- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-04
- Bylos Nr.
- e2-269-650/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05933-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- N. K.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei N. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant piniginę kompensaciją, bei atsakovės N. K. priešieškinį ieškovui V. K. dėl atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės, išmokant piniginę kompensaciją.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovas pradiniu ieškiniu (1 t. 1-3 b.l.) ir galutiniu patikslintu ieškiniu (2 t. 31-39 b.l.) teikia reikalavimus:
1.1. Pripažinti, kad ½ pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų inžinierinių statinių– kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 331/662 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso V. K.;
1.2. Atidalinti pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius– kiemo statinius, unikalus Nr(duomenys neskelbtini)., ir žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)., iš V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. K., gim., (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius– kiemo statinius, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)sav., N. K., gim. (duomenys neskelbtini) , asmeninės nuosavybės teise, o V. K., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti iš N. K., gim. (duomenys neskelbtini), 30 000 eurų piniginę kompensaciją.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodo, kad 1996m., jau nebebūdami sutuoktiniais, šalys pirkimo-pardavimo sutarties Nr.2065 pagrindu, bendrosios dalinės nuosavybės teise, po ½ įsigijo gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinierinius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau tekste kartu - Statiniai) ir „apmokėjimus už perkamą iš valstybės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)- 42,35 Lt.“. 1996-10-22 buvo sudarytos ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys Nr.P91/98-0952, Nr.P91/98-0953, kurių pagrindu ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise atiteko po 331/662 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ant kurio ir randasi Statiniai. Ieškovui ir Atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso po ½ Statinių ir Sklypo, t.y. jie yra bendraturčiai.
3. Ieškovas nuo 2003 metų nesinaudoja nei Statiniais, nei Sklypu, neplanuoja to daryti ateityje. Atsakovė disponuoja visais Statiniais bei Sklypu, tame tarpe ir Ieškovui nuosavybės teise priklausančia turto dalimi. 2019-07-19 ieškovas raštu paprašė Atsakovės pasiūlyti variantą, kaip jie galėtų nutraukti juos siejančius bendraturčių santykius. 2019-08-20 Ieškovo atstovas gavo iš Atsakovės atsakymą į jo siųstą raštą su pasiūlymu išmokėti 4000 eurų, už tokią kainą perperkant Ieškovui priklausančią Pastatų bei Sklypo dalį. Tačiau Ieškovas negali sutikti su tokiu Atsakovės pasiūlymu, nes jos siūloma turto kaina yra neadekvati ir neatitinka vidutinių rinkos rodiklių. Ieškovui ir Atsakovei esant tos pačios nuomonės, jog Statiniai ir Sklypas turi atitekti būtent Atsakovei, o Ieškovui iš Atsakovės priteistina piniginė kompensaciją, Ieškovas prašo priteisti iš Atsakovės 30000 eurų dydžio piniginę kompensaciją.
Žemesnės instancijos teismas
4. Ieškovas neginčija fakto, jog informacija apie 1994m. Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimu nutrauktą Ieškovo ir Atsakovės santuoką metrikacijos organuose buvo įregistruota 2011m., tačiau nesutinka su Atsakovės pozicija, jog 1996-06-13 sudarytos pirkimo- pardavimo sutarties Nr.2065 (toliau tekste - Sutartis 1) ir 1998-10-22 pirkimo-pardavimo sutarčių Nr.P91/98-0952, Nr.P91/98-0953, pagrindu namą su po juo esančiu žemės sklypu (toliau tekste - Turtas) įsigijo ne bendrosios dalinės, bet bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.
