- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-11
- Bylos Nr.
- e2YT-20746-964/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13399-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, (duomenys neskelbtini)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo perdavimo į teismo posėdį, suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą, prašydamos atnaujinti joms terminą palikimui, atsiradusiam po (duomenys neskelbtini), priimti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų (duomenys neskelbtini). Vėliau (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) pareiškėjoms ir jų (duomenys neskelbtini) atkurtos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkurtos praėjus (duomenys neskelbtini) po jo mirties. Palikėjas mirties momentu nekilnojamojo turto neturėjo, todėl į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, Testamentų registro duomenimis palikimo priėmimo faktų po (duomenys neskelbtini) mirties nėra registruota. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos (duomenys neskelbtini) iniciavo žemės sklypo atidalijimo projekto parengimą. Pradėjus tvarkyti dokumentus žemės sklypo atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į dalį žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotos. Pareiškėjos, sužinojusios visas aukščiau nurodytas aplinkybes, ėmėsi veiksmų: kreipėsi į Gyventojų registro tarnybą dėl duomenų atnaujinimo, į Nekilnojamojo turto registrą dėl nuosavybės teisių į dalį žemės sklypo tikslinimą, patikslino visus privalomus duomenis valstybės registruose, kad galėtų teikti šį prašymą. Po (duomenys neskelbtini) pareiškėjos praleido įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti, kadangi mirties momentu jis neturėjo jokio nekilnojamojo turto, palikimo atsiradimas (mirties momentas) nesutapo su pačiu palikimo atsiradimo momentu. Tik pareiškėjoms pradėjus rengti žemės sklypo atidalijimo projektą, sužinota, kad valstybės registruose trūksta duomenų apie (duomenys neskelbtini) tėvus ir pareiškėjų giminystės ryšius; nebuvo duomenų ir apie palikėjui priklausančią žemės sklypo dalį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašė jį spręsti teisės aktų nustatyta tvarka.
Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su juo nesutinka, nes nebuvo informuota apie paveldėjimo galimybę ir nori prisijungti prie paveldėjimo proceso.
Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su juo nesutinka, nes nebuvo informuota apie vykstantį paveldėjimo procesą.
Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su juo sutinka. Taip pat sutinka, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas
Byloje esantis mirties liudijimo nuorašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 8). R. V. įmonės „Registrų centro“ Gyventojų registro duomenimis jis mirė (duomenys neskelbtini). Sutuoktinė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (e.b. l. 15). Jo vaikai (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 33) byloje dalyvauja kaip suinteresuoti asmenys. Valstybės įmonės „Registrų centro“ Gyventojų registro duomenimis pareiškėjos (duomenys neskelbtini) yra velionio (duomenys neskelbtini) seserys (e.b.l. 13, 14). Dar viena jų sesuo (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 13, 14). Pastarosios sūnus (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 20) byloje dalyvauja suinteresuotu asmeniu.
Valstybės įmonės „Registrų centro“ Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po (duomenys neskelbtini) dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė (e.b.l. 12). Vilniaus regioninio valstybės archyvo (duomenys neskelbtini) paveldėjimo bylą nurodyta, kad šiam archyvui saugoti nebuvo perduota (duomenys neskelbtini), archyvas apskritai neturi duomenų, kad ji buvo sudaryta laikotarpiu (duomenys neskelbtini). Tačiau archyvas pateikė Vilniaus pirmosios notarinės kontoros (iki (duomenys neskelbtini)) dokumentų fondo (duomenys neskelbtini) palikimui priimti pareiškimų registracijos abėcėlinės knygos lapo, kuriame įrašytas (duomenys neskelbtini) pareiškimas palikimui priimti po (duomenys neskelbtini) mirties, kopiją bei (duomenys neskelbtini) paveldėjimo bylų apskaitos ir registravimo knygos lapų, kurioje registruota paveldėjimo byla (duomenys neskelbtini), kopiją.
2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d. nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo (kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), nes (duomenys neskelbtini), tai sprendžiant dėl termino palikimui priimti atnaujinimo taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - 1964 m. CK) normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.
