Alytaus apylinkės teismo nutartis

2022-12-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-108-810/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-05
Bylos Nr.
II-108-810/2022
Teisminio proceso Nr.
4-09-3-00063-2022-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Dambrauskienė
Pažeidėjas
A. L.
Suinteresuotas asmuo
Y. V.
Advokatai
Janas Zavadskis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-108-810/2022Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00063-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 9.35; 21.10.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. gruodžio 5 d.Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė,sekretoriaujant Eglei Večerkauskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. L.,suinteresuoto asmens Y. V. atstovui advokato padėjėjui Janui Zavadskiui (Jan Zavadski),Vilniaus teritorinės muitinės atstovei A. N.,vertėjai O. V.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Y. V. skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-1068-2022 administracinio nusižengimo byloje pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. MD-VM00-ANR_N-1068-2022 (toliau – Nutarimas) A. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 3 500 Eur dydžio bauda, taip pat administracinio poveikio priemonės: tabako gaminių (16740 vnt. cigarečių), transporto priemonės – lengvojo automobilio „Citroen DS5“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ir šios transporto priemonės registracijos liudijimo konfiskavimas, už tai, kad jis 2022 m. birželio 8 d. 2.00 val. vykdamas lengvuoju automobiliu „Citroen DS5“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, Raigardo kelio poste žodžiu deklaravo, kad virš nustatytos įvežimo normos prekių (daiktų) neveža. Atlikus transporto priemonės tikrinimą detalaus tikrinimo angare, transporto priemonės priekinėje panelėje, specialiai įrengtoje slėptuvėje, rasta 837 pakeliai nedeklaruotų, paslėptų nuo muitinės kontrolės cigarečių „Rothmans“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė 3 080,16 Eur. Tokiais veiksmais A. L. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimus.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo (konfiskuotos transporto priemonės savininkas) Y. V., nesutikdamas su Nutarimu paskirta administracinio poveikio priemone, pateikė skundą teismui, prašydamas pakeisti Nutarimą dalyje dėl kontrabandos daiktų gabenimo transporto priemonės – automobilio „Citroen DS5“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimo ir grąžinti automobilį jo savininkui Y. V.. Skunde nurodė, kad Vilniaus teritorinė muitinė neteisingai vertino ANK nuostatas bei nesant duomenų, jog Y. V. yra susijęs su įvykdytu nusižengimu, nepagrįstai taikė ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktą, kuriame yra numatytas transporto priemonės konfiskavimo pagrindas, taip nukrypo nuo naujausios teisminės praktikos dėl ko Nutarimas keistinas. Vilniaus teritorinė muitinė neatsižvelgė į faktines aplinkybes ir būtent į tai, jog 2021 m. gruodžio pradžioje Y. V. gavo pasiūlymą išvykti metams laiko dirbti į Rusiją statybos sektoriuje. Kadangi jis gyvendamas bute neturėjo saugios vietos kur galėtų tokiam laikotarpiui palikti automobilį, kreipėsi į savo buvusį bendradarbį A. L. su prašymu palikti automobilį jo valdomame garaže metams laiko, t. y. kol dirbs užsienyje. Šalys susitarė, kad už automobilio pasaugojimą automobilio savininkas grįžęs iš užsienio sumokės jam 200 Eur. Palikus automobilį garaže, A. L., paprašė palikti automobilio raktus jo dispozicijoje tam atvejui, jeigu kiltų gaisras ir reikėtų gelbėti turtą, arba tiesiog perstatyti esant poreikiui į kitą vietą, ko pasėkoje jam buvo perduoti automobilio raktai, o dokumentai buvo palikti automobilyje. A. L. buvo pasakyta, kad automobiliu naudotis draudžiama. 