Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Gruodienės ir Jurgitos Kolyčienės,

asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta – R. S., gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės J. Okuškienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje R. S. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnyje, nutraukta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. R. S. buvo kaltinamas pagal BK 243 straipsnį tuo, kad vengė atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent – jis, būdamas nuteistas Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 29 d., aptartą teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę vengė atlikti, t. y. 2021 m. kovo 28 d., apie 20.29 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,73 prom. neblaivumas, vairavo transporto priemonę OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto (baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu), pagrindu nutraukė baudžiamąją bylą R. S. atžvilgiu dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 243 straipsnį, kadangi konstatavo non bis in idem, tai yra draudimo antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą, principo pažeidimą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė J. Okuškienė (toliau – prokurorė) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir šioje byloje priimti naują sprendimą: pripažinti R. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 234 straipsnyje, ir paskirti jam 39 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 26 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme, prie minėtu nuosprendžiu paskirtos griežtesnės 2 metų 10 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmės pridedant visą šiuo nuosprendžiu siūlomą paskirti 26 parų arešto bausmę ir paskirti R. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 11 mėnesių 16 dienų.

3.1. Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi nustatytu teisiniu reguliavimu, neišsamiai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, tuo pažeidė BPK nuostatas, pagal kurias įrodymai baudžiamajame procese laikomi įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys (BPK 20 straipsnio 1 dalis), kuriuos teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Prokurorės manymu, apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog dėl R. S. pritaikytos 2021 m. gegužės 7 d. administracinės atsakomybės už kelių transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti pastarasis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra šioje situacijoje teismas nepagrįstai įžvelgė non bis in idem principo pažeidimą.

3.2. Pasak prokurorės, traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį būtina įvertinti visas aplinkybes, susijusias su atitinkamos veikos pavojingumu. Prokurorės vertinimu, nagrinėjamu atveju baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones dvejiems metams, nevykdymo faktas nekelia abejonių. Pats R. S. taip pat neneigė šio fakto, kaltu prisipažino visiškai. Tai reiškia, kad jis suprato jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, jos sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokė savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žinojo, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu R. S. suprato, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokė, kad juos pažeidžia ir, būdamas nuteistas Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, nesilaikydamas jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, vairavo didesnio pavojaus šaltinį – kelių transporto priemonę, ir suvokdamas tokių pavojingų veiksmų galimus nepataisomus neigiamus padarinius, kėlė itin didelę grėsmę tiek savo, tiek ir su juo automobiliu važiavusių dar dviejų asmenų, tiek ir aplinkinių asmenų sveikatai, gyvybei ir turtui. Didesnį nei tipinis šios veikos pavojingumą susiklosčiusioje situacijoje ir apskritai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą, anot prokurorės, rodo tai, kad R. S. automobilį vairavo ne tik kad neturėdamas teisės to daryti, bet dar ir būdamas teistas už analogiškas nusikalstamas veikas: Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu, Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu. Tokie R. S. veiksmai rodo jo neatsakingumą, nekritišką savo elgesio vertinimą, niekinamą požiūrį į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą, taip pat abejingumą kitų visuomenės narių sveikatai, gyvybei, turto saugumui. Prokurorės teigimu, R. S. piktybiškumą, kuris laikytinas įžūliu, bei veikos pavojingumą rodo tai, kad jis ankstesniu Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. baudžiamuoju įsakymu jau buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir jam uždrausta 1 metus vairuoti transporto priemones, tačiau praėjus 9 mėnesiams po šio nuosprendžio, žinodamas, kad jis 1 metus negali vairuoti transporto priemonės, 2019 m. rugpjūčio 10 d., būdamas neblaivus (1,63 prom.) vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką (už ją nuteistas Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones 2 metus), kas rodo išankstinį R. S. nusiteikimą nepaisyti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Prokurorės manymu, toks R. S. ypač piktybiškas elgesio taisyklių nepaisymas rodo jo nepagarbą teismui, kaip valstybei atstovaujančiai institucijai, nustačiusiai draudimus. Prokurorė skunde konstatuoja, kad surinkti įrodymai patvirtina, jog R. S. tyčia, sąmoningai, sistemingai, piktybiškai nevykdo teismo 2019 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, todėl yra pagrindas jam taikyti baudžiamąją atsakomybę ir pripažinti kaltu padarius BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką bei paskirti bausmę.

