- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-01
- Bylos Nr.
- 2-599/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Konstantinas Gurinas, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo, civilinėje byloje Nr. 2-3719-436/2009.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo UAB „Arvi fertis“, remdamasis CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 148 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 2009-12-23 kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo ir prašė nepranešus atsakovui sustabdyti visus su Vilniaus miesto 28-ojo biuro notarės S. Bazilienės 2009-11-30 vykdomajame įraše Nr. 3576 nurodytos skolos išieškojimu susijusius vykdomuosius veiksmus antstolio A. Auglio pradėtoje vykdomojoje byloje Nr. 0023/09/03376.
Prašyme suinteresuotas asmuo nurodė, kad ketina teismui pareikšti ieškinį atsakovams Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD, notarei S. Bazilienei bei trečiajam asmeniui antstoliui A. Augliui dėl 2009-08-12 vekselio pripažinimo negaliojančiu bei šio vekselio pagrindu 2009-11-30 išduoto vykdomojo įrašo Nr. 3576 panaikinimo. Taip pat nurodė, kad ieškinys yra teismingas Kauno apygardos teismui. Suinteresuotas asmuo prašymą grindė tuo, kad antstolis jau yra pradėjęs vykdomuosius veiksmus, tuo tarpu patenkinus suinteresuoto asmens ieškinį, jam išnyktų prievolė mokėti pagal nuginčytą vekselį, o atsakovas privalėtų grąžinti antstolio išieškotas sumas. Tai apsunkintų galimai suinteresuotam asmeniui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, nes atsakovas gali lėšų nebeturėti ar nenorėti geranoriškai jų grąžinti, be to, atsakovas yra registruotas Singapūre, todėl lėšų grąžinimas būtų itin sudėtingas ir dėl bankų taikomų tarptautinių pervedimų mokesčių. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo neturi galimybių kartu su prašymu dėl minėtų priemonių taikymo pateikti ieškinio dėl byloje nagrinėjamų teisinių santykių sudėtingumo ir įrodymų gausos bei jų vertimo į lietuvių kalbą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi suinteresuoto asmens prašymą patenkino ir sustabdė vykdomųjų veiksmų, susijusių su minėtos skolos išieškojimu, atlikimą ir nustatė suinteresuotam asmeniui 14 dienų terminą pateikti teismui ieškinį. Nurodė, kad iš suinteresuoto asmens pateiktų antstolio 2009-12-15 patvarkymo ir 2009-12-15 raginimo dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo, matyti, jog ginčijamų dokumentų pagrindu vykdomieji veiksmai jau yra pradėti, tuo tarpu teismui patenkinus ieškinį, suinteresuotas asmuo netektų pareigos mokėti pagal vekselį atsakovui ir išieškotos lėšos turėtų būti jam grąžinamos. Teismas atsižvelgė į faktą, kad atsakovas yra registruotas Singapūre, lėšų grąžinimas užtruktų, būtų apsunkintas bei gali būti vilkinamas, todėl sprendė, jog galimai suinteresuotam asmeniui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tapti visai neįmanomas.
Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad prašymas dėl minėtų priemonių taikymo pateiktas 2009 m. gruodžio 23 d., tai yra po aštuonių dienų nuo sužinojimo apie ginčijamų dokumentų atsiradimą, todėl laikė, kad savaitė yra nepakankamas laikas suinteresuotam asmeniui tinkamai parengti CPK reikalavimus atitinkantį ieškinį bei jo priedus ir išversti juos į anglų ar kitą atsakovui suprantamą kalbą. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nepranešęs atsakovui, kadangi ginčijamų dokumentų pagrindu antstolis jau yra pateikęs suinteresuotam asmeniui raginimą sumokėti skolą bei vykdymo išlaidas, be to, procesinių dokumentų įteikimas atsakovui Singapūre užvilkintų minėto klausimo išsprendimą. Teismas sprendė, kad dėl šių aplinkybių pranešimas atsakovui gali sukelti realią grėsmę laikinųjų apsaugos priemonių taikymui arba padaryti jų taikymą nebeįmanomą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD prašo panaikinti minėtą teismo nutartį. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
