- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- 2YT-21444-1070/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos J. B. mirties 2014 m. balandžio 17 d. priėmė jos palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti mirusiosios turtą (3, 4 b. l.). Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjo motina J. B. mirė 2014 m. balandžio 17 d., tėvas ir J. B. sutuoktinis L. B. mirė 1997 m. vasario 12 d. Po motinos mirties pareiškėjas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl paveldėjimo byla nebuvo pradėta, tačiau pareiškėjas priėmė motinos palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti jos turtą. Po palikėjos mirties liko jai priklausęs nekilnojamasis turtas: 5/100 dalys ūkinio pastato Kaune, A. J. pr. 44, ir 146/1026 dalys 0,1026 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Kitų palikėjos įpėdinių, išskyrus pareiškėją, nėra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad jei visapusiškai išnagrinėjęs bylą ir joje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė J. B. palikimą, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo pareiškimo patenkinimui. Nurodė, kad negavo pranešimo apie galimą palikėjos J. B. palikimo perėjimą valstybei bei neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. B. palikto turto priėmimą valdyti (21-23 b. l.).
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo dėl pareiškėjo pareiškimo spręsti teismo nuožiūra (26-28 b. l.).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė patenkinti jo pareiškimą. Pareiškėjo teigimu, jo motina surašė testamentą, tačiau jis nesikreipė į notarą laiku dėl teisės aktų nežinojimo. Mirus palikėjai, pareiškėjas palaidojo ją, išmetė senus nereikalingus daiktus iš sandėliuko ir mokėjo žemės mokestį už motinos paliktą žemės sklypą. Po motinos mirties į turtą niekas nepretendavo.
L. N. B teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra pareiškėjo sutuoktinė. Paaiškino, kad po pareiškėjo motinos mirties ji ir pareiškėjas mokėjo žemės mokesčius už mirusiai priklausantį žemės sklypą. Daugiau įpėdinių, pretenduojančių priimti palikimą, nebuvo ir nėra.
Atsiliepimas
Suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankui“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos buvo tinkamai pranešta apie šioje byloje paskirtą teismo posėdį (54, 55 b. l.). Suinteresuoti asmenys atsiliepimuose į pareiškimą prašė nagrinėti bylą teismo posėdyje jų atstovams nedalyvaujant (21-23, 26-28 b. l.). Byla išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuotų asmenų atstovams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Byloje nustatyta, kad J. B., mirusi 2014 m. balandžio 17 d., buvo pareiškėjo A. B. motina (7, 8 b. l.). Iš Gyventojų registro departamento pažymos matyti, kad J. B. mirė būdama našle, jos sutuoktinis L. B. mirė 1997 m. vasario 19 d., vienas iš vaikų - I. B., gim. 1947 m. lapkričio 10 d., mirė 2011 m. gruodžio 24 d. (9, 12, 58 b. l.). J. B. 1980 m. gruodžio 15 d. testamentu paliko visą savo turtą pareiškėjui A. B. (10 b. l.). Po J. B. mirties liko nekilnojamasis turtas: 5/100 dalys ūkinio pastato Kaune, A. J. pr. 44, ir 146/1026 dalys 0,1026 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (30-49 b. l.). Mirus palikėjai jos turto paveldėjimo byla nebuvo pradėta, pareiškėjas nesikreipė į notarą dėl motinos palikimo priėmimo per įstatyme nustatytą terminą (11 b. l.). Pareiškėjo paaiškinimais nustatyta, kad mirus motinai būtent jis rūpinosi palikėjai priklausiu turtu: sutvarkė sandėliuką, mokėjo žemės mokesčius, nusprendė dėl jame buvusių daiktų (išmetė dalį nereikalingų daiktų).
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo ir liudytojos paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas yra palikėjos sūnus ir jos įpėdinis pagal testamentą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta kitų J. B. įpėdinių. Pareiškėjas po savo motinos mirties palaidojo ją, faktiškai rūpinosi ir prižiūrėjo motinai priklausiusį nekilnojamąjį turtą, t. y. 5/100 dalis ūkinio pastato Kaune, A. J. pr. 44, ir 146/1026 dalis 0,1026 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), bei elgėsi kaip šio turto savininkas: sutvarkė sandėliuką, mokėjo žemės mokesčius, nusprendė dėl sandėliuke buvusių daiktų (išmetė dalį nereikalingų daiktų).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad A. B. po savo motinos J. B. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė mirusios palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po J. B. mirties 2014 m. balandžio 17 d. likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2014 m. balandžio 17 d., priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.