1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Pagal 1964 m. CK 573 straipsnį, paveldint pagal įstatymą, įpėdiniais lygiomis dalimis buvo laikomi pirmosios eilės - mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai); prie pirmosios eilės įpėdinių priskiriamas taip pat ir mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties; antrosios eilės - mirusiojo broliai ir seserys, jo senoliai tiek iš tėvo pusės, tiek ir iš motinos pusės. Antrosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymą, tiktai nesant pirmosios eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (572 ir 575 straipsniai).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodė, kad po (duomenys neskelbtini) mirties Testamentų registro duomenimis palikimo priėmimo faktų nėra registruota. Visgi testamentai ir palikimo priėmimo faktai Testamentų registre registruojami nuo 2001 m. liepos 1 d., todėl ir nėra Testamentų registre duomenų apie palikimą priėmusius asmenis iki 2001 m. liepos 1 d., nes (duomenys neskelbtini).
Kiti į bylą pateikti duomenys t.y. Vilniaus regioninio valstybės archyvo (duomenys neskelbtini) paveldėjimo bylą, Vilniaus pirmosios notarinės kontoros (iki (duomenys neskelbtini)) dokumentų fondo (duomenys neskelbtini) palikimui priimti pareiškimų registracijos abėcėlinės knygos lapo, kuriame įrašytas (duomenys neskelbtini) pareiškimas palikimui priimti po (duomenys neskelbtini) mirties, kopija bei (duomenys neskelbtini) paveldėjimo bylų apskaitos ir registravimo knygos lapų, kurioje registruota paveldėjimo byla (duomenys neskelbtini), kopijos patvirtina, kad po palikėjo (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė palikėją pergyvenusi sutuoktinė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paduodama pareiškimą Vilniaus pirmajai notarinei kontorai.
Pagal galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnį, palikėją pergyvenusi sutuoktinė (duomenys neskelbtini) laikytina pirmos eilės įpėdine. Tuo tarpu pareiškėjos (duomenys neskelbtini), kurios yra (duomenys neskelbtini), seserys, pagal galiojusį 1964 m. CK 573 straipsnį, atitinka antros eilės įpėdinius. Kaip jau minėta, 1964 m. CK 573 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antros eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik jeigu nėra pirmos eilės įpėdinių arba jei šie nepriėmė palikimo ar jo atsisakė, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (1964 m. CK 572 ir 575 straipsniai). Taigi (duomenys neskelbtini) palikimą priėmus jo žmonai kaip pirmos eilės įpėdinei, termino palikimui priimti atnaujinimas pareiškėjoms kaip velionio seserims netenka prasmės.
Šios bylos kontekste aktualu tai, kad kasacinio teismo praktikoje, aiškinant paveldėjimo teisės liudijimo teisinę reikšmę, pasisakyta, kad paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-240/2008). Taigi vien tai, kad asmeniui (šiuo atveju (duomenys neskelbtini) pergyvenusiai sutuoktinei (duomenys neskelbtini)) nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir ji nebuvo išviešinusi registruose paveldėto turto, nekeičia palikimo atsiradimo dienos ir atitinkamai neeliminuoja šio asmens turimo turto nuosavybės teisės.
Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalį palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalį teismo gali būti prailgintas (atnaujintas), jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Pareiškėjos nurodė, kad jos praleido įstatymų nustatytą terminą palikimui po (duomenys neskelbtini) mirties priimti, kadangi mirties momentu jis neturėjo jokio nekilnojamojo turto, palikimo atsiradimas (mirties momentas) nesutapo su pačiu palikimo atsiradimu.
Kasacinio teismo praktikoje dėl termino palikimui priimti atnaujinimo palikimo sudėties nežinojimas nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017, 25 punktas). Sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
Taigi pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad mirties momentu (duomenys neskelbtini) neturėjo jokio nekilnojamojo turto, netraktuojama kaip objektyvi priežastis, trukdžiusi palikimą priimti, todėl nesudaro pagrindo atnaujinti terminą palikimui priimti, juo labiau, kai šis terminas praleistas itin žymiai, t.y. daugiau nei (duomenys neskelbtini).
Be to, kaip jau nustatyta, pareiškėjos yra antros eilės įpėdinės, todėl palikimo atsiradimo metu esant pirmos eilės įpėdinei - (duomenys neskelbtini) pergyvenusiai sutuoktinei (duomenys neskelbtini), kurį jo palikimą priėmė, jos negalėjo tikėtis palikimo priėmimo net jei ir būtų kreipusios dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatytu terminu.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, pareiškėjų pareiškimas atmetamas (CPK 178, 185 straipsniai).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 17,28 Eur. Jas padalijus trims pareiškėjos, gaunama suma (5,76 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl šios išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 443, 578 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjų (duomenys neskelbtini) pareiškimo dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.