Teismas nepagrįstai nagrinėjo klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs atsakovui, kuris dėl to negalėjo pateikti prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo Kauno apygardos teisme, nes tarp šalių yra sudaryta arbitražinė išlyga, jog šis ginčas nenagrinėtinas teisme. Atsakovas 2010-01-06 pateikė teismui pareiškimą dėl teismingumo, jog ieškinys dėl vekselių turi būti nagrinėjamas arbitraže.Iš suinteresuoto asmens teismui pateiktų dokumentų matyti, kad jo prašymo pateikimo metu, antstolio nustatytas terminas įvykdyti prievolę geruoju dar nebuvo pasibaigęs, be to, turto realizavimo procesas yra pakankamai ilgas, todėl būtų pakakę laiko pranešti atsakovui apie klausimo dėl minėtų priemonių taikymo nagrinėjimą iki vykdomasis procesas pagal notaro išduotą vykdomąjį raštą būtų pasibaigęs. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo paduotas praėjus pusantro mėnesio nuo vekselio mokėjimo termino pasibaigimo, todėl suinteresuotas asmuo turėjo laiko paruošti procesinius ieškinio dokumentus.Teismas padarė neteisingą išvadą, kad pranešimas atsakovui ir dokumentų įteikimas Singapūre užvilkins minėto klausimo nagrinėjimą. Suinteresuotas asmuo savo valia išdavė vekselį Singapūre registruotai ir veikiančiai įmonei, todėl turi prisiimti dėl to kylančias pasekmes. Suinteresuotas asmuo pateikė teismui atsakovo ir jį atstovaujančios advokatų profesinės bendrijos Teisinių paslaugų teikimo sutarties išrašą, todėl teismas, siekdamas išvengti ilgo proceso dėl pranešimo apie minėto klausimo nagrinėjimą Singapūre registruotai įmonei, galėjo informuoti nurodytą atsakovo atstovą. Teismas, taikydamas minėtas priemones, pažeidė šalių interesų pusiausvyros principą ir prioritetą suteikė suinteresuoto asmens interesams, tačiau nesvarstė, kaip vykdymo procedūrų sustabdymas gali pažeisti atsakovo turines teise, nes bylos nagrinėjimo metu atsakovas negautų jam teisėtai priklausančių lėšų ir patirtų didelių nuostolių.Remiantis Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, taip pat vekselio ir jo pagrindu kylančios prievolės savybėmis, Lietuvos aukščiausiojo teismo formuojama praktika, pagal vekselį įsipareigojęs asmuo privalo įvykdyti vekselyje įtvirtintą prievolę be išlygų teisėtam vekselio turėtojui, o ją įvykdęs, turi teisę pareikšti ieškinį tam, dėl kurio veiksmų ši prievolė atsirado be pagrindo. Todėl teismas neturėjo pagrindo stabyti išieškojimo pagal vykdomąjį raštą.Teismas neargumentavo savo teiginio, kad atsakovas galėtų vilkinti lėšų grąžinimą ar lėšų apskritai neturėti suinteresuotam asmeniui palankaus teismo sprendimo atveju. Be to, suinteresuotas asmuo nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo blogą turtinę padėtį.Teismas nenurodė pagrįstų argumentų, dėl ko ieškinys nebuvo paduotas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neteisingai sprendė, kad planuojamas pareikšti ieškinys yra realus, kadangi suinteresuotas asmuo pareikšime nenurodė teisinio bei faktinio pagrindo. Be to, visi suinteresuoto asmens ir atsakovo dokumentai yra sudaryti ir lietuvių kalba, kurių nėra būtinybės versti į kitą atsakovui suprantamą kalbą, nes, kaip matyti iš paties suinteresuoto asmens pateiktos teisinių paslaugų teikimo sutarties, atsakovą Lietuvoje atstovauja advokatų profesinė bendrija.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Arvi fertis“ prašo minėtą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas dėl arbitražinės išlygos nepasisakė, nes pagrįstai sprendė, kad ieškinys teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo klausimą, negali išspręsti su ieškinio priėmimu, įskaitant ieškinio teismingumą, susijusių klausimų. Komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnis numato, kad šalies kreipimasis į teismą iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios arba jo metu prašant imtis priemonių ieškiniui užtikrinti ir teismo nutartis dėl tokių priemonių taikymo nėra nesuderinama su arbitražiniu susitarimu, todėl suinteresuotas asmuo turėjo teisę kreiptis į teismą dėl minėtų priemonių taikymo. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nuostolių atsiradimo realumą, be to, vien nuostolių atsiradimas nesudaro pagrindo netaikyti minėtų priemonių. Suinteresuotas asmuo neturi jokios procesinės galimybės užsitikrinti, kad išieškotos lėšos bus jam grąžintos, todėl šalių interesų pusiausvyra yra pažeidžiama. Jo įsitikinimu, teismas ieškinio pagrįstumo klausimą sprendžia išnagrinėjęs bylą iš esmės, o ne nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Suinteresuoto asmens nuomone, jis neprivalo įrodyti, kad atsakovas tikrai neturės galimybės grąžinti lėšų ar vilkins jų grąžinimą suinteresuotam asmeniui palankaus teismo sprendimo atveju, kadangi vien tas faktas, jog išieškotos lėšos gali būti pervestos iš Lietuvos į užsienio valstybę, leidžia daryti pagrįstą prielaidą apie šių lėšų grąžinimo apsunkinimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Kaip minėta, šioje byloje atsakovas UAB „Arvi fertis“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria suinteresuoto asmens prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo ir sustabdyti vykdomieji veiksmai, susiję su išieškojimu ginčytinų vekselių pagrindu.
Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog nėra realios grėsmės, kad būsimo galimai suinteresuotam asmeniui palankaus teismo sprendimo atveju, šis sprendimas nebus įvykdytas ar jo įvykdymas gali būti apsunkintas (CPK 144 str. 1 d.), o taip pat tuo, kad tarp šalių 2009-08-12 sudarytame susitarime, kurio pagrindu buvo išduoti minėti vekseliai, yra numatyta ginčų, kylančių dėl minėto susitarimo vykdymo, sprendimo arbitražinė išlyga. Iš byloje esančio minėto susitarimo turinio matyti, kad šalys šiuo susitarimu nustatė vekselių išdavimo, jų naudojimo sąlygas ir tvarką (2.1 p) bei susitarė, jog kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš šio susitarimo ar susijęs su jo pažeidimu, nutraukimu ar galiojimu, galutinai sprendžiamas arbitražu Vilniaus komercinio arbitražo teisme pagal šio teismo reglamentą (9.7 p.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, minėto susitarimo nebuvo pateikęs, todėl teismui nebuvo žinoma apie minėtą arbitražinę išlygą. Duomenų, kad šis arbitražinis susitarimas būtų nuginčytas, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuotas asmuo prašė minėtas priemones taikyti būsimo ieškinio užtikrinimui, remdamasis CPK 33 straipsnio 1, 4 dalimis, 144 straipsnio 1 dalimi, 145 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir 148 straipsnio 1, 2 dalimis, o ne Komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsniu. Be to, nurodė, kad klausimas teismingas būtent Kauno apygardos teismui pagal ginčijamo vekselio išrašymo vietą.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip klaidingą suinteresuoto asmens atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktą argumentą, kad teismas, spręsdamas minėtų priemonių taikymo klausimą, teisingai nepasisakė dėl arbitražinės išlygos, nes pagrįstai laikė, kad ieškinys yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Kolegija pažymi, kad skundžiamos nutarties turinys neleidžia daryti išvados, jog teismas būtų svarstęs ar sprendęs dėl būsimos bylos priskirtinumo, tuo labiau, kad pagal bylos medžiagą nei minimo susitarimo sąlyga, nei atsakovo pozicija nebuvo žinoma. Pažymėtina, kad šiuo atveju vietoj teismingumo sąvokos turėtų būti vartojama priskirtinumo, nes priskirtinumas yra suprantamas kaip bylų priskyrimas bendrosios kompetencijos teismui.
Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti ginčą spręsti arbitražui ir atsakovas prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme bei reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo. Skundžiama teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo buvo pritaikytos atsakovui nepranešus apie šio klausimo nagrinėjimą, tai yra atsakovui nežinant, todėl atsakovas atskirajame skunde pagrįstai nurodo, kad jis negalėjo teismui pateikti prieštaravimo dėl ginčijamų vekselių nagrinėjimo Kauno apygardos teisme.
Kaip žinoma, apeliacinės instancijos teismas tikrina ne tik skundžiamos teismo nutarties teisėtumą, bet ir pagrįstumą, tai yra tikrina faktines aplinkybes, vertindamas taip pat ir naujai paaiškėjusias aplinkybes (CPK 338, 320 str.). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas argumentus ir į byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina (CPK 329 str. 1 d.).
Kiti apelianto atskirajame skunde ir suinteresuoto asmens atsiliepime nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant apie skundžiamos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį ir suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Arvi fertis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo atmesti.