5. Atsakovė sutinka su ieškovo siūlomu atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdu (CK 4.80 straipsnio 2 dalis) ir neprieštarauja, kad teismas priteistų iš jos ieškovui V. K. piniginę kompensaciją. Todėl Ieškovas laikosi pozicijos, jog Atsakovė ginčo Turtą bendrąja daline nuosavybe laikė ne tik jo įsigijimo sandorių sudarymo metu 1996 metais, bet ir disponuodama juo nuo pat 1996 iki 2019 metų pabaigos, kai išimtinai dėl bylos vedimo taktinių sumetimų nusprendė Turtą priskirti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės rūšiai. Ginčo šalys nuosavybės teise valdo konkrečias Turto dalis, atitinkančias jų padarytų įmokų už įsigytą turtą proporcijas, todėl turtas yra ginčo šalių bendroji dalinė, bet ne bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Žemesnės instancijos teismas
6. Šalių santuoka buvo nutraukta 1994m. Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimu. Nežinodamos apie SŠK 40 str. sukeliamas teisines pasekmes bei nenorėdami sukurti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės požymius atitinkančio turto, ginčo šalys atskirai taupė pinigus. Iš Sutarčių turinio matyti, jog ir už įsigyjamas Turto dalis jie mokėjo atskirai, asmeninėmis lėšomis. T. S. esant išreikštai asmenų valiai įsigyti turtą būtent asmeninės nuosavybės teise, bei tuo pačiu sutinkant kad buvęs sutuoktinis turtą taip pat įsigytų asmeninės nuosavybė teise, ir mokant už Turtą asmeninėmis lėšoms, yra sąlygos taikyti CK 3.89 str. 1 d., 7 p. nuostatas.
Šalies argumentai
7. Ieškovas prašo pripažinti, jog 1/2 pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 pastato - ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 pastato - šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), 1/2 kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 331/662 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso V. K..
8. Ieškovas teigia, kad byloje nesant įrodymų apie tai, jog atsakovė būtų gavusi bendraturčio Ieškovo sutikimą dėl investicijų į bendrą turtą, t.y. Turtą, Ieškovas neturi pareigos kompensuoti jos išlaidų. Ieškovas prašo taikyti trijų metų ieškinio senaties terminą ir netenkinti Atsakovės reikalavimo kompensuoti jos investicijas į bendrą Turtą, kad ir mažinant jam išmokėtiną kompensacijos dydį Atsakovės investicijų į Turtą sąskaita. Ieškovo nuomone, jis neturintis pareigos kompensuoti Atsakovei jos turėtų išlaidų, nei į jam asmeninės nuosavybės teise tenkančią 1/2 Turto dalį, nei į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, jeigu teismas vis dėl to laikys Turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi Atsakovo turto dalimi Atsakovė naudojosi panaudos teisiniu pagrindu.
9. Ieškovas ir jo atstovas advokatas A. K. teismo posėdžio metu palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė jį visiškai tenkinti, atmesti atsakovės priešieškinį; ieškovas iš esmės paaiškino tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos jo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.
Atsiliepimas
10. Atsakovė atsiliepimuose į ieškinį (1 t., 28-33 b.l.), ir patikslintą ieškinį (1 t. 162-166 b.l.) su ieškovo reikalavimais sutiko iš dalies, neprieštaravo turto padalinimo būdui (vienam iš šalių – natūra visi daiktai, o kitam piniginė kompensacija), tuo pačiu prašė iš esmės tenkinti atsakovės teikiamus priešinius reikalavimus.
11. Atsakovė teikė priešieškinį ieškovui ( 1 t., 107-112 b.l.) bei patikslintą priešieškinį ( 2 t., 4- 7 b.l.), išdėstydama tokius savo reikalavimus:
11.1. pripažinti, kad atsakovė N. K. ir ieškovas V. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo šiuos nekilnojamuosius daiktus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius– kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)., ir 0,0662 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).; Bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigyto, dalintino nekilnojamojo turto vertė 2002 m. spalio 1 d. – 8688,60 Eur;
11.2. padalinti ieškovui V. K. ir atsakovei N. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – šiltnamį, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)., kitus inžinierinius statinius– kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0662 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius(duomenys neskelbtini) ., ir priteisti atsakovei N. K. asmeninės nuosavybės teise nekilnojamuosius daiktus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius– kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0662 ha žemės sklypą unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)., esančius (duomenys neskelbtini)
11.3. priteisti ieškovui V. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės N. K., gim. (duomenys neskelbtini), 4 000 eurų piniginę kompensaciją;
11.4. konstatuoti, kad nuo 2002 m. spalio 1 d. santuokos nutraukimas sukėlė teisines pasekmes sutuoktinių N. K. ir V. K. turtinėms teisėms.
12. Priešieškinyje nurodoma, kad 1996m. sutartimi, atsakovė ir ieškovas lygiomis dalimis įsigijo plytų gyvenamąjį namą, kurio naudingas plotas 78,80 kv.m. su pusrūsiu, ūkinį pastatą, šiltnamį ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Už parduodamus pastatus šalys lygiomis dalimis sumokėjo 30 000 litų. Pastatų inventorizacinis įkainojimas - 44005 litai. Ginčo gyvenamasis namas su priklausiniais yra įsigyti šalių santuokoje, todėl yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė. 2002m. yra momentas, kada sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo šios dienos santuokos nutraukimas sukėlė teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms.
