- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-01
- Bylos Nr.
- 2-599-1/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Egidijus Žironas, Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- Arvi fertis „Dreymoor Fertilizers Overseas PTE" LTD (Singapūras)
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 12 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1330-436/2010.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Arvi fertis“ 2009-12-23 kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo. Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi patenkino prašymą ir sustabdė visų su Vilniaus miesto 28-ojo biuro notarės S. Bazilienės 2009 m. lapkričio 30 d. vykdomajame įraše Nr. 3576 nurodytos skolos bei vykdomųjų išlaidų išieškojimu iš ieškovo UAB „Arvi fertis“ susijusių vykdomųjų veiksmų antstolio A. Auglio pradėtoje vykdomojoje byloje Nr. 0023/09/03376 atlikimą. Teismas nustatė ieškovui 14 dienų terminą pateikti teismui ieškinį, skaičiuojamą nuo minėtos nutarties įteikimo ieškovui dienos.
Per teismo nustatytą terminą, tai yra 2010-01-07, ieškovas UAB „Arvi fertis“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais ieškovo atsakovui Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD 2009-08-12 išrašytus neprotestuotinus paprastuosius vekselius, kurių apmokėjimo terminai baigiasi 2009-11-10, 2009-12-10, 2010-01-10, 2010-02-10, 2010-03-10, 2010-04-10, 2010-05-10 ir 2010-06-10, taip pat panaikinti atsakovės notarės S. Bazilienės 2009-11-30 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 3576. Ieškovas nurodė, kad 2009-08-12 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas susitarimas, kuriuo ieškovas įsipareigojo išduoti atsakovui vekselius, kuriais užtikrinamas tą pačią dieną atsakovo ir trečiojo asmens bendrovės ,,Heimdal Enterprises“ sudarytos paskolos sutarties įvykdymas. Susitarimo 5.1.1 punkte nustatyta, kad atsakovas turi teisę pasinaudoti vekseliais, jeigu trečiasis asmuo nevykdo savo prievolių pagal paskolos sutartį. Tačiau trečiasis asmuo sustabdė savo prievolių vykdymą pagal paskolos sutartį, nes atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų pagal minėtą sutartį, todėl vekseliai yra negaliojantys.
Kartu ieškovas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovui pateikti vykdymui bet kokį vykdomąjį įrašą, išduotą pagal ginčo neprotestuotinus paprastuosius vekselius. kad Prašymą grindė tuo, kad ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo atveju, jis neturėtų atlikti mokėjimų pagal ginčijamus vekselius, pagal kuriuos jau yra pradėtas vykdymo procesas. Be to, atsakovas yra užsienio juridinis asmuo, registruotas Singapūre, todėl išieškotų lėšų susigrąžinimas gali užtrukti ir būti apsunkintas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 12 d. nutartimi rašytinio proceso tvarka, nepranešęs atsakovui ieškovo prašymą patenkino ir remdamasis CPK 144, 145 ir 148 straipsniais pritaikė anksčiau paminėtą laikinąją apsaugos priemonę. Nurodė, kad ieškovas pateikė antstolio 2009-12-15 patvarkymą bei 2009-12-15 raginimą dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo, taip pat atsakovo 2009-12-14 pranešimą dėl neprotestuotino paprastojo vekselio 100 000 EUR apmokėjimo. Šių įrodymų pagrindu teismas konstatavo, kad ginčijamų vekselių ir vykdomojo įrašo pagrindu jau yra pradėti vykdomieji veiksmai, tuo tarpu teismui patenkinus ieškovo ieškinį, ieškovas netektų pareigos pagal vekselius mokėti atsakovui ir išieškotos lėšos turėtų būti grąžinamos ieškovui. Teismas atsižvelgdamas į faktą, kad atsakovas yra registruotas Singapūre, pastebėjo, jog lėšų, kurių atsakovas gali apskritai neturėti, grąžinimas užtruktų, būtų apsunkintas. Susiklosčius tokiai situacijai ieškovo turtiniai interesai galėtų būti pažeisti, todėl teismas sprendė, jog galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tapti visai neįmanomas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD prašo panaikinti minėtą teismo nutartį. Skunde rašoma:
1. Teismas laikinąsias apsaugos priemones teikė skubotai, neįvertino visų aplinkybių, nutartyje nemotyvavo, kodėl teismas sprendė klausimą dėl minėtų priemonių taikymo nepranešęs atsakovui. Be to, ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių įrodymų, jog išieškojimas pagal ginčijamus vekselius jau yra pradėtas.
2. Teismas, taikydamas minėtas priemones, pažeidė šalių interesų pusiausvyros principą ir prioritetą suteikė ieškovo interesams, tačiau nesvarstė, kaip vykdymo procedūrų sustabdymas gali pažeisti atsakovo turines teise, nes bylos nagrinėjimo metu atsakovas negautų jam teisėtai priklausančių lėšų ir patirtų didelių nuostolių.
3. Remiantis Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, taip pat vekselio ir jo pagrindu kylančios prievolės savybėmis, Lietuvos aukščiausiojo teismo formuojama praktika, pagal vekselį įsipareigojęs asmuo privalo įvykdyti vekselyje įtvirtintą prievolę be išlygų teisėtam vekselio turėtojui, o ją įvykdęs, turi teisę pareikšti ieškinį tam, dėl kurio veiksmų ši prievolę atsirado be pagrindo. Todėl teismas neturėjo pagrindo stabyti išieškojimo pagal vykdomąjį raštą.
Šalies argumentai
4. Teismas neargumentavo savo teiginio, kad atsakovas galėtų vilkinti lėšų grąžinimą ar lėšų apskritai neturėti ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo blogą turtinę padėtį. Iš atsakovo pateikiamų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad atsakovo turtinė padėtis yra labai gera, 2008 m. pelnas viršijo 44 000 000 JAV dolerių.
