- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-05
- Bylos Nr.
- eII-209-408/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00066-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Pareiškėjas
- G. K.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2025 m. sausio 10 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2025 m. sausio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.
Nutarimo esmė: 2024 m. gruodžio 5 d. 12.07 val. gautas G. K., gyvenančio (duomenys neskelbtini), pareiškimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame G. K. nurodė, kad nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 3 d. 16.10 val. adresu (duomenys neskelbtini) yra garsiai klausomasi muzikos dėl ko atsiranda sienų vibracija. Dėl girdimo žemų dažnių garso G. K. nurodo, kad patiria susierzinimą ir toks muzikos klausymas kenkia jo fizinei ir psichinei sveikatai, pažeidžiamas jo, bei jo šeimos narių teisės ir teisėti interesai. G. K. nurodo, kad paskutinį kartą kaimynė D. Z. garsiai klausėsi muzikos 2024 m. lapkričio 23 d. nuo 13.35 val. iki 16.10 val. , taip G. K. mano, nes prie namo stovėjo jos naudojamas automobilis „Cupra“. Taip pat G. K. pateikė pareiškimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad D. Z. būdama namuose leido garsiai muziką nuo 2024 m. gruodžio 6 d. 14.20 val., apie 1 valandą laiko. G. K. prašo nubausti D. Z. pagal ANK 518 straipsnį, nes šalia gyvenanti D. Z. įgyvendindama savo teise klausytis muzikos pažeidžia jo ir jo šeimos teises į normalų privatų gyvenimą. Administracinio tyrimo metu nustatyta, kad nurodomas įvykio aplinkybės neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnio sudėties.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2025 m. sausio 20 d. gautas Pareiškėjo G. K. skundas, kuriuo jis prašo įpareigoti Instituciją peržiūrėti bylą.
Skunde nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 5 d. ir 2024 m. gruodžio 6 d. per epoliciją buvo užregistruoti G. K. skundai ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kaimynų, gyvenančių adresu (duomenys neskelbtini), keliamo muzikos garsų triukšmo. Pakartotinai dėl analogiškų veikų pranešė (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) 2024 m. gruodžio 11 d. 11.35 val. paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą Nr. 112, tačiau perskambinusi policijos pareigūnė nurodė, kad policijos ekipažas siunčiamas įvykio aplinkybių aiškintis siųstas nebus, nes nėra 19 val., o dienos metu dėl triukšmo policijos ekipažas nesiunčiamas. Skunde nurodžiau, kad T. Z. ir D. Z., gyvenantys adresu (duomenys neskelbtini), žinodami, kad muzikos skleidžiami garsai iš jų buto persiduoda į mano gyvenamąją vietą, nes aš apie tai juos esu informavęs ne vieną kartą tiek žodžiu, tiek policijai pateiktu elektroniniu laišku, taip elgiasi tyčia, sukeldami man nepatogumus, blogindami gyvenimo sąlygas, dėl ko kenkia mano fizinei ir psichinei būklei, sukelia susierzinimą, pyktį ir kitas neigiamas emocijas. Minėti asmenys, nekeičia savo elgesio, nesiima veiksmų triukšmui mažinti, tokiu būdu nesilaiko geros moralės principų, piktnaudžiauja savo teisėmis ir pažeidžia mano teises, teisėtus interesus ir teisėtus gyvenimo kokybės lūkesčius. Susipažinęs su Kauno apskr. VPK Kauno r. PK vyresniojo tyrėjo M. L. priimtu nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), nesant administracinio nusižengimo sudėties požymių, jame nurodyta, kad skunde nurodytos aplinkybės neatitinka ANK 518 str. sudėties, kadangi dėl garsiai leidžiamos muzikos tokie veiksmai traktuojami kaip triukšmas. Su nutarime išdėstytais argumentais nesutinku ir manau, kad pagal mano skundą išdėstytos aplinkybės ištirtos neišsamiai ir nevisapusiškai bei priimtas sprendimas teisiškai nepagrįstas. Sutinku, kad ANK 488 str. numatyto teisės pažeidimo dėl viešosios rimties trikdymo, numatantis administracinę atsakomybę gyvenamosiose patalpose, reikalavimas asmenims elgtis nepažeidžiant kitų asmenų teisių nustatytas laikas nuo 19 val. iki 7 val., tačiau kitu laiku administracinė atsakomybė nekyla. Tačiau tada asmenys, gyvenantys, ar tai daugiabučiame name ar name iš kelių butų piktnaudžiautų savo teisėmis ir elgtųsi, kaip jie nori, t. y. garsiai leistų muziką, galėtų tai daryti neribojamu garsu ar atsidarę langus, įvairiais veiksmais triukšmautų ir tai galėtų daryti dvylika valandų per parą ištisai, nesvarbu ar tai savaitgalis ar darbo ir švenčių dienos, nes jie būtų savo namuose, nors ir suprastų, kad tokie veiksmai gali nepatikti kitiems asmenims, kurie dienos metu būna