Atsiliepimas
13. Atsakovės teigimu, dabartinė viso nekilnojamojo daikto vidutinė rinkos kaina turto vertinimo dieną (2020-03-17 dienai 60 000 Eur) neturi įtakos priešieškinio dalykui, nes šalių santuoka yra nutraukta de jure 2011m., kai atsakovei buvo išduotas ištuokos liudijimas ir de facto, kai 2002-10-01 šalys nustojo gyventi kartu ir nebevedė bendro ūkio (dėl šios aplinkybės šalys nesiginčija). Dalijamo bendro turto vertė 2002-10-01 yra 30 000 litų arba 8688,60 Eur. Kiekvienam sutuoktiniui tenkančios turto dalies vertė - 4344,30 Eur. Ieškovas pripažįsta, kad išvykdamas iš namų 2002-10-12 pasiėmė santuokoje įgytą automobilį AUDI 80, kurio tuometinė vertė buvo 1500 Eurų. Ši aplinkybė taip pat turi reikšmės sprendžiant dėl ieškovui priteistinos piniginės kompensacijos dydžio - 750 Eur. atsakovei už jai tenkančią automobilio ½ dalį ieškovas nėra sumokėjęs.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė advokatė S. B. iš esmės teikė paaiškinimus, analogiškus argumentams bei paaiškinimams, nurodytiems jų procesiniuose dokumentuose.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
15. Šalių paaiškinimais bei byloje teiktais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. K. ir atsakovė N. K. susituokė 1986m. Šiaulių rajono CMS; šalių santuoka nutraukta 1994m. Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). (I t. 5 b.l.). Santuokos nutraukimas įregistruotas 2011m. Šiaulių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, ištuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (I t. 6 b.l.). 1996m.notarine tvarka patvirtinta nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartimi V. K. ir N. K. lygiomis dalimis nupirko gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, šiltnamį, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini)., už 30 000 Lt, nekilnojamieji daiktai registruoti abiejų pirkėjų nuosavybės teise po ½ dalį (I t. 9-10, 14-15 b.l.). Be to ieškovas V. K. 1998-10-22 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 0952, o atsakovė N. K. 1998-10-22 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 0953, už 529,25 Lt įgijo po ½ dalį, t.y. po 331 kv.m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (1 t. 12-13, 17-18, 183-184, b.l.).
Dėl šalių įgyto nekilnojamojo turto teisinio režimo
16. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23 straipsnį, Civilinio kodekso (toliau tekste CK) trečiosios knygos IV skyriaus normos dėl santuokos nutraukimo taikomos, kai santuokos nutraukimo procedūros pradedamos įsigaliojus šiam kodeksui. Iki CK įsigaliojimo pradėtos santuokos nutraukimo procedūros baigiamos pagal galiojusius įstatymus. CK normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (Įstatymo 25 straipsnio 1 dalis). Šalių santuokos nutraukimo teisme metu (1994 m. rugsėjo 28 d.) galiojo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau tekste - SŠK). Pagal SŠK 40 straipsnį, santuoka laikoma pasibaigusia nuo tada, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose, todėl konstatuotina, kad šalių santuoka laikoma nutraukta įregistravus santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos skyriuje, t.y. 2011-05-17. Kadangi santuokos nutraukimo metu galiojo Civilinis kodeksas (įsigaliojęs 2001 m. liepos 1 d.), šalių teisiniams santykiams po santuokos nutraukimo taikytinos Civilinio kodekso nuostatas.
17. Sprendžiant klausimą dėl turto, įgyto santuokos metu iki CK įsigaliojimo, pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, yra taikomos CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis).
18. Sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras). Be to kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Bylos duomenis pagrindžia aplinkybes, kad ginčo namų valda (žemės sklypas ir jame esantys statiniai adresu (duomenys neskelbtini)) įgyti šalių dar jiems oficialiai neįforminus santuokos nutraukimo; 1996-06-13 sutartyje dėl gyvenamojo namo ir kitų statinių pirkimo pirkėjais nurodytos abi šalys - tiek ieškovas V. K., tiek atsakovė N. K., o nekilnojamojo turto registre šie nekilnojamieji daiktai nuo pat jų įsigijimo momento registruoti lygiomis dalimis kiekvieno nuosavybės teise.
