Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios N. G. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. sausio 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (2000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 67, 68 straipsniais V. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vieneriems) metams.

Nukentėjusiosios N. G. ir nukentėjusiojo D. G. atstovo V. G. civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. S. nuteistas už tai, kad jis, 2019 m. sausio 4 d., apie 18.54 val., (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 ir 136.3 punktų reikalavimus, t. y. vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir jų turto saugumui, lenkdamas krovininį automobilį Scania, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juosta yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonės, atsižvelgdamas į važiavimo, kelio ir meteorologines sąlygas nepasirinko saugaus važiavimo greičio, ko pasėkoje vairuojamas automobilis prarado stabilumą, negalėjo grįžti į savo eismo juosta ir taip sudarė kliūtį priešpriešine eismo juosta važiavusiam automobiliui Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam V. G. ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužaloti automobilio Ford Mondeo keleiviai: nepilnametis D. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriam dėl klubinės žarnos plyšimo, plonosios ir storosios žarnos pasaito plyšimų buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas ir N. G., kuriai dėl stuburo juosmeninio 5-o slankstelio kūno ir dešinės skersinės ataugos lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

6. Teismo posėdyje prokuroras Giedrius Jasulaitis prašė nukentėjusiosios N. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, gynėjas advokatas Kęstutis Rakauskas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nukentėjusiosios N. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl V. S. paskirtos bausmės

9. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, teismas, skirdamas V. S. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju labai svarbu atkreipti dėmesį, kad BK 281 straipsnio 1-6 dalyse numatytos nusikalstamos veikos priskiriamos neatsargiems nusikaltimams. Todėl, nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neteisingai nurodė, kad V. S. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ši apylinkės teismo padaryta teisės taikymo klaida, nesukliudė pirmos instancijos teismui tinkamai įvertinti bylos aplinkybes bei parinkti tinkamą bausmės rūšį bei jos dydį.

10. Kaip matyti, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad V. S. kelis kartus teistas Lietuvoje, vieną kartą teistas Vokietijoje už vairavimą esant neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių medžiagų (2 t., b. l. 6-9). Be to, V. S. baustas ir administracine tvarka: 2016 metais baustas už vairavimą neturint teisės vairuoti automobilį ir esant neblaiviam, 2018 metais baustas už greičio viršijimą ir 2019 metais, jau po padaryto eismo įvykio, baustas už tai, kad vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis (2 t., b. l. 17-21). V. S. dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 23). Apylinkės teismas įvertino ir tai, kad V. S. prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į ją taip pat atsižvelgė nustatydamas skirtinos bausmės dydį. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta. Nors BK 281 straipsnio 3 dalyje yra numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti V. S. už jo padarytą nusikaltimą paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Įvertinus V. S. asmenybę, netikslinga būtų jam skirti areštą ar laisvės atėmimo bausmę, nes paskyrus jam griežtesnes kaip arešto ar laisvės atėmimas bausmes nebus pasiekti bausmės tikslai. Pažymėtina, kad pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, nuteistajam yra paskirta bauda mažesnė nei baudos vidurkis – 3000 Eur (60 MGL). Bausmė, už padarytą nusikaltimą, paskirta tinkamai. Be to, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta bausmė – 2000 Eur (40 MGL) dydžio bauda. Taigi, šiuo atveju nuteistajam V. S. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota ir nėra aiškiai per švelni.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise (BK 68 straipsnis)

11. Baudžiamasis įstatymas numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikaltimą (BK 68 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju būtent tokios aplinkybės ir yra nustatytos, t. y. V. S., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 127 ir 136.3 punktų reikalavimus, neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juosta yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonės, atsižvelgdamas į važiavimo, kelio ir meteorologines sąlygas nepasirinko saugaus važiavimo greičio, ko pasėkoje vairuojamas automobilis prarado stabilumą, negalėjo grįžti į savo eismo juosta ir taip sudarė kliūtį priešpriešine eismo juosta važiavusiam automobiliui Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam V. G. ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužaloti du asmenys: D. G. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, N. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas. Taigi, teise vairuoti transporto priemones V. S. uždrausta naudotis pagrįstai.

12. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones gali būti paskirtas nuo vienerių iki trejų metų (aktuali redakcija iki 2019-04-01). Pirmosios instancijos teismas V. S. paskyrė draudimą vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, tačiau nukentėjusioji, motyvuodama ankstesniais V. S. baustumais ir teistumais bei naujais KET pažeidimais mano, kad paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę minimaliam jos taikymo terminui nebus pasiekti bausmės tikslai.

13. Teisėjų kolegija, atsakydama į nukentėjusiosios argumentus, pažymi, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Šiuo atveju įvertinus teismui pateiktą bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamą nuosprendį, apygardos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam V. S. paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienerių) metų laikotarpiui, nepagrįstai paskyrė pernelyg trumpą terminą ir tuo pažeidė baudžiamąjį įstatymą.

14. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad V. S. elgėsi labai neapdairiai ir neatsakingai. Įvykio dieną įsigijęs automobilį, V. S. nusprendęs aplenkti priekyje važiavusį krovininį sunkvežimį, neįvertino automobilio techninių savybių, blogų oro sąlygų (tuo metu snigo, asfaltas buvo padengtas šlapiu sniegu, kelio danga slidi, nevalyta), blogo matomumo, ko pasėkoje tokie jo veiksmai lėmė autoįvykio kilimą ir sunkių pasekmių atsiradimą – kito automobilio keleiviui, nepilnamečiui, D. G. dėl klubinės žarnos plyšimo, plonosios ir storosios žarnos pasaito plyšimų buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiajai N. G. dėl stuburo juosmeninio 5-o slankstelio kūno ir dešinės skersinės ataugos lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad nuteistasis V. S. yra ne kartą teistas Lietuvoje, vieną kartą teistas Vokietijoje už vairavimą esant neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių medžiagų. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus matyti, kad nuteistasis V. S. ne kartą buvo baustas ir administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus (2 t., b. l. 17-21). V. S. turėdamas vieną galiojančią administracinę nuobaudą (bauda sumokėta 2018 m. vasario 26 d.) padarė šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo sužaloti du asmenys, vienas iš jų sunkiai. Be to, po šios nusikalstamos veikos padarymo, V. S. teigiamų išvadų nepadarė, jis ir vėl buvo baustas administracine tvarka už tai, kad vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis. Šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas vertinti V. S. kaip nedrausmingą ir neatsakingą vairuotoją, todėl sutinkamai su apeliacinio skundo argumentais, uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones maksimaliam

terminui, šiuo atveju, būtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokį nusikaltimą padariusiam asmeniui, siekiant bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje. Taigi, Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. sausio 7 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

15. Papildomai pažymėtina, kad nors nuteistasis V. S. užsienyje dirba suvirintoju ir vairuoja autobusiuką, kuriuo vežioja žmones į darbą ir namo, tačiau akivaizdu, kad teisė vairuoti transporto priemones nėra jam reikalinga tiesiogiai vykdant darbines funkcijas (suvirintojas), vadinasi, šios teisės atėmimas neužkirstų kelio jam toliau dirbti, o žmones vežioti galėtų ir kiti darbuotojai. Teismų praktikoje baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nelaikomas neproporcingu ir įstatymams prieštaraujančiu kaltininko teisių suvaržymu tuo atveju, kai baudžiamojo poveikio priemonė apsunkina asmens darbinę veiklą, bet iš esmės neužkerta kelio ja užsiimti (kasacinė nutartis Nr. 2K-103/2010).

