-113), nurodydama, kad bute ieškovė gyvena jau beveik du metus, Vilniaus miesto savivaldybė skaičiuoja nuomos mokestį, todėl sutinkamai su CK 1.71 straipsnio nuostatomis ir remiantis teismų praktika, turi būti sudaryta rašytinė nuomos sutartis, kaip to reikalauja CK 6.579 straipsnio 1 dalis.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priešieškinį tenkino. Iškeldino M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visais jai priklausančiais daiktais iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos. Priteisė valstybei iš atsakovės M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 144,00 Lt žyminio mokesčio. Teismas sprendime pateikdamas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes konstatavo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (b. l. 51-52). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-02-07 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1411-590/11, nutraukė nuomos teisinius santykius tarp ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovų I. D., A. D. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat nusprendė iškeldinti atsakovus I. D., A. D., A. P. D. su visu jiems priklausančiu turtu iš buto, (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Vilniaus apygardos teismas 2011-11-09 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1723-565/2011, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą ir sprendimo dėl atsakovų I. D. ir A. P. D. iškeldinimo vykdymą atidėjo iki 2012-07-01. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-07-12 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3762-845/12, nustatė A. P. D. nuolatinę rūpybą, jo nuolatiniu rūpintoju paskiriant M. K.. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-07-19 nutartimi, priimta civilinėje byloje 2-1411-590/12, atidėjo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-02-07 sprendimo dalies dėl A. P. D. iškeldinimo iš buto (duomenys neskelbtini) vykdymą iki A. P. D. pilnametystės (b. l. 13-14). Nurodė, jog iš SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateiktos 2014-01-09 pažymos, matyti, jog įsiskolinimas už gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), yra 23775,35 Lt. Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti nuomos teisinių santykių tęstinumą teismas konstatavo, kad teismų priimtuose procesiniuose dokumentuose aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta, jog iš ginčo buto taip pat iškeldintinas A. P. D., nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos, įsiteisėjęs Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-02-07 sprendimas, išnykus jo vykdymo atidėjimo priežastims turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis). Dėl reikalavimo įpareigoti sudaryti nuomos sutartį teismas nurodė, kad M. K. savarankiškos teisės nuomotis ar reikalauti, jog būtų sudaryta su ja socialinio būsto nuomos sutartis neįgijo, kadangi ieškovė būdama rūpintoja iš esmės veikė nepilnamečio vaiko vardu ir interesais (CK 3.248 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pasibaigus rūpybai, išnyko rūpintojos teisės ir pareigos, kurios atsirado Vilniaus miesto 3-os apylinkės teismo 2012-07-12 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3762-845/12, pagrindu. Ta aplinkybė, jog nors nereguliariai, tačiau buvo mokamas nuomos mokestis, savaime nereiškia, jog tarp M. K. ir atsakovo susiklostė faktiniai nuomos teisiniai santykiai, kadangi rūpintoja mokėdama nuomos mokestį, iš esmės veikė nepilnamečio asmens vardu, todėl jokių kitų teisių, nei turėjo nepilnametis vaikas, neįgijo. Teismo vertinimu, gyvendama ginčo patalpose, atsakovė pažeidžia Vilniaus miesto savivaldybės teisę, tuo pačiu ir pareigą, įgyvendinti teisės aktais numatytą socialinio būsto nuomos funkciją bei teisę naudotis ginčo patalpos. Atsižvelgiant į tai, teismas priešieškinį tenkino, iškeldino M. K. iš ginčo patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė M. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos ieškinį tenkinti. Nurodo, kad byloje egzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai pagal CPK 329 str. 2 d. 3 ir 7 punktus. Pažymi, jog bylos eigoje netikėtai pasikeitė teisėjas bei teismas neišsprendė esminio A.P. D. reikalavimo pripažinti nuomos teisinių santykių tęstinumą. Nurodo, jog nepilnametis našlaitis moksleivis neturintis pragyvenimo šaltinio išmetamas į gatvę, nors ginčo bute, kuris teisėtai buvo suteiktas jo seneliams ir velionei motinai gyvena nuo gimimo ir neturi jokių neatliktų prievolių atsakovui. Europinėje teisėje pripažįstama tokia aplinkybė kaip nenugalima jėga, todėl mirus I. D. turi būti priimtas naujas sprendimas dėl nenugalimos jėgos poveikio išnykus A. P. D. iškeldinimo pagrindams. Nesutinka su teismo argumentais dėl apeliantės iškeldinimo, nes M. K. ir pasibaigus globai tebeturi nuomos teisinius santykius CK 6.588 str. 4 d. pagrindu, nes yra A. P. D. sesuo, veda bendrą ūkį. Ji moka nuomos mokestį. Taip pat nesutinka dėl teismo priteisto nuomos mokesčio. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliaciniu skundu ieškovas A. P. D. prašo panaikinti teismo priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas ištyręs bylai reikšmingas aplinkybes jų tinkamai neįvertino, kai kurių aplinkybių iš viso netyrė, netinkamai aiškino materialinės teisės normas. Teismo sprendime konstatuodamas apie Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-02-07 sprendimo dėl ieškovo iškeldinimo privalomą vykdymą iš esmės nesiaiškino aplinkybių apie ieškovo socialinį statusą, jo teisę į socialinį būstą, iš esmės nesivadovavo Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 2 str. 7 p. nuostatomis. Teismo sprendime neatsižvelgiama į teismo posėdyje išdėstytus argumentus, kad ieškovo iškeldinimo pagrindas jau yra išnykęs, kad tarp ieškovo ir atsakovo konkludentiniais veiksmais susiklostė nuomos teisinių santykių tęstinumas, kad ieškovas nuo pat gimimo gyveno šiame bute; kad ieškovas atitinka asmens, kuris galėtų pretenduoti į socialinį būstą, statusą, kad ieškovas vis dar mokosi vidurinėje mokykloje. Ieškovo iškeldinimas iš socialinio būsto pažeistų jo kaip asmens, besimokančio vidurinėje mokykloje interesus, prieštarautų demokratinės visuomenės principams, būtų neproporcingas siekiamam tikslui. Yra visos sąlygos su ieškovu sudaryti socialinio būsto nuomos sutartį. Priimtas teismo sprendimas neatitinka taip pat teismų praktikos nuostatos, kad iškeldinimas, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, yra kraštutinė priemonė.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su skundais nesutinka, prašo juos atmesti. Dėl M. K. apeliacinio skundo nurodė, kad nepagrįsti argumentai dėl teisėjo pasikeitimo, nes nebuvo pažeistas CPK 235 str. 2 d., CPK 16 str. 2 d., todėl nebuvo pažeisti bylos nagrinėjimo nepertraukiamumo, teisėjų sudėties nekintamumo, betarpiškumo ir šalių lygiateisiškumo bei teisės būti išklausytam principai. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimu aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuota, jog įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimu nutarta iškeldinti I. D., A. D. ir A. P. D. su visu jiems priklausančiu turtu iš ginčo buto ir šis sprendimas turi būti vykdomas, todėl ieškovų nurodytas subjektyvus susidariusios situacijos vertinimas nepaneigia pareigos vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Ieškovas turi būti iškeldintas iš buto ir nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti nuomos teisinių santykių tęstinumą tarp ieškovo ir atsakovo. Ieškovės apsigyvenimo bute teisinis pagrindas – rūpybos paskyrimas, tačiau savarankiškos teisės nuomotis ar reikalauti, kad su ja būtų sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis ji neturi, nes veikė iš esmės nepilnamečio vaiko interesais ir jo vardu. Apeliantė iš viso neturi reikalavimo teisės, nes ji nėra A.P. D. rūpintoja. Tvirtina, kad teismas pagrįstai tenkino atsakovės priešinį ieškinį ir iškeldino apeliantę su visu jai priklausančiu turtu. Dėl apelianto A. P. D. apeliacinio skundo nurodė, kad ginčijamu sprendimu nebuvo nutarta iškeldinti ieškovą, sprendimas dėl iškeldinimo yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas, todėl apelianto cituojama kasacinio teismo bei Europos Žmogaus Teisių teismo praktika nėra taikytina. Apeliantas yra pilnametis, negauna pajamų, mokosi vidurinėje mokykloje, todėl teismas galėtų spręsti klausimą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, tačiau tokio prašymo teismui nebuvo pateikta. Nesutinka su skundo argumentais dėl nuomos teisinių santykių tęstinumo, nes įsigaliojusiais teismų sprendimais ieškovo ir atsakovo nuomos faktiniai santykiai yra nutraukti, sprendimo vykdymo atidėjimo priežastys yra išnykusios. Tvirtina, kad ginčo butas gali būti išnuomotas tik Įstatymo pagrindu, o šiuo atveju apeliantai nėra įrašyti į eilę socialiniam būstui gauti ir nėra pateikę būtinų dokumentų, todėl negalima teigti, kad jie atitinka įstatyme numatytus kriterijus. Mano, jog teismas išnagrinėjo visus byloje pateiktus įrodymus, priėjo teisingos išvados, kad ieškinys nepagrįstas, o priešinis ieškinys tenkintinas.