19. Namų valdos įsigijimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau - SŠK) 21 straipsnis nustatė, kad sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Sutuoktiniai turi lygias teises į turtą ir tuo atveju, kai vienas iš jų tvarkė namų ūkį, prižiūrėjo vaikus arba dėl kitų svarbių priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, net jei jis įformintas vieno iš jų vardu. Tai užtikrina abiejų sutuoktinių lygias teises santuokos metu įgyto turto atžvilgiu. Sutuoktinių turtui sutartinio teisinio režimo taikymas SŠK numatytas nebuvo. SŠK galiojimo metu įgytam turtui galėjo būti taikomas tik toks teisinis režimas, kuris šiame kodekse buvo numatytas, t. y. turto teisinis režimas pagal įstatymą. Susitarimai dėl turto, kuris santuokos metu sutuoktinių bus įgyjamas ateityje, teisinio režimo pagal SŠK nebuvo galimi, skirtingai nuo naujojo CK, įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d. Vadinasi, sutuoktiniai turtą pasidalinti galėjo tik po to, kai jis jau įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise (SŠK 23 straipsnis).
20. Teismas neturi pagrindo remtis vien ieškovo V. K. teiktais žodiniais paaiškinimais bei subjektyviais teiginiais apie nenusisekusią šalių santuoką, jo asmeninius siekius ir individualias pastangas įgyti tik bendrąją dalinę su atsakove nuosavybę - gyvenamąjį namą, kitus statinius, žemės sklypą. Atsakovės teikti paaiškinimai, rašytiniai bylos duomenys (oficialūs dokumentai, notariniai sandoriai) patvirtina buvus kitas namų valdos įgijimo aplinkybes bei abiejų šalių, kaip sutuoktinių, aktyvius veiksmus, jų tarpusavio sutarimą įgyti šį turtą bendrai bei naudoti be jokio faktinio dalinimosi, esant idealiosioms nuosavybės dalims. Ieškovas nepateikė patikimų duomenų, kad ginčo statiniai bei žemės sklypo dalis būtų įgyti iš asmeninių kiekvieno sutuoktinio lėšų, taip pat byloje nėra įrodymų, kad ieškovas su atsakove namų valdos pirkimo momentu nebegyveno kaip viena šeima, nevedė bendro ūkio, nesidalino pajamomis, kartu neaugino savo dviejų nepilnamečių vaikų, ir kiekvienas valdė savo turto dalį atskirai. Tiek atsakovė, tiek jos pakviesti liudyti asmenys (I. D., A. Š.) patvirtinto aplinkybes apie šalių kaip sutuoktinių gyvenimą vienoje šeimoje, jiems nusipirkus namą ir auginant du nepilnamečius vaikus bei ieškovo galutinį išėjimą iš namų bei palikimą atsakovės su vaikais vieniems gyventi namų valdoje apie 2002 metus.
21. Kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad 1996 metais perkant iš privataus asmens gyvenamąjį namą, kitus statinius bei 1998 metais perkant iš valstybės namų valdos žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) buvo siekiama visą šį turtą naudoti bendriems ieškovo V. K. ir atsakovės N. K. šeimos, jiems auginant du nepilnamečius vaikus, poreikiams tenkinti, todėl darytina išvada, kad ginčo turtas įgytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priklauso abiem šalims lygiomis (idealiosiomis) dalimis. Kadangi ieškovas šios prezumpcijos nenuginčijo, teismas neturi pagrindo tenkinti pirmojo ieškinio reikalavimo dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo, todėl jį atmeta, kaip nepagrįstą, bei tenkina toje dalyje teikiamą atsakovės priešieškinį dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pripažinimo ir jos padalijimo po santuokos nutraukimo reikalingumo.
Dėl galimybės taikyti santuokos nutraukimo pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms nuo faktinio gyvenimo skyrium
22. Atsakovė prašo taikyti santuokos nutraukimo pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms nuo to momento, kai šalys negyveno kartu kaip sutuoktiniai ir nebevedė bendro ūkio, t.y. nuo 2002m..
