Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Linos Nainienės ir Lino Pauliukėno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 243 straipsnį – 30 parų arešto bausme, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

J. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas J. G. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2024 m. birželio 17 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalimi, J. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas 4 metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 17 d., ir automobilio „Citroen C4 Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 780,68 Eur – konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. G. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus: 2024 m. birželio 17 d., apie 0.54 val., Liepojos g. 7, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Citroen Picasso C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,12 promilių (įvertinus galimą 1,7 proc. alkotesterio paklaidą) neblaivumas.

2. J. G. pagal BK 243 straipsnį nuteistas ir už tai, kad vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę: žinodamas, kad 2023 m spalio 9 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. e1-533-750/2023 jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų laikotarpiui, 2023 m. gruodžio 14 d. pasirašytinai supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, tyčia piktybiškai vengė atlikti šią baudžiamojo poveikio priemonę, t. y., 2024 m. birželio 17 d., apie 0.54 val., Liepojos g. 7, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Citroen Picasso C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,12 promilių (neblaivumas), neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones iki 2025 m. lapkričio 16 d.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo J. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų vertinimo, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagrįstumo ir nuteistojo kaltės klausimai. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nei dėl veikų kvalifikavimo, nei dėl J. G. kaltės nepasisako. Apeliaciniame skunde yra aiškiai išdėstyta, jog nuteistasis prašo nuosprendžiu paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sušvelninti. Taigi teisėjų kolegija nutartyje pasisako būtent šiuo esminiu apeliacinio skundo klausimu.

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

8. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

9. Skirdamas bausmę nuteistajam J. G. už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). J. G. neteisėtas elgesys, sprendžiant iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre (ĮKNR) pateiktos informacijos, buvo fiksuojamas jau nuo 1999 metų, kai šis dar buvo nepilnametis. Vėliau, būdamas pilnametis, jis darė įvairius smurtinio pobūdžio nusikaltimus, nusikaltimus nuosavybei ir nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pabrėžtina, kad Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu ir Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo (t. 1, b. l. 128–144). Naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus ankstesniam teistumui. Nuteistasis praeityje buvo ne tik teistas, bet ir ne kartą baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už neblaivaus asmens pasirodymą viešoje vietoje, įvairius nusižengimus kelių eismo srityje (pagal ANK 484 straipsnio 2 dalį, 488 straipsnio 1 dalį, 416 straipsnio 3 dalį) (t. 1, b. l. 106–127).

10.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę J. G. atliko 2024 m. sausio 22 d., o 2024 m. birželio 17 d. vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė už analogišką nusikaltimą buvo atimta 2023 m. spalio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistasis, atlikęs bausmę už ankstesnes padarytas nusikalstamas veikas, turėjo visas galimybes dirbti ir gyventi visuomenei priimtiną gyvenimo būdą, tačiau jis nuo 2023 m. liepos 21 d. niekur nedirba, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, turi problemų dėl alkoholio vartojimo, ir būtent tai parodo nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei. Šiuo atveju akivaizdu, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės jo gyvenime, o buvo dėsningas jo ankstesnio elgesio padarinys dėl nenoro laikytis įstatymų reikalavimų ir gyventi visuomenei priimtino gyvenimo būdo. Nuteistojo J. G. apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, yra nepagrįstas.

11. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nuteistojo J. G. atsakomybę už abi nusikalstamas veikas lengvina tai, kad jis kaltu prisipažino, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistasis mano, kad, atsižvelgęs į šią aplinkybę, teismas už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, turėjo jam paskirti švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismo kolegija su šia nuteistojo nuomone sutikti neturi pagrindo. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad J. G. naujas nusikalstamas veikas padarė būdamas Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu ir Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas už nusikaltimų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą ir neišnykus teistumui, t. y., būdamas recidyvistas, ir ši aplinkybė pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

12. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti J. G. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai ir teisėtai už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrė šio straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį parinko atitinkantį šios bausmės vidurkį, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, paskyrė šio straipsnio sankcijoje numatytą arešto bausmę, artimą BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui, kurios visiškai atitinka padarytų veikų ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Šiuo atveju esant nustatytai vienai nuteistojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, numatytai BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, bei vienai jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, numatytai BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1–3 dalimis, teisingai nustatė paskirtų bausmių dydžius už kiekvieną iš jų, artimą šios bausmės rūšies vidurkiui. Pirmosios instancijos teismas už nusikalstamas veikas, sudarančias idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, paskirtas bausmes pagrįstai ir teisingai subendrino griežtesne laisvės atėmimo bausme apimdamas švelnesnę arešto bausmę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Be to, dėl to, jog nuteistasis prisipažino kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų ir byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu.

13.Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 18 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. G. apeliacinį skundą atmesti.