Tretysis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ su apeliantų skundais nesutiko, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Tretysis asmuo iš esmės nurodė analogiškus kaip atsakovo nesutikimo su skundais argumentus.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovų pateiktų apeliacinių skundų ribose.

Apeliantė prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šio prašymo nemotyvuoja jokiais teisiniais argumentais.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, c.b. Nr. Nr. 3K-3-471/2012). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė, prašydamas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė konkrečių aplinkybių, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Kolegijai neįžvelgiant būtinybės nagrinėti skundo žodinio proceso tvarka, apeliacinis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.

Dėl skundo argumento, kad bylos nagrinėjimo eigoje buvo pakeistas bylą nagrinėjantis teisėjas.

Iš civilinės bylos duomenų (b.l. 133) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi ši civilinė byla buvo perskirta nagrinėti kitam bendros kompetencijos teisėjui, paskirtam automatizuotos atrankos būdu. Teismas informavo apie pasikeitusią teismo sudėtį bylos šalis, šalys sutiko, kad bylos nagrinėjimas būtų tęsiamas toliau, todėl CPK 235 str. 2 d., 16 str. 2 d. nuostatos pažeistos nebuvo, taip pat bylos nagrinėjimo nepertraukiamumo, šalių lygiateisiškumo bei teisės būti išklausytam principai. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė nurodydama šį argumentą iš esmės nemotyvuoja, kuo buvo pažeistos jos kaip proceso šalies teisės.

Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl nuomos teisinių santykių tęstinumo, taip pat subjektyviai vertino situaciją, išmetė našlaitį moksleivį į gatvę iš buto, kuris buvo suteiktas jo seneliams ir motinai. Nesutinka su teismo argumentais dėl jos iškeldinimo iš buto, nes ir pasibaigus globai ji turi teisinius nuomos santykius CK 6.588 str. 2 d. pagrindais, nes yra A. P. D. artima giminaitė, kartu veda bendrą ūkį.