3.3. Skunde pažymima, kad administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnyje, bei baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje, skiriasi savo esminiais veikos požymiais. Šios veikos viena kitos neapima. ANK 427 straipsnyje numatyto nusižengimo kėsinimosi objektas yra kelių transporto eismo saugumas, o BK 243 straipsnio saugoma vertybė – teisingumas. Minėti straipsniai apima ir skirtingas neteisėtas veikas: transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti, vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones ir vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Be to, skiriasi ir tyčios turinys: pagal ANK 427 straipsnį asmuo supranta, kad pažeidžia Kelių eismo taisyklių normas, o pagal BK 243 straipsnį – supranta, jog nevykdo teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir to nori. Dėl to, pasak prokurorės, galima daryti pagrįstą išvadą, kad R. S. veiksmai atitinka skirtingų rūšių teisės pažeidimus, todėl turi būti taikomos skirtingų teisės šakų normos ir nėra jokio pagrindo teigti, kad nubaudimas pagal ANK ir BK prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 straipsnio, BK 2 straipsnio 6 dalies, BPK 3 straipsnio reikalavimus. Prokurorės manymu, šioje byloje administracinio nubaudimo faktas nelemia baudžiamojo proceso negalimumo.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, o asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, gynėjas prašė prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

5. BPK 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš apeliacinio skundo matyti, kad prokurorė kelia R. S. veiksmų pripažinimo nusikalstama veika ir non bis in idem principo aiškinimo klausimus, prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla R. S. atžvilgiu buvo nutraukta, panaikinti ir R. S. pripažinti kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymo bei paskirti jam bausmę.

6. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamą nutartį, prokurorės apeliacinio skundo argumentus bei baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje esančius duomenis ir pripažino juos įrodymais, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pagrįstai nutraukė R. S. baudžiamąją bylą pagal BK 243 straipsnį, kadangi asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn už tą pačią veiką, negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (non bis in idem).

Dėl R. S. veiksmų kvalifikavimo ir non bis in idem principo taikymo

7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. S. 2021 m. kovo 28 d., apie 20.29 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,73 prom. neblaivumas, vairavo transporto priemonę OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nuosprendžiu, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam buvo uždrausta 2 metus vairuoti kelių transporto priemones ir kai jis apie šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, teises ir pareigas bei atsakomybe už jos nevykdymą pasirašytinai buvo supažindintas 2019 m. lapkričio 7 d. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje, tai yra nevykdė teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Dėl šių nustatytų aplinkybių ginčo nėra, apie tai, kad šiuos veiksmus R. S. atliko, pats pripažino teismo posėdžio metu, tai patvirtina byloje esantys kiti įrodymai.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra pažymėjęs, kad įsiteisėję teismo sprendimai savo galia prilygsta įstatymams ir jų vykdymas garantuojamas valstybės jėga, todėl jie privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, juridiniams ir fiziniams asmenims (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. nutarimas). Įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymas yra pavojinga veika, kuri kliudo teisingumo įgyvendinimui, kenkia teismų autoritetui, menkina žmonių pasitikėjimą valstybės valdžia, įstatymais ir kartu daro žalą asmenų teisėms ir teisėtiems interesams. Atsižvelgdama į tai, valstybė turi pareigą nustatyti įvairias teisines priemones, užtikrinančias teismo sprendimų vykdymą. Viena tokių priemonių – teisinės atsakomybės asmenims, nevykdantiems teismo sprendimų, įtvirtinimas. Skiriamos poveikio priemonės turi atitikti teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimus – priklausomai nuo padarytos veikos pavojingumo, asmeniui, nevykdančiam teismo sprendimo, gali būti taikoma administracinė ar civilinė atsakomybė, o už pavojingiausius, šiurkščiausius pažeidimus – ir baudžiamojo pobūdžio poveikio priemonės.

9. Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad būtinaisiais BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiais yra jos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą, bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan.

10. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog R. S. tyčia, sąmoningai, sistemingai, piktybiškai nevykdo teismo jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Sutiktina su prokurore, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nevertino R. S. veiksmų sistemingumo ir piktybiškumo, tai yra jų pavojingumo, kad jie būtų pripažinti kaip nusikalstami pagal BK 243 straipsnį. Kita vertus, teismui konstatavus, kad už šiuos veiksmus R. S. jau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir šioje byloje jis iš esmės traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už analogiškas faktines aplinkybes, susijusias laiku ir ta pačia vieta, šių aplinkybių vertinti ir nebuvo būtina, kadangi, priešingu atveju, būtų pažeistas draudimo persekioti ir bausti asmenį už tą pačią nusikalstamą veiką principas (non bis in idem).

11. Apeliaciniame skunde prokurorė nesutikimą su apylinkės teismo nutartimi grindžia ir tuo, kad baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje, bei administracinis nusižengimas, numatytas ANK 427 straipsnyje, skiriasi savo esminiais veikos požymiais, šios veikos viena kitos neapima. Pasak prokurorės, ANK 427 straipsnyje numatyto nusižengimo kėsinimosi objektas yra kelių transporto eismo saugumas, o BK 243 straipsnio saugoma vertybė – teisingumas, minėti straipsniai apima ir skirtingas neteisėtas veikas, be to, skiriasi ir tyčios turinys. Su teiginiais, kad ANK 427 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. už pažeidimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu (ANK XXII skyrius), o BK 243 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už pavojingą veiką teisingumui (BK XXXIV skyrius), skiriasi šiuose straipsniuose numatytų veikų požymiai ir tyčios turinys, aukštesnės instancijos teismas taip pat negali nesutikti. Visgi, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl non bis in idem principo pažeidimo svarbu tai, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą ir tai taikoma tiek dėl pavojingų veikų, nustatytų BK, tiek dėl administracinių nusižengimų, nustatytų ANK.

12. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką non bis in idem principo pažeidimas konstatuojamas ne tik tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas, bet ir kai antrą kartą persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Šio principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje G. prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje F. F. prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). Vertinant veikų tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jų teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum, o ne idem crimen (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje K. prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje S. ir S. prieš Graikiją, peticijos Nr. 66602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje M. prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, ir kt.).

13. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad principas non bis in idem reiškia ir tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, tai yra jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį nusižengimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą išaiškinta, kad non bis in idem principo įtvirtinimo tikslas yra uždrausti ne tik nubaudimą už tą pačią veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimą, kad administraciniai teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-29-942/2016, 2K-36-697/2019, 2K-64-511/2021).

14. Iš bylos duomenų matyti, kad R. S. dėl 2021 m. kovo 28 d. teisės pažeidimo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gegužės 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-997-946/2021 pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 1 600 Eur bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams bei transporto priemonės – automobilio OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu (prie baudžiamosios bylos prijungtos administracinio nusižengimo b. l. 49–52). Nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra įsiteisėjęs (įsiteisėjo 2021 m. gegužės 28 d.), t. y. jau įgijo res judicata galią (nebegali būti skundžiamas ir privalo būti vykdomas). Pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį R. S. buvo patrauktas atsakomybėn už tai, kad, neturėdamas teisės vairuoti, 2021 m. kovo 28 d., apie 20.29 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,73 prom. neblaivumas, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, vairavo transporto priemonę OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