Dėl civilinio ieškinio

16. Kaip jau minėta, apeliaciniame skunde nesutinkama ir su civilinių ieškinių išsprendimu. Čia reikia pažymėti, kad BPK 44 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta nukentėjusiojo teisė gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Šios teisės įgyvendinimo tvarką reglamentuoja BPK 109 straipsnis, kuriame nustatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Nukentėjusieji N. G. ir D. G. atstovas pagal įstatymą V. G. savo teise gauti dėl nusikaltimo jiems padarytos žalos atlyginimą pasinaudojo, įstatymo nustatyta tvarka pareiškę baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį 1387,04 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimui įstatyme nurodytam asmeniui – autoįvykio kaltininkui V. S..

17. Teismui, priimančiam apkaltinamąjį nuosprendį, įstatyme yra nustatyta pareiga išspręsti civilinį ieškinį – BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį privalo, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, priimti vieną iš sprendimų – civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Taip pat, išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Šios bylos kontekste tai reiškia, kad apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai nukentėjusiųjų civilinį ieškinį paliko nenagrinėtu, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu tik tuo atveju, kai kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos ( BK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju tokia išvada nepadaryta, o priešingai – nuteistojo V. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (savo kaltės neneigia ir pats V. S.) pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visuma. Šiuo atveju nėra ginčo ir dėl to, kad nukentėjusiesiems (N. G. ir D. G.) V. S. nusikaltimu padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala, kuri iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo nebuvo atlyginta.

18. Byloje yra duomenys apie tai, kad automobilis, kurį įvykio metu vairavo V. S., buvo draustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (1 t. b. l. 64), o nukentėjusiųjų automobilis Vokietijos draudimo bendrovėje (1 t., b. l. 52-53). AB „Lietuvos draudimas“ pateikė raštą, kuriame informavo, jog draudimo bendrovė atlygins nukentėjusiųjų ieškinyje nurodytą žalą (1 t., b. l. 177). Vėliau draudimo bendrovė informavo, kad jų žiniomis nukentėjusieji žalos atlyginimo reikalaus Vokietijoje, todėl AB „Lietuvos draudimas“ informavo savo partnerius Vokietijoje, jog žalą atlygins pilna apimtimi, kai sulauks nuostolius patvirtinančius dokumentus, bet iki šiol AB „Lietuvos draudimas“ tokių dokumentų iš Vokietijos draudimo bendrovės nėra gavęs. Patys

nukentėjusieji atsisakė V. S. siūlomų pinigų, nurodydami, jog visas išlaidas gydymui ir reabilitacijai perima Vokietijos medicinos draudimo kompanija ir, kad gydymas vis dar tęsiamas (2 t., b. l. 126-127). Šiuo atveju svarbu tai, kad pirmosios instancijos teismas turėdamas duomenų, jog AB „Lietuvos draudimas“ žada atlyginti padarytą žalą, o Vokietijos draudimo bendrovė galimai perims atlyginti medicinos išlaidas, nesiaiškino ir nenustatinėjo, kada, kokią žalą ir kas atlygins nukentėjusiems. Jokių duomenų, patvirtinančių, jog AB „Lietuvos draudimas“ ar Vokietijos draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą, nėra. Maža to, pati nukentėjusioji N. G. apeliaciniame skunde teigia, kad Vokietijos draudimo bendrovė negali padengti civiliniame ieškinyje nurodytų turtinių ir neturtinių reikalavimų, kadangi tai neįeina į draudiminių atvejų, padengiamų iš draudimo bendrovės lėšų, sąrašą, kas tik patvirtina, jog nukentėjusiesiems padaryta žala nėra atlyginta ir civilinio ieškinio klausimas nėra išspręstas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas negalėdamas tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio sumos, privalėjo taikyti BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas ir pripažinti civiliniams ieškovams teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kadangi pirmosios instancijos teismas aiškiai neteisingai išsprendė civilinių ieškinių klausimą, nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiųjų N. G. ir D. G. atstovo pagal įstatymą V. G. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, keistina dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. sausio 7 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria N. G. ir D. G. atstovo V. G. civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pripažinti N. G. ir D. G. atstovo V. G. teisę į jų civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl šio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo ir:

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, BK 68 straipsniu, nuteistajam V. S. nustatyti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. 2020 m. kovo 27 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.