2022 m. birželio 8 d. Y. V. tapo žinoma, kad automobilis yra sulaikytas Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų už tai, kad A. L. be automobilio savininko žinios įrengtoje slėptuvėje vežė nedeklaruotas prekes, t. y. cigaretes. Y. V. automobilį perdavė saugoti A. L. be jokių įrengtų slėptuvių. Byloje nėra duomenų, kad automobilio savininkas kažkuo prisidėjo prie pažeidimo padarymo. Vilniaus teritorinė muitinė nenurodė jokių konkrečių duomenų iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad Y. V. žinojo apie tai, kad A. L. ruošiasi naudoti pastarojo paliktą saugoti transporto priemonę administraciniams nusižengimams daryti. Vilniaus teritorinės muitinės argumentai, kad Y. V. „privalėjo užtikrinti, kad jo nuosavybė nebūtų naudojama priešingai visuomenės interesams, aktyviai domėtis savo turto panaudojimo aplinkybėmis ir užkirsti jo naudojimą teisei priešingų veiksmų atlikimui” apskritai vertintina kritiškai, nes šie argumentai yra visiškai nepagrįsti, deklaratyvūs. Patikrinti ar automobiliu yra naudojamasi būdamas užsienyje Y. V. galimybių neturėjo. A. L. aplinkinių žmonių buvo vertinamas kaip patikimas asmuo, todėl Y. V. niekaip negalėjo įtarti, kad A. L. pasinaudos automobiliu be jo žinios ir neteisėtu būdu veš cigaretes į Lietuvos teritoriją. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskavimas neturės jokio tiesioginio pažeidėjo nubaudimo poveikio ir nebus pakankamai efektyvi prevencinė priemonė. Konfiskavus automobilį, kuris nėra visiškai susijęs su padarytu administraciniu nusižengimu Y. V. yra nubaustas dar labiau nei pažeidėjas, nes automobilio vertė, kuri siekia net 11 730 Eur yra keletą kartų didesnė už pažeidėjui paskirtą baudą, bei net beveik keturis kartus didesnė už konfiskuotinų cigarečių vertę. Vilniaus teritorinės muitinės argumentai, kad konfiskuotos administracinio nusižengimo priemone buvusios transporto priemonės savininko reikalavimas asmeniui, vairavusiam šią transporto priemonę administracinio nusižengimo padarymo metu, atlyginti patirtą žalą dėl konfiskuotos transporto priemonės praradimo gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka ir kad įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu, šiuo konkrečiu atveju yra nepagrįsti. Pažymi, kad ši transporto priemonė yra vienintelė Y. V. transporto priemonė, be kurios jis grįžęs iš užsienio neturės galimybės nuvykti į darbą, bei užtikrinti šeimos gerovės. A. L., dėl savo sunkios finansinės padėties neturės jokių galimybių grąžinti jo vertės savininkui, o tai reiškia, kad Y. V. liks be transporto priemonės. Byloje duomenų, jog automobilio savininkas žinojo apie automobilyje įrengtą slėptuvę ir joje slėptą kontrabandą nėra, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų kitaip susijęs su neteisėtu cigarečių gabenimu bei nėra duomenų, jog palikdamas automobilį senam pažįstamui pasaugoti jis elgtųsi nerūpestingai. Kiek Y. V. žinoma A. L. anksčiau administracine tvarka nebaustas, administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, todėl transporto priemonės savininkui, nebuvo jokių objektyvių galimybių numatyti ir pastebėti aplinkybių, leidžiančių pagrįstai įtarti jį turint ketinimų gabenti kontrabanda cigaretes (b. l. 1-5).