Įvertinusi bylos aplinkybių visumą, teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliantės skundo argumentų. Susipažinus su ginčijamo teismo priimto sprendimo turiniu nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai pasisakė dėl ieškovės ieškinio reikalavimų, susijusių su nuomos teisinių santykių tęstinumo pripažinimu bei įpareigojimo sudaryti su ieškove nuomos sutartį ieškinyje nurodytais pagrindais. Teismas sprendimo motyvuojančioje dalyje, įvertinęs ieškovų ir atsakovų susiklosčiusių teisinių santykių specifiką remiantis jau galiojančiais teismų procesiniais sprendimais (Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-02-07 d. sprendimu bei Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-07-19 d. nutartimi) konstatavo, kad teismų įsiteisėjusiuose procesiniuose dokumentuose aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakyta, jog iš ginčo buto taip pat iškeldinamas A.P. D., nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas, o ieškovų nurodytas subjektyvus susidariusios situacijos vertinimas savaime nepaneigia pareigos vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą (CPK 18 str.). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo daryti kitai išvadai, nei ją padarė pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju taip pat nėra pagrįsti skundo argumentai, kad yra teisiniai pagrindai konstatuoti faktinius nuomos teisinius santykius CK 6.588 str. 2 d. pagrindu. Apeliantės apsigyvenimo ginčo bute teisinis santykis – rūpybos paskyrimas, tačiau savarankiškos teisės nuomotis ar reikalauti, jog būtų su ja sudaryta socialinio būsto sutartis apeliantė neįgijo, teismo sprendimu paskirta A.P. D. rūpintoja ji iš esmės veikė nepilnamečio vardu ir interesais. Pasibaigus rūpybai, išnyko jos kaip rūpintojo teisės ir pareigos, savarankiški faktiniai nuomos santykiai su atsakovu nesusiklostė, teisių nuomotis socialinį būstą ji neįgijo. Todėl bylą nagrinėjantis teismas pagrįstai taikė CK 6.612 str. ir tenkino atsakovės priešinį ieškinį.

Sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad apeliantė klaidingai vertina jai tenkančią pareigą mokėti buto nuomos mokestį kaip pagrindą konstatuoti nuomos teisinius santykius ir sudaryti su ja buto nuomos sutartį. Apeliantė butu naudojasi, jame gyvena, todėl turi pareigą mokėti nuomos mokestį (CK 6.583 str. 1 d.), tačiau tokios pareigos vykdymas nėra pagrindas apeliantei gyventi ginčo bute.

Apeliantė taip pat nurodo, kad ji nesutinka dėl teismo priteisto žyminio mokesčio. Ji apmokėjo paduodama ieškinį 288 Lt žyminio mokesčio, todėl susidarė permoka, kuri turėjo būti užskaityta už priešinį ieškinį.

Priimdamas ginčijamą sprendimą teismas tenkino atsakovės priešinį ieškinį ieškovei ir priteisė iš ieškovės 144 Lt žyminio mokesčio. Šiuo atveju teismas tinkamai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pažymėtina, kad ieškovė paduotą pirminį ieškinį, kuriuo kėlė du savarankiškus neturtinius reikalavimus: 1) užbaigti vykdomąją bylą ją nutraukiant CPK 632 str. 3 punkto pagrindais pagal CPK 629 str. 1 d. 5 p; 2) įpareigoti atsakovą su ieškove sudaryti neterminuotą nuomos sutartį butui (duomenys neskelbtini) pripažįstant A.P. D. ir M. K. nuomininko šeimos nariais apmokėjo 288 Lt žyminiu mokesčiu. Vėliau ieškovė po teismo nustatytų trūkumų šalinimo patikslino ieškinį, prašydama pripažinti susiklosčiusių teisinių nuomos santykių tarp A.P. D. ir Vilniaus miesto savivaldybės tęstinumą ir panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. išduotą vykdomąjį dokumentą; įpareigoti atsakovą sudaryti su ieškove neterminuotą nuomos sutartį, kuris teismo buvo priimtas. Tokiu būdu priimtas ieškovės patikslintas ieškinys ieškovės turėjo būti apmokestintas 144 Lt žyminiu mokesčiu. Todėl šiuo atveju atlikus žyminio mokesčio permoką yra teisinis pagrindas CPK 87 str. nuostatas ieškovei grąžinti sumokėtą žyminį mokestį 41 EUR.

Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime konstatuodamas apie Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-02-07 sprendimo dėl ieškovo iškeldinimo privalomą vykdymą (CPK 18 str.) iš esmės nesiaiškino aplinkybių apie ieškovo socialinį statusą, jo teisę į socialinę paramą bei socialinį būstą, be teisinio pagrindo nesivadovavo Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 2 str. 7 p. nuostatomis, apibrėžiančiomis socialinio būsto paskirtį, nesivadovavo Žmogaus teisių teismo jurisprudencija, nustatančia, kad bet kuris asmuo būsto dydžio apribojimo pavojuje iš esmės turi turėti galimybę šios priemonės proporcingumo ir pagrįstumo klausimą ištirti Konvencijos 8 str. principų kontekste nepriklausomame teisme. Apelianto nuomone, toks teismo susidariusios situacijos traktavimas dėl teismo sprendimo privalomumo vykdymo yra pernelyg abstraktus, neatsižvelgta, kad tarp ieškovo ir atsakovo konkludentiniais veiksmais susiklostė nuomos teisinių santykių tęstinumas, bei, kad ieškovas yra asmuo kuris nuo pat gimimo nuolat ir nepertraukiamai gyveno bute.

Teisėjų kolegija atmesta šiuos apelianto skundo argumentus. Visų pirma pažymėtina tai, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimas dėl apelianto iškeldinimo yra įsiteisėję ir privalomas vykdyti, apie ką sprendime pažymėjo bylą nagrinėjęs teismas. Apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai ir aplinkybės negali būti vertinamos kaip pagrindas nevykdyti įsiteisėjusį tesimo sprendimą, kurio vykdymo atidėjimo priežastys yra išnykusios. Teismas sprendime tyrė apelianto socialinį statusą, konstatavo, kad apeliantas yra pilnametis, nors dar mokosi vidurinėje mokykloje, negauna pajamų, todėl pažymėjo, kad įstatymas numato galimybę naudotis savo procesine teise dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, tačiau ieškovai tokio prašymo teismui nepateikė. Tokio prašymo apeliantas taip pat nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.

Nesutiktina šiuo atveju su skundo argumentu, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė faktiniai nuomos teisiniai santykiai. Kaip patvirtina bylos medžiaga, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimu buvo nutraukti nuomos teisinius santykius tarp ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovų, taip pat, teismas nusprendė iškeldinti atsakovus I. D., A. D., A. P. D. su visu jiems priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-07-19 nutartimi atidėjo teismo 2011-02-07 sprendimo dalies dėl A. P. D. iškeldinimo iš buto (duomenys neskelbtini) vykdymą iki A. P. D. pilnametystės. M. K. apsigyvenimo bute pagrindas – buvimas A.P. D. rūpintoja iki jo pilnametystės, todėl A.P. D. sulaukus pilnametystės rūpyba pasibaigė, todėl išnyko teisinis pagrindas jai apsigyventi bute. Kaip jau buvo aukščiau minėta, teisinio pagrindo gyventi bute ieškovui A.P. D. taip pat neliko, nes dėl jo iškeldinimo yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas.

Apeliantas nurodo, kad jis turi teisę į socialinį būstą. Kaip nustatyta, ginčo butas yra socialinis būstas, priklausantis savivaldybės socialinio būsto fondui, todėl gali būti išnuomotas tik Įstatymo pagrindu. Teisę į savivaldybės socialinį būstą turi asmenys, atitinkantys LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 9 str. 1 d. numatytus reikalavimus. Įstatymo 16 str. 9 dalyje nustatyta, kad savivaldybės socialinis būstas nuomojamas laikantis eiliškumo, įvertinus buvimo sąrašuose laikotarpį, išskyrus konkrečius atvejus, numatytus Įstatymo 16 str. 11 dalyje. Norint nuomotis socialinį būstą reikia pateikti savivaldybei prašymą su Įstatyme nurodytais papildomais dokumentais. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų įrašytas į eilę socialiniam būstui gauti, ir yra pateikęs būtinus dokumentus, todėl negali teigti, kad jis atitinka Įstatyme numatytus kriterijus. Šiuo atveju socialinio būsto išnuomojimas kitais, nei numatyta LR teisės aktuose būdais ir tvarka, pažeistų kitų asmenų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, interesus.

Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog teismas neteisingai aiškino ar taikė nuomos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, taigi, apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą (CPK 329, 330 str.). Todėl apeliaciniai skundai netenkinami, sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti ieškovei M. K. (a/k (duomenys neskelbtini) 41 Eur žyminio mokesčio.