23. Pagal 2000 m. LR CK tvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 str., 19 str. 2 d., 25 str. 1 d. šeimos santykiams, atsiradusiems iki naujojo CK įsigaliojimo, 2000 m. CK taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Todėl šioje byloje nagrinėjamam ginčui, neatsižvelgiant į tai, kad byla tarp šalių dėl santuokos nutraukimo buvo išnagrinėta iki naujojo CK įsigaliojimo pagal tuo metu galiojusio 1969 m. SŠK nuostatas, taikytinos 2000 m. CK normas, reglamentuojančias sutuoktinių bendro turto padalijimą.
24. Vadovaujantis CK 3.67 straipsniu, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukuria nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo arba, esant sutuoktinio prašymui, nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium. Šios nuostatos yra pakartotos ir CK 3.127 straipsnyje, reglamentuojančiame dalijamo turto sudėties nustatymą. Pagal šalių paaiškinimus šiuo aspektu ir kitus rašytinius įrodymus matyti, kad šalių santuoka formaliai pasibaigė 2011m., nes tada buvo įregistruota ištuoka pagal 1994m. Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimą (tuo metu galiojusio SŠK 40 str.). Turtas, kurių padalijimo kaip santuokoje įgyto turto siekia šalys, yra įgyti iki šalių santuokos pasibaigimo dienos, t. y. iki 2011m., ir iki šios bylos iškėlimo teisme tarp buvusių sutuoktinių nebuvo padalinti.
25. Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto disponavimo ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Teismo sprendimas, nustatantis santuokos nutraukimo turtinių pasekmių atsiradimo momentą, turi įtakos tiek sutuoktinių tarpusavio teisėms ir pareigoms, tiek jų kreditorių teisėms, todėl gali būti priimtas tik sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) prašymu bei išanalizavus ir nustačius sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium aplinkybes, taip pat įvertinus, ar šiuo prašymu nėra siekiama dirbtinai išvengti prievolių kreditoriams. Sisteminis CK 3.67 straipsnio 2 dalies ir CK 3.61 straipsnio 3 dalies aiškinimas lemia, kad kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai, bet kuris iš jų gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).
26. Tarp šalių nėra ginčo, kad šalys bendro ūkio nebeveda ir negyvena kartu nuo 2002 metų spalio mėnesio, tačiau negalima vien formaliu pagrindu tenkinti tokį atsakovės prašymą ir nustatyti, kad šalys, kaip sutuoktiniai, faktiškai pradėjo gyventi skyrium nuo 2002m.
27. Teismas vertina, kad nors ir gali būti teikiamas toks atsakovės reikalavimas dėl CK 3.67 straipsnio 2 dalies taikymo, tačiau faktiškai jokių realių materialinių teisinių pasekmių nagrinėjamoje byloje neturi, nes visas ginčo turtas šalių yra įgytas iki 2002m..Be to ieškovas ir atsakovė neįgijo kreditorių, kuriems galėtų būti svarbus šis santuokos nutraukimo faktinis momentas ir bendro nekilnojamojo turto dalijimas, kurio vertė 2002 m. siekė 8688,60 Eur. Todėl darytina išvada, kad toks atsakovės priešieškiniu teikiamas reikalavimas yra perteklinis, jis nesukelia jokių teisinių pasekmių nei šalims, nei kitiems asmenims, todėl atmestinas.
Dėl šalių santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalinimo
28. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuotos nuostatos, kad spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, teismas turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o, kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d., ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias faktines aplinkybes, pats parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, prioritetą skirdamas turto padalijimo natūra principui. Dalydamas santuokinį turtą natūra teismas turi atsižvelgti ir į tai, kuriam iš sutuoktiniui šis turtas yra reikalingesnis, taip pat atsižvelgiant į sutuoktinių kreditorių interesus. Be to dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).
29. Tiek ieškovas, tiek atsakovė pripažįsta, kad jų teikiamais galutiniais procesiniais dokumentais realaus dalintino turto balanse nurodytas visas turtas, kurį šalys po santuokos nutraukimo siekia pasidalinti, be to nėra ginčo, kad visi nekilnojamieji daiktai atitektų atsakovei natūra, tačiau iš esmės šalys nesutinka dėl išmokėtinos piniginės kompensacijos ieškovui dydžio.