Suinteresuotas asmuo Y. V. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (b. l. 81, 100), prašymų atidėti skundo nagrinėjimą negauta, jo interesus byloje atstovavo advokato padėjėjas Janas Zavadskis, todėl skundas išnagrinėtas suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Suinteresuoto asmens Y. V. atstovas advokato padėjėjas Janas Zavadskis teismo posėdyje palaikė skundą ir prašė jame nurodytų motyvų pagrindu jį tenkinti.

Atsiliepimas

Vilniaus teritorinė muitinė pateikė atsiliepimą į skundą, prašydama palikti Nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju A. L. cigaretes gabeno automobilio „Citroen DS5“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), priekiniame panelyje, specialiai įrengtoje slėptuvėje, nuėmęs apdailas, A. L. padarė skylę (išpjovė) ir į ertmę sudėjo cigaretes, po to uždengė skylę dangčiu, kurį prisuko varžtais, taip siekdamas palengvinti neteisėtą prekių gabenimą ir apsunkinti gabenamų cigarečių radimą. Tokiu būdu transporto priemonė buvo panaudota kaip slėptuvė kontrabandai gabenti. Gabentų prekių kiekis buvo didelis (837 pakeliai - 16740 vnt. cigarečių), tokio cigarečių kiekio be transporto priemonės nebūtų įmanoma pergabenti per sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei, t. y. tokiam veiksmui atlikti transporto priemonė buvo būtina. Automobilis „Citroen DS5“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), A. L. buvo perduotas pačio savininko Y. V., t. y. jo sutikimu, jam žinant. Pažymi, kad transporto priemonių savininkai, perduodami naudotis automobilį kitiems asmenims, prisiima riziką, kad jis gali būti apgadintas, juo gali būti sukeliamas eismo įvykis, padaromas administracinis nusižengimas ar net nusikalstama veika, t. y. suvokia galimas neigiamas pasekmes. Teismų praktikoje yra suformuota tai, kad vien automobilio registracija kito asmens vardu, nesudaro pagrindo pripažinti, jog automobilio, kaip pažeidimo įrankio, konfiskacija yra negalima. Automobilių savininkai perduodami savo turtą kitiems asmenims, visada rizikuoja, kad jis bus prarastas (sugadintas, sunaikintas, konfiskuotas) ir jie tai daro laisva valia suvokdami galimas neigiamas pasekmes. Pažymi, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Konfiskuotos administracinio nusižengimo priemone buvusios transporto priemonės savininko reikalavimas asmeniui, vairavusiam šią transporto priemonę administracinio nusižengimo padarymo metu, atlyginti patirtą žalą dėl konfiskuotos transporto priemonės praradimo gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Toks teisinių santykių sureguliavimas yra skirtas nusižengimą padariusio asmens atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Byloje pateikti paaiškinimai tik patvirtina faktą, kad transporto priemonės savininkas nesielgė apdairiai ir rūpestingai su jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, nepagrįstai pasitikėjo savo buvusiu bendradarbiu A. L., ir perleido automobilį bei neužtikrino, kad minėta transporto priemonė nebūtų panaudota neteisėtais tikslais. Y. V. teiginiai, kad jis susitarė su A. L. „kad už automobilio saugojimą automobilio savininkas grįžęs iš užsienio sumokės jam 200 Eur“ nėra patvirtini faktiniais duomenimis, taip pat administracinėn atsakomybėn patraukto asmens žodinis įpareigojimas nesinaudoti automobiliu priešingų teisei veiksmų atlikimui, nepatvirtintas sutartimis, ar kitais rašytiniais dokumentais, kuriose būtų aptartas atsakomybės dėl žalos klausimas. Vilniaus teritorinės muitinės nuomone, transporto priemonės savininkas Y. V. galėjo ir turėjo domėtis, kas yra daroma su jo automobiliu, tačiau to nepadarė, perleido jį pažįstamam žmogui (A. L.) ir neužtikrino, kad automobilis nebūtų naudojamas neteisėtais tikslais. Y. V. skundas neturėtų būti tenkinamas, kadangi šioje administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių administracinio nusižengimo padarymo priemonės būtiną konfiskavimą, priešingu atveju, teisinės atsakomybės poveikis bus formalus ir nepasieks administracinei nuobaudai keliamų tikslų (b. l. 67-71).