namuose, augina mažus vaikus, yra sergantys, senyvo amžiaus, ar grįžę po naktinės pamainos norėtų išsimiegoti ir pailsėti. Šiuo atveju gyvenama name, sudarytame iš dviejų butų. Gyvena su gyvenimo partnere ir nepilnamečiu vaiku, o gretimame bute gyvena jauni, be vaikų asmenys, kurių gyvenimiška patirtis ir požiūris į kitus asmenis yra nebrandus. Du su puse metų stengiasi žodžiu bei įtikinėjimu nepakenkiant geros kaimynystės santykiams įtikinti T. Z. ir D. Z., kad iš jų buto skleidžiami garsai pažeidžia jo teisę į privatumą, nes muzikos garsai per garsiai sklinda iš jų buto, ir prašiau, kad leistų muziką tyliau, atsisakytų iš leidžiamo muzikos įrenginio stiprių žemų dažnių garsų, tačiau situacija nuolat kartojosi, matėsi kad minėti asmenys elgiasi taip, kaip jie nori, ignoruodami prašymus dėl garsios muzikos, todėl kreipėsi į juos elektroniniu paštu su prašymu elgtis tinkamai ir užtikrinti, kad iš jų buto skleidžiami muzikos garsai nepersiduotų į jų buto erdvę, tačiau į jo laišką nebuvo jokio atsako, minėti asmenys elgėsi arogantiškai ir išdidžiai, nebendradarbiavo siekiant mažinti triukšmą, todėl, tokie jų veiksmai neatitinka geros moralės principų ir jie piktnaudžiauja savo teisėmis, pažeisdami jo šeimos teises. Nutarime taip pat nepateikta duomenų apie skunde pateiktų aplinkybių tyrimą kitais veiksmais, nepaimti ANK straipsnių citavimu, todėl, mano, kad tyrimas atliktas tik formaliai, praėjus daugiau nei mėnesis nuo skundų gavimo. Pažeidžiantys jo ir jo šeimos teises veiksmai turėtų būti vertintini kaip savavaldžiavimas ar teisės į privatų asmens gyvenimą pažeidimas ir ginami, tačiau neaišku, ar remiantis LR Administracinio nusižengimo kodekse, Civilinio kodekse ir Civilinio proceso kodekse įtvirtintomis teisės normomis. Remiantis tuo, kas išdėstyta, prašoma išnagrinėti skunde nurodytas aplinkybes bei įvertinti ar tyrimas buvo atliktas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai bei priimtas nutarimas nutraukti administracinę teiseną nesant administracinio teisės pažeidimo yra teisėtas ir pagrįstas. Bei nustačius administracinio nusižengimo požymius, panaikinti Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK vyresniojo tyrėjo nutarimą nutraukti administracinę teiseną ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą arba paskirti administracinę nuobaudą kaltam asmeniui.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad administracinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nurodomas įvykio aplinkybės neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnio sudėties. Savivaldžiavimas yra savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. G. K. nurodo, kad T. Z. ir D. Z. įgyvendindami savo tikrą teisę klausytis muzikos savo gyvenamojoje vietoje dienos metu iki 19 val., bei žinodami, kad dėl per didelio garso sklidimo ši jų teisė yra G. K. ginčijama (2024-11-23 T. Z. elektroniniu paštu išsiųstas laiškas dėl keliamo triukšmo) pažeidžia jo teises į privatų ir normalų gyvenimą. Tam, kad asmens veiksmus būtų galima vertinti kaip savivaldžiavimą asmens veiksmais turi būti nesilaikoma įstatymuose nustatytos tvarkos. Duomenų, kad buvo nesilaikoma įstatymuose nustatytos tvarkos nėra. Todėl nepakanka vien išimtinai pareiškėjo pateikiamo subjektyvaus vertinimo, nes savivaldžiavimas turi būti nustatomas, remiantis objektyviais duomenimis. Šis G. K. vertinimas yra neparemtas jokiais objektyviais duomenimis, o yra grįstas tik pareiškėjo subjektyviais išgyvenimais. Šiuo atveju, remiantis G. K. pateiktais duomenimis, buvo garsiai leidžiama muzika, dėl ko vibravo sienos ir buvo girdimas žemų dažnių garsas, kas traktuojama kaip triukšmas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio 1 d. (Viešosios rimties trikdymas) numatyta, kad administracinę atsakomybę gali būti taikoma už šiuos veiksmus: „Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą.“. G. K. nurodo, kad triukšmas sklido 2024-12-06 14.20 val., 2024-11-23 nuo 13.35 val., iki 16.10 val., ir taip pat nurodo, kad tokie kaimynų veiksmai tęsiasi nuo 2022-04-01 iki 2024-12-06 14.20 val. Tyrimo metu negauta duomenų, kad triukšmas būtų keliamas įstatymų draudžiamu laiku ar viršytų Lietuvos higienos normoje patvirtintus triukšmo ribinius dydžius. Duomenų, kad buvo atlikti triukšmo lygio matavimai nėra. Nagrinėjamu atveju nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad T. Z. ar D. Z. įstatymų leidžiamu laiku klausydamasi muzikos būtų įvykdę administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką. Esant minėtoms aplinkybėms asmuo nukentėjusiuoju nepripažįstamas. Institucijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad nėra neginčijamų ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad buvo padarytas nusižengimas atitinkantis ANK 488 str. l d., ar ANK 518 str. 1 d. požymius. Todėl remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565(1) str. 1 d. 1 p. administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta. Institucija laikosi pozicijos, kad Kauno r. PK 1 VS vyresnysis tyrėjas M. L. įvertino surinktų įrodymų, duomenų visumą, padarė teisingą išvadą, kad asmens kaltė byloje surinktų duomenų ir įrodymų visuma nėra įrodyta ir priėmė teisėtą ir teisingą nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini).
Teismo posėdžio metu G. K. palaikė savo skundą jame nurodytais motyvais ir prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą institucijai tirti iš naujo.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, skundas išnagrinėtas institucijos atstovui nedalyvaujant, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad G. K. pareiškimu kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl to, kad nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 3 d. 16.10 val. adresu (duomenys neskelbtini), yra garsiai klausomasi muzikos dėl ko atsiranda sienų vibracija.
2025 m. sausio 10 d. Institucija priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, nesant administracinio nusižengimo požymių pagal ANK 518 straipsnį bei ANK 488 straipsnio 1 dalį, motyvuojant tuo, jog neįžvelgiama pažeidimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, ANK 488 straipsnyje, sudėties.
Teismas, įvertinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, mano, jog tyrimas byloje nebuvo atliktas išsamiai, nebuvo išnaudotos visos įrodinėjimo galimybės, o skundžiamas nutarimas buvo priimtas skubotai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių.
Taip pat, pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas, net ir būdamas aktyvus, negali būti įpareigotas dirbti darbo už administracinį nusižengimą tiriančius subjektus. Teismo aktyvumas pasireiškia tik byloje kylančių neaiškumų pašalinimu, bylos nagrinėjimo metu atsiradusių klausimų išsprendimu (pvz., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-2812-660/2018; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-733-387/2015).
Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad Institucija neapklausė (duomenys neskelbtini), gyvenančių asmenų T. Z. ir D. Z.. Šiuo atveju pareigūnai nesiėmė visų veiksmų tinkamai nustatyti, ar įvykio metu aplinkui buvo kaimynų, kurie galėtų patvirtinti įvykio aplinkybes. Be to, byloje nėra duomenų apie nustatytą garso lygį.
Vadovaujantis ANK 564, 566, 567, 569 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ANK 636 straipsnio 4 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės nusižengimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, įrodymai, kurie patvirtina padarytą veiką, argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai ir kt. Pažymėtina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teismo teisę panaikinti institucijos nutarimą ir grąžinti bylą jai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šioje normoje nurodoma, kad toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą arba teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, aptariamoje byloje neabejotinai egzistuoja šios normos taikymo sąlygos – teismas pasigedo duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių galimai padaryto pažeidimo aplinkybes, kurias galima išsiaiškinti tik atliekant įvairius procesinius veiksmus, taip pat ir nustatant bei apklausiant asmenis bei taip patikrinant jų duotus parodymus. Akivaizdu, jog byloje vis dar galima atlikti tyrimą, kuris lemtų objektyvaus, faktiniais duomenimis pagrįsto procesinio sprendimo priėmimą ateityje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2025 m. sausio 10 d. priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), priimtas nenustačius visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui įvykio aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Todėl ši administracinio nusižengimo byla turi būti grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tyrimui atlikti. Pareigūnai privalo atlikti būtinus veiksmus, siekiant išsamiai ir tiksliai nustatyti byloje nagrinėjamas aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo G. K. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2025 m. sausio 10 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.