15. ANK 427 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta atsakomybė vairuotojams, taip pat neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims už pakartotinį transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), o BK 243 straipsnyje numatyta atsakomybė už teismo paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Vertinant veikų tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jų teisinį kvalifikavimą. Iš bylos matyti, kad nagrinėjamu atveju tiek R. S. nubaudimą pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, tiek ikiteisminio tyrimo pagal BK 243 straipsnį pradėjimą, atlikimą bei bylos perdavimą į teismą nulėmė tas pats faktas – kad R. S. 2021 m. kovo 28 d., apie 20.29 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės jo vairuoti. Šiuo atveju nėra svarbu, ar naudojimasis šia teise R. S. buvo uždraustas paskiriant atitinkamą baudžiamojo poveikio priemonę, ar neturėjimas šios teisės grindžiamas kokiu nors kitu pagrindu, nes R. S. inkriminuojamos esminės faktinės veikos aplinkybės – padarymo vieta, laikas ir padarymo būdas – tos pačios; tiek nubaudimas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, tiek baudžiamasis persekiojimas pagal BK 243 straipsnį dėl vengimo vykdyti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę R. S. iš esmės grindžiami nustatytu tuo pačiu transporto priemonės vairavimo (2021 m. kovo 28 d., apie 20.29 val., (duomenys neskelbtini), kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,73 prom. neblaivumas) neturint tam teisės faktu.

16. Iš bylos matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 243 straipsnį R. S. pradėtas 2021 m. birželio 28 d., remiantis Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus 2021 m. birželio 18 d. pareiškimu, kuriame, be kita ko, pažymėta apie R. S. nubaudimą administracine tvarka dėl 2021 m. kovo 28 d. padaryto nusižengimo (2021 m. gegužės 7 d. nutarimas). Taigi apie šį nubaudimą ikiteisminio tyrimo institucijai buvo žinoma. Minėtas teismo 2021 m. gegužės 7 d. nutarimas nebuvo apskųstas ir panaikintas, jis įsiteisėjo ir nebegali būti skundžiamas. Iš bylos taip pat matyti, kad naujais teisiškai reikšmingais faktais, kurie nepažeidžiant non bis in idem principo leistų spręsti dėl R. S. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį, ikiteisminis tyrimas nebuvo papildytas. Vadinasi, laikantis non bis in idem principo ir vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, baudžiamasis procesas turėjo būti nutrauktas, ką teisingai bei pagrįstai ir padarė apylinkės teismas.

17. Prokurorės apeliacinio skundo argumentai dėl R. S. veiksmų sistemingumo, piktybiškumo ir pavojingumo, kad jie būtų pripažinti kaip nusikalstami pagal BK 243 straipsnį, šiuo konkrečiu atveju nėra reikšmingi ir plačiau neaptariami, nes teismas, konstatuodamas non bis in idem principo pažeidimą, vertina ne konkrečios teisės normos, bet pačios atsakomybės už analogišką veiką taikymo/pritaikymo faktą, o prokurorės argumentai negali pakeisti išvadų, susijusių su dvigubo baudžiamumo draudimo principo pažeidimu.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, ją naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

19. BPK 308¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje (nutartyje) rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio (nutarties) esmės. Pažymėtina, kad skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje (pirma pastraipa) neteisingai nurodoma, kad R. S. baudžiamoji byla nutraukiama Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, nes toks bylos nutraukimo pagrindas yra numatytas ne Baudžiamojo, bet Baudžiamojo proceso kodekse, tai yra ne BK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte, o BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Nors apeliantė šios aplinkybės neginčija, teisėjų kolegija, siekdama pašalinti šį aiškų rašymo apsirikimą, kuris nekeičia nutarties esmės, ištaiso skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodytą kodekso pavadinimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 308¹ straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jolitos Okuškienės apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartyje padarytą rašymo apsirikimą ir nutarties rezoliucinės dalies (pirma pastraipa) žodžius „nutraukti Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu“ pakeisti žodžiais „nutraukti Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu“.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.