Šalies argumentai

Vilniaus teritorinės muitinės atstovė A. N. teismo posėdyje su skundu nesutiko ir prašė Nutarimą palikti nepakeistą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. L. teismo posėdyje paaiškino, kad jis su Y. V. susipažino 2020 metais. Jie kartu dirbo Baltarusijos įmonėje iki 2021 metų vasaros. Per tą laiką tapo bičiuliais. Vėliau Y. V. pasiūlė darbą Rusijoje. Y. V. turėjo automobilį „Citroen“. Prieš išvykdamas Y. V. paprašė jo pasaugoti automobilį, kadangi jis išvyko metams laiko, o savo garažo neturėjo. Jis sutiko, Y. V. pats asmeniškai atvarė ir pastatė automobilį į garažą. Jie susitarė, kad automobilis ten ir stovės. Garažas priklauso jo žmonos tėvui, kuris leidžia jam juo naudotis nuolat. Kadangi Y. V. išvažiavo metams laiko, paliko automobilio raktelius ir dokumentus nenumatytoms aplinkybėms – jeigu tektų išvaryti automobilį iš garažo. Rašytinės automobilio saugojimo sutarties nebuvo sudarę. Y. V. išvykus, jis gavo pasiūlymą važinėti į Lietuvą ir vežioti naudotas automobilių dalis. Kadangi jo darbo užmokestis yra mažas, sutiko. Vienos iš tokių kelionių metu, jo pažįstamas, kuris teikia jam naudotas detales automobiliams, pasiūlė nuvežti cigaretes. Kadangi jo materialinė padėtis buvo sunki, nutarė pasinaudoti Y. V. automobiliu ir pabandyti kažkiek užsidirbti. Jis turi automobilių remonte šiokios tokios patirties, todėl apžiūrėjęs automobilio konstrukcijas pamatė, kad automobilio priekyje yra pakankamai didelių ertmių. 2022 m. balandžio mėn., pasižiūrėjęs internete, automobilio priekinėje konstrukcijoje pjovimo įrankiu (kampiniu šlifuokliu) išpjovė skyles, siekiant patalpinti cigaretes į tas tuščias ertmes. Skyles išpjovė nuėmęs automobilio sparnus, prie priekinės automobilio panelės. Ertmės buvo išpjautos abejose automobilio pusėse, kad būtų praktiškiau sudėti cigaretes. Iš tos pačios išpjautos automobilio skardos padarė plokšteles, kurias prisuko varžtais prie specialiais klijais pritvirtintų užsukimų, kad uždengtų išpjautas skyles. 2022 m. gegužės mėn., pabaigoje ar birželio mėn., pradžioje sudėjo cigaretes (apie 837 pakelius) ir važiavo į pasienį. Pasienyje jo automobilį nukreipė patikrinti rentgenu. Patikrinę rado cigaretes. Pripažįsta, kad tikrai labai blogai pasielgė, Y. V. net nebuvo jam leidęs važinėti su šiuo automobiliu. Taip pasielgė, nes buvo labai didelė pagunda užsidirbti, jų šalyje atlyginimai yra labai maži, pinigų šeimoje trūksta, turi mažų vaikų. Situacija jų šalyje yra labai prasta dėl politinių pažiūrų, viskas yra labai blogai, dėl to ryžosi tokiam desperatiškam žingsniui. Jam nėra galimybės grąžinti Y. V. automobilį ar jo vertę, jis labai gailisi. Toks automobilis Baltarusijoje kainuoja apie 16 500 Eur. Santaupų, kad galėtų grąžinti Y. V. bent dalį automobilio vertės jis neturi. Dirba 0,25 etato, jo darbo užmokestis yra apie 70 Eur į mėnesį, galimybės sutaupyti tokią sumą ar nekilnojamojo kurį galėtų parduoti, neturi. Per visą laiką Y. V. keletą kartų domėjosi automobiliu, bet kai įvyko incidentas jis paskambino jam ir paaiškino kas atsitiko. Jie susipyko, abudu buvo nusiminę. Cigaretes jis planavo cigaretes vežti turbūt tik vieną kartą, už 10 pakelių jam buvo pasiūlyta 15 Eur.

Liudytoja J. Š. teismo posėdyje parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju cigaretės buvo gabenamos baltos spalvos (juodu stogu) automobiliu „Citroen“. Slėptuvė buvo įrengta priekinėje automobilio panelėje, tarp variklio skyriaus ir salono, galima sakyti po prietaisų skydeliu. Slėptuvė buvo aptikta domkratu pakėlus priekinį ratą, nuėmus automobilio sparną ir tam tikras detales – atsukus stačiakampio formos skardeles. Nuėmus skardeles matėsi ertmės, kuriose matėsi nuo muitinės kontrolės nuslėptos nedeklaruotos cigaretės. Vieta, kurioje buvo sudėtos cigaretės į originalią ertmę nepanaši, paprastai tokių originalių nebūna, išpjauta kažkokia specialia priemone. Ertmės buvo padarytos iš abiejų automobilio pusių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija, turinti teisę nagrinėti tokią bylą, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, bet neviršija vieno šimto penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo 3 500 iki 6 000 Eur. Pagal šio straipsnio 4 dalį už ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas ir privaloma skirti kontrabandos daiktų konfiskavimą.

Skundžiamu Nutarimu A. L. nubaustas pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį minimalia 3 500 Eur bauda (išdėstant paskirtos baudos mokėjimą per 24 mėnesių laikotarpį) ir jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – tabako gaminių (16740 vnt. cigarečių), transporto priemonės (automobilio „Citroen DS5“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės registracijos liudijimo konfiskavimas, už tai, kad jis 2022 m. birželio 8 d. 2.00 val. vykdamas lengvuoju automobiliu „Citroen DS5“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką automobilio įrengtoje slėptuvėje neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 837 pakelius cigarečių, kurių vertė 3 086,16 Eur nepateikdamas jų muitinės kontrolei.

Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą nusižengimą. Šio nusižengimo padarymo faktas ir jo kvalifikavimas teismo posėdžio metu nebuvo ginčijami. Nutarimas nėra skundžiamas dėl paskirtos nuobodos – 3 500 Eur baudos bei administracinio poveikio priemonės – tabako gaminių (16740 vnt. cigarečių) konfiskavimo. Nutarimas skundžiamas transporto priemonės savininko tik dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės ir šios transporto priemonės registracijos liudijimo – konfiskavimo, prašant juos grąžinti savininkui, motyvuojant, kad Vilniaus teritorinė muitinė priimdama nutarimą nepagrįstai konfiskavo transporto priemonę – automobilį „Citroen DS5“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), t. y. konfiskuojant transporto priemonę nepagrįstai rėmėsi ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktu.

ANK 29 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai yra padaromas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 208 straipsnyje, ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, kuris yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gali būti konfiskuojamas, jeigu perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, turto savininkas žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos nusižengimui daryti, t. y., jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-64-697/2015 ir kt.). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra būtina konfiskuoti kontrabandos gabenimo priemonę, privalu atsižvelgti į byloje nustatytų aplinkybių visumą, kurios apibūdina patį kontrabandos dalyką (pavyzdžiui, jo kiekį), konkrečią transporto priemonę, kontrabandos gabenimo mechanizmą (pavyzdžiui, dalyko slėpimo būdas ar dalyko suradimas buvo pasunkintas ir pan.) ir kitas aplinkybes, rodančias transporto priemonės panaudojimo darant kontrabandą (realizuojant sudėties požymius) svarbą, taip pat į pažeidėjo asmenybę.

Nagrinėjamu atveju A. L. kontrabandines cigaretes per Lietuvos Respublikos sieną gabeno Y. V. priklausančiu automobiliu „Citroen DS5“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), automobilyje tam specialiai įrengtoje slėptuvėje, todėl automobilis buvo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 3 dalyje, priemonė (įrankis). Vilniaus teritorinė muitinė priimdama skundžiamą Nutarimą vertino, kad automobilis priklauso ne administracinėn atsakomybėn patrauktas asmeniui, o kitam asmeniui – Y. V., sprendimą dėl transporto priemonės konfiskavimo motyvavo, kad automobilis transporto priemonės savininko A. L. buvo perduotas laisva valia, gabentų cigarečių kiekis buvo didelis, cigaretės buvo gabenamos specialiai tam įrengtoje slėptuvėje, perduodamas automobilį A. L., transporto priemonės savininkas elgėsi nerūpestingai ir nesiėmė jokių, kad automobilis nebus naudojamas teisei priešingų veiksmų atlikimui. Tokiems institucijos argumentams įvertinęs administracinio nusižengimo medžiagą pritaria ir teismas.

Nesutikdamas su priimtu Nutarimu dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo, Y. V. nurodo, kad jis jam priklausantį automobilį A. L. buvo palikęs pasaugoti, nes metams laiko buvo išvykęs dirbti į Rusiją, todėl jis nėra susijęs su cigarečių gabenimu ir jam nebuvo žinoma, jog automobilis bus panaudotas kontrabandai gabenti. Šalys susitarė, kad už automobilio pasaugojimą automobilio savininkas sumokės A. L. 200 Eur, jam buvo uždrausta naudotis automobiliu, todėl jis palikdamas automobilį senam pažįstamam nesielgė nerūpestingai. Kiek jam buvo žinoma A. L. anksčiau administracine tvarka nebaustas, todėl nebuvo objektyvių galimybių numatyti ir pastebėti aplinkybių, leidžiančių įtarti jį turint ketinimų gabenti kontrabandines cigaretes. Suinteresuoto asmens nuomone nenustačius ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos, būtinos ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo taikymui, administracinio poveikio priemonė automobilio konfiskavimas – negalimas.