30. Atsakovė savo reikalavimų pagrindimui be paaiškinimų pateikė rašytinius duomenis - rangos darbų sutartis, statybinių medžiagų pirkimo kvitus, čekius (atskiras dokumentų segtuvas, pridėtas prie bylos) apie patirtus namų valdos remonto kaštus, siekiančius 39 494,05 Eur. Taip pat byloje pateikta atsakovės užsakymu 2020-03-17 UAB korporacijos „Matininkai“ konsultanto – turto vertintojo V. G. konsultacija dėl turto kainos ( 2 t., 8-20 b.l.), kurioje nurodoma, jog nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), 2002 m. spalio 1 d. (jei nuo minėto nekilnojamojo turto įsigijimo (nuo 1996 m. birželio 13 d.) jis nebuvo visiškai remontuotas) kaina rinkoje, pritaikius realų kainų indeksą, galėjo būti apie 30 000 litų; 2) gyvenamojo namo remonto darbai, atlikti po 2013 m. (remonto sąnaudos – 39 494,05 Eur) turėjo pozityvią įtaką namo kainai rinkoje ir, įvertinus galimas kitas aplinkybes, galima konstatuoti, kad remonto darbai galėjo ją padidinti apie 30 procentų, jeigu lyginsime hipotetinę nesuremontuoto panašaus ar tokio pat namo kainą; bei teikiama galutinė išvada, jog nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kaina konsultavimo dieną (2020-03-09) yra 60 000 eurų. Savo duotas išvadas V. G. patvirtino ir teismo posėdyje, apklaustas liudytoju, taip pat iš dalies pakomentuodamas ir fiksuotus namų valdos vaizdus fotonuotraukose, ir teismas neturi pagrindo iš esmės abejoti šio liudytojo, turinčio specialių žinių turto vertinimo srityje, parodymų patikimumu.
31. Ieškovas ir jo atstovas procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje duodami paaiškinimus laikėsi priešingų argumentų, kad daugiau kaip 17 metų atsakovė viena naudojosi visu šiuo nekilnojamuoju turtu, ½ ieškovo asmeninio turto dalimi kaip panauda, atitinkamai privalėjo daryti statinių einamąjį remontą, todėl atsakovės patirti remonto kaštai neturėtų būti kompensuojami ieškovo, kuris negyveno ir kartu su atsakove nesinaudojo turima bendra nuosavybe; be to ieškovo nuomone, atsakovės pateikti statybinių medžiagų pirkimo kvitai, rangos darbų sutartys nepagrindžia aplinkybių, kad buvo atliktas kapitalinis remontas, kad būtent visos statybinės medžiagos bei sulygti darbai buvo atlikti ginčo namų valdoje ir už tokią didelę (virš 39 000 eurų) sumą. Visi šie ieškovo teikti argumentai dėl jo asmeninio turto panaudos bei vien atsakovei tekusios pareigos atlikti einamąjį ar kapitalinį statinių remontą atmestini, laikytini daugiau deklaratyviais bei subjektyviais teiginiais, nėra iš esmės reikšmingi šiame ginče dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalinimo, teismui vertinant, kad atsakovė po 2013 metų atliko kapitalinį gyvenamųjų patalpų ir kitų statinių remontą šalių ginčo valdoje, todėl detaliau dėl ieškovo teiginių nepagrįstumo teismo sprendime nepasisakoma.
32. Teismas suvesdamas galutinį šeimos turto balansą bei dalindamas nekilnojamuosius daiktus, daro išvadą, kad nesant tarp šalių ginčo, kad šis turtas daugiau reikalingesnis atsakovei, daro išvadą, kad tikslinga padalinti visus bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytus nekilnojamuosius daiktus natūra ir priteisti atsakovei N. K. asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius– kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0662 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
33. Ieškovas reikalauja jam priteisti 30000 Eur dydžio kompensaciją už atsakovei atitenkančią turto dalį natūra, kompensacijos dydį nustatant pagal dabartinę turto rinkos vertę. Atsakovė sutinka mokėti tik 4000,00 Eur kompensaciją, motyvuodama kad dalintino turto rinkos vertė skaičiuotina pagal 2002-10-01 turto rinkos vertę, nes būtent tuo metu šalys pradėjo gyventi skyrium.