5. Teismas rezoliucinėje dalyje nenurodė konkretaus pagrindo, kuriuo remiantis taikė būtent tokią laikinąją apsaugos priemonę, o tik formaliai nurodė CPK straipsnius. Pažymėtina, kad teismas, privalo nurodyti ne tik konkretų minėtų priemonių taikymo pagrindą, tai yra straipsnį, bet ir straipsnio punktą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Arvi fertis“ prašo minėtą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovo pateikti dokumentai, tai yra raginimo ir patvarkymo nuorašai įrodo, kad išieškojimo procesas jau yra prasidėjęs ir atsakovas pažeidė skundžiamą nutartį, kuria buvo pritaikytos minėtos priemonės. Atsakovo argumentas dėl nepranešimo jam apie sprendžiamą klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, yra formalaus pobūdžio, nes jis nenurodo, kokią įtaką nepranešimas turi skundžiamos nutarties teisėtumui. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nuostolių atsiradimo realumą, be to, vien nuostolių atsiradimas nesudaro pagrindo netaikyti minėtų priemonių. Ieškovo įsitikinimu, teismas ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą sprendžia išnagrinėjęs bylą iš esmės, o ne nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Ieškovo nuomone, jis neprivalo įrodyti, kad atsakovas tikrai neturės galimybės grąžinti lėšų ar vilkins jų grąžinimą ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, kadangi vien tas faktas, jog išieškotos lėšos gali būti pervestos iš Lietuvos į užsienio valstybę, leidžia daryti pagrįstą prielaidą apie šių lėšų grąžinimo apsunkinimą. Pastebėjo, jog konkretaus minėtų priemonių taikymo pagrindo nenurodymas, nedaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius duomenis mano, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neteisingai nustatė bylos aplinkybes, neteisingai aiškino bei taikė civilinio proceso normas, o taip pat nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos nagrinėjamais klausimais.
Kolegija ankstesnėje nutartyje, priimtoje 2010 m. balandžio 1 d. byloje Nr. 2-599/2010, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo klausimu, konstatavo, kad pagal bylos medžiagą tarp ieškovo ir atsakovo 2009-08-12 sudarytame susitarime, kuriuo ieškovas įsipareigojo išduoti atsakovui ginčijamus vekselius, yra numatyta arbitražinė išlyga dėl ginčų, kylančių minėto susitarimo pagrindu, nagrinėjimo Vilniaus komercinio arbitražo teisme.
Pažymėtina, kad teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu nustatomas bent vienas CPK 137 straipsnio antroje dalyje įtvirtintas pagrindas. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikoma, kad procesas prieš atsakovą prasidėjo neteisėtai, kai teismas civilinę bylą iškelia nepaisydamas to, kad ieškinį turėjo atsisakyti priimti. Pradėto proceso teisėtumo klausimas yra aktualus viso proceso metu, t. y. visose civilinio proceso stadijose bylą nagrinėjant teisme. Tai reiškia, kad net ir tuomet, kai apeliacine tvarka sprendžiami klausimai, kurie tiesiogiai nėra susiję su pradėto proceso teisėtumu, pavyzdžiui, sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma ex officio (iš lot. k. „pagal pareigas“) gali ir turi įsitikinti pradėto ir vykstančio proceso teisėtumu. Jeigu egzistuoja pagrįstos abejonės dėl pradėto proceso teisėtumo, apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti žemesnės instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir šį klausimą perduoti nagrinėti iš naujo. Tuomet pirmosios instancijos teismas turi patikrinti ar iš tiesų teisėtai iškėlė civilinę bylą, ir tik įsitikinęs savo procesinio sprendimo teisingumu, iš naujo išspręsti su bylos esme nesusijusį procesinį klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis Nr. 2-949/2008; 2009 m. spalio 29 d. nutartis Nr. 2-1225/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis Nr. 3K-3-64/2010).
Kaip minėta, atsakovui Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi buvo taikęs laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas 2010-01-06 pateikė teismui pranešimą dėl teismingumo ir nurodė, kad prieštarauja ieškovo UAB „Arvi fertis“ ieškinio dėl minėtų vekselių pripažinimo negaliojančiais nagrinėjimui teisme ir reikalauja laikytis 2009-08-12 sudaryto arbitražinio susitarimo (b. l. 42). Pažymėtina, kad šiuo atveju vietoj teismingumo sąvokos turėtų būti vartojama priskirtinumo, nes priskirtinumas yra suprantamas kaip bylų priskyrimas bendrosios kompetencijos teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas savo nutartyje atsakovo pareiškime nurodytų argumentų dėl arbitražinės išlygos nesvarstė, dėl jų nepasisakė, skundžiama nutartimi patenkino ieškovo prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nors atsakovo prieštaravimas dėl ginčo nagrinėjimo teismui buvo pateiktas anksčiau negu minėtas ieškinys.
Remdamasi paminėtu, teisėjų kolegija sutinka su atskirajame skunde apelianto nurodomu teiginiu, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones teikė skubotai, neįvertino visų aplinkybių, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą skundžiamą nutartį, todėl šią nutartį naikina, o klausimą dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones perduoda teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.). Pažymėtina, kad minimas klausimas gali būti sprendžiamas tik iš naujo išnagrinėjus šio ieškinio priskirtinumo bei ieškinio priėmimo teisėtumo klausimą (CPK 137 str. 1 d., 296 str. 1 d. 9 p.).
Kiti apelianto atskirajame skunde ir ieškovo atsiliepime nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 12 d. nutartį ir klausimą dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.