Teismas su tokiais suinteresuoto asmens argumentais nesutinka ir pažymi, jog vien tai, kad transporto priemonė, kuria gabenamos kontrabandos būdu cigaretės įrengtoje slėptuvėje, priklausė kitam asmeniui, kuris teigia nežinojęs apie daromą administracinį nusižengimą, nėra pakankamas pagrindas netaikyti šios administracinio poveikio priemonės (Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-48-383/2020). Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog pažeidimo padarymo priemonė konfiskuojama nepriklausomai nuo to, kam ji nuosavybės teise priklauso, tačiau išskirtiniais atvejais, įrodžius, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (pvz., kai daiktas iš savininko paimtas prieš jo valią), jis gali būti nekonfiskuotas. Tai reiškia, kad daikto, priklausančio trečiajam asmeniui, konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-23-2012, 2AT-31-2013, Nr. 2AT-46-628/2019). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-628/2019 transporto priemonės savininko neatsakingumą ir nerūpestingumą savo turto atžvilgiu taip pat vertino kaip sudarantį pagrindą taikyti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančios administracinio nusižengimo priemonės konfiskavimą.

Iš teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. duotų paaiškinimų matyti, kad jis su Y. V. yra pažįstamas nuo 2020 metų vasaros, jie anksčiau kartu dirbo, todėl Y. V. 2021 m. gruodį išvykdamas dirbti į Rusiją, patikėjo jam pasaugoti automobilį, tačiau automobiliu naudotis neleido. Automobilio rakteliai ir dokumentai jam buvo palikti tik dėl to, kad esant nenumatytoms aplinkybėms būtų galima perstatyti automobilį. Nors Y. V. skunde teigia, kad jam nebuvo objektyvių galimybių numatyti ir pastebėti aplinkybių, leidžiančių įtarti A. L. turint ketinimų gabenti kontrabandines cigaretes, tačiau teismo vertinumu palikdamas asmeniui 11 730 Eur vertės automobilį, kurį pažinojo vos metus laiko, nesiimdamas jokių atsargumo priemonių elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai. Nors Y. V. teigia, kad automobiliu A. L. buvo draudžiama naudotis, ką teismo posėdžio metu patvirtino ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tačiau Y. V. iš esmės nesiėmė jokių veiksmų, kurie užtikrintų, kad jam priklausančiu automobiliu nebus naudojamasi. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad A. L. buvo palikti automobilio rakteliai ir dokumentai. A. L. posėdžio metu duotais paaiškinimais per saugojimo laikotarpį (nuo gruodžio mėn.) Y. V. automobiliu pasidomėjo vos pora kartų, slėptuvę automobilyje jis įrengė 2022 m. balandžio mėn. A. L. administracinį nusižengimą padarė 2022 m. birželio 8 d., o tai rodo, kad jis ganėtinai ilgą laiką ir sąmoningai ruošėsi kontrabandos gabenimui. Palikdamas A. L. automobilį bei jo raktelį ir dokumentus, nesiimdamas jokių papildomų veiksmų ir pasikliaudamas tik žodiniu susitarimu, kad automobiliu nebus naudojamasi, Y. V. sudarė visas sąlygas A. L. naudotis jam priklausančiu automobiliu, įskaitant ir administracinio nusižengimo padarymui.

Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad A. L. galėjo naudotis automobiliu ir juo disponuoti praktiškai savo nuožiūra. A. L. ruošdamasis administracinio nusižengimo padarymui automobilyje įrengė specialią slėptuvę. Siekiant įrengti slėptuvę buvo keičiamos jo gamyklinės konstrukcijos – išpjaunant automobilio kėbule papildomas angas cigaretėms sudėti bei varžtais pritvirtinant papildomas plokšteles, kurios uždengtų išpjautas angas. Tokiu būdu cigarečių aptikimas buvo maksimaliai apsunkintas, vizualiai muitinį tikrinimą atliekantiems pareigūnams nematomas ir buvo rastos tik panaudojus rentgeno sistemą, atlikus detalų automobilio tikrinimą. Nors byloje ir nėra įrodymų patvirtinančių, kad Y. V. buvo žinoma, kad jo automobiliu bus gabenama kontrabanda, tačiau vien šios aplinkybės nepakanka ir tai nešalina būtinumo šiuo atveju konfiskuoti transporto priemonę siekiant užkirsti kelią ateityje galimiems administraciniams nusižengimams. Pažymėtina ir tai, jog siekiant prevencinių tikslų, transporto priemonės, kuri specialiai buvo pritaikyta nusižengimams daryti, konfiskavimas yra privalomas, todėl net jei transporto priemonės savininkas nežinojo apie jo transporto priemonėje mechaniškai įrengtą slėptuvę, tokios transporto priemonės grąžinimas nėra galimas.