34. Teismas atkreipia dėmesį, kad faktinis santuokos iširimo pradžios momentas šiuo atveju neturi reikšmės, nes visas šalių ginčo turtas įgytas iki jų, kaip sutuoktinių, gyvenimo skyrium pradžios. Pagal suformuotą teismų praktiką, gyvenimo skyrium pradžios momentas aktualus sprendžiant dėl to, koks turtas turėtų būti dalintinas, bet ne dalintino turto vertei nustatyti. Pagal CK 3.119 straipsnio nuostatas dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. CK 3.100 straipsnyje numatyti pagrindai, kuriems esant baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir sutuoktinių gyvenimas skyrium nėra laikytinas pagrindu baigtis bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei. Nors nagrinėjamoje byloje šalių bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas iki 2002-10-01 (CK 3.67 straipsnio 2 dalis), tačiau bendroji jungtinė nuosavybė į šį turtą pasibaigia tik nutraukiant santuoką ir padalijus šį turtą teismo sprendimu (CK 3.100 straipsnio 4 ir 6 punktai). Dėl to ginčo turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, kurios galiojo teismo sprendimo dėl turto padalijimo priėmimo metu ir vertintina, kad teismo sprendimo priėmimo metu dalintino turto vertė yra 60000 Eur.
35. Atsakovė teikia argumentus, kad namo ir kitų statinių kapitaliniam remontui nuo 2013 metų išleido 39494,05 Eur, dėl ko turto vertė rinkoje pakito iš esmės. Tam pagrįsti atsakovė pateikė 2020-03-17 UAB korporacijos „Matininkai“ konsultanto – turto vertintojo V. G. konsultacija, kurioje nurodyta, kad dėl atliktų namo remonto darbų turto vertė galėjo padidėti apie 30 proc., lyginant hipotetinę nesuremontuoto panašaus ar tokio pat namo bei kitų statinių kainą.
36. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų vertinti tik tuos pagerinimus, kurie nulemia turto vertės pokytį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015). Statybos ir remonto darbų sąnaudos ir rinkos vertė nėra tapatūs dydžiai, kuriems būtų galima taikyti aritmetinius veiksmus. Bet kokios investicijos į nekilnojamojo turto pagerinimą nėra tiesiogiai proporcingos to turto rinkos vertės padidėjimui. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris nulemtas atliktų pagerinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-687/2016).
37. Taigi atsakovės gyvenamajame name ir kituose statiniuose atlikti remonto darbai ir jų sąnaudos nėra ir negali būti tiesiogiai proporcingi nekilnojamojo turto rinkos vertei, todėl atmestini atsakovės argumentai, kad jai patyrus 39494,05 Eur išlaidų namo remontui, puse šios sumos turėtų būti mažintina ieškovui priteistina kompensacijos suma. Taip pat teismas papildomai pažymi, kad į šią 39494,05 Eur sumą atsakovė įtraukė ir tokias išlaidas, kaip malkos, briketai, vidaus patalpų remonto darbai ir tam skirtos medžiagos, kas, teismo vertinimu, nėra laikytina kapitaliniu namo ir kitų statinių remontu, iš esmės didinančiu nekilnojamojo turto vertę.
38. Šiuo ginčo atveju teismas vadovaujasi kasacinio teismo argumentais, kad bet kokios investicijos į nekilnojamojo turto pagerinimą nėra tiesiogiai proporcingos to turto rinkos vertės padidėjimui, ir reiktų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris nulemtas atliktų pagerinimų, todėl remiasi iš esmės 2020-03-17 UAB korporacijos „Matininkai“ konsultanto – turto vertintojo V. G. konsultacija bei teismo posėdyje duotais šio liudytojo, turinčio specialių žinių, parodymais ir daro išvadą, kad atsakovė savo asmeninėmis lėšomis po 2011 metų įregistruoto santuokos nutraukimo civilinės metrikacijos skyriuje, turimo su ieškovu nekilnojamojo turto vertę pagerino 30 proc., t.y. 18 000 Eur, todėl šia suma turėtų būti mažintina ieškovui priteistinos kompensacijos suma. Atsakovei priteistus visą turtą 60 000,00 Eur vertės natūra, atėmus 18 000,00 Eur atsakovės asmeninėmis lėšomis atliktą 30 procentų turto vertės pagerinimą iš dalinamo turto, ieškovui priteistina ½ dalis likusios 42 000,00 Eur ginčo turto vertės. Teismo atliktais galutiniais paskaičiavimais, iš atsakovės ieškovui priteistina 21 000,00 Eur piniginė kompensacija.