Suinteresuotas asmuo Y. V. nesutikdamas su Nutarimu dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo teigia, kad jis yra nubaustas labiau nei pažeidėjas, nes automobilio vertė, kuri siekia net 11 730 Eur yra keletą kartų didesnė už pažeidėjui paskirtą baudą bei beveik net keturis kartus didesnė už konfiskuotų cigarečių vertę, tačiau teismų praktikoje didelė transporto priemonės vertė savaime nepripažįstama besąlygišku pagrindu jos nekonfiskuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-65-222/2017). Be to, Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto nusižengimo ir už nusižengimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013 ir kt.).

Nors A. L. administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, tačiau jo padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių, didžiausią žalą visuomenės interesams, valstybės ūkio ir finansų sistemai darančių veikų. A. L. gabeno didelį kiekį cigarečių (837 pakelius), administracinis nusižengimas nebuvo spontaniškas, jam buvo iš anksto ruošiamasi įrengiant automobilyje slėptuvę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, nekonfiskuojant transporto priemonės, vien teisės pažeidėjui paskirta minimali bauda neturės pakankamo pažeidėjo nubaudimo poveikio ir nebus efektyvi prevencinė priemonė, teisinės atsakomybės poveikis A. L. būtų formalus ir prieštarautų ANK 22, 27 straipsnių nuostatų tikslams. Taigi, šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimo taikymas yra tikslinga ir proporcinga administracinio poveikio priemonė administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, nėra per griežta, taikyta teisingai ir nepažeidžiant proporcingumo principo.

Nesutiktina ir su Y. V. skundo argumentu, kad konfiskuojant automobilį jis yra nubaustas labiau nei pažeidėjas. Pažymėtina, kad transporto priemonių savininkai, perduodami naudotis automobiliu kitiems asmenims, prisiima riziką, kad jis gali būti apgadintas, juo gali būti sukeliamas eismo įvykis, padaromas administracinis nusižengimas ar net nusikalstama veika, t. y. suvokia galimas neigiamas pasekmes. Todėl Y. V. visas galinčias kilti pasekmes automobilio netekimo atveju, galėjo ir turėjo įvertinti prieš perduodant automobilį A. L. žinion. Suinteresuotas asmuo žinojo kokios vertės perduoda automobilį, neabejotina, kad jam taip pat buvo žinoma ir turtinė A. L. padėtis. A. L. pasirinktas kontrabandos gabenimo būdas sukėlė jam ir atitinkamas pasekmes – automobilio „Citroen DS5“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, todėl jis ir yra už tai atsakingas. Ginčas dėl konfiskuotos administracinio nusižengimo priemone buvusios transporto priemonės vertės nustatymo ir teisingo atlyginimo už konfiskuotą transporto priemonę tarp transporto priemonės savininko ir asmens, vairavusio šią transporto priemonę administracinio nusižengimo padarymo metu, gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-628/2019). Išdėstytu pagrindu konstatuotina, kad suinteresuoto asmens Y. V. nurodoma aplinkybė, kad A. L. dėl savo sunkios finansinės padėties neturės jokių galimybių grąžinti jam transporto priemonės vertę, nėra ir negali būti pagrindas šiuo konkrečiu atveju netaikyti transporto priemonės konfiskavimo. Be to, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatomis, tuo atveju, kai yra konstatuojama, jog trečiajam asmeniui priklausančios administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimas yra galimas ir tikslingas, konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš pažeidėjo nėra galimas.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad automobilio savininkas – Y. V. nebuvo pakankamai atsakingas ir rūpestingas, nesiėmė priemonių, kad kontroliuotų ir šalintų riziką dėl jam priklausančio turto panaudojimo atliekant neteisėtus veiksmus, todėl konstatuotina, kad skundžiamas Nutarimas buvo priimtas visapusiškai ir objektyviai ištyrus visas bylos aplinkybes, todėl Vilniaus teritorinės muitinės skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas, o suinteresuoto asmens Y. V. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

palikti Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. MD-VM00-ANR_N-1068-2022 nepakeistą ir Y. V. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo bet kuriuos rūmus.

Teisėja Edita Dambrauskienė