39. Atmestini atsakovės argumentai, kad kompensacijos dydis turėtų būti mažintinas ir dėl to, kad ieškovas 2002 metais išsikraustydamas iš namų pasiėmė santuokoje įgytą automobilį AUDI-80, kurio vertė 1500,00 Eur, tačiau nėra sumokėjęs už tai kompensacijos. Atsakovė priešieškinio reikalavimuose nereiškė reikalavimo dėl šio turto padalijimo, jis nebuvo neįtrauktas į dalintino turto balansą, kadangi to kilnojamojo turto jau daug metų nebėra pas ieškovą, be to atsakovei atiteko visi namų apyvokos reikmenys ir kiti namų valdoje buvę kilnojamieji daiktai, todėl remiantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, nėra pagrindo šia suma mažinti ieškovui priteistinos kompensacijos dydžio.
40. Pradiniu priešieškiniu atsakovė prašo ieškovui priteistos kompensacijos dydį leisti sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nors toks prašymas buvo teikiamas dėl 4000 Eur kompensacijos mokėjimo, teismui nusprendus priteisti didesnę kompensaciją, šis prašymas išlieka aktualus. Atsižvelgiant į tai, kad sumokėti vienu kartu tokio dydžio kompensaciją atsakovei būtų per didelė finansinė našta, teismas mano esant tikslinga priteistą 21000,00 Eur kompensaciją įpareigoti sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, lygiomis dalimis – po 1750,00 Eur kas mėnesį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ieškinį ir priešieškinį tenkinus iš dalies
41. CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu ieškinys tenkinamas iš dalies, patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Be to CPK 93 straipsnio 4 dalis numato teismo teisę nukrypti nuo 93 straipsnio 1,2,3 nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
42. Ieškovo atstovas pateikė duomenis, kad ieškovas V. K. patyrė 667,80 Eur atstovavimo išlaidų (1 t. 180-181, 147 b.l.) ir 675,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų ( 1 t. 86 b.l., 2 t. 40 b.l.). Atsakovės atstovė pateikė duomenis, kad atsakovė N. K. patyrė 1700,00 Eur atstovavimo išlaidas, 50,11 Eur išlaidų VĮ Registrų centrui už dokumentų išdavimą ir 180,00 Eur išlaidų už turto vertinimą (1 t. 100-101, 114-117, 179-180 b.l., 2 t., 7, 21-23, 179-180 b.l.), taip pat 100 Eur žyminio mokesčio, teikiant priešieškinį, išlaidas (I t. 113 b.l.).
43. Konstatuotina, kad šalių ginčas kilo iš šeimos teisinių santykių, siekiant jiems pasidalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą. Šio proceso inicijavimas vertintinas kaip neišvengiamas, nes šalims nutraukus santuoką iki naujojo CK įsigaliojimo, buvusių sutuoktinių turtas gali būti paskirstytas tik teismine tvarka. Kadangi proceso metu konstatuotas ieškovo ir atsakovės pozicijų bendrumas dėl turto padalijimo būdo (natūra vienam iš buvusių sutuoktinių) ir ginčas iš esmės kilo dėl priteistinos piniginės kompensacijos dydžio kitam, abi šalys naudojosi advokatų teisine pagalba, šalių priešiniai reikalavimai patenkinti iš dalies, teismas sprendžia palikti šalis prie jų patirtų bylinėjimosi išlaidų ir iš priešingos šalies jų nepriteisti. Byloje susidariusios nedidelės procesinių dokumentų siuntimo išlaidos ir mokėtino žyminio mokesčio dalis valstybei tuo pačiu pagrindu šalims taip pat nepaskirstomos ir nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 80 straipsniu, 88 straipsniu, 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokoje, trukusioje nuo 1983m. iki 2011m., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyti šie nekilnojamieji daiktai:
gyvenamais namas, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini) pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai- kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0662 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini).
Padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytus nekilnojamuosius daiktus natūra ir priteisti atsakovei N. K. asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius– kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0662 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21000,00 Eur (dvidešimt vieno tūkstančio eurų) piniginę kompensaciją už padalintą nekilnojamąjį turtą.
Išdėstyti sprendimo dalies dėl piniginės kompensacijos vykdymą CPK 284 straipsnio tvarka ir įpareigoti atsakovę N. K. 21000,00 Eur (dvidešimt vieno tūkstančio eurų) piniginę kompensaciją ieškovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos lygiomis dalimis – po 1750,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį.
Likusius ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.
Bylinėjimosi išlaidų